dakėblinti

kė̃blinti (-yti), -ina, -ino.

1. eiti, važiuoti, joti palengva ar negražiai, vilktis, keverzoti: Senis sustyręs kė̃blina išžargomis kojomis vos gyvas. Su liodinge, su sunkiu vežimu kė̃blina brolis. Kė̃blinti yra joti žingsniu. Tai jau kėblinsiu namo. Iš kur čia dabar kė̃blini? Ans taip bjauriai kė̃blina. Kažkas kėblina, galvą in viršų užvertęs. Sėdžiu gonkoj ir matau – kė̃blina ans par (pas) mane. Kėblina jis sau paskui plūgą, kad ir mažas. Ko čia kė̃blini į mano kambarį! Arkliai kėblina (veža, eina vos tik gyvi) . Jau vėl tas girtuoklis kėblina per laukus. Kur tu taip susitraukęs kė̃blini? Kas ten toks kebėža kė̃blina ežioms? Žėk (žiūrėk), kas te per lauką kėblina? Paršiukas da mažutis, ale vis tiek an motiną kė̃blina. Dėdina per lauką kė̃blina. Mūsų dėdina aure per velėnas kėblina. Reikėjo jam ten kėblintis (vilktis) !

2. vaikščioti su keblėmis, kojūkais.
apkė̃blinti. negražiai, nevikriai apeiti: Koks ten vaikščiojimas: ledva ne ledva apkėblina apie gryčią. Šiandien tu daug apkė̃blinai.
atkė̃blinti. negražiai, palengva, nevikriai ateiti, atsivilkti: Atkė̃blinau šiaip teip ir aš, lazda pasispirdamas. Teip da ana pati atkė̃blina. Ko tas senis atkėblino? Ar ir tu čia atkė̃blini?
dakė̃blinti. pamažu nueiti iki kur: Jau tik tik lig susiedo dakė̃blina – jau nogniai nebstiprus y [ra].
įkė̃blinti. negražiai, pamažu įeiti: Deksnys tyliai įkėblino į priemenę.
iškė̃blinti

1. pamažu išeiti: Jau, must, kur nors iškė̃blino ana. Jonas įpykęs pamažėl iš kambario iškėblino. Nežinojo, kaip išsikėblinti (išeiti, išsikepurnėti) iš nejaukios padėties.

2. išnešti, išgriozdoti: Kirvis riogso, iškėblytas iš pašalio.
nukė̃blinti. negražiai, palengva nueiti, nusivilkti: Senelis nukėblino par lauką. Jei aš nukė̃blinu bulvių pakast, tai tuoj pailstu.
pakė̃blinti

1. negražiai, pamažu paeiti, pasivilkti: Sustyręs iš ligos vos pakėblina jis. Teip suseno tas mūsų tetalis, ka [d] vos su lazda bepakė̃blina. Taip palaikiai arkliai, vos tiktai pakėblina.

2. parioglinti, pastatyti: Pakė̃blino trobą taip aukštai.
parkė̃blinti

1. negražiai, pamažu pareiti, parsivilkti: Namai toli – kol parkė̃blysiu. Kol ana parkėblins iš miesto, ir vakaras ateis. Iš kur parkėblini, galvočiau ilgaausi?

2. parnešti, pargriozdoti: Tokį kelmą parkė̃blino į namus.
prikė̃blinti. negražiai, pamažu prieiti: Prikė̃blino vaikas prie suolo.
užkė̃blinti.

1. negražiai, nevikriai užeiti: Ažukė̃blino senis per pačius purvynus.

2. užlipti, užsirioglinti: Užkėblinau ant lėkšto stogo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kė̃blinti</b> (-yti), -ina, -ino. <br/>1. <span class="explanation">eiti, važiuoti, joti palengva ar negražiai, vilktis, keverzoti: </span> Senis sustyręs kė̃blina išžargomis kojomis vos gyvas. Su liodinge, su sunkiu vežimu kė̃blina brolis. Kė̃blinti yra joti žingsniu. Tai jau kėblinsiu namo. Iš kur čia dabar kė̃blini? Ans taip bjauriai kė̃blina. Kažkas kėblina, galvą in viršų užvertęs. Sėdžiu gonkoj ir matau – kė̃blina ans par <span class="explanation"> (pas) </span> mane. Kėblina jis sau paskui plūgą, kad ir mažas. Ko čia kė̃blini į mano kambarį! Arkliai kėblina <span class="explanation"> (veža, eina vos tik gyvi) </span>. Jau vėl tas girtuoklis kėblina per laukus. Kur tu taip susitraukęs kė̃blini? Kas ten toks kebėža kė̃blina ežioms? Žėk <span class="explanation"> (žiūrėk), </span> kas te per lauką kėblina? Paršiukas da mažutis, ale vis tiek an motiną kė̃blina. Dėdina per lauką kė̃blina. Mūsų dėdina aure per velėnas kėblina. Reikėjo jam ten kėblintis <span class="explanation"> (vilktis) </span> ! <br/>2. <span class="explanation">vaikščioti su keblėmis, kojūkais. </span> <br/><b>apkė̃blinti</b>. <span class="explanation">negražiai, nevikriai apeiti: </span> Koks ten vaikščiojimas: ledva ne ledva apkėblina apie gryčią. Šiandien tu daug apkė̃blinai. <br/><b>atkė̃blinti</b>. <span class="explanation">negražiai, palengva, nevikriai ateiti, atsivilkti: </span> Atkė̃blinau šiaip teip ir aš, lazda pasispirdamas. Teip da ana pati atkė̃blina. Ko tas senis atkėblino? Ar ir tu čia atkė̃blini? <br/><b>dakė̃blinti</b>. <span class="explanation">pamažu nueiti iki kur: </span> Jau tik tik lig susiedo dakė̃blina – jau nogniai nebstiprus y [ra]. <br/><b>įkė̃blinti</b>. <span class="explanation">negražiai, pamažu įeiti: </span> Deksnys tyliai įkėblino į priemenę. <br/><b>iškė̃blinti</b><br/>1. <span class="explanation">pamažu išeiti: </span> Jau, must, kur nors iškė̃blino ana. Jonas įpykęs pamažėl iš kambario iškėblino. Nežinojo, kaip išsikėblinti <span class="explanation"> (išeiti, išsikepurnėti) </span> iš nejaukios padėties. <br/>2. <span class="explanation">išnešti, išgriozdoti: </span> Kirvis riogso, iškėblytas iš pašalio. <br/><b>nukė̃blinti</b>. <span class="explanation">negražiai, palengva nueiti, nusivilkti: </span> Senelis nukėblino par lauką. Jei aš nukė̃blinu bulvių pakast, tai tuoj pailstu. <br/><b>pakė̃blinti</b><br/>1. <span class="explanation">negražiai, pamažu paeiti, pasivilkti: </span> Sustyręs iš ligos vos pakėblina jis. Teip suseno tas mūsų tetalis, ka [d] vos su lazda bepakė̃blina. Taip palaikiai arkliai, vos tiktai pakėblina. <br/>2. <span class="explanation">parioglinti, pastatyti: </span> Pakė̃blino trobą taip aukštai. <br/><b>parkė̃blinti</b><br/>1. <span class="explanation">negražiai, pamažu pareiti, parsivilkti: </span> Namai toli – kol parkė̃blysiu. Kol ana parkėblins iš miesto, ir vakaras ateis. Iš kur parkėblini, galvočiau ilgaausi? <br/>2. <span class="explanation">parnešti, pargriozdoti: </span> Tokį kelmą parkė̃blino į namus. <br/><b>prikė̃blinti</b>. <span class="explanation">negražiai, pamažu prieiti: </span> Prikė̃blino vaikas prie suolo. <br/><b>užkė̃blinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">negražiai, nevikriai užeiti: </span> Ažukė̃blino senis per pačius purvynus. <br/>2. <span class="explanation">užlipti, užsirioglinti: </span> Užkėblinau ant lėkšto stogo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.