x
.
čiùtnas, -à (чyять, чyть, чyткий. czuć).
1. dailus, švarus, tvarkingas: Tas vaikas toks čiùtnas, dažnai prausias. Jo pati nečiutnà gauta: vis plaukais apsileidus, nenusiprausus. Kai gerai apsitaiso, tai labai čiutnà mergytė. Mergaitė čiutnà, kad viską laiko tvarkoj.
2. gyvas, vikrus: Čiùtnas mano berniokas: ir dirbt, ir ganyt – visur pirmas. Visi miško žvėreliai yra čiutnì. Čiutnas kai karvė ant ledo.
čiutnaĩ. Ana čiutnaĩ sukasi ir apie pečių, ir apie svečią.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.