čeklùs, -ì. kuris gerai nuaugęs, gero būdo (žmogus ar gyvulys), gražus, puikus: Dailus, klienas, sutikęs žirgas bus čeklùs. Čeklùs bernelis; čeklì mergelė; čeklùs arklys; čeklì karvė. Čeklus ir gabus. | Čeklus (gerai padarytas) votegas, kirvis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.