klojė́ti, -ė́ja (klõji), -ė́jo
1. būti užsiklojusiam: Jis vilkė [ja] (vil̃ki) ir klojė́ [ja] (klõji) tais pačiais drabužiais. Su kaldra klojė́t dabar per šalta. Kuo tu klojė́si naktį, ar šituo apklotu? Jis kailiniais klõji. Klojė́jami kailiniai, kaldra klojė́jama. Dar ši kaldra nė karto neklojė́ta. Ar klojė́jai šitą kaldrą? Jos mano paskutinį rūbelį klojė́ja. Šile gulėjau, lapu klojė́jau, per beržynėlį aušros žiūrėjau. Svirne gulėjau, šilkais klojėjau. Vasarą piemens dvikarte klojė́ja. Kaip aš išėjau pas anytėlę, svirne gulėjau, vargais klojėjau. Pasiūk drobulę klojėtis. Žmoniškos antklodės neturia, skarmalais klojėjas. Šitu patalu dar nesklojė́siu, turim senų.
2. būti paklotam, plytėti: Ant stiklų klojėjo sluoksniai dulkių ir žymėjo musių pėdsakai. Tamsūs jos plaukų garbiniai buvo ilgi ir klojėjo ant pečių. Juosvos šlapios miglos klojėjo ant pievų. Prieš mane klojėjo tarpukalnės. Tuojau už tvartų nuolaidžiai klojėjo dirvos.
3. ilgai miegoti apsiklojusiam: Ko tu klojė́jies ir klojė́jies, neini prie darbo?
4. laikyti paklotus (linus), dirginti: Patariama linus klojėti tik ten, kur nėra vandens. Mirkyti ir klojė́ti linai. Klojėtų linų pluoštas tamsesnės spalvos. | Ė kur drobelę išplausiu, ė kur drobelę klojėsiu?
5. būti paklotam, dirgti, stovėtis: Jau gana linam klojė́tis, reikia suimti. Kai šalta, o da sausa, linai negreit klojė́jas. Linai tebesikloji (tebesiklojėja). Pavilgiau audeklą, ištiesiau ir testa klojėjas. Per žiemą ir šiaudai klojė́jas (gulisi) .
atklojė́ti.
1. sarginti (kiek laiko): Kaip insirgo vyras, tai septynerius metus atklojė́jau.
2. daryti, kad atsistovėtų, išdirgtų (linai): Velnių neštieji ir pamestieji, negalėjo linų geriau atklojėti! Visi jie. atklojėti ir pristatyti į fabriką.
3. atsistovėti paklotiems linams, atsigulėti, išdirgti: Linai jau atsiklojė́jo, laikas suimti. Kietus ištraukė [iš linmarkos] linus, ilgai neatsiklojė́ja. Linai gavo daug lytaus, jau bus atsiklojė́ję. Kai atsiklojė́ja linai, gerai minas. Žvinga spaliai, kad linai neatsiklojė́ję, t. y. neatsibuvę, nesiskiria nuo valaknos. Kloja linus, kad atsiklojė́tų. Linus, kai atsiklojėja (atsiklõji), minam. Mūsų linai per keturias savaites gerai atsiklojė́jo. Dabar linai greitai išmirksta, greitai ir gerai atsiklojėja – duos puikų pluoštą.
4. ilgai kuo klojėti: Atsiklojė́jau mažas būdamas skrebais, dabar jau galiu įsitaisyti gerą užklodę.
5. išsimiegoti: Ar jau ir tu atsiklojė́jai?
daklojė́ti. baigti klojėtis. Išmirkę buvo gerai, tik nedaklojė́ję. Matyt, linai nedasiklojė́ję.
išklojė́ti
1. kiek laiko išnešioti, išdėvėti užsiklojus: Visą žiemą išklojė́jau kailiniais, neturėdamas duknų. Jos patalėliai neišgulėti, minkštos paduškos neišklojėtos. Našlelės patalai išklojė́ta, meilieji žodeliai iškalbėta. Aš šita kaldra šešis metus išklojė́jau.
2. išgulėti užsiklojus: Mano vaikai išsigulėjo išsiklojė́jo kap linai visądien be darbo.
3. išlaikyti paklotus, išdirginti: „Vilties“ kolūkis geriausiais terminais ir be nuostolių nuėmė, iškūlė, išklojėjo bei išmynė visus linus.
4. išsistovėti, išdirgti linams: Ar gerai išsiklojė́jo linai? Jau mūsų linai išsiklojė́jo. Jei linai prastai išsiklojė́ja, tai nekoks pluoštas bus. Kai linai išsiklojė́ [ja],
paskui juos prikelia. Plaukai balti it išsiklojėjęs linas.
nusiklojė́ti nuvirsti, atsigulti: Aukso žiedelis toli riedėjo, an pūdymelio nusiklojė́jo.
paklojė́ti. pabūti kiek laiko užsiklojusiam, kiek laiko kuo klojėti: Paklojė́k šitaip plonai, tai tikrai sušalsi. Vasarą gali bet kuo paklojė́t. Paklojė́k, kol šalta, mano kalniais. Meisteriai kaldra per vasarą paklojė́jo – naują į skutelius sudraskė.
parklojė́ti. sudėvėti ką klojėjant: Galgi jis tas marškas parklojė́jo?
pérklojėti
1. perlaikyti paklojus: Iki šiol daug būdavo perklojėtų linų.
2. persistovėti paklotiems, per ilgai klojėtis: Šitie linai pérsiklojėję. Persiklojėjusių linų pluošto tvirtumas sumažėja.
priklojė́ti. ilgai kuo klojėti; daug kuo klojėti: Jau gana peržiem duknom priklojė́jau, da ir vasarą nėr kaldros. Tai visokiais ryzais peržiem priklõji.
suklojė́ti
1. sunešioti, sudėvėti ar sutrinti, suvalkioti ką klojėjant: Suklojė́jau patalus, reikės naujus taisytis. Suklojė́tos paklotėlės, sušluostyti abrūsėliai. Pasaugok kalnius, nesuklojė́k. Tiek suklojė́jo maršką, kad ir išvelėti negalima.
2. susikupstuoti, išsikeroti: Neporesviai, susklojės ir bus kaip mūras [rugiai].
užsiklojė́ti užsikloti: Į svirną ėjau, dureles vėriau, su patalėliais užsiklojė́jau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.