x
.
česnìs. čė̃snis, -ies (-io). čestis:
1. Garbė, česnis ir šlovė.
2. Ant česniẽs nuvedė jaunuosius. Šlauną svotbos čẽsnį kėlė. Nugi dabar, naštas vargų visas nusikratę, jau pasilinksminkim bensyk česnỹj susikvietę. Jis pasikvietė ant česniẽs visus išmintinguosius. Česnį pakeliu. Patiko ir jam tokios česnutės.
3. vaišių valgis ir gėrimas: Svočia neturi česniẽs, t. y. kuomi pačestavoti. Nešk šuniui tas žarnas, bus jam čė̃snis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.