dalikti

lìkti, liẽka (liẽkti, liẽkta. liẽksta. liẽkčia. liñka. liẽnka. liẽksna, liẽkma. liẽksma, liẽkna), lìko (liẽko).

1. būti ir toliau toje pačioje vietoje, niekur neiti, nevykti: Vienai viena likaũ namie, visi išėjo. Visos eina jaunimėlin, tik aš viena lienkù. Tu liẽk (lik) namie. Liẽkdavau vienas. Liekti mano brolelis – apgins tave mergužėlę. Išleidė lig paskutinio vaiko, nė vieno neblìko. Vidurdienį mieste neliko ir gyvos dvasios. Senesni liẽnka namie. Neliẽnka (nesitraukia) niekur nog žmogaus šitas baronas. Neliekta nė senių numie par darbėlaikį. Brolytėl, meldžiamas lìkis namie – pražūsi. Nežinia, ar jie kelsis, ar lìksis. atėjus, atvykus būti, apsistoti vietoje, nebeiti kitur: Veronika liko nakvoti pas draugę. Tamsta dabar turi likti pietų. Egle, jūs nuo šiolei liksite pas mus. Čia liẽksta svečiai.
liktinaĩ. visam laikui, nebegrįžtant atgal: Ėjo … a nesugrįžtinai, net liktinai. Aš vis daugiaus geidžiu, kad prie jo liktinai būčiau. Teta vis sakė: „lìkis, lìkis“, bet aš nesilikau. Teikis su manimi liktis. būti priverstam neišeiti iš kur, būti užlaikytam kur: Liko (paklydo, pasimetė) raiste – raganos ir suėdė. Jis tankiai liẽnka po pamokų. | Jau lìksiu tam pačiam skyriuj (nebūsiu perkeltas į aukštesnį skyrių) . Vienas sūnus liko pirmojoj karėj (negrįžo iš karo, žuvo) .

2. būti likučiui, daliai, laisvam, nereikalingam, nesuvartotam kiekiui ko nors: Neblìko nė aigaros (nė biškio), sukirpau visą audeklą. A tau dar liekta koks biškis bulbių nu sėklos? Man nieko neliẽnka šieno. Tus raudoniukus obuolius pjaustykim, kol spėjam, o kas lìks, teliẽktie. Kiek liẽkna pieno, tai veliai šuniui atduodu. Mažai sau liẽkti. Kulia javus, veža javus – [vis] meta an žemės, tę jau liẽkti tik keliolika grūdų pėde. Geros audėjos liko skieto, liko nyčių ir drikos. Priėjęs prie gulinčio be sąmonės raganos mylimo, jis išsitraukė kardą, atėmė jam likusį gyvybės ženklą. Tegu pakentėsiu, o jo neprašysiu – kiek beliẽkta gyventi…. Neturiu liekamo laiko. Turi liekamą kapeiką ir dėk į kasą. Vis tų liektamų̃ (laisvų pinigų) nėra, tai ir neįsitaisiau geresnių padargų. Net po maksimalaus iškvėpimo plaučiuose lieka apie 1000 – 1500 ml oro. Tas oro tūris vadinamas liekamuoju oru. Visi gavote savo dalį, o kas liko – tai Miko.
liekamaĩ. liekiamaĩ su likučiu, daugiau, negu reikia: Ne kiek reikia, dar liekamaĩ yra žirnių. Grūdų turim liektamai.
liktinaĩ. tiek, kad dar liktų dalis: Aš noriu, kad būtum liktinaĩ duonos. Užteks šieno šiai dienai trūktinai, ne liktinaĩ. Liktinaĩ ans tura medžių. Nedavė liktinai, bet trūktinai. Surinko tad ir pripylė dvylika regzčių lustų nuog penketo duonos miežienės, kurie likos valgiusiemus. Ant galo kas liektis.

3. išsilaikyti, išsisaugoti gyvam, nenukentėjusiam, nežūti, nedingti, būti, egzistuoti, gyvuoti toliau: Dabar jai vienas sūnus beliko. Seniau vienas sūnus liẽnka ir praturi (išlaiko) tėvą. Dar du trys draugai krito, ir likusieji pasiekė viršūnę. Parejo iš karo likęs, bet be rankų. Jei liksiù šito karo, tai tapsiu daktaru. Kas beliks, tims gerai paliks po karo. Teip susirgo, jog tarės nebliksiąs. Pamatysim, kas lìksim. Negersiu tų vaistų – vis tiek nebliektu, mirsiu. Vienam lìkt, kitam mirt. Pasogas nuplinka, o žmona linka. Liksiu – neliksiu, bet kibsiu. Visa prapuolę, tik ant lauko pliko kelios pušelės apykreivės liko. Visų turtų išnykta, ė tiktai bandelės, kurią buvo davęs ubagui, telikta. Šitose sutrikusiose užguitos moters akyse nebuvo likę ir ženklo ano skaidrumo. Nė kojoms auto nebliko po gaisro. Kuokštas plaukų ant galvos beliko. Vagis vagia, tai nors sienos lieka, o kai ugnis pereina – nieko. Nuog ugnies maža kas liẽksta. Rodės kryžokams, pilė neliksianti nu jų nago. Keturi buvom, keturi užaugom, visi išmirė – viena likausi. Žmogus žyd kaip žolelė ir nukrinta, gaišta kaip šešėlis ir nesiliek. Jei grūdas kviečio, impuolęs žemėn, nenumirs, jis patis liektis. Tada likęsis pabėgs.

4. būti nepaimtam, neišneštam, nepašalintam iš kur: Daug grūdų lienka in lauko – sausi rugiai. Tep norėjau atnešt obuolių! Pasidėjau ant spintos – imta ir lìkta (pamiršau paimti) . Pirškit pirškit, jūs seselės, mane neužmirškit, kurs jums peršams nebetiko, koks bernelis bene liko – eičiau ir už pliko. Šaukštas viens liks. tai svečias bus. Kad vilnose neliktų muilo, plaunama per kelis drungnus vandenis. Pirmutiniai miltai menkesni: juosna liẽnka lukštas ir dulkė. Blogas artojas, jei pervogės liẽksma. Kai yra liekamųjų reiškinių sąnariuose (keli mėnesiai po persirgto reumato), labai efektyvios sieros vandenilio vonios. Buvo lìkęsi devyniasdešimt šovinių.

5. nebebūti, dingti, išnykti: Atrodė, kad Mikės visai nebeliko mokykloje. Rugiuos neliko piktžolių šaknų. Džiaugės visi, sodžiuje neblikus arielkos nei raugo. Abejonių jokių neliko. Nebliko nė girdėti aplei karnolio (kanalo) kasimą. Valiunė vieną dieną pasirodė ir neblìko. Dvi dieni pabuvo, ir vėl anos neblìko. Čia buvau pasidėjęs kepurę, ir nebliko. Mokėjau pasakų, bet nebliko.

6. būti laisvam, neužimtam, nereikalingam: Neliekta nė vaikų nu darbo šieno laiko dienoms (visi dirba, užsiėmę) . Tujaus pri durių, kur buvo vieta liekanti, parodė, idant tą užimčiau.

7. būti ir toliau tokiam pačiam, toje pačioje būklėje: Mėšlai vakar liko nekapstyti. Škač! juk tu nelìksi nekorusys! Moteriškė lyg be žado liko bestovinti aslos viduryje. Broliai niekaip neįkalbėjo, ir jis liko nėjęs. Svarbiausia liko dar nepasakyta. Kam šis mūras buvo reikalingas, kas ant jo buvo laikoma, lieka neaišku. Pareikalaukit ir jūs kopūstų, nes taip ir liksit iki vakaro nevalgę. Tik pavadinimai liẽks lietuviški. Jonai, tėvas nukrito nu stogo. – Ar sveikas liko? – Sveikas tai sveikas, ale nebgyvas. Įgėręs nė koks žmogus nebliekta. Kai imsiu abiem duot (mušti), nelìksi [nemuštas] nė tu. Tą puodynę paplauk, paskui lìks pasiliks. Ką ji beatiduos! Lìko paliko. Koksai jisai šiandie, tokiu ir lìksis. Ans meldė, kad karalius liktuos dar karalium. Patys yra ir liektis visados piktąja kaimene. Sakė: „Kentėk, kap bus – tep“, tai tep ir lìkos.

8. patekti į kokią būklę: Ir liko luošas visą gyvenimą. Sūnus liko našlaitis. Kai aš našlė likaũ, daugiau ėjau į jaunimus. Nagi tylėjau, tai dabar durnium likaũ. Nuog tėvo likaũ pusantrų metų. Kai paukštelis (pirštelis, lapelis) viens likau. Viena likaũ kap kelmas. Likau kap kluonas be rugių. Lietuvos darbo žmonės neliko nuošalyje nuo šios kovos. Sužinojęs tai, Ali Baba nenorėjo likti skolingas pirkliui už jo gerumą. Maža likau nuo močiutės, nėr kam pamokytie. Likau pati septinta (pati našlė ir 6 vaikai) . | Jis liko be skatiko. Petras liẽka kiaurą metą be duonos. Ir liẽnka be vyro, be nieko. Ma [no] žmogus vis liẽksma be darbo. Jau jis liẽkti visai be sylos. Vaikas lìko ant svetimų rankų. Juzis niekam neliks skolingas (atsikirs): tu jam žodį, jis tau tris. Aš turėjau liktis visiškoje tamsoje.

9. pasidaryti, tapti kuo, kokiam: Ir liko šitie kalnai pliki ir kelmuoti, aplaistyti ašarom, giesme apdainuoti. Daugiau žinok, mažiau kalbėk, nes greitai senas liksi. Šunes prėdė (priėdė) tų miltų ir girti lìko. Kailis lìko panašus į veršelį. Vienu metu jis liko baisiai turtingas. Kur dabar eisiu? – tarė sau, laisvas likęs. Karaliui atsigulus, iltė toj įlindo į ausį, ir karalius liko negyvas. Sukūdau, kaip silkė likaũ. In piemenį pristok – pats liksì piemuo. Nuo to laiko liko Zosei Jonas tėvu, broliu, globėju. Neprausk veido jaučiui geriant, – melagiu liksi. Dabar Advikė jau Adve liko. Vyteniui mirus, didžiuoju kunigaikščiu liko jo brolis Gediminas. Daug nemislyk – liks galva kaip arklio (didelė) . Laukai geri dirvonais liẽnka. Iš tų bulbienojų tik košė būt lìkus (būtų supuvę) . Kieno priešininku likties. Linksmiau širdžiai liko. Man lìko be skaros šalta. O kai, dienai besibaigiant, prabilo patrankos, visiems liko aišku, kad tai sukilimas. virsti kuo: Jaunikaitis puolė ant žemės ir liko vilku. Stokit, sūneliai, stipriais medeliais, aš, jūs mamelė, liksiuos eglele.

10. tekti, reikėti, būti priverstam aplinkybių ką daryti, atlikti, veikti: Tau, žinoma, ropės beliks graužti. Keleivi, tau žemėj klajoti teliekti. Visa išnešė, išgnobė, ir man kas belieka daryt? Karaliui nieko nebeliko daugiau daryti, tik grįžti namo. Čia nedaug kas beliekti mums pažymėti. Bulbos liẽnka kast. Kiaulę belìko ant turgaus gyvą pirkti (nebebuvo kitos išeities) . Vyručiai, mums viena liektisi – pasiduoti Romanui.

11. neįvykti (norui, ketinimui ką daryti, kur vykti): Mano vakarėlis teip ir liks: koją sopa, tai ko aš te eisiu. Gal mūs turgus liks, kai šit' lyja.

12. nesuskubti eiti lygiai su kitais, atsidurti užpakalyje kitų: Visada jis liẽksna paskiausia. Vaikas pavargo eidamas su dideliais, ėmė lìkt. Atsiskyrėlis veikiau pavargo kaip lokys, ir ėmė nuo jo liktis. Veizėk, Onikė nu mūsų liẽktas liẽktas – nora viena būti. Žingsniavo jis greitai, ir karvė nesiliko, ir netrukus jis prisivijo žmogų su avim.

13. nespėti dirbti su kitais, atsilikti: Aš niekur nelikaũ su darbu. Aš nuo nė vieno vyro neliekù. Abidi auga, viena nuo kitos nesiliẽka.

14. vėluoti . Ar skuba, ar liẽka?

15. įvykti, tiktis: Likos, jog Milciadžio, ne jo sandraugų, tarimas daugesniai valijo.

16. pasieiti, apsivaisinti. Tavo bėroji turbūt nelìkusi, kad vis dar tokia plona. Šiemet abidvi vedžiau – blesę ir juodąją, o nė viena nelìko. Tik vieną kartą leidau kumelę eržilu, ir lìko.

1. vykstant kur, neimti su savimi: Jokit, brolužėliai, vienu kelužėliu, nelikit nė jauniausio. Lieku palieku savo sesutę [pas anytą]. Oi žirgeli juodbėrėli, kur palikai brolelį? – Aš jo nelikau, jis pats pasliko. Piemenimus liepė, kad ieškotų viešpatį, bandas likę. Eina vargšas, garbavodamas savo pripuolimą, samdyt arklį, likdamas vietoj stovintį vežimą. neleisti išvykti, priversti būti vietoje: Ar leisime jį į mokslą, ar liksime namie?

2. atsiskirti nuo ko, mesti ką: Pati da jauna – ana lìks tą vyrą. mesti savo buvimo vietą: Liekmi svietą. Jį vertė didė meilė jo likt dangų ir šen nusileisti.

3. daryti, kad kas atsirastų ar būtų, pačiam pasišalinus: Tokie žmonės nemėgsta likti pėdų paskui save. Mirė 1825 metūse, nelikdamas po savo pėdų nė gailesio, nė minavonės. Nusiaubę plačiai platesniai, tolie tolesniai jų kraštų sritis, belikdamys po savęs akminį ir [v] andenį.

4. atsiskiriant, vykstant kur, duoti, dovanoti, skirti kam ką: Jei būtų mumus … rašto nelikę, ar nereiktų sakiot tradicijos? Gyvastį savo liekmi už avis. Lieku tau savo kelius, Dieve padėk!

5. neimti, neliesti, laikyti ką kur, leisti būti vietoje: Mergos, rinkit geriau rugius, nelikit tiek daug draikų! Didžius rinko, mažus liko. Aš grybų nepažįstu, bet jei baravykų rasčiau, nelikčiau.

6. laikyti, atidėti, skirti, duoti kam ko dalį, kokį kiekį: Išgerki stiklelį visą į dugną, neliki sveteliams savo lašelio. Juliui sriubos nelikaũ – pavalgys pieno. Reik paršeliams [bulbių] duoti, reik parduoti likti. Daug davė, bet daugesniai dar sau liko.

7. laikyti gyvą, auginti: Visus kačiukus liksmà. Šiemet sausa vasara, šienų maža – avių nelìksiu. Kas metai veislei liekù po du teliu. Jeigu graži telyčiukė, reikia lìkti. Iškapok rūteles, iškapok mėteles, tik lik vienas baltas lelijėles. nenaikinti: O kam centrus. lìko?! Reikėjo žmonėms išdalyt.

8. pasidėti laikymui, tolesniam laikui: Kažin, ar jau galima riešutus lìktis?

9. leisti kam būti kokioje būklėje: Šalin dėk kardą, lik mus gyvus! Vaikai, duris nelìkit atdaras. Pasakysiu, kad tų kelmų nelìktų tokių ilgų.

10. užeiti į priekį, aplenkti ką lėčiau darantį: Aš tave likaũ ir palikau už šimto mylelių.

11. vykdyti, daryti: Eina prievolių likt. Kas prieita lìkti, reik lìkti. Munasis sūnus talkas liekta, nestova numie. Aš savo darbą linkù, o tu ar atlikai savo pavynastį? Už stubutę mano žmogus lìkdavo ponui dienas. Ka būt nuotrauka, būt šiądie viskas lìkę.

12. ruoštis: Lai eit lìkties numien.

13. (likt) dėti ką kur: O kur tu liksi tas adatėles? Kam tu duosi tas adatėles?

1. iš anksto nustatyti, numatyti, skirti, lemti: Likta yra žmogui vieną kartą mirti. Taip jau likta ir taip turi būti. Toks mano tikslas, taip man likta. Tai Dievo leista, liktà, lemta. Mudum likta poroje būti. Nedūsauk, tebėr liktasis. Jeigu būsi Dievo likta, rasi mano būsi.

2. įsteigti, įvesti; įsakyti: Vis, ką … likęs yra, tatai ne juokas yra. Nesang tas stonas yra paties … liktas. Pririša [jį] liktumpiump daiktump.
ant rugiẽnių šiaudų̃ lìkti neištekėti: Jau ji liko ant rugienių šiaudų.
be galvõs lìkti. netekti proto.
be kélnių lìkti nusigyventi: Daugiau išleisdamas, nekai paimdamas, liksì be kélnių.
be rañkų lìkti. jausti didelį rankų nuovargį: Mintuvai sunkūs, tai likau suvis be rankų po mynimui.
bóba lìkti javus kertant, paskutiniam baigti: Jis liko boba, tai jam vienas šnapsas daugiau!
bùvę ir neblìkę!. Buvę ir neblikę! – bene tu ką padarysi anam.
čia šnẽkant, čia liẽkant.
gývas lìkęs;
gývu garù lìkęs. labai, žūtbūt norintis ką padaryti, turintis didelį palinkimą į ką: Gývas lìkęs, gyvà lìkusi nori ką padaryti. Gyva lìkusi į gaspadines norio eiti. Ant kamedijų, ant visokių štukų – gyvas likęs.
lìk sveĩkas. Liki sveika, uošvužėle, laikykies sau dukružėlę. Na, vyručiai, likite sveiki! Liksi sveika, uošvužė, daugiaus nesugrįšiu. Liki sau sveika, jaunoji mergelė.
nė̃ lìko, nė̃ reĩk. Nušnekėjo nė lìko, nė reĩk.
per niẽką lìkti nueiti niekais: Visi prašymai, visi maldavimai, visi prižadai par nieką liko.
pasãkė [ir] neblìko. niekų kalba!: Nu tatai, pasakė – nebliko! – šis sakąs: – nepakelsi katilo su vandeniu!
šlapiài vietài lìkti (iš ko) būti visiškai sunaikintam: Kai rytoj visi suvažiuos, tai kad duos – tai iš tų žandarų tik šlapia vieta liks.
vìlnoms ver̃pt lìkti neištekėti: Kurio merga neina už berno, tai, atgalio važiuojant, reikia vartai ažkelt ir kuoleliu ažkišt – to merga liks vilnom verpt.
aplìkti

1. apsibūti vietoje, nebeiti kitur: Jis jau apliko. Jau buvau pasnašinus ir vėl apsilikaũ. Ar apsiliksi ir kitiem metam toj pačioj vietoj dirbt? Čia apsilìko ir dabar gyvena. Patogesnės vietos niekur aplinkui matyti nebuvo, ir vabalas apsiliko, kur buvo įlindęs.

2. išsilaikyti tokiam pačiam, tokioje pat būklėje: Šiemet apliko pieva nešienauta. Nuvažiavo in inspektorių, ir vėl apliko mokykla (neuždarė mokyklos) . | Mano skola tep ir aplìko (tebėra negrąžinta) . Apsilìko mūs kampelis čystas, be jokių kraujų.

3. nekliudyti, neliesti, neimti: Vaitas aplìko mane nevaręs važiuoti su padvada, t. y. paliko, ištarpavo. | Jonas padususią mergą paėmė, visų àpliktą (niekieno nepaimtą) .

4. padėti, pastatyti, patalpinti ką kur: Aplikęs pilėje pakaktiną pulką vyrų, Erdivila su stiprum būriu vyrų išsekė pėdomis plėšikų.
atlìkti.

1. būti toje pačioje vietoje, neišeiti, neišvykti kitur: Visi išvažiavo, tik atliko dukterys. Lietus pradėjo lyti, atlikom namie (nebevažiavome į miestą) . Atlìko až gaspadinę namie. Pasiturintiejie tėvai siuntė vaikus į gimnaziją, o kiti atliko prie naminių darbų. Anas vienas namie atlìko. Vienas nueis …, kitas atliks lizdiep savo. Vienas be kito neatliñka (nesiskiria, visur būna drauge) . Atsilìkęs namie turėjau svečių. Atsilìkus motinelė labiau dūsavo. Visi paukščiai ir žvėrys išėjo ant darbo, tiktai kurmis su pesliu atsilìko. Tie … kūnu eiti, dūšios jų atsiliekti namuose. atėjus susilaikyti vietoje; apsibūti; pabūti: Sesuo grįžo, o jis tai ir atlìko. Kurmonas atlìko par arklius. Totliekt (teatlieka) mūsimp mergelė keletą dienų. Atlik rugių pjautų. Atlieku prieg kam. Aš šiandien turiu namuose tavo atlikt (atėjęs pabūti) . Paskui tie karaliai išvažinėjo, išsiskirstė, vienas tik atsiliko ir dar ilgiaus pabuvo. Per visas dienas gyvenimo mūsų iki pabaigai amžies atsilik su mumis. Notsiliko ant noprosnų daiktų, notsiliko su vaikais žaist, tiktai atsiliko daryt tatai, kas buvo valia tėvo jo. Atsiliekmi.

2. būti nepaimtam su savimi išvykstančio, pasitraukiančio: Bet mato, kad jis neturi prie savęs savo kardo aštriausio – atliko jis ant baltų skobnių didžiajam bajoro dvare. Autobusas pilnas, i kiti [keleiviai] atliẽkta (nepatenka) . Numirė meška, atliko dūdos. Tik seni batai ma [n] atlìko, ka mama numirė. Atliks mūsų dvareliai i širmi žirgeliai. būti nepaimtam, neišrinktam, nepagautam: Da yr kieme viens atlikęs. o nė vienai nepatikęs – pirškit nors tą patį. Ans buvo našlaitis, atlìko nu karūmenės (liko nepaimtas į kariuomenę) . Pagavom gavom visą pulkelį, atliko liko vienas vanagėlis. atitrūkus, atsiskyrus nuo ko atsidurti, būti kur: Paukštė ištrūko, o plunksnos atliko. Katram tik už ausies nustvers – ir atlieka ausis saujoj. Čevarykas gi, prilipęs pri smalės, atsiliko ant vietos.

3. būti likučiui, daliai, nesuvartotam, nereikalingam, laisvam kiekiui ko nors: Kas jiems atliko, įmetė ing dovanas. Atlikusias bulves sėklai pasiliko. Jiem pusė lauko atlieka. Iš užkaistos sriubos turi atlikti tik pusė. [Išrėši] šešetą vardų jų ant vieno akmenio, o šešetą atliekančių vardų ant kito akmenies pagal jų giminių. Jam skolą atiduočiau ir dar man šimtas atsiliktų. Jei tūkstantis atsiliẽka, tai gali da gyvent.

4. užimti kieno vietą, būti kieno vietoje: Kurie ant jų vietos atlikos. Kol tėvas gyvas, tai [sūnus] „Matuliauskiukas“, paskui, kai atsiliẽka gaspadoriaut, jau „Matuliauskas“.

5. išsilaikyti, nedingti, neišnykti, egzistuoti toliau: Ant rudens kumelė taip sublogo, kad vieni kaulai ir skūra atliko. Kad po pečiumi nuodėgulis atlinka, tai svečias bus. Visus daiktelius, atlikusius nu gaisro, sunešė jaujon. Bei anys turės suvalgyti, kas jumus atliko ir išgelbėta yra nuog krušos. Atliekti žmogup paprotys senas. Nei žymės notliks anos puikės jo. Šešuolis viens jos atliko. Duonos ir vyno … gardumas ir kvapas … atliektis.

6. nežūti, nemirti, būti toliau gyvam: Ineita jo galinin kieman ir tenai rasta atlikęs [žalčio nesuėstas] senelis. Ariogalos knygnešių aš tik vienas atlikau. Atsilìko duktė, ašenai ir motka. Jei grūdas ing žemę nebus įmestas ir ten nesupus, tad patis savimp atliektis ir nė vieno vaisiaus notneš.

7. nenustoti būti tokiam pačiam, būti ir toliau tokioje pat būklėje: Vadinasi, jis atliko gyvas. Žmonės neklausė jų ir atliko nenužudyti. Teip žmogus ir atliko teisus. Eik valgyti – atliksì nevalgęs. Atliks rūtelės nenuravėtos. Dabar atlìko šienas nenešta. Tu atliksi loskoj mano. Kodėl atlikai besėdįs tarp dviejų kaniukščių?. Langai sveiki atsilìko [nuo bombardavimo]. Šįkart duona atsilìko žalia. Jame. tačiau paveikslas žmogaus ne sulaužos, bet ižtisas atliektis kiekviename lustelyje. Liepia …, idant motė nopleistų vyro, o jei jį apleis, tad be vyro totliektis. Erškėčiai yra ir atliektis ant amžių. Saugok pats savęs ir mokslo, atsilik (nesiliauk būti, laikykis) šiuose daiktuose.

8. patekti į kokią būklę, atsidurti kokioje būklėje: Verkė mūsų seselė, kad atliko našlelė. Sesutė Elena ir broliukas, atlikę našlaičiais, kur pasidės? Nieko nė vienam kaltas notliks. Tu priverksi rytoj dieną, kaip atliksì viena. Per tave aš atliksiu už melagį. Atlikom, kaip stovim: supleškėjo gyvuliai, ir rūbai, ir grūdai. Gėdoj te notlieku. | Be marškinių atlikáu [besibylinėdamas],
ale muno viršus. Žinoma, kad tokie atliko be vietos. Jei ant dangų kopėčios būtų, velniai be darbo peklo [je] atliktų. Atsilikaũ našlė. Atsiliko siratelė baltame svietely be tėvelio, motutės. Liūdna panaitėlė, atsilìkus viena. Atsiliktų vargšas be pastogės. Mažiausias geras darbas neatsiliks be užmokesnio. Ant vieno peilio atsilìkom.

9. pasidaryti, tapti kuo, kokiam: Po tėvo mirties teisingasai brolis karalium atlìko. Kaip tik anos. nusleisdavo pakraštin, tuoj padėdavo savo plūksnas ir atlikdavo labai gražios mergytės. Dabar gi tada totliekt, meldžiu, tarnas tavo vergu. Kotrušė atliko nei varna, nei povas (nei mužikė, nei bajorė) . Visiem nebemielas atlìko. Ežeras tada atliẽka dykas. Da vis vargulis norėjo, kad [nelaimė] liktų mažesnė, ir atliko tik sulig riešučiu. An rudenį da pigiau atliks. Jai gi taip iškada atliko to bernioko. Kai jūs seni atsiliksit, in kur tada pritiksit? Nemielaširdžiai … atliksis prakeikti. Nu ir atsiliẽnka laimingas ir patenkintas už tėvo dovanos. Jis, žmogum … būdamas, broliu … atsiliekti.

10. tekti, reikėti, būti priverstam aplinkybių ką daryti: Tau atlìko tik poterius kalbėti (pasenai, niekam nebetinki) .

11. pasidaryti laisvam, neužimtam, nereikalingam: Šitą maišą galit neštis – atliko. Atliko šaukštas – gali valgyti. Gali kaisti – jau atliẽka puodas. Ugnis atliko – kaisk savo katilą. Kai atlìks arkliai, nuvažiuosim. Arklys nebatliekta, reik eiti pėstam. Šis kambariukas atliẽka, jame niekas nemiega. Vyrai neatliekta talkai, vyrai rugius sė [ja]. Martynienė atlikusi parėjo prie vaikų. Taip norėčiau atlikti nuo tų mėšlų… Kad ir pavargsime šiandieną, ką padarysi. Šiandie atlikaũ nuo darbo, tai atėjau. Vaikeliai, atlikusys nu kokio noris darbo, tujau kibo į ritinį. Aš jau sena, nu visų atlìkusi (niekam nebereikalinga) . Tas nenaudas nuo visur atlìko (iš visur jį pašalino), tai čia parkėlė. Į tę patenka atlìkę nuo visų (blogiausi, paskutiniai) žmonės. Jei sergąs y [ra],
anam viskas atliẽkta (nieko nebereikia, viskas nebeįdomu) . Sugrįžau po tam prie plausto ir par atlinkančiąją dieną užsiėmiau iškrovimu jo. Yra mergų atliẽkamų – tegu eina dirbt. Atliekamų̃ [grikių] liko, tai davė grikiais [už darbą]. Nebebuvo troboje duonos trupinėlio nei atliekamo drabužėlio. Su tais spiečiais išlėkė ir visi atliekamieji bitinai. Turiu atliekamo laiko. Nuo visų atliko, niekam nepatiko. Atsilikaũ nuo visų darbų: nuploviau, nučystijau visus indus.

12. turėti laisvo, atspėjamo laiko: Likte neatliekù, t. y. laiko neturiu. Ar nematai, kad aš n'atliektu? Ana greičiau atlìks, pataisys tau pietus. Palauk, kai kurią dieną atliksiu truputį, tai ir pas juos nueisim. Atlikdamà vis mokinase, mokinase.

13. baigti apyvokos darbus, apsiruošti, apsiliuobti, susitvarkyti: Atlikau su šviesa. Ar jau atsilikaĩ? Ar jau apsiliuobei? Būsime linus išmynę, javus iškūlę, būsime atsilikę. Aš skubu darbuoties, noriu greičiau atsilìkti. Skubu atsilikti su gyvoliais, kad nesutemtų bežygiuojant.

14. išvengti, išsisukti, išsisaugoti: Kur jis nesidžiaugs, smerties atlìkęs. Tai dabar džiaugėsi, kad ta pana atlìko nuo smako. Duok tiktai tau nu amžinų ašarų atliktie. Pasiklojo jam už savo piktus darbus nuo koronės atsilikti.

15. būti atskirtam, pašalintam; atstoti nuo ko, netekti ko, prarasti ką: Tai teip atlìkom nuo bičių. Atlikusys nu savo vaikų ir pačių. Atliko, atstojo nu proto. Senis atliko nuo visų sąjungų ir draugijų.

16. numirti, žūti; nugaišti, galą gauti: Pačių lietuvių tą dieną trys tūkstantės atlikusios. Srovė kraujų ištekėjo, ir pati ūmai atliko. Kai duosiu, tai ant vietos atlìksi! Mūsų karvė atlìko. Kap šuniui uždavė grybelio, tas tuoj ir atlìko. Dar vienas atsidvėsimas – ir jis buvo atsilikęs.

17. išnykti, dingti: Senovė atlikus, bet viskas akỹs matos. Kad ligos ateina, visos mandrystės atliekta.

18. nusilpti, sumenkti; netekti jėgų, sveikatos: Jau tas žmogelis gatavai atlìkęs (nusibaigęs, nusisirgęs), matyti, nebilgai bepasitęs (begyvens) . Taip atlikáu, nėko nebįgaliu, nėko dirbti negaliu. Atlikęs, lyg dvi savaiti nevalgęs. Veršiai atlìkę, ką tik paeina. Mūsų šuo jau su visam atlìko (niekam nebedera) . Sartis neatlìko per visą sėją, kad ir blogai šeriamas. Kojoms esu atlikusi (nebepaeinu) .

19. pagesti, pasidaryti nebetinkamam, nebegeram, prastam: Liga susimetė į kelią, atliko koja – nebepaeinu. Paskui savo linus kol išmyniau, vis po dulkes… akys visiškai atliko. | Jau visai atlikęs jūs peilis (nebeaštrus, netikęs) . Tas tavo kirvis visai atlìkęs. Atlikęs jau muno švarkas, reiks naują taisyties. Atlikęs čia ir maišas (prastas, netikęs) – vienos skylės. Ar aš tiek besu atlikusi (verta), kad aš tau merge būsu! Atlìkęs čia ir darbas (menkas, prastas) – tik žaislas.

20. būti paveldėtam, atitekti: Kam atlìko namai? Mums atliks karalystė. Urėdas ir vyresnybė Petro … atlikos ant potamkų jo.

21. neįvykti (norui, ketinimui ką daryti): Šiandie bitės atlìks (nebus galima bičių žiūrėti) . Tavo turgus (ėjimas į turgų) šiandiej atlìko: kurgi – jau pusdieniai, vėlu eit.

22. nesuskubti eiti, vykti lygiai su kitais, atsidurti užpakalyje kitų: Jeigu rovėja atlieka, ją visiap pajuokia. Draugai traukė pakraščiu, dairydamies vandens, o aš pasukau į kitą pusę ir per mylią nuo jų atlikau. Toli atliekti nuog jo. Plentu važiavo taip, kad neatsiliktų vieni nuo kitų. Aš jau atsilinkù. Ka greičiau eini, ans atsiliẽkta. Turguj mergelė atsilìko nū motynos.

23. nesuspėti dirbti lygiai su kitais, vėluoti: Šiemet atlikom labai su ūkės darbais. Ūkis pradėjo smukti. Visi darbai atsilikdavo. Pavasarį atsiliksi dieną – rudenį būsi atsilikęs savaitę. Ačiū Dievui, mano tėvas anksti kėlės, vėlai gulė, ir aš neatsiliksiu.

24. nesuspėti, nesugebėti pasiekti reikiamą lygį, būti prastesniam už kitus: Negalima atsilikti nuo judėjimo, nes atsilikti – reiškia atitrūkti nuo masių. Žmonių sąmonė savo raidoje atsilieka nuo jų ekonominės padėties. Dabar mūsų šalyje nebėra atsilikusių tautų. Sena, atsilikusi technika trukdė judėti į priekį.

25. vėluoti . Jei atlìkęs laikrodis, reikia pavaryti. Ar daug tas laikrodis per dieną atsiliñka?
2
6. įvykti: Apgulimas Jerozolimos atsiliko dienoj pačių Velykų. Dideliuose miestuose apie pusiaunaktį atsilieka (laikomos) mišios.

1. padaryti, nuveikti, įvykdyti kokį darbą; pabaigti, apsidirbti, susidoroti, susitvarkyti su kokiu darbu, reikalu: Kažin kas čia dabar reik atlikti. Ar jis tą darbą atliks, ar ne per sunkus bus? Kas ankstie pradeda, tas ankstie atliekta. Darbus atlikus, smagu švęsti. Karaliaus namuose visi žygiai atliekami su saule. Atlikom apyliuobę apytamsa. Dabar visi sunkesni darbai atliekami mašinomis. Atliktà – nebrūpės. Viskas buvo atliktà. Atlikau vis, ko nu manęs norėjai. Viena minute jie viską atliko. Jau jis veik bus atlìkęs. Kiekvienas iš jų tegu pasiuva drabužius, ir tada matysim, katras atliks gražiau. Kaip ir kiekvienas darbas, taip ir literatūros kūrinys vertinamas pagal tai, kaip jis atliktas. Nuodingos dirbtuvės dulkės atliko savo darbą – džiova artinosi prie galo. Mergaitė atliko savo: paėmė kaulus ir supylė palangėje. Arklius mažus tetur, kurius matydamas niekados netarsi galiančius butos darbus nuveikti ir karės žygius atlikti. Prisiegą atliekmi (prisiekiu) . Deveika, atlikęs didelį kelią karklynais, grįžta iš miestelio pusės. Rimto veido senyvas vyras smarkiai jį barė neatlikus kelionės į Meką. Jis savo amžio kelią atlìkęs. Iškilminę auką atliekant, dūmai degančių gyvolių į padebesius kildamys rūko. Išgirdo ant kalnu naujai Jonines atlikus (atšventus) . Atlikau visus reikalus mieste. Atlìk už mane tą reikalą. Atlikta (baigta) byla. Ta liga atlikta (persirgta), kap geležinė pupa perkąsta. Tą patį šeštadienio vakarą padarė jaunieji sutartuves ir atliko pintuves. Tuojau buvo pakviestas teisėjas ir atliktos visos sutuokimo ceremonijos. Mokyklą atlikęs (baigęs darbą mokykloje, vaikus paleidęs), mokytojas galia daryti, ką noria. Vyras toks čiopa, pati ir gyvolius atliekta (apeina, prižiūri) . Atiduok, kas mano, ir àtlikta (ir baigta, ir viskas) !

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'dalikti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas

Paaiškinimas lìkti, liẽka (liẽkti, liẽkta. liẽksta. liẽkčia. liñka. liẽnka. liẽksna, liẽkma. liẽksma, liẽkna), lìko (liẽko). 1. būti ir toliau toje pačioje vietoje, niekur neiti, nevykti: Vienai viena likaũ namie, visi išėjo. Visos eina jaunimėlin, tik aš viena lienkù. Tu liẽk (lik) namie. Liẽkdavau vienas. Liekti mano brolelis – apgins tave mergužėlę. Išleidė lig paskutinio vaiko, nė vieno neblìko. Vidurdienį mieste neliko ir gyvos dvasios. Senesni liẽnka namie. Neliẽnka (nesitraukia) niekur nog žmogaus šitas baronas. Neliekta nė senių numie par darbėlaikį. Brolytėl, meldžiamas lìkis namie – pražūsi. Nežinia, ar jie kelsis, ar lìksis. atėjus, atvykus būti, apsistoti vietoje, nebeiti kitur: Veronika liko nakvoti pas draugę. Tamsta dabar turi likti pietų. Egle, jūs nuo šiolei liksite pas mus. Čia liẽksta svečiai. liktinaĩ. visam laikui, nebegrįžtant atgal: Ėjo … a nesugrįžtinai, net liktinai. Aš vis daugiaus geidžiu, kad prie jo liktinai būčiau. Teta vis sakė: „lìkis, lìkis“, bet aš nesilikau. Teikis su manimi liktis. būti priverstam neišeiti iš kur, būti užlaikytam kur: Liko (paklydo, pasimetė) raiste – raganos ir suėdė. Jis tankiai liẽnka po pamokų. | Jau lìksiu tam pačiam skyriuj (nebūsiu perkeltas į aukštesnį skyrių) . Vienas sūnus liko pirmojoj karėj (negrįžo iš karo, žuvo) . 2. būti likučiui, daliai, laisvam, nereikalingam, nesuvartotam kiekiui ko nors: Neblìko nė aigaros (nė biškio), sukirpau visą audeklą. A tau dar liekta koks biškis bulbių nu sėklos? Man nieko neliẽnka šieno. Tus raudoniukus obuolius pjaustykim, kol spėjam, o kas lìks, teliẽktie. Kiek liẽkna pieno, tai veliai šuniui atduodu. Mažai sau liẽkti. Kulia javus, veža javus – [vis] meta an žemės, tę jau liẽkti tik keliolika grūdų pėde. Geros audėjos liko skieto, liko nyčių ir drikos. Priėjęs prie gulinčio be sąmonės raganos mylimo, jis išsitraukė kardą, atėmė jam likusį gyvybės ženklą. Tegu pakentėsiu, o jo neprašysiu – kiek beliẽkta gyventi…. Neturiu liekamo laiko. Turi liekamą kapeiką ir dėk į kasą. Vis tų liektamų̃ (laisvų pinigų) nėra, tai ir neįsitaisiau geresnių padargų. Net po maksimalaus iškvėpimo plaučiuose lieka apie 1000 – 1500 ml oro. Tas oro tūris vadinamas liekamuoju oru. Visi gavote savo dalį, o kas liko – tai Miko. liekamaĩ. liekiamaĩ su likučiu, daugiau, negu reikia: Ne kiek reikia, dar liekamaĩ yra žirnių. Grūdų turim liektamai. liktinaĩ. tiek, kad dar liktų dalis: Aš noriu, kad būtum liktinaĩ duonos. Užteks šieno šiai dienai trūktinai, ne liktinaĩ. Liktinaĩ ans tura medžių. Nedavė liktinai, bet trūktinai. Surinko tad ir pripylė dvylika regzčių lustų nuog penketo duonos miežienės, kurie likos valgiusiemus. Ant galo kas liektis. 3. išsilaikyti, išsisaugoti gyvam, nenukentėjusiam, nežūti, nedingti, būti, egzistuoti, gyvuoti toliau: Dabar jai vienas sūnus beliko. Seniau vienas sūnus liẽnka ir praturi (išlaiko) tėvą. Dar du trys draugai krito, ir likusieji pasiekė viršūnę. Parejo iš karo likęs, bet be rankų. Jei liksiù šito karo, tai tapsiu daktaru. Kas beliks, tims gerai paliks po karo. Teip susirgo, jog tarės nebliksiąs. Pamatysim, kas lìksim. Negersiu tų vaistų – vis tiek nebliektu, mirsiu. Vienam lìkt, kitam mirt. Pasogas nuplinka, o žmona linka. Liksiu – neliksiu, bet kibsiu. Visa prapuolę, tik ant lauko pliko kelios pušelės apykreivės liko. Visų turtų išnykta, ė tiktai bandelės, kurią buvo davęs ubagui, telikta. Šitose sutrikusiose užguitos moters akyse nebuvo likę ir ženklo ano skaidrumo. Nė kojoms auto nebliko po gaisro. Kuokštas plaukų ant galvos beliko. Vagis vagia, tai nors sienos lieka, o kai ugnis pereina – nieko. Nuog ugnies maža kas liẽksta. Rodės kryžokams, pilė neliksianti nu jų nago. Keturi buvom, keturi užaugom, visi išmirė – viena likausi. Žmogus žyd kaip žolelė ir nukrinta, gaišta kaip šešėlis ir nesiliek. Jei grūdas kviečio, impuolęs žemėn, nenumirs, jis patis liektis. Tada likęsis pabėgs. 4. būti nepaimtam, neišneštam, nepašalintam iš kur: Daug grūdų lienka in lauko – sausi rugiai. Tep norėjau atnešt obuolių! Pasidėjau ant spintos – imta ir lìkta (pamiršau paimti) . Pirškit pirškit, jūs seselės, mane neužmirškit, kurs jums peršams nebetiko, koks bernelis bene liko – eičiau ir už pliko. Šaukštas viens liks. tai svečias bus. Kad vilnose neliktų muilo, plaunama per kelis drungnus vandenis. Pirmutiniai miltai menkesni: juosna liẽnka lukštas ir dulkė. Blogas artojas, jei pervogės liẽksma. Kai yra liekamųjų reiškinių sąnariuose (keli mėnesiai po persirgto reumato), labai efektyvios sieros vandenilio vonios. Buvo lìkęsi devyniasdešimt šovinių. 5. nebebūti, dingti, išnykti: Atrodė, kad Mikės visai nebeliko mokykloje. Rugiuos neliko piktžolių šaknų. Džiaugės visi, sodžiuje neblikus arielkos nei raugo. Abejonių jokių neliko. Nebliko nė girdėti aplei karnolio (kanalo) kasimą. Valiunė vieną dieną pasirodė ir neblìko. Dvi dieni pabuvo, ir vėl anos neblìko. Čia buvau pasidėjęs kepurę, ir nebliko. Mokėjau pasakų, bet nebliko. 6. būti laisvam, neužimtam, nereikalingam: Neliekta nė vaikų nu darbo šieno laiko dienoms (visi dirba, užsiėmę) . Tujaus pri durių, kur buvo vieta liekanti, parodė, idant tą užimčiau. 7. būti ir toliau tokiam pačiam, toje pačioje būklėje: Mėšlai vakar liko nekapstyti. Škač! juk tu nelìksi nekorusys! Moteriškė lyg be žado liko bestovinti aslos viduryje. Broliai niekaip neįkalbėjo, ir jis liko nėjęs. Svarbiausia liko dar nepasakyta. Kam šis mūras buvo reikalingas, kas ant jo buvo laikoma, lieka neaišku. Pareikalaukit ir jūs kopūstų, nes taip ir liksit iki vakaro nevalgę. Tik pavadinimai liẽks lietuviški. Jonai, tėvas nukrito nu stogo. – Ar sveikas liko? – Sveikas tai sveikas, ale nebgyvas. Įgėręs nė koks žmogus nebliekta. Kai imsiu abiem duot (mušti), nelìksi [nemuštas] nė tu. Tą puodynę paplauk, paskui lìks pasiliks. Ką ji beatiduos! Lìko paliko. Koksai jisai šiandie, tokiu ir lìksis. Ans meldė, kad karalius liktuos dar karalium. Patys yra ir liektis visados piktąja kaimene. Sakė: „Kentėk, kap bus – tep“, tai tep ir lìkos. 8. patekti į kokią būklę: Ir liko luošas visą gyvenimą. Sūnus liko našlaitis. Kai aš našlė likaũ, daugiau ėjau į jaunimus. Nagi tylėjau, tai dabar durnium likaũ. Nuog tėvo likaũ pusantrų metų. Kai paukštelis (pirštelis, lapelis) viens likau. Viena likaũ kap kelmas. Likau kap kluonas be rugių. Lietuvos darbo žmonės neliko nuošalyje nuo šios kovos. Sužinojęs tai, Ali Baba nenorėjo likti skolingas pirkliui už jo gerumą. Maža likau nuo močiutės, nėr kam pamokytie. Likau pati septinta (pati našlė ir 6 vaikai) . | Jis liko be skatiko. Petras liẽka kiaurą metą be duonos. Ir liẽnka be vyro, be nieko. Ma [no] žmogus vis liẽksma be darbo. Jau jis liẽkti visai be sylos. Vaikas lìko ant svetimų rankų. Juzis niekam neliks skolingas (atsikirs): tu jam žodį, jis tau tris. Aš turėjau liktis visiškoje tamsoje. 9. pasidaryti, tapti kuo, kokiam: Ir liko šitie kalnai pliki ir kelmuoti, aplaistyti ašarom, giesme apdainuoti. Daugiau žinok, mažiau kalbėk, nes greitai senas liksi. Šunes prėdė (priėdė) tų miltų ir girti lìko. Kailis lìko panašus į veršelį. Vienu metu jis liko baisiai turtingas. Kur dabar eisiu? – tarė sau, laisvas likęs. Karaliui atsigulus, iltė toj įlindo į ausį, ir karalius liko negyvas. Sukūdau, kaip silkė likaũ. In piemenį pristok – pats liksì piemuo. Nuo to laiko liko Zosei Jonas tėvu, broliu, globėju. Neprausk veido jaučiui geriant, – melagiu liksi. Dabar Advikė jau Adve liko. Vyteniui mirus, didžiuoju kunigaikščiu liko jo brolis Gediminas. Daug nemislyk – liks galva kaip arklio (didelė) . Laukai geri dirvonais liẽnka. Iš tų bulbienojų tik košė būt lìkus (būtų supuvę) . Kieno priešininku likties. Linksmiau širdžiai liko. Man lìko be skaros šalta. O kai, dienai besibaigiant, prabilo patrankos, visiems liko aišku, kad tai sukilimas. virsti kuo: Jaunikaitis puolė ant žemės ir liko vilku. Stokit, sūneliai, stipriais medeliais, aš, jūs mamelė, liksiuos eglele. 10. tekti, reikėti, būti priverstam aplinkybių ką daryti, atlikti, veikti: Tau, žinoma, ropės beliks graužti. Keleivi, tau žemėj klajoti teliekti. Visa išnešė, išgnobė, ir man kas belieka daryt? Karaliui nieko nebeliko daugiau daryti, tik grįžti namo. Čia nedaug kas beliekti mums pažymėti. Bulbos liẽnka kast. Kiaulę belìko ant turgaus gyvą pirkti (nebebuvo kitos išeities) . Vyručiai, mums viena liektisi – pasiduoti Romanui. 11. neįvykti (norui, ketinimui ką daryti, kur vykti): Mano vakarėlis teip ir liks: koją sopa, tai ko aš te eisiu. Gal mūs turgus liks, kai šit' lyja. 12. nesuskubti eiti lygiai su kitais, atsidurti užpakalyje kitų: Visada jis liẽksna paskiausia. Vaikas pavargo eidamas su dideliais, ėmė lìkt. Atsiskyrėlis veikiau pavargo kaip lokys, ir ėmė nuo jo liktis. Veizėk, Onikė nu mūsų liẽktas liẽktas – nora viena būti. Žingsniavo jis greitai, ir karvė nesiliko, ir netrukus jis prisivijo žmogų su avim. 13. nespėti dirbti su kitais, atsilikti: Aš niekur nelikaũ su darbu. Aš nuo nė vieno vyro neliekù. Abidi auga, viena nuo kitos nesiliẽka. 14. vėluoti . Ar skuba, ar liẽka? 15. įvykti, tiktis: Likos, jog Milciadžio, ne jo sandraugų, tarimas daugesniai valijo. 16. pasieiti, apsivaisinti. Tavo bėroji turbūt nelìkusi, kad vis dar tokia plona. Šiemet abidvi vedžiau – blesę ir juodąją, o nė viena nelìko. Tik vieną kartą leidau kumelę eržilu, ir lìko. 1. vykstant kur, neimti su savimi: Jokit, brolužėliai, vienu kelužėliu, nelikit nė jauniausio. Lieku palieku savo sesutę [pas anytą]. Oi žirgeli juodbėrėli, kur palikai brolelį? – Aš jo nelikau, jis pats pasliko. Piemenimus liepė, kad ieškotų viešpatį, bandas likę. Eina vargšas, garbavodamas savo pripuolimą, samdyt arklį, likdamas vietoj stovintį vežimą. neleisti išvykti, priversti būti vietoje: Ar leisime jį į mokslą, ar liksime namie? 2. atsiskirti nuo ko, mesti ką: Pati da jauna – ana lìks tą vyrą. mesti savo buvimo vietą: Liekmi svietą. Jį vertė didė meilė jo likt dangų ir šen nusileisti. 3. daryti, kad kas atsirastų ar būtų, pačiam pasišalinus: Tokie žmonės nemėgsta likti pėdų paskui save. Mirė 1825 metūse, nelikdamas po savo pėdų nė gailesio, nė minavonės. Nusiaubę plačiai platesniai, tolie tolesniai jų kraštų sritis, belikdamys po savęs akminį ir [v] andenį. 4. atsiskiriant, vykstant kur, duoti, dovanoti, skirti kam ką: Jei būtų mumus … rašto nelikę, ar nereiktų sakiot tradicijos? Gyvastį savo liekmi už avis. Lieku tau savo kelius, Dieve padėk! 5. neimti, neliesti, laikyti ką kur, leisti būti vietoje: Mergos, rinkit geriau rugius, nelikit tiek daug draikų! Didžius rinko, mažus liko. Aš grybų nepažįstu, bet jei baravykų rasčiau, nelikčiau. 6. laikyti, atidėti, skirti, duoti kam ko dalį, kokį kiekį: Išgerki stiklelį visą į dugną, neliki sveteliams savo lašelio. Juliui sriubos nelikaũ – pavalgys pieno. Reik paršeliams [bulbių] duoti, reik parduoti likti. Daug davė, bet daugesniai dar sau liko. 7. laikyti gyvą, auginti: Visus kačiukus liksmà. Šiemet sausa vasara, šienų maža – avių nelìksiu. Kas metai veislei liekù po du teliu. Jeigu graži telyčiukė, reikia lìkti. Iškapok rūteles, iškapok mėteles, tik lik vienas baltas lelijėles. nenaikinti: O kam centrus. lìko?! Reikėjo žmonėms išdalyt. 8. pasidėti laikymui, tolesniam laikui: Kažin, ar jau galima riešutus lìktis? 9. leisti kam būti kokioje būklėje: Šalin dėk kardą, lik mus gyvus! Vaikai, duris nelìkit atdaras. Pasakysiu, kad tų kelmų nelìktų tokių ilgų. 10. užeiti į priekį, aplenkti ką lėčiau darantį: Aš tave likaũ ir palikau už šimto mylelių. 11. vykdyti, daryti: Eina prievolių likt. Kas prieita lìkti, reik lìkti. Munasis sūnus talkas liekta, nestova numie. Aš savo darbą linkù, o tu ar atlikai savo pavynastį? Už stubutę mano žmogus lìkdavo ponui dienas. Ka būt nuotrauka, būt šiądie viskas lìkę. 12. ruoštis: Lai eit lìkties numien. 13. (likt) dėti ką kur: O kur tu liksi tas adatėles? Kam tu duosi tas adatėles? 1. iš anksto nustatyti, numatyti, skirti, lemti: Likta yra žmogui vieną kartą mirti. Taip jau likta ir taip turi būti. Toks mano tikslas, taip man likta. Tai Dievo leista, liktà, lemta. Mudum likta poroje būti. Nedūsauk, tebėr liktasis. Jeigu būsi Dievo likta, rasi mano būsi. 2. įsteigti, įvesti; įsakyti: Vis, ką … likęs yra, tatai ne juokas yra. Nesang tas stonas yra paties … liktas. Pririša [jį] liktumpiump daiktump. ant rugiẽnių šiaudų̃ lìkti neištekėti: Jau ji liko ant rugienių šiaudų. be galvõs lìkti. netekti proto. be kélnių lìkti nusigyventi: Daugiau išleisdamas, nekai paimdamas, liksì be kélnių. be rañkų lìkti. jausti didelį rankų nuovargį: Mintuvai sunkūs, tai likau suvis be rankų po mynimui. bóba lìkti javus kertant, paskutiniam baigti: Jis liko boba, tai jam vienas šnapsas daugiau! bùvę ir neblìkę!. Buvę ir neblikę! – bene tu ką padarysi anam. čia šnẽkant, čia liẽkant. gývas lìkęs; gývu garù lìkęs. labai, žūtbūt norintis ką padaryti, turintis didelį palinkimą į ką: Gývas lìkęs, gyvà lìkusi nori ką padaryti. Gyva lìkusi į gaspadines norio eiti. Ant kamedijų, ant visokių štukų – gyvas likęs. lìk sveĩkas. Liki sveika, uošvužėle, laikykies sau dukružėlę. Na, vyručiai, likite sveiki! Liksi sveika, uošvužė, daugiaus nesugrįšiu. Liki sau sveika, jaunoji mergelė. nė̃ lìko, nė̃ reĩk. Nušnekėjo nė lìko, nė reĩk. per niẽką lìkti nueiti niekais: Visi prašymai, visi maldavimai, visi prižadai par nieką liko. pasãkė [ir] neblìko. niekų kalba!: Nu tatai, pasakė – nebliko! – šis sakąs: – nepakelsi katilo su vandeniu! šlapiài vietài lìkti (iš ko) būti visiškai sunaikintam: Kai rytoj visi suvažiuos, tai kad duos – tai iš tų žandarų tik šlapia vieta liks. vìlnoms ver̃pt lìkti neištekėti: Kurio merga neina už berno, tai, atgalio važiuojant, reikia vartai ažkelt ir kuoleliu ažkišt – to merga liks vilnom verpt. aplìkti 1. apsibūti vietoje, nebeiti kitur: Jis jau apliko. Jau buvau pasnašinus ir vėl apsilikaũ. Ar apsiliksi ir kitiem metam toj pačioj vietoj dirbt? Čia apsilìko ir dabar gyvena. Patogesnės vietos niekur aplinkui matyti nebuvo, ir vabalas apsiliko, kur buvo įlindęs. 2. išsilaikyti tokiam pačiam, tokioje pat būklėje: Šiemet apliko pieva nešienauta. Nuvažiavo in inspektorių, ir vėl apliko mokykla (neuždarė mokyklos) . | Mano skola tep ir aplìko (tebėra negrąžinta) . Apsilìko mūs kampelis čystas, be jokių kraujų. 3. nekliudyti, neliesti, neimti: Vaitas aplìko mane nevaręs važiuoti su padvada, t. y. paliko, ištarpavo. | Jonas padususią mergą paėmė, visų àpliktą (niekieno nepaimtą) . 4. padėti, pastatyti, patalpinti ką kur: Aplikęs pilėje pakaktiną pulką vyrų, Erdivila su stiprum būriu vyrų išsekė pėdomis plėšikų. atlìkti. 1. būti toje pačioje vietoje, neišeiti, neišvykti kitur: Visi išvažiavo, tik atliko dukterys. Lietus pradėjo lyti, atlikom namie (nebevažiavome į miestą) . Atlìko až gaspadinę namie. Pasiturintiejie tėvai siuntė vaikus į gimnaziją, o kiti atliko prie naminių darbų. Anas vienas namie atlìko. Vienas nueis …, kitas atliks lizdiep savo. Vienas be kito neatliñka (nesiskiria, visur būna drauge) . Atsilìkęs namie turėjau svečių. Atsilìkus motinelė labiau dūsavo. Visi paukščiai ir žvėrys išėjo ant darbo, tiktai kurmis su pesliu atsilìko. Tie … kūnu eiti, dūšios jų atsiliekti namuose. atėjus susilaikyti vietoje; apsibūti; pabūti: Sesuo grįžo, o jis tai ir atlìko. Kurmonas atlìko par arklius. Totliekt (teatlieka) mūsimp mergelė keletą dienų. Atlik rugių pjautų. Atlieku prieg kam. Aš šiandien turiu namuose tavo atlikt (atėjęs pabūti) . Paskui tie karaliai išvažinėjo, išsiskirstė, vienas tik atsiliko ir dar ilgiaus pabuvo. Per visas dienas gyvenimo mūsų iki pabaigai amžies atsilik su mumis. Notsiliko ant noprosnų daiktų, notsiliko su vaikais žaist, tiktai atsiliko daryt tatai, kas buvo valia tėvo jo. Atsiliekmi. 2. būti nepaimtam su savimi išvykstančio, pasitraukiančio: Bet mato, kad jis neturi prie savęs savo kardo aštriausio – atliko jis ant baltų skobnių didžiajam bajoro dvare. Autobusas pilnas, i kiti [keleiviai] atliẽkta (nepatenka) . Numirė meška, atliko dūdos. Tik seni batai ma [n] atlìko, ka mama numirė. Atliks mūsų dvareliai i širmi žirgeliai. būti nepaimtam, neišrinktam, nepagautam: Da yr kieme viens atlikęs. o nė vienai nepatikęs – pirškit nors tą patį. Ans buvo našlaitis, atlìko nu karūmenės (liko nepaimtas į kariuomenę) . Pagavom gavom visą pulkelį, atliko liko vienas vanagėlis. atitrūkus, atsiskyrus nuo ko atsidurti, būti kur: Paukštė ištrūko, o plunksnos atliko. Katram tik už ausies nustvers – ir atlieka ausis saujoj. Čevarykas gi, prilipęs pri smalės, atsiliko ant vietos. 3. būti likučiui, daliai, nesuvartotam, nereikalingam, laisvam kiekiui ko nors: Kas jiems atliko, įmetė ing dovanas. Atlikusias bulves sėklai pasiliko. Jiem pusė lauko atlieka. Iš užkaistos sriubos turi atlikti tik pusė. [Išrėši] šešetą vardų jų ant vieno akmenio, o šešetą atliekančių vardų ant kito akmenies pagal jų giminių. Jam skolą atiduočiau ir dar man šimtas atsiliktų. Jei tūkstantis atsiliẽka, tai gali da gyvent. 4. užimti kieno vietą, būti kieno vietoje: Kurie ant jų vietos atlikos. Kol tėvas gyvas, tai [sūnus] „Matuliauskiukas“, paskui, kai atsiliẽka gaspadoriaut, jau „Matuliauskas“. 5. išsilaikyti, nedingti, neišnykti, egzistuoti toliau: Ant rudens kumelė taip sublogo, kad vieni kaulai ir skūra atliko. Kad po pečiumi nuodėgulis atlinka, tai svečias bus. Visus daiktelius, atlikusius nu gaisro, sunešė jaujon. Bei anys turės suvalgyti, kas jumus atliko ir išgelbėta yra nuog krušos. Atliekti žmogup paprotys senas. Nei žymės notliks anos puikės jo. Šešuolis viens jos atliko. Duonos ir vyno … gardumas ir kvapas … atliektis. 6. nežūti, nemirti, būti toliau gyvam: Ineita jo galinin kieman ir tenai rasta atlikęs [žalčio nesuėstas] senelis. Ariogalos knygnešių aš tik vienas atlikau. Atsilìko duktė, ašenai ir motka. Jei grūdas ing žemę nebus įmestas ir ten nesupus, tad patis savimp atliektis ir nė vieno vaisiaus notneš. 7. nenustoti būti tokiam pačiam, būti ir toliau tokioje pat būklėje: Vadinasi, jis atliko gyvas. Žmonės neklausė jų ir atliko nenužudyti. Teip žmogus ir atliko teisus. Eik valgyti – atliksì nevalgęs. Atliks rūtelės nenuravėtos. Dabar atlìko šienas nenešta. Tu atliksi loskoj mano. Kodėl atlikai besėdįs tarp dviejų kaniukščių?. Langai sveiki atsilìko [nuo bombardavimo]. Šįkart duona atsilìko žalia. Jame. tačiau paveikslas žmogaus ne sulaužos, bet ižtisas atliektis kiekviename lustelyje. Liepia …, idant motė nopleistų vyro, o jei jį apleis, tad be vyro totliektis. Erškėčiai yra ir atliektis ant amžių. Saugok pats savęs ir mokslo, atsilik (nesiliauk būti, laikykis) šiuose daiktuose. 8. patekti į kokią būklę, atsidurti kokioje būklėje: Verkė mūsų seselė, kad atliko našlelė. Sesutė Elena ir broliukas, atlikę našlaičiais, kur pasidės? Nieko nė vienam kaltas notliks. Tu priverksi rytoj dieną, kaip atliksì viena. Per tave aš atliksiu už melagį. Atlikom, kaip stovim: supleškėjo gyvuliai, ir rūbai, ir grūdai. Gėdoj te notlieku. | Be marškinių atlikáu [besibylinėdamas], ale muno viršus. Žinoma, kad tokie atliko be vietos. Jei ant dangų kopėčios būtų, velniai be darbo peklo [je] atliktų. Atsilikaũ našlė. Atsiliko siratelė baltame svietely be tėvelio, motutės. Liūdna panaitėlė, atsilìkus viena. Atsiliktų vargšas be pastogės. Mažiausias geras darbas neatsiliks be užmokesnio. Ant vieno peilio atsilìkom. 9. pasidaryti, tapti kuo, kokiam: Po tėvo mirties teisingasai brolis karalium atlìko. Kaip tik anos. nusleisdavo pakraštin, tuoj padėdavo savo plūksnas ir atlikdavo labai gražios mergytės. Dabar gi tada totliekt, meldžiu, tarnas tavo vergu. Kotrušė atliko nei varna, nei povas (nei mužikė, nei bajorė) . Visiem nebemielas atlìko. Ežeras tada atliẽka dykas. Da vis vargulis norėjo, kad [nelaimė] liktų mažesnė, ir atliko tik sulig riešučiu. An rudenį da pigiau atliks. Jai gi taip iškada atliko to bernioko. Kai jūs seni atsiliksit, in kur tada pritiksit? Nemielaširdžiai … atliksis prakeikti. Nu ir atsiliẽnka laimingas ir patenkintas už tėvo dovanos. Jis, žmogum … būdamas, broliu … atsiliekti. 10. tekti, reikėti, būti priverstam aplinkybių ką daryti: Tau atlìko tik poterius kalbėti (pasenai, niekam nebetinki) . 11. pasidaryti laisvam, neužimtam, nereikalingam: Šitą maišą galit neštis – atliko. Atliko šaukštas – gali valgyti. Gali kaisti – jau atliẽka puodas. Ugnis atliko – kaisk savo katilą. Kai atlìks arkliai, nuvažiuosim. Arklys nebatliekta, reik eiti pėstam. Šis kambariukas atliẽka, jame niekas nemiega. Vyrai neatliekta talkai, vyrai rugius sė [ja]. Martynienė atlikusi parėjo prie vaikų. Taip norėčiau atlikti nuo tų mėšlų… Kad ir pavargsime šiandieną, ką padarysi. Šiandie atlikaũ nuo darbo, tai atėjau. Vaikeliai, atlikusys nu kokio noris darbo, tujau kibo į ritinį. Aš jau sena, nu visų atlìkusi (niekam nebereikalinga) . Tas nenaudas nuo visur atlìko (iš visur jį pašalino), tai čia parkėlė. Į tę patenka atlìkę nuo visų (blogiausi, paskutiniai) žmonės. Jei sergąs y [ra], anam viskas atliẽkta (nieko nebereikia, viskas nebeįdomu) . Sugrįžau po tam prie plausto ir par atlinkančiąją dieną užsiėmiau iškrovimu jo. Yra mergų atliẽkamų – tegu eina dirbt. Atliekamų̃ [grikių] liko, tai davė grikiais [už darbą]. Nebebuvo troboje duonos trupinėlio nei atliekamo drabužėlio. Su tais spiečiais išlėkė ir visi atliekamieji bitinai. Turiu atliekamo laiko. Nuo visų atliko, niekam nepatiko. Atsilikaũ nuo visų darbų: nuploviau, nučystijau visus indus. 12. turėti laisvo, atspėjamo laiko: Likte neatliekù, t. y. laiko neturiu. Ar nematai, kad aš n'atliektu? Ana greičiau atlìks, pataisys tau pietus. Palauk, kai kurią dieną atliksiu truputį, tai ir pas juos nueisim. Atlikdamà vis mokinase, mokinase. 13. baigti apyvokos darbus, apsiruošti, apsiliuobti, susitvarkyti: Atlikau su šviesa. Ar jau atsilikaĩ? Ar jau apsiliuobei? Būsime linus išmynę, javus iškūlę, būsime atsilikę. Aš skubu darbuoties, noriu greičiau atsilìkti. Skubu atsilikti su gyvoliais, kad nesutemtų bežygiuojant. 14. išvengti, išsisukti, išsisaugoti: Kur jis nesidžiaugs, smerties atlìkęs. Tai dabar džiaugėsi, kad ta pana atlìko nuo smako. Duok tiktai tau nu amžinų ašarų atliktie. Pasiklojo jam už savo piktus darbus nuo koronės atsilikti. 15. būti atskirtam, pašalintam; atstoti nuo ko, netekti ko, prarasti ką: Tai teip atlìkom nuo bičių. Atlikusys nu savo vaikų ir pačių. Atliko, atstojo nu proto. Senis atliko nuo visų sąjungų ir draugijų. 16. numirti, žūti; nugaišti, galą gauti: Pačių lietuvių tą dieną trys tūkstantės atlikusios. Srovė kraujų ištekėjo, ir pati ūmai atliko. Kai duosiu, tai ant vietos atlìksi! Mūsų karvė atlìko. Kap šuniui uždavė grybelio, tas tuoj ir atlìko. Dar vienas atsidvėsimas – ir jis buvo atsilikęs. 17. išnykti, dingti: Senovė atlikus, bet viskas akỹs matos. Kad ligos ateina, visos mandrystės atliekta. 18. nusilpti, sumenkti; netekti jėgų, sveikatos: Jau tas žmogelis gatavai atlìkęs (nusibaigęs, nusisirgęs), matyti, nebilgai bepasitęs (begyvens) . Taip atlikáu, nėko nebįgaliu, nėko dirbti negaliu. Atlikęs, lyg dvi savaiti nevalgęs. Veršiai atlìkę, ką tik paeina. Mūsų šuo jau su visam atlìko (niekam nebedera) . Sartis neatlìko per visą sėją, kad ir blogai šeriamas. Kojoms esu atlikusi (nebepaeinu) . 19. pagesti, pasidaryti nebetinkamam, nebegeram, prastam: Liga susimetė į kelią, atliko koja – nebepaeinu. Paskui savo linus kol išmyniau, vis po dulkes… akys visiškai atliko. | Jau visai atlikęs jūs peilis (nebeaštrus, netikęs) . Tas tavo kirvis visai atlìkęs. Atlikęs jau muno švarkas, reiks naują taisyties. Atlikęs čia ir maišas (prastas, netikęs) – vienos skylės. Ar aš tiek besu atlikusi (verta), kad aš tau merge būsu! Atlìkęs čia ir darbas (menkas, prastas) – tik žaislas. 20. būti paveldėtam, atitekti: Kam atlìko namai? Mums atliks karalystė. Urėdas ir vyresnybė Petro … atlikos ant potamkų jo. 21. neįvykti (norui, ketinimui ką daryti): Šiandie bitės atlìks (nebus galima bičių žiūrėti) . Tavo turgus (ėjimas į turgų) šiandiej atlìko: kurgi – jau pusdieniai, vėlu eit. 22. nesuskubti eiti, vykti lygiai su kitais, atsidurti užpakalyje kitų: Jeigu rovėja atlieka, ją visiap pajuokia. Draugai traukė pakraščiu, dairydamies vandens, o aš pasukau į kitą pusę ir per mylią nuo jų atlikau. Toli atliekti nuog jo. Plentu važiavo taip, kad neatsiliktų vieni nuo kitų. Aš jau atsilinkù. Ka greičiau eini, ans atsiliẽkta. Turguj mergelė atsilìko nū motynos. 23. nesuspėti dirbti lygiai su kitais, vėluoti: Šiemet atlikom labai su ūkės darbais. Ūkis pradėjo smukti. Visi darbai atsilikdavo. Pavasarį atsiliksi dieną – rudenį būsi atsilikęs savaitę. Ačiū Dievui, mano tėvas anksti kėlės, vėlai gulė, ir aš neatsiliksiu. 24. nesuspėti, nesugebėti pasiekti reikiamą lygį, būti prastesniam už kitus: Negalima atsilikti nuo judėjimo, nes atsilikti – reiškia atitrūkti nuo masių. Žmonių sąmonė savo raidoje atsilieka nuo jų ekonominės padėties. Dabar mūsų šalyje nebėra atsilikusių tautų. Sena, atsilikusi technika trukdė judėti į priekį. 25. vėluoti . Jei atlìkęs laikrodis, reikia pavaryti. Ar daug tas laikrodis per dieną atsiliñka? 26. įvykti: Apgulimas Jerozolimos atsiliko dienoj pačių Velykų. Dideliuose miestuose apie pusiaunaktį atsilieka (laikomos) mišios. 1. padaryti, nuveikti, įvykdyti kokį darbą; pabaigti, apsidirbti, susidoroti, susitvarkyti su kokiu darbu, reikalu: Kažin kas čia dabar reik atlikti. Ar jis tą darbą atliks, ar ne per sunkus bus? Kas ankstie pradeda, tas ankstie atliekta. Darbus atlikus, smagu švęsti. Karaliaus namuose visi žygiai atliekami su saule. Atlikom apyliuobę apytamsa. Dabar visi sunkesni darbai atliekami mašinomis. Atliktà – nebrūpės. Viskas buvo atliktà. Atlikau vis, ko nu manęs norėjai. Viena minute jie viską atliko. Jau jis veik bus atlìkęs. Kiekvienas iš jų tegu pasiuva drabužius, ir tada matysim, katras atliks gražiau. Kaip ir kiekvienas darbas, taip ir literatūros kūrinys vertinamas pagal tai, kaip jis atliktas. Nuodingos dirbtuvės dulkės atliko savo darbą – džiova artinosi prie galo. Mergaitė atliko savo: paėmė kaulus ir supylė palangėje. Arklius mažus tetur, kurius matydamas niekados netarsi galiančius butos darbus nuveikti ir karės žygius atlikti. Prisiegą atliekmi (prisiekiu) . Deveika, atlikęs didelį kelią karklynais, grįžta iš miestelio pusės. Rimto veido senyvas vyras smarkiai jį barė neatlikus kelionės į Meką. Jis savo amžio kelią atlìkęs. Iškilminę auką atliekant, dūmai degančių gyvolių į padebesius kildamys rūko. Išgirdo ant kalnu naujai Jonines atlikus (atšventus) . Atlikau visus reikalus mieste. Atlìk už mane tą reikalą. Atlikta (baigta) byla. Ta liga atlikta (persirgta), kap geležinė pupa perkąsta. Tą patį šeštadienio vakarą padarė jaunieji sutartuves ir atliko pintuves. Tuojau buvo pakviestas teisėjas ir atliktos visos sutuokimo ceremonijos. Mokyklą atlikęs (baigęs darbą mokykloje, vaikus paleidęs), mokytojas galia daryti, ką noria. Vyras toks čiopa, pati ir gyvolius atliekta (apeina, prižiūri) . Atiduok, kas mano, ir àtlikta (ir baigta, ir viskas) !

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

dalikti

#