čiuñkti, -ia, -ė
1. šėlti, išdykauti: Vaikai, nečiuñkit po lovas. Jauni daugiau čiuñkiasi šiauduos, negu kulia. Gana jum, vaikai, čiuñktis, dar užsigausit.
2. triūsti (apie ką) trepinėjant: Kad tep ilgai čiuñkiat, tai mergaitė ima rėkt belaukdama. Ot, da čiuñkia [senis] apie namus.
3. prastai skalbti, terlioti: Jau vė Danė čiuñkia savo skudurus.
4. čepsint ėsti, gerti pro dantis, žįsti, čiulkti: Arklys kad čiuñkia lovy avižas, tai čiuñkia. Paršai varpas čiuñkia. Kiaulės tik skystimą čiuñkia. Lokys čiunkia savo koją par žiemą, t. y. žinda. Pati čiuñkis tą pieną, man nereik!
iščiuñkti, -ia, ìščiunkė. išsunkti skysčius ėdant ar valgant: Ìščiunkė kai kiaulė pelus.
nučiuñkti, -ia, nùčiunkė. nuėsti: Kiaulė runkelių lapus nučiuñkia.
prasičiuñkti, -ia (prasìčiunkia), prasìčiunkė. netikusiai prasiskalbti: Prasìčiunkia marškinius, tai visą mėnesį išnešios.
sučiuñkti, -ia, sùčiunkė. suvelti išdykaujant: Dažnai ant jo pykdavau, kad mano lovą sučiunkdavo.
užsičiuñkti, -ia, užsìčiunkė. netikusiai užsirišti: Kaip tu tą skarą užsìčiunkei?!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.