x
.
čiū̃das (чyд).
1. stebuklas, nepaprastas daiktas: Ženklus (čiūdus) padarysi. Stebuklus, arba čiūdus, po akimi jų rodžia. Ot neregė́ [jo] čiū̃dų (būta ko stebėtis) !
2. daugybė: Toks čiūdas pinigų už negyvą bobą, tai būt labai gerai. Kitąsyk vyras. atradęs angių čiū̃dą į kamuolį susivijus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.