čiaupýti, čiaũpo, čiaũpė. čiáupyti, -o, -ė kraipyti lūpas, vaipytis, raukytis (norint patraukti dėmesį, esant kuo nepatenkintam, drovintis ir pan): Čiaũpo lūpas iš pykčio. Kiškis už karklynėlio čiaũpo pasibėgęs. Jis raukos, čiaũpos, šaipos, vaipos. Čiaũpos, kraipos kaip įmano, pats į save žiūri. Čiaũpos ta mūsų Onikė, tampo nosį, ir tiek. Marcelė iš pradžios čiaupėsi, vaipėsi kaip ožka, į prekymetį vedama. Kogi čia čiaupaĩs, gal jau nepatinka kas? Valgyk, nesičiaupýk. Čiaupýkis nusimušęs pirštą. Tik pasakyk žodį, tai ir čiaũposi verkt. Nesičiáupykis (nesivaipyk iš drovumo) kaip jaunamartė – kas padėta ant stalo, tą ir valgyk. Ko čiaupaĩs kaip geležėlę radęs? Ko tu čia čiaupaĩsi lyg šuva prieš debesį. Čiaũpos lyg ką gardų kandęs. Ir čiaupos kaip Elzbieta pabučiuota.
išsičiaupýti praleisti laiką čiaupantis: Išsičiaũpė merga visą vakarą, nieko nekalbėjo.
nusičiaupýti nusiviepti: Nusičiáupė, bet nėko nepasakė.
pasičiaupýti
1. menkai (be dantų) valgyti: Dantų jau nebeturi, tai kai prieina prie stalo, kiek pasčiaũpo pasčiaũpo ir nueina.
2. pasijuokti, pasivaipyti, pasišaipyti: Aš tau pasičiaupýsiu iš kito žmogaus nelaimės!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.