.
česnìngas, -a.
1. turintis garbę, garbingas: Diakonai taipajag tur būt česningi, ne girtuoklės, daug vyno negeisdami.
česnìngai. Prisakėm, idant tie paslai česningai būtų priimti.
2. vaišingas: Česnìngi žmonys, kurie čestavo [ja] svetį, kitus kaimynus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.