x
čiùnčyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo), čiuñčyti.
1. sunkiai tempti, vilkti.
2. čiunčinti 3: Kūdikį ant rankų čiunčyk ir šankink, bene nutils.
apčiùnčyti.
1. sunkiai apvilkti aplink.
2. apraminti: Apčiunčyti kūdikį. | Apčiunčiju (sulaikau) .
įčiùnčyti. įčiunčinti: Aš žaką įčiuñčyjau.
nučiùnčyti
1. nuvilkti.
2. nučiunčinti 1: Jis nepakajuojančius veikiaus su geru nekaip su piktu nučiunčyti apsiėmė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.