x
čiūlė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. minkyti, gniaužyti: Kam tu tešlą čiūlė́ji be reikalo? | Kam tu čiūlė́ji tuos katinus, jiems gi negerai.
2. ilgai kramtyti, vatuloti: Čiūlė́ji kap bobulė duoną. Pasenęs arklys sausų dobilų negali sukramtyt – čiūlė́ja čiūlė́ja ir vis alkanas.
3. ilgą laiką vargti su skauduliu: Kokius tris mėnesius čiūlė́jaus su pirštu.
iščiūlė́ti. išauginti: Paki aš šitą. iščiūlė́siu!
sučiūlė́ti. suminkyti, sugniaužyti, suglamžyti: Sučiūlėk čiūlę košės ir valgyk. Siūlą perpjovė i sučiūlė́j [o]. Tavo skarelė sučiūlė́ta – kap iš veršio gerklės. Duona susičiūlė́jus (suzmekus) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.