dajoti

jóti, jója, jójo

1. raitam keliauti, vykti: Jis nevažiuos, jis raitas jõs. Antkertąs arklys yr kratus joti. Tada sėdaus aš an itos kumelės jot. Jok pamaži, žioply, nemušk be reikalo kuiną! Ne savo žirgeliu pas mane jojai. Jojau dieną, jojau naktį, nėkur gero neprijojau jūros [v] andinelio žirgeliuo girdyti. Žirgai pabalnoti aukštais kalnais joti. Oi kas tavę prašė, šelmi berneli, kad tu in mane jotai, kad mane dabotai. Pakeleivingas ir jojąs į piršlius. Per dvarelį bejojančiam kepurėlė puolė. Kada sugrįši krygaitėn jojęs? Ne savuoju jojęs, ir klane nusėsi. Čeklija žirgą kaip į zalietas josiąs. Jójamos kelinės (su kuriomis maunasi, raitas jodamas) . Galėtum pasipjauti smagią rykštę, tai turėtuva jojamąjį bizūną. Per tiltelį bejojant, ir palūžo ramtelis. Karalius joja mūsump. | Kostas jójo kumelę, sustojo ir stebėjos daržu. Kur joji arklius? Kas josit šiandien arklius nakties? Žiūriu – jo arklys jojama į ganyklą. Kumelaitė da nebuvo jotà. Matyt, gražiai jotas arklys, kad sušilo. Arklys jojamas. Arklys paprato jójamas. Jis turi jójamų ir važiuojamų arklių. | Lygų lauką jojau. Ir jis jójo daug kelio. Aš to tilto nejosiu: aukso žiedą ridensiu. Tėvelis senas, brolelis mažas, nėr kam karužį jóti. Balnok, tėveli, bėrą žirgelį, jósiu svečią šalelę. Ryto josiu jomarkėlį, pirksiu vainikėlį. Palengvai jodamas, toliau nujosi. Svetimu protu netolie tenujosi (tenueisi) . Arklys neduodas jótis (nesiduoda jojamas) . Kas josis šiandien arklius nakties?

2. lipti, rioglintis: Kur jojies kaip gyvulys, argi nematai, kad čia indai sudėti!

3. nešti, vežti, gabenti: Ką čia joji, ratuose paslėpęs? O kur joji tas žirkles, reiks jau pamesti.

4. vyti, varyti, mesti lauk: Nustok loti, o lauk jósiu. | Nereikėtų dar joti iš rašomosios kalbos žodžio tverti.

5. nedailiai, nešvariai, paviršium pjauti (neaštriu įrankiu) ; dėl neaštrumo neimti; ką nešvariai, paviršium dirbti: Šitas peilis gal negaląstas, kad tik joja ir nepjauna. Pasipustyk dalgę dažniau, nejók žolės. Nejók paviršium žolės, ale, primygęs dalgį, pjauk. Kas čia tom žirklėm pasidarė, kad jos tep jója? Kokia čia dalgė – viršum žolės jója! Ruošai ji. nelabai gera: jója tik paviršium.
ant sprándo (sprándu) jóti išnaudoti, skriausti: Ant darbo valstiečio sprando jojo seniūnai ir viršaičiai (vargino, nedavė laisvės) . Pirmiau dvarionys visų sprandais jojo. Toks asesorius, uredninkas, žandaras, raštininkas – visi žmogaus sprandu joja.
antjóti.

1. užjoti ant ko: Antjojęs kalną, pamatė miestą.

2. jojant užtikti, rasti: Ir antjojau (bejodamas užtikau, radau) girės viduj žalią liepuželę. Ir antjojėm vieškelelį, rūteliais barstytą.

3. jojant pasivyti: Būrelis antjojo keletą sodiečių.
apjóti.

1. aplinkui apkeliauti raitam: Apjojo bernelis aplinkui dvarą. Mano vargelio su žirgu neapjosi, mano vargelio su kalaviju nesukaposi. | Apjoju arklį (pratinu arkliui odą bejodamas) . Viena subine devynis jomarkus neapjosi (nespėsi vienas visur) .

2. apveikti, nugalėti: Kaip tik marti ateina į namus, tuoj močią apjója. Nemanyk, visų tu taip neapjosi: prieis žalis pri sieto. Nori vienas kitą apjót. Dar jis tave lengvai galės apjot. Kad jie žiūrėtų, savo dirbtų, ale vis nori visą svietą apjót. Ta merga tokia zdraicas, ana ten visas apjós.

3. aplenkti: Ji apjõs tave (jau ji bus mokytoja, o tu dar mokykloje tebebūsi) .

4. paviršium padaryti, atlikti: Apjójo žolę, gerai nenupjovė, dabar ir pačiam pažiūrėt negražu. Jis tik apjójo pievą ir parėjo ėst. Reikė gražiai morkas nuravėt, o tu apjójai, apjójai ir palikai. Koks čia grėbstymas – bet tik apjóta!

5. suversti iš kraštų į vidų kultuvais kuliamus javus: Apkūlus žirnius, reikia apjot, kitaip negerai išsikuls. Dar apjosim, ir žirniai bus iškulti.
atjóti

1. atvykti, atkeliauti raitam: Dar nenušlaviau pusės kiemelio, žiūriu – atjoja bernų pulkelis. Ir atjojo jaunas bernytis. Ir atjojo bernelis ant juodbėrio žirgelio. Vaikesas prie mergesos atjója su piršliu. Atjojo bernužėlis kaip balta gulbelė. Atjoja vaitas ant svirplio raitas. Jie atjojo dvikažiais, kaip čigonai su vaikais kad joja. Atjoti, atjoti šelmam berneliui, muštrindams, mandrindams bėrą žirgelį. Vieną sykį atjojusys į Akmenę Žvėdų kareiviai. Šis sau ir išgrįžo atjotúoju keliu. Per laukelį atjodamas, degutu smirdėjo. Laukiu bernyčio atjojant. Sako ir tavo bernelį netrukus atjosiant. Atjojom broliop tavo. Pinigai greit atjója, ale greit ir išjoja. Bus ruduo, atjos šiaurys, obelys pagels. Vėtros kaukdamos atjoja. Bėda raita atjoja, pėsčia išeina. | Užaugs mano bernužis, iškirs ąžuolėlius, atjos bėrus žirgelius, nuės dobilėlius. | Vai da neatjojau pusiaukelį, išgirdau bitutę girioj dūzgiant.

2. atšipinti, atkirsti: Atjojo kirvį bebambydama į akmenis. Peilis atjotas, sugaląskiat. Nu, kad žirklės atjótos, visai neima. Kaip atjotas peilis, nei duonos nebepjauna!

3. atnešti, atvilkti: Ką gi čia atjójai?
ant sprándo atsijóti prisisotinti, kitą varginant, kankinant: Atsijojai tu ant mano sprando?!
dajóti. prijoti 1: Dajojau dvarelį, varteliai užkelti.
įjóti

1. raitam įkeliauti kur nors: Perkūnas pro vartus įjojo. Žentas įjójo į bangą ir įklimpo. Nujojo pas stiklo kalną, bet tiktai į pusę teįjójo. Dar neįjojau į pusę kelelio. O da neįjojau į pusę laukelio, ir užkilo šiaurus vėjas, nupūtė vainikėlį. Į kiemelį įjodamas, bėrą žirgą šankindamas. Įsijósiu sau žirgelį žaliojon pievelėn.

2. įsismaginti jojant, galėti greitai joti: Aš neįsijosiu: arklys labai kratus.

3. įpratinti arklį raitą nešti: Visi žirgai buvo labai gerai įjoti.
išjóti

1. raitam iškeliauti: Išjojau, išjojau, į žalią girelę išjojau. Ir išjojo trys bernyčiai balandžių šaudyti. Ir išjojo sūnužiu du žirgučių girdyti. Neverk, mergele, neraudok, jaunoji, kaip išjosiu, taip parjosiu. Lietuvis išjo [ja] į girę raitas, o parvažiuo [ja] važiuotas (miške pasidirba ratus) . Aš, išjódamas į kareivėlius, mečiau šviesų kardelį. Išjojo ižg miesto. Ant šakos raitas išjojo. | Vaikai arklius išjojo į ganyklą. Išauš šviesus pavasaris, išjos broleliai žirgelius. | Aš išjojau [į] karūmenę karužį karauti. Lig išjojau žalią girę, išaušo aušrelė. O aš išjojau šimtą dvarelių. Išjojau dešimt mylių, prijojau žalią girią. Išsijósiu sau žirgelį ir pasiganysiu.

2. išnešti, išgabenti; nudėti, pamesti: Kad netingėtum išjót šitas pamazgas karvei. Tik viską išjok iš ratų, kad ko nepavogtų! Kas tas akėčias kur išjojo, kad nėkame nėr? Turbūt vaikai bus išjoję kur nors mano žiedą.

3. atšipinti, išmušti: Į ką tą kirvį taip išjójo (išmušė ašmenis) ?

4. išvaryti, išgrūsti: Ir jį vakar išjojo iš tenai. Išjójau iš stubos tą sukčių. Išjos iš kailio visus mumis ta karė. Ji baisiai trokšta mane išjoti už vyro.

5. įpratinti arklį raitą nešti.

6. pavogti, išnešti: Vagys du arklius išjojo. Nedėk in aikštės, po tam da kas išjõs. Nepalik namų nerakintų, ba svetimas inejęs gali ką nors išjóti. Žiūrėk – šuva pagrandį išjojo.

7. išmušti, išdaužti: Jau vėl langą išjojai! Ar nori, kad tau dantis išjóčiau?!
nujóti

1. raitam nuvykti, nukeliauti: Nujojau, nujojau, pas jauną mergelę nujojau. Nesirūpink, bėrasis žirgeli, aš nujosiu pas tėvelį, pas tėvelį į dvarelį, stainė [j] pastatysiu. Ans nujójo pirmąją kartelę mergintis. Dar nenujojau į pusę kelio, pražvingo bėras žirgelis. Tai neaštrus peilis – boba į Rygą nujotų! | Nuvargęs, sako, it laumės nujotas. Aš nusijočiau į tą kiemelį, kur aug mano mergelė. Pasibalnojau bėrą žirgelį, aš nusijojau į jaunimėlį. Aš nusijočiau į tą kiemužėlį, į tą kiemelį, kur daug mergužėlių. Būs nusijóti su arkliu i plėskę nusinešti [į pievas]. | Aš nusijočiau bėrus žirgelius, aš nuganyčiau žalią žolelę.

2. nusidaužyti, nusitrankyti: Nusijojai kaip nakabis, per naktis besidaužydamas. | Nusijojo su vaikiais. | Nusijoju (bejodamas prasitrinu odą) .

3. nuveikti, nugalėti: Liga apsėda žmogų ir nujó [ja]. Bobos pamokė, kaip drugį nujoti galima, ir nujojau. Menkasis esi visumet nujójamas.

4. nugabenti, nukišti, nudėti: Jisai šakę nujojo. Kur tu viedrą nujojai? O kur pirštines nujójai, kad grynom rankom vaikščioji? Nenujok mano laikraščio. Peilius tai amžinai nujoja ir nujoja nuo stalo. Kur tu nujójai botagą? Nenujók adatą: paskuo nebgalės berasti. Tik jau pasidėk ką čia, tujau vaikai būs kur nujoję.

5. nuplėšti; nulaužti, nusukti: Neseniai pasiūdinau anam šarką, ir jau nujojo (nudėvėjo) . Aš tavo kaklą nujósiu (nusuksiu, nulaušiu) , jeigu visada tokis blogas būsi. Ko ten karstais po tus medžius, nusijosi kumet sprandą, ir būs po visų karstymos!

6. pavogti: Pasdėjau obuolių, kad sunoktų, ėmė kažkas ir nujojo. Nujójo aveles šiąnakt. Žiūrėk, kad tau kas dviračio nenujót. Įlindo kažkoks niekšas į kišenę ir nujojo pinigus.

7. numesti; nuvaryti: Nujok tik tu nuo stalo lempą! | Antsninga ir nujó [ja] (nuleidžia, nuvaro) tą sniegą – nėr žiemos kelio.

8. paviršium žolę nupjauti: Pjovėjas, kad jį šunys: kiek pjovė, kiek ne – nujójo, nujójo paviršam!
pajóti.

1. nedaug joti: Jis, pajójęs biškį, sugrįžo. Padėkavojęs pajojo toliaus. Valandelę pastovėjęs, pajojo viduriniuoju keliu. Anuodu broliu vienas vienu, antras antru pajojo keliu.

2. įstengti joti: Par lauką jojau, keliu nepajójau. Nusilpęs jojikas nepajojo. Girtas ir ant lazdos pajoja.

3. raitam palįsti po kuo: Nuo lietaus po stogu pajojo.

4. prijoti prie ko: Jaunasis bernelis po gonkų pajojo. O ir pajójo jaunas bernelis po stiklelio langeliu.
parjóti

1. parkeliauti, pargrįžti raitam: Neverk, mergele, neraudok, jaunoji, – kaip išjosiu, taip parjosiu. Parjó [ja] mano brolužėlis. Nei pas vieną nesustojau, in tave parjojau. Laukiu bernelio parjojančio, rūtų vainikelį parnešančio. Mačiau išjojant, mačiau parjojant, mačiau žirgą balnojant. | Kad parjosiu arklius, žiūrėk, kad man atsikėlęs būtum. Žmogelis svetimą arklį panorėjęs parsijoti namo.

2. parvežti, pargabenti: Parjójo vežimą malkos.
pérjoti

1. raitam perkeliauti, išjodinėti: Pérjojo su viena adyna tris žemes. Visą kiemelį perjojau, aš sau mergelės negavau. Tas bernas jau vėl pérjojęs kelias žemes. Dingojaus nepérjosiąs [per girelę].

2. kiek pajoti, pajodinėti: Nevažinėjau dabar arkliu, tai nors pérjok (truputį pajodinėk) , kad nuo kojų nenusistovėtų. Gerai balną turėt, ar kada pérjot reikia. Taigi, perjok (pajok, pamėgink) , tada derėsta.
prajóti

1. pro šalį raitam prakeliauti: Vyrai prajójo pro šalį.

2. nujoti: Šimtą mylių prajojau, žalioj girioj sustojau.

3. pratrinti, sugadinti jojant: Aš be balno tuoj užpakalį prajóju. Man arklio negaila, ale naujas kelnes prajosi. Rietus prasijósi.

4. prajodinėti: Arklį prajodau, prajoju. Arklį prajóti, įjoti. Pilypas turėjo arklį, kurio niekas nemokėjo prajoti. Prašo bėrą žirgą prajoti. Gausi prajoti kumelę šimto metų. Turė [jo] broliai po žirgeliui, abu neprajotì. Neprajotas arklys.
prijóti

1. prisiartinti prie ko raitam: Prijójau vartus. Jojau dieną, jojau naktį, niekur nieko neprijojau. Vai aš prisijočiau prie to putelėlio, vai aš pasilaužčiau putelio šakelę.

2. prisirinkti raitų: Prijojo pilnas kiemas bernyčių.
sujóti

1. susirinkti, sukeliauti, sueiti raitiems: Į kiemą sujojo būrys raitelių. Šuneliai sulojo, sveteliai sujojo. Kai tik piršleliai kieman sujojo, mañ jaunuolėlę pasidabojo. Kas mūsų kieme, kiemely sujojo? Tuo kartu buvo dėl nekurių reikalų ūkės sujojusiu Algirdas su Keistutu. Abu riteriai pamažėl sujojo, sukryžiavo savo kardus ir vėl išsiskyrė. | Sujojom arklius [į vieną miško vietą]. Susijojo trys berneliai pas tą vieną mergužėlę. Arklininkai tegu nesusijoja į krūvą. Pulko vadai susijojo [į draugę]. Jaunūmenė visų žemaičių susijojusi mokės kariauti ir guviai neprietelius terioti.

2. sudaužyti, sulaužyti, sugadinti; sutrypti: Petrai, kodėl tu mano dviratį sujojai? Sujosite (sumušite) visus butelius. Kol parejau į numus, vaikai spėjo sujoti lėles. Sujojo (sudarkė) subuvo mano šventadienį užsivilkimą. Baigia jau sujot (suminti) paskutinę pievelę. Žiūrėk, kaip lovą sujójot, net baisu pažiūrėt!

3. suprasti, išsiaiškinti, susiorientuoti: Ar aš to ano rašymo nebsujosu? Tos karvės buvo a dveigės – nebgal sujóti. Kaip greitai sujojo!
užjóti

1. užsukti, atvykti raitam: Užjok, berneli, pas savo mergelę. Užjok, broleli, nors medžiodamas, užjok, raiteli, nors medžiodamas. Jojant kur užjók pas manęs. Ažjók, berneli, int mane.

2. raitam užkeliauti, užlipti ant ko: Prieš kalnelį raitas užjosiu. Tie kalneliai labai aukšti, neužjojami.

3. prijoti, aptikti; raitam rasti ką, sutikti, užtikti: Ir užjojau žalias lankas, baltuosius dobilėlius. Kai aš jojau per žalią girelę, ir užjojau putino kelmelį. Užjojau kryžkelę ir nebežinau, kur sukt. Abu sustojo, abu dūmojo, tokio darželio neužjojo. Užjojo pirmagalin (užjojo kelią iš priešakio) . Užjoję raiti kaimiečiai visai netikėtai išgelbėję juodu iš tos nelaimės.

4. užlipti, užsirioglinti: Kur užsijojai toks arklys ant suolo! | Užsijok (raitas užsisėsk) ant lazdos.

5. užuiti, užengti: Jin mum visus užjója, mes prieš ją visi nutylam. Anyta aštra, ė mano duktė nuolaidi, neatsispiria prieš ją, tai ir ažjoja darbais. Bet ką tu žmogus padarysi, kad pas mus turi užjoję tokie Usevičiai ir Kantičkos! Kuris Dikojaus prekybos tarnautojas, darbininkas, tarnas gali būti taip užjotas, užguitas, atsietas nuo savo asmenybės, kaip jo žmona?

Įrašas
Paaiškinimas	<b>jóti, </b>jója, jójo<br/>1. <span class="explanation">raitam keliauti, vykti: </span> Jis nevažiuos, jis raitas jõs. Antkertąs arklys yr kratus joti. Tada sėdaus aš an itos kumelės jot. Jok pamaži, žioply, nemušk be reikalo kuiną! Ne savo žirgeliu pas mane jojai. Jojau dieną, jojau naktį, nėkur gero neprijojau jūros [v] andinelio žirgeliuo girdyti. Žirgai pabalnoti aukštais kalnais joti. Oi kas tavę prašė, šelmi berneli, kad tu in mane jotai, kad mane dabotai. Pakeleivingas ir jojąs į piršlius. Per dvarelį bejojančiam kepurėlė puolė. Kada sugrįši krygaitėn jojęs? Ne savuoju jojęs, ir klane nusėsi. Čeklija žirgą kaip į zalietas josiąs. Jójamos kelinės <span class="explanation"> (su kuriomis maunasi, raitas jodamas) </span>. Galėtum pasipjauti smagią rykštę, tai turėtuva jojamąjį bizūną. Per tiltelį bejojant, ir palūžo ramtelis. Karalius joja mūsump. | Kostas jójo kumelę, sustojo ir stebėjos daržu. Kur joji arklius? Kas josit šiandien arklius nakties? Žiūriu – jo arklys jojama į ganyklą. Kumelaitė da nebuvo jotà. Matyt, gražiai jotas arklys, kad sušilo. Arklys jojamas. Arklys paprato jójamas. Jis turi jójamų ir važiuojamų arklių. | Lygų lauką jojau. Ir jis jójo daug kelio. Aš to tilto nejosiu: aukso žiedą ridensiu. Tėvelis senas, brolelis mažas, nėr kam karužį jóti. Balnok, tėveli, bėrą žirgelį, jósiu svečią šalelę. Ryto josiu jomarkėlį, pirksiu vainikėlį. Palengvai jodamas, toliau nujosi. Svetimu protu netolie tenujosi <span class="explanation"> (tenueisi) </span>. Arklys neduodas jótis <span class="explanation"> (nesiduoda jojamas) </span>. Kas josis šiandien arklius nakties? <br/>2. <span class="explanation">lipti, rioglintis: </span> Kur jojies kaip gyvulys, argi nematai, kad čia indai sudėti! <br/>3. <span class="explanation">nešti, vežti, gabenti: </span> Ką čia joji, ratuose paslėpęs? O kur joji tas žirkles, reiks jau pamesti. <br/>4. <span class="explanation">vyti, varyti, mesti lauk: </span> Nustok loti, o lauk jósiu. | Nereikėtų dar joti iš rašomosios kalbos žodžio <span class="explanation">tverti</span>. <br/>5. <span class="explanation">nedailiai, nešvariai, paviršium pjauti (neaštriu įrankiu) ; dėl neaštrumo neimti; ką nešvariai, paviršium dirbti: </span> Šitas peilis gal negaląstas, kad tik joja ir nepjauna. Pasipustyk dalgę dažniau, nejók žolės. Nejók paviršium žolės, ale, primygęs dalgį, pjauk. Kas čia tom žirklėm pasidarė, kad jos tep jója? Kokia čia dalgė – viršum žolės jója! Ruošai ji. nelabai gera: jója tik paviršium. <br/><b> ant sprándo (sprándu) jóti</b> <span class="explanation">išnaudoti, skriausti: </span> Ant darbo valstiečio sprando jojo seniūnai ir viršaičiai <span class="explanation"> (vargino, nedavė laisvės) </span>. Pirmiau dvarionys visų sprandais jojo. Toks asesorius, uredninkas, žandaras, raštininkas – visi žmogaus sprandu joja. <br/><b>antjóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užjoti ant ko: </span> Antjojęs kalną, pamatė miestą. <br/>2. <span class="explanation">jojant užtikti, rasti: </span> Ir antjojau <span class="explanation"> (bejodamas užtikau, radau) </span> girės viduj žalią liepuželę. Ir antjojėm vieškelelį, rūteliais barstytą. <br/>3. <span class="explanation">jojant pasivyti: </span> Būrelis antjojo keletą sodiečių. <br/><b>apjóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">aplinkui apkeliauti raitam: </span> Apjojo bernelis aplinkui dvarą. Mano vargelio su žirgu neapjosi, mano vargelio su kalaviju nesukaposi. | Apjoju arklį <span class="explanation"> (pratinu arkliui odą bejodamas) </span>. Viena subine devynis jomarkus neapjosi <span class="explanation"> (nespėsi vienas visur) </span>. <br/>2. <span class="explanation">apveikti, nugalėti: </span> Kaip tik marti ateina į namus, tuoj močią apjója. Nemanyk, visų tu taip neapjosi: prieis žalis pri sieto. Nori vienas kitą apjót. Dar jis tave lengvai galės apjot. Kad jie žiūrėtų, savo dirbtų, ale vis nori visą svietą apjót. Ta merga tokia zdraicas, ana ten visas apjós. <br/>3. <span class="explanation">aplenkti: </span> Ji apjõs tave <span class="explanation"> (jau ji bus mokytoja, o tu dar mokykloje tebebūsi) </span>. <br/>4. <span class="explanation">paviršium padaryti, atlikti: </span> Apjójo žolę, gerai nenupjovė, dabar ir pačiam pažiūrėt negražu. Jis tik apjójo pievą ir parėjo ėst. Reikė gražiai morkas nuravėt, o tu apjójai, apjójai ir palikai. Koks čia grėbstymas – bet tik apjóta! <br/>5. <span class="explanation">suversti iš kraštų į vidų kultuvais kuliamus javus: </span> Apkūlus žirnius, reikia apjot, kitaip negerai išsikuls. Dar apjosim, ir žirniai bus iškulti. <br/><b>atjóti</b><br/>1. <span class="explanation">atvykti, atkeliauti raitam: </span> Dar nenušlaviau pusės kiemelio, žiūriu – atjoja bernų pulkelis. Ir atjojo jaunas bernytis. Ir atjojo bernelis ant juodbėrio žirgelio. Vaikesas prie mergesos atjója su piršliu. Atjojo bernužėlis kaip balta gulbelė. Atjoja vaitas ant svirplio raitas. Jie atjojo dvikažiais, kaip čigonai su vaikais kad joja. Atjoti, atjoti šelmam berneliui, muštrindams, mandrindams bėrą žirgelį. Vieną sykį atjojusys į Akmenę Žvėdų kareiviai. Šis sau ir išgrįžo atjotúoju keliu. Per laukelį atjodamas, degutu smirdėjo. Laukiu bernyčio atjojant. Sako ir tavo bernelį netrukus atjosiant. Atjojom broliop tavo. Pinigai greit atjója, ale greit ir išjoja. Bus ruduo, atjos šiaurys, obelys pagels. Vėtros kaukdamos atjoja. Bėda raita atjoja, pėsčia išeina. | Užaugs mano bernužis, iškirs ąžuolėlius, atjos bėrus žirgelius, nuės dobilėlius. | Vai da neatjojau pusiaukelį, išgirdau bitutę girioj dūzgiant. <br/>2. <span class="explanation">atšipinti, atkirsti: </span> Atjojo kirvį bebambydama į akmenis. Peilis atjotas, sugaląskiat. Nu, kad žirklės atjótos, visai neima. Kaip atjotas peilis, nei duonos nebepjauna! <br/>3. <span class="explanation">atnešti, atvilkti: </span> Ką gi čia atjójai? <br/><b> ant sprándo atsijóti</b> <span class="explanation">prisisotinti, kitą varginant, kankinant: </span> Atsijojai tu ant mano sprando?! <br/><b>dajóti</b>. prijoti 1: Dajojau dvarelį, varteliai užkelti. <br/><b>įjóti</b><br/>1. <span class="explanation">raitam įkeliauti kur nors: </span> Perkūnas pro vartus įjojo. Žentas įjójo į bangą ir įklimpo. Nujojo pas stiklo kalną, bet tiktai į pusę teįjójo. Dar neįjojau į pusę kelelio. O da neįjojau į pusę laukelio, ir užkilo šiaurus vėjas, nupūtė vainikėlį. Į kiemelį įjodamas, bėrą žirgą šankindamas. Įsijósiu sau žirgelį žaliojon pievelėn. <br/>2. <span class="explanation">įsismaginti jojant, galėti greitai joti: </span> Aš neįsijosiu: arklys labai kratus. <br/>3. <span class="explanation">įpratinti arklį raitą nešti: </span> Visi žirgai buvo labai gerai įjoti. <br/><b>išjóti</b><br/>1. <span class="explanation">raitam iškeliauti: </span> Išjojau, išjojau, į žalią girelę išjojau. Ir išjojo trys bernyčiai balandžių šaudyti. Ir išjojo sūnužiu du žirgučių girdyti. Neverk, mergele, neraudok, jaunoji, kaip išjosiu, taip parjosiu. Lietuvis išjo [ja] į girę raitas, o parvažiuo [ja] važiuotas <span class="explanation"> (miške pasidirba ratus) </span>. Aš, išjódamas į kareivėlius, mečiau šviesų kardelį. Išjojo ižg miesto. Ant šakos raitas išjojo. | Vaikai arklius išjojo į ganyklą. Išauš šviesus pavasaris, išjos broleliai žirgelius. | Aš išjojau [į] karūmenę karužį karauti. Lig išjojau žalią girę, išaušo aušrelė. O aš išjojau šimtą dvarelių. Išjojau dešimt mylių, prijojau žalią girią. Išsijósiu sau žirgelį ir pasiganysiu. <br/>2. <span class="explanation">išnešti, išgabenti; nudėti, pamesti: </span> Kad netingėtum išjót šitas pamazgas karvei. Tik viską išjok iš ratų, kad ko nepavogtų! Kas tas akėčias kur išjojo, kad nėkame nėr? Turbūt vaikai bus išjoję kur nors mano žiedą. <br/>3. <span class="explanation">atšipinti, išmušti: </span> Į ką tą kirvį taip išjójo <span class="explanation"> (išmušė ašmenis) </span> ? <br/>4. <span class="explanation">išvaryti, išgrūsti: </span> Ir jį vakar išjojo iš tenai. Išjójau iš stubos tą sukčių. Išjos iš kailio visus mumis ta karė. Ji baisiai trokšta mane išjoti už vyro. <br/>5. <span class="explanation">įpratinti arklį raitą nešti. </span> <br/>6. <span class="explanation">pavogti, išnešti: </span> Vagys du arklius išjojo. Nedėk in aikštės, po tam da kas išjõs. Nepalik namų nerakintų, ba svetimas inejęs gali ką nors išjóti. Žiūrėk – šuva pagrandį išjojo. <br/>7. <span class="explanation">išmušti, išdaužti: </span> Jau vėl langą išjojai! Ar nori, kad tau dantis išjóčiau?! <br/><b>nujóti</b><br/>1. <span class="explanation">raitam nuvykti, nukeliauti: </span> Nujojau, nujojau, pas jauną mergelę nujojau. Nesirūpink, bėrasis žirgeli, aš nujosiu pas tėvelį, pas tėvelį į dvarelį, stainė [j] pastatysiu. Ans nujójo pirmąją kartelę mergintis. Dar nenujojau į pusę kelio, pražvingo bėras žirgelis. Tai neaštrus peilis – boba į Rygą nujotų! | Nuvargęs, sako, it laumės nujotas. Aš nusijočiau į tą kiemelį, kur aug mano mergelė. Pasibalnojau bėrą žirgelį, aš nusijojau į jaunimėlį. Aš nusijočiau į tą kiemužėlį, į tą kiemelį, kur daug mergužėlių. Būs nusijóti su arkliu i plėskę nusinešti [į pievas]. | Aš nusijočiau bėrus žirgelius, aš nuganyčiau žalią žolelę. <br/>2. <span class="explanation">nusidaužyti, nusitrankyti: </span> Nusijojai kaip nakabis, per naktis besidaužydamas. | Nusijojo su vaikiais. | Nusijoju <span class="explanation"> (bejodamas prasitrinu odą) </span>. <br/>3. <span class="explanation">nuveikti, nugalėti: </span> Liga apsėda žmogų ir nujó [ja]. Bobos pamokė, kaip drugį nujoti galima, ir nujojau. Menkasis esi visumet nujójamas. <br/>4. <span class="explanation">nugabenti, nukišti, nudėti: </span> Jisai šakę nujojo. Kur tu viedrą nujojai? O kur pirštines nujójai, kad grynom rankom vaikščioji? Nenujok mano laikraščio. Peilius tai amžinai nujoja ir nujoja nuo stalo. Kur tu nujójai botagą? Nenujók adatą: paskuo nebgalės berasti. Tik jau pasidėk ką čia, tujau vaikai būs kur nujoję. <br/>5. <span class="explanation">nuplėšti; nulaužti, nusukti: </span> Neseniai pasiūdinau anam šarką, ir jau nujojo <span class="explanation"> (nudėvėjo) </span>. Aš tavo kaklą nujósiu <span class="explanation"> (nusuksiu, nulaušiu) </span>, jeigu visada tokis blogas būsi. Ko ten karstais po tus medžius, nusijosi kumet sprandą, ir būs po visų karstymos! <br/>6. <span class="explanation">pavogti: </span> Pasdėjau obuolių, kad sunoktų, ėmė kažkas ir nujojo. Nujójo aveles šiąnakt. Žiūrėk, kad tau kas dviračio nenujót. Įlindo kažkoks niekšas į kišenę ir nujojo pinigus. <br/>7. <span class="explanation">numesti; nuvaryti: </span> Nujok tik tu nuo stalo lempą! | Antsninga ir nujó [ja] <span class="explanation"> (nuleidžia, nuvaro) </span> tą sniegą – nėr žiemos kelio. <br/>8. <span class="explanation">paviršium žolę nupjauti: </span> Pjovėjas, kad jį šunys: kiek pjovė, kiek ne – nujójo, nujójo paviršam! <br/><b>pajóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nedaug joti: </span> Jis, pajójęs biškį, sugrįžo. Padėkavojęs pajojo toliaus. Valandelę pastovėjęs, pajojo viduriniuoju keliu. Anuodu broliu vienas vienu, antras antru pajojo keliu. <br/>2. <span class="explanation">įstengti joti: </span> Par lauką jojau, keliu nepajójau. Nusilpęs jojikas nepajojo. Girtas ir ant lazdos pajoja. <br/>3. <span class="explanation">raitam palįsti po kuo: </span> Nuo lietaus po stogu pajojo. <br/>4. <span class="explanation">prijoti prie ko: </span> Jaunasis bernelis po gonkų pajojo. O ir pajójo jaunas bernelis po stiklelio langeliu. <br/><b>parjóti</b><br/>1. <span class="explanation">parkeliauti, pargrįžti raitam: </span> Neverk, mergele, neraudok, jaunoji, – kaip išjosiu, taip parjosiu. Parjó [ja] mano brolužėlis. Nei pas vieną nesustojau, in tave parjojau. Laukiu bernelio parjojančio, rūtų vainikelį parnešančio. Mačiau išjojant, mačiau parjojant, mačiau žirgą balnojant. | Kad parjosiu arklius, žiūrėk, kad man atsikėlęs būtum. Žmogelis svetimą arklį panorėjęs parsijoti namo. <br/>2. <span class="explanation">parvežti, pargabenti: </span> Parjójo vežimą malkos. <br/><b>pérjoti</b><br/>1. <span class="explanation">raitam perkeliauti, išjodinėti: </span> Pérjojo su viena adyna tris žemes. Visą kiemelį perjojau, aš sau mergelės negavau. Tas bernas jau vėl pérjojęs kelias žemes. Dingojaus nepérjosiąs [per girelę]. <br/>2. <span class="explanation">kiek pajoti, pajodinėti: </span> Nevažinėjau dabar arkliu, tai nors pérjok <span class="explanation"> (truputį pajodinėk) </span>, kad nuo kojų nenusistovėtų. Gerai balną turėt, ar kada pérjot reikia. Taigi, perjok <span class="explanation"> (pajok, pamėgink) </span>, tada derėsta. <br/><b>prajóti</b><br/>1. <span class="explanation">pro šalį raitam prakeliauti: </span> Vyrai prajójo pro šalį. <br/>2. <span class="explanation">nujoti: </span> Šimtą mylių prajojau, žalioj girioj sustojau. <br/>3. <span class="explanation">pratrinti, sugadinti jojant: </span> Aš be balno tuoj užpakalį prajóju. Man arklio negaila, ale naujas kelnes prajosi. Rietus prasijósi. <br/>4. <span class="explanation">prajodinėti: </span> Arklį prajodau, prajoju. Arklį prajóti, įjoti. Pilypas turėjo arklį, kurio niekas nemokėjo prajoti. Prašo bėrą žirgą prajoti. Gausi prajoti kumelę šimto metų. Turė [jo] broliai po žirgeliui, abu neprajotì. Neprajotas arklys. <br/><b>prijóti</b><br/>1. <span class="explanation">prisiartinti prie ko raitam: </span> Prijójau vartus. Jojau dieną, jojau naktį, niekur nieko neprijojau. Vai aš prisijočiau prie to putelėlio, vai aš pasilaužčiau putelio šakelę. <br/>2. <span class="explanation">prisirinkti raitų: </span> Prijojo pilnas kiemas bernyčių. <br/><b>sujóti</b><br/>1. <span class="explanation">susirinkti, sukeliauti, sueiti raitiems: </span> Į kiemą sujojo būrys raitelių. Šuneliai sulojo, sveteliai sujojo. Kai tik piršleliai kieman sujojo, mañ jaunuolėlę pasidabojo. Kas mūsų kieme, kiemely sujojo? Tuo kartu buvo dėl nekurių reikalų ūkės sujojusiu Algirdas su Keistutu. Abu riteriai pamažėl sujojo, sukryžiavo savo kardus ir vėl išsiskyrė. | Sujojom arklius [į vieną miško vietą]. Susijojo trys berneliai pas tą vieną mergužėlę. Arklininkai tegu nesusijoja į krūvą. Pulko vadai susijojo [į draugę]. Jaunūmenė visų žemaičių susijojusi mokės kariauti ir guviai neprietelius terioti. <br/>2. <span class="explanation">sudaužyti, sulaužyti, sugadinti; sutrypti: </span> Petrai, kodėl tu mano dviratį sujojai? Sujosite <span class="explanation"> (sumušite) </span> visus butelius. Kol parejau į numus, vaikai spėjo sujoti lėles. Sujojo <span class="explanation"> (sudarkė) </span> subuvo mano šventadienį užsivilkimą. Baigia jau sujot <span class="explanation"> (suminti) </span> paskutinę pievelę. Žiūrėk, kaip lovą sujójot, net baisu pažiūrėt! <br/>3. <span class="explanation">suprasti, išsiaiškinti, susiorientuoti: </span> Ar aš to ano rašymo nebsujosu? Tos karvės buvo a dveigės – nebgal sujóti. Kaip greitai sujojo! <br/><b>užjóti</b><br/>1. <span class="explanation">užsukti, atvykti raitam: </span> Užjok, berneli, pas savo mergelę. Užjok, broleli, nors medžiodamas, užjok, raiteli, nors medžiodamas. Jojant kur užjók pas manęs. Ažjók, berneli, int mane. <br/>2. <span class="explanation">raitam užkeliauti, užlipti ant ko: </span> Prieš kalnelį raitas užjosiu. Tie kalneliai labai aukšti, neužjojami. <br/>3. <span class="explanation">prijoti, aptikti; raitam rasti ką, sutikti, užtikti: </span> Ir užjojau žalias lankas, baltuosius dobilėlius. Kai aš jojau per žalią girelę, ir užjojau putino kelmelį. Užjojau kryžkelę ir nebežinau, kur sukt. Abu sustojo, abu dūmojo, tokio darželio neužjojo. Užjojo pirmagalin <span class="explanation"> (užjojo kelią iš priešakio) </span>. Užjoję raiti kaimiečiai visai netikėtai išgelbėję juodu iš tos nelaimės. <br/>4. <span class="explanation">užlipti, užsirioglinti: </span> Kur užsijojai toks arklys ant suolo! | Užsijok <span class="explanation"> (raitas užsisėsk) </span> ant lazdos. <br/>5. <span class="explanation">užuiti, užengti: </span> Jin mum visus užjója, mes prieš ją visi nutylam. Anyta aštra, ė mano duktė nuolaidi, neatsispiria prieš ją, tai ir ažjoja darbais. Bet ką tu žmogus padarysi, kad pas mus turi užjoję tokie Usevičiai ir Kantičkos! Kuris Dikojaus prekybos tarnautojas, darbininkas, tarnas gali būti taip užjotas, užguitas, atsietas nuo savo asmenybės, kaip jo žmona?
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.