dakalbėti

kalbė́ti, kal̃ba (kal̃bi), -ė́jo.

1. galėti kuria kalba reikšti mintis; žodžiu reikšti savo mintis, jausmus, išgyvenimus, šnekėti: Kalbos mokslas turi reikalo su normaliais žmonėmis, mokančiais kalbėti, o ne su anomaliais, kurčiais – nebyliais, neturinčiais kalbos. Ar nečius, kad nekalbi? Agitatorius turi kalbėti taip, kad jį suprastų. Lietuviškai kalbė́ti. Balsu kalbė́ti. Kalbėjo balsas aiškus ir skardus. Tos kalbõs nèkalbu, užmiršau. Pašnibždomis kalbė́ti. Ilgą kalbą kalbė́ti. Kalbė́ (kalbėk) visa, kalbė́! Tėvas iškalbingas buvo, ka kalbė́s, kaip ledus krims. Kalbusis kal̃ba, darbusis dirba. Muityties yra kalbė́ti, dirbti be naudos. Mokąs kalbėti (iškalbus) . Daug klausyk, maž kalbėk. Pasiuntinys apie sandarą kalbąs. Tas moka gražiai kalbė́ti. Tu nežinai, ką tu kalbì. Saugokis, jeib ne ką pameluotumbei; jeib ne kokį melą kalbė́tumbei. Kalbỹ (kalbėk) gi tu in jį: anas nori su tavim kalbėt. Tekalbỹ sau (tegu sau kalba), kad nori! Kalbėk kalbėk, kol tyliu. Oi kad aš kalbėtau, daug aš pasakytau. Džiaugės tėvas ir motulė, kad sūnelis kalbėt ėmė. Jis kalba kap senis. Ar jam samdytas liežuvis, kad nekalbės! Ar aš tau nesakiau, ar aš tau nekalbėjau? Daug nekalbėdamas sakyk, kaip yra iš tikrųjų. Bando kalbėti, kur reikia tylėti. Mergelė graži žiūrėti, meili kalbėti. Ką tu kalbi – ne teip sakai! Jau antra dienelė, kap, mūs tėveli, žodelio nekalbi. Kas kaip kalba, taip ir daro. Leisk man kalbėti, jau tu atsipliekei. Bet kalbėta, netylėta. Kalbėjo ir nukalbėjo. Geriau nekalbėk, kas nekalbama. Kalba niekus kaip šimto metų senis. Kal̃ba kal̃ba ir įkalba žmogui smertį. Kad jie adverniškai (atvirkščiai) kalba. Motulė sūneliu [i] žodelį kalbėjo. Nekalbėsi, bernužėli, man meilių žodelių! Aš jau daugiaus negrįšiu, nei žodužį kalbėsiu. Mergelės meilingi žodeliai nekalbėti, našlelės meilingi žodeliai iškalbėti. Netiesą kalbi, mano sūneli. Su bernelio tėvužėliais žodelį kalbėjau. Anksti rytą kėliau, su žirgu kalbė́jau. Širdy turėjau tave, mergužėle, per miegužį kalbė́jau. Kalbė́jo kalbė́jo, meiliuosius žodelius kalbė́jo. Labs ryts, jaunasis berneli, kalbėsiva žodelį. Kalbėsiva kalbaitę. Burna kalbėjau, širdžia dūmojau. Pravirkdžiau mergytę bekalbėdamas. Kur kalbėjom meilų žodį – šiaudais padeginau. Kad aš gaučiau ilgesniai stovėti, su močiute žodytį kalbėti. Kalbėk, mergelė, žodelį, aš tau liedysiu žiedelį. Labai barės matušelė, su berneliu kalbant. Ir kalbėkim sveiki nekalbėję. Kalba, kokioj žemėje kalbamóji. Jie įžengė į pirmą kambarį, gana erdvų, gal kalbamąjį. Kada tavo kalbamosios valandos paskirtos? Kalbamàsis daiktas. Kalbamàsis vamzdelis. Trumpai kalbant, jų visa gaspadorystė toli daugiaus pasiseka. Nasrus turi, bet nekalba. Senovėje, sako, ir gyvuliai kalbėję. Tatai jumus tieg kalbėjau, idant nepiktintumbitės. Ižg tos priežasties regėjos man reikalinga, idant nū kalbėčio. Nekalbu, jog tatai nieku est, ko tu ieškai. Už tiesą kalbù jumus. Tikos bekalbant jiemus. Aniemus dabar bekalbant, aš noriu klausyti. Jis netur. pikta kalbėti. Pradėjo kitais liežuviais kalbėti. Miško vėjai su tavim kalbės. Stengėsi suprasti, ką kalba nerimstančios bangos. Širdis teip kalba, kaip į ją prakalba. Jis leidžia savo darbams patiems už jį kalbėti. Papurkštė lietulis – vasarojus net kal̃ba (gražiai auga) . Ne gerai kalbąs, bet gerai darąs yra už gerą skaitomas. Jam kalbėt, kap šun bėgt (labai sekasi, jis turi smailų liežuvį) . Daug kalbėti, maža klausyti. Kalba kaip už tvoros (niekus kalba) . Kalba kaip su pančiakom (negudriai) . Kalba kap iš knygos (aiškiai, iškalbingai) . Kalba kap iš milinių kelnių (nieko negali suprasti) . Kalba kaip iš medžio išdribęs (kvailai kalba, nesusivokia, ką kalba) . Kad tu kalbi kaip iš beržo iškritęs. Kalba kaip sviestu teptas (sklandžiai) . Kalba, lyg kad šlapias medis dega (prastai kalba) . Kalba lyg žvirbliai: kiekvienas pasakoja, o nė vienas neklauso. Kalba kaip apsiavęs. Jis kalbėjo, kaip ledą graužė (gerai) . Visi kalba, kaip dzvanan duoda (balsu kalba) . Ar jam kalbi, ar žirnius ant sienos meti (kalbi be naudos) . Rugius pjauni, apie rugius ir kalbėk. Daug žinok, o maža kalbėk. Kas daug kalba, mažai dirba. Kas daug kalba, dažnai niekus kalba. Su tavim kalbėt, tai reikia geležinių pupų pavalgyt (reikia daug kantrybės) . Su juo kalbėti, tai reikia pirma šalto vandenio atsigerti. Su juo kalbėk ir pagalį rankoj turėk (su juo geruoju nesusitarsi) . Žirnių prisivalgęs, akmenų antį prisikrovęs, kalbėk su juomi. Kalbėjo, kalbėjo ir į pakalnę nudardėjo (nukalbėjo, blogai pasakė) . Su durniu kalbėk ir pupų rėtį pasidėk (nuobodu kalbėti) . Čia kalbant, čia paliekant. Tenai randas šviesumas nežibąsis, žodis nekalbąsis. Kalbėjomės kaip seniai nesimatę bičiuliai. Apie ką jūs čia kalbatės? Dažnai ji kalbė́josi apie tai su broliu. Įdomu žinoti, su kuo susirinkime reiks kalbėtis. Besikalba kap įsimylėję. Kas te kal̃bas? – Ė žąsys paupėj gagena. Jo nematysi ilgai kal̃bantis. Jūs, vėjeliai, ir patys su mumis kalbatės, kai turim noro, jūsų dvelkiami, pašlamėti. Kalbasi kaip kiaulė su žąsimi.

2. skleisti mintis, skelbti: Partijas reikia vertinti ne pagal tai, ką jos kalba, bet pagal tai, kaip jos elgiasi. Kalbėjo žmonės, kad bus sausa vasara, ir iškalbėjo. Tu, kalba, nebegrįšiąs išvažiavęs. Žmonės kalbėjo, kad tam žemaičiui aitvaras visko prinešęs. | Vai tai rašė kalbėjo (minėjo) mano gražų vardelį.

3. ką nors bloga apie kitą sakyti, šmeižti; įtarti: Vaikel, kaip drįsti tu taip ant tėvo kalbėti? Visi mane kal̃ba, visi apikalba. Kalba mudu žmonužėliai, bet neviernais žodeliais. Einu per kiemą, girdžiu per sieną, kai mane žmonės kalba. Kalba mane motulė, kad darbelio nemoku. Kalba mane martelę darbelių nemokančią. Ai, kalba kalba tave, mergužėle, labai sergančią. Ėjau per kiemą, klausiau per sieną: šimtas mane kalbėjo. Kol mañ žmonelės dar nekalbėjo, mañ motinėlė labai mylėjo. Ir tu pats kalbėjai, šelmi bernužėli, mane jauną mergelę. Ir aš patsai kalbė́jau, kad kitam pavydėjau. Kalbės mudu žmonužėliai netikriausiais žodeliais. Paliaus žmoneliai, nebekalbės kalbeles. Kam tu palieki visas mergytes, skurdžiai verkiančias, ir mane jauną, žmonių kalbančią?! Vėjelio pūsta – balta raudona, žmonių kalbė́ta – da raudonesnė. Retoj vietoj bernelis augo, kaimynų bemylimas, žmonių nekalbamas. Oi reto [je] vieto [je] mergelė augo. žmonelių nekalbama. Mergužėlė, žmonių kalbamoji. Mergele mano, mano mylimoji, svieto kalbamoji! Jis kalbamas žmogus (jis įtariamas, apie jį daug kas visaip kalba) ; ta vieta kalbama. Tėveliuk, aš tenai neisiu, nenoriu, baisu, kalbama vieta. Kitą kalbėk ir save prisidėk.

4. liudyti, rodyti: Faktai aiškiai kal̃ba. Daugumas kolektyvinių ūkių mūsų krašte pasiekė tokių laimėjimų, kurie ryškiai kalba apie šio kelio teisingumą. TSRS konstitucija yra dokumentas, kalbąs apie socializmo pergalę.

5. svarstyti, minėti, aptarinėti: Tas dalykas yra plačiai kalbamas spaudoje. Šiuo savo straipsniu kalbėtąjį (apie kurį čia buvo rašyta) docentą prašau dėl viso ko būti akylą. Susirūpinęs kalbamuoju dalyku. O kas čia kalbas apie piemenį, tai išmanytis tur.

6. atmintinai sakyti (maldas): Senutė poterius kalbė́jo. Kalbỹ (kalbėk) poterius. Ans kalba potrus kaip žirnius berdamas. Ale, sakau, kalbìjte, neažmiršdinėkite.

7. tartis: Kalbasi reikalauti geresnio apšvietimo.
apkalbė́ti, àpkalba (apìkalba), -ė́jo

1. apsakyti, aptarti: Negaliu apkalbė́t, kiek bus tolumo. | Ir vasarą, sunkiomis darbo dienomis, surandamas laikas šnektelti, apkalbėti visokius reikalus. Susirinkime draugijos reikalai apkalbėti.

2. apveikti kalboje: Tu, ir norėk, jo neapkalbėsi.

3. užsikalbėti: Apsikalbėjo ir neišgirdo perkūno.

4. ką nors bloga apie kitą pasakyti, apšmeižti: Visi mane kalba, visi apikalba. Apkalba žmoneliai neteisioms kalbelėms. Ant slenksčio nesėdėk, žmonės apkalbės. Apkalbėti mokam, tik mes patys ne kitoki esam. Neapkalbė́k žmogų neteisingai. Ui ir apkalbėjo sviets neteisiais žodeliais. Einu per kiemą, girdžiu per sieną: apkalb mudu žmonelės. Kaip gegutė kukavau žmonužių apkalbama. O ką aš eisiu į jaunimėlį žmonelių apkalbama, po kojužių minama. O ar jūs kalbat, ar jūs vainojat, tą pačią vesiu apkalbamąją. O kaip aš grįšiu nekenčiamoji, visų žmonelių apkalbamoji? Neapkalbėdami artimo, nei bylodami netiesos. Viršutinį neapkalbamą gyvenimą veisdami (= vesdami). Pirtis jaują apikalba (apie kitus blogai kalba, o pats negeresnis) . Draudžia, kad žmonės neapsikalbėtų. Apsikalbėkit kojas, rankeles, ne mane siratėlę.

5. būrimu gydyti, užkalbėti: Man rožę apkalbė́jo.
atkalbė́ti, àtkalba, -ė́jo

1. baigti kalbėti, sakyti: Aš atsakiau motutei, atkalbėjau senutei. Motušėlė atkalbė́jo (atsakė) meilingais žodeliais.

2. lig soties prisikalbėti: Ar jau atsikalbė́jot? Onai niežtėte niežtėjo su kuo nors išsipliopti, tiek atsikalbėti, kad net gerklė džiūtų. Apie tai kalbėta ir atsikalbėta. Nors per tavo vestuves su juom gerai atsikalbėsiu.

3. už kitą pakalbėti: Taučvienė paskirta už abudu atkalbėt.

4. kalbant ateiti: Bėk durų daryti, dėdė àtkalba, jo balsas girdėt.

5. kalbėjimu atimti, pakenkti: Mergele mano, jaunoji mano, neatkalbė̃s kaselės, nei raudonų veidelių. Teatsikalbỹ sau rankas kojeles, nei ką mane jaunutę. Atsikalbėkit sau kojas rankeles, nekaip mano mergužėlę nuo mano šalelės.

6. atmintinai pasakyti: Nėra kam atkalbėt poterių. Skaito knygas ir ant pomėtės jas atkalba.

7. palenkti į savo pusę, įtikinti ko nors nedaryti: Vyras nebedrįsta Eglės atkalbėt. Stengės atkalbėti motiną nuo tokio sumanymo. Žmonys neatkalbamys nu arielkos. Atkalbė́jo atšnekėjo man mylimą bernelį. Blogi žmonys pavydėjo ir nuog mūsų atkalbėjo panelę. Atkalbu, graudenu, kad kas ką nedarytų. O ir išsirado nelabi žmoneliai, atkalbėjo mergužėlę nuo mano šalelės. Tėvužėlis pažadėjo, motynėlė atkalbėjo.

8. atsikirsti žodžiais, priešintis, nesutikti: Ką tik pasakyk, tai visada priešais atsìkalba. Niekada neklauso, vis atsìkalba. Dukters atsikalba, kad dar metus nesiženys. Nebegalėdams niekaip atsikalbė́t nuo pačios, sako. Ir būtų progos gavęs atsikalbėtis prieš apkaltinimą.
atsikalbė́tinai. Atsikalbė́tinai kalbėsiva, t. y. ana ant manęs, o aš ant jos.

9. burtažodžiais pagydyti, užkalbėti: Ta senelė sakėsi mokanti rožę atkalbėti. Burtinykė siūlus apipylė atkalbė́tu vandeniu.
dakalbė́ti, dàkalba, -ė́jo. atkalbėti iki kol. .
įkalbė́ti, į̃kalba, -ė́jo

1. įkalti, išaiškinti: Įkalbė́k sūnui gerai, kad suprastum.

2. užfiksuoti žodžius magnetofono ar kitokioje juostelėje: Ekspedicijos dalyviai demonstravo įkalbėtus tekstus.

3. įsileisti į kalbą, įsišnekėti: Pasilikusios vienos dvi, anyta ir marti atviriau įsikalbėjo. Heida, taip įsikalbėjus, žengė vis smarkiau ir smarkiau. Kai moters įsìkalba, tai nebėra joms ir galo. Kažin, kad labiau su juo įsikalbėčiau, gal ir sutiktų pasisakyti. Mudu įsikalbėjom apie gyvenimą. Man teko su tuo žmogum gerai įsikalbėti ir šį tą sužinoti.

4. įtikinti, palenkti į savo pusę, įšnekėti; įteigti ką: Ką negerai padarius, niekuomet manęs nemušė, bet geruoju taip įkalbės, kad turi pasitaisyti. Įkalbėjo kaip sveikam ligą. Monika, lyg saugodama tą įkalbėtą kaime grožį ir sveikatą, kas sekmadienį gobėsi šilkinę skarelę. Teip įkalba, o viškum nevertas daiktas. Ėmė įkalbėt, patiko, ir nupirkau. Mes įkalbėjome juos vykti su mumis.
įkalbamaĩ. Tvirtina įkalbamai. Įsikalbė́jo sau smertį. Nebebuvę, kad aš sau ligą įsikalbėčiau! O, jis moka: kad tau ir nereikia, įsikalbės (įsisiūlys, įsipirš) . Teip gražiai kalbėjo, kalbėjo ir įsikalbėjo (įsisiūlė padirbti ką nors) . Daugelis yra įsikalbėjusių, kad jų pareigos sunkiausios.

5. kalbant įprasti, pramokti: Aš iš mažumės nemokėjau lenkiškai: tolyn tolyn insikalbė́jau.
[sveikám] lìgą įkalbė́ti patraukti į savo pusę: Jūs norit sveikám lìgą įkalbė́t, kad taip pristojot. Besikalbėdami vienas antram ligą įkalbėjo.
iškalbė́ti, ìškalba, -ė́jo

1. papasakoti, apsakyti, išsakyti: Istorijų visokių tu gali iškalbė́t. Bet senis Vilkas jau yra iškalbėjęs viską. Kalbom [žodį] iškalbė́siu, giesmėm išgiedosiu. Tu toktai nereiškei išmintingiems ir razumingiems, bet n'iškalbantiems (menk išmokusiems). Jau iškalbė́ti visi žodeliai. Palydėjau panaitelę ka na toliausia (= ko no toliausia), iškalbėjau jau žodelius ka na meiliausia (= ko no meiliausia). Aš paprašyčio raibus gaidelius, kad pailgintum tamsią naktelę, kad iškalbėčio meilės žodelius. Iškalbėti jo žodeliai pirmajai žmonelei, o dėl tavę tik palikti smarkieji kumšteliai. Ne tiek buvo putino lapelių, kiek iškalbėjau meiliųjų žodelių. Ai, atsiminki, mano mergelė, ką vakar iškalbėjai. Da n'iškalbėjov meilių žodelių, pradė [jo] gaideliai jau negiedoti. Jonukas dabar visa iš eilės iškalbėjo, ką tik širdy jautė. Tai iškalbėjęs patylomis, Leopoldas nusijuokė balsiai. Kas tą kalbą iškalbės, tai tą košę sutepės. Aš atrasčia tėvelio dvarelį, iškalbėčia tėveliui vargelius. O kad tu būtum, tėvai, n'atėjęs, tokių žodelių neiškalbėjęs. Išmintingi žmonės niekados neištaria žodžio, gerai nepamisliję apie tai, ką turi iškalbėtie. Ir pirm nei iškalbėjęs buvo, šitai išėjo Rebeka. O tatai iškalbėjus, beveizdint aniemus, regimai aukštyn pakeltas est. Ir taip iškalbėjo regintiemus visims. Ir tatai iškalbėjęs, bylojo Petrui. Kas iškalbės darbus tavo!. Iškalbėjo septyni perkūnai balsus savo. Ot, ir išsikalbėjo nekalba! Gal jiems pavyko tikrai ir aiškiai išsikalbėti. Duokit jam išsikalbė́ti, nekliudykit. Oi mes ilgą laiką kalbėjom ir išsikalbė́jom. Magdė, numanydama durnai išsikalbėjus, norėjo kartu su Marike pro duris išsprūstie. Išsikalbėsiu meilius žodelius šventos dienos rytely. būti iškalbingam: Ot, tu tai ìškalbi , saldu klausyt, kai tu kalbi. Ji labiausiai iškalba.

2. išgalėti kalbėti, iššnekėti: Užėmė gerklę visiškai, negãli iškalbė́ti. Teip išsigandau, kad iš karto negalėjau iškalbė́t (žodžio ištarti) . Vaikelis buvo jau iškalbą̃s (jau mokėjo kalbėti) . Kap prijojau prie vartelių, n'iškalbu žodelio. O štai stosies nežadžia ir negalėsi iškalbėt.

3. išprašyti nuolatos kalbant: Vaikščiojo vaikščiojo, kalbėjo kalbėjo ir iškalbėjo iš senio tinklą.

4. nusakyti, apsakyti (ppr. su neigiamais žodelyčiais): Visas veikalas taip pilnas procės, jog nė vienas negal iškalbėti. [Kuris] liežuvis galės ižkalbė́t, koki garbė. ir linksmybė. tenai bus. Šitus baisius vargus ir tą didę kančią mes, kačei daug kalbėtumbim, tačiau negalėtumbim gana iškalbėti. Mes. negalim visą naudą žinoti alba permanyti, nei iškalbėti. Didėmis ir neiškalbėtomis linksmybėmis ir gėrybėmis ant amžių atvėsinti ir įlinksminti bus. Turėdamas paduksį neižkalbėtoj gėrybėj ir susimilime tavame. Regim neiškalbėtas meiles. Neižkalbėta. galybė. Iž tiesos tatai est neiškalbėta geradėjystė. Didžius ir neiškalbėtinus ir neišmieruotus turtus. ant mūsų esti išpylęs. Jūs džiaugsitės su neiškalbamu ir šlovingu džiaugsmu. Dėkui už jo neiškalbamą dovaną. Nužavino neiškalbamą daugybę žmonių. Didesias a neiškalbamas jo malones a gėrybes. Dėkavojame. už dides neiškalbamas dovanas. Žada. algas neižkalbamas. Aprašyta neižkalbama meilė.

5. atmintinai išsakyti.

6. apkalbėti, apšmeižti: O ir pamatė nelabi žmonės, nor mudu iškalbė́ti. Nemylėk bernyčio, labai iškalbėto. Žmonužių iškalbama, ausi plonas drobeles. Oi, kaip jos išsikalbėjo (viena kitą apšnekėjo, išsidergė) prieš žmones! Jūs išsikalbėkit kojas rankužėles, ne mano mergelės jaunas dienužes.

7. prikišti, prikaišioti, reikšti pretenzijas: Jei man negerai pasiuva, tai aš visada ìškalbu. Iškalbėjo – šuva mėsos nebeėstų. Rodos, da neseniai ir pasiskolinau, o jau iškalbėjo, kad ilgai neatnešañt. Ką čia tėtė vis iškalbi, prisiklausiau jau, gana! Duosiu, tik paskui neiškalbėk, kad buvo prasti. Aš jai iškalbėsiu, neiškęsiu: kaip taip padaryt! Bernužėli, kodėl taip iškalbė́jai man visaip?! Tu atsitraukie, šelmi berneli, neiškalbėkie tokių žodelių. Julija iškalba, kodėl nerašau. Mušė mušė iškalbėdamas, o paskui davė tų žolių gert. Eina panytėlė, gailiai raudodama, bernelį žodeliais iškalbėdama.

8. išteisinti, pateisinti: Pirkau lauką, ir reik man eiti ir apžvalgyti to – prašau tave, iškalbėk mane. Idant jį iškalbėtumbim. Bau iškalbėtini yra tėvai dėlei poligamijos? Meldžiu tave, turėk mane už iškalbėtą. Adunt nė vienas neturėtų kuo išsikalbėt iž savo kaltybių. Nė vienas. nuog darymo darbų gerų nieku būdu iškalbėtis negal. Smertis sutiks kiekvieną, kurios neižsikalbėsim. Visada mokėjo išsikalbėti toje valandoje negalįs to padaryti. Kūnas nuo darbo išsikalba ir atilsio geidžia. Negal išsikalbėt, tarydams: kas man jop? Ir pradėjo visi lygiai išsikalbėti.

9. sutarti, suderėti, sulygti: Kiek buvo iškalbė́ta, aš tiek užmokėjau.

10. išpranašauti: Kalbėjo žmones, kad bus sausa vasara, ir iškalbėjo (įvyko taip, kaip žmonės sakė) .
nukalbė́ti, nùkalba, -ė́jo

1. nusakyti, nupasakoti: Kalbėjo daug ir kartais labai gražiai nukalbėdavo. Argi juodu galėjo vienaip apie žymųjį kalbos dalyką nukalbėti? Savo rašinyje nukalbu kartais neiškentęs ir apie vieną kitą sintaksės dalyką. Pirmajame to skyrelio straipsnyje nukalbama kas kita. Tasai žmogus nenukalba kaip reikiant, bet plepa, pliauškia niekus. | Nukalbė́jom, kad insdėsma valgyt, ale ažmiršom. Tik nukalbė́jau (užsiminiau), štai jau ir atkáukši [minėtas žmogus].

2. kalbėjimu nuveikti: Jis liežuvingas, nenukalbėsi. Kad ir kažin kokį liežuvį beturėtum, nenukalbėsi jo.

3. (niekus) nušnekėti, kvailai pasakyti: Ir nukalbėjai, nudardėjai, lyg ratais į pakalnę. Kastulis vis ėjo blogyn ir blogyn ir kartais lyg ir nukalbėdavo. Kalbėjo kalbėjo ir nė́kus nukalbė́jo. Tai kad nukalbėjo! Kai nusigeria, nukalba. Jis nukalba (jam pasimaišo) – nebe visi jam namie. Vokietijos „kairieji“ skundžiasi blogais savo partijos „vadais“ ir nusimena, nukalbėdami iki juokingo „vadų“ „neigimo“. Tu, meldžiamasis, kalbėk, bet nenusikalbėk!

4. nukrypti nuo temos, nuo reikalo: Pradėjo apie akėčias, o nukalbėjo apie vežėčias. Nùkalba (kalbą į kitą pusę nukreipia) jis, kad tik apie jį neužsimintum. Jis nenori ir kalbėti apie ano vakaro įvykį ir visuomet nùkalba.

5. apkalbėti, apšmeižti: Nukalbėjo žmones mane ir visą kaimą. Žmonių nukalbė́tos mergos. Tavo žirgelis gražiai nupenėtas, o tu, berneli, svieto nukalbėtas. O kaip aš neverksiu, panelė būdama, žmonių nukalbėta. Pro te naktį eit neramu – nukalbamà vieta (kalbama, kad vaidenasi) . Šitas vainikėlis vandraunykėlis: per du laukeliu neštas, vėjo nenupūstas, žmonių nenukalbėtas. Testa joj sau kalba: man vainiko nenukalbės. Nusikalbėkit rankas ir kojas negu mane jauną.

6. palenkti į savo pusę, perkalbėti: Slūginę, pasižadėjusią mums, ans nukalbėjo pas save. Nenukalbė́si! Aš einu, ir gana! Turbūt jis nukalbės, sakys neiti. Karalius ją norėjo nukalbėt, kad tę nieko tokio navatno nesą. Nemažas tai dalykas nukalbėti nuo užsigeidimo. Sesuo kiek tik įmanydama nukalbėjo, ale noprosnai. Paki tas žiedelis nusistovėjo, bernelis mergelę nusikalbėjo.

7. suderėti, sušnekėti: Kuom nukalbėjo, tuom turėjo išpildyt. Kiek buvo vyrų nukalbėta, pridėjo penkis šimtus rublių. Motina. apsiėmė [vaiką] penėt ir užaugint už algą nukalbėtą ir jai žadėtą.
pakalbė́ti, pàkalba, -ė́jo

1. pasakyti ką žodžiu, pašnekėti, pasidalyti mintimis: Dabar pakalbėsim, o paskui padirbėsim. Aštrus vyras pakalbėti, o kai darban šaukia, patylėti. Galva kaip vištos: nei ji pakalbėti, nei ji su žmonėm pasėdėti. Napalys nei paeiti, nei pakalbėti nemokėjo tiesiai, žmoniškai. Čia nuėjęs pakalbėjo noriąs smaką pérgalėt. Pakalbėjo kaip šlapias nedega. Prašom, dukrele, prašome, viešnele, pakalbėti žodelį. Su kuoj žodelį aš pakalbėsiu, kam pasiskųsiu? Rasi. mošytėles nepakalbamas. Pakalbėta, ir bus. Ui, mergyte mano, pastovėk ben stundelę, pakalbėk ben žodelį. Lydėte palydėjo, kalbėte pakalbėjo: – Ar sugrįši, brolužėli, pas senąjį tėvelį? Aš nei vieną žodelį su juomi nepakalbėjau. | Žmonės yra visuomet palinkę pakalbėti daugiau, negu iš tikrųjų yra. Tegu pakalbės (praneš) mums gerą naujieną, tada pavaišinsime. Pakalbėjo vartinykei ir įvedė Petrą palociun. Norėjau vieną kartą susitikti ir pasikalbėti su tavimi. Apie jūsų žemę reikia pasikalbėti, supranti? Su išmintingais žmonėmis pasikalbėti, žinote, malonu. Su ponu nepasikalbėsi kaip su žmogumi. Ateik, bernužėli, vėlai vakarėlio, tai mes paskalbė́sma meiliuosius žodelius. Buvo progos ir su juo pasikalbėti. Geriau šiandien geruoju pasikalbėti, negu rytoj piktai susibarti. Vilniuj gyvendamas, negaliu su tėvais žodžiu pasikalbėti, tik laiškais susižinau. Eisiu pas panelę, pas savo širdelę pasikalbėti.

2. įstengti kalbėti, pasakyti ką: Mūsų burna iš išgąsčio vos pakalbėjo.

3. mokėti reikšti mintis: Normantas puikiai pakalba visomis Pabaltijo kalbomis. | Marti nusidavus: ir graži, ir pàkalba (moka pakalbėti) .

4. atmintinai pasakyti, papasakoti: Da vieną pasakaitę pakalbė́siu, ir užteks.

5. apkalbėti, apšmeižti; ką bloga apie kitą pasakyti: Jis tave kitų akyse pàkalba. Jei apivarai atsiriša, tai kas pakalba. Tave svietas (žmonės) pàkalba. Be reikalo jį pakalbėjom. Kitą tai ir ana labai pakalba. O kur jie ėjo, kur jie stovėjo, čia mane pakalbė́jo. Ei, bernyt, bernyt, bernyti mano, pakalb mudu žmonelės. O kas tas kiemas, kas ne kiemužis, vis mane pakalbėjo. Mane anyta vis pakalbė́jo. Bernyti mano, pakalb mudu žmonelės. O kaip aš grįšiu nekenčiamoji, visų žmonužėlių pakalbamóji?! Nebklausyties žmonių, pakalbančių kitus. Tegu sau iš pradžių ir pakalbės, bet galų gale pripažins, jog esi vyras. Kursai artimojį savo paslapčiai pakalb, tą nužavinu. Bet kurie praėjo, pakalbėjo (tyčiojos, pajuokė) jį. Artimą savą niekina, pakalba ir žudžia. Smurtus ir piktas daiktas pakalbėt ką. Anas pakalbamas (įtariamas), tu su juo per daug nesdraugauk. Matyt, kad nekoks žmogus, bo daugelio pàkalbamas. Pakalbamas žmogus iš seniau buvo, tik niekas až rankos nebuvo nutvėręs. Tėvai, esą, baika, o seserys tai labai pasikalba (jos peikiamos, jomis nusiskundžiama) .

6. prikišti, prikaišioti: Pakalbėjo jam bylodams. Nė mes to nepeikim, nei anam pakalbėkim.
parkalbė́ti, par̃kalba, -ė́jo. kalbant pareiti: Girdėt par̃kalba vyrai namo.
pérkalbėti

1. pakalbėti, pašnekėti apie ką nors: Seniai turi laiko daug ką perkalbėti. Suėję neturim ką veikt – perkalbam ir apie Mares, ir Petrus. Mes dažnai su tėvu perkalbam, ką tas mūsų vaikas Kaune veikia. Su tėvu ji buvo kalbėjusi ir perkalbėjusi apie svainį amerikoną.

2. persakyti, išpasakoti; pasakyti, išaiškinti: Tu nueik ir perkalbėk viską jiem: juk žinai, kaip mes gyvenam. | Vokietis nemokėjo lietuviškai perkalbėti.

3. kalbėjimu nugalėti: Ji baisiai plepi – jos niekas nepérkalba.

4. sudrausti, numalšinti: Perkalbėti, sudrausti draugą Krizas nemano.

5. praleisti kurį laiką kalbant, prakalbėti: An žirgelio perrymojau [per naktelę],
su uošvele perkalbėjau.

6. palenkti į savo pusę, peršnekėti: Jis mano šeimyną perkalbėjo (atraišė) . Jis perkalbėjo jąją ant savo pusės. Kad jau tėvas supyko ko, tai tu, vaikel, neperkalbėsi. Jis ką užsimes – neperkalbės nei devyni. Negali jį perkalbėt. Kitoj gadynėj. buvo duktė labai mandri, jog nieks negalėjo jos perkalbėti. Tetušelis pažadėjo, matušelę parkalbėjo. Mergužėlė, lelijėlė, nesiduok parkalbėt: neduok žiedo, nei vainiko, nė jaunų dienužių. Perkalbėjo mano širdį. Bernužėli, perkalbėk tėvelį. Jis perkalbėjo mano širdelę, bile tik gautų ploną drobelę. Pakolei vanduo nusistovėjo, bernytis mergytę sau perkalbėjo. Jis perkalbėjo nuo manęs mergelę. Kas perkalbėjo tavo širdelę, kad tu manęs nenori?! Parkalbėjo man bernelį visų mylimąjį. Jo tai tiesa ir teisybė, perkalbėjai tu mane! Veltui norėjo tėvas perkalbėti. Kitus sau paduotųs. perkalbėjo. Anas duodas perkalbamas. Jis buvo neperkalbamas žmogus. Rasi. dieverėlius neparkalbamus.

7. pabūti už vertėją, padėti susikalbėti su kita kalba kalbančiu: Paprašiau tokį žmogų, ka man párkalbėtum, šiaip aš su lenkais nesušneku.
prakalbėti, pràkalba, -ė́jo

1. pradėti kalbėti, prašnekėti: Tartum meiliu balsu kas į ją iš tolo prakalbėjo. Jis neprakalbė̃s, kol negirtas. Kap tvorelės prakalbės, sausi medžiai pražydės. Prakalbėjo sieri akmenėliai.

2. pratarti, pasakyti: Vienam ji nunešdavo obuolių, kitam grūšių, o kuriam nieko neturėjo, tai nors gražų žodį prakalbėjo. „Išbėk tu nuo tos raganos“, – prakalbėjo karalaitė. Išgirdus toj karvė prakalbėjo, sako: „Neverk!“. Saulė tekėjo ir prakalbėjo: „Aš tau motušė kraiteliui krauti“. Negaliu kelti, durelių verti, žodelio prakalbė́ti. Prakalbėčia ašiai motiniškais žodžiais. Taip josp prakalbėjo.

3. praleisti kurį laiką kalbant: Visą vakarą prakalbė́jom susirinkę. Aš miegelio nemiegojau, už skobnelių prasėdėjau, ant rankelių prarymojau, su broleliais prakalbėjau.

4. netyčia ką negera, ką užgaulaus pasakyti, prasitarti: Likit sveiki, susiedėliai, gal aš jaunas bernužėlis kam ką praskalbėjau. Oi. aš. mažam (gal) prasikalbėjau senai močiutei kokiu žodeliu. Vibočykit, mergelės, gal kam prasikalbėjau savo meiliais žodeliais.

5. netyčia pasakyti paslaptį, prasitarti: Kad kas nepraskalbė́t kokioj minutėj tos paslapties.
prikalbė́ti, prìkalba, -ė́jo

1. prisakyti, prišnekėti, pripasakoti: Apie viską dabar prikalbėjom. Par dienų nemetą prikalbė́jau daug aš jai. Žmonės visaip prìkalba. Ko tik žmonelės neprikalba! Prikalbė́jo devynias galybes. Daug pasakų prikalbėjo, jog tiesos net neatskirsi. Vilkas kaltina ėriuką, kad jis pernai jam niekų prikalbėjęs. Rūtą sėjau, prikalbė́jau. Trečia sesutė vartus atkėlė, da palydėjo ir prikalbėjo. Verkė motulė, verkė ir tėvulis, gailiais žodeliais prikalbėdami, jauną sūnelį savo lydėdami. Besikalbėdami tiek prisikalbėjo (iki valios prisišnekėjo), jog vienas antro jau pakęsti negalėjo.

2. kalbėjimu priveikti: Kalboj ir durnio dažnai neprikalbėsi.

3. kalbėjimu ką padaryti, užsitraukti: Besikalbėdami bėdą sau prikalbė́jo.

4. įtikinti, palenkti, įteigti, prišnekėti; pripiršti; pažadėti: Man neprikalbėsi, aš žinau, ką reik daryti. Jie prikalbė́jo tą žmogų, kad eit kart su jais toliau. Prikalbėjo kaip sveikam ligą. Tave tėvužis man pažadėjo, šėmuosius jautukus man prikalbėjo. Rasi motušę neprikalbamą, seną tėvelį neprilenkamą. Būčia pripiršus, būčia prikalbėjus gražią mergytę. Pati yra prikalbama. Tinginys. dar ir kitą prikalb, kad ir kits nedirbtų. Jis čiuptų ją, apkabintų, bučiuotų, bučiuotų! O gal ji leisis prisikalbama. Ana neturia kaip prisikalbė́ti. Bene prisikalbėsiu, kad mane vežtumeis. Jis duodas prisikalbėti. Zolio geras liežuvis tuojau prisikalbėjo rankpinigių. Nustojęs vilties prisikalbėti bent kokią merginą.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kalbė́ti, </b>kal̃ba (kal̃bi), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">galėti kuria kalba reikšti mintis; žodžiu reikšti savo mintis, jausmus, išgyvenimus, šnekėti: </span> Kalbos mokslas turi reikalo su normaliais žmonėmis, mokančiais kalbėti, o ne su anomaliais, kurčiais – nebyliais, neturinčiais kalbos. Ar nečius, kad nekalbi? Agitatorius turi kalbėti taip, kad jį suprastų. Lietuviškai kalbė́ti. Balsu kalbė́ti. Kalbėjo balsas aiškus ir skardus. Tos kalbõs nèkalbu, užmiršau. Pašnibždomis kalbė́ti. Ilgą kalbą kalbė́ti. Kalbė́ <span class="explanation"> (kalbėk) </span> </span> </span> visa, kalbė́! Tėvas iškalbingas buvo, ka kalbė́s, kaip ledus krims. Kalbusis kal̃ba, darbusis dirba. Muityties yra kalbė́ti, dirbti be naudos. Mokąs kalbėti <span class="explanation"> (iškalbus) </span>. Daug klausyk, maž kalbėk. Pasiuntinys apie sandarą kalbąs. Tas moka gražiai kalbė́ti. Tu nežinai, ką tu kalbì. Saugokis, jeib ne ką pameluotumbei; jeib ne kokį melą kalbė́tumbei. Kalbỹ <span class="explanation"> (kalbėk) </span> </span> </span> gi tu in jį: anas nori su tavim kalbėt. Tekalbỹ sau <span class="explanation"> (tegu sau kalba), </span> kad nori! Kalbėk kalbėk, kol tyliu. Oi kad aš kalbėtau, daug aš pasakytau. Džiaugės tėvas ir motulė, kad sūnelis kalbėt ėmė. Jis kalba kap senis. Ar jam samdytas liežuvis, kad nekalbės! Ar aš tau nesakiau, ar aš tau nekalbėjau? Daug nekalbėdamas sakyk, kaip yra iš tikrųjų. Bando kalbėti, kur reikia tylėti. Mergelė graži žiūrėti, meili kalbėti. Ką tu kalbi – ne teip sakai! Jau antra dienelė, kap, mūs tėveli, žodelio nekalbi. Kas kaip kalba, taip ir daro. Leisk man kalbėti, jau tu atsipliekei. Bet kalbėta, netylėta. Kalbėjo ir nukalbėjo. Geriau nekalbėk, kas nekalbama. Kalba niekus kaip šimto metų senis. Kal̃ba kal̃ba ir įkalba žmogui smertį. Kad jie adverniškai <span class="explanation"> (atvirkščiai) </span> kalba. Motulė sūneliu [i] žodelį kalbėjo. Nekalbėsi, bernužėli, man meilių žodelių! Aš jau daugiaus negrįšiu, nei žodužį kalbėsiu. Mergelės meilingi žodeliai nekalbėti, našlelės meilingi žodeliai iškalbėti. Netiesą kalbi, mano sūneli. Su bernelio tėvužėliais žodelį kalbėjau. Anksti rytą kėliau, su žirgu kalbė́jau. Širdy turėjau tave, mergužėle, per miegužį kalbė́jau. Kalbė́jo kalbė́jo, meiliuosius žodelius kalbė́jo. Labs ryts, jaunasis berneli, kalbėsiva žodelį. Kalbėsiva kalbaitę. Burna kalbėjau, širdžia dūmojau. Pravirkdžiau mergytę bekalbėdamas. Kur kalbėjom meilų žodį – šiaudais padeginau. Kad aš gaučiau ilgesniai stovėti, su močiute žodytį kalbėti. Kalbėk, mergelė, žodelį, aš tau liedysiu žiedelį. Labai barės matušelė, su berneliu kalbant. Ir kalbėkim sveiki nekalbėję. Kalba, kokioj žemėje kalbamóji. Jie įžengė į pirmą kambarį, gana erdvų, gal kalbamąjį. Kada tavo kalbamosios valandos paskirtos? Kalbamàsis daiktas. Kalbamàsis vamzdelis. Trumpai kalbant, jų visa gaspadorystė toli daugiaus pasiseka. Nasrus turi, bet nekalba. Senovėje, sako, ir gyvuliai kalbėję. Tatai jumus tieg kalbėjau, idant nepiktintumbitės. Ižg tos priežasties regėjos man reikalinga, idant nū kalbėčio. Nekalbu, jog tatai nieku est, ko tu ieškai. Už tiesą kalbù jumus. Tikos bekalbant jiemus. Aniemus dabar bekalbant, aš noriu klausyti. Jis netur. pikta kalbėti. Pradėjo kitais liežuviais kalbėti. Miško vėjai su tavim kalbės. Stengėsi suprasti, ką kalba nerimstančios bangos. Širdis teip kalba, kaip į ją prakalba. Jis leidžia savo darbams patiems už jį kalbėti. Papurkštė lietulis – vasarojus net kal̃ba <span class="explanation"> (gražiai auga) </span>. Ne gerai kalbąs, bet gerai darąs yra už gerą skaitomas. Jam kalbėt, kap šun bėgt <span class="explanation"> (labai sekasi, jis turi smailų liežuvį) </span>. Daug kalbėti, maža klausyti. Kalba kaip už tvoros <span class="explanation"> (niekus kalba) </span>. Kalba kaip su pančiakom <span class="explanation"> (negudriai) </span>. Kalba kap iš knygos <span class="explanation"> (aiškiai, iškalbingai) </span>. Kalba kap iš milinių kelnių <span class="explanation"> (nieko negali suprasti) </span>. Kalba kaip iš medžio išdribęs <span class="explanation"> (kvailai kalba, nesusivokia, ką kalba) </span>. Kad tu kalbi kaip iš beržo iškritęs. Kalba kaip sviestu teptas <span class="explanation"> (sklandžiai) </span>. Kalba, lyg kad šlapias medis dega <span class="explanation"> (prastai kalba) </span>. Kalba lyg žvirbliai: kiekvienas pasakoja, o nė vienas neklauso. Kalba kaip apsiavęs. Jis kalbėjo, kaip ledą graužė <span class="explanation"> (gerai) </span>. Visi kalba, kaip dzvanan duoda <span class="explanation"> (balsu kalba) </span>. Ar jam kalbi, ar žirnius ant sienos meti <span class="explanation"> (kalbi be naudos) </span>. Rugius pjauni, apie rugius ir kalbėk. Daug žinok, o maža kalbėk. Kas daug kalba, mažai dirba. Kas daug kalba, dažnai niekus kalba. Su tavim kalbėt, tai reikia geležinių pupų pavalgyt <span class="explanation"> (reikia daug kantrybės) </span>. Su juo kalbėti, tai reikia pirma šalto vandenio atsigerti. Su juo kalbėk ir pagalį rankoj turėk <span class="explanation"> (su juo geruoju nesusitarsi) </span>. Žirnių prisivalgęs, akmenų antį prisikrovęs, kalbėk su juomi. Kalbėjo, kalbėjo ir į pakalnę nudardėjo <span class="explanation"> (nukalbėjo, blogai pasakė) </span>. Su durniu kalbėk ir pupų rėtį pasidėk <span class="explanation"> (nuobodu kalbėti) </span>. Čia kalbant, čia paliekant. Tenai randas šviesumas nežibąsis, žodis nekalbąsis. Kalbėjomės kaip seniai nesimatę bičiuliai. Apie ką jūs čia kalbatės? Dažnai ji kalbė́josi apie tai su broliu. Įdomu žinoti, su kuo susirinkime reiks kalbėtis. Besikalba kap įsimylėję. Kas te kal̃bas? – Ė žąsys paupėj gagena. Jo nematysi ilgai kal̃bantis. Jūs, vėjeliai, ir patys su mumis kalbatės, kai turim noro, jūsų dvelkiami, pašlamėti. Kalbasi kaip kiaulė su žąsimi. <br/>2. <span class="explanation">skleisti mintis, skelbti: </span> Partijas reikia vertinti ne pagal tai, ką jos kalba, bet pagal tai, kaip jos elgiasi. Kalbėjo žmonės, kad bus sausa vasara, ir iškalbėjo. Tu, kalba, nebegrįšiąs išvažiavęs. Žmonės kalbėjo, kad tam žemaičiui aitvaras visko prinešęs. | Vai tai rašė kalbėjo <span class="explanation"> (minėjo) </span> mano gražų vardelį. <br/>3. <span class="explanation">ką nors bloga apie kitą sakyti, šmeižti; įtarti: </span> Vaikel, kaip drįsti tu taip ant tėvo kalbėti? Visi mane kal̃ba, visi apikalba. Kalba mudu žmonužėliai, bet neviernais žodeliais. Einu per kiemą, girdžiu per sieną, kai mane žmonės kalba. Kalba mane motulė, kad darbelio nemoku. Kalba mane martelę darbelių nemokančią. Ai, kalba kalba tave, mergužėle, labai sergančią. Ėjau per kiemą, klausiau per sieną: šimtas mane kalbėjo. Kol mañ žmonelės dar nekalbėjo, mañ motinėlė labai mylėjo. Ir tu pats kalbėjai, šelmi bernužėli, mane jauną mergelę. Ir aš patsai kalbė́jau, kad kitam pavydėjau. Kalbės mudu žmonužėliai netikriausiais žodeliais. Paliaus žmoneliai, nebekalbės kalbeles. Kam tu palieki visas mergytes, skurdžiai verkiančias, ir mane jauną, žmonių kalbančią?! Vėjelio pūsta – balta raudona, žmonių kalbė́ta – da raudonesnė. Retoj vietoj bernelis augo, kaimynų bemylimas, žmonių nekalbamas. Oi reto [je] vieto [je] mergelė augo. žmonelių nekalbama. Mergužėlė, žmonių kalbamoji. Mergele mano, mano mylimoji, svieto kalbamoji! Jis kalbamas žmogus <span class="explanation"> (jis įtariamas, apie jį daug kas visaip kalba) ; </span> ta vieta kalbama. Tėveliuk, aš tenai neisiu, nenoriu, baisu, kalbama vieta. Kitą kalbėk ir save prisidėk. <br/>4. <span class="explanation">liudyti, rodyti: </span> Faktai aiškiai kal̃ba. Daugumas kolektyvinių ūkių mūsų krašte pasiekė tokių laimėjimų, kurie ryškiai kalba apie šio kelio teisingumą. TSRS konstitucija yra dokumentas, kalbąs apie socializmo pergalę. <br/>5. <span class="explanation">svarstyti, minėti, aptarinėti: </span> Tas dalykas yra plačiai kalbamas spaudoje. Šiuo savo straipsniu kalbėtąjį <span class="explanation"> (apie kurį čia buvo rašyta) </span> docentą prašau dėl viso ko būti akylą. Susirūpinęs kalbamuoju dalyku. O kas čia kalbas apie piemenį, tai išmanytis tur. <br/>6. <span class="explanation">atmintinai sakyti (maldas): </span> Senutė poterius kalbė́jo. Kalbỹ <span class="explanation"> (kalbėk) </span> </span> </span> poterius. Ans kalba potrus kaip žirnius berdamas. Ale, sakau, kalbìjte, neažmiršdinėkite. <br/>7. <span class="explanation">tartis: </span> Kalbasi reikalauti geresnio apšvietimo. <br/><b>apkalbė́ti, </b>àpkalba (apìkalba), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">apsakyti, aptarti: </span> Negaliu apkalbė́t, kiek bus tolumo. | Ir vasarą, sunkiomis darbo dienomis, surandamas laikas šnektelti, apkalbėti visokius reikalus. Susirinkime draugijos reikalai apkalbėti. <br/>2. <span class="explanation">apveikti kalboje: </span> Tu, ir norėk, jo neapkalbėsi. <br/>3. <span class="explanation">užsikalbėti: </span> Apsikalbėjo ir neišgirdo perkūno. <br/>4. <span class="explanation">ką nors bloga apie kitą pasakyti, apšmeižti: </span> Visi mane kalba, visi apikalba. Apkalba žmoneliai neteisioms kalbelėms. Ant slenksčio nesėdėk, žmonės apkalbės. Apkalbėti mokam, tik mes patys ne kitoki esam. Neapkalbė́k žmogų neteisingai. Ui ir apkalbėjo sviets neteisiais žodeliais. Einu per kiemą, girdžiu per sieną: apkalb mudu žmonelės. Kaip gegutė kukavau žmonužių apkalbama. O ką aš eisiu į jaunimėlį žmonelių apkalbama, po kojužių minama. O ar jūs kalbat, ar jūs vainojat, tą pačią vesiu apkalbamąją. O kaip aš grįšiu nekenčiamoji, visų žmonelių apkalbamoji? Neapkalbėdami artimo, nei bylodami netiesos. Viršutinį neapkalbamą gyvenimą veisdami (= vesdami). Pirtis jaują apikalba <span class="explanation"> (apie kitus blogai kalba, o pats negeresnis) </span>. Draudžia, kad žmonės neapsikalbėtų. Apsikalbėkit kojas, rankeles, ne mane siratėlę. <br/>5. <span class="explanation">būrimu gydyti, užkalbėti: </span> Man rožę apkalbė́jo. <br/><b>atkalbė́ti, </b>àtkalba, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">baigti kalbėti, sakyti: </span> Aš atsakiau motutei, atkalbėjau senutei. Motušėlė atkalbė́jo <span class="explanation"> (atsakė) </span> meilingais žodeliais. <br/>2. <span class="explanation">lig soties prisikalbėti: </span> Ar jau atsikalbė́jot? Onai niežtėte niežtėjo su kuo nors išsipliopti, tiek atsikalbėti, kad net gerklė džiūtų. Apie tai kalbėta ir atsikalbėta. Nors per tavo vestuves su juom gerai atsikalbėsiu. <br/>3. <span class="explanation">už kitą pakalbėti: </span> Taučvienė paskirta už abudu atkalbėt. <br/>4. <span class="explanation">kalbant ateiti: </span> Bėk durų daryti, dėdė àtkalba, jo balsas girdėt. <br/>5. <span class="explanation">kalbėjimu atimti, pakenkti: </span> Mergele mano, jaunoji mano, neatkalbė̃s kaselės, nei raudonų veidelių. Teatsikalbỹ sau rankas kojeles, nei ką mane jaunutę. Atsikalbėkit sau kojas rankeles, nekaip mano mergužėlę nuo mano šalelės. <br/>6. <span class="explanation">atmintinai pasakyti: </span> Nėra kam atkalbėt poterių. Skaito knygas ir ant pomėtės jas atkalba. <br/>7. <span class="explanation">palenkti į savo pusę, įtikinti ko nors nedaryti: </span> Vyras nebedrįsta Eglės atkalbėt. Stengės atkalbėti motiną nuo tokio sumanymo. Žmonys neatkalbamys nu arielkos. Atkalbė́jo atšnekėjo man mylimą bernelį. Blogi žmonys pavydėjo ir nuog mūsų atkalbėjo panelę. Atkalbu, graudenu, kad kas ką nedarytų. O ir išsirado nelabi žmoneliai, atkalbėjo mergužėlę nuo mano šalelės. Tėvužėlis pažadėjo, motynėlė atkalbėjo. <br/>8. <span class="explanation">atsikirsti žodžiais, priešintis, nesutikti: </span> Ką tik pasakyk, tai visada priešais atsìkalba. Niekada neklauso, vis atsìkalba. Dukters atsikalba, kad dar metus nesiženys. Nebegalėdams niekaip atsikalbė́t nuo pačios, sako. Ir būtų progos gavęs atsikalbėtis prieš apkaltinimą. <br/><b>atsikalbė́tinai</b>. Atsikalbė́tinai kalbėsiva, t. y. ana ant manęs, o aš ant jos. <br/>9. <span class="explanation">burtažodžiais pagydyti, užkalbėti: </span> Ta senelė sakėsi mokanti rožę atkalbėti. Burtinykė siūlus apipylė atkalbė́tu vandeniu. <br/><b>dakalbė́ti, </b>dàkalba, -ė́jo. <span class="explanation">atkalbėti iki kol. </span>. <br/><b>įkalbė́ti</b>, į̃kalba, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">įkalti, išaiškinti: </span> Įkalbė́k sūnui gerai, kad suprastum. <br/>2. <span class="explanation">užfiksuoti žodžius magnetofono ar kitokioje juostelėje: </span> Ekspedicijos dalyviai demonstravo įkalbėtus tekstus. <br/>3. <span class="explanation">įsileisti į kalbą, įsišnekėti: </span> Pasilikusios vienos dvi, anyta ir marti atviriau įsikalbėjo. Heida, taip įsikalbėjus, žengė vis smarkiau ir smarkiau. Kai moters įsìkalba, tai nebėra joms ir galo. Kažin, kad labiau su juo įsikalbėčiau, gal ir sutiktų pasisakyti. Mudu įsikalbėjom apie gyvenimą. Man teko su tuo žmogum gerai įsikalbėti ir šį tą sužinoti. <br/>4. <span class="explanation">įtikinti, palenkti į savo pusę, įšnekėti; įteigti ką: </span> Ką negerai padarius, niekuomet manęs nemušė, bet geruoju taip įkalbės, kad turi pasitaisyti. Įkalbėjo kaip sveikam ligą. Monika, lyg saugodama tą įkalbėtą kaime grožį ir sveikatą, kas sekmadienį gobėsi šilkinę skarelę. Teip įkalba, o viškum nevertas daiktas. Ėmė įkalbėt, patiko, ir nupirkau. Mes įkalbėjome juos vykti su mumis. <br/><b>įkalbamaĩ</b>. Tvirtina įkalbamai. Įsikalbė́jo sau smertį. Nebebuvę, kad aš sau ligą įsikalbėčiau! O, jis moka: kad tau ir nereikia, įsikalbės <span class="explanation"> (įsisiūlys, įsipirš) </span>. Teip gražiai kalbėjo, kalbėjo ir įsikalbėjo <span class="explanation"> (įsisiūlė padirbti ką nors) </span>. Daugelis yra įsikalbėjusių, kad jų pareigos sunkiausios. <br/>5. <span class="explanation">kalbant įprasti, pramokti: </span> Aš iš mažumės nemokėjau lenkiškai: tolyn tolyn insikalbė́jau. <br/><b> [sveikám] lìgą įkalbė́ti</b> <span class="explanation">patraukti į savo pusę: </span> Jūs norit sveikám lìgą įkalbė́t, kad taip pristojot. Besikalbėdami vienas antram ligą įkalbėjo. <br/><b>iškalbė́ti</b>, ìškalba, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">papasakoti, apsakyti, išsakyti: </span> Istorijų visokių tu gali iškalbė́t. Bet senis Vilkas jau yra iškalbėjęs viską. Kalbom [žodį] iškalbė́siu, giesmėm išgiedosiu. Tu toktai nereiškei išmintingiems ir razumingiems, bet n'iškalbantiems (menk išmokusiems). Jau iškalbė́ti visi žodeliai. Palydėjau panaitelę ka na toliausia (= ko no toliausia), iškalbėjau jau žodelius ka na meiliausia (= ko no meiliausia). Aš paprašyčio raibus gaidelius, kad pailgintum tamsią naktelę, kad iškalbėčio meilės žodelius. Iškalbėti jo žodeliai pirmajai žmonelei, o dėl tavę tik palikti smarkieji kumšteliai. Ne tiek buvo putino lapelių, kiek iškalbėjau meiliųjų žodelių. Ai, atsiminki, mano mergelė, ką vakar iškalbėjai. Da n'iškalbėjov meilių žodelių, pradė [jo] gaideliai jau negiedoti. Jonukas dabar visa iš eilės iškalbėjo, ką tik širdy jautė. Tai iškalbėjęs patylomis, Leopoldas nusijuokė balsiai. Kas tą kalbą iškalbės, tai tą košę sutepės. Aš atrasčia tėvelio dvarelį, iškalbėčia tėveliui vargelius. O kad tu būtum, tėvai, n'atėjęs, tokių žodelių neiškalbėjęs. Išmintingi žmonės niekados neištaria žodžio, gerai nepamisliję apie tai, ką turi iškalbėtie. Ir pirm nei iškalbėjęs buvo, šitai išėjo Rebeka. O tatai iškalbėjus, beveizdint aniemus, regimai aukštyn pakeltas est. Ir taip iškalbėjo regintiemus visims. Ir tatai iškalbėjęs, bylojo Petrui. Kas iškalbės darbus tavo!. Iškalbėjo septyni perkūnai balsus savo. Ot, ir išsikalbėjo nekalba! Gal jiems pavyko tikrai ir aiškiai išsikalbėti. Duokit jam išsikalbė́ti, nekliudykit. Oi mes ilgą laiką kalbėjom ir išsikalbė́jom. Magdė, numanydama durnai išsikalbėjus, norėjo kartu su Marike pro duris išsprūstie. Išsikalbėsiu meilius žodelius šventos dienos rytely. <span class="explanation">būti iškalbingam: </span> Ot, tu tai ìškalbi <span class="explanation">, </span> saldu klausyt, kai tu kalbi. Ji labiausiai iškalba. <br/>2. <span class="explanation">išgalėti kalbėti, iššnekėti: </span> Užėmė gerklę visiškai, negãli iškalbė́ti. Teip išsigandau, kad iš karto negalėjau iškalbė́t <span class="explanation"> (žodžio ištarti) </span>. Vaikelis buvo jau iškalbą̃s <span class="explanation"> (jau mokėjo kalbėti) </span>. Kap prijojau prie vartelių, n'iškalbu žodelio. O štai stosies nežadžia ir negalėsi iškalbėt. <br/>3. <span class="explanation">išprašyti nuolatos kalbant: </span> Vaikščiojo vaikščiojo, kalbėjo kalbėjo ir iškalbėjo iš senio tinklą. <br/>4. <span class="explanation">nusakyti, apsakyti (ppr. su neigiamais žodelyčiais): </span> Visas veikalas taip pilnas procės, jog nė vienas negal iškalbėti. [Kuris] liežuvis galės ižkalbė́t, koki garbė. ir linksmybė. tenai bus. Šitus baisius vargus ir tą didę kančią mes, kačei daug kalbėtumbim, tačiau negalėtumbim gana iškalbėti. Mes. negalim visą naudą žinoti alba permanyti, nei iškalbėti. Didėmis ir neiškalbėtomis linksmybėmis ir gėrybėmis ant amžių atvėsinti ir įlinksminti bus. Turėdamas paduksį neižkalbėtoj gėrybėj ir susimilime tavame. Regim neiškalbėtas meiles. Neižkalbėta. galybė. Iž tiesos tatai est neiškalbėta geradėjystė. Didžius ir neiškalbėtinus ir neišmieruotus turtus. ant mūsų esti išpylęs. Jūs džiaugsitės su neiškalbamu ir šlovingu džiaugsmu. Dėkui už jo neiškalbamą dovaną. Nužavino neiškalbamą daugybę žmonių. Didesias a neiškalbamas jo malones a gėrybes. Dėkavojame. už dides neiškalbamas dovanas. Žada. algas neižkalbamas. Aprašyta neižkalbama meilė. <br/>5. <span class="explanation">atmintinai išsakyti. </span> <br/>6. <span class="explanation">apkalbėti, apšmeižti: </span> </span> O ir pamatė nelabi žmonės, nor mudu iškalbė́ti. Nemylėk bernyčio, labai iškalbėto. Žmonužių iškalbama, ausi plonas drobeles. Oi, kaip jos išsikalbėjo <span class="explanation"> (viena kitą apšnekėjo, išsidergė) </span> prieš žmones! Jūs išsikalbėkit kojas rankužėles, ne mano mergelės jaunas dienužes. <br/>7. <span class="explanation">prikišti, prikaišioti, reikšti pretenzijas: </span> Jei man negerai pasiuva, tai aš visada ìškalbu. Iškalbėjo – šuva mėsos nebeėstų. Rodos, da neseniai ir pasiskolinau, o jau iškalbėjo, kad ilgai neatnešañt. Ką čia tėtė vis iškalbi, prisiklausiau jau, gana! Duosiu, tik paskui neiškalbėk, kad buvo prasti. Aš jai iškalbėsiu, neiškęsiu: kaip taip padaryt! Bernužėli, kodėl taip iškalbė́jai man visaip?! Tu atsitraukie, šelmi berneli, neiškalbėkie tokių žodelių. Julija iškalba, kodėl nerašau. Mušė mušė iškalbėdamas, o paskui davė tų žolių gert. Eina panytėlė, gailiai raudodama, bernelį žodeliais iškalbėdama. <br/>8. <span class="explanation">išteisinti, pateisinti: </span> Pirkau lauką, ir reik man eiti ir apžvalgyti to – prašau tave, iškalbėk mane. Idant jį iškalbėtumbim. Bau iškalbėtini yra tėvai dėlei poligamijos? Meldžiu tave, turėk mane už iškalbėtą. Adunt nė vienas neturėtų kuo išsikalbėt iž savo kaltybių. Nė vienas. nuog darymo darbų gerų nieku būdu iškalbėtis negal. Smertis sutiks kiekvieną, kurios neižsikalbėsim. Visada mokėjo išsikalbėti toje valandoje negalįs to padaryti. Kūnas nuo darbo išsikalba ir atilsio geidžia. Negal išsikalbėt, tarydams: kas man jop? Ir pradėjo visi lygiai išsikalbėti. <br/>9. <span class="explanation">sutarti, suderėti, sulygti: </span> Kiek buvo iškalbė́ta, aš tiek užmokėjau. <br/>10. <span class="explanation">išpranašauti: </span> Kalbėjo žmones, kad bus sausa vasara, ir iškalbėjo <span class="explanation"> (įvyko taip, kaip žmonės sakė) </span>. <br/><b>nukalbė́ti, </b>nùkalba, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">nusakyti, nupasakoti: </span> Kalbėjo daug ir kartais labai gražiai nukalbėdavo. Argi juodu galėjo vienaip apie žymųjį kalbos dalyką nukalbėti? Savo rašinyje nukalbu kartais neiškentęs ir apie vieną kitą sintaksės dalyką. Pirmajame to skyrelio straipsnyje nukalbama kas kita. Tasai žmogus nenukalba kaip reikiant, bet plepa, pliauškia niekus. | Nukalbė́jom, kad insdėsma valgyt, ale ažmiršom. Tik nukalbė́jau <span class="explanation"> (užsiminiau), </span> štai jau ir atkáukši [minėtas žmogus]. <br/>2. <span class="explanation">kalbėjimu nuveikti: </span> Jis liežuvingas, nenukalbėsi. Kad ir kažin kokį liežuvį beturėtum, nenukalbėsi jo. <br/>3. <span class="explanation"> (niekus) nušnekėti, kvailai pasakyti: </span> Ir nukalbėjai, nudardėjai, lyg ratais į pakalnę. Kastulis vis ėjo blogyn ir blogyn ir kartais lyg ir nukalbėdavo. Kalbėjo kalbėjo ir nė́kus nukalbė́jo. Tai kad nukalbėjo! Kai nusigeria, nukalba. Jis nukalba <span class="explanation"> (jam pasimaišo) – </span> nebe visi jam namie. Vokietijos „kairieji“ skundžiasi blogais savo partijos „vadais“ ir nusimena, nukalbėdami iki juokingo „vadų“ „neigimo“. Tu, meldžiamasis, kalbėk, bet nenusikalbėk! <br/>4. <span class="explanation">nukrypti nuo temos, nuo reikalo: </span> Pradėjo apie akėčias, o nukalbėjo apie vežėčias. Nùkalba <span class="explanation"> (kalbą į kitą pusę nukreipia) </span> jis, kad tik apie jį neužsimintum. Jis nenori ir kalbėti apie ano vakaro įvykį ir visuomet nùkalba. <br/>5. <span class="explanation">apkalbėti, apšmeižti: </span> </span> Nukalbėjo žmones mane ir visą kaimą. Žmonių nukalbė́tos mergos. Tavo žirgelis gražiai nupenėtas, o tu, berneli, svieto nukalbėtas. O kaip aš neverksiu, panelė būdama, žmonių nukalbėta. Pro te naktį eit neramu – nukalbamà vieta <span class="explanation"> (kalbama, kad vaidenasi) </span>. Šitas vainikėlis vandraunykėlis: per du laukeliu neštas, vėjo nenupūstas, žmonių nenukalbėtas. Testa joj sau kalba: man vainiko nenukalbės. Nusikalbėkit rankas ir kojas negu mane jauną. <br/>6. <span class="explanation">palenkti į savo pusę, perkalbėti: </span> Slūginę, pasižadėjusią mums, ans nukalbėjo pas save. Nenukalbė́si! Aš einu, ir gana! Turbūt jis nukalbės, sakys neiti. Karalius ją norėjo nukalbėt, kad tę nieko tokio navatno nesą. Nemažas tai dalykas nukalbėti nuo užsigeidimo. Sesuo kiek tik įmanydama nukalbėjo, ale noprosnai. Paki tas žiedelis nusistovėjo, bernelis mergelę nusikalbėjo. <br/>7. <span class="explanation">suderėti, sušnekėti: </span> Kuom nukalbėjo, tuom turėjo išpildyt. Kiek buvo vyrų nukalbėta, pridėjo penkis šimtus rublių. Motina. apsiėmė [vaiką] penėt ir užaugint už algą nukalbėtą ir jai žadėtą. <br/><b>pakalbė́ti, </b>pàkalba, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">pasakyti ką žodžiu, pašnekėti, pasidalyti mintimis: </span> Dabar pakalbėsim, o paskui padirbėsim. Aštrus vyras pakalbėti, o kai darban šaukia, patylėti. Galva kaip vištos: nei ji pakalbėti, nei ji su žmonėm pasėdėti. Napalys nei paeiti, nei pakalbėti nemokėjo tiesiai, žmoniškai. Čia nuėjęs pakalbėjo noriąs smaką pérgalėt. Pakalbėjo kaip šlapias nedega. Prašom, dukrele, prašome, viešnele, pakalbėti žodelį. Su kuoj žodelį aš pakalbėsiu, kam pasiskųsiu? Rasi. mošytėles nepakalbamas. Pakalbėta, ir bus. Ui, mergyte mano, pastovėk ben stundelę, pakalbėk ben žodelį. Lydėte palydėjo, kalbėte pakalbėjo: – Ar sugrįši, brolužėli, pas senąjį tėvelį? Aš nei vieną žodelį su juomi nepakalbėjau. | Žmonės yra visuomet palinkę pakalbėti daugiau, negu iš tikrųjų yra. Tegu pakalbės <span class="explanation"> (praneš) </span> mums gerą naujieną, tada pavaišinsime. Pakalbėjo vartinykei ir įvedė Petrą palociun. Norėjau vieną kartą susitikti ir pasikalbėti su tavimi. Apie jūsų žemę reikia pasikalbėti, supranti? Su išmintingais žmonėmis pasikalbėti, žinote, malonu. Su ponu nepasikalbėsi kaip su žmogumi. Ateik, bernužėli, vėlai vakarėlio, tai mes paskalbė́sma meiliuosius žodelius. Buvo progos ir su juo pasikalbėti. Geriau šiandien geruoju pasikalbėti, negu rytoj piktai susibarti. Vilniuj gyvendamas, negaliu su tėvais žodžiu pasikalbėti, tik laiškais susižinau. Eisiu pas panelę, pas savo širdelę pasikalbėti. <br/>2. <span class="explanation">įstengti kalbėti, pasakyti ką: </span> Mūsų burna iš išgąsčio vos pakalbėjo. <br/>3. <span class="explanation">mokėti reikšti mintis: </span> Normantas puikiai pakalba visomis Pabaltijo kalbomis. | Marti nusidavus: ir graži, ir pàkalba <span class="explanation"> (moka pakalbėti) </span>. <br/>4. <span class="explanation">atmintinai pasakyti, papasakoti: </span> Da vieną pasakaitę pakalbė́siu, ir užteks. <br/>5. <span class="explanation">apkalbėti, apšmeižti; ką bloga apie kitą pasakyti: </span> Jis tave kitų akyse pàkalba. Jei apivarai atsiriša, tai kas pakalba. Tave svietas <span class="explanation"> (žmonės) </span> pàkalba. Be reikalo jį pakalbėjom. Kitą tai ir ana labai pakalba. O kur jie ėjo, kur jie stovėjo, čia mane pakalbė́jo. Ei, bernyt, bernyt, bernyti mano, pakalb mudu žmonelės. O kas tas kiemas, kas ne kiemužis, vis mane pakalbėjo. Mane anyta vis pakalbė́jo. Bernyti mano, pakalb mudu žmonelės. O kaip aš grįšiu nekenčiamoji, visų žmonužėlių pakalbamóji?! Nebklausyties žmonių, pakalbančių kitus. Tegu sau iš pradžių ir pakalbės, bet galų gale pripažins, jog esi vyras. Kursai artimojį savo paslapčiai pakalb, tą nužavinu. Bet kurie praėjo, pakalbėjo <span class="explanation"> (tyčiojos, pajuokė) </span> jį. Artimą savą niekina, pakalba ir žudžia. Smurtus ir piktas daiktas pakalbėt ką. Anas pakalbamas <span class="explanation"> (įtariamas), </span> tu su juo per daug nesdraugauk. Matyt, kad nekoks žmogus, bo daugelio pàkalbamas. Pakalbamas žmogus iš seniau buvo, tik niekas až rankos nebuvo nutvėręs. Tėvai, esą, baika, o seserys tai labai pasikalba <span class="explanation"> (jos peikiamos, jomis nusiskundžiama) </span>. <br/>6. <span class="explanation">prikišti, prikaišioti: </span> Pakalbėjo jam bylodams. Nė mes to nepeikim, nei anam pakalbėkim. <br/><b>parkalbė́ti, </b>par̃kalba, -ė́jo. <span class="explanation">kalbant pareiti: </span> Girdėt par̃kalba vyrai namo. <br/><b>pérkalbėti</b><br/>1. <span class="explanation">pakalbėti, pašnekėti apie ką nors: </span> Seniai turi laiko daug ką perkalbėti. Suėję neturim ką veikt – perkalbam ir apie Mares, ir Petrus. Mes dažnai su tėvu perkalbam, ką tas mūsų vaikas Kaune veikia. Su tėvu ji buvo kalbėjusi ir perkalbėjusi apie svainį amerikoną. <br/>2. <span class="explanation">persakyti, išpasakoti; pasakyti, išaiškinti: </span> Tu nueik ir perkalbėk viską jiem: juk žinai, kaip mes gyvenam. | Vokietis nemokėjo lietuviškai perkalbėti. <br/>3. <span class="explanation">kalbėjimu nugalėti: </span> Ji baisiai plepi – jos niekas nepérkalba. <br/>4. <span class="explanation">sudrausti, numalšinti: </span> Perkalbėti, sudrausti draugą Krizas nemano. <br/>5. <span class="explanation">praleisti kurį laiką kalbant, prakalbėti: </span> An žirgelio perrymojau [per naktelę], su uošvele perkalbėjau. <br/>6. <span class="explanation">palenkti į savo pusę, peršnekėti: </span> Jis mano šeimyną perkalbėjo <span class="explanation"> (atraišė) </span>. Jis perkalbėjo jąją ant savo pusės. Kad jau tėvas supyko ko, tai tu, vaikel, neperkalbėsi. Jis ką užsimes – neperkalbės nei devyni. Negali jį perkalbėt. Kitoj gadynėj. buvo duktė labai mandri, jog nieks negalėjo jos perkalbėti. Tetušelis pažadėjo, matušelę parkalbėjo. Mergužėlė, lelijėlė, nesiduok parkalbėt: neduok žiedo, nei vainiko, nė jaunų dienužių. Perkalbėjo mano širdį. Bernužėli, perkalbėk tėvelį. Jis perkalbėjo mano širdelę, bile tik gautų ploną drobelę. Pakolei vanduo nusistovėjo, bernytis mergytę sau perkalbėjo. Jis perkalbėjo nuo manęs mergelę. Kas perkalbėjo tavo širdelę, kad tu manęs nenori?! Parkalbėjo man bernelį visų mylimąjį. Jo tai tiesa ir teisybė, perkalbėjai tu mane! Veltui norėjo tėvas perkalbėti. Kitus sau paduotųs. perkalbėjo. Anas duodas perkalbamas. Jis buvo neperkalbamas žmogus. Rasi. dieverėlius neparkalbamus. <br/>7. <span class="explanation">pabūti už vertėją, padėti susikalbėti su kita kalba kalbančiu: </span> Paprašiau tokį žmogų, ka man párkalbėtum, šiaip aš su lenkais nesušneku. <br/><b>prakalbėti, </b>pràkalba, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">pradėti kalbėti, prašnekėti: </span> Tartum meiliu balsu kas į ją iš tolo prakalbėjo. Jis neprakalbė̃s, kol negirtas. Kap tvorelės prakalbės, sausi medžiai pražydės. Prakalbėjo sieri akmenėliai. <br/>2. <span class="explanation">pratarti, pasakyti: </span> Vienam ji nunešdavo obuolių, kitam grūšių, o kuriam nieko neturėjo, tai nors gražų žodį prakalbėjo. „Išbėk tu nuo tos raganos“, – prakalbėjo karalaitė. Išgirdus toj karvė prakalbėjo, sako: „Neverk!“. Saulė tekėjo ir prakalbėjo: „Aš tau motušė kraiteliui krauti“. Negaliu kelti, durelių verti, žodelio prakalbė́ti. Prakalbėčia ašiai motiniškais žodžiais. Taip josp prakalbėjo. <br/>3. <span class="explanation">praleisti kurį laiką kalbant: </span> Visą vakarą prakalbė́jom susirinkę. Aš miegelio nemiegojau, už skobnelių prasėdėjau, ant rankelių prarymojau, su broleliais prakalbėjau. <br/>4. <span class="explanation">netyčia ką negera, ką užgaulaus pasakyti, prasitarti: </span> Likit sveiki, susiedėliai, gal aš jaunas bernužėlis kam ką praskalbėjau. Oi. aš. mažam <span class="explanation"> (gal) </span> prasikalbėjau senai močiutei kokiu žodeliu. Vibočykit, mergelės, gal kam prasikalbėjau savo meiliais žodeliais. <br/>5. <span class="explanation">netyčia pasakyti paslaptį, prasitarti: </span> Kad kas nepraskalbė́t kokioj minutėj tos paslapties. <br/><b>prikalbė́ti, </b>prìkalba, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">prisakyti, prišnekėti, pripasakoti: </span> Apie viską dabar prikalbėjom. Par dienų nemetą prikalbė́jau daug aš jai. Žmonės visaip prìkalba. Ko tik žmonelės neprikalba! Prikalbė́jo devynias galybes. Daug pasakų prikalbėjo, jog tiesos net neatskirsi. Vilkas kaltina ėriuką, kad jis pernai jam niekų prikalbėjęs. Rūtą sėjau, prikalbė́jau. Trečia sesutė vartus atkėlė, da palydėjo ir prikalbėjo. Verkė motulė, verkė ir tėvulis, gailiais žodeliais prikalbėdami, jauną sūnelį savo lydėdami. Besikalbėdami tiek prisikalbėjo <span class="explanation"> (iki valios prisišnekėjo), </span> jog vienas antro jau pakęsti negalėjo. <br/>2. <span class="explanation">kalbėjimu priveikti: </span> Kalboj ir durnio dažnai neprikalbėsi. <br/>3. <span class="explanation">kalbėjimu ką padaryti, užsitraukti: </span> Besikalbėdami bėdą sau prikalbė́jo. <br/>4. <span class="explanation">įtikinti, palenkti, įteigti, prišnekėti; pripiršti; pažadėti: </span> Man neprikalbėsi, aš žinau, ką reik daryti. Jie prikalbė́jo tą žmogų, kad eit kart su jais toliau. Prikalbėjo kaip sveikam ligą. Tave tėvužis man pažadėjo, šėmuosius jautukus man prikalbėjo. Rasi motušę neprikalbamą, seną tėvelį neprilenkamą. Būčia pripiršus, būčia prikalbėjus gražią mergytę. Pati yra prikalbama. Tinginys. dar ir kitą prikalb, kad ir kits nedirbtų. Jis čiuptų ją, apkabintų, bučiuotų, bučiuotų! O gal ji leisis prisikalbama. Ana neturia kaip prisikalbė́ti. Bene prisikalbėsiu, kad mane vežtumeis. Jis duodas prisikalbėti. Zolio geras liežuvis tuojau prisikalbėjo rankpinigių. Nustojęs vilties prisikalbėti bent kokią merginą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.