x
.
čẽstis (чэcць). čestìs. čė̃stis.
1. garbė, pagarba: Juk reik vyresnims čė̃stį atiduoti. Būki čėstis ir garbė. Ieškojo čẽsties ir garbės savos. Ėję prieš jį už miesto, čestį jam padarė.
2. vaišės: Dėkui už čẽstį, kaimynai! Nepriėmė čẽsties. Prigatavijo tada jam Levi didę čestį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.