čekãlyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo)
1. krimsti, kapoti, čėkoti: Triušis čekãlyja lapus kopūstų ček ček.
2. rietis, plūstis: Tos bobos riejasi, čekãlijasi.
iščekãlyti. išplūsti: Jis ją išdirbo, iščekãlijo.
nučekãlyti
1. nudaužyti, nukapoti: Ledai medžių lapus nučekãlijo.
2. smarkiai nulyti: Lietus kad nučekãlijo, tuoj klanai pilni.
sučekãlyti. sukapoti: Pelės sučekãlijo šiaudus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.