činčėti

činčė́ti, -ė́ja, -ė́jo

1. činčti.

2. įkyriai kalbėti, pykti: Nėr čia ko tau činčė́t.
iščinčė́ti. iščinčti: Iščinčė́ję tie vaikeliai, išbalę. Iščinčė́jus ta merga.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'cinceti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv

x

Įrašas
Paaiškinimas	<b>činčė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo<br/>1. činčti. <br/>2. <span class="explanation">įkyriai kalbėti, pykti: </span> Nėr čia ko tau činčė́t. <br/><b>iščinčė́ti</b>. iščinčti: Iščinčė́ję tie vaikeliai, išbalę. Iščinčė́jus ta merga.

činčėti

#