.
čiuplùs, -ì.
1. linkęs ką nučiupti, pavogti, gribštus: Jų pusbernis labai čiuplus – ėmė ir pavogė mano pantį.
2. nagingas: Labai čiùplų vaikiną gavome: iš jo ir stalius, ir mūrininkas, ir kas tik nori.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.