dakepti

.
kèpti, kẽpa, kẽpė

1. gaminti valgį ką sausai ar su riebalais karštai kaitinant: Visur kepė pyragus, tortus, svilino žąsis. Šiandien duonelę kepėm – pečius karštas. Pasipjovė vištą kèpti. Duoną kèpk. Šiandie kepsiu duoną. Duoną sodinsim pečiun kept. Ateini ir vėl skubinies lyg kiaušinį kèpdamas. Tuo jam dvi dešri keptì pasteliavęs duodu. Kaip įmaišysi, taip kepsi. Ko vartais kaip kepamas? Ir raudonuos kaip vėžys kepamas. Vargu kept duoną, kur miltų nebus. Kepamoji pūdynė (orkaitė) . Pečius kèptinas, o nėra ližės. Keptas karvelis neatlėks pats į burną. Iš miego duonelės nekepsi.
kepamaĩ. Miltų turiu nekepamaĩ, už kartą į duoną nesukepsi.

2. esant labai dideliam karščiui sausai ar su riebalais kaisti: Vištos jau kẽpa. Kẽpusi mėsa. Pažiūrėk, ar duoną gerai kẽpa. Ir padavė jam dalį žuvies kepusios ir korį medaus. Skubinantis nèkepa, užmirštant sudega. Gal manai, kad pas mus pati duona ateina pečiun keptis.

3. ką nors naujai gaminti, skirti naujoms pareigoms: Jis. buvo tartum ignoruojamas, primirštas, besiskubinant kepti naujus „genijus“.

4. labai kaisti, šilti (saulėje): Augalai kepė saulės atkaitoje. Nekepk saulėj, eik į paunksnį. Jis pavėsiauja, o ma [n] reik kept ant saulės (saulei kaitinant ką veikti, dirbti) .

5. labai šalti.

6. barti, bausti: Tėvas vaikus kepa per visas rytas.

7. sakyti į akis: Kad kẽpė, tai kẽpė visokiais žodžiais ir da prie visais žmonėm. Kad ji tep darys, tai aš jai kap kepiaũ, tep ir kèpsiu.

8. mušti, smogti: Būčiau kẽpęs galvą į sieną (susidaužęs) .

9. dilginti: Kẽpa ranką dilgėlė. | Raudonosios tos muraškos kap inkanda, labai kẽpa.
duonẽlę kèpti. žaisti tokį vaikų žaidimą.
į akìs kèpti. tiesiog sakyti.
kė̃pį kèpti. atkeršyti, padaryti ką nors bloga.
vė́žį (vė́žius) kèpti raudonuoti iš gėdos: Neisiu aš už tave vėžio kepti. Tik aš vienas vis kepiau vėžius ir per ašaras šypsojaus.
zuĩkis pyragùs kẽpa. keliasi rūkas. .
apkèpti, àpkepa (apkem̃pa), àpkepė

1. truputį kepti. . Ką padarysi, žalį neprarysi – reik apkepties.

2. paviršium su pluta iškepti: Viršus duonos àpkepė gerai, o apačia nesukepė. Taip gražiai pyragai àpkepė, – koc į svočias eik. Bul'bos paviršium apìkepė. Jie pirma iššutina bulves, o paskui ant žarijų jos apkem̃pa.

3. apdžiūti, pluta užsidėti: Nuo karščio lūpos apkepę.

4. išsikepti (duoną) prie svečio: Apsìkepiau duona, nebūsi svečias.
atkèpti, àtkepa, àtkepė

1. tą patį antrą kartą kepti: Išėmiau žalią duoną – reikia atkèpt. Kad paseno ir sukietėjo, tai gali atkèpti, ir vėl bus kaip švieži duona. Atkeptà duona nebebus tokia. Duoną atkepk.

2. iškepus grąžinti: Motina suvalgytą duoną atkepa.

3. pasidaryti neprikibusiam, atšokti, atsiknoti: Pluta viršutinė atkepė. Duona atkepė. Imk nuo blėtos [blyną] – daugiau neatkèps (taip ir liks priskretęs, prilipęs) . Duona atsikẽpusi; atšokusi.

4. atkeršyti: Atkepsiu aš tau, nedovanosiu. Dar aš jam tiek atkèpsiu, kad jis verks!

5. šiurkščiai, aštriai atsakyti; atšauti, atkirsti: Kad atkeps tau, neturėsi kur akių dėt! Kartą gerai atkepei, tai daugiau nelįs. Akỹs atàkepė.

6. ką iš vieno girdėtą papasakoti antram: Ma [n] viską atkepa, ką jis padaro.

7. nušalti: Šalta buvo, tai àtkepiau kojas. Atkepsi kojas, basiautėj inskišęs tokiam šalty.
kė̃pį atkèpti. atkeršyti.
pyragùs atkèpti atsilyginti, atsikeršyti: Ateis laikas, atkèpsiu aš tau pyragùs! Taip nepraeis, aš jam irgi atkèpsiu kada nors pyragùs!
dakèpti, dàkepa, dàkepė.

1. nepakankamai, ne visai iškepti: Pečius buvo par šaltas – duona ir nedàkepė. Šį kartą mūsų ragaišis bus nedakẽpęs.

2. būti ne visai subrendusio proto, apykvailiam: Matai, kad nedakẽpęs (ne visai protingas), atsitrauk geriau. Kap ant ko sudegęs, o kap ant ko nedakepęs. Koks iš jo vyras – nedakẽpęs.
įkèpti, į̃kepa, į̃kepė

1. įkišti kur, kad keptų: Mėsa įkepta gana karštan pečiun. Ne į karštą neįkèpk: ir paliekta duona žalia.

2. į kepamojo daikto arba šiaip ko vidų ką įdėjus, iškepti. . Jam rodėsi, kad motina jo bandelėje įkepė visus švenčių atsiminimus. Pautienę nešasi bliūde insikẽpę.

3. bekepant per daug sukietėti: Duonutė gardi, tik drūčiai įkẽpus. Duona labai įkepė: užmiršo išimti.

4. įstrigus prilipti: Tas kamštukas tep įkepė – be kreicoriaus nė nemėgyk ištraukt. Ryzas sopulin kap iñkepė, trudna atplėšt.

5. įšalti: Šiąžiem drūtai iñkepė žemė.
iškèpti, ìškepa, ìškepė

1. pagaminti valgį, ką sausai ar su riebalais karštai kaitinant: Papjaukit antį iškepti ir vištą kur riebią sriubai. Ką iškepei, tą ir valgysi. Pirštu (be malkų) dešros neiškepsi. Kaip įmaišys, taip ir iškeps. Duona yr ir bus duona tuojau, kaip ją ižkepa. Po bandą pyrago išsìkepėm. Gaspadorius gaspadinė, išsikepęs, išsiviręs, paprieždėly pasimetęs, gurkt.

2. ką nors naują pagaminti, naujoms pareigoms paskirti: Naujai iškeptasis sekretorius padarė, kas buvo liepta. Tų dienų literatūroje buvo nemaža kūrinių, kurie rodė mūsų naujai iškeptos „aristokratijos“ ir miesčionijos gyvenimą.

3. karštai padėtam būnant pasidaryti tinkamam valgyti: Duona iškepė. Iš gėdos būčiau raudona kaip iškẽpus. Kviečiai patys susimalė, išsikepė skaniausiais pyragais.

4. nuo karščio (saulės) išdžiūti, sunykti: Šią vasarą nuo karščių visi javai ìškepė. Kur kalnai, visa kas ìškepė, labai sausa buvo. Žemė iškepus, reik lytaus.

5. išdžiovinti, išgarinti: Saulelė [v] andenelį iškepė, ir dastojo žuvelę.

6. iššalti: Šiemet visų sodai ìškepė. Ìškepė bulvės sklepe.
į akìs iškèpti stačiai, tiesiai pasakyti: Jis viską iškepė, iškepė jam į akis.
kė̃pį iškèpti. atkeršyti. .
nukèpti, nùkepa, nùkepė

1. kepant duoną kepalą nuo ližės numesti krosnyje: Palauk, aš jį nukepsiu kai nuo ližės. Saugokis, kad arklys nenukèptų (nenumestų jojant) .

2. iškepti: Turbūt negerai duoną nùkepėt – tokia žabažainė (trupa, negardi) . Jų gaspadinė gerai nukepa duoną.

3. iškepti; apkepti: Pyragaičiai labai puikiai nukepę – nė sudegę, nė žali. Žiauberė gražiai nukepusios duonos. Gerai nùskepa duona džiovytų rugių.

4. nušauti; nužudyti: Jis bematant kiškį nùkepė. Iššovė ir bėga – nežino, ar nùkepė ką, ar ne. Šuo jau kelinta diena nepareina – gal kas nùkepė. Kas išdrįsiąs žiūrėti pro šoninį langą arba braškintis pro jį – būsiąs, suskiaus išpera, vietoj nukeptas kaip žąsinas. Nusikèpk kokį meitėliuką, ir turėsi ką valgyti.

5. nudegti (nuo saulės), paruduoti: Pereitą vasarą ir aš nùkepiau nuo saulės. Kur jis čia nukèps, kad saulės nebuvo.

6. išdegti: Iš karščio rugiai nukepė an smėlio.

7. sudžiūti nuo vidaus karščio: Nukepusios lūpos, kas gi pasidarė?

8. priversti nutilti, sugėdinti: Su tuo žodžiu tu jį visai nùkepei.

9. pasisekti: Šienu [i] gerai nùkepė, išdžiūvo kap parakas.

10. nušalti: Rankas šią žiemą nùkepiau. Žiūriu – visi jurginai iš nakties nukẽpę.
pakèpti, pàkepa (pakem̃pa), pàkepė

1. pašauti į krosnį (duoną ar ką kita) ; padėti kur, kad keptų: Pakepk duoną, jegu atminkei. Yra po krosnies pakeptų bulvių. Duoną pakepiau, dabar negaliu išeiti iš namų. Dėl baudžiauninkų javus nevėtydavo, tik išgrėbstydavo ir sumalę duoną pakepdavo. Aš svečiu [i] pautienę pakepsiù. Jau paskutinę pàkepiau duonelę. Kur bėgi lyg kiaušinį pakepęs?. Pasikepė iš geresnių miltų pyragą i išė (jo). Paskepk ko ant petelnios, bus greičiau. Šiandiej nepaskepėm obuolių. Pirmiausia mes pasipjaustėm gero kumpio, pasikepėm jo su kiaušiniais ir prisivalgėm atvirstinai.

2. patėkšti ką: Reikėjo atsargiau nešt kiaušinius – jau ir tep tris pàkepei ant aslos.

3. padergti: Pàkepė ant pat tako.

4. dar pabūti krosnyje ar kur kitur kepant: Neimk [iš krosnies] duonos, tegul da pàkepa. Tegu dar biskį pakem̃pa slidikai!

5. padegti (saulėje): Ant saulės pàkepa ir įrunda (įruduoja).

6. primušti: Pajudinsi, ir būsi pàkeptas.

7. pasakyti, skųsti: Tu ką iš mūs išgirsti, tuoj bėgi dėdei pakèpti. Jis niekšas, jis viską pàkepė!

8. parvirsti: Bėgo, bėgo ir pàskepė.
žõdį pakèpti šiurkščiai pasakyti: Kad pakepė žodį, tai nėr kur dėtis.
pérkepti

1. tą patį antrą kartą kepti: Kai duoną labai susensta arba esti nedakepus, tuomet ją perkepa, atšviežija. Mėsa gerai išvirta ir perkepta yra.

2. per daug iškepti: Saugok, kad duoną neperkeptų. Duona párkepusi atšoka.

3. išbūti kurį laiką kepant karštyje: Párkepiau visą dieną prie ugnies.
prakèpti, pràkepa, pràkepė.

1. truputį, paskubomis iškepti: Reikia pyrago prakèpti. Kad nors paspėč blynų prakept. Prakepė pavakarei kiaušynės su lašiniais. Kad būt meisos prakeptos, rods, širdis atsigautų. Kelis blynus prakepiau, ir bus užsikąst tam sykiui. Grįžusi namo prasikepiau blynų. Šiokio tokio ragaišio šventėms galėtų prasikepti.

2. prašauti, pradėti kepant pro šalį: Vieną bakaną pràkepiau pro šalį (pašoviau toliau) .
prikèpti, prìkepa, prìkepė

1. daug, gausiai ko iškepti: Prikepiau aš duonos, pyragų, kepenių šmotą. Nūnai ir pautienės bliūdai prikepta. Tas žmogus kviečius išsikūlė, sumalė, prikepė pyragų. Prikepa pyragų sau pilną kamarą. Nūnai kad priskepėm blynų!

2. daug, gausiai paskubomis, bet kaip įsteigti, pristeigti: Iš tų įstaigų, kurių mes jau prikepėme aukštųjų darbo institutų ir kt. srityje, reikia išrinkti minimumą.

3. kepant prilipti; priaugti: Lapas prie duonos prikẽpęs. Žiūrėk – prie kaulų prikepė žandai. Raukšlėtojo dyglučio (Hydnum repandum) luobelė nenusilupanti, prikepusi. Tikrinio baravyko kepurėlė lygiu arba truputį gauburiuotu paviršiumi, prikepusia luobele. prikibti: Prikeps koks [žmogus] ir temps su savim.

4. iki valiai priskaudėti: Argi mãža mano širdis prìkepė, kai vaikas sirgo!

5. pralošti, prikišti: Už šį menkniekį dukart prìkepiau. Kai jis pakliudė granatą, tai ir prikepė pirštus (neteko pirštų) .

6. primušti. .
sukèpti, sùkepa (sukem̃pa), sùkepė

1. iškepti: Sukèpk man kiaušinį. Kap lašinių sùkepi ir pautų pridauži, tai tada gardesnis valgis.

2. visus sudėti kepti: Ar jau sukepei bul'bas? Visos kepė – nesùkepė.

3. gerai iškepti, bekepant sukietėti: Sukepė jau duona, metas imti iš pečiaus. Pluta apatinė sukepė. Žiūrėk – tavo blynas sùkepė. Bandelės sùkepė į kaulą. Jauniesiem sẽniai visi durni, o kad jie dar nesukepę, tai nežino.

4. visa suvartoti kepant: Miltų nei nesukèpsim. Sukept [miltus] į duoną, pyragus, blynus.

5. sudžiūti (saulėje), sukietėti: Skambėdavo sukepęs saulėj molis. Tegul sukepus žemė prasižioja.

6. sudžiūti, suliesėti: Atkūprino viena kita sukepusi moterėlė. Kad tu sukèptum, neprieteliau, su savo blevyzgom! Kad jis sukeptų, tasai Kanopa!

7. sudžiūti nuo vidaus karščio: Lūpos sùkepė. Keletas lašų kraujo sukepė jojo veide.

8. iš skausmo, iš sielvarto sukietėti arba pasidaryti labai skaudžiam. Mano širdis į akmenį sukepusi. Širdis baigia kraujuose sukepti.

9. sumušti: Sùkepė visą galvą spirgais (taip sumušė, kad pasidarė šašuota) .

10. sušalti: Ežeras jau sùkepė – tuoj bus galima važiuot per jį. Menkai apsivilkęs sùkepiau, tai an rytojaus ir apsirgau.
užkèpti, ùžkepa, ùžkepė

1. greitosiomis pakepti: Kad neažmiršę, būtum bent bandelę užkepę.

2. daugiau iškepti, negu kepimui suvartoti miltai svėrė: Gera šeiminykė vis daugiau užùkepa. Duona ir kiti raugo bei mieliniai kepiniai užsikepa, t. y. padidėja jų svoris.

3. anksčiau iškepti, negu pirmiau keptas pasibaigia, suvartojamas: Mes duoną vis ùžkepam, kad nepritrūktų.

4. svečiui tebebūnant pakepti (duoną): Tas ne svečias, kurį duona užkepa. Kai duona bus užkepta, tai jau mes būsim ne svečiai. Jau ir tu nebe svečias, duoną jau užkepėm. Jeigu duoną ùžkepa, tai jau ne svečias.

5. iš pat karto imti smarkiai kepti (paruduojant plutai): Menkai pečių pakūrinai – duona neužkepė. Neuždenk dar krosnies, ba duona užkèps. Neužkepus duonelė (be plutos, balta) . Labai mūsų pyragas àžkepė.

6. šiurkščiai, aštriai atsakyti: Kartą gerai užkepiau, tai daugiau jis nešydavoja. Viena boba jam ùžkepė.

7. pasakyti: Tik atėjo ir tuojau ùžkepė.

8. sudžiūti, sukietėti (nuo vidaus karščio): Pramatorius paraitė ūsus ir apsilaižė, tarsi jo lūpos būtų užkepusios iš didelio troškulio. užkietėti: Jai viduriai buvo užkepę, tai nuo ricino atsiliuosavo. Kad tik neužkèptų karvei viduriai, trūkuoja, trūkuoja.

9. iš sielvarto, skausmo, pykčio sukietėti arba pasidaryti labai skaudžiam. Kitam iš gailesčio širdis užkepa (negali verkti, kraujas lyg sustoja) . Užkepė iš piktumo širdis. Jau jo širdis užkepus.

10. uždegti, užkurti ką: Užkeps viršaičiuo ir reją, ne vien svirną.

11. uždegti, užkaitinti: Ligoną užkepa raudonis.

12. užšalti: Kai užkepė langai nuo viršaus lig apačiai, tai nieko nesregėjo.

13. užsispirti, užsigeisti, labai užsinorėti: Užsìkepiau ir pastačiau ant savo. Užsìkepei dabar tą telyčią pirkt, gyvęt negali. Na, ir užsikepė būtinai pasistatyti šiemet namą. Aš norėjau eit, o jis užsìkepė neleist. Galbrasčių šiūlė (j) mokino Stašeitis vaikus, o užsikepęs an Gaigalo Jurgio vis tą vieną veik per visądie klausinėjo. Prieš smertį Mataušo nabaštikas užsìkepė, kad šaltų barkščių išvirtų. Visi turėjo drūtą širdį ant tėvo, kad taip užsikepė.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>kèpti, </b>kẽpa, kẽpė<br/>1. <span class="explanation">gaminti valgį ką sausai ar su riebalais karštai kaitinant: </span> Visur kepė pyragus, tortus, svilino žąsis. Šiandien duonelę kepėm – pečius karštas. Pasipjovė vištą kèpti. Duoną kèpk. Šiandie kepsiu duoną. Duoną sodinsim pečiun kept. Ateini ir vėl skubinies lyg kiaušinį kèpdamas. Tuo jam dvi dešri keptì pasteliavęs duodu. Kaip įmaišysi, taip kepsi. Ko vartais kaip kepamas? Ir raudonuos kaip vėžys kepamas. Vargu kept duoną, kur miltų nebus. Kepamoji pūdynė <span class="explanation"> (orkaitė) </span>. Pečius kèptinas, o nėra ližės. Keptas karvelis neatlėks pats į burną. Iš miego duonelės nekepsi. <br/><b>kepamaĩ</b>. Miltų turiu nekepamaĩ, už kartą į duoną nesukepsi. <br/>2. <span class="explanation">esant labai dideliam karščiui sausai ar su riebalais kaisti: </span> Vištos jau kẽpa. Kẽpusi mėsa. Pažiūrėk, ar duoną gerai kẽpa. Ir padavė jam dalį žuvies kepusios ir korį medaus. Skubinantis nèkepa, užmirštant sudega. Gal manai, kad pas mus pati duona ateina pečiun keptis. <br/>3. <span class="explanation">ką nors naujai gaminti, skirti naujoms pareigoms: </span> Jis. buvo tartum ignoruojamas, primirštas, besiskubinant kepti naujus „genijus“. <br/>4. <span class="explanation">labai kaisti, šilti (saulėje): </span> Augalai kepė saulės atkaitoje. Nekepk saulėj, eik į paunksnį. Jis pavėsiauja, o ma [n] reik kept ant saulės <span class="explanation"> (saulei kaitinant ką veikti, dirbti) </span>. <br/>5. <span class="explanation">labai šalti. </span> <br/>6. <span class="explanation">barti, bausti: </span> Tėvas vaikus kepa per visas rytas. <br/>7. <span class="explanation">sakyti į akis: </span> Kad kẽpė, tai kẽpė visokiais žodžiais ir da prie visais žmonėm. Kad ji tep darys, tai aš jai kap kepiaũ, tep ir kèpsiu. <br/>8. <span class="explanation">mušti, smogti: </span> Būčiau kẽpęs galvą į sieną <span class="explanation"> (susidaužęs) </span>. <br/>9. <span class="explanation">dilginti: </span> Kẽpa ranką dilgėlė. | Raudonosios tos muraškos kap inkanda, labai kẽpa. <br/><b> duonẽlę kèpti</b>. <span class="explanation">žaisti tokį vaikų žaidimą</span>. <br/><b>į akìs kèpti</b>. <span class="explanation">tiesiog sakyti. </span> <br/><b>kė̃pį kèpti</b>. <span class="explanation">atkeršyti, padaryti ką nors bloga. </span> <br/><b>vė́žį (vė́žius) kèpti</b> <span class="explanation">raudonuoti iš gėdos: </span> Neisiu aš už tave vėžio kepti. Tik aš vienas vis kepiau vėžius ir per ašaras šypsojaus. <br/><b>zuĩkis pyragùs kẽpa</b>. <span class="explanation">keliasi rūkas. </span>. <br/><b>apkèpti, </b>àpkepa (apkem̃pa), àpkepė<br/>1. <span class="explanation">truputį kepti. </span>. Ką padarysi, žalį neprarysi – reik apkepties. <br/>2. <span class="explanation">paviršium su pluta iškepti: </span> Viršus duonos àpkepė gerai, o apačia nesukepė. Taip gražiai pyragai àpkepė, – koc į svočias eik. Bul'bos paviršium apìkepė. Jie pirma iššutina bulves, o paskui ant žarijų jos apkem̃pa. <br/>3. <span class="explanation">apdžiūti, pluta užsidėti: </span> Nuo karščio lūpos apkepę. <br/>4. <span class="explanation">išsikepti (duoną) prie svečio: </span> Apsìkepiau duona, nebūsi svečias. <br/><b>atkèpti, </b>àtkepa, àtkepė<br/>1. <span class="explanation">tą patį antrą kartą kepti: </span> </span> Išėmiau žalią duoną – reikia atkèpt. Kad paseno ir sukietėjo, tai gali atkèpti, ir vėl bus kaip švieži duona. Atkeptà duona nebebus tokia. Duoną atkepk. <br/>2. <span class="explanation">iškepus grąžinti: </span> Motina suvalgytą duoną atkepa. <br/>3. <span class="explanation">pasidaryti neprikibusiam, atšokti, atsiknoti: </span> Pluta viršutinė atkepė. Duona atkepė. Imk nuo blėtos [blyną] – daugiau neatkèps <span class="explanation"> (taip ir liks priskretęs, prilipęs) </span>. Duona atsikẽpusi; atšokusi. <br/>4. <span class="explanation">atkeršyti: </span> Atkepsiu aš tau, nedovanosiu. Dar aš jam tiek atkèpsiu, kad jis verks! <br/>5. <span class="explanation">šiurkščiai, aštriai atsakyti; atšauti, atkirsti: </span> Kad atkeps tau, neturėsi kur akių dėt! Kartą gerai atkepei, tai daugiau nelįs. Akỹs atàkepė. <br/>6. <span class="explanation">ką iš vieno girdėtą papasakoti antram: </span> Ma [n] viską atkepa, ką jis padaro. <br/>7. <span class="explanation">nušalti: </span> </span> Šalta buvo, tai àtkepiau kojas. Atkepsi kojas, basiautėj inskišęs tokiam šalty. <br/><b> kė̃pį atkèpti</b>. <span class="explanation">atkeršyti. </span> </span> <br/><b>pyragùs atkèpti</b> <span class="explanation">atsilyginti, atsikeršyti: </span> Ateis laikas, atkèpsiu aš tau pyragùs! Taip nepraeis, aš jam irgi atkèpsiu kada nors pyragùs! <br/><b>dakèpti, </b>dàkepa, dàkepė. <br/>1. <span class="explanation">nepakankamai, ne visai iškepti: </span> Pečius buvo par šaltas – duona ir nedàkepė. Šį kartą mūsų ragaišis bus nedakẽpęs. <br/>2. <span class="explanation">būti ne visai subrendusio proto, apykvailiam: </span> Matai, kad nedakẽpęs <span class="explanation"> (ne visai protingas), </span> atsitrauk geriau. Kap ant ko sudegęs, o kap ant ko nedakepęs. Koks iš jo vyras – nedakẽpęs. <br/><b>įkèpti, </b>į̃kepa, į̃kepė<br/>1. <span class="explanation">įkišti kur, kad keptų: </span> Mėsa įkepta gana karštan pečiun. Ne į karštą neįkèpk: ir paliekta duona žalia. <br/>2. <span class="explanation">į kepamojo daikto arba šiaip ko vidų ką įdėjus, iškepti. </span>. Jam rodėsi, kad motina jo bandelėje įkepė visus švenčių atsiminimus. Pautienę nešasi bliūde insikẽpę. <br/>3. <span class="explanation">bekepant per daug sukietėti: </span> Duonutė gardi, tik drūčiai įkẽpus. Duona labai įkepė: užmiršo išimti. <br/>4. <span class="explanation">įstrigus prilipti: </span> Tas kamštukas tep įkepė – be kreicoriaus nė nemėgyk ištraukt. Ryzas sopulin kap iñkepė, trudna atplėšt. <br/>5. <span class="explanation">įšalti: </span> Šiąžiem drūtai iñkepė žemė. <br/><b>iškèpti, </b>ìškepa, ìškepė<br/>1. <span class="explanation">pagaminti valgį, ką sausai ar su riebalais karštai kaitinant: </span> Papjaukit antį iškepti ir vištą kur riebią sriubai. Ką iškepei, tą ir valgysi. Pirštu <span class="explanation"> (be malkų) </span> dešros neiškepsi. Kaip įmaišys, taip ir iškeps. Duona yr ir bus duona tuojau, kaip ją ižkepa. Po bandą pyrago išsìkepėm. Gaspadorius gaspadinė, išsikepęs, išsiviręs, paprieždėly pasimetęs, gurkt. <br/>2. <span class="explanation">ką nors naują pagaminti, naujoms pareigoms paskirti: </span> Naujai iškeptasis sekretorius padarė, kas buvo liepta. Tų dienų literatūroje buvo nemaža kūrinių, kurie rodė mūsų naujai iškeptos „aristokratijos“ ir miesčionijos gyvenimą. <br/>3. <span class="explanation">karštai padėtam būnant pasidaryti tinkamam valgyti: </span> Duona iškepė. Iš gėdos būčiau raudona kaip iškẽpus. Kviečiai patys susimalė, išsikepė skaniausiais pyragais. <br/>4. <span class="explanation">nuo karščio (saulės) išdžiūti, sunykti: </span> Šią vasarą nuo karščių visi javai ìškepė. Kur kalnai, visa kas ìškepė, labai sausa buvo. Žemė iškepus, reik lytaus. <br/>5. <span class="explanation">išdžiovinti, išgarinti: </span> Saulelė [v] andenelį iškepė, ir dastojo žuvelę. <br/>6. <span class="explanation">iššalti: </span> Šiemet visų sodai ìškepė. Ìškepė bulvės sklepe. <br/><b> į akìs iškèpti</b> <span class="explanation">stačiai, tiesiai pasakyti: </span> Jis viską iškepė, iškepė jam į akis. <br/><b>kė̃pį iškèpti</b>. <span class="explanation">atkeršyti. </span> </span>. <br/><b>nukèpti, </b>nùkepa, nùkepė<br/>1. <span class="explanation">kepant duoną kepalą nuo ližės numesti krosnyje: </span> Palauk, aš jį nukepsiu kai nuo ližės. Saugokis, kad arklys nenukèptų <span class="explanation"> (nenumestų jojant) </span>. <br/>2. <span class="explanation">iškepti: </span> </span> Turbūt negerai duoną nùkepėt – tokia žabažainė <span class="explanation"> (trupa, negardi) </span>. Jų gaspadinė gerai nukepa duoną. <br/>3. <span class="explanation">iškepti; apkepti: </span> Pyragaičiai labai puikiai nukepę – nė sudegę, nė žali. Žiauberė gražiai nukepusios duonos. Gerai nùskepa duona džiovytų rugių. <br/>4. <span class="explanation">nušauti; nužudyti: </span> Jis bematant kiškį nùkepė. Iššovė ir bėga – nežino, ar nùkepė ką, ar ne. Šuo jau kelinta diena nepareina – gal kas nùkepė. Kas išdrįsiąs žiūrėti pro šoninį langą arba braškintis pro jį – būsiąs, suskiaus išpera, vietoj nukeptas kaip žąsinas. Nusikèpk kokį meitėliuką, ir turėsi ką valgyti. <br/>5. <span class="explanation">nudegti (nuo saulės</span>), <span class="explanation">paruduoti: </span> Pereitą vasarą ir aš nùkepiau nuo saulės. Kur jis čia nukèps, kad saulės nebuvo. <br/>6. <span class="explanation">išdegti: </span> Iš karščio rugiai nukepė an smėlio. <br/>7. <span class="explanation">sudžiūti nuo vidaus karščio: </span> </span> Nukepusios lūpos, kas gi pasidarė? <br/>8. <span class="explanation">priversti nutilti, sugėdinti: </span> Su tuo žodžiu tu jį visai nùkepei. <br/>9. <span class="explanation">pasisekti: </span> Šienu [i] gerai nùkepė, išdžiūvo kap parakas. <br/>10. <span class="explanation">nušalti: </span> </span> Rankas šią žiemą nùkepiau. Žiūriu – visi jurginai iš nakties nukẽpę. <br/><b>pakèpti, </b>pàkepa (pakem̃pa), pàkepė<br/>1. <span class="explanation">pašauti į krosnį (duoną ar ką kita) ; padėti kur, kad keptų: </span> Pakepk duoną, jegu atminkei. Yra po krosnies pakeptų bulvių. Duoną pakepiau, dabar negaliu išeiti iš namų. Dėl baudžiauninkų javus nevėtydavo, tik išgrėbstydavo ir sumalę duoną pakepdavo. Aš svečiu [i] pautienę pakepsiù. Jau paskutinę pàkepiau duonelę. Kur bėgi lyg kiaušinį pakepęs?. Pasikepė iš geresnių miltų pyragą i išė (jo). Paskepk ko ant petelnios, bus greičiau. Šiandiej nepaskepėm obuolių. Pirmiausia mes pasipjaustėm gero kumpio, pasikepėm jo su kiaušiniais ir prisivalgėm atvirstinai. <br/>2. <span class="explanation">patėkšti ką: </span> Reikėjo atsargiau nešt kiaušinius – jau ir tep tris pàkepei ant aslos. <br/>3. <span class="explanation">padergti: </span> Pàkepė ant pat tako. <br/>4. <span class="explanation">dar pabūti krosnyje ar kur kitur kepant: </span> Neimk [iš krosnies] duonos, tegul da pàkepa. Tegu dar biskį pakem̃pa slidikai! <br/>5. <span class="explanation">padegti (saulėje): </span> Ant saulės pàkepa ir įrunda (įruduoja). <br/>6. <span class="explanation">primušti: </span> Pajudinsi, ir būsi pàkeptas. <br/>7. <span class="explanation">pasakyti, skųsti: </span> Tu ką iš mūs išgirsti, tuoj bėgi dėdei pakèpti. Jis niekšas, jis viską pàkepė! <br/>8. <span class="explanation">parvirsti: </span> Bėgo, bėgo ir pàskepė. <br/><b> žõdį pakèpti</b> <span class="explanation">šiurkščiai pasakyti: </span> Kad pakepė žodį, tai nėr kur dėtis. <br/><b>pérkepti</b><br/>1. <span class="explanation">tą patį antrą kartą kepti: </span> </span> Kai duoną labai susensta arba esti nedakepus, tuomet ją perkepa, atšviežija. Mėsa gerai išvirta ir perkepta yra. <br/>2. <span class="explanation">per daug iškepti: </span> Saugok, kad duoną neperkeptų. Duona párkepusi atšoka. <br/>3. <span class="explanation">išbūti kurį laiką kepant karštyje: </span> Párkepiau visą dieną prie ugnies. <br/><b>prakèpti, </b>pràkepa, pràkepė. <br/>1. <span class="explanation">truputį, paskubomis iškepti: </span> Reikia pyrago prakèpti. Kad nors paspėč blynų prakept. Prakepė pavakarei kiaušynės su lašiniais. Kad būt meisos prakeptos, rods, širdis atsigautų. Kelis blynus prakepiau, ir bus užsikąst tam sykiui. Grįžusi namo prasikepiau blynų. Šiokio tokio ragaišio šventėms galėtų prasikepti. <br/>2. <span class="explanation">prašauti, pradėti kepant pro šalį: </span> Vieną bakaną pràkepiau pro šalį <span class="explanation"> (pašoviau toliau) </span>. <br/><b>prikèpti, </b>prìkepa, prìkepė<br/>1. <span class="explanation">daug, gausiai ko iškepti: </span> Prikepiau aš duonos, pyragų, kepenių šmotą. Nūnai ir pautienės bliūdai prikepta. Tas žmogus kviečius išsikūlė, sumalė, prikepė pyragų. Prikepa pyragų sau pilną kamarą. Nūnai kad priskepėm blynų! <br/>2. <span class="explanation">daug, gausiai paskubomis, bet kaip įsteigti, pristeigti: </span> Iš tų įstaigų, kurių mes jau prikepėme aukštųjų darbo institutų ir kt. srityje, reikia išrinkti minimumą. <br/>3. <span class="explanation">kepant prilipti; priaugti: </span> Lapas prie duonos prikẽpęs. Žiūrėk – prie kaulų prikepė žandai. Raukšlėtojo dyglučio (Hydnum repandum) luobelė nenusilupanti, prikepusi. Tikrinio baravyko kepurėlė lygiu arba truputį gauburiuotu paviršiumi, prikepusia luobele. <span class="explanation">prikibti: </span> Prikeps koks [žmogus] ir temps su savim. <br/>4. <span class="explanation">iki valiai priskaudėti: </span> Argi mãža mano širdis prìkepė, kai vaikas sirgo! <br/>5. <span class="explanation">pralošti, prikišti: </span> Už šį menkniekį dukart prìkepiau. Kai jis pakliudė granatą, tai ir prikepė pirštus <span class="explanation"> (neteko pirštų) </span>. <br/>6. <span class="explanation">primušti. </span>. <br/><b>sukèpti, </b>sùkepa (sukem̃pa), sùkepė<br/>1. <span class="explanation">iškepti: </span> </span> Sukèpk man kiaušinį. Kap lašinių sùkepi ir pautų pridauži, tai tada gardesnis valgis. <br/>2. <span class="explanation">visus sudėti kepti: </span> Ar jau sukepei bul'bas? Visos kepė – nesùkepė. <br/>3. <span class="explanation">gerai iškepti, bekepant sukietėti: </span> Sukepė jau duona, metas imti iš pečiaus. Pluta apatinė sukepė. Žiūrėk – tavo blynas sùkepė. Bandelės sùkepė į kaulą. Jauniesiem sẽniai visi durni, o kad jie dar nesukepę, tai nežino. <br/>4. <span class="explanation">visa suvartoti kepant: </span> Miltų nei nesukèpsim. Sukept [miltus] į duoną, pyragus, blynus. <br/>5. <span class="explanation">sudžiūti (saulėje), sukietėti: </span> Skambėdavo sukepęs saulėj molis. Tegul sukepus žemė prasižioja. <br/>6. <span class="explanation">sudžiūti, suliesėti: </span> Atkūprino viena kita sukepusi moterėlė. Kad tu sukèptum, neprieteliau, su savo blevyzgom! Kad jis sukeptų, tasai Kanopa! <br/>7. <span class="explanation">sudžiūti nuo vidaus karščio: </span> </span> Lūpos sùkepė. Keletas lašų kraujo sukepė jojo veide. <br/>8. <span class="explanation">iš skausmo, iš sielvarto sukietėti arba pasidaryti labai skaudžiam</span>. Mano širdis į akmenį sukepusi. Širdis baigia kraujuose sukepti. <br/>9. <span class="explanation">sumušti: </span> Sùkepė visą galvą spirgais <span class="explanation"> (taip sumušė, kad pasidarė šašuota) </span>. <br/>10. <span class="explanation">sušalti: </span> Ežeras jau sùkepė – tuoj bus galima važiuot per jį. Menkai apsivilkęs sùkepiau, tai an rytojaus ir apsirgau. <br/><b>užkèpti, </b>ùžkepa, ùžkepė<br/>1. <span class="explanation">greitosiomis pakepti: </span> Kad neažmiršę, būtum bent bandelę užkepę. <br/>2. <span class="explanation">daugiau iškepti, negu kepimui suvartoti miltai svėrė: </span> Gera šeiminykė vis daugiau užùkepa. Duona ir kiti raugo bei mieliniai kepiniai užsikepa, t. y. padidėja jų svoris. <br/>3. <span class="explanation">anksčiau iškepti, negu pirmiau keptas pasibaigia, suvartojamas: </span> Mes duoną vis ùžkepam, kad nepritrūktų. <br/>4. <span class="explanation">svečiui tebebūnant pakepti (duoną): </span> Tas ne svečias, kurį duona užkepa. Kai duona bus užkepta, tai jau mes būsim ne svečiai. Jau ir tu nebe svečias, duoną jau užkepėm. Jeigu duoną ùžkepa, tai jau ne svečias. <br/>5. <span class="explanation">iš pat karto imti smarkiai kepti (paruduojant plutai): </span> Menkai pečių pakūrinai – duona neužkepė. Neuždenk dar krosnies, ba duona užkèps. Neužkepus duonelė <span class="explanation"> (be plutos, balta) </span>. Labai mūsų pyragas àžkepė. <br/>6. <span class="explanation">šiurkščiai, aštriai atsakyti: </span> Kartą gerai užkepiau, tai daugiau jis nešydavoja. Viena boba jam ùžkepė. <br/>7. <span class="explanation">pasakyti: </span> Tik atėjo ir tuojau ùžkepė. <br/>8. <span class="explanation">sudžiūti, sukietėti (nuo vidaus karščio): </span> Pramatorius paraitė ūsus ir apsilaižė, tarsi jo lūpos būtų užkepusios iš didelio troškulio. <span class="explanation">užkietėti: </span> Jai viduriai buvo užkepę, tai nuo ricino atsiliuosavo. Kad tik neužkèptų karvei viduriai, trūkuoja, trūkuoja. <br/>9. <span class="explanation">iš sielvarto, skausmo, pykčio sukietėti arba pasidaryti labai skaudžiam</span>. Kitam iš gailesčio širdis užkepa <span class="explanation"> (negali verkti, kraujas lyg sustoja) </span>. Užkepė iš piktumo širdis. Jau jo širdis užkepus. <br/>10. <span class="explanation">uždegti, užkurti ką: </span> Užkeps viršaičiuo ir reją, ne vien svirną. <br/>11. <span class="explanation">uždegti, užkaitinti: </span> Ligoną užkepa raudonis. <br/>12. <span class="explanation">užšalti: </span> Kai užkepė langai nuo viršaus lig apačiai, tai nieko nesregėjo. <br/>13. <span class="explanation">užsispirti, užsigeisti, labai užsinorėti: </span> Užsìkepiau ir pastačiau ant savo. Užsìkepei dabar tą telyčią pirkt, gyvęt negali. Na, ir užsikepė būtinai pasistatyti šiemet namą. Aš norėjau eit, o jis užsìkepė neleist. Galbrasčių šiūlė (j) mokino Stašeitis vaikus, o užsikepęs an Gaigalo Jurgio vis tą vieną veik per visądie klausinėjo. Prieš smertį Mataušo nabaštikas užsìkepė, kad šaltų barkščių išvirtų. Visi turėjo drūtą širdį ant tėvo, kad taip užsikepė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.