x
.
dakū̃čioti, -ioja, -iojo), dakùčioti, dakučióti, -iója, -iójo.
1. įgristi, įkyrėti: Ale tu, vaikeli, man ir dakū̃čiojai iki gyvam kaului. Kad kãčiula, dakùčioja man. Su pagieža. dakūčioja.
2. varginti, kankinti, mankyti, glamžyti: Nedakū̃čiok vaiką, ką jis tau daro! Kamgi tu šituos plaukus taip dakūčioji?
išdakū̃čioti. išdraskyti: Vėjas beveik visas rugių gubas išdakū̃čiojo. Kad kãčiula, išdakùčioja, kaip laidoką, t. y. išdrasko.
uždakū̃čioti. užkankinti: Jau jis tris žąsiukus uždakū̃čiojo. Mergos mane beveik uždakū̃čiojo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.