x
čiùnčinimas.
1. → čiunčinti 2: Gana to čiùnčinimo – sakyk, atiduosi skolą, ar ne?
2. → čiunčinti 3: Tas vaiko čiùnčinimas man nusibosta.
nučiùnčinimas. → nučiunčinti 1: Toks pažadas tai tik nučiùnčinimas, o ateis laikas, ir nieko neduos.
sučiùnčinimas. → sučiunčinti: Kad ne tas sučiùnčinimas, seniai būtume par teismą savo atsiėmę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.