dalaužti

láužti, -ia, -ė. lūžti.

1. lenkiant dalyti į gabalus, atskirti dalį nuo visumos: Vėjas žalią medį laužia. Netil medžio – nelaužė nei mažiausio žabo. Oi, kam tu kerti berželį, oi, kam tu lauži rykštelę?! Trys sesutės ant kalnelio laužė šakas nuo berželio. Pūtė šiaurus vėjelis, laužė naujus žėglelius. Mūsasis buvo jau láužęs tą ranką. Láužkit ragaišio ir valgykit. Laužk išalkusiam tavo duoną ir pavargusius vesk tavo namuosna. Ant upių ir ant ežerų vanduo sujudo ledą laužti. Badas geležį laužia. Vienas kitas laužiasi duonos, tepasi sviesto, ima sūrio skiautelę, kramto lėtai, atsargiai. Eitam (einame) rankoms láužties (pirštus sunėrę, bandyti stiprumą – kuris kurio rankas nulenks) . imti, gauti (gabalus) skaldant, kertant: Prygijos marmulas pas Dokimijos pilį laužiamas.

2. linus ar kanapes pavirš apminti, aplamdyti mintuvais: Vyrai visuomet linus láužia – daug sunkiau pradžioj pramalt. Kad jis nemoka láužt, tik saują ištąso.

3. skinti (lapus): Senis darže taboką (tabako lapus) láužia. Burokų lapus skina, o kopūstų tai láužia. Batviniams láužti vaikas jau geras.

4. versti, griauti, daužti: Neláužkit durų, aš tuoj atkabinsiu.

5. lošti, lenkti atgal: Jis láužia šautuvo gaiduką.

6. keisti kryptį. Saulė laužtais spinduliais į žvilgančią jūrą lėtai nusileis. Lęšiui pastorėjus, didėja akies laužiamoji galia, akis pajėgia suglausti tinklainėje skleistinius spindulius.

7. lenkti kampu: [Tabokų džiovintuvės] pryšakys tur būti į pietus ne vien laužtais galais, bet ir šalimis laužtoms. Vienas kitas ir dabar stato laužtu galu trobą. Laužtu galu stogas (su lėkiais) . Gotikoje dažniausiai buvo vartojama smaili arka – laužtas puslankis. Kuokelinių žiedų apatiniai žiedažvyniai su ilgais laužtais akuotais. suktis kampu, krypti: Vienas kelias tiesiog, o kits láužiasi ant Žaliosios. Už Gardino gronyčia láužias.

8. nekelti, neatlaikyti. Ledas žmogų láužia – šuo jau galėtų perbėgti. Pradėjo šalti – nė kelia, nė láužia. Į kalvą važiuok aplink: Kutpievės [pelkės] da lauš važiuotą. Ar pašalę? – Menkai, dar žmogų laužia.

9. spausti, slėgti: Sunkūs batai kojas spaudžia, šautuvėlis petį laužia. Kepurėlė galvą laužia, šviesus kardas šoną graužia. Sunkūs darbeliai rankeles laužia, rūstūs žodeliai širdelę spaudžia. Puikybė žmogų lauža žemyn. Maži vaikai kuprą laužia, o dideli širdį graužia. Bėda bėdą varo, o trečia kaklą láužia.

10. gelti, skaudėti: Menka sveikata – sopa krūtinę, nugarą traukia, láužia. Kojas pradėjo gelti, dešinę laužte laužia. Širdį laužti. skaudinti (sąnarius): Jį pradėjo šalčiai laužti. Laužia drugys, liga.

11. versti, spirti: Jie vaiką láužė prie mokslo, bet niekaip negalėjo perlaužti.

12. mokyti, lavinti, pratinti: Jautį mokinu, jautį laužiu. Kūdikį laužti. Liežuvį laužti (pratinti) . Jaunikliai jau láužias in šitos kalbos (stengiasi kitaip kalbėti) .

13. peržengti, nesilaikyti, laužyti: Nieku būdu neláužtina prysiega. Derėjimą (sutartį) láužti. Prisiegos nelauši.

14. stengtis įveikti, nugalėti: Tad sutramdęs savy bailumo priepuolį, krito į kitą kraštutinumą – desperatišką pasiryžimą, nieko nepaisant laužti bet kokį pasipriešinimą. Jau Juzia Eleną laužia ir su darbu, ir su šokiais. Tu láužk (pradėk) darbus pirmutinis. Muni miegas láuža, o vaikai čirškinas, negaliu užmigti. Pačiame įkaitime, pryšakiu eidamas klojo neprietelius ir po savi laužė. | Gėda laužia mane. Idant visada mūsų valią laužtumbim ir numarintumbim.

15. veržtis, brautis: O kai jau viskas nusibosta, tai suvirstam tirštoj vilkažolėj ir klausomės, kaip šlumščia po mišką karvės, laužiasi per krūmus avys ir tintiliuoja mano stalgūnės dvylosios skambalas. Žemaičiams pradėjus į miestą laužtis, išpuolė vienuoliai ir gynėsi. Láužas vanduo par kelį. Užmačiusi dobilus, karvė pradėjo laužtis. Nėra ko tau į miestą láužtis (norėti, stengtis išvykti), dykai nė ten pyrago nedalina. Vienur kitur jau kalėsi pirmieji dilgynių daigai patvory, lindo gležnas žolės laiškelis, laužėsi (smarkiai stiebėsi) į saulę kupli varnalėša. Jis laužėsi (atkakliai žengė) per gyvenimo kliūtis. Paskui bus galima pačiam laužtis į mokslą. Liaukies pikt daryti ir laužkies, jeib krikščioniškai … gyventumbei.

16. atlikti su staigiu trumpu pertrūkiu. Surinkime sueigos trūbysite, bet nedarysite laužto balso.
laužtinaĩ. Trumposios balsės, susitikusios su sklandžiosiomis sambalsėmis, yra ištaramos laužtinai.
blaũzdą (kóją, úodegą) láužti versti, spirti: Ar velnias jau tau blaũzdą láužia, ar tu negali palaukt?! Neskubink, niekas kójos neláužia (neveja) . Ko skubat, ar velnias uodegą lauža! Nėkas man úodegą neláuža: nenorėsu – neparduosu!
gálvą láužti versti įtemptai galvoti, sukti galvą: Man laužia galvą tas raštas. Pradžia galvą laužia (pradžia visada sunki) .
iš pir̃što láužti išgalvoti: Jei nežinai, iš pir̃što neláužk: sakyk tik, ką pats gerai žinai.
kẽlią láužti įveikti pirmuosius sunkumus, duoti pradžią: Prieš mus žalumynais apkaišyta stovėjo pirmoji stambesnė mūsų draugo knyga, laužianti kelią į literatūrą mūsų kartos rašytojams.
nósį láužia labai dvokia ar kvepia: Prisismardinę kaži ko – nósę láuža. Smarvė čia net nosį laužia. O jau neša nuo jo – iš kurios pusės beprieik, nosį laužte laužia. Tai kvepia, net nósį láužia.
pirštùs láužtis gailėtis po laiko: Karalius net pirštus laužėsi iš gailesties.
pupàs láužti žaisti sveriant vienas kitą ant nugaros: Einam pùpų láužt.
antláužti. užlaužti. . Negaliu antsiláužti (prisiversti) šnapšės negerti.
ántakius antláužti būti piktam, susiraukti: Ántakius antláužęs paveizėjo skersoms. Ko niūksai kaip miškas, antakius antláužęs?
šìrdį antláužti prisiversti pamilti: Ant to žmogaus ans negal širdiẽs antláužti. Pirmiau ano nekenčiau, bet paskuo prigudau ir antláužiau šìrdį. Negal nė antlaužti širdelės muno ant turtingos mergelės, ana papratusi valelė [je] būti.
apláužti.

1. šiek tiek, dalį nulaužti, aplaužyti: Vai, ko nuvyto žalia rūtelė – ar šakelės apláužtos, viršūnėlė nulaužta?

2. aplink nulaužti.

3. atlikti pirminį linų mynimą, apminti juos mintuvais: Jūs geriau apláužkit, kad mažiau spalių liktų. Tryneklė linus tik aplauža, dėl to duoda į mintuvus parbraukti.

4. apveikti, apgalėti, aplenkti: Jau tu mane apláužei – greičiau pjauni. Dabar naktis dieną apláužia (nuo birželio 24 d. naktis ilgėja) .

5. atlikti didumą darbų: Kai apsilaušiu darbais, verpatės daug turiu, aust misliju.

6. apsileisti, būti netvarkingam: Gryčia nešluota, visur prigriauta visa ko – kaip te ir gyvent, šitaip apsláužus. Apsláužė ir guli kaip laužas. Apsiláužė apsiláužė, ir neina dirbt. Apsiláužusi tokia, apveidė̃ (seno, neskaistaus veido), o gavo vyrą. Apsiláužiau visiškai su miegu, nebėr ir galo norėjimo.

7. storai, netinkamai apsirengti, apsitūloti: Pasidėk kailinius šiokio [je] šilto [je] [dieno [je] ] – kaip tau nėr šilta, taip apsiláužus! Sėdi, kailiniais apsiláužęs, rodos, kad būtų šaltà. Kepurėms apsiláužę (apsimaukšlinę) .

8. daug turėti, apsiversti kuo: Ana turia drobužių apsiláužus.
atláužti

1. lenkiant atidalyti, atskirti nuo ko nors: Atláužęs duonos, duok jamui. Bubinas (tranas) rudenį voliojas: nė sparnų, nė kojų – visa par jį atláužta. Ėmiau pentį [dalgio] ir atláužiau, kap daviau kupstan. Žodį nebatláuši (nebeatšauksi) teisme: kas išsprūdo, tujau užrašo. Atsisėda ant akmens ir, atsilaužęs duonos, valgo. Su viena ranka duonos nelaužyk, bet dailiai atláužkis, su abim rankim riekę paėmęs. Stovi sūris, atsilaũž' (atsilaužk) i valgai (valgyk) . Pakerė [je] žemės gabalas atsiláužė.

2. atlošti, atlenkti: Gaidį [šautuvo] atláužk. Atláužė šautuvą, bet nešavo, tik pabaidė. Atláužtą gaidelį neneškis, ka nenusišautumi. Teip kietai sučiupo, kad led atláužiau pirštus. Menkė atláuža meškerę. Antilopa yra atlaužtais ragais. Galvą atlaužti (atmesti atgal) . Jis atsilaužė karabiną, per šakas in ją šovė. Eina atsiláužęs (atsilošęs) .

3. užsisukti (pakrypti): Ėjo ėjo ūlyčia, o paskui vėl atsiláužia.

4. atkristi, atsinaujinti: Liga atlaužė. Kas tave varo iš lovos! O jei liga atlauš?. Buvau pasveikęs, liga vėl atsiláužė. pakartotinai susarginti: Jei tave tavo liga atlaužtų, tai aš rūpysiu, kad tu tos pačios liekarstvos gautumbei.

5. atplėšti, išlaužti: Jie atlaužė geležinę piningų spintą su įrankiais. Norėjo vartus atlaužti. Vyriausybė prisakė, kad kiti tokius butus atlaužtų ir vislab sau atimtų.
daláužti. baigti nulaužti: Palūžusios nendrės nedalauš, o rūkstančio lino neužgesys.
įláužti.

1. daryti, kad truputį įlūžtų: Įláužk lazdelę. Ir dabar tik pamačiau, kad jo dešinioji koja įlaužta. Buvo gruodas neįláužiamas (kėlė) . Neįláužamas pašolis buvo aną rytą. Stogas taip yra dailiai klotas, jog nei audra neįlauž.

2. kiek praardyti, pragriauti kurioje nors vietoje: Tvanas ir pylimą įláužė.

3. įveikti: Gal kaip įláušim (baigsime namus statyti) . Aš daug turiu darbo su keliais, da šiandie čia pro kaimą neįláušiu (neįstengsiu pataisyti) .

4. pamokyti, palavinti: Inláužė vaiką.

5. įsiveržti, įsibrauti jėga: [Minia] įsilaužė pro duris. Vagių būta įsiláužta klėtin, tik nieko nesuspėta pavogti. | Tifaus liga įsilaužusi.
sprándą įláužti nužudyti: Žmogžudžiai, anims sprándą įláužti reik!
išláužti.

1. daryti, kad išlūžtų: Jei neištrauksi, išláužk mietą iš žemės. Vėtra beržą išláužė (iš šaknų nulaužė) . Laumė papykus išlaužė kiškiukui kitą kojytę. [Samsonas] atrado išdžiūvusiūse nasrūse įsimetusias bites, išlaužė korį ir valgė. Uosio tvorą išlaužė, žolynėlius išmynė. Ir išlaužė bėrs žirgelis naujįjį žiogrelį. Žmogus savo žambio ieną išlaužęs ir šunį nudaužęs. Akmenys išlaužti. Eidamas per sodžių, išsiláužiau baslį, kad turėčiau kuo šunų atsiginti. Išsilaušiu beržo rykštę, eisiu mergelę žadinti. Netyčia užvėžlinęs ant sraigės lukšto, išsilaužiau dešinį blauzdikaulį. Teip drąsiai kandau – būčia dantis išsiláužęs.

2. išminti linus paviršutiniškai: Linai tik išlaužti par mintuvus. Jeigu sauja blogai vyro išláužta, sunku mergai ją gerai išbraukt.

3. išversti, išmušti norint atidaryti: Išlaužiu duris. Smarkiai neužkišt – išlaũš korkę.

4. išplėšti: Toks pasirodo kaltininkas – pikčiau kaip klėtį išlaužęs arba žmogų užmušęs.

5. išriesti, išlenkti: Vieną pėdą išláužia ir užvožia kap kepurę – tai mendelys (guba) . Vyrų daugelis kostiumuoti, su šilkiniais kaklaraiščiais, krūtines išlaužę.

6. vargiai, sunkiai gauti, sugriebti, parūpinti: Ko čia siaubt už laiko, kai reiks [pinigų],
išláuši iš kur nors. Kai jum, gal kaip nors išláušiu (parūpinsiu) mašiną porai dienų. | Ale iš kur tamsta išlaužei (išgalvojai), kad žemę dovanai duos? Kurgi ji vaišins svečius, tokia sukta – laužte neišláužtum kapeikos.

7. godžiai išgerti, išmaukti: Gečėnė nora gert, beveik pusę lyterio išláužė.

8. sunkiai išlavinti, išmokyti: Nebišláuš, nekeisu žodžių (aukštaitiškai nekalbėsiu) . Aš užsispyriau ją išláužtie. Mes esame jį gana laužę ir anavę, ale nieko neišlaužėm.

9. prasilaužus išeiti, išsiveržti: Vėl arkliai išsilaužė, nulėkė prie stirtų. Buvo uždarytas, tai išsiláužė pro duris. Geras žvejys buvo, dėl to ir išsiláužė par vilnis, nenuskendo. | Tąsyk Nemunas da tik ką išsiláužęs buvo. išsivaduoti, atsikratyti: Norėdamas išsilaužti iš valdžios kryžeivių, sandarą su juomi padarė.
iš pir̃što išláužti

1. išgalvoti, prasimanyti: Visos tos šnekos iš piršto išlaužtos. Kalbos pavyzdžiai nėr iš mano paties piršto išlaužti. Mano apysakų veikėjai nėra išgalvoti ir iš piršto išlaužti. Aš dabar nekenčiu išsvajoto ir iš piršto išlaužto dangaus. Iš pir̃što išláužtos naujienos.

2. Iš kur aš tau imsiu: iš pir̃što neišláušiu (neturiu, nėra) . Iš piršto neišlauši darbo. Iš kur aš gausiu [skolą grąžinti]:
ar iš pir̃što išláušiu, kad neturiu. Be nieko iš piršto neišlauši, iš delno neišgrauši.
nuláužti.

1. daryti, kad nulūžtų, nuo ko nors atsidalytų: Jie susėdo ant audros nulaužto seno beržo. Ans nuláužė blauzkaulį. Žalios rūtos neišrauk, viršūnėlės nenulaužk. Palenkt baltą berželį, nulaužt žalią šluotelę. Nulaužk išalkusiam duonos tavos. Mat toj pati galybė, ką miškus sugraužė, širdį, dūšią apgriuvo ir giesmę nulaužė. Kad aš jojau per žalią girelę, nusilaužiau putino šakelę. Nusilaužki rykštelę šėmiems jauteliams pasivaryti, naujam žuobreliui pasitaisyti. Jautis atsirėmė – ragus nusilaužė. Daug apžioti panorėjęs, dantis nusilauši.

2. nuskinti (lapus): Lapus nulaužiu. Kopūstams lapus nuláužti. Alyvų lapų buvo nuskynusi (nulaužusi).

3. įveikti: Itokis sveikas žmogus buvo, o smertis greit nuláužė. Ma [no] bobutė senai nusláužė (mirė) .

4. sugriauti: Triobą, tiltą nuláužti.

5. nutraukti, sustabdyti veikimą: Visas paieškojimas turįs būti nulaužtas.

6. išspręsti: Prova ilgai truko ir tapė galiausiai … ant gero nulaužta. Landrotas … mažus provos dalykus nulauž.
gálvą (sprándą) nuláužti nužudyti: Toliau kaip jojo, klupo arklys – būtų karaliūnui galvą nulaužęs. O jei jo nevaduoji, tada nulaužk jam sprandą.
gálvą (sprándą) nusiláužti žūti, galą gauti: Gálvą nusiláužk – nerasi (niekaip nerasi) . Tikėk manim, šį kartą jis nusilauš sau sprandą.
ragùs nuláužti įveikti kieno išdidumą, puikybę, galybę: Jam kaimynai nuláužė ragùs.
paláužti.

1. daryti, kad palūžtų: Audrų ar laiko palaužti šimtamečiai milžinai patys savaime griuvo ir puvo. Žalią rūtelę vėjelis paláužė. Palaužė tokį ąžuolėlį, paskynė mano dobilėlį. Palaužta, rūtele, daugiau nežaliuosi, tu, jauna mergele, daugiau nedainuosi. Oi, spuč, gegele, lėk į girelę, nepalaužk viršūnėlės! nulaužti: Kap griuvo [namas],
tai kojas paláužė. O šitas išgama, kad jis kojas palaužtų, elgiasi kaip ne visas pasaulis. Anas nežabojęs važiavo, nuog kalno arklys nunešė ir paláužė ranką. Nusieičiau į girelę, pasilaužčiau rykštę. Tu pasilaužki pušų šakelę, pasigraibyki marių putelę. Jis pasilaužė koją. sulaužyti: Žirgas tvorelę paláužė. Ratus paláužė. O jis palaužė aukso žiedelį ant baltųjų rankelių. Žmogus ne ragaišis: ranka nepalauši, peiliu neperpjausi.

2. paminti kurį laiką linus: Paláužk dabar tu už mane [linus].

3. paskinti, paskabyti: Tuoj pareis iš lauko pusryčiautų, o dar bobulės nieko nepagaminta: nei agurkų neparinkta, nei batvinių nepalaužta, nei nieko…. Ejo Kotrelė ožkoms karklų paláužt. Įsakė jam motutė palaužti (suskinti) pušinę krosnies padui šluostyti. Reik eit lapų pasiláužt. | Nuėjęs į mišką pasiláužk šluotų.

4. pasukti: Kap išvažiuosit, paláužkit kairėn.

5. palenkti: Meška palaužė jį po savęs, tik vaikis beišgelbėjo pripuolęs su kirviu. Jei norėsi gubos pastatyti, tai pirma palaužk pėdą, o paskui statyk apie jį. Šuo, smarkiai paspirtas, kaukdamas išbėgo, uodegą palaužęs (pabrukęs) . Drobė geriausia – nepalaužama kaip tošis. Kap ėmė pasakot, tai ir aš į tą šoną pasláužiau (palinkau, pritariau) .

6. prisiversti: Iš pradžių nėkaip nenorėjo mokyties, bet ilgainiuo pasiláužė. Blogai mokosi, vis nepasiláuža pri mokslo. Pasiláužk ir išgerk, kad ir šoka pryš.

7. užsispirti: Pasiláužė kaimynai stačiai eiti, ne aplinkuo, y [ra] neparsakomi.

8. įveikti, susilpninti, pakirsti: Ji buvo daug vargų mačiusi, bet jos linksmo būdo niekas nebuvo palaužęs. Pirmas nepasisekimas nepalaužė jo atkaklumo ir pasiryžimo. Tačiau sunkvežimio šoferis nepalaužiamas (nepaveikiamas, tvirtas): jis sėdi savo kabinoje ir – nė iš vietos. Paláužė ir man tokis gyvenimas sveikatą. Biednasis buvo paláužtas: nu saulės lig saulės turėjo dirbti. Dora – tvirta, visas bėdas palaužia.
ragùs paláužti įveikti puikybę, galybę: Didesniam užaugus ragų nepalauši.
šìrdį paláužti pakeisti kieno priešišką nusistatymą, paveikti: Jai skyrė užbaigti Jadvygos darbą ir palaužti šito laukinio valdovo širdį. Gražumu ir kietą šìrdį paláuši.
[sàvo] šìrdį paláužti prisiversti, priprasti prie ko, prisiversti pamilti ką: Oi, tik palaužė savo širdelę į vargdienę mergelę. Aš nepalaužiau savo širdelės už bagoto bernelio. Dukrele mano, mano jaunoji, ant ko palaužei savo širdelę? | Paláužk šìrdį (nusilenk) i paprašyk.
parláužti.

1. parversti laužiant: Vaikai, kas tą medelį parláužėt? Žirgs parlaužė lendrių tvorą ir išmynė rūtytes. Jisai griuvo ant manęs kaip medis parlaužtas. Susikibo toks žalginis dailus vyras su tuo krumpliu tokiu, o tas jį parláužė (parmetė), i gana. Tokį medį parláužė: kas jo par storumas, kas par šakos – tai tik ir vėjas!

2. nugalėti: Tokį drūtą žmogų ir tep greit liga parláužė.
pérlaužti.

1. perpus sulaužyti: Perlaužtas šiaudas vėl linko prie žemės. Mergaitė lyg perlaužta palinko, suklupo į bulvių skutenas. Ne pyragas – nepérlauši. Mietą pérsilaužęs, bėga kiaulės varyti iš daržo. Kap virto, tai koją per šeivą persilaužė.

2. pralaužti 3: Mūsų fronto niekas neperlaužė ir neperlauš.

3. įveikti, nugalėti: Kuris kurį pérlaušim (permesim per save, surėmę nugaras ir susinėrę rankomis) .

4. kitaip įtikinti, pakeisti, paveikti: Sunku seną žmogų bepérlaužti (perkreipti į kitą pusę, išmokyti) . Jau kad ans užsispyrė, nė pasiutęs ano nepárlauši. Nei būdo, nei ūkio ūmai neperlauši. Aleksys tačiau jokiu būdu negalėjo tai padaryti, nors tam kartui ir persilauždavo (prisiversdavo, nusigalėdavo) . Tura tokį stičą ans, ka jau pats savęs nebepársilauža.

5. persigauti, prasibrauti: Persilaužiu, persiveržiu, persigaunu. Per erškėtynus ir aukštą žolę reikėjo persilaužti.

6. pakrypti, persiversti į kurią pusę: Jauni jau párlaužė – ne taip kalba, kaip seni. Vasara persilaužė į rudenį. Ir muno Jonelis pársilaužė į gerą kelią. padaryti griežtą posūkį, pasikeitimą. Kartą nubudo vakare – liga jau buvo persilaužus (krizė įvykusi) .

7. persiimti, perprasti: Kai pársilauš, tai matysi, kaip gerai mokysis. Jam sunku buvo kariuomenėje, kol pársilaužė. Nemažai dar vargo reiks padėt, lig pérslauš moksle. Kalbą persilaužt (išmokti kitaip kalbėti) sunku.
káušą pérlaužti. išgerti degtinės:
nė pérlaužto grãšio nieko: Ne párlaužto grãšio negaunu nu vaikų.
šìrdį pérlaužti paveikti: Neperlaužė širdies karaliaus ir tie stebuklai.
sàvo šìrdį pérlaužti prisiversti pamilti: Laužiau žagrelę ir pasagėlę, tik neperlaužiau savo širdelės. Tiktai perlaužiau savo širdelę ant vargdienės mergaitės. Aš neparlaužiau savo širdelę už bagoto bernelio.
praláužti.

1. pradėti laužti, pirmą sykį atlaužti: Praláužk kitą miežienio raguolėlį, kur šiltesnis. Pirmą kėpį tura praláužti. Senis paėmė pagrandį, pralaužė ir norėjo valgyt.

2. padaryti tarpą, skylę, išlaužti, išgriauti: Pralaužtà spraga. Užtvanka jau vieną kartą pralaužta, ir upeliai teka teka. Prieš juos nepralaužiama siena stovėjo vargas ir tamsa.

3. veržiantis įveikti, pramušti: Demonstrantai keliskart pralaužė policijos grandines. | Sparnais pralaužėm dangaus mėlynę, žaibam atstatėm jauną krūtinę. Geru žodžiu ir kietą širdį pralauši (paveiksi) . Bet ar jie iš viso prasilaužė (prasiveržė) iki savųjų?

4. pirmajam praminti važiuojant (žiemos kelią): Važiuok vėliau – dabar nepralaužtì keliai. Jaunuolis pajėgia prasilaužti kelią į laimę.

5. pramokyti, pralavinti: Gelžinės kantrybės reik, kol tokį pūslagalvį praláuži. Zosė truputį prasilaužė jau lenkiškai. Ji greit prasiláužė, kaip valgį virti. Anas truputį prasiláužęs.
kẽlią prálaužti pašalinti kliūtis, pirmam siekiant ko: Aš pralaušu kelią (pirmoji ištekėsiu), paskuo galėste ir kiti žanyties.
priláužti.

1. laužiant pririnkti, pridėti ką nors: Dar vežimą sausų lazdynų priláužėm. Prisiláužėm šluotų.

2. (linų) priminti: Pirma priláužkit, paskum parūkysit.

3. priskinti (lapų): Priláužiau maišą lapų.

4. pripjauti: Kad priláužė rugių kaip meldo.

5. prilenkti, prilošti iki kur: Mašina priláužė ir sudurdė žmogų. Ranka prilaužta pri nugaros, kur beišbėgsi.

6. prilenkti, priversti, pripratinti: Slinkas piemuo – pri darbo nepriláužamas. Daug privargo, kol prilaužė ingi saũ. Po nedaugi, po nedaugi prilaužėm, ir pasdarė geras šuva. Mažo nevedęs, nelenkęs, didelio nebeprilauši. Ant ko iš jauno save neprilenksi, ant seno neprilauši. Senam sunku prisláužti in mokslą. Prisilaužė kiek gerbt pirkėjus. Aš jau prisláužiau (pripratau), kap dar̃ kalba.

7. prisigrūsti, prisibrauti prie ko.
šìrdį priláužti. priprasti prie ko, pamilti: Negaliu, ir gana, prie jo širdiẽs priláužti.
suláužti.

1. sudėti, sudaryti ką laužant, suskinti ką: Aš suláušiu po šakelę ir sudėsiu po žodelį. O kaip nusieisi į rūtų darželį, tu susilaužki meirūnų šluotą.

2. sulaužyti: Sulaužtos nendrės nedalauš ir rūkstančių linų neužgesys. | Sulaužk nutvėręs žmogų, tai jis nesterėžios.

3. įveikti, pralaužti: Tuo tarpu sulaužtasis sparnas kryžeivių atsitaisęs metės ant eilos lietuvių žemaičių. Nesulauš mūs vargai, neįveiks neturtai.

4. užriesti: Arkliai bėga, uodegas suláužę.

5. atsilaužti: Susiláužiau šautuvą ir lauku baidyklės. Susilaužei šautuvą ir gali šauti.

6. susigrūsti kur.
užláužti.

1. ne visai nulaužti, įlaužti: Eidamas per mišką, vis užláužiau, užláužiau šakeles, kad žinočiau kelią atgal. Nagą užláužiau.

2. laužiant palikti įsmigusį nulūžusio daikto galą: Rakštį piršte neužláužk. Užláužė pašiną (neištraukė, galas liko) . Traukė ir užlaužė dantį. Lopyta lopyta ir adata ažláužta. Tu ažláužei [kirvio kotą],
tu ir kalvėn eik. Kirsdamas malką, pašiną užsiláužiau.

3. atversti atgal, užlenkti, užsukti: Užlaužė mergelė baltas rankeles ir žodį kalbėjo, gailiai verkdama. Gulėjo jis aukštielninkas, nepatogiai užlaužęs dešinę ranką už nugaros. Nespėjo jis nė apsižiūrėti, kaip policininkai stvėrė jį už rankų, užlaužė jas už nugaros ir surišo virvagaliu. Ka užláužiau pirštą, tas vaikis pradėm į lubas šoka. Motina verkė, užsiláužus rankas. užversti, atlošti, užriesti: Kareiviai smalsiai stebėjo ją, užlaužusią galvą į dangų. Bėris bėga, uodegą užláužęs. Žiūrėk, tas varvalas, nosį užláužęs, vaiposi kaip čemerys. Kairysis jos ragas buvo užlaužtas atgal, o paskui nulenktas pažiauniui žemyn, iki pat snukio. Kepurės snapelis užláužtas aukštyn pagal madą. Rėkia kaip ožys užlaužta uodega. Bėga kaip vilkas, uodegą užlaužęs. Didelis vyras, užsiláužęs (užsivertęs, galvą atmetęs) turi žiūrėti. Kailinių apkaklę užsilaužęs (užsivertęs) . nulenkti žemyn kampu: Senovės trobos buvo užlaužtais galais. Kai užlaužtas dangtis, tai trobos galo nepūdžia lietus.

4. pasisukti, pakrypti: Ties ežeru kelias užsiláužia kairėn.

5. įveikti: Jeigu rytoj tą darbą užláušme, pailsėsme. Bernai susiėmė, ir Jonas lengvai užláužė Petrą. Daug dar bulvių yra, nelabai irgi rytoj užlaũš (nukas) . Mūsų [mergaitės] ar (irgi) nebegal užláužt (užmigdyti) .

6. prispirti, pričiupti: Jūs jį užláužkit, kad pasistengtų. Galiam užlaužti ir pirminyką (pareikalauti iš jo), kad kelias blogas. Ji džiaugias, kad užláužė po savam (ginčą laimėjo) . Užsilaũš (užsispirs) gulėt bent dieną.

7. priversti kur būti, likti: Užláužiau šiandie vaiką namie, nebleidau į mokyklą tokie šaltie. Kas ten tave teip užláužė, ko nepareiti? Užláužė muni numie jauniejai – turiu numus sergėti. Butelį užláužęs (nugėręs, ant dugno palikęs), davė ir mun gerti. Užsilaužė ans už kertės – nė pasiutęs būdamas ano neišvesi.

8. užsiausti, užlenkti kur: Kai aš tave užláušu kertė [je],
tai tu savo kelmą išmanysi!. Kad juos užlauš (pareikalaus atsakomybės), tai aš jau trauksiuos.

9. apleisti, paversti laužu: Šiandiej, kaip tyčia, svečių prigužėjo, o gryčia užlaužta. Gyvena diedas su boba ažsiláužę kaip kokiam lauže.
añtakius užláužti būti piktam, susiraukti: Ka patraukiau tą stiklinę ántakius užláužusi.
nósį užláužti didžiuotis, puikauti: Jos nósis užláužusios vaikščio [ja]. Tai mergos: nosis užlaužusios, mandrume prapuolusios.
šìrdį užláužti palenkti save, prisiversti pamilti: Negaliu priprasti, negaliu širdies užlaužti, negaliu nė paveizdėti. Bet užlaužk gi tu dabar širdį bent tam kartui. Kaip reik šìrdį tą užláužti, kad ir į ano pusę negaliu paveizėti.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>láužti, </b>-ia, -ė. lūžti. <br/>1. <span class="explanation">lenkiant dalyti į gabalus, atskirti dalį nuo visumos: </span> Vėjas žalią medį laužia. Netil medžio – nelaužė nei mažiausio žabo. Oi, kam tu kerti berželį, oi, kam tu lauži rykštelę?! Trys sesutės ant kalnelio laužė šakas nuo berželio. Pūtė šiaurus vėjelis, laužė naujus žėglelius. Mūsasis buvo jau láužęs tą ranką. Láužkit ragaišio ir valgykit. Laužk išalkusiam tavo duoną ir pavargusius vesk tavo namuosna. Ant upių ir ant ežerų vanduo sujudo ledą laužti. Badas geležį laužia. Vienas kitas laužiasi duonos, tepasi sviesto, ima sūrio skiautelę, kramto lėtai, atsargiai. Eitam <span class="explanation"> (einame) </span> rankoms láužties <span class="explanation"> (pirštus sunėrę, bandyti stiprumą – kuris kurio rankas nulenks) </span>. <span class="explanation">imti, gauti (gabalus) skaldant, kertant: </span> Prygijos marmulas pas Dokimijos pilį laužiamas. <br/>2. <span class="explanation">linus ar kanapes pavirš apminti, aplamdyti mintuvais: </span> Vyrai visuomet linus láužia – daug sunkiau pradžioj pramalt. Kad jis nemoka láužt, tik saują ištąso. <br/>3. <span class="explanation">skinti (lapus): </span> Senis darže taboką <span class="explanation"> (tabako lapus) </span> láužia. Burokų lapus skina, o kopūstų tai láužia. Batviniams láužti vaikas jau geras. <br/>4. <span class="explanation">versti, griauti, daužti: </span> Neláužkit durų, aš tuoj atkabinsiu. <br/>5. <span class="explanation">lošti, lenkti atgal: </span> Jis láužia šautuvo gaiduką. <br/>6. <span class="explanation">keisti kryptį</span>. Saulė laužtais spinduliais į žvilgančią jūrą lėtai nusileis. Lęšiui pastorėjus, didėja akies laužiamoji galia, akis pajėgia suglausti tinklainėje skleistinius spindulius. <br/>7. <span class="explanation">lenkti kampu: </span> [Tabokų džiovintuvės] pryšakys tur būti į pietus ne vien laužtais galais, bet ir šalimis laužtoms. Vienas kitas ir dabar stato laužtu galu trobą. Laužtu galu stogas <span class="explanation"> (su lėkiais) </span>. Gotikoje dažniausiai buvo vartojama smaili arka – laužtas puslankis. Kuokelinių žiedų apatiniai žiedažvyniai su ilgais laužtais akuotais. <span class="explanation">suktis kampu, krypti: </span> Vienas kelias tiesiog, o kits láužiasi ant Žaliosios. Už Gardino gronyčia láužias. <br/>8. <span class="explanation">nekelti, neatlaikyti</span>. Ledas žmogų láužia – šuo jau galėtų perbėgti. Pradėjo šalti – nė kelia, nė láužia. Į kalvą važiuok aplink: Kutpievės [pelkės] da lauš važiuotą. Ar pašalę? – Menkai, dar žmogų laužia. <br/>9. <span class="explanation">spausti, slėgti: </span> Sunkūs batai kojas spaudžia, šautuvėlis petį laužia. Kepurėlė galvą laužia, šviesus kardas šoną graužia. Sunkūs darbeliai rankeles laužia, rūstūs žodeliai širdelę spaudžia. Puikybė žmogų lauža žemyn. Maži vaikai kuprą laužia, o dideli širdį graužia. Bėda bėdą varo, o trečia kaklą láužia. <br/>10. <span class="explanation">gelti, skaudėti: </span> Menka sveikata – sopa krūtinę, nugarą traukia, láužia. Kojas pradėjo gelti, dešinę laužte laužia. Širdį laužti. <span class="explanation">skaudinti (sąnarius): </span> Jį pradėjo šalčiai laužti. Laužia drugys, liga. <br/>11. <span class="explanation">versti, spirti: </span> </span> Jie vaiką láužė prie mokslo, bet niekaip negalėjo perlaužti. <br/>12. <span class="explanation">mokyti, lavinti, pratinti: </span> Jautį mokinu, jautį laužiu. Kūdikį laužti. Liežuvį laužti <span class="explanation"> (pratinti) </span>. Jaunikliai jau láužias in šitos kalbos <span class="explanation"> (stengiasi kitaip kalbėti) </span>. <br/>13. <span class="explanation">peržengti, nesilaikyti, laužyti: </span> Nieku būdu neláužtina prysiega. Derėjimą <span class="explanation"> (sutartį) </span> láužti. Prisiegos nelauši. <br/>14. <span class="explanation">stengtis įveikti, nugalėti: </span> Tad sutramdęs savy bailumo priepuolį, krito į kitą kraštutinumą – desperatišką pasiryžimą, nieko nepaisant laužti bet kokį pasipriešinimą. Jau Juzia Eleną laužia ir su darbu, ir su šokiais. Tu láužk <span class="explanation"> (pradėk) </span> darbus pirmutinis. Muni miegas láuža, o vaikai čirškinas, negaliu užmigti. Pačiame įkaitime, pryšakiu eidamas klojo neprietelius ir po savi laužė. | Gėda laužia mane. Idant visada mūsų valią laužtumbim ir numarintumbim. <br/>15. <span class="explanation">veržtis, brautis: </span> O kai jau viskas nusibosta, tai suvirstam tirštoj vilkažolėj ir klausomės, kaip šlumščia po mišką karvės, laužiasi per krūmus avys ir tintiliuoja mano stalgūnės dvylosios skambalas. Žemaičiams pradėjus į miestą laužtis, išpuolė vienuoliai ir gynėsi. Láužas vanduo par kelį. Užmačiusi dobilus, karvė pradėjo laužtis. Nėra ko tau į miestą láužtis <span class="explanation"> (norėti, stengtis išvykti), </span> dykai nė ten pyrago nedalina. Vienur kitur jau kalėsi pirmieji dilgynių daigai patvory, lindo gležnas žolės laiškelis, laužėsi <span class="explanation"> (smarkiai stiebėsi) </span> į saulę kupli varnalėša. Jis laužėsi <span class="explanation"> (atkakliai žengė) </span> per gyvenimo kliūtis. Paskui bus galima pačiam laužtis į mokslą. Liaukies pikt daryti ir laužkies, jeib krikščioniškai … gyventumbei. <br/>16. <span class="explanation">atlikti su staigiu trumpu pertrūkiu</span>. Surinkime sueigos trūbysite, bet nedarysite laužto balso. <br/><b>laužtinaĩ</b>. Trumposios balsės, susitikusios su sklandžiosiomis sambalsėmis, yra ištaramos laužtinai. <br/><b> blaũzdą (kóją, úodegą) láužti</b> <span class="explanation">versti, spirti: </span> </span> Ar velnias jau tau blaũzdą láužia, ar tu negali palaukt?! Neskubink, niekas kójos neláužia <span class="explanation"> (neveja) </span>. Ko skubat, ar velnias uodegą lauža! Nėkas man úodegą neláuža: nenorėsu – neparduosu! <br/><b>gálvą láužti</b> <span class="explanation">versti įtemptai galvoti, sukti galvą: </span> Man laužia galvą tas raštas. Pradžia galvą laužia <span class="explanation"> (pradžia visada sunki) </span>. <br/><b>iš pir̃što láužti</b> <span class="explanation">išgalvoti: </span> Jei nežinai, iš pir̃što neláužk: sakyk tik, ką pats gerai žinai. <br/><b>kẽlią láužti</b> <span class="explanation">įveikti pirmuosius sunkumus, duoti pradžią: </span> Prieš mus žalumynais apkaišyta stovėjo pirmoji stambesnė mūsų draugo knyga, laužianti kelią į literatūrą mūsų kartos rašytojams. <br/><b>nósį láužia</b> <span class="explanation">labai dvokia ar kvepia: </span> Prisismardinę kaži ko – nósę láuža. Smarvė čia net nosį laužia. O jau neša nuo jo – iš kurios pusės beprieik, nosį laužte laužia. Tai kvepia, net nósį láužia. <br/><b>pirštùs láužtis</b> <span class="explanation">gailėtis po laiko: </span> Karalius net pirštus laužėsi iš gailesties. <br/><b>pupàs láužti</b> <span class="explanation">žaisti sveriant vienas kitą ant nugaros: </span> Einam pùpų láužt. <br/><b>antláužti</b>. <span class="explanation">užlaužti. </span>. Negaliu antsiláužti <span class="explanation"> (prisiversti) </span> šnapšės negerti. <br/><b> ántakius antláužti</b> <span class="explanation">būti piktam, susiraukti: </span> </span> Ántakius antláužęs paveizėjo skersoms. Ko niūksai kaip miškas, antakius antláužęs? <br/><b>šìrdį antláužti</b> <span class="explanation">prisiversti pamilti: </span> </span> Ant to žmogaus ans negal širdiẽs antláužti. Pirmiau ano nekenčiau, bet paskuo prigudau ir antláužiau šìrdį. Negal nė antlaužti širdelės muno ant turtingos mergelės, ana papratusi valelė [je] būti. <br/><b>apláužti</b>. <br/>1. <span class="explanation">šiek tiek, dalį nulaužti, aplaužyti: </span> Vai, ko nuvyto žalia rūtelė – ar šakelės apláužtos, viršūnėlė nulaužta? <br/>2. <span class="explanation">aplink nulaužti. </span> <br/>3. <span class="explanation">atlikti pirminį linų mynimą, apminti juos mintuvais: </span> Jūs geriau apláužkit, kad mažiau spalių liktų. Tryneklė linus tik aplauža, dėl to duoda į mintuvus parbraukti. <br/>4. <span class="explanation">apveikti, apgalėti, aplenkti: </span> Jau tu mane apláužei – greičiau pjauni. Dabar naktis dieną apláužia <span class="explanation"> (nuo birželio 24 d. naktis ilgėja) </span>. <br/>5. <span class="explanation">atlikti didumą darbų: </span> Kai apsilaušiu darbais, verpatės daug turiu, aust misliju. <br/>6. <span class="explanation">apsileisti, būti netvarkingam: </span> Gryčia nešluota, visur prigriauta visa ko – kaip te ir gyvent, šitaip apsláužus. Apsláužė ir guli kaip laužas. Apsiláužė apsiláužė, ir neina dirbt. Apsiláužusi tokia, apveidė̃ <span class="explanation"> (seno, neskaistaus veido), </span> o gavo vyrą. Apsiláužiau visiškai su miegu, nebėr ir galo norėjimo. <br/>7. <span class="explanation">storai, netinkamai apsirengti, apsitūloti: </span> Pasidėk kailinius šiokio [je] šilto [je] [dieno [je] ] – kaip tau nėr šilta, taip apsiláužus! Sėdi, kailiniais apsiláužęs, rodos, kad būtų šaltà. Kepurėms apsiláužę <span class="explanation"> (apsimaukšlinę) </span>. <br/>8. <span class="explanation">daug turėti, apsiversti kuo: </span> Ana turia drobužių apsiláužus. <br/><b>atláužti</b><br/>1. <span class="explanation">lenkiant atidalyti, atskirti nuo ko nors: </span> Atláužęs duonos, duok jamui. Bubinas <span class="explanation"> (tranas) </span> rudenį voliojas: nė sparnų, nė kojų – visa par jį atláužta. Ėmiau pentį [dalgio] ir atláužiau, kap daviau kupstan. Žodį nebatláuši <span class="explanation"> (nebeatšauksi) </span> teisme: kas išsprūdo, tujau užrašo. Atsisėda ant akmens ir, atsilaužęs duonos, valgo. Su viena ranka duonos nelaužyk, bet dailiai atláužkis, su abim rankim riekę paėmęs. Stovi sūris, atsilaũž' <span class="explanation"> (atsilaužk) </span> i valgai <span class="explanation"> (valgyk) </span>. Pakerė [je] žemės gabalas atsiláužė. <br/>2. <span class="explanation">atlošti, atlenkti: </span> Gaidį [šautuvo] atláužk. Atláužė šautuvą, bet nešavo, tik pabaidė. Atláužtą gaidelį neneškis, ka nenusišautumi. Teip kietai sučiupo, kad led atláužiau pirštus. Menkė atláuža meškerę. Antilopa yra atlaužtais ragais. Galvą atlaužti <span class="explanation"> (atmesti atgal) </span>. Jis atsilaužė karabiną, per šakas in ją šovė. Eina atsiláužęs <span class="explanation"> (atsilošęs) </span>. <br/>3. <span class="explanation">užsisukti (pakrypti): </span> Ėjo ėjo ūlyčia, o paskui vėl atsiláužia. <br/>4. <span class="explanation">atkristi, atsinaujinti: </span> Liga atlaužė. Kas tave varo iš lovos! O jei liga atlauš?. Buvau pasveikęs, liga vėl atsiláužė. <span class="explanation">pakartotinai susarginti: </span> Jei tave tavo liga atlaužtų, tai aš rūpysiu, kad tu tos pačios liekarstvos gautumbei. <br/>5. <span class="explanation">atplėšti, išlaužti: </span> Jie atlaužė geležinę piningų spintą su įrankiais. Norėjo vartus atlaužti. Vyriausybė prisakė, kad kiti tokius butus atlaužtų ir vislab sau atimtų. <br/><b>daláužti</b>. <span class="explanation">baigti nulaužti: </span> Palūžusios nendrės nedalauš, o rūkstančio lino neužgesys. <br/><b>įláužti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daryti, kad truputį įlūžtų: </span> Įláužk lazdelę. Ir dabar tik pamačiau, kad jo dešinioji koja įlaužta. Buvo gruodas neįláužiamas <span class="explanation"> (kėlė) </span>. Neįláužamas pašolis buvo aną rytą. Stogas taip yra dailiai klotas, jog nei audra neįlauž. <br/>2. <span class="explanation">kiek praardyti, pragriauti kurioje nors vietoje: </span> Tvanas ir pylimą įláužė. <br/>3. <span class="explanation">įveikti: </span> </span> </span> Gal kaip įláušim <span class="explanation"> (baigsime namus statyti) </span>. Aš daug turiu darbo su keliais, da šiandie čia pro kaimą neįláušiu <span class="explanation"> (neįstengsiu pataisyti) </span>. <br/>4. <span class="explanation">pamokyti, palavinti: </span> Inláužė vaiką. <br/>5. <span class="explanation">įsiveržti, įsibrauti jėga: </span> [Minia] įsilaužė pro duris. Vagių būta įsiláužta klėtin, tik nieko nesuspėta pavogti. | Tifaus liga įsilaužusi. <br/><b> sprándą įláužti</b> <span class="explanation">nužudyti: </span> </span> Žmogžudžiai, anims sprándą įláužti reik! <br/><b>išláužti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daryti, kad išlūžtų: </span> Jei neištrauksi, išláužk mietą iš žemės. Vėtra beržą išláužė <span class="explanation"> (iš šaknų nulaužė) </span>. Laumė papykus išlaužė kiškiukui kitą kojytę. [Samsonas] atrado išdžiūvusiūse nasrūse įsimetusias bites, išlaužė korį ir valgė. Uosio tvorą išlaužė, žolynėlius išmynė. Ir išlaužė bėrs žirgelis naujįjį žiogrelį. Žmogus savo žambio ieną išlaužęs ir šunį nudaužęs. Akmenys išlaužti. Eidamas per sodžių, išsiláužiau baslį, kad turėčiau kuo šunų atsiginti. Išsilaušiu beržo rykštę, eisiu mergelę žadinti. Netyčia užvėžlinęs ant sraigės lukšto, išsilaužiau dešinį blauzdikaulį. Teip drąsiai kandau – būčia dantis išsiláužęs. <br/>2. <span class="explanation">išminti linus paviršutiniškai: </span> Linai tik išlaužti par mintuvus. Jeigu sauja blogai vyro išláužta, sunku mergai ją gerai išbraukt. <br/>3. <span class="explanation">išversti, išmušti norint atidaryti: </span> Išlaužiu duris. Smarkiai neužkišt – išlaũš korkę. <br/>4. <span class="explanation">išplėšti: </span> Toks pasirodo kaltininkas – pikčiau kaip klėtį išlaužęs arba žmogų užmušęs. <br/>5. <span class="explanation">išriesti, išlenkti: </span> Vieną pėdą išláužia ir užvožia kap kepurę – tai mendelys <span class="explanation"> (guba) </span>. Vyrų daugelis kostiumuoti, su šilkiniais kaklaraiščiais, krūtines išlaužę. <br/>6. <span class="explanation">vargiai, sunkiai gauti, sugriebti, parūpinti: </span> Ko čia siaubt už laiko, kai reiks [pinigų], išláuši iš kur nors. Kai jum, gal kaip nors išláušiu <span class="explanation"> (parūpinsiu) </span> mašiną porai dienų. | Ale iš kur tamsta išlaužei <span class="explanation"> (išgalvojai), </span> kad žemę dovanai duos? Kurgi ji vaišins svečius, tokia sukta – laužte neišláužtum kapeikos. <br/>7. <span class="explanation">godžiai išgerti, išmaukti: </span> Gečėnė nora gert, beveik pusę lyterio išláužė. <br/>8. <span class="explanation">sunkiai išlavinti, išmokyti: </span> Nebišláuš, nekeisu žodžių <span class="explanation"> (aukštaitiškai nekalbėsiu) </span>. Aš užsispyriau ją išláužtie. Mes esame jį gana laužę ir anavę, ale nieko neišlaužėm. <br/>9. <span class="explanation">prasilaužus išeiti, išsiveržti: </span> Vėl arkliai išsilaužė, nulėkė prie stirtų. Buvo uždarytas, tai išsiláužė pro duris. Geras žvejys buvo, dėl to ir išsiláužė par vilnis, nenuskendo. | Tąsyk Nemunas da tik ką išsiláužęs buvo. <span class="explanation">išsivaduoti, atsikratyti: </span> Norėdamas išsilaužti iš valdžios kryžeivių, sandarą su juomi padarė. <br/><b> iš pir̃što išláužti</b><br/>1. <span class="explanation">išgalvoti, prasimanyti: </span> Visos tos šnekos iš piršto išlaužtos. Kalbos pavyzdžiai nėr iš mano paties piršto išlaužti. Mano apysakų veikėjai nėra išgalvoti ir iš piršto išlaužti. Aš dabar nekenčiu išsvajoto ir iš piršto išlaužto dangaus. Iš pir̃što išláužtos naujienos. <br/>2. Iš kur aš tau imsiu: iš pir̃što neišláušiu <span class="explanation"> (neturiu, nėra) </span>. Iš piršto neišlauši darbo. Iš kur aš gausiu [skolą grąžinti]: ar iš pir̃što išláušiu, kad neturiu. Be nieko iš piršto neišlauši, iš delno neišgrauši. <br/><b>nuláužti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daryti, kad nulūžtų, nuo ko nors atsidalytų: </span> Jie susėdo ant audros nulaužto seno beržo. Ans nuláužė blauzkaulį. Žalios rūtos neišrauk, viršūnėlės nenulaužk. Palenkt baltą berželį, nulaužt žalią šluotelę. Nulaužk išalkusiam duonos tavos. Mat toj pati galybė, ką miškus sugraužė, širdį, dūšią apgriuvo ir giesmę nulaužė. Kad aš jojau per žalią girelę, nusilaužiau putino šakelę. Nusilaužki rykštelę šėmiems jauteliams pasivaryti, naujam žuobreliui pasitaisyti. Jautis atsirėmė – ragus nusilaužė. Daug apžioti panorėjęs, dantis nusilauši. <br/>2. <span class="explanation">nuskinti (lapus): </span> Lapus nulaužiu. Kopūstams lapus nuláužti. Alyvų lapų buvo nuskynusi (nulaužusi). <br/>3. <span class="explanation">įveikti: </span> </span> </span> Itokis sveikas žmogus buvo, o smertis greit nuláužė. Ma [no] bobutė senai nusláužė <span class="explanation"> (mirė) </span>. <br/>4. <span class="explanation">sugriauti: </span> Triobą, tiltą nuláužti. <br/>5. <span class="explanation">nutraukti, sustabdyti veikimą: </span> Visas paieškojimas turįs būti nulaužtas. <br/>6. <span class="explanation">išspręsti: </span> Prova ilgai truko ir tapė galiausiai … ant gero nulaužta. Landrotas … mažus provos dalykus nulauž. <br/><b> gálvą (sprándą) nuláužti</b> <span class="explanation">nužudyti: </span> </span> Toliau kaip jojo, klupo arklys – būtų karaliūnui galvą nulaužęs. O jei jo nevaduoji, tada nulaužk jam sprandą. <br/><b>gálvą (sprándą) nusiláužti</b> <span class="explanation">žūti, galą gauti: </span> Gálvą nusiláužk – nerasi <span class="explanation"> (niekaip nerasi) </span>. Tikėk manim, šį kartą jis nusilauš sau sprandą. <br/><b>ragùs nuláužti</b> <span class="explanation">įveikti kieno išdidumą, puikybę, galybę: </span> Jam kaimynai nuláužė ragùs. <br/><b>paláužti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daryti, kad palūžtų: </span> Audrų ar laiko palaužti šimtamečiai milžinai patys savaime griuvo ir puvo. Žalią rūtelę vėjelis paláužė. Palaužė tokį ąžuolėlį, paskynė mano dobilėlį. Palaužta, rūtele, daugiau nežaliuosi, tu, jauna mergele, daugiau nedainuosi. Oi, spuč, gegele, lėk į girelę, nepalaužk viršūnėlės! <span class="explanation">nulaužti: </span> Kap griuvo [namas], tai kojas paláužė. O šitas išgama, kad jis kojas palaužtų, elgiasi kaip ne visas pasaulis. Anas nežabojęs važiavo, nuog kalno arklys nunešė ir paláužė ranką. Nusieičiau į girelę, pasilaužčiau rykštę. Tu pasilaužki pušų šakelę, pasigraibyki marių putelę. Jis pasilaužė koją. <span class="explanation">sulaužyti: </span> </span> Žirgas tvorelę paláužė. Ratus paláužė. O jis palaužė aukso žiedelį ant baltųjų rankelių. Žmogus ne ragaišis: ranka nepalauši, peiliu neperpjausi. <br/>2. <span class="explanation">paminti kurį laiką linus: </span> Paláužk dabar tu už mane [linus]. <br/>3. <span class="explanation">paskinti, paskabyti: </span> Tuoj pareis iš lauko pusryčiautų, o dar bobulės nieko nepagaminta: nei agurkų neparinkta, nei batvinių nepalaužta, nei nieko…. Ejo Kotrelė ožkoms karklų paláužt. Įsakė jam motutė palaužti <span class="explanation"> (suskinti) </span> pušinę krosnies padui šluostyti. Reik eit lapų pasiláužt. | Nuėjęs į mišką pasiláužk šluotų. <br/>4. <span class="explanation">pasukti: </span> Kap išvažiuosit, paláužkit kairėn. <br/>5. <span class="explanation">palenkti: </span> Meška palaužė jį po savęs, tik vaikis beišgelbėjo pripuolęs su kirviu. Jei norėsi gubos pastatyti, tai pirma palaužk pėdą, o paskui statyk apie jį. Šuo, smarkiai paspirtas, kaukdamas išbėgo, uodegą palaužęs <span class="explanation"> (pabrukęs) </span>. Drobė geriausia – nepalaužama kaip tošis. Kap ėmė pasakot, tai ir aš į tą šoną pasláužiau <span class="explanation"> (palinkau, pritariau) </span>. <br/>6. <span class="explanation">prisiversti: </span> Iš pradžių nėkaip nenorėjo mokyties, bet ilgainiuo pasiláužė. Blogai mokosi, vis nepasiláuža pri mokslo. Pasiláužk ir išgerk, kad ir šoka pryš. <br/>7. <span class="explanation">užsispirti: </span> Pasiláužė kaimynai stačiai eiti, ne aplinkuo, y [ra] neparsakomi. <br/>8. <span class="explanation">įveikti, susilpninti, pakirsti: </span> Ji buvo daug vargų mačiusi, bet jos linksmo būdo niekas nebuvo palaužęs. Pirmas nepasisekimas nepalaužė jo atkaklumo ir pasiryžimo. Tačiau sunkvežimio šoferis nepalaužiamas <span class="explanation"> (nepaveikiamas, tvirtas): </span> jis sėdi savo kabinoje ir – nė iš vietos. Paláužė ir man tokis gyvenimas sveikatą. Biednasis buvo paláužtas: nu saulės lig saulės turėjo dirbti. Dora – tvirta, visas bėdas palaužia. <br/><b> ragùs paláužti</b> <span class="explanation">įveikti puikybę, galybę: </span> Didesniam užaugus ragų nepalauši. <br/><b>šìrdį paláužti</b> <span class="explanation">pakeisti kieno priešišką nusistatymą, paveikti: </span> Jai skyrė užbaigti Jadvygos darbą ir palaužti šito laukinio valdovo širdį. Gražumu ir kietą šìrdį paláuši. <br/><b> [sàvo] šìrdį paláužti</b> <span class="explanation">prisiversti, priprasti prie ko, prisiversti pamilti ką: </span> Oi, tik palaužė savo širdelę į vargdienę mergelę. Aš nepalaužiau savo širdelės už bagoto bernelio. Dukrele mano, mano jaunoji, ant ko palaužei savo širdelę? | Paláužk šìrdį <span class="explanation"> (nusilenk) </span> i paprašyk. <br/><b>parláužti</b>. <br/>1. <span class="explanation">parversti laužiant: </span> Vaikai, kas tą medelį parláužėt? Žirgs parlaužė lendrių tvorą ir išmynė rūtytes. Jisai griuvo ant manęs kaip medis parlaužtas. Susikibo toks žalginis dailus vyras su tuo krumpliu tokiu, o tas jį parláužė <span class="explanation"> (parmetė), </span> i gana. Tokį medį parláužė: kas jo par storumas, kas par šakos – tai tik ir vėjas! <br/>2. <span class="explanation">nugalėti: </span> Tokį drūtą žmogų ir tep greit liga parláužė. <br/><b>pérlaužti</b>. <br/>1. <span class="explanation">perpus sulaužyti: </span> Perlaužtas šiaudas vėl linko prie žemės. Mergaitė lyg perlaužta palinko, suklupo į bulvių skutenas. Ne pyragas – nepérlauši. Mietą pérsilaužęs, bėga kiaulės varyti iš daržo. Kap virto, tai koją per šeivą persilaužė. <br/>2. pralaužti 3: Mūsų fronto niekas neperlaužė ir neperlauš. <br/>3. <span class="explanation">įveikti, nugalėti: </span> Kuris kurį pérlaušim <span class="explanation"> (permesim per save, surėmę nugaras ir susinėrę rankomis) </span>. <br/>4. <span class="explanation">kitaip įtikinti, pakeisti, paveikti: </span> Sunku seną žmogų bepérlaužti <span class="explanation"> (perkreipti į kitą pusę, išmokyti) </span>. Jau kad ans užsispyrė, nė pasiutęs ano nepárlauši. Nei būdo, nei ūkio ūmai neperlauši. Aleksys tačiau jokiu būdu negalėjo tai padaryti, nors tam kartui ir persilauždavo <span class="explanation"> (prisiversdavo, nusigalėdavo) </span>. Tura tokį stičą ans, ka jau pats savęs nebepársilauža. <br/>5. <span class="explanation">persigauti, prasibrauti: </span> Persilaužiu, persiveržiu, persigaunu. Per erškėtynus ir aukštą žolę reikėjo persilaužti. <br/>6. <span class="explanation">pakrypti, persiversti į kurią pusę: </span> Jauni jau párlaužė – ne taip kalba, kaip seni. Vasara persilaužė į rudenį. Ir muno Jonelis pársilaužė į gerą kelią. <span class="explanation">padaryti griežtą posūkį, pasikeitimą</span>. Kartą nubudo vakare – liga jau buvo persilaužus <span class="explanation"> (krizė įvykusi) </span>. <br/>7. <span class="explanation">persiimti, perprasti: </span> Kai pársilauš, tai matysi, kaip gerai mokysis. Jam sunku buvo kariuomenėje, kol pársilaužė. Nemažai dar vargo reiks padėt, lig pérslauš moksle. Kalbą persilaužt <span class="explanation"> (išmokti kitaip kalbėti) </span> sunku. <br/><b> káušą pérlaužti</b>. <span class="explanation">išgerti degtinės: </span> <br/><b>nė pérlaužto grãšio</b> <span class="explanation">nieko: </span> Ne párlaužto grãšio negaunu nu vaikų. <br/><b>šìrdį pérlaužti</b> <span class="explanation">paveikti: </span> Neperlaužė širdies karaliaus ir tie stebuklai. <br/><b>sàvo šìrdį pérlaužti</b> <span class="explanation">prisiversti pamilti: </span> </span> Laužiau žagrelę ir pasagėlę, tik neperlaužiau savo širdelės. Tiktai perlaužiau savo širdelę ant vargdienės mergaitės. Aš neparlaužiau savo širdelę už bagoto bernelio. <br/><b>praláužti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pradėti laužti, pirmą sykį atlaužti: </span> Praláužk kitą miežienio raguolėlį, kur šiltesnis. Pirmą kėpį tura praláužti. Senis paėmė pagrandį, pralaužė ir norėjo valgyt. <br/>2. <span class="explanation">padaryti tarpą, skylę, išlaužti, išgriauti: </span> Pralaužtà spraga. Užtvanka jau vieną kartą pralaužta, ir upeliai teka teka. Prieš juos nepralaužiama siena stovėjo vargas ir tamsa. <br/>3. <span class="explanation">veržiantis įveikti, pramušti: </span> Demonstrantai keliskart pralaužė policijos grandines. | Sparnais pralaužėm dangaus mėlynę, žaibam atstatėm jauną krūtinę. Geru žodžiu ir kietą širdį pralauši <span class="explanation"> (paveiksi) </span>. Bet ar jie iš viso prasilaužė <span class="explanation"> (prasiveržė) </span> iki savųjų? <br/>4. <span class="explanation">pirmajam praminti važiuojant (žiemos kelią): </span> Važiuok vėliau – dabar nepralaužtì keliai. Jaunuolis pajėgia prasilaužti kelią į laimę. <br/>5. <span class="explanation">pramokyti, pralavinti: </span> Gelžinės kantrybės reik, kol tokį pūslagalvį praláuži. Zosė truputį prasilaužė jau lenkiškai. Ji greit prasiláužė, kaip valgį virti. Anas truputį prasiláužęs. <br/><b> kẽlią prálaužti</b> <span class="explanation">pašalinti kliūtis, pirmam siekiant ko: </span> Aš pralaušu kelią <span class="explanation"> (pirmoji ištekėsiu), </span> paskuo galėste ir kiti žanyties. <br/><b>priláužti</b>. <br/>1. <span class="explanation">laužiant pririnkti, pridėti ką nors: </span> Dar vežimą sausų lazdynų priláužėm. Prisiláužėm šluotų. <br/>2. <span class="explanation"> (linų) priminti: </span> Pirma priláužkit, paskum parūkysit. <br/>3. <span class="explanation">priskinti (lapų): </span> Priláužiau maišą lapų. <br/>4. <span class="explanation">pripjauti: </span> Kad priláužė rugių kaip meldo. <br/>5. <span class="explanation">prilenkti, prilošti iki kur: </span> Mašina priláužė ir sudurdė žmogų. Ranka prilaužta pri nugaros, kur beišbėgsi. <br/>6. <span class="explanation">prilenkti, priversti, pripratinti: </span> Slinkas piemuo – pri darbo nepriláužamas. Daug privargo, kol prilaužė ingi saũ. Po nedaugi, po nedaugi prilaužėm, ir pasdarė geras šuva. Mažo nevedęs, nelenkęs, didelio nebeprilauši. Ant ko iš jauno save neprilenksi, ant seno neprilauši. Senam sunku prisláužti in mokslą. Prisilaužė kiek gerbt pirkėjus. Aš jau prisláužiau <span class="explanation"> (pripratau), </span> kap dar̃ kalba. <br/>7. <span class="explanation">prisigrūsti, prisibrauti prie ko. </span> <br/><b> šìrdį priláužti</b>. <span class="explanation">priprasti prie ko, pamilti: </span> Negaliu, ir gana, prie jo širdiẽs priláužti. <br/><b>suláužti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sudėti, sudaryti ką laužant, suskinti ką: </span> Aš suláušiu po šakelę ir sudėsiu po žodelį. O kaip nusieisi į rūtų darželį, tu susilaužki meirūnų šluotą. <br/>2. <span class="explanation">sulaužyti: </span> </span> Sulaužtos nendrės nedalauš ir rūkstančių linų neužgesys. | Sulaužk nutvėręs žmogų, tai jis nesterėžios. <br/>3. <span class="explanation">įveikti, pralaužti: </span> Tuo tarpu sulaužtasis sparnas kryžeivių atsitaisęs metės ant eilos lietuvių žemaičių. Nesulauš mūs vargai, neįveiks neturtai. <br/>4. <span class="explanation">užriesti: </span> Arkliai bėga, uodegas suláužę. <br/>5. <span class="explanation">atsilaužti: </span> Susiláužiau šautuvą ir lauku baidyklės. Susilaužei šautuvą ir gali šauti. <br/>6. <span class="explanation">susigrūsti kur. </span> <br/><b>užláužti</b>. <br/>1. <span class="explanation">ne visai nulaužti, įlaužti: </span> Eidamas per mišką, vis užláužiau, užláužiau šakeles, kad žinočiau kelią atgal. Nagą užláužiau. <br/>2. <span class="explanation">laužiant palikti įsmigusį nulūžusio daikto galą: </span> Rakštį piršte neužláužk. Užláužė pašiną <span class="explanation"> (neištraukė, galas liko) </span>. Traukė ir užlaužė dantį. Lopyta lopyta ir adata ažláužta. Tu ažláužei [kirvio kotą], tu ir kalvėn eik. Kirsdamas malką, pašiną užsiláužiau. <br/>3. <span class="explanation">atversti atgal, užlenkti, užsukti: </span> Užlaužė mergelė baltas rankeles ir žodį kalbėjo, gailiai verkdama. Gulėjo jis aukštielninkas, nepatogiai užlaužęs dešinę ranką už nugaros. Nespėjo jis nė apsižiūrėti, kaip policininkai stvėrė jį už rankų, užlaužė jas už nugaros ir surišo virvagaliu. Ka užláužiau pirštą, tas vaikis pradėm į lubas šoka. Motina verkė, užsiláužus rankas. <span class="explanation">užversti, atlošti, užriesti: </span> Kareiviai smalsiai stebėjo ją, užlaužusią galvą į dangų. Bėris bėga, uodegą užláužęs. Žiūrėk, tas varvalas, nosį užláužęs, vaiposi kaip čemerys. Kairysis jos ragas buvo užlaužtas atgal, o paskui nulenktas pažiauniui žemyn, iki pat snukio. Kepurės snapelis užláužtas aukštyn pagal madą. Rėkia kaip ožys užlaužta uodega. Bėga kaip vilkas, uodegą užlaužęs. Didelis vyras, užsiláužęs <span class="explanation"> (užsivertęs, galvą atmetęs) </span> turi žiūrėti. Kailinių apkaklę užsilaužęs <span class="explanation"> (užsivertęs) </span>. <span class="explanation">nulenkti žemyn kampu: </span> Senovės trobos buvo užlaužtais galais. Kai užlaužtas dangtis, tai trobos galo nepūdžia lietus. <br/>4. <span class="explanation">pasisukti, pakrypti: </span> Ties ežeru kelias užsiláužia kairėn. <br/>5. <span class="explanation">įveikti: </span> </span> </span> Jeigu rytoj tą darbą užláušme, pailsėsme. Bernai susiėmė, ir Jonas lengvai užláužė Petrą. Daug dar bulvių yra, nelabai irgi rytoj užlaũš <span class="explanation"> (nukas) </span>. Mūsų [mergaitės] ar <span class="explanation"> (irgi) </span> nebegal užláužt <span class="explanation"> (užmigdyti) </span>. <br/>6. <span class="explanation">prispirti, pričiupti: </span> Jūs jį užláužkit, kad pasistengtų. Galiam užlaužti ir pirminyką <span class="explanation"> (pareikalauti iš jo), </span> kad kelias blogas. Ji džiaugias, kad užláužė po savam <span class="explanation"> (ginčą laimėjo) </span>. Užsilaũš <span class="explanation"> (užsispirs) </span> gulėt bent dieną. <br/>7. <span class="explanation">priversti kur būti, likti: </span> Užláužiau šiandie vaiką namie, nebleidau į mokyklą tokie šaltie. Kas ten tave teip užláužė, ko nepareiti? Užláužė muni numie jauniejai – turiu numus sergėti. Butelį užláužęs <span class="explanation"> (nugėręs, ant dugno palikęs), </span> davė ir mun gerti. Užsilaužė ans už kertės – nė pasiutęs būdamas ano neišvesi. <br/>8. <span class="explanation">užsiausti, užlenkti kur: </span> Kai aš tave užláušu kertė [je], tai tu savo kelmą išmanysi!. Kad juos užlauš <span class="explanation"> (pareikalaus atsakomybės), </span> tai aš jau trauksiuos. <br/>9. <span class="explanation">apleisti, paversti laužu: </span> Šiandiej, kaip tyčia, svečių prigužėjo, o gryčia užlaužta. Gyvena diedas su boba ažsiláužę kaip kokiam lauže. <br/><b> añtakius užláužti</b> <span class="explanation">būti piktam, susiraukti: </span> </span> Ka patraukiau tą stiklinę ántakius užláužusi. <br/><b>nósį užláužti</b> <span class="explanation">didžiuotis, puikauti: </span> Jos nósis užláužusios vaikščio [ja]. Tai mergos: nosis užlaužusios, mandrume prapuolusios. <br/><b>šìrdį užláužti</b> <span class="explanation">palenkti save, prisiversti pamilti: </span> Negaliu priprasti, negaliu širdies užlaužti, negaliu nė paveizdėti. Bet užlaužk gi tu dabar širdį bent tam kartui. Kaip reik šìrdį tą užláužti, kad ir į ano pusę negaliu paveizėti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.