dagyventi

gyvénti (-ę́ti), -ẽna, -ẽno

1. gyvam būti, egzistuoti: Mums kasdien prasmingiau vis gyventi. Kolūkiečiai pradėjo gvventi geriau ir kultūringiau. Gyventi taip malonu! Kaip ten gyvena motutė, mylimas draugas, sesuo? Gyventi šimtą metų. Rasi da šiandien begyvena, jei nenumirė. Kol gyvas gyvensiu, mažų vyžų nepinsiu. Jaunas mėnuo ant dangaus su žvaigždėm, aš ant žemės su žmonėm, jam pasent, man gyvént! Kad žmogus ir numiršta, darbai gyvena. Gyvendami vis kada pasimatysim. Taip gyvénkit, kaip mes, tėvai jūsų, gyvẽnom. Reikia gyvénti darbščiai, teisingai, padoriai. Buržuazinė visuomenė pasmerkia darbo moterį gyventi siaurame, uždarame šeimos ir virtuvės pasauly. Gyvẽnant (gyvendamas) vis kada nueisiu. Kam gyvéntina, tas gyvẽna. Jei gyventina, prisigyvens, jei vargtina, prisivargs. Teip da gyvena namas, bet kaip pajudinsi, subirs. Gyvenù kaip žalias nedegantis (prastai) . Gyvenu kaip žirnis prie kelio (visi skriaudžia) . Gyvena kaip pelė po šluota (tyliai) . Gyvena kai meškos ausy (šiltai) . Gyvena kaip inkstas taukuose (gerai) . Gyvena kaip antis ant ežero. Gyvena gerai, tik paukštės pieno nėra. Ne gyvẽna, ale kū̃tura. Jo ir gyvenama, ir norima gyventi. Stropus žmogus visad gyvena su pailsiu. Jau žiemą gyvẽna (leidžia) . Piktai gyvẽna, bet gerai mokia. O štai yra Abrahamo gyvenimas, kurį jis gyvena. Gyventi keliasi senasis Vilnius mirgėjime pavasario šviesų. Baltijos aš vėjas, jūroj gyvenu. Ne saulės amžių gyvensi. Su saule negyvensi. Kad šykštuolis miršta, pradeda gyventi jo turtai. Gražiai gyvenam – tvoras kūrenam. Sunku gyventi terp kūjo ir priekalo. Gyventi – tai ne šuolis nušokti. Su žmonėm gyvénsi, o ne su pinigais (nėr ko pinigų gailėtis) . Nežiūrėk, kaip pradėjo gyvénti, bet kaip pabaigė. Reikia gyvent, kaip gyvenasi. Kaip gyvẽnasi (einasi) ? Laimino poilsio laiką džiaugdamos, kad gerai gyvenasi.

2. patirti, išgyventi: Nesunku buvo suprasti, kad tai dažnai susitinką žmonės, gyveną vienais reikalais ir rūpesčiais. Klausytojas arba skaitytojas gauna gyventi įvairių įvairiausius jausmus. Aš čia gyvenau gamtos padavimų įspūdžiais. Aš, vaikeli, jau daug gyvẽnus (daug mačiusi, patyrusi) . Tos tautos gyvena dabar visai atskirus gyvenimus. Savo galva gyvénk (laikykis savo nuomonės) . Frankas gyveno savo protu.

3. būti tam tikroje vietoje; turėti pastogę, prieglaudą: Jis gyvẽna penki varstai iš čia. Gyvenau arti upės. Ar jis Vilniuje tebegyvena? Kur gyvenì? Aptvaruose brolis gyvẽna, t. y. apsitvėręs. Ne visur, kur gyvensi, bus gerai. Bitės šiaudinė [je] aulė [je] gyvena nei per šiltai, nei per šaltai. Čia mano giminių gyvenama. Šitas kambarys buvo jo gyvenamas. Gyvenamasis [trobos] galas visados buvo į rytus ar pietus atsuktas. Respublikos įmonės vis labiau plečia gyvenamųjų namų darbininkams statybą. Grąžinti į gyventąją vietą. Gyvenamųjų vietų vardai. Azija yra gyvenamiausia pasaulio dalis. Nuėję ieškoti geresnės, gyvenamesnės vietos. Parkvietė tėvas prieš mirtį mane gyvénti [savo namuose]. Valstiečiai gyvena pavieniui. Bepigu negyvénti (gera gyventi), kur yra upė. Nebegyvenęs (nebegyvensiu) čia – kad tik šiuo kartu gerai pasibaigtų! Miestas. bus gyvenamas žmonių. Gyvenkite manimp, o aš jūspi. Idant. visados mūsimp gyvéntų. Ilgai gyventumbei ant žemės. Tavo paveikslas mano širdy gyveno. Tavo širdyje gyvẽna kerštas. Aš nė nežinau, kur tos samanos gyvẽna (kur jų galima rasti) .
gyvéntinai. Rimkus norėjo Žemaičiuose gyventinai įsitaisyti. Kaip kartu gyvẽnasi, sunku išsisaugoti [nuo vagies].

4. verstis, laikytis, misti kuo: Dirbk, vaike, ir gyvénsi. Gyventi manęs nemokykite! Sako, dar jo brolis gerai gyvẽnantis. Zigmas kai namie atlieka, tai sausa duona gyvẽna. Miesto žmonės iš pinigo gyvena (viską perkasi, savo neužsiaugina) . Iš rankų reikia gyventi. Iš rankų darbo gyvename. Iš penkių pirštų gyvenu (iš darbo, amato) . Ta tik iš liežuvio ir gyvẽna (didelė šnekėtoja) . Paskutinius pinigus gyvẽname. Pradėjo gyventi žemėn (smukti), greit ir nugyvens suvisu. Jei nori gyvént, nemiegok. Gyvenk, kaip išgali, valgyk, kaip ištenki. Ko jam nesgyveñs, kai kas mėnuo po keletą šimtų sulupa.

5. sutikti, sutarti: Martele, martele, mes gyvénsim kaip paukšteliai. Gyvénkim kaip broliai. Lietuviai su medžiais vis zgadoj gyvenę, jaunystėj pasižinę ir draugėj pasenę. Našlei tep gerumo gyvént su vaiku geriausiu, kap su vyru blogiausiu. Gyvẽna kaip kirvis su akmeniu (nesutinka) .

6. dirbti (žemę): Gyvenu lauką. Jis miestelio daržus gyvẽna. Jau žemę gyvẽna rugiams. Reik bulvėms žemę gyventi. Čia dirva gyventa. Gyvẽnamas (dirbamas) jautis. Tą žemę pro sniegą reikia gyvę́t. Saulelė gyvena žemę. Tada išeit žmogus savo darbop ir aria (gyvena) savo lauką ik vakaro.

7. būti poroje: Gyvens šiąkart su manim vyras mano. Nū mano vyras vėl su manimi gyvens, nesa eš jam šešis sūnus pagimdžiau. Jo sesuoj su vyru negyvẽnanti.

8. rūgti, fermentuotis: Alus gyvena. Misą par daug atšaldžiau – alus nebenori gyvénti. Parlėkė miltinos bitys, miltai su medum pradėjo gyventi, ir surūgo medus. Mėšlas per didžiausius šalčius turi šilimos – jis nuolat gyvena, pūsta.
apgyvénti.

1. įleisti į namus gyventojus; įsikurti tam tikroje vietoje: Apgyvénkime šituos namus. Apgyvenus kone dvigubą žemės plotą. | Mūsų katinelį turbūt jau kas nors apgyvẽno – kelinta diena kaip nebsirodo. Atvažiavęs apsigyvenáu pas gimines. Jis apsigyveno mažoje pirkelėje.

2. apkeliauti kurią nors vietą po kiek pagyvenant: Jau tu visą Kauną apgyvenaĩ.

3. apdirbti (žemę): Apgyvenaũ laukus, t. y. apariau. Apgyvento [je] žemė [je],
bet nepasėto [je],
usnys tik žela.

4. susinaikinti, susidėvėti; apirti: Apsigyvẽno toros, apšvažo, reik naujų.

5. įgyventi, praturtinti: Labai į apgyvéntą namą nuėjo (į turtingus namus nutekėjo) .
atgyvénti

1. gyventi kurį laiką; baigti gyventi: Atgyvenome amžių, savo įnešėm dalį, laikas vietą užleisti vaikams. Atgyvenaũ aš, t. y. jau aš ten nebgyvensiu. Neateik, mudu jau atgyvẽnova (baigėme bendrai gyventi) . Jau su jais atsigyvẽno (nustojo ėjus, draugavus) .

2. laikytis ilgiau už kitą: Šitoj kraitelė atgyveno tėvą ir mañ atgyvens.

3. pasenti, būti nebetinkamam dabarčiai, nebeaktualiam: Mokslas nebijo rankos pakelti prieš tai, kas atgyventa.

4. atsigaivinti, atgyti, atsigauti: Jis buvo negyvas, manėme, kad nebeatsigyveñs.

5. gyventi
3.
dagyvénti. gyventi iki kurio laiko, prigyventi: Dagyvénsma lig mirties visi.
įgyvénti

1. įsijausti, įsigilinti: Tik Muzikus, negalėdamas įsigyvent į visų bendrą savijautą, kaip visada kėlė ginčą. Taučius sodžių visa siela mėgo, savaime įsigyvendamas į visas jo smulkmenas. Kas į kokį paprotį yra įsigyvenęs, tas iš to negali ūmai išeiti. Artistas, vaidindamas linksmą rolę, pats į ją įsigyvena ir kitus linksmai nuteikia.

2. ilgai gyventi: Gabentis iš įgyventos vietos yra nemaža vargo. Ilgai įgyventos ir pamėgtos tarnybos neteko. Įgyvenaũ aš ten valandą, t. y. gerai ilgai. Kur insigyvenì, te gerai. Gal seniai tos bitės čia įsigyvenę – bus medaus. Meilė, sutikimai ir džiaugsmai įsigyveno. Šitai parodo įsigyvenusieji mūsų raštijoje žodžiai.

3. padaryti turtingą, praturtinti: Gera gaspadinė namus įgyvena. Insigyvent reikė [jo]:
kai apsiženijom, nieko neturėjom. Greit įsigyveno broliai Puodžiūnai buvusioje ponų Siesickių dvaravietėje. Įsigyveno ir gyvena kaip inkstas taukuose. Palaukit, kai aš čia įsigyvénsiu, tai pokylį iškelsiu. Atiduosim ir skolas, kai insigyvensim.

4. įgyti: Reiks įsigyvent pakinklas geresnis. Kęskit šaltį ir laukit, kada amžiną kosulį įsigyvensit.

5. įdirbti (žemę): Įgyvenu dirvą. Gražiai įgyvéntas laukas. Jo gerai įgyventa žemė, naši. Gerai įgyvenus laukus, būtų daugiau naudos, tiesa.
išgyvénti

1. gyventi, praleisti kurį laiką: Išgyveno Agnieška su juo trisdešimt metų. Taip jie išgyveno visą mėnesį. Ne visi medeliai iššalo, kiti išgyvẽno [per žiemą]. Mudu su motina ištisus metus išgyvenome visiškai vieni. Žmogus laimingai išgyveno visą savo amželį. Jau mes savo išgyvenom, tegul dabar kiti gyvena. Kelis metus sūnus ten išgyvẽno? Toje vietoje jis dvejus metus išgyveno.

2. gyventi ilgiau už kitą: Visus jau išgyvenaũ, viena likau: ilgesnį man amželį davė.

3. išsiversti, išsilaikyti: Su tiek pinigų nė mėnesio neišgyvensi. Visi iš žemės darbo neišgyvens (ne visi turi žemę dirbti) . Iš algų jie išsigyvẽna.

4. pašalinti, išnaikinti: Visur šiuos trūkumus mes privalom greičiau išgyventi. | Marti greit visas seseris iš namų išgyvẽno (išėdė, išujo) . | Tos staklės išgyventos šalin (jau nebetikusios), reik dirbinties kitas.

5. nusmukti, blogai gyventi: Kada Brinkiai išsigyveno, mano tėvas neturėjo tiek pinigų, kad būtų galėjęs jų ūkį nusipirkti. Kas išsigyvena, tas visada pradeda nuo tvorų. Šiandien griūva pasenusi ir išsigyvenusi civilizacija.

6. išdirbti (žemę): Batviniams žemę reik išgyventi kaip puokus (pūkus) . Kas čia augs, kad žemė visai neišgyventa. Rugiams reik gerai dirvą išgyvénti. Kas su manim pakalbės, kas laukelius išgyvens. Tą sklypelį buvo gerai išgyvenęs. Dirva n'išgyvenama usnimis prižel. Laukai neišgyventi, darbai paskiaus visų velkasi. Jaučiai ir kumeliai, kurie lauką išgyvena, kratinius ės. O jis papratęs vargužį vargti, laukelius išgyvénti. Kojomis žemės neišgyvensi. Išsigyvenusio [je] rovinė [je] žemė [je] dera kviečiai, žirniai. Jis išsidirbo, išsigyvẽno tą žemę.

7. išrūgti: Alus išgyveno.

8. patirti gyvenant: Hitlerinės okupacijos metais Kaunas išgyveno šiurpias dienas. Išgyventoji baimė pripildė jį nesuvaldomo pykčio. Sunki kova, jūs išgyventa, nežuvo, šviečia nemari.
nugyvénti

1. gyvenant išbūti: Ne tokio gyvenimo linkėjo jiems. kokį nugyveno pats. Pačius sunkiuosius čėsus jau nugyvẽnom. Nežinau tos vietelės, kur viekelį nugyvensiu. Atriedėdavo savo amžių nugyvenęs garvežys arba sudužęs vagonas. | Ir tu pats nugyvénsi, kaip mes nugyvẽnom. Jis pas tą brolį ir nusigyveno (amžių pabaigė) .

2. ilgiau gyventi už kitą: Vyras nugyveno dvi žmonas.

3. išgyventi 6: Laukai mano priprasti, nudarbuoti, nugyventi – nepaklysiu.

4. nuskursti, suvargti, sunykti: Nugyvenaũ aš ten begyvendamas, t. y. sunykau, nevyko gyventi. Nuo koto nugyvẽno jis, kad mieto nebliko. Ožka pragyventi, ožka nugyvénti. Valstietis laikosi įkibęs į žemę, kol visai nusigyvena. Jis visai nusigyveno. Gyveno gyveno ir nusigyvẽno nuo koto (visiškai suvargo) . Teismo apskelbtas nusigyvenusiu skolininku.

5. nuskurdinti; suvarginti; daryti sunykusį, nuskriausti: Kad čia nugyventas gyvenimas – stogai kiauri, pamatai išpuvę. Jiedu begyvendamu nugyveno savo namus. Nugyvẽno (nuvarė) arklį. Nugyvẽno mergaitę ir pametė. Kai šitą. nugyvénsiu (kai jis pages), tai kitą vėl pirksiu to pačio darbo. | Turtas nugyvenamas ir pragyvenamas.

6. nualinti, laisinti, nuplėšti (žemę): Nugyventos žemės linai yr šiurkšti, spalio nemeta. Rodos, ir mėšlo negailim, o žemė dar vis nugyvę́ta (nedera) .
pagyvénti

1. kurį laiką gyventi: Pagyveno jiedu metus, sulaukė sūnų. Pagyvensim – pamatysim. Pagyvenaũ valandą gerai. | Tai buvo jau pagyvenusi (senyva) moteris. Netrukus pasirodė ir atvažiavėliai – du apkūnūs, jau gerokai pagyvenę vyriškiai.

2. linksmam pabūti, gerai gyventi: Da ir aš pagyvę́siu. Dabar darbininkai pasigyvens daug geriau. Palauk, kai nuvažiuosma Kaunan, tai jau pasgyvénsma.

3. kurį laiką gyventi tam tikroje vietoje: Jis niekur ilgiau nepagyvẽna. Par vieną kunigą niekaip negalėdavo pagyventie vargamistras. | Tvartai nauji, stuba ir pagyvenama (galima dar joje gyventi) .

4. gyventi 5: Toks piktas, toks nedoras – nepagyvénsi, dukrel, tu su juo (sutarimo nebus) !

5. galėti dirbti (žemę): Arklys pagyvenamas, dar žagre gali arti.
pargyvénti. dirbant, vartojant nebetinkamą padaryti: Arklius pargyvenu. | Pargyventas daiktas.
pérgyventi, pergyvénti

1. išgyventi 8: Mūsų tauta ne kartą pergyveno karo nešamus gaisrus, žmonių žudynes ir kitas nelaimes. Bet dar karščiau už tik ką pergyventą nesmagumą jį slėgė mintis, kad šitaip su juo atsitinka jau nebe pirmą kartą. Morta pergyveno sunkų abejojimų ir tamsaus nežinojimo metą. Tokios baimės jam dar niekad neteko pergyventi! Kiek aš savo amžiuj pérgyvenus (kiek visko mačius, patyrus) !

2. iškentėti, išlaikyti: Pérgyvena žmogus bėdą.

3. gyventi kurį laiką, išgyventi: Tiek gyvenimo pérgyvenau. Pérgyvenau aš ten ilgai. Gražiai pergyvénti visą gyvenimą. Kaip jis su jąja galės nesimušęs amžių pérgyventi! Nubrazdėjęs į Valakų žemę ir pergyvenęs penkerius metus.

4. gyventi ilgiau už kitą: Tėvai vaikus pergyveno. Do ji ir dukterį pergyveñs. Jeigu dorovinė masės sąmonė paskelbia tam tikrą ekonominį faktą neteisingu, tai tas yra įrodymas, kad šis faktas pats save pergyveno. Sveikatą pergyvena, o lokamstvos nepergyvena (sveikatos netenka, bet vis dar gobšus) .

5. pasidaryti nebetinkamam, suvartotam: Akėčkuoliai dar būt geri, ale balžienos persigyvenę.

6. išgyventi 6: Duok arklį pargyvent žemę. Nepárgyvena gerai žemės apačią, ir paliekta žemė bildanti.
pragyvénti

1. išgyventi (kurį laiką), praleisti: Argi negalima žmogui amžių pragyventi neveidmainiavus! Kas pragyvénta, rodos, i nebūta to. Keletą metų pragyvẽno jie visi keturi. Tėvai visą amžių gerai pragyvẽno (jiems nieko nestigo) . Gyvenimą pragyvenau be daktaro. Nebeatverksi pragyventų dienelių. Tu mums davei šaltą žiemą pragyventi ir praleisti. Tiek amžiaus pragyvẽnęs, ir numiręs turėsiu ką papasakot.

2. gyventi ilgiau už kitą: Dešimtmečiais jie žemę šią pureno, bet šiandien jie valdovą pragyveno. Jis visus savo amžiaus žmones pragyvẽno. Pragyvent kitą. Vyža batus pragyvena.

3. išgyventi 1: Pragyvenaũ pas dėdę visą mėnesį.

4. įsikurti: Ir prasigyvenk tenai, idant visuomet su tavim būtumėm.

5. išsimaitinti, išsiversti: Lietuvių rašytojai negalėjo ir svajoti pragyventi iš literatūrinio darbo. Ir čionai gyvendamas pragyveni, dirbdamas uždirbi. Kad pašalpos neduočia, būtumėte nepragyvẽnę iš savęs. Bus duonos, ir tamsta gerai prie vaiko pragyvensi.

6. prasikurti, geriau pradėti gyventi, praturtėti: Per daug greitai nori pragyventi. Ir jie vis nepragyvẽna – teip vis galù galą, mazgù mazgą (vos galus suduria) . Iš vogimo ne vienas pragyvẽna. Pradedu prasigyvénti, iš bėdų, vargo bristi. Teip jie prasigyveno, kad galėjo puskartėj pinigus mieruotie. Nežinom, ar prasigyvénsim, ar nusigyvensim. Kad tik gyvent, kad tik prasigyvént!

7. gyvenant įsitaisyti: Bičių jis negali prasigyvénti.

8. praleisti, išeikvoti, sunaikinti: Greit pragyvẽno tuos pinigus. Ką tėvas prakaitu ažgyveno, tai sūnus juoku pragyvẽno. Tie palociai mūriniai tokie buvo – ir tie prasigyvẽno.

9. pradėti dirbti (žemę): Anims kitos elgos tėvai nedavė kaip tiktai savo pragyventos žemės skiautelę.

10. vaikų susilaukti: Juodu prasigyveno porą vaikų.
prigyvénti

1. gyventi iš eilės paskui vienas kitą: Visokių čia prigyvẽno žmonių.

2. gyventi užtektinai: Prigyvensi dar ir su pačia. Prigyvenaũ aš savo amžį, užteko man. Aš jau prisigyvenaũ, man užteks.

3. gyvenant pasiekti ką: Bjaurų gyvenimą fašistai prigyvẽno. Nedaug ir ten prigyvenai garbės. Tėvas prigyveno didelio turto. Senatuvę prigyvenau, tų dainuškų nedainavom.

4. patirti: Visko prigyvenaũ, visko primačiau.

5. praturtėti, gyvenant įsigyti: Užlėkė, išvedžiojo arklius, karves, kas tik buvo prigyventa. Turtas – prigyvẽnamas daiktas. Prigyvento [je] vieto [je] (kur visko pilna) bepigu negyventi. Su gimine suseit, ne prigyvent. Savo darbštumu prisigyveno didelių turtų.

6. nusigyventi: Tai, kad prisigyvẽno – iš adatos išėjo!

7. verstis: Dabar žmonės visaip prigyvẽna.

8. sugyventi 7: Juodu prigyvẽno tris vaikus. Jonas gi buvo vedęs jau antrą žmoną ir su ja turėjo prigyvenęs du sūnus ir vieną dukterį.
sugyvénti

1. kurį laiką išgyventi: Šimtą metų sugyvẽno. Lig šių metų sugyvenáu, bet neesu dar muštas buvęs. Ir giedodami sugyvena amžių. Mažai kas sugyvẽna (drauge išgyvena) penkiasdešimt metų po vedybų.

2. sutikti, sutarti: Su giminėmis nesugyvena. Gražiai kaimynai sugyveno, nuo pat mažumės bičiuliavo. Anuodu su viens antru negali sugyventi. Su juo niekas sugyvénti negali – toks bjaurus būdas. Jie – sugyvẽnami žmonės (su jais galima sugyventi) . Jie pasidaro sugyvenamesni, darbingesni. Sugyvẽna kaip katė su šunim (nesugyvena) . Susigyvena kaip ugnis su vandeniu (nesugyvena) .

3. sueiti į artimesnius santykius, susidraugauti: Aš su draugais gerai susigyvenau. Vaikai veikiai gerai susigyveno.

4. begyvenant įsigyti, uždirbti: Sugyveni visokių raizgulių. Darbininkas žmogus iš jo, nėra ko ir kalbėti – žiūrėk, kiek pinigo sugyvẽno. Susigyvenęs žmogus (turtingas) .

5. sudėvėti, sudilinti: Reiks ratelius vežt pataisyt – tokie sugyventi (išklerę) . Jau tos akėčios suvis susigyvenę. Ko norėt, susigyvẽnę daiktai – čia taiso, čia irsta.

6. išgyventi 6: Kalną batviniams sugyveno (sutaisė) . Žemė visuomet laiku sugyventa. Susigyvenau dirvą, sėti bereik.

7. susilaukti kūdikio: Sugyvẽno vieną sūnų. Mylėjosi, kol vaiką sugyvẽno. Mergaitė susigyvẽno kūdikį.

8. susidėti į porą; . gyventi 7: Našlys su našle susigyvẽno ir dabar gyvena sau.

9. išrūgti: Kai susigyveñs, bus geras alus.
užgyvénti

1. ilgiau pagyventi: Kad būtų užgyvenęs seneliukas – anas tai žinojo daug pasakų.

2. ilgai gyvenant užsilikti: Mama mano užsigyvẽno.

3. užvaldyti, šeimininku pasidaryti: Tas jau ano namus užgyvẽno. Rado velnių užgyventus namus. Anys mislija, kad jau čia tavo ažgyvénta. Vištos gryčią užgyvẽno (prilindo, kai žmonių namie nebuvo) . Jie spardėsi, sakydami, kad jie tą žemę užgyvens. Medes mes užsigyvenom. Ar tik ne toje mūsų senoje gryčiutėje vargas užsigyveno?

4. gyventi 4: Kai pinigų daugiau turėsim, tai puikiau užgyvensim.

5. užsidirbti gyvenant: Dirbau buožių ūkiuose, kasiau griovius, kirtau mišką, ir nieko neužgyvenau. Aš užgyvenaũ, dabar viskas tur būt pusiau. Ar aš kokį turtą užgyvenù?! O ką užgyvens – grabą, daugiau nieko. Užtat neužgyvẽno pinigų, kad nemokėjo kaip gyventi. Vis noris ką nors geriau vaikams užgyvént. Ką tu ten ažgyvensi? Ne kiek užgyvę́site jūs tę gyvędami. | Avilių visai mažai užgyvẽnot per vasarą (bitės nespietė, nedaug kelmų padarė) . | Labai užgyvénta vieta – visko pilna. Dėlto anas te ažsigyvẽno (prakuto) . Kiek užsigyvenau, tiek jum ir paliksiu.

6. išgyventi 6: Ar jau užgyvenaĩ laukus (ar jau apsėjai) ?. Kai savo užsigyvę́sit, ateikit pas mus.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>gyvénti</b> (-ę́ti), -ẽna, -ẽno<br/>1. <span class="explanation">gyvam būti, egzistuoti: </span> Mums kasdien prasmingiau vis gyventi. Kolūkiečiai pradėjo gvventi geriau ir kultūringiau. Gyventi taip malonu! Kaip ten gyvena motutė, mylimas draugas, sesuo? Gyventi šimtą metų. Rasi da šiandien begyvena, jei nenumirė. Kol gyvas gyvensiu, mažų vyžų nepinsiu. Jaunas mėnuo ant dangaus su žvaigždėm, aš ant žemės su žmonėm, jam pasent, man gyvént! Kad žmogus ir numiršta, darbai gyvena. Gyvendami vis kada pasimatysim. Taip gyvénkit, kaip mes, tėvai jūsų, gyvẽnom. Reikia gyvénti darbščiai, teisingai, padoriai. Buržuazinė visuomenė pasmerkia darbo moterį gyventi siaurame, uždarame šeimos ir virtuvės pasauly. Gyvẽnant <span class="explanation"> (gyvendamas) </span> vis kada nueisiu. Kam gyvéntina, tas gyvẽna. Jei gyventina, prisigyvens, jei vargtina, prisivargs. Teip da gyvena namas, bet kaip pajudinsi, subirs. Gyvenù kaip žalias nedegantis <span class="explanation"> (prastai) </span>. Gyvenu kaip žirnis prie kelio <span class="explanation"> (visi skriaudžia) </span>. Gyvena kaip pelė po šluota <span class="explanation"> (tyliai) </span>. Gyvena kai meškos ausy <span class="explanation"> (šiltai) </span>. Gyvena kaip inkstas taukuose <span class="explanation"> (gerai) </span>. Gyvena kaip antis ant ežero. Gyvena gerai, tik paukštės pieno nėra. Ne gyvẽna, ale kū̃tura. Jo ir gyvenama, ir norima gyventi. Stropus žmogus visad gyvena su pailsiu. Jau žiemą gyvẽna <span class="explanation"> (leidžia) </span>. Piktai gyvẽna, bet gerai mokia. O štai yra Abrahamo gyvenimas, kurį jis gyvena. Gyventi keliasi senasis Vilnius mirgėjime pavasario šviesų. Baltijos aš vėjas, jūroj gyvenu. Ne saulės amžių gyvensi. Su saule negyvensi. Kad šykštuolis miršta, pradeda gyventi jo turtai. Gražiai gyvenam – tvoras kūrenam. Sunku gyventi terp kūjo ir priekalo. Gyventi – tai ne šuolis nušokti. Su žmonėm gyvénsi, o ne su pinigais <span class="explanation"> (nėr ko pinigų gailėtis) </span>. Nežiūrėk, kaip pradėjo gyvénti, bet kaip pabaigė. Reikia gyvent, kaip gyvenasi. Kaip gyvẽnasi <span class="explanation"> (einasi) </span> ? Laimino poilsio laiką džiaugdamos, kad gerai gyvenasi. <br/>2. <span class="explanation">patirti, išgyventi: </span> Nesunku buvo suprasti, kad tai dažnai susitinką žmonės, gyveną vienais reikalais ir rūpesčiais. Klausytojas arba skaitytojas gauna gyventi įvairių įvairiausius jausmus. Aš čia gyvenau gamtos padavimų įspūdžiais. Aš, vaikeli, jau daug gyvẽnus <span class="explanation"> (daug mačiusi, patyrusi) </span>. Tos tautos gyvena dabar visai atskirus gyvenimus. Savo galva gyvénk <span class="explanation"> (laikykis savo nuomonės) </span>. Frankas gyveno savo protu. <br/>3. <span class="explanation">būti tam tikroje vietoje; turėti pastogę, prieglaudą: </span> Jis gyvẽna penki varstai iš čia. Gyvenau arti upės. Ar jis Vilniuje tebegyvena? Kur gyvenì? Aptvaruose brolis gyvẽna, t. y. apsitvėręs. Ne visur, kur gyvensi, bus gerai. Bitės šiaudinė [je] aulė [je] gyvena nei per šiltai, nei per šaltai. Čia mano giminių gyvenama. Šitas kambarys buvo jo gyvenamas. Gyvenamasis [trobos] galas visados buvo į rytus ar pietus atsuktas. Respublikos įmonės vis labiau plečia gyvenamųjų namų darbininkams statybą. Grąžinti į gyventąją vietą. Gyvenamųjų vietų vardai. Azija yra gyvenamiausia pasaulio dalis. Nuėję ieškoti geresnės, gyvenamesnės vietos. Parkvietė tėvas prieš mirtį mane gyvénti [savo namuose]. Valstiečiai gyvena pavieniui. Bepigu negyvénti <span class="explanation"> (gera gyventi), </span> kur yra upė. Nebegyvenęs <span class="explanation"> (nebegyvensiu) </span> čia – kad tik šiuo kartu gerai pasibaigtų! Miestas. bus gyvenamas žmonių. Gyvenkite manimp, o aš jūspi. Idant. visados mūsimp gyvéntų. Ilgai gyventumbei ant žemės. Tavo paveikslas mano širdy gyveno. Tavo širdyje gyvẽna kerštas. Aš nė nežinau, kur tos samanos gyvẽna <span class="explanation"> (kur jų galima rasti) </span>. <br/><b>gyvénti</b>nai. Rimkus norėjo Žemaičiuose gyventinai įsitaisyti. Kaip kartu gyvẽnasi, sunku išsisaugoti [nuo vagies]. <br/>4. <span class="explanation">verstis, laikytis, misti kuo: </span> Dirbk, vaike, ir gyvénsi. Gyventi manęs nemokykite! Sako, dar jo brolis gerai gyvẽnantis. Zigmas kai namie atlieka, tai sausa duona gyvẽna. Miesto žmonės iš pinigo gyvena <span class="explanation"> (viską perkasi, savo neužsiaugina) </span>. Iš rankų reikia gyventi. Iš rankų darbo gyvename. Iš penkių pirštų gyvenu <span class="explanation"> (iš darbo, amato) </span>. Ta tik iš liežuvio ir gyvẽna <span class="explanation"> (didelė šnekėtoja) </span>. Paskutinius pinigus gyvẽname. Pradėjo gyventi žemėn <span class="explanation"> (smukti), </span> greit ir nugyvens suvisu. Jei nori gyvént, nemiegok. Gyvenk, kaip išgali, valgyk, kaip ištenki. Ko jam nesgyveñs, kai kas mėnuo po keletą šimtų sulupa. <br/>5. <span class="explanation">sutikti, sutarti: </span> </span> Martele, martele, mes gyvénsim kaip paukšteliai. Gyvénkim kaip broliai. Lietuviai su medžiais vis zgadoj gyvenę, jaunystėj pasižinę ir draugėj pasenę. Našlei tep gerumo gyvént su vaiku geriausiu, kap su vyru blogiausiu. Gyvẽna kaip kirvis su akmeniu <span class="explanation"> (nesutinka) </span>. <br/>6. <span class="explanation">dirbti (žemę): </span> Gyvenu lauką. Jis miestelio daržus gyvẽna. Jau žemę gyvẽna rugiams. Reik bulvėms žemę gyventi. Čia dirva gyventa. Gyvẽnamas <span class="explanation"> (dirbamas) </span> jautis. Tą žemę pro sniegą reikia gyvę́t. Saulelė gyvena žemę. Tada išeit žmogus savo darbop ir aria (gyvena) savo lauką ik vakaro. <br/>7. <span class="explanation">būti poroje: </span> Gyvens šiąkart su manim vyras mano. Nū mano vyras vėl su manimi gyvens, nesa eš jam šešis sūnus pagimdžiau. Jo sesuoj su vyru negyvẽnanti. <br/>8. <span class="explanation">rūgti, fermentuotis: </span> Alus gyvena. Misą par daug atšaldžiau – alus nebenori gyvénti. Parlėkė miltinos bitys, miltai su medum pradėjo gyventi, ir surūgo medus. Mėšlas per didžiausius šalčius turi šilimos – jis nuolat gyvena, pūsta. <br/><b>apgyvénti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įleisti į namus gyventojus; įsikurti tam tikroje vietoje: </span> Apgyvénkime šituos namus. Apgyvenus kone dvigubą žemės plotą. | Mūsų katinelį turbūt jau kas nors apgyvẽno – kelinta diena kaip nebsirodo. Atvažiavęs apsigyvenáu pas gimines. Jis apsigyveno mažoje pirkelėje. <br/>2. <span class="explanation">apkeliauti kurią nors vietą po kiek pagyvenant: </span> Jau tu visą Kauną apgyvenaĩ. <br/>3. <span class="explanation">apdirbti (žemę): </span> Apgyvenaũ laukus, t. y. apariau. Apgyvento [je] žemė [je], bet nepasėto [je], usnys tik žela. <br/>4. <span class="explanation">susinaikinti, susidėvėti; apirti: </span> Apsigyvẽno toros, apšvažo, reik naujų. <br/>5. <span class="explanation">įgyventi, praturtinti: </span> Labai į apgyvéntą namą nuėjo <span class="explanation"> (į turtingus namus nutekėjo) </span>. <br/><b>atgyvénti</b><br/>1. <span class="explanation">gyventi kurį laiką; baigti gyventi: </span> Atgyvenome amžių, savo įnešėm dalį, laikas vietą užleisti vaikams. Atgyvenaũ aš, t. y. jau aš ten nebgyvensiu. Neateik, mudu jau atgyvẽnova <span class="explanation"> (baigėme bendrai gyventi) </span>. Jau su jais atsigyvẽno <span class="explanation"> (nustojo ėjus, draugavus) </span>. <br/>2. <span class="explanation">laikytis ilgiau už kitą: </span> Šitoj kraitelė atgyveno tėvą ir mañ atgyvens. <br/>3. <span class="explanation">pasenti, būti nebetinkamam dabarčiai, nebeaktualiam: </span> Mokslas nebijo rankos pakelti prieš tai, kas atgyventa. <br/>4. <span class="explanation">atsigaivinti, atgyti, atsigauti: </span> Jis buvo negyvas, manėme, kad nebeatsigyveñs. <br/>5. gyventi 3. <br/><b>dagyvénti</b>. <span class="explanation">gyventi iki kurio laiko, prigyventi: </span> Dagyvénsma lig mirties visi. <br/><b>įgyvénti</b><br/>1. <span class="explanation">įsijausti, įsigilinti: </span> Tik Muzikus, negalėdamas įsigyvent į visų bendrą savijautą, kaip visada kėlė ginčą. Taučius sodžių visa siela mėgo, savaime įsigyvendamas į visas jo smulkmenas. Kas į kokį paprotį yra įsigyvenęs, tas iš to negali ūmai išeiti. Artistas, vaidindamas linksmą rolę, pats į ją įsigyvena ir kitus linksmai nuteikia. <br/>2. <span class="explanation">ilgai gyventi: </span> Gabentis iš įgyventos vietos yra nemaža vargo. Ilgai įgyventos ir pamėgtos tarnybos neteko. Įgyvenaũ aš ten valandą, t. y. gerai ilgai. Kur insigyvenì, te gerai. Gal seniai tos bitės čia įsigyvenę – bus medaus. Meilė, sutikimai ir džiaugsmai įsigyveno. Šitai parodo įsigyvenusieji mūsų raštijoje žodžiai. <br/>3. <span class="explanation">padaryti turtingą, praturtinti: </span> Gera gaspadinė namus įgyvena. Insigyvent reikė [jo]: kai apsiženijom, nieko neturėjom. Greit įsigyveno broliai Puodžiūnai buvusioje ponų Siesickių dvaravietėje. Įsigyveno ir gyvena kaip inkstas taukuose. Palaukit, kai aš čia įsigyvénsiu, tai pokylį iškelsiu. Atiduosim ir skolas, kai insigyvensim. <br/>4. <span class="explanation">įgyti: </span> Reiks įsigyvent pakinklas geresnis. Kęskit šaltį ir laukit, kada amžiną kosulį įsigyvensit. <br/>5. <span class="explanation">įdirbti (žemę): </span> Įgyvenu dirvą. Gražiai įgyvéntas laukas. Jo gerai įgyventa žemė, naši. Gerai įgyvenus laukus, būtų daugiau naudos, tiesa. <br/><b>išgyvénti</b><br/>1. <span class="explanation">gyventi, praleisti kurį laiką: </span> Išgyveno Agnieška su juo trisdešimt metų. Taip jie išgyveno visą mėnesį. Ne visi medeliai iššalo, kiti išgyvẽno [per žiemą]. Mudu su motina ištisus metus išgyvenome visiškai vieni. Žmogus laimingai išgyveno visą savo amželį. Jau mes savo išgyvenom, tegul dabar kiti gyvena. Kelis metus sūnus ten išgyvẽno? Toje vietoje jis dvejus metus išgyveno. <br/>2. <span class="explanation">gyventi ilgiau už kitą: </span> </span> </span> Visus jau išgyvenaũ, viena likau: ilgesnį man amželį davė. <br/>3. <span class="explanation">išsiversti, išsilaikyti: </span> Su tiek pinigų nė mėnesio neišgyvensi. Visi iš žemės darbo neišgyvens <span class="explanation"> (ne visi turi žemę dirbti) </span>. Iš algų jie išsigyvẽna. <br/>4. <span class="explanation">pašalinti, išnaikinti: </span> Visur šiuos trūkumus mes privalom greičiau išgyventi. | Marti greit visas seseris iš namų išgyvẽno <span class="explanation"> (išėdė, išujo) </span>. | Tos staklės išgyventos šalin <span class="explanation"> (jau nebetikusios), </span> reik dirbinties kitas. <br/>5. <span class="explanation">nusmukti, blogai gyventi: </span> Kada Brinkiai išsigyveno, mano tėvas neturėjo tiek pinigų, kad būtų galėjęs jų ūkį nusipirkti. Kas išsigyvena, tas visada pradeda nuo tvorų. Šiandien griūva pasenusi ir išsigyvenusi civilizacija. <br/>6. <span class="explanation">išdirbti (žemę): </span> Batviniams žemę reik išgyventi kaip puokus <span class="explanation"> (pūkus) </span>. Kas čia augs, kad žemė visai neišgyventa. Rugiams reik gerai dirvą išgyvénti. Kas su manim pakalbės, kas laukelius išgyvens. Tą sklypelį buvo gerai išgyvenęs. Dirva n'išgyvenama usnimis prižel. Laukai neišgyventi, darbai paskiaus visų velkasi. Jaučiai ir kumeliai, kurie lauką išgyvena, kratinius ės. O jis papratęs vargužį vargti, laukelius išgyvénti. Kojomis žemės neišgyvensi. Išsigyvenusio [je] rovinė [je] žemė [je] dera kviečiai, žirniai. Jis išsidirbo, išsigyvẽno tą žemę. <br/>7. <span class="explanation">išrūgti: </span> </span> Alus išgyveno. <br/>8. <span class="explanation">patirti gyvenant: </span> Hitlerinės okupacijos metais Kaunas išgyveno šiurpias dienas. Išgyventoji baimė pripildė jį nesuvaldomo pykčio. Sunki kova, jūs išgyventa, nežuvo, šviečia nemari. <br/><b>nugyvénti</b><br/>1. <span class="explanation">gyvenant išbūti: </span> Ne tokio gyvenimo linkėjo jiems. kokį nugyveno pats. Pačius sunkiuosius čėsus jau nugyvẽnom. Nežinau tos vietelės, kur viekelį nugyvensiu. Atriedėdavo savo amžių nugyvenęs garvežys arba sudužęs vagonas. | Ir tu pats nugyvénsi, kaip mes nugyvẽnom. Jis pas tą brolį ir nusigyveno <span class="explanation"> (amžių pabaigė) </span>. <br/>2. <span class="explanation">ilgiau gyventi už kitą: </span> Vyras nugyveno dvi žmonas. <br/>3. išgyventi 6: Laukai mano priprasti, nudarbuoti, nugyventi – nepaklysiu. <br/>4. <span class="explanation">nuskursti, suvargti, sunykti: </span> Nugyvenaũ aš ten begyvendamas, t. y. sunykau, nevyko gyventi. Nuo koto nugyvẽno jis, kad mieto nebliko. Ožka pragyventi, ožka nugyvénti. Valstietis laikosi įkibęs į žemę, kol visai nusigyvena. Jis visai nusigyveno. Gyveno gyveno ir nusigyvẽno nuo koto <span class="explanation"> (visiškai suvargo) </span>. Teismo apskelbtas nusigyvenusiu skolininku. <br/>5. <span class="explanation">nuskurdinti; suvarginti; daryti sunykusį, nuskriausti: </span> Kad čia nugyventas gyvenimas – stogai kiauri, pamatai išpuvę. Jiedu begyvendamu nugyveno savo namus. Nugyvẽno <span class="explanation"> (nuvarė) </span> arklį. Nugyvẽno mergaitę ir pametė. Kai šitą. nugyvénsiu <span class="explanation"> (kai jis pages), </span> tai kitą vėl pirksiu to pačio darbo. | Turtas nugyvenamas ir pragyvenamas. <br/>6. <span class="explanation">nualinti, laisinti, nuplėšti (žemę): </span> Nugyventos žemės linai yr šiurkšti, spalio nemeta. Rodos, ir mėšlo negailim, o žemė dar vis nugyvę́ta <span class="explanation"> (nedera) </span>. <br/><b>pagyvénti</b><br/>1. <span class="explanation">kurį laiką gyventi: </span> Pagyveno jiedu metus, sulaukė sūnų. Pagyvensim – pamatysim. Pagyvenaũ valandą gerai. | Tai buvo jau pagyvenusi <span class="explanation"> (senyva) </span> moteris. Netrukus pasirodė ir atvažiavėliai – du apkūnūs, jau gerokai pagyvenę vyriškiai. <br/>2. <span class="explanation">linksmam pabūti, gerai gyventi: </span> Da ir aš pagyvę́siu. Dabar darbininkai pasigyvens daug geriau. Palauk, kai nuvažiuosma Kaunan, tai jau pasgyvénsma. <br/>3. <span class="explanation">kurį laiką gyventi tam tikroje vietoje: </span> Jis niekur ilgiau nepagyvẽna. Par vieną kunigą niekaip negalėdavo pagyventie vargamistras. | Tvartai nauji, stuba ir pagyvenama <span class="explanation"> (galima dar joje gyventi) </span>. <br/>4. gyventi 5: Toks piktas, toks nedoras – nepagyvénsi, dukrel, tu su juo <span class="explanation"> (sutarimo nebus) </span> ! <br/>5. <span class="explanation">galėti dirbti (žemę): </span> Arklys pagyvenamas, dar žagre gali arti. <br/><b>pargyvénti</b>. <span class="explanation">dirbant, vartojant nebetinkamą padaryti: </span> Arklius pargyvenu. | Pargyventas daiktas. <br/><b>pérgyventi, </b>pergyvénti<br/>1. išgyventi 8: Mūsų tauta ne kartą pergyveno karo nešamus gaisrus, žmonių žudynes ir kitas nelaimes. Bet dar karščiau už tik ką pergyventą nesmagumą jį slėgė mintis, kad šitaip su juo atsitinka jau nebe pirmą kartą. Morta pergyveno sunkų abejojimų ir tamsaus nežinojimo metą. Tokios baimės jam dar niekad neteko pergyventi! Kiek aš savo amžiuj pérgyvenus <span class="explanation"> (kiek visko mačius, patyrus) </span> ! <br/>2. <span class="explanation">iškentėti, išlaikyti: </span> Pérgyvena žmogus bėdą. <br/>3. <span class="explanation">gyventi kurį laiką, išgyventi: </span> Tiek gyvenimo pérgyvenau. Pérgyvenau aš ten ilgai. Gražiai pergyvénti visą gyvenimą. Kaip jis su jąja galės nesimušęs amžių pérgyventi! Nubrazdėjęs į Valakų žemę ir pergyvenęs penkerius metus. <br/>4. <span class="explanation">gyventi ilgiau už kitą: </span> </span> </span> Tėvai vaikus pergyveno. Do ji ir dukterį pergyveñs. Jeigu dorovinė masės sąmonė paskelbia tam tikrą ekonominį faktą neteisingu, tai tas yra įrodymas, kad šis faktas pats save pergyveno. Sveikatą pergyvena, o lokamstvos nepergyvena <span class="explanation"> (sveikatos netenka, bet vis dar gobšus) </span>. <br/>5. <span class="explanation">pasidaryti nebetinkamam, suvartotam: </span> Akėčkuoliai dar būt geri, ale balžienos persigyvenę. <br/>6. išgyventi 6: Duok arklį pargyvent žemę. Nepárgyvena gerai žemės apačią, ir paliekta žemė bildanti. <br/><b>pragyvénti</b><br/>1. <span class="explanation">išgyventi (kurį laiką), praleisti: </span> Argi negalima žmogui amžių pragyventi neveidmainiavus! Kas pragyvénta, rodos, i nebūta to. Keletą metų pragyvẽno jie visi keturi. Tėvai visą amžių gerai pragyvẽno <span class="explanation"> (jiems nieko nestigo) </span>. Gyvenimą pragyvenau be daktaro. Nebeatverksi pragyventų dienelių. Tu mums davei šaltą žiemą pragyventi ir praleisti. Tiek amžiaus pragyvẽnęs, ir numiręs turėsiu ką papasakot. <br/>2. <span class="explanation">gyventi ilgiau už kitą: </span> </span> </span> Dešimtmečiais jie žemę šią pureno, bet šiandien jie valdovą pragyveno. Jis visus savo amžiaus žmones pragyvẽno. Pragyvent kitą. Vyža batus pragyvena. <br/>3. išgyventi 1: Pragyvenaũ pas dėdę visą mėnesį. <br/>4. <span class="explanation">įsikurti: </span> Ir prasigyvenk tenai, idant visuomet su tavim būtumėm. <br/>5. <span class="explanation">išsimaitinti, išsiversti: </span> Lietuvių rašytojai negalėjo ir svajoti pragyventi iš literatūrinio darbo. Ir čionai gyvendamas pragyveni, dirbdamas uždirbi. Kad pašalpos neduočia, būtumėte nepragyvẽnę iš savęs. Bus duonos, ir tamsta gerai prie vaiko pragyvensi. <br/>6. <span class="explanation">prasikurti, geriau pradėti gyventi, praturtėti: </span> Per daug greitai nori pragyventi. Ir jie vis nepragyvẽna – teip vis galù galą, mazgù mazgą <span class="explanation"> (vos galus suduria) </span>. Iš vogimo ne vienas pragyvẽna. Pradedu prasigyvénti, iš bėdų, vargo bristi. Teip jie prasigyveno, kad galėjo puskartėj pinigus mieruotie. Nežinom, ar prasigyvénsim, ar nusigyvensim. Kad tik gyvent, kad tik prasigyvént! <br/>7. <span class="explanation">gyvenant įsitaisyti: </span> Bičių jis negali prasigyvénti. <br/>8. <span class="explanation">praleisti, išeikvoti, sunaikinti: </span> Greit pragyvẽno tuos pinigus. Ką tėvas prakaitu ažgyveno, tai sūnus juoku pragyvẽno. Tie palociai mūriniai tokie buvo – ir tie prasigyvẽno. <br/>9. <span class="explanation">pradėti dirbti (žemę): </span> Anims kitos elgos tėvai nedavė kaip tiktai savo pragyventos žemės skiautelę. <br/>10. <span class="explanation">vaikų susilaukti: </span> Juodu prasigyveno porą vaikų. <br/><b>prigyvénti</b><br/>1. <span class="explanation">gyventi iš eilės paskui vienas kitą: </span> Visokių čia prigyvẽno žmonių. <br/>2. <span class="explanation">gyventi užtektinai: </span> Prigyvensi dar ir su pačia. Prigyvenaũ aš savo amžį, užteko man. Aš jau prisigyvenaũ, man užteks. <br/>3. <span class="explanation">gyvenant pasiekti ką: </span> Bjaurų gyvenimą fašistai prigyvẽno. Nedaug ir ten prigyvenai garbės. Tėvas prigyveno didelio turto. Senatuvę prigyvenau, tų dainuškų nedainavom. <br/>4. <span class="explanation">patirti: </span> Visko prigyvenaũ, visko primačiau. <br/>5. <span class="explanation">praturtėti, gyvenant įsigyti: </span> Užlėkė, išvedžiojo arklius, karves, kas tik buvo prigyventa. Turtas – prigyvẽnamas daiktas. Prigyvento [je] vieto [je] <span class="explanation"> (kur visko pilna) </span> bepigu negyventi. Su gimine suseit, ne prigyvent. Savo darbštumu prisigyveno didelių turtų. <br/>6. <span class="explanation">nusigyventi: </span> Tai, kad prisigyvẽno – iš adatos išėjo! <br/>7. <span class="explanation">verstis: </span> Dabar žmonės visaip prigyvẽna. <br/>8. sugyventi 7: Juodu prigyvẽno tris vaikus. Jonas gi buvo vedęs jau antrą žmoną ir su ja turėjo prigyvenęs du sūnus ir vieną dukterį. <br/><b>sugyvénti</b><br/>1. <span class="explanation">kurį laiką išgyventi: </span> Šimtą metų sugyvẽno. Lig šių metų sugyvenáu, bet neesu dar muštas buvęs. Ir giedodami sugyvena amžių. Mažai kas sugyvẽna <span class="explanation"> (drauge išgyvena) </span> penkiasdešimt metų po vedybų. <br/>2. <span class="explanation">sutikti, sutarti: </span> </span> Su giminėmis nesugyvena. Gražiai kaimynai sugyveno, nuo pat mažumės bičiuliavo. Anuodu su viens antru negali sugyventi. Su juo niekas sugyvénti negali – toks bjaurus būdas. Jie – sugyvẽnami žmonės <span class="explanation"> (su jais galima sugyventi) </span>. Jie pasidaro sugyvenamesni, darbingesni. Sugyvẽna kaip katė su šunim <span class="explanation"> (nesugyvena) </span> </span>. Susigyvena kaip ugnis su vandeniu <span class="explanation"> (nesugyvena) </span> </span>. <br/>3. <span class="explanation">sueiti į artimesnius santykius, susidraugauti: </span> Aš su draugais gerai susigyvenau. Vaikai veikiai gerai susigyveno. <br/>4. <span class="explanation">begyvenant įsigyti, uždirbti: </span> Sugyveni visokių raizgulių. Darbininkas žmogus iš jo, nėra ko ir kalbėti – žiūrėk, kiek pinigo sugyvẽno. Susigyvenęs žmogus <span class="explanation"> (turtingas) </span>. <br/>5. <span class="explanation">sudėvėti, sudilinti: </span> Reiks ratelius vežt pataisyt – tokie sugyventi <span class="explanation"> (išklerę) </span>. Jau tos akėčios suvis susigyvenę. Ko norėt, susigyvẽnę daiktai – čia taiso, čia irsta. <br/>6. išgyventi 6: Kalną batviniams sugyveno <span class="explanation"> (sutaisė) </span>. Žemė visuomet laiku sugyventa. Susigyvenau dirvą, sėti bereik. <br/>7. <span class="explanation">susilaukti kūdikio: </span> Sugyvẽno vieną sūnų. Mylėjosi, kol vaiką sugyvẽno. Mergaitė susigyvẽno kūdikį. <br/>8. <span class="explanation">susidėti į porą; </span>. gyventi 7: Našlys su našle susigyvẽno ir dabar gyvena sau. <br/>9. <span class="explanation">išrūgti: </span> </span> Kai susigyveñs, bus geras alus. <br/><b>užgyvénti</b><br/>1. <span class="explanation">ilgiau pagyventi: </span> Kad būtų užgyvenęs seneliukas – anas tai žinojo daug pasakų. <br/>2. <span class="explanation">ilgai gyvenant užsilikti: </span> Mama mano užsigyvẽno. <br/>3. <span class="explanation">užvaldyti, šeimininku pasidaryti: </span> Tas jau ano namus užgyvẽno. Rado velnių užgyventus namus. Anys mislija, kad jau čia tavo ažgyvénta. Vištos gryčią užgyvẽno <span class="explanation"> (prilindo, kai žmonių namie nebuvo) </span>. Jie spardėsi, sakydami, kad jie tą žemę užgyvens. Medes mes užsigyvenom. Ar tik ne toje mūsų senoje gryčiutėje vargas užsigyveno? <br/>4. gyventi 4: Kai pinigų daugiau turėsim, tai puikiau užgyvensim. <br/>5. <span class="explanation">užsidirbti gyvenant: </span> Dirbau buožių ūkiuose, kasiau griovius, kirtau mišką, ir nieko neužgyvenau. Aš užgyvenaũ, dabar viskas tur būt pusiau. Ar aš kokį turtą užgyvenù?! O ką užgyvens – grabą, daugiau nieko. Užtat neužgyvẽno pinigų, kad nemokėjo kaip gyventi. Vis noris ką nors geriau vaikams užgyvént. Ką tu ten ažgyvensi? Ne kiek užgyvę́site jūs tę gyvędami. | Avilių visai mažai užgyvẽnot per vasarą <span class="explanation"> (bitės nespietė, nedaug kelmų padarė) </span>. | Labai užgyvénta vieta – visko pilna. Dėlto anas te ažsigyvẽno <span class="explanation"> (prakuto) </span>. Kiek užsigyvenau, tiek jum ir paliksiu. <br/>6. išgyventi 6: Ar jau užgyvenaĩ laukus <span class="explanation"> (ar jau apsėjai) </span> ?. Kai savo užsigyvę́sit, ateikit pas mus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.