čiūčela

.
čiū̃čela (чyчaлa). čiū́čela.

1. baidyklė: Vaikai padarė iš šiaudų čiūčelą.

2. storai, negražiai apsitaisęs žmogus: Merga apsidariusi storai vasarą, kaip žiemospirgiu, vadinas čiūčela. Oi tu, čiū̃čela – jau nė nepasirangysi! Susivėlęs kai čiū́čela.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ciucela' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv

x

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>čiū̃čela</b> (чyчaлa). čiū́čela. <br/>1. <span class="explanation">baidyklė: </span> Vaikai padarė iš šiaudų čiūčelą. <br/>2. <span class="explanation">storai, negražiai apsitaisęs žmogus: </span> Merga apsidariusi storai vasarą, kaip žiemospirgiu, vadinas čiūčela. Oi tu, čiū̃čela – jau nė nepasirangysi! Susivėlęs kai čiū́čela.

čiūčela

#