dakulti

kùlti, -ia, kū́lė.

1. šalinti grūdus iš varpų: Kūlikai rugius kùlia. Pas mumi kùlt ateidavo. Nėra kas kulia (nėra žmogaus kulti) . Nei kulsi, nei malsi, nei duonos kepsi. Ji laikė apglėbusi grabą, kuris svyravo, paguldytas minkštuose, dar nekultuose šiauduose. Ir dar̃ kùlia spragilais. Jų rugiai jau kuliami. Kad kulama būs, iš vakaro reik bulves nusikaišti. Oi kū́liau kū́liau šiaudus be grūdų, padariau alutį grynų avižų. Ar turi kuliamą mašiną? Jaučiui kulančiam neužriši nasrų. Išėjo tada iš kuliamo tako ir pasikloniojo Dovydui. Atėjo moteriškė and kuliamos aslos. Afieravosi aną kultą grūdą iš pilnų žalių varpų. Ir kuląsis lūkestyje tur kulti, kad gautų pagal savo lūkestį. Dvi dvylika kūlė, totorukas vartė.
kultinaĩ. Kùlk linus kultinaĩ, ir bus nūkulos. Kaip kuliasi rugiai? Šiemet javai visai nesìkulia, daug grūdų lieka varpose.

2. mušti, perti, daužyti: Tylėk, paršeli, gausi kulti! Ir davai ana jį kùltie. O kad ėmė jiemdviem užpakalius kulti, kad ėmė kulti! Martelė vištą kulia, kol (kodėl) ana capulių nežindo. Kap gali maną vyrišką kult botagu?! Man kap kū́lė gerai! Ar negavai kartais kulti?! Uždengė veidą jo, mušė ir kūlė jį. Vežimas ėmė gult, tekiniai paskubėjo, kula arklį į kulnis. | Ledai kūlė rūteles, vėjas laužė roželes. Vėjas kūlė lapelius, liemenėlį judino. | Eikim jaunųjų kultų (žadinti smarkiu beldimu) . Vokiečiai vos ne per pirštus iš automato kulia (šaudo) . Visą žiemą paltuką kūlė (nešiojo), o da, žiūrėk, kitai užteks. Tą laikraštį kùlia ir kùlia (skaito) kap viedma pupas.

3. skalbti; velėti: Tu nemoki kùlti. Eik rūbų kùlt. Kuldamà audeklus, atšalo rankas.

4. grūsti: Prisakyk vaikams Izraeliaus, kad atneštų tavęsp čystą kultą alyvos medžio alyvą.

5. ardyti, daužyti, trupinti, mušti į gabalus: Patrakėliai dieną ir naktį trimis taranais mūrus kula. Labai buvo inšalę žemė; kūlėm kirviais ir nemožna nei kap ankasti. Vis dar tebkula torielkas. Sukulkit kulkit nete ižgi grunto. Tą miestą labai kùlia (bombarduoja) . | Kulk kiaušį, tepk sviestą ir valgyk. Ir šventieji puodus kulia. Par Velykas eina kultis kiaušiais.

6. spurdėti, daužytis: Gyvolis, ant apierai vedamas, kūlės. Sakė, eik šalin, nekulkias. Man širdis kùlias. Marijos širdis kūlės kūne. Kaip tai regėjo, tai jo širdis jame kultisi pradėjo.

7. muštis, peštis: Bernaičiai tarpusavy kū́lės. Sa kitais nesikū́lė. Dyvai jam, jog gali būti toksai pusvalandis, kad niekas nesikultų su juo.

8. išdykauti, siausti, dūkti; žaisti: Su savo vaikais kūlės ir po aslą ritinėjos kaip mažas. Regėjau šunelį troboj begulintį ir besikuliantį su trečių metelių vaiku. Esopas su vaikais besikuląs. Kuldamos ir galuodamos. Kulas, daužos, šokinė [ja],
drabužį plėša. Jaunims nepakyri kùltis. Vaikai kùliasi po kambarį. Senis džiaugias stenėdamas, jaunikaitis važinėdamas, vaikas kuldamos.

9. valkiotis, bastytis, trankytis: Nekulkias pašaliais. Per naktis kitur kulias, retai miegti atgulęs.

10. vargti, dirbti, plušėti: Jau kelinta diena kap kuliù (vaikščioju), ir jokios tvarkos negaliu tę rast. Katrie dabar tęnoj gyvena, tai visi kulias. Parvasar reikia kùltis su visokiais darbais. Tai tep ir kùliatės?!

11. vaisinti, lytiškai santykiauti; lakstytis. Muno mitulys jau pradėjo kumeles kulti. Dieną gula, naktį kula. Avys rudenop kùlas. Mūsų kumelė kùlias, reiks šiandiej jot in kumelį. | Tokia jauna pradėjo su vaikiais kultis. Ana nepadoriai kùlias. Kai kalė kùlias, šunų daug yra.

12. pagardinti valgį riebalais, pramesti, užtrinti: Būtų geras [šiupinys],
tik senu užkulu kultas.

13. mušti, sukti (sviestą): Iš veido (iš gražumo) sviestą nekulsi.
gálvą kùlti. įgristi kam, įkyrėti, neduoti ramybės: Nekùlk be reikalo galvõs.
kójas kùlti. daug vaikščioti: Vilkas dieną ir naktį kojas kūlė.
kùltas nevelė́tas nevala, mėmė: Mat koks kultas nevelėtas! Kožnas kultas nevelėtas ieško, kad būt graži.
liežùvį kùlti. plepėti be saiko.
tuščiùs šiáudus kùlti niekus plepėti: Ne, ji nenori kulti tuščių šiaudų, o nauju kuo atremti ji nežino.
vélnias kū́lė pupàs. Ant to snukio velnias pupas kūlė.
antkùlti, añtkulia, antkū́lė. sumušus (kiaušinį) užpilti. Iškepiau lašinių, antkuliau kiaušių, ir pavalgėm.
apkùlti, àpkulia (apìkulia), apkū́lė.

1. ne visai ar ne viską, didumą iškulti: Einam, kūlinius apkùlsme. Jau ant vieno šono ir apkūlėm klojimą. Miežius apikulu. Apkū́liau sykį klojimą. Šita mašina javus tik àpkulia, daug grūdų varpose lieka. Prieš šventes ir mes truputį apsikū́lėm. Didumą apsikū́lėm. Apsikùlk (nugalėk, atsikratyk) nors kiek bėdas, paskui taisykis radiją.

2. iškulti daugeliui: Viena mašina visiem negali apkùlt. Pirma miestalį apkulsu, paskui duosuos į sodas.

3. viską iškulti: Šiemet žmonės anksčiau apsikul̃s. Žmonys jau buvo apsikū́lę. Kaip apsikùlsma, pradėsma linus rauti.

4. apmušti, apdaužyti: Marcė jį draugiškai apkūlė į nugarą. Stipresnieji klasės draugai dažnai jį apkuldavo. Kas kiek, tuoj viens kitą ir àpkulia. Girtas tai dažniausiai apìkulia bobą. Už tokį darbą tave reikia smarkiai apkùlt. Kai jį vienąkart gerai apkūlė, tai daugiau nigdi nebeužkabinėja. Ir ūsai jo nekaringi – gana liūdni ūsai žmogaus, kurį gyvenimas apkūlė. Juk čia jau nebebuvo broliai ir seserys, o svetimi, kurie ir apsikeikdavo, ir apsikuldavo. Mūsų vaikai tarpusavy apsikulia. Žiūrėk, apskū́lė vienas kitą, ir vėl bovijas.

5. kiek pasiausti: Pašėls, apsikul̃s ir paskui nurims. Teapsìkulia iš pradžios, praeis.

6. apsiprasti, apsikęsti: Muši muši, apsìkulia, ir vis tiek neklauso. Taip apsikūlė ir Nečionys ir nebedrįso būti despotais. Nu jau žmogus apsikū́lęs – ką jam bemačys, ar sakęs, ar nesakęs. Bark nebark – jau jis apsikū́lęs. Iš pradžių nepatiko, vėliau apsikū́lė. Apsikū́lė arklys, nei botago nebijo. | Kai matydavo, kad neišeina, tai būdavo kap koks apskū́lęs (nusiminęs) .

7. apvaisinti. Raudukas mūsų bėrąją apkū́lė. Mūsų kumelė apsikū́lė pavasarį. Tavo triušiai jau apsikū́lė. Mūsų karvė apsikū́lė. Kalė apsikū́lė. Pilkoji avis apsikū́lė su juoduoju avinu.
šìrdį apkū́lus prisivertus, be noro (ką daryti): Dirbi žmogus, šìrdį apkū́lęs, be kokio noro. Ka priverta, apkūlęs širdį i valgau.
vélniu apsikū́lusi. Bene tu su velniu ir esi apsikūlusi, kad tokia nerami!
atkùlti, àtkulia, atkū́lė.

1. truputį iškulti: Žagas lig pusės atkùltas ir apsnigtas. Atkulsi duobą ir vėl rugių prižersi – toki buvo senoji gadynė. Jau pusę kūlės atkūlėm.

2. už talką atsilyginti kūlimu: Mum kūlė, reikės atkùlt, atidirbt. Kumet kulti bevadinsi? Ar nebijai, kad aš nenumirčio – paliksiu neatkūlęs. Atkū́liau aš ten rytą jamui.

3. kuliant atgauti, atsiimti: Ūkinykai vienais metais nieko negauna, kitais gi atsikulia ir už nederliaus metus.

4. primušti, pridaužyti: Atkùlkit gerai! Nepristok tu in jį – anas greit gali tau atkult šonus. Kai atkū́lė gerai kailį, tuoj liko geresnis.

5. smūgiais atitrenkti, pakenkti, įskaudinti: Kepenis atkū́lė (atidaužė) jam, ir paliego. Atkùlsi padus, nelakstyk! Turbūt smarkiai kojas atkū́lei. Taip atsikūlė rankos, akmenis skaldant.

6. išmušti kultuvėmis, išvelėti: Graži drobė, kap atkū́lėm siūlus.

7. atidaužti dalį, gabalą: Buvo jau mūrus išverčią ir pačios bokštos šmotą atkulą.

8. su triukšmu atvykti, atsibastyti: Du šaldru žuvėdų atsikūlusiu į Žemaičių pajūrius. Kol atsikū́liau namo, tai visa peršlapau.

9. atsigauti: Po lietaus visi javai atsikū́lė ir pradėjo gražiai žaliuot.
atkùltas atmáltas labai panašus (į ką nors): Ji atkultà atmaltà į savo motiną.
atkultaĩs galaĩs lig soties (užtekti): Mano ožkikei to šieno užteks atkultaĩs galaĩs. Tik ropučių turia užtekti atkultaĩs galaĩs.
badùs (bãdą) atkùlti kiek pavalgyti, užvalgyti; alkio nebekęsti: Dabar, badùs atkū́lę, galim ir šnektelt. Atkū́lei badùs, tai pietų gali palaukti. Kai prasimanysim šviežių rugių, tai visus badus atkulsim. Tu da vis neatàkuli badų̃?! Greit bus šviežių bul'bų badám atkùlt. Užvalgiau kiek, ir gerai – bile bãdą atkū́liau.
šónus atkùlti (kuo) prisivalgyti ko iki valios: Mes jau nūnai atkūlėm šonus obuoliais.
dakùlti, dàkulia, dakū́lė. sumušti, primušti: Anas juos dakū́lė dakū́lė ir in kelio pametė.
įkùlti, į̃kulia, įkū́lė

1. įmušti, įplakti: Piemenį įkūlė ir paleido. Palauk, inkùlsiu aš tau kailin! Traukis, įkul̃s tave! Inkū́lė gerai [sugavę].

2. kiek įmušti, įdaužti: Kiaušį įkùlti. Kibiras … įkùltas. Į stiklą skylę įkùlti. Įkū́lei tu bliūdą, todėl įplyšo.

3. sukūlus įdėti, įmušti (kiaušinį): Į tešlą įkulti porą kiaušinių.

4. pajėgti, išgalėti: Ar dar į̃kuli, senoli, t. y. ar pajėgi, ar drūtas?

5. įbėgti, įpulti: Vaikai įsikū́lė pirkion.
iškùlti, ìškulia, iškū́lė.

1. mušti grūdus iš varpų: Iškūlėm iš stambų dobilus. Kiek šiandien klojimų iškūlėt? Pamanyk, dvarus (dvaro javus) kultuvais iškùldavo!
iškultinõ. Kad jau kultum iškultinõ (švariai, galutinai), tai gal ir daugiau sukultum̃. Jau baigiam išsikùlti. Jau ir išsikū́lėm, ir išsivarpavojom. Žiūrėk, jie bus jau išsikūlę, kai mes pradėsim kulti. Tas žmogus kviečius išsikūlė, sumalė, prikepė pyragų. Išsikū́lė anksti. Mūs jau, Dievui dėkui, išsikùlta.

2. išmušti, mušimu išnarinti: Petį iškulti.

3. išnaikinti, išžudyti: Tiek žmonių iškū́lė! Parnakt lapė tvarte visas žąsis iškūlė.

4. išpurtyti, iškrėsti: Vė [ja] s daug obulų iškūlė.

5. išvelėti: Toki stori rūbai reikia gerai ant upės iškùlti. Tai priilsau, kolei visus rūbus iškū́liau.

6. išmušti, išdaužyti: Pro iškultą langą padvelkė karčių dūmų kvapas. Langą išmušti, iškùlti. Atejęs iškuls langus, ir ką tu jam padarysi! Katras, vaikai, iškū́lėt stiklą?. Kalviui tą gelžį mažumą pastūmėjus, langas su didžiu tarškėjimu išsikūlė.

7. sudaužyti visus: Iškū́lė visus puodelius. Girtas iškū́lė visus sūdus, indus.

8. ištrūkti, išbėgti.

9. nuvargti besigrumiant: Ir anas išsikū́lė pernakt, išsimenčijo. | Parbėgo šuo vakare išsikū́lęs, išnokęs.
gálvą iškùlti neduoti ramybės: Iškū́lė man gálvą su savo plepalais. Pati man ir galvą jau iškūlė už gėrimą. Vaikai man i galvą iškūlė su savo mokykla. Ìškula gálvą tas anos rokavimas.
galvà išsikū́lė (išsikū́lusi) vargas apėmė: Nėr išsikū́lusi galvà mokytojų, nėr išpliumpota.
iškùltus šiáudus kùlti veltui, tuščiai ką daryti (kalbėti, rašyti): Darbus jo įvairi žmonės lenkiškai aprašė, todėl ir nenoriu iškultų šiaudų bekulti. Iškultų šiaudų nebkulk.
nukùlti, nùkulia, nukū́lė.

1. iškulti 1: Šiaudus sumina, grūdus nùkulia [vištos javuose]. Nukùlti šiaudai. Kūlius, ilginius nukulkitau gerai. Blogai Balvočiaus mašina benùkula. Nukùlsiu kanapę krašte pamarėsuj. Aš nukūliau linelius tėtušėlio jaujelė [je]. | Kvynai da neišdžiūvę, nukùlti (iškrėsti) da negalės. Varpinės žolės nusikulia ir paprasta kuliama mašina. Kviečiai, atbuli įleisti į mašiną, nenusìkula.

2. dalį javų iškulti: Jau kiek nukū́lėm (šalinės) ir tik tris karčius pakūlėm. Atrodo, kad šią naktį būtum kaži kiek klojimų javų nukūlęs. Nusikū́lė sėklai, tai ligi balkio liko.

3. primušti, apmušti: Nukū́lė vokiečiai (vokiečių kareiviai) bobą. Už tokį niekšišką darbą tą vaikpalaikį reikia gerai nukùlti. Pasikėlus kad nukulsiu, tai žinosi, kaip verkti! Jis gerai nupliekiamas, nukuliamas ir sužeidžiamas yra. Našlaitelę nugrūdo, nukū́lė (mušdami nuvijo) .

4. užmušti, nukauti: Šiandien du zuikius nukū́liau.

5. per Velykas kiaušinius mušant laimėti: Su užperiu nukūliau visus kiaušius par Velykas. Sakuoto kiaušio nenukulsi – kietas.

6. nudaužti, numušti: Kam sušildei juodbėrį žirgelį, kam nukūlei plieno padkaveles? Lai prapuolas toks kalvaratas su špuolėms nukultoms. Nukulta šaka. | Nukùltos kojos. Špūlė ratelio nusikūlė, ir ana negalia paverpti, met šniūrą žemėn. | Eik pamaži, nenusikulk kojų! Dar didžiaus nusikūliau kojas.

7. greit nuvažiuoti, nujoti: Popiet reiks nukùlt į miestą. Raiteliai nukū́lė į vakarus. Gi nusikùldavo raitas.

8. sunkiai nueiti, nupluošti: Važiuosme, kada pėsti nukùlsme tokį kelį.

9. nuklysti: Nusikūlė nuo kelio. Pačiudu vienudu vėl nusikulsiva Dievas žino kur.

10. nuvarginti: Sirgdami ir kūną nukūlę turim numirti.
pakùlti, pàkulia, pakū́lė

1. pajėgti kulti: Ta garbė viena, kad mašina, o pakùlti negalia. Nepàkulia mašina, be arkliai nepaveža. Nepàkuliam su ta plerpinyčia (išklerusia mašina) .

2. gauti derliaus kuliant: A daug šįmet pakùlsi rugių? Girdėjau, pats gerai avižų šiemet pakū́lei. Reik skaudžiai daužti su spragilu, norint gerai pakulti. Šiemet anys nemažai rugių pakū́lė. Prigėrė miežiai: iš dviejų pūrų puspūrę pakū́lė. Buvo apie trisdešimt pūrų rugių pakùlta. Kap šiemet rugiai? Ar pakuliami kiek? Šiemet šiaudai gražūs, bet varpos nebus pakuliamos. Ot tas tai pakū́lė piningo (daug pelnė) ! Važiuok – dovenų pakùlsi!.

3. truputį iškulti: Pakùlkit kiek avižų kiaulėm. Dėl nuobaigų pasikùldavo šviežių rugių.

4. kurį laiką kulti: Pakùlk už mane rytą, valandą. Dieną pakū́lę, iškulsime žirnius.

5. kiek pamušti, padaužyti; išperti kailį: Dabar aš pakulsiu truputį tau nugarą, kad sušiltum. Prisigėrė vakar turguj, ir pakū́lė kažkas, dabar vos paeina.

6. padaužti, pamušti: Kad tau perkūnas kaulus pakult, kol tu neini kult! Nenusitikėk vilku raišu, pats kojas nepakūlęs.

7. užmušti: Turėkis liaušo (kairio) šono, kad mūsų beržai ant kelio nepakùltų.

8. sumušti, nugalėti: Pigai ir žodžiu vienu būtų pakūlęs priešinykus savo. Pamušu, pakuliu karią.

9. sunkiai pavažiuoti: Tai jau nepasikuli, žiūrėk, kai aš inbėgysiu!

10. kiek pasiausti, paišdykauti, padūkti: Žinai, tebėr vaiku – nebus nelaimės, kad ir pasikuls. Ir aš jums, kaipo vaikams, neginu skrajoti ir pasikulti. Vaikai nora kitas su kitu pasikulti.

11. apsivaisinti. Kumelė pasikūlė su tuom drigančiuku. Kaip tik pasikū́lė, tuoj ramesnė kiauliotė.
gálvą pakùlti įtemptai padirbėti: Galvą ans biškį pakula pakula raštinė [je],
i tur penkis litus.
kójas pakùlti apvaisinti: Muderės kojas pakūliau (mano žmona pagimdė) .
parsikùlti, parsìkulia, parsikū́lė sunkiai pareiti, parpūškuoti: Nebijok, neprapulsiu – atgal namo parsikulsiu.
pérkulti. perkùlti

1. dar kartą kulti jau iškultus šiaudus: Parkūlęs vieną stogą ir kitą ir pasėjęs prikultus grūdus.

2. kurį laiką ištisai kulti: Aš párkulsiu visą žiemą javus.

3. sugesti, išgverti nuo kūlimo: Jų mašina jau persikū́lė.

4. perdaužti, perskelti, permušti: Párkūliau pusiau bliūdą, puodą. Kiautą neparkūlęs, baltymės nematysi. | Galvą perkulti. Galvą persikulti.

5. kurį laiką išdykauti, siausti: Pri Matutėnės patalkė [je] iki aušros pársikūlėm.
prakùlti, pràkulia, prakū́lė

1. kiek kulti, truputį iškulti: Rugių duonai prakùlk. Pyrago prakùlsim. O jūs, vyrai, kaip prakulsite, atneškit man. lesti. Jau prasikū́lėm rugių.

2. mušant paploninti: Teip neišgaląsi, reikia prakùlt. Prakùlk kirvio ašmenis, matai – labai stori.

3. padaryti skylę, pramušti: Po tam ana prakū́lė vienam daikte skylę ir išstūmė savo vyrą. | Tilviks atlėkė, su snapu jam kaktą prakūlė. Kad ėmė kulti lazda, net šonus prakūlė. Anam galvą prakūlė. Šutka galvos neprakulia. Juokas galvą neprakula. Žodis galvos neprakuls. Kad su manim gulsi, galvos neprakulsi (nieko tau bloga neatsitiks) . Galvą prasikùlti. | Galvą kur prasikultumei!

4. šiaip taip pragyventi, pravargti.

5. prasilavinti: Praskuls vaikas (ims geriau, lengviau mokytis) .
ausìs prakùlti įkyrėti: Ausès prakū́lė su toms pasakoms.
prakultà galvà labai ko nors norėti, stengtis pasiekti: Galva prakulta ant mokslo. Ant madnųjų sermėgelių anims galva prakulta. Prakulta galva ant visokių niekų. Anai ant tų išeigų galvà prakultà.
prikùlti, prìkulia, prikū́lė.

1. daug (javų) iškulti; kuliant ką pripildyti: Prikulta aguonų sėkla džiovinama. Prikūlėm pilną aruodą kviečių. Prikū́lė tokią krūvą vaikų, o nežiūri, kap jie gyvens. Tas žmogus prisikūlęs javų, pinigų pasirūpinęs. Kad prisikūlė tų kviečių – nežino, kur dėti.

2. primušti, pripliekti, sumušti: Ne kartą jį. prikūlė šeimininkas. Vyras pasigėręs taip prikūlė pačią, kad tris dienas sirgo.

3. mušant sužaloti, pakenkti: Koja prikùlta – gipsan rinko.
ausìs prikùlti įkyrėti: Ausis jau prikūlei – gana jau to skaitymo!
sukùlti, sùkulia, sukū́lė;

1. kuliant sudaryti, gauti, prikulti: Gražūs rugiai buvo – iš kapos po du centneriu sukū́lė. Nuplėšk stogą, iškulk jį ir, ką sukulsi, raitas neškis sėtų.

2. iškulti: Dabar gali neversti [pėdų],
kol tuos sukùlsim.

3. kuliant sugadinti, sudilinti, sudėvėti: Aną mašiną sukūlė.

4. sudaužyti, sutrupinti į gabalus, suskaldyti: Ans prisitiko stiklinę ir sukū́lė. Aš ją sukūliau ir, surinkęs tiktai gražiausias daleles, sudėjau jas į daiktą. Ir sukūlė uzbonėlį. Tu sùkuli jau kelintą stiklinę. Aš tau pypkę sukulsiu, tabokėlę išbersiu. Ledai sukūlė juodą laivelį. Visus puodus par savo nezgrebnumą sukū́lė. Išritino visus kiaušius iš lizdo ant žemės, visus sukū́lė. Ta, sukūlusi sklėnyčią, pylė vandenį ant galvos jo. O ans molio sūdas, kuriame buvo virta, bus sukultas. Kaip puodą puodžiedžio sukulsi anus. Sukuliu eldiją. | Sukulti grumtus. Stiklo neišgersi, pilvo nepripilsi, galvos nesukùlsi. Su tuo kūju sukūlusys bokštą. Nukrito nu stalo torielka i susikū́lė. Visi grobstantys ir vagantys susikūlusio laivo daiktus. Laivas susikūlė į uolas. Laivui susikūlus, bene glemžei pajūrė [je] išmestus turtus? Bliūdas susikū́lė. Iš tų penkių kiaušių dar du susikū́lės. | Traukiniai susikūlė. Laimė kaip stiklas – greitai susikulia.

5. sutrenkti, mušimu įskaudinti, sužaloti: Į sprandą sukū́liau, ir tiek. Sulupė, sukū́lė pačią. Sukulti norėjau aną, t. y. užtikti par pečius. Nukritau žemėn it pelų maišas. Šoną baisiai sukūliau. Kūlė anas, kūlė – čysta poną sukū́lė. Ei tu, žvirbli, pulsi, uodegą sukulsi! Subukinu, sukuliu burną. Sukultas ir sumuštas esmi lyšnai. Jis mūsų nusidėjimo dėlei tapo išronytas ir mūsų griekų dėlei sukultas. Stojos po jų suraišiotas, sukultas ir suvalkiotas. Akmenimis sukūlę. | Eik pamaži, nesukulk kojų. Viešpatis … dienoje narso … sukuls galvą (nubaus) daug giminių. Tu ištinki visus mano neprietelius į jų veidą ir sukuli dantis Dievo nesibijančiųjų. Kuris puls ant to akmens, susikuls. Erelis išsikėlęs paleido, ir vėžlys ant uolomis susikūlė. Išpuolė uodas iš ąžuolėlio, susikūlė galvelę. [Tarpdury] nepamatė vienas antro ir gangreit galvomis susikūlė. Eik pamažu, nesusikulk kojas. Aukštyn lipi, kad labiau susikultum. Nuo aukščiau pulsi, labiau susikulsi. Kas aukštai nosį kelia, tas į adveriją susikulia.

6. daužant suguldyti (augalus): Ledai rūtas sukū́lė. Javus ledai sukū́lę; javai ledų sukùlti.

7. susipešti, susimušti: Nei iš šio, nei iš to susikū́lę, ir dar̃ sėdi kalėjime.

8. nugalėti, sumušti: Pone, tava dešinė sukūlė (sudaužė) neprietelius. Piktas tarnas … bus sukultas. Tu sukulk velno piktybę. Teikis sukult dūšios prieštarnykus. Šitais tad žodžiais … sukultis gal paklydimas pelagijonų.

9. užmušti, nutrenkti: Kad tave perkūnas sukultų!

10. suvaikščioti, suplūkti: Dėl svetimų reikalų sukūliau penkis kartus į miestą.

11. susukti sviestą, kastinį: Sušildydavo tą grietinę, sukùldavo, ir kastinys pasidarydavos.
kójas sukùlti nueiti toli ir be naudos: Be reikalo kójas sukū́liau, o neradau daktaro.
sukultà širdìs (dvasià) nusižeminęs: Visi šeši, pilni sukultos dvasės bei tikėjimo, meldė. Aš skundžiuos su gailinčia bei sukulta ir pakarna širdžia.
užkùlti, ùžkulia, užkū́lė;

1. uždirbti kuliant javus: Su tuo matoru nemažai užkū́lė. Kas užkùlta, reikia atiduot. Ažsikū́lė bent kelius maišus. Užsìkulia grūdų, duonos netrūksta. | Darbininkus užsìkula (eidami patys kulti, užsidirba), kūlė nebrangiai ir teatseita.

2. užtrukti bekuliant: Prieš šventę tai kiek ilgiau užsikū́lėm.

3. užmušti: Baudžiaunykai, sako, savo piktą poną kultuvais užkūlę. Tiek metų, ir niekas jo. nebeùžkulia – reikalingumo jis čia nereikalingas. Žmogus … ažumušė vilką, o po tam ir lapę užkūlė. Kad kiek, ir būčiau užsikū́lęs.

4. nuvarginti, užkamuoti: Ažumuštas, ažkùltas – kurgi… vienas in tiek žemės. Nuo karščio visos karvės ažsikū́lė.

5. pagardinti valgį riebalais, grietine ar kuo kitu, pramesti, pradaryti, užtrinti: Būdavo, nusipirks lašinių, užkùldavo bulves, tai ir atsivalgyti negali. Darbymety nešykštėk įsnaujos barščiams užkulti. Be meisos virti, tik su užkulu užkultì batviniai. Šiandie paskutine spirgiuke bulbas užkū́liau. Ar aš jam neišviriau su pipirais barščių, ar aš jam neužkūliau baravyko kotu. Lašinių anys jau senai nebeturi – viralą užùkulia kanapių pienu. Namie ir žvakigalio užtenka putrai užkulti. Su gražumu barščius neužkulsi. Mėsos nebeturim nė barščiam užsikult.
ausìs užkùlti galvą išūžti, iškvaršinti: Tie visokie barniai, rietynės man ir ausìs užkū́lė. Motūzėnė ausès mamai užkùls su savo kalboms.
giltinė̃ užkū́lė barščiùs mirė: Ir tu pasensi, jei giltinė barščių neužkuls.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kùlti, </b>-ia, kū́lė. <br/>1. <span class="explanation">šalinti grūdus iš varpų: </span> Kūlikai rugius kùlia. Pas mumi kùlt ateidavo. Nėra kas kulia <span class="explanation"> (nėra žmogaus kulti) </span>. Nei kulsi, nei malsi, nei duonos kepsi. Ji laikė apglėbusi grabą, kuris svyravo, paguldytas minkštuose, dar nekultuose šiauduose. Ir dar̃ kùlia spragilais. Jų rugiai jau kuliami. Kad kulama būs, iš vakaro reik bulves nusikaišti. Oi kū́liau kū́liau šiaudus be grūdų, padariau alutį grynų avižų. Ar turi kuliamą mašiną? Jaučiui kulančiam neužriši nasrų. Išėjo tada iš kuliamo tako ir pasikloniojo Dovydui. Atėjo moteriškė and kuliamos aslos. Afieravosi aną kultą grūdą iš pilnų žalių varpų. Ir kuląsis lūkestyje tur kulti, kad gautų pagal savo lūkestį. Dvi dvylika kūlė, totorukas vartė. <br/><b>kultinaĩ</b>. Kùlk linus kultinaĩ, ir bus nūkulos. Kaip kuliasi rugiai? Šiemet javai visai nesìkulia, daug grūdų lieka varpose. <br/>2. <span class="explanation">mušti, perti, daužyti: </span> Tylėk, paršeli, gausi kulti! Ir davai ana jį kùltie. O kad ėmė jiemdviem užpakalius kulti, kad ėmė kulti! Martelė vištą kulia, kol <span class="explanation"> (kodėl) </span> ana capulių nežindo. Kap gali maną vyrišką kult botagu?! Man kap kū́lė gerai! Ar negavai kartais kulti?! Uždengė veidą jo, mušė ir kūlė jį. Vežimas ėmė gult, tekiniai paskubėjo, kula arklį į kulnis. | Ledai kūlė rūteles, vėjas laužė roželes. Vėjas kūlė lapelius, liemenėlį judino. | Eikim jaunųjų kultų <span class="explanation"> (žadinti smarkiu beldimu) </span>. Vokiečiai vos ne per pirštus iš automato kulia <span class="explanation"> (šaudo) </span>. Visą žiemą paltuką kūlė <span class="explanation"> (nešiojo), </span> o da, žiūrėk, kitai užteks. Tą laikraštį kùlia ir kùlia <span class="explanation"> (skaito) </span> kap viedma pupas. <br/>3. <span class="explanation">skalbti; velėti: </span> Tu nemoki kùlti. Eik rūbų kùlt. Kuldamà audeklus, atšalo rankas. <br/>4. <span class="explanation">grūsti: </span> Prisakyk vaikams Izraeliaus, kad atneštų tavęsp čystą kultą alyvos medžio alyvą. <br/>5. <span class="explanation">ardyti, daužyti, trupinti, mušti į gabalus: </span> Patrakėliai dieną ir naktį trimis taranais mūrus kula. Labai buvo inšalę žemė; kūlėm kirviais ir nemožna nei kap ankasti. Vis dar tebkula torielkas. Sukulkit kulkit nete ižgi grunto. Tą miestą labai kùlia <span class="explanation"> (bombarduoja) </span>. | Kulk kiaušį, tepk sviestą ir valgyk. Ir šventieji puodus kulia. Par Velykas eina kultis kiaušiais. <br/>6. <span class="explanation">spurdėti, daužytis: </span> Gyvolis, ant apierai vedamas, kūlės. Sakė, eik šalin, nekulkias. Man širdis kùlias. Marijos širdis kūlės kūne. Kaip tai regėjo, tai jo širdis jame kultisi pradėjo. <br/>7. <span class="explanation">muštis, peštis: </span> Bernaičiai tarpusavy kū́lės. Sa kitais nesikū́lė. Dyvai jam, jog gali būti toksai pusvalandis, kad niekas nesikultų su juo. <br/>8. <span class="explanation">išdykauti, siausti, dūkti; žaisti: </span> Su savo vaikais kūlės ir po aslą ritinėjos kaip mažas. Regėjau šunelį troboj begulintį ir besikuliantį su trečių metelių vaiku. Esopas su vaikais besikuląs. Kuldamos ir galuodamos. Kulas, daužos, šokinė [ja], drabužį plėša. Jaunims nepakyri kùltis. Vaikai kùliasi po kambarį. Senis džiaugias stenėdamas, jaunikaitis važinėdamas, vaikas kuldamos. <br/>9. <span class="explanation">valkiotis, bastytis, trankytis: </span> Nekulkias pašaliais. Per naktis kitur kulias, retai miegti atgulęs. <br/>10. <span class="explanation">vargti, dirbti, plušėti: </span> Jau kelinta diena kap kuliù <span class="explanation"> (vaikščioju), </span> ir jokios tvarkos negaliu tę rast. Katrie dabar tęnoj gyvena, tai visi kulias. Parvasar reikia kùltis su visokiais darbais. Tai tep ir kùliatės?! <br/>11. <span class="explanation">vaisinti, lytiškai santykiauti; lakstytis</span>. Muno mitulys jau pradėjo kumeles kulti. Dieną gula, naktį kula. Avys rudenop kùlas. Mūsų kumelė kùlias, reiks šiandiej jot in kumelį. | Tokia jauna pradėjo su vaikiais kultis. Ana nepadoriai kùlias. Kai kalė kùlias, šunų daug yra. <br/>12. <span class="explanation">pagardinti valgį riebalais, pramesti, užtrinti: </span> Būtų geras [šiupinys], tik senu užkulu kultas. <br/>13. <span class="explanation">mušti, sukti (sviestą): </span> Iš veido <span class="explanation"> (iš gražumo) </span> sviestą nekulsi. <br/><b> gálvą kùlti</b>. <span class="explanation">įgristi kam, įkyrėti, neduoti ramybės: </span> Nekùlk be reikalo galvõs. <br/><b>kójas kùlti</b>. <span class="explanation">daug vaikščioti: </span> Vilkas dieną ir naktį kojas kūlė. <br/><b>kùltas nevelė́tas</b> <span class="explanation">nevala, mėmė: </span> Mat koks kultas nevelėtas! Kožnas kultas nevelėtas ieško, kad būt graži. <br/><b>liežùvį kùlti</b>. <span class="explanation">plepėti be saiko. </span> <br/><b>tuščiùs šiáudus kùlti</b> <span class="explanation">niekus plepėti: </span> Ne, ji nenori kulti tuščių šiaudų, o nauju kuo atremti ji nežino. <br/><b>vélnias kū́lė pupàs</b>. Ant to snukio velnias pupas kūlė. <br/><b>antkùlti, </b>añtkulia, antkū́lė. <span class="explanation">sumušus (kiaušinį) užpilti</span>. Iškepiau lašinių, antkuliau kiaušių, ir pavalgėm. <br/><b>apkùlti, </b>àpkulia (apìkulia), apkū́lė. <br/>1. <span class="explanation">ne visai ar ne viską, didumą iškulti: </span> Einam, kūlinius apkùlsme. Jau ant vieno šono ir apkūlėm klojimą. Miežius apikulu. Apkū́liau sykį klojimą. Šita mašina javus tik àpkulia, daug grūdų varpose lieka. Prieš šventes ir mes truputį apsikū́lėm. Didumą apsikū́lėm. Apsikùlk <span class="explanation"> (nugalėk, atsikratyk) </span> nors kiek bėdas, paskui taisykis radiją. <br/>2. <span class="explanation">iškulti daugeliui: </span> Viena mašina visiem negali apkùlt. Pirma miestalį apkulsu, paskui duosuos į sodas. <br/>3. <span class="explanation">viską iškulti: </span> Šiemet žmonės anksčiau apsikul̃s. Žmonys jau buvo apsikū́lę. Kaip apsikùlsma, pradėsma linus rauti. <br/>4. <span class="explanation">apmušti, apdaužyti: </span> Marcė jį draugiškai apkūlė į nugarą. Stipresnieji klasės draugai dažnai jį apkuldavo. Kas kiek, tuoj viens kitą ir àpkulia. Girtas tai dažniausiai apìkulia bobą. Už tokį darbą tave reikia smarkiai apkùlt. Kai jį vienąkart gerai apkūlė, tai daugiau nigdi nebeužkabinėja. Ir ūsai jo nekaringi – gana liūdni ūsai žmogaus, kurį gyvenimas apkūlė. Juk čia jau nebebuvo broliai ir seserys, o svetimi, kurie ir apsikeikdavo, ir apsikuldavo. Mūsų vaikai tarpusavy apsikulia. Žiūrėk, apskū́lė vienas kitą, ir vėl bovijas. <br/>5. <span class="explanation">kiek pasiausti: </span> Pašėls, apsikul̃s ir paskui nurims. Teapsìkulia iš pradžios, praeis. <br/>6. <span class="explanation">apsiprasti, apsikęsti: </span> Muši muši, apsìkulia, ir vis tiek neklauso. Taip apsikūlė ir Nečionys ir nebedrįso būti despotais. Nu jau žmogus apsikū́lęs – ką jam bemačys, ar sakęs, ar nesakęs. Bark nebark – jau jis apsikū́lęs. Iš pradžių nepatiko, vėliau apsikū́lė. Apsikū́lė arklys, nei botago nebijo. | Kai matydavo, kad neišeina, tai būdavo kap koks apskū́lęs <span class="explanation"> (nusiminęs) </span>. <br/>7. <span class="explanation">apvaisinti</span>. Raudukas mūsų bėrąją apkū́lė. Mūsų kumelė apsikū́lė pavasarį. Tavo triušiai jau apsikū́lė. Mūsų karvė apsikū́lė. Kalė apsikū́lė. Pilkoji avis apsikū́lė su juoduoju avinu. <br/><b> šìrdį apkū́lus</b> <span class="explanation">prisivertus, be noro (ką daryti): </span> Dirbi žmogus, šìrdį apkū́lęs, be kokio noro. Ka priverta, apkūlęs širdį i valgau. <br/><b>vélniu apsikū́lusi</b>. Bene tu su velniu ir esi apsikūlusi, kad tokia nerami! <br/><b>atkùlti, </b>àtkulia, atkū́lė. <br/>1. <span class="explanation">truputį iškulti: </span> </span> Žagas lig pusės atkùltas ir apsnigtas. Atkulsi duobą ir vėl rugių prižersi – toki buvo senoji gadynė. Jau pusę kūlės atkūlėm. <br/>2. <span class="explanation">už talką atsilyginti kūlimu: </span> Mum kūlė, reikės atkùlt, atidirbt. Kumet kulti bevadinsi? Ar nebijai, kad aš nenumirčio – paliksiu neatkūlęs. Atkū́liau aš ten rytą jamui. <br/>3. <span class="explanation">kuliant atgauti, atsiimti: </span> Ūkinykai vienais metais nieko negauna, kitais gi atsikulia ir už nederliaus metus. <br/>4. <span class="explanation">primušti, pridaužyti: </span> Atkùlkit gerai! Nepristok tu in jį – anas greit gali tau atkult šonus. Kai atkū́lė gerai kailį, tuoj liko geresnis. <br/>5. <span class="explanation">smūgiais atitrenkti, pakenkti, įskaudinti: </span> Kepenis atkū́lė <span class="explanation"> (atidaužė) </span> jam, ir paliego. Atkùlsi padus, nelakstyk! Turbūt smarkiai kojas atkū́lei. Taip atsikūlė rankos, akmenis skaldant. <br/>6. <span class="explanation">išmušti kultuvėmis, išvelėti: </span> Graži drobė, kap atkū́lėm siūlus. <br/>7. <span class="explanation">atidaužti dalį, gabalą: </span> Buvo jau mūrus išverčią ir pačios bokštos šmotą atkulą. <br/>8. <span class="explanation">su triukšmu atvykti, atsibastyti: </span> Du šaldru žuvėdų atsikūlusiu į Žemaičių pajūrius. Kol atsikū́liau namo, tai visa peršlapau. <br/>9. <span class="explanation">atsigauti: </span> Po lietaus visi javai atsikū́lė ir pradėjo gražiai žaliuot. <br/><b> atkùltas atmáltas</b> <span class="explanation">labai panašus (į ką nors): </span> Ji atkultà atmaltà į savo motiną. <br/><b>atkultaĩs galaĩs</b> <span class="explanation">lig soties (užtekti): </span> Mano ožkikei to šieno užteks atkultaĩs galaĩs. Tik ropučių turia užtekti atkultaĩs galaĩs. <br/><b>badùs (bãdą) atkùlti</b> <span class="explanation">kiek pavalgyti, užvalgyti; alkio nebekęsti: </span> Dabar, badùs atkū́lę, galim ir šnektelt. Atkū́lei badùs, tai pietų gali palaukti. Kai prasimanysim šviežių rugių, tai visus badus atkulsim. Tu da vis neatàkuli badų̃?! Greit bus šviežių bul'bų badám atkùlt. Užvalgiau kiek, ir gerai – bile bãdą atkū́liau. <br/><b>šónus atkùlti</b> (kuo) <span class="explanation">prisivalgyti ko iki valios: </span> Mes jau nūnai atkūlėm šonus obuoliais. <br/><b>dakùlti, </b>dàkulia, dakū́lė. <span class="explanation">sumušti, primušti: </span> Anas juos dakū́lė dakū́lė ir in kelio pametė. <br/><b>įkùlti, </b>į̃kulia, įkū́lė<br/>1. <span class="explanation">įmušti, įplakti: </span> Piemenį įkūlė ir paleido. Palauk, inkùlsiu aš tau kailin! Traukis, įkul̃s tave! Inkū́lė gerai [sugavę]. <br/>2. <span class="explanation">kiek įmušti, įdaužti: </span> Kiaušį įkùlti. Kibiras … įkùltas. Į stiklą skylę įkùlti. Įkū́lei tu bliūdą, todėl įplyšo. <br/>3. <span class="explanation">sukūlus įdėti, įmušti (kiaušinį): </span> Į tešlą įkulti porą kiaušinių. <br/>4. <span class="explanation">pajėgti, išgalėti: </span> Ar dar į̃kuli, senoli, t. y. ar pajėgi, ar drūtas? <br/>5. <span class="explanation">įbėgti, įpulti: </span> Vaikai įsikū́lė pirkion. <br/><b>iškùlti, </b>ìškulia, iškū́lė. <br/>1. <span class="explanation">mušti grūdus iš varpų: </span> Iškūlėm iš stambų dobilus. Kiek šiandien klojimų iškūlėt? Pamanyk, dvarus <span class="explanation"> (dvaro javus) </span> kultuvais iškùldavo! <br/><b>iškultinõ</b>. Kad jau kultum iškultinõ <span class="explanation"> (švariai, galutinai), </span> tai gal ir daugiau sukultum̃. Jau baigiam išsikùlti. Jau ir išsikū́lėm, ir išsivarpavojom. Žiūrėk, jie bus jau išsikūlę, kai mes pradėsim kulti. Tas žmogus kviečius išsikūlė, sumalė, prikepė pyragų. Išsikū́lė anksti. Mūs jau, Dievui dėkui, išsikùlta. <br/>2. <span class="explanation">išmušti, mušimu išnarinti: </span> Petį iškulti. <br/>3. <span class="explanation">išnaikinti, išžudyti: </span> Tiek žmonių iškū́lė! Parnakt lapė tvarte visas žąsis iškūlė. <br/>4. <span class="explanation">išpurtyti, iškrėsti: </span> Vė [ja] s daug obulų iškūlė. <br/>5. <span class="explanation">išvelėti: </span> Toki stori rūbai reikia gerai ant upės iškùlti. Tai priilsau, kolei visus rūbus iškū́liau. <br/>6. <span class="explanation">išmušti, išdaužyti: </span> Pro iškultą langą padvelkė karčių dūmų kvapas. Langą išmušti, iškùlti. Atejęs iškuls langus, ir ką tu jam padarysi! Katras, vaikai, iškū́lėt stiklą?. Kalviui tą gelžį mažumą pastūmėjus, langas su didžiu tarškėjimu išsikūlė. <br/>7. <span class="explanation">sudaužyti visus: </span> Iškū́lė visus puodelius. Girtas iškū́lė visus sūdus, indus. <br/>8. <span class="explanation">ištrūkti, išbėgti. </span> <br/>9. <span class="explanation">nuvargti besigrumiant: </span> Ir anas išsikū́lė pernakt, išsimenčijo. | Parbėgo šuo vakare išsikū́lęs, išnokęs. <br/><b> gálvą iškùlti</b> <span class="explanation">neduoti ramybės: </span> Iškū́lė man gálvą su savo plepalais. Pati man ir galvą jau iškūlė už gėrimą. Vaikai man i galvą iškūlė su savo mokykla. Ìškula gálvą tas anos rokavimas. <br/><b>galvà išsikū́lė (išsikū́lusi) </b> <span class="explanation">vargas apėmė: </span> Nėr išsikū́lusi galvà mokytojų, nėr išpliumpota. <br/><b>iškùltus šiáudus kùlti</b> <span class="explanation">veltui, tuščiai ką daryti (kalbėti, rašyti): </span> Darbus jo įvairi žmonės lenkiškai aprašė, todėl ir nenoriu iškultų šiaudų bekulti. Iškultų šiaudų nebkulk. <br/><b>nukùlti, </b>nùkulia, nukū́lė. <br/>1. iškulti 1: Šiaudus sumina, grūdus nùkulia [vištos javuose]. Nukùlti šiaudai. Kūlius, ilginius nukulkitau gerai. Blogai Balvočiaus mašina benùkula. Nukùlsiu kanapę krašte pamarėsuj. Aš nukūliau linelius tėtušėlio jaujelė [je]. | Kvynai da neišdžiūvę, nukùlti <span class="explanation"> (iškrėsti) </span> da negalės. Varpinės žolės nusikulia ir paprasta kuliama mašina. Kviečiai, atbuli įleisti į mašiną, nenusìkula. <br/>2. <span class="explanation">dalį javų iškulti: </span> Jau kiek nukū́lėm (šalinės) ir tik tris karčius pakūlėm. Atrodo, kad šią naktį būtum kaži kiek klojimų javų nukūlęs. Nusikū́lė sėklai, tai ligi balkio liko. <br/>3. <span class="explanation">primušti, apmušti: </span> Nukū́lė vokiečiai <span class="explanation"> (vokiečių kareiviai) </span> bobą. Už tokį niekšišką darbą tą vaikpalaikį reikia gerai nukùlti. Pasikėlus kad nukulsiu, tai žinosi, kaip verkti! Jis gerai nupliekiamas, nukuliamas ir sužeidžiamas yra. Našlaitelę nugrūdo, nukū́lė <span class="explanation"> (mušdami nuvijo) </span>. <br/>4. <span class="explanation">užmušti, nukauti: </span> Šiandien du zuikius nukū́liau. <br/>5. <span class="explanation">per Velykas kiaušinius mušant laimėti: </span> Su užperiu nukūliau visus kiaušius par Velykas. Sakuoto kiaušio nenukulsi – kietas. <br/>6. <span class="explanation">nudaužti, numušti: </span> Kam sušildei juodbėrį žirgelį, kam nukūlei plieno padkaveles? Lai prapuolas toks kalvaratas su špuolėms nukultoms. Nukulta šaka. | Nukùltos kojos. Špūlė ratelio nusikūlė, ir ana negalia paverpti, met šniūrą žemėn. | Eik pamaži, nenusikulk kojų! Dar didžiaus nusikūliau kojas. <br/>7. <span class="explanation">greit nuvažiuoti, nujoti: </span> Popiet reiks nukùlt į miestą. Raiteliai nukū́lė į vakarus. Gi nusikùldavo raitas. <br/>8. <span class="explanation">sunkiai nueiti, nupluošti: </span> Važiuosme, kada pėsti nukùlsme tokį kelį. <br/>9. <span class="explanation">nuklysti: </span> Nusikūlė nuo kelio. Pačiudu vienudu vėl nusikulsiva Dievas žino kur. <br/>10. <span class="explanation">nuvarginti: </span> Sirgdami ir kūną nukūlę turim numirti. <br/><b>pakùlti, </b>pàkulia, pakū́lė<br/>1. <span class="explanation">pajėgti kulti: </span> Ta garbė viena, kad mašina, o pakùlti negalia. Nepàkulia mašina, be arkliai nepaveža. Nepàkuliam su ta plerpinyčia <span class="explanation"> (išklerusia mašina) </span>. <br/>2. <span class="explanation">gauti derliaus kuliant: </span> A daug šįmet pakùlsi rugių? Girdėjau, pats gerai avižų šiemet pakū́lei. Reik skaudžiai daužti su spragilu, norint gerai pakulti. Šiemet anys nemažai rugių pakū́lė. Prigėrė miežiai: iš dviejų pūrų puspūrę pakū́lė. Buvo apie trisdešimt pūrų rugių pakùlta. Kap šiemet rugiai? Ar pakuliami kiek? Šiemet šiaudai gražūs, bet varpos nebus pakuliamos. Ot tas tai pakū́lė piningo <span class="explanation"> (daug pelnė) </span> ! Važiuok – dovenų pakùlsi!. <br/>3. <span class="explanation">truputį iškulti: </span> </span> Pakùlkit kiek avižų kiaulėm. Dėl nuobaigų pasikùldavo šviežių rugių. <br/>4. <span class="explanation">kurį laiką kulti: </span> Pakùlk už mane rytą, valandą. Dieną pakū́lę, iškulsime žirnius. <br/>5. <span class="explanation">kiek pamušti, padaužyti; išperti kailį: </span> Dabar aš pakulsiu truputį tau nugarą, kad sušiltum. Prisigėrė vakar turguj, ir pakū́lė kažkas, dabar vos paeina. <br/>6. <span class="explanation">padaužti, pamušti: </span> Kad tau perkūnas kaulus pakult, kol tu neini kult! Nenusitikėk vilku raišu, pats kojas nepakūlęs. <br/>7. <span class="explanation">užmušti: </span> </span> Turėkis liaušo <span class="explanation"> (kairio) </span> šono, kad mūsų beržai ant kelio nepakùltų. <br/>8. <span class="explanation">sumušti, nugalėti: </span> Pigai ir žodžiu vienu būtų pakūlęs priešinykus savo. Pamušu, pakuliu karią. <br/>9. <span class="explanation">sunkiai pavažiuoti: </span> Tai jau nepasikuli, žiūrėk, kai aš inbėgysiu! <br/>10. <span class="explanation">kiek pasiausti, paišdykauti, padūkti: </span> Žinai, tebėr vaiku – nebus nelaimės, kad ir pasikuls. Ir aš jums, kaipo vaikams, neginu skrajoti ir pasikulti. Vaikai nora kitas su kitu pasikulti. <br/>11. <span class="explanation">apsivaisinti</span>. Kumelė pasikūlė su tuom drigančiuku. Kaip tik pasikū́lė, tuoj ramesnė kiauliotė. <br/><b> gálvą pakùlti</b> <span class="explanation">įtemptai padirbėti: </span> Galvą ans biškį pakula pakula raštinė [je], i tur penkis litus. <br/><b>kójas pakùlti</b> <span class="explanation">apvaisinti</span>: Muderės kojas pakūliau <span class="explanation"> (mano žmona pagimdė) </span>. <br/><b>parsikùlti, </b>parsìkulia, parsikū́lė <span class="explanation">sunkiai pareiti, parpūškuoti: </span> Nebijok, neprapulsiu – atgal namo parsikulsiu. <br/><b>pérkulti</b>. perkùlti<br/>1. <span class="explanation">dar kartą kulti jau iškultus šiaudus: </span> Parkūlęs vieną stogą ir kitą ir pasėjęs prikultus grūdus. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką ištisai kulti: </span> Aš párkulsiu visą žiemą javus. <br/>3. <span class="explanation">sugesti, išgverti nuo kūlimo: </span> Jų mašina jau persikū́lė. <br/>4. <span class="explanation">perdaužti, perskelti, permušti: </span> Párkūliau pusiau bliūdą, puodą. Kiautą neparkūlęs, baltymės nematysi. | Galvą perkulti. Galvą persikulti. <br/>5. <span class="explanation">kurį laiką išdykauti, siausti: </span> Pri Matutėnės patalkė [je] iki aušros pársikūlėm. <br/><b>prakùlti, </b>pràkulia, prakū́lė<br/>1. <span class="explanation">kiek kulti, truputį iškulti: </span> Rugių duonai prakùlk. Pyrago prakùlsim. O jūs, vyrai, kaip prakulsite, atneškit man. lesti. Jau prasikū́lėm rugių. <br/>2. <span class="explanation">mušant paploninti: </span> Teip neišgaląsi, reikia prakùlt. Prakùlk kirvio ašmenis, matai – labai stori. <br/>3. <span class="explanation">padaryti skylę, pramušti: </span> Po tam ana prakū́lė vienam daikte skylę ir išstūmė savo vyrą. | Tilviks atlėkė, su snapu jam kaktą prakūlė. Kad ėmė kulti lazda, net šonus prakūlė. Anam galvą prakūlė. Šutka galvos neprakulia. Juokas galvą neprakula. Žodis galvos neprakuls. Kad su manim gulsi, galvos neprakulsi <span class="explanation"> (nieko tau bloga neatsitiks) </span>. Galvą prasikùlti. | Galvą kur prasikultumei! <br/>4. <span class="explanation">šiaip taip pragyventi, pravargti. </span> <br/>5. <span class="explanation">prasilavinti: </span> Praskuls vaikas <span class="explanation"> (ims geriau, lengviau mokytis) </span>. <br/><b> ausìs prakùlti</b> <span class="explanation">įkyrėti: </span> </span> Ausès prakū́lė su toms pasakoms. <br/><b>prakultà galvà</b> <span class="explanation">labai ko nors norėti, stengtis pasiekti: </span> Galva prakulta ant mokslo. Ant madnųjų sermėgelių anims galva prakulta. Prakulta galva ant visokių niekų. Anai ant tų išeigų galvà prakultà. <br/><b>prikùlti, </b>prìkulia, prikū́lė. <br/>1. <span class="explanation">daug (javų) iškulti; kuliant ką pripildyti: </span> Prikulta aguonų sėkla džiovinama. Prikūlėm pilną aruodą kviečių. Prikū́lė tokią krūvą vaikų, o nežiūri, kap jie gyvens. Tas žmogus prisikūlęs javų, pinigų pasirūpinęs. Kad prisikūlė tų kviečių – nežino, kur dėti. <br/>2. <span class="explanation">primušti, pripliekti, sumušti: </span> Ne kartą jį. prikūlė šeimininkas. Vyras pasigėręs taip prikūlė pačią, kad tris dienas sirgo. <br/>3. <span class="explanation">mušant sužaloti, pakenkti: </span> Koja prikùlta – gipsan rinko. <br/><b> ausìs prikùlti</b> <span class="explanation">įkyrėti: </span> </span> Ausis jau prikūlei – gana jau to skaitymo! <br/><b>sukùlti, </b>sùkulia, sukū́lė; <br/>1. <span class="explanation">kuliant sudaryti, gauti, prikulti: </span> Gražūs rugiai buvo – iš kapos po du centneriu sukū́lė. Nuplėšk stogą, iškulk jį ir, ką sukulsi, raitas neškis sėtų. <br/>2. <span class="explanation">iškulti: </span> Dabar gali neversti [pėdų], kol tuos sukùlsim. <br/>3. <span class="explanation">kuliant sugadinti, sudilinti, sudėvėti: </span> Aną mašiną sukūlė. <br/>4. <span class="explanation">sudaužyti, sutrupinti į gabalus, suskaldyti: </span> Ans prisitiko stiklinę ir sukū́lė. Aš ją sukūliau ir, surinkęs tiktai gražiausias daleles, sudėjau jas į daiktą. Ir sukūlė uzbonėlį. Tu sùkuli jau kelintą stiklinę. Aš tau pypkę sukulsiu, tabokėlę išbersiu. Ledai sukūlė juodą laivelį. Visus puodus par savo nezgrebnumą sukū́lė. Išritino visus kiaušius iš lizdo ant žemės, visus sukū́lė. Ta, sukūlusi sklėnyčią, pylė vandenį ant galvos jo. O ans molio sūdas, kuriame buvo virta, bus sukultas. Kaip puodą puodžiedžio sukulsi anus. Sukuliu eldiją. | Sukulti grumtus. Stiklo neišgersi, pilvo nepripilsi, galvos nesukùlsi. Su tuo kūju sukūlusys bokštą. Nukrito nu stalo torielka i susikū́lė. Visi grobstantys ir vagantys susikūlusio laivo daiktus. Laivas susikūlė į uolas. Laivui susikūlus, bene glemžei pajūrė [je] išmestus turtus? Bliūdas susikū́lė. Iš tų penkių kiaušių dar du susikū́lės. | Traukiniai susikūlė. Laimė kaip stiklas – greitai susikulia. <br/>5. <span class="explanation">sutrenkti, mušimu įskaudinti, sužaloti: </span> Į sprandą sukū́liau, ir tiek. Sulupė, sukū́lė pačią. Sukulti norėjau aną, t. y. užtikti par pečius. Nukritau žemėn it pelų maišas. Šoną baisiai sukūliau. Kūlė anas, kūlė – čysta poną sukū́lė. Ei tu, žvirbli, pulsi, uodegą sukulsi! Subukinu, sukuliu burną. Sukultas ir sumuštas esmi lyšnai. Jis mūsų nusidėjimo dėlei tapo išronytas ir mūsų griekų dėlei sukultas. Stojos po jų suraišiotas, sukultas ir suvalkiotas. Akmenimis sukūlę. | Eik pamaži, nesukulk kojų. Viešpatis … dienoje narso … sukuls galvą <span class="explanation"> (nubaus) </span> daug giminių. Tu ištinki visus mano neprietelius į jų veidą ir sukuli dantis Dievo nesibijančiųjų. Kuris puls ant to akmens, susikuls. Erelis išsikėlęs paleido, ir vėžlys ant uolomis susikūlė. Išpuolė uodas iš ąžuolėlio, susikūlė galvelę. [Tarpdury] nepamatė vienas antro ir gangreit galvomis susikūlė. Eik pamažu, nesusikulk kojas. Aukštyn lipi, kad labiau susikultum. Nuo aukščiau pulsi, labiau susikulsi. Kas aukštai nosį kelia, tas į adveriją susikulia. <br/>6. <span class="explanation">daužant suguldyti (augalus): </span> Ledai rūtas sukū́lė. Javus ledai sukū́lę; javai ledų sukùlti. <br/>7. <span class="explanation">susipešti, susimušti: </span> Nei iš šio, nei iš to susikū́lę, ir dar̃ sėdi kalėjime. <br/>8. <span class="explanation">nugalėti, sumušti: </span> Pone, tava dešinė sukūlė (sudaužė) neprietelius. Piktas tarnas … bus sukultas. Tu sukulk velno piktybę. Teikis sukult dūšios prieštarnykus. Šitais tad žodžiais … sukultis gal paklydimas pelagijonų. <br/>9. <span class="explanation">užmušti, nutrenkti: </span> Kad tave perkūnas sukultų! <br/>10. <span class="explanation">suvaikščioti, suplūkti: </span> Dėl svetimų reikalų sukūliau penkis kartus į miestą. <br/>11. <span class="explanation">susukti sviestą, kastinį: </span> Sušildydavo tą grietinę, sukùldavo, ir kastinys pasidarydavos. <br/><b> kójas sukùlti</b> <span class="explanation">nueiti toli ir be naudos: </span> Be reikalo kójas sukū́liau, o neradau daktaro. <br/><b>sukultà širdìs (dvasià) </b> <span class="explanation">nusižeminęs: </span> Visi šeši, pilni sukultos dvasės bei tikėjimo, meldė. Aš skundžiuos su gailinčia bei sukulta ir pakarna širdžia. <br/><b>užkùlti, </b>ùžkulia, užkū́lė; <br/>1. <span class="explanation">uždirbti kuliant javus: </span> Su tuo matoru nemažai užkū́lė. Kas užkùlta, reikia atiduot. Ažsikū́lė bent kelius maišus. Užsìkulia grūdų, duonos netrūksta. | Darbininkus užsìkula <span class="explanation"> (eidami patys kulti, užsidirba), </span> kūlė nebrangiai ir teatseita. <br/>2. <span class="explanation">užtrukti bekuliant: </span> Prieš šventę tai kiek ilgiau užsikū́lėm. <br/>3. <span class="explanation">užmušti: </span> </span> Baudžiaunykai, sako, savo piktą poną kultuvais užkūlę. Tiek metų, ir niekas jo. nebeùžkulia – reikalingumo jis čia nereikalingas. Žmogus … ažumušė vilką, o po tam ir lapę užkūlė. Kad kiek, ir būčiau užsikū́lęs. <br/>4. <span class="explanation">nuvarginti, užkamuoti: </span> Ažumuštas, ažkùltas – kurgi… vienas in tiek žemės. Nuo karščio visos karvės ažsikū́lė. <br/>5. <span class="explanation">pagardinti valgį riebalais, grietine ar kuo kitu, pramesti, pradaryti, užtrinti: </span> Būdavo, nusipirks lašinių, užkùldavo bulves, tai ir atsivalgyti negali. Darbymety nešykštėk įsnaujos barščiams užkulti. Be meisos virti, tik su užkulu užkultì batviniai. Šiandie paskutine spirgiuke bulbas užkū́liau. Ar aš jam neišviriau su pipirais barščių, ar aš jam neužkūliau baravyko kotu. Lašinių anys jau senai nebeturi – viralą užùkulia kanapių pienu. Namie ir žvakigalio užtenka putrai užkulti. Su gražumu barščius neužkulsi. Mėsos nebeturim nė barščiam užsikult. <br/><b> ausìs užkùlti</b> <span class="explanation">galvą išūžti, iškvaršinti: </span> Tie visokie barniai, rietynės man ir ausìs užkū́lė. Motūzėnė ausès mamai užkùls su savo kalboms. <br/><b>giltinė̃ užkū́lė barščiùs</b> <span class="explanation">mirė: </span> Ir tu pasensi, jei giltinė barščių neužkuls.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.