.
kvõsti, kvõčia (-čia), kvõtė (-tė)
1. klausinėti, tardyti: Jis kvõčia žodį (neznaimiai klausinėja, noria dasižinoti ir kitam noria pasakyti). Neradę nieko, ėmė piemenį kvõsti. Kvõstė kvõstė, iki iškvostė. Atkakęs žvalgas kvočia ne tik iš tėvų, iš vedžio, bet dailiai ir iš šalininkų apie visus panagučius. Kada gerai brolį bagočius prišėrė, prigirdė, pradėjo kvosti.
2. egzaminuoti.
3. prašyti, melsti: Ans kvoste iškvotė šieno (išprašė).
4. nujausti, numanyti, įtarti. . Man teip kvõčias. Aš prijaučiu (mano širdis prijaučia, man kvõčias) ko pikto. Man kvõčias, man rodos, man matos.
atsikvõsti, atsikvõčia (atsìkvočia), atsìkvotė. prisiminti: Močia savo kūdikį greičiau atsìkvočia, negu tėvas, t. y. primina. Atsìkvočia tie, sako, kad jau trys šimtai metų, kaip toks i toks žmogus čia gyvenęs.
dakvõsti, dakvõčia, dàkvotė. išklausti, ištardyti: Brolis dàkvotė, kur pavalgas, cukrus yra.
iškvõsti, iškvõčia, ìškvotė.
1. išklausti, išklausinėti, ištardyti: Iškvõsti yra neznaimiai išklausinėti. Generolas Marčas gerai mus iškvotė ir paleido važiuoti namo. Lauruke Saulius pradėjo matyti daugiau neiškvostų slėpinių, kaip garbanotoje mėgiamojo laukio burnoje. Tėvai nuotakos siunčia į žvalgus ištikimą žmogų … iš išgalių iškvõsti, koks vedys. Ir sutarė jie iškvosti iš vaikų, kaip jų motina šauks savo vyrą. Pasišaukė savo dukterį ir liepė jai, kad ji tą mįslę nuo to miško sargo sūnaus iškvostų. Dvasė tiria save, norėdama išsikvosti, kuomi esanti.
2. išegzaminuoti: Na, eikšen, Ksaverai, aš tave iškvosiu, ko tu jau moki. Prašau … leisti mane iškvosti Mokyklos taryboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.