čėkoti

čė̃koti, -oja, -ojo, čekóti, -ója, -ójo

1. kapoti: Pelės grūdus aruode čė̃koja. | Kopūstus čekóti.

2. valgyti ar ėsti nenoromis, čeksint: Nei valgai, nei nieko, tik čė̃koji. Eik nuo stalo nečė̃kojęs! Čė̃koja kaip katė pelę.

3. tyčiotis: Nesičė̃kok iš gyvulio: iš jo gyveni.
apsičė̃koti apsiterlioti valgant: Apsičekójęs, užužandžiai apgleivėję.
iščė̃koti.

1. išėsti: Te poniškas šuva: iščė̃kojo bulbas ir paliko, mat poprastas ėdelas.

2. išplūsti: Visaip iščekójo, ir daryk tu jai ką! išjuokti, išsityčioti: Išsičėkoja visaip.
pričė̃koti.

1. priterlioti: Paršeliam neverta grūdų duoti, jie tik pričė̃koja ir palieka.

2. pasityčioti: Ant numirėlio kūno visaip prisičėkota.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'cekoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv