x
čiópčioti, -ioja, -iojo.
1. čėpkoti: Paršiokai čiópčioja ėsdami. Čiopčioji kaip ir be dantų.
2. judinti, verti lūpas, žiopčioti: Jis tik čiópčioja ir akis iškėtęs žiūri. Neturėjo ko sakyti, tai tik čiópčiojo čiópčiojo.
pačiópčioti. truputį čiopčioti: Tik pačiópčiojo, nevalgė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.