kiẽminti (-yti), -ina, -ino.
1. orientuotis, numanyti, jausti: Aš tuo keliu anksčiau vaikščiojau, tai ir dabar kieminu. Aš kieminu, kad anas kelias veda in miestą. Nekiẽminu, kap čia suvert skietan. Ar kiẽmysi išeit iš miško? Aš ir kieminau, kad tai tavo buvo tas arklys. Jis truputį apie tai kiẽmina. Nekieminu namų (nežinau, kur namai, nemoku pareiti namo) . Tep tamsu, visai nekiẽminu, kur kelias. Ar kiẽmini, kur jis nuej? Aš anksčiau kieminau, kad čia kažkas negera. Ar nekiẽmini, kur kūjelis? Aš kieminau, kad ji jo baisiai nekenčia. Jau ir aš šį tą kiẽminu (nusimanau) . Truputį kieminu ir paskaityti. Jis truputį apie tai kiẽmina.
2. atsiminti: Ar tu kiẽmini, ką aš tau sakiau? Ar kiẽmini mane? Aš dar tavo tėvą kieminu. Kiek aš kiẽminu, šitoj vietoj dar miško nebuvo. Aš nieko nekieminu, kas tę buvo. Ar niekiẽmini, kur tu dėjai peilį?
3. žiūrėti, matyti, stebėti: Kiemyk, kur jis eis. Aš kieminau, kai jis parejo. Mažai, kap per dūmus, kieminu.
dakiẽminti. susekti: Ir dakiemino, ir rado.
nukiẽminti.
1. suvokti, suprasti, nujausti, numanyti: Aš tuoj nukiẽminau, kad jau ne į tą pusę einu. Aš jau nukieminau, kad čia kas bus negerai. Aš nukieminu, kur ji. deda. Aš nežinojau, kur jie gyvena, tik tep nukieminau ir pataikiau. Aš nukiemytau, kokių čebatų jam reikia, ir be mieros. Ar tu nenukiemini, kur kiti draugai nuėjo? Imk ir nukiemyk žmogus, jei nori! Jis an skripkos jau nukiemina (nusimano) .
2. atsiminti: Vis nors kiek gali nukiemyt, kiek jis skolino rugių.
prikiẽminti. prižiūrėti, stebėti: Prikiemyk, vaikel, vištą, kad neit ant rasodos, ba iškapstys. Tegu arklys vaikščioja po kluonieną su pavalkais, o tu tik prikiemyk, kad netraukyt varpų iš pėdų.
sukiẽminti. susekti: Aš sukieminau, kad jis vagis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.