dajusti

.
jùsti, juñta, jùto

1. jausti išorinius ir išvidinius dalykus: Jùsk širdyje, ką sakau. Aš nejuntù, šilta ar šalta. Matyt, ans nejuto mano mušimo. Ne vieną dieną nei ryto, nei vakaro nejutaũ. Tačiau juste jutome jį nerimstant. Nėr jùst, kaip barzdą skust (lengvai dalgis ima) . Ir niekad Lietuvos taip nejutau savy. Didelė ramybė, geraširdiškumas ir sveikos būdo ypatybės justi šioje figūroje. Visi lygiai žino ir junta, ko jiems reikia. Kožnas žino, jog žmogus, ką junta savo širdė [je],
tą ir balsu reiška. Ką žodžiais sakė, tą širdė [je] savo labai dideliai juto ir gailėjos. Jutau reikalą pas jį nueiti. Kokie dirvonai erškėčius, nejutę arklo, želdina? Negirdėtas mokėjimas rasti tinkamą žodį išreikšti tam, ką pats buvo jutęs bei pastebėjęs. Jaučiama išvidinėmis, juntama išorinėmis juslėmis. Tai, kas apie mus daroma, žinom per mūsų juntamuosius organus. Juntamieji nervai. Šunukas, jusdamas svetimą žmogų namuose, lojo. Ir nejutau, kaip nupuolė rūtų vainikėlis. Šaltas miegas, alų juntant. Juñtasi šaltis. Jis juñtasi negražiai pasielgęs. Kad tu, širdelaite, ir nebejuntýs: po savim leidi kaip mažas vaikas. Man ligonį apžvalgius ir liekarstas įdavus, jutos jis geriaus, o ir vėl sveikas pastojo. Nesijusite patys, kaip pražibs šviesa jumyse.
juntamaĩ. Eisena Monikai pasirodė taip juntamai artima.
nejustaĩ, nejustinaĩ. nejučiomis: Nejustaĩ išsireiškė. Apgirdantieji gėralai yra nuodas, nejustinai griaunąs žmogaus sveikatą. Įėjo nejustinai.

2. numanyti, nujausti, iš anksto žinoti: Jis jau juñta, kad jam bus pirtis. Šuo jùto, ką norėjo jam šeimininkas padaryti. Anas juto, kad naktį ateis vagis. Gal jie junta, gal jie supranta, kad paliks našlaitėliai.

3. sužinoti, patirti, girdėti: Ar jutái, kad kaimynas serga? Ar jutot naujyną? Konradas, jutęs, jog lietuviai Lenkuose sarioja, su didžia gauja kareivių antpuolė žemaičius.

4. budėti, nemiegoti, jausti, girdėti: Tu būkis nejuntanti. Ar tu jutái, kad aš šią naktį parvažiavau? Ten aš nejutau gaidelių giedant, nei piemenėlių bandelę genant. Ui, mergele mano, ui, jaunoji mano, ar tu junti, ar tu bundi, kad ir aš parjoju? Aš junčiu (juntu) , junčiu, kaip nepajunčiu, iš saldžio miegelio nepabundu. Juskiat, nes nežinot, kada smertis kaipo vagis ateis. Ydant justų ant avelėmis. Gelbėk mus juntančius, saugok miegančius.
apjùsti.

1. rasti, užeiti, aptikti: Ardamas apjutau pinigų senybiškų. Kai vaikai apjùs, tai nė viena uoga nepaspės nuspėt (nusirpti) . Kaip apjùto katės, kad ten mėsa, tai nagais lentas sudraskė. Apjùto marti, kur pinigus pakavojau.

2. sužinoti, patirti: Visi jau apjùto, kad tu su Cile rodą brauki. Piršlys apjuto, kad mergaitė bagota. Jis apjùto, kad aš neturiu pinigų. Apjùto, kad prūsai netoli, tai kai dūrė į girią. Diedas apjuto, ka jo pupos raškyta.
atjùsti. pajusti, pajausti: Atjusi (atkentėsi) parejęs namo, kad pašalai kojas. Atjusi senatvė [je] savo šnapšę, jaunystė [je] gertą.
dajùsti. pajusti: Dajuto, kad nėr [v] andenio, tai žuvys dūsta (trokšta) .
įjùsti. pajusti: Kaip tave paragausim, saldybę tavo įjusim.
nujùsti. patirti, pajusti: Nujuñta kelamą laiką ir atsibunda. Vagys, nujusdami, kad jie apdabojami, skubinos pabėgti ir liko neišpažinti. Nujutęs tave po langu, paleis kulką į maumenį, tai bus tau.
pajùsti

1. pajausti, patirti: Rusijos tautybės, kurios per amžius „senojo režimo“ buvo engiamos ir išnaudojamos, pirmą kartą pajuto savyje jėgą ir metėsi į kovą su engėjais. Iš jaunų dienų vaikai turi pajusti, kad kolektyvinis darbas teikia džiaugsmo, kelia jėgas, skatina kūrybines galias. Gėriau vieną, gėriau antrą, da galvelė nepajunta. Pajutau lašant. Aš iš tos dienos [kai vedžiau] pajutau gyvenimą ir ūgį. Pajuto kaip gaidys gaidystę. Per girelę jojau, į pušelę šoviau, kad pajustų, kad pabustų jaunoji mergelė. Kad bent nepajustų manęs tetušėlis nuo mergelės parjojant. Šunys dabar tepajuto loti. Tuoj laumė pajuto, kad karaliaus nėra namie. Širdis, giesmę pajutus, šventais jausmais sukrutus, tau ant garbės dainavo. Tuojau pajùto savy didę sylą. Žemė pajùtus (žymu, kad gavusi lietaus) . Žmogus turi 5 pajuntamuosius organus. Žmona pajuto reikalą dukteries savos ir pagailėjos jos. Gero vagies ir šuva nepajunta. Kai svetimas šuva kanda, tai ne taip sopa, e kai savas, tai tuoj pajunti skausmą. Gerą pajuntame tik jo nebetekę. Šimtai ir tūkstantys atstatytų darbininkų pasijuto gatvėje. Jis pasijuto daug silpnesnis esąs. Pasijuntù paklydęs. Pasijùsi, kad jau turi [diržų] ! Peliutė pasijuto pagaliau esanti alkana. Vieną dieną jis pasijuto sergąs. Pasijutau, kad aš pinigų neturiu (pamečiau) . Tėvas pasijuto, kad jau nėr sūnaus. Geras buvai, kai kiaules ganei, bet pasiutai, kai ponu pasijutai. Pasijutau lietuviu esąs. Ji nė nepasijùto, kaip tos devynios dienos prašoko. Džiaugiasi, pasijutęs kap kiškis kopūstuose. Upė jau pasijutusi vandens: mat visą naktį lijo.

2. patirti, sužinoti, išgirsti: Aš pajutáu, ka ans jau buvo palaidotas. Pajùs, kad tu su juomi gyveni. Juk pajutę dainas, visi kaip ant medaus supuls.

3. pasirūpinti: Pasijuskit, meldžiu, kol dar laikas. Pasijuskit, o klausytojai mano, nebelaukit paskutinio laiko! Laikas brangus, reik pasijusti.
prajùsti. nujausti: Grigalius prajuto ir praregėjo nuo pradžių visas sunkybes savo uždavo.
sujùsti.

1. pajusti, pajausti: Vagį šunes sujùto ir ėmė lot. Vilkas sujuto žmogų.

2. sužinoti, patirti: Giminė sujùto ir atvažiavo ant laidotuvių. Skubėk, kol kiti kavalieriai nesujus, ka ten toki graži pana yra. Kap čia padaryt, kad ana sujustų, kad pamelavo?
užjùsti.

1. pajusti: Kaip užjuto kaimo šunes tą mešką, ėmė lotie. Kas negerai prigirdi, kas nešviesias akis turi, tas daug menkiaus balsų ir pasirodymų sviete teužjus.

2. sužinoti, aptikti: Agurkų neužjùto, kad yra, tai kad dideli užaugo. Kap užjùto, kad turiu pieno, tai visi pas mane eit.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>jùsti, </b>juñta, jùto<br/>1. <span class="explanation">jausti išorinius ir išvidinius dalykus: </span> Jùsk širdyje, ką sakau. Aš nejuntù, šilta ar šalta. Matyt, ans nejuto mano mušimo. Ne vieną dieną nei ryto, nei vakaro nejutaũ. Tačiau juste jutome jį nerimstant. Nėr jùst, kaip barzdą skust <span class="explanation"> (lengvai dalgis ima) </span>. Ir niekad Lietuvos taip nejutau savy. Didelė ramybė, geraširdiškumas ir sveikos būdo ypatybės justi šioje figūroje. Visi lygiai žino ir junta, ko jiems reikia. Kožnas žino, jog žmogus, ką junta savo širdė [je], tą ir balsu reiška. Ką žodžiais sakė, tą širdė [je] savo labai dideliai juto ir gailėjos. Jutau reikalą pas jį nueiti. Kokie dirvonai erškėčius, nejutę arklo, želdina? Negirdėtas mokėjimas rasti tinkamą žodį išreikšti tam, ką pats buvo jutęs bei pastebėjęs. Jaučiama išvidinėmis, juntama išorinėmis juslėmis. Tai, kas apie mus daroma, žinom per mūsų juntamuosius organus. Juntamieji nervai. Šunukas, jusdamas svetimą žmogų namuose, lojo. Ir nejutau, kaip nupuolė rūtų vainikėlis. Šaltas miegas, alų juntant. Juñtasi šaltis. Jis juñtasi negražiai pasielgęs. Kad tu, širdelaite, ir nebejuntýs: po savim leidi kaip mažas vaikas. Man ligonį apžvalgius ir liekarstas įdavus, jutos jis geriaus, o ir vėl sveikas pastojo. Nesijusite patys, kaip pražibs šviesa jumyse. <br/><b>juntamaĩ</b>. Eisena Monikai pasirodė taip juntamai artima. <br/><b>nejustaĩ, nejustinaĩ</b>. <span class="explanation">nejučiomis: </span> Nejustaĩ išsireiškė. Apgirdantieji gėralai yra nuodas, nejustinai griaunąs žmogaus sveikatą. Įėjo nejustinai. <br/>2. <span class="explanation">numanyti, nujausti, iš anksto žinoti: </span> Jis jau juñta, kad jam bus pirtis. Šuo jùto, ką norėjo jam šeimininkas padaryti. Anas juto, kad naktį ateis vagis. Gal jie junta, gal jie supranta, kad paliks našlaitėliai. <br/>3. <span class="explanation">sužinoti, patirti, girdėti: </span> Ar jutái, kad kaimynas serga? Ar jutot naujyną? Konradas, jutęs, jog lietuviai Lenkuose sarioja, su didžia gauja kareivių antpuolė žemaičius. <br/>4. <span class="explanation">budėti, nemiegoti, jausti, girdėti: </span> Tu būkis nejuntanti. Ar tu jutái, kad aš šią naktį parvažiavau? Ten aš nejutau gaidelių giedant, nei piemenėlių bandelę genant. Ui, mergele mano, ui, jaunoji mano, ar tu junti, ar tu bundi, kad ir aš parjoju? Aš junčiu <span class="explanation"> (juntu) </span>, junčiu, kaip nepajunčiu, iš saldžio miegelio nepabundu. Juskiat, nes nežinot, kada smertis kaipo vagis ateis. Ydant justų ant avelėmis. Gelbėk mus juntančius, saugok miegančius. <br/><b>apjùsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">rasti, užeiti, aptikti: </span> Ardamas apjutau pinigų senybiškų. Kai vaikai apjùs, tai nė viena uoga nepaspės nuspėt <span class="explanation"> (nusirpti) </span>. Kaip apjùto katės, kad ten mėsa, tai nagais lentas sudraskė. Apjùto marti, kur pinigus pakavojau. <br/>2. <span class="explanation">sužinoti, patirti: </span> </span> Visi jau apjùto, kad tu su Cile rodą brauki. Piršlys apjuto, kad mergaitė bagota. Jis apjùto, kad aš neturiu pinigų. Apjùto, kad prūsai netoli, tai kai dūrė į girią. Diedas apjuto, ka jo pupos raškyta. <br/><b>atjùsti</b>. <span class="explanation">pajusti, pajausti: </span> </span> Atjusi <span class="explanation"> (atkentėsi) </span> parejęs namo, kad pašalai kojas. Atjusi senatvė [je] savo šnapšę, jaunystė [je] gertą. <br/><b>dajùsti</b>. <span class="explanation">pajusti: </span> </span> </span> Dajuto, kad nėr [v] andenio, tai žuvys dūsta <span class="explanation"> (trokšta) </span>. <br/><b>įjùsti</b>. <span class="explanation">pajusti: </span> </span> </span> Kaip tave paragausim, saldybę tavo įjusim. <br/><b>nujùsti</b>. <span class="explanation">patirti, pajusti: </span> Nujuñta kelamą laiką ir atsibunda. Vagys, nujusdami, kad jie apdabojami, skubinos pabėgti ir liko neišpažinti. Nujutęs tave po langu, paleis kulką į maumenį, tai bus tau. <br/><b>pajùsti</b><br/>1. <span class="explanation">pajausti, patirti: </span> Rusijos tautybės, kurios per amžius „senojo režimo“ buvo engiamos ir išnaudojamos, pirmą kartą pajuto savyje jėgą ir metėsi į kovą su engėjais. Iš jaunų dienų vaikai turi pajusti, kad kolektyvinis darbas teikia džiaugsmo, kelia jėgas, skatina kūrybines galias. Gėriau vieną, gėriau antrą, da galvelė nepajunta. Pajutau lašant. Aš iš tos dienos [kai vedžiau] pajutau gyvenimą ir ūgį. Pajuto kaip gaidys gaidystę. Per girelę jojau, į pušelę šoviau, kad pajustų, kad pabustų jaunoji mergelė. Kad bent nepajustų manęs tetušėlis nuo mergelės parjojant. Šunys dabar tepajuto loti. Tuoj laumė pajuto, kad karaliaus nėra namie. Širdis, giesmę pajutus, šventais jausmais sukrutus, tau ant garbės dainavo. Tuojau pajùto savy didę sylą. Žemė pajùtus <span class="explanation"> (žymu, kad gavusi lietaus) </span>. Žmogus turi 5 pajuntamuosius organus. Žmona pajuto reikalą dukteries savos ir pagailėjos jos. Gero vagies ir šuva nepajunta. Kai svetimas šuva kanda, tai ne taip sopa, e kai savas, tai tuoj pajunti skausmą. Gerą pajuntame tik jo nebetekę. Šimtai ir tūkstantys atstatytų darbininkų pasijuto gatvėje. Jis pasijuto daug silpnesnis esąs. Pasijuntù paklydęs. Pasijùsi, kad jau turi [diržų] ! Peliutė pasijuto pagaliau esanti alkana. Vieną dieną jis pasijuto sergąs. Pasijutau, kad aš pinigų neturiu <span class="explanation"> (pamečiau) </span>. Tėvas pasijuto, kad jau nėr sūnaus. Geras buvai, kai kiaules ganei, bet pasiutai, kai ponu pasijutai. Pasijutau lietuviu esąs. Ji nė nepasijùto, kaip tos devynios dienos prašoko. Džiaugiasi, pasijutęs kap kiškis kopūstuose. Upė jau pasijutusi vandens: mat visą naktį lijo. <br/>2. <span class="explanation">patirti, sužinoti, išgirsti: </span> Aš pajutáu, ka ans jau buvo palaidotas. Pajùs, kad tu su juomi gyveni. Juk pajutę dainas, visi kaip ant medaus supuls. <br/>3. <span class="explanation">pasirūpinti: </span> Pasijuskit, meldžiu, kol dar laikas. Pasijuskit, o klausytojai mano, nebelaukit paskutinio laiko! Laikas brangus, reik pasijusti. <br/><b>prajùsti</b>. <span class="explanation">nujausti: </span> Grigalius prajuto ir praregėjo nuo pradžių visas sunkybes savo uždavo. <br/><b>sujùsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pajusti, pajausti: </span> </span> Vagį šunes sujùto ir ėmė lot. Vilkas sujuto žmogų. <br/>2. <span class="explanation">sužinoti, patirti: </span> </span> Giminė sujùto ir atvažiavo ant laidotuvių. Skubėk, kol kiti kavalieriai nesujus, ka ten toki graži pana yra. Kap čia padaryt, kad ana sujustų, kad pamelavo? <br/><b>užjùsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pajusti: </span> </span> </span> Kaip užjuto kaimo šunes tą mešką, ėmė lotie. Kas negerai prigirdi, kas nešviesias akis turi, tas daug menkiaus balsų ir pasirodymų sviete teužjus. <br/>2. <span class="explanation">sužinoti, aptikti: </span> Agurkų neužjùto, kad yra, tai kad dideli užaugo. Kap užjùto, kad turiu pieno, tai visi pas mane eit.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.