dainiúoti, -iúoja, -iãvo. dainuoti 1: Daines dainiúo [ja]. Dainiúo [ja] lapė, dainiúo [ja] zuikis, dainiuo [ja] visi paukščiai, tik tas briedis ilgarietis paliks nedainiãvęs. Raiba gegelė skurdžiai kukuoja, o sesutelė gražiai dainiuoja. Dainiuoti pagal stygų skambesio. Pabėgau nei šavusi, nei dainiãvusi (nieko negavusi) .
dainiúotinai. Dainiúotinai sakyk žodžius.
įdainiúoti. įdainuoti 1: Liuobu ir aš įdainiúoti, kad jaunas buvau.
išdainiúoti. išdainuoti 5: Visas būrys išdainiãvo į laukus.
nudainiúoti. nudainuoti 4: I nuejo, nudainiãvo į močiutės margą dvarą.
padainiúoti. padainuoti: Viena pati kelias dešimtis dainių moka padainiuoti. Pasišokti, pasidainiúoti mėgau.
pardainiúoti. pardainuoti 2: Klausykis – medkirčiai pardainiúo [ja].
pradainiúoti
1. pradainuoti 3: Aš aną pradainiaváu penkioms dainoms.
2. praleisti laiką dainuojant: Pradainiãvo visą naktį, neleido užmigti.
3. pradainuoti 5: Pradainiãvo rusai raiti.
4. prarasti balsą dainuojant: Anà jau ir balsą pradainiãvo bedainiuodama.
pridainiúoti. pridainuoti 1: Ko tik jis nepridainiuoja savo mylimajai!. Prisidainiuokiav, vedvi seseli, kol jauni būdami.
sudainiúoti. sudainuoti 2: Mergaitės sudainiavo, vaikinams pamišo kalbos.
dainė̃ sudainiúota baigta: Visa dainė̃ sudainiúota.
uždainiúoti. uždainuoti 1: Kad uždainiúoja tas mūsų vaikis, laukai skleidas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.