dalupti

lùpti, -a, -o (-ė).

1. lupenas, žievę imti, šalinti, skusti: Lùpk šitas bulves, jei neturi darbo. Šimtas penki metai, ir da bulbeles lùpa. Da buvau belupantì vieną roputę, ale geriau nevalgysiu. Ropės lupamosios. Ėdi gumbą, ne mano luptą. Barzdaskutys su didžiuliu skustuvu po ranka pakliuvusiam keleiviui lupa barzdą. Tasai luposi roputes šaukšto kotu. Bulvės tebžyda, tebsilupa, negal kasti.

2. plėšti luobą, medžio žievę: Kiaušinį prašom lùpti (valgyti) . Paskui atsargiai, drebančia ranka lupo tošį. Vieną Joninių naktį senas žmogelis lupo girioje liepukus. Ir pas mus žmonės vyžas nešioja: jūs gi karnas gerai lupat. Jūs, žinoma, esate matę, kaip egles lupa. Imk peilį ir man duok, eisim žievių lùpt. Lupk liepą, kol plyšta: kai prikeps, ne laikas bus. Ar nesakiau jums: kokias karnas lupsit, tokias vyžas avėsit (ką nusipelnysite, tą ir gausite) ! Pusė lupta, pusė skusta. Lupk žievę, kol lupasi: kai prikeps – nenulupsi.

3. kailį, odą imti, dirti: Avino lùpk skūrą žemyn. Kas samdo, einu nors ir šuns lupti – bet tik uždarbis! Girtuoklėlis toks buvo, kumeles lùpdavo. Dideles kiaules liuob lùps, išdirbs skūrą ir nagines liuob dirbs. Marčiom, mergom žąsis kepta, vyram, bernam katė luptà. Bepigu svetimą kailį lupti. Nuo vienos avelės dvie [jų] kailių nèlupa. Ir jaučiui vieną odą lùpa. Vienas du kailiu lupa, kitas – nei vieno. Bet ką, ar biesą anie ten lupa (ką jie ten daro) ? Klykia, ka rodos, velnias jam skūrą luptų (labai klykia) .
luptinaĩ. Devynakis žvyno neturia, nuskusti negal, reik lupti luptinaĩ.

4. rauti, versti: Jis žmogus nieko daugiau neveikdavo, kaip tik kelmus lupdavo ir smalą ratam tepti leisdavo. Rytoj, vyrai, eisim į girią lùpt kelmų. Vyrai išėjo akmenų lùpt. Akmens dėl mūrijimo yra tašyti ir lupti. | Lùpa lauk (varo, stumia) jau iš tos lovos. traukti, išimti: Jei minkšta mėsa – lùpk lauk iš puodo. Jeigu varna Kalėdoms į dobilus tupa, duoną Velykoms iš po sniego lùpa (vėlyvą rudenį seka vėlyvas pavasaris) .

5. plėšti ką įstatytą, įtvirtintą; plėšiant atidaryti: Langas an aukšto lùpta. Kap atejo pavasaris, tai strėkas lùpė (draskė) ir penėjo [gyvulius]. Pamatė tas milžinas, kad bernas lupa stogą. Taip jai bestovint, antai Antanas prišoko prie raštinės prieangio ir ėmė lupti valsčiaus iškabą. | Batus lùpa nuo kojų purvynas.

6. imti laukan, griežti: Tas beausis atbėgo, tuo su tuom dirželiu apsijuosė ir sako tai Onutei: „Lupk jam akį“. Ar akį iš kaktos jam lupsi – nieko neturi! Tyli kap žemė – nor akį lupk! Prabuvau ingi sutemų dėl itų daiktų; kad vienu asmoku pigiau duodi, tai neduoda, koc akį lùpk!

7. prievarta imti, reikalauti: Visi tie dvasiški vyrai mito iš dešimtinių, katras nu naujai apkrikštytųjų kas nevert lupo. Ponai nebeturi valios lupte iš žmonių lupti mokesnius. grobti, plėšti: Tenai lupa ir degina miestus. brangiai imti, plėšti: Nejaugi tu širdies neturi, kad tep lupi?! Tas siuvėjas lupa iš žmonių paskutinį skatiką. Apsidairė: turgus mažas, pirkėjų daug – ir davai lùpt! Lupa kap už kviečius.

8. spausti, engti, išnaudoti: Su viena ranka žegnojosi, o su kita artimą lupo. Svetimųjų (ateivių) tu nelupk nei spausk. Mužiką visi lùpė, ė anas tik vieną bulbą.

9. draskyti, drėksti: Kanapiejų sumina ir išblaško, kad nelùpt rankų. kasytis, draskytis: Lupuos, ba man niežti.

10. plyšti, driksti: Savo darbo autu – tai ilgai prausi (mazgosi), nesìlupa taip greit.

11. mušti, perti, duoti į kailį: Ar negana, kad jį, vos gyvą, baudžiava lùpo? O lupdavo, oi lupdavo! – kalbėjo toliau atsiminęs praeitį senelis. Ima vyrą už čiuprynos ir per galvą lùpa. Lùps lùps tą arklį su klumpe, o tas arklys kap tik gyvas. Kad pradė [jo] lazda lùpt, kad pradė [jo] ! Vaikas vos trijų metų, o jau įveikia katę lùpti. Gausite lupti, kiek tik lenda. Nebijok, gerai tave laikysiu: kasdien tris kartus lupsiu, kartą valgyti duosiu. Ar eisi – luptas būsi, ar neisi – luptas būsi. Už vieną luptą dešimtį neluptų duoda. Už luptą daugiau moka. Ir šuva lupamas pripranta – žmogus nepripras! Ot geri rugiai, šunį lupk rugiuos – nebėga. Kas nori lupti, tas ir pagalį randa. Kada tik sueina gaidžiai, tai ir lupasi. Kad tik kas, tai jiedu ir lupasi. Kilbasa su silke lùpas. pertis, vanotis: Pirty, ant suolo pasistoję lùpas. užmušti: Krankočiai vištas lùpa, capulius (viščiukus) .

12. veržtis, skverbtis: Kas čia lùpas (brazdinasi, nori įeiti pro duris) ? Ale tai musios lùpas pirkion – par nevalią. Šuo lùpas pro duris, gal anas sušalo. | Tas velnias kad ėmė luptis ir išsilupė ir pabėgo.

13. sunkiai dirbti: Dėl tų dviejų litų lùpk kap arklys visądien. Ne tinginiai – lùpa ir lùpa. Aš šiandie lupiaũ kap arklys. Išlekiu an lauko, tai lupù ne savo jėgom.

14. sunkiai tempti, tęsti, traukti: Plento lomose buvo sunešta gerokai sniego, todėl ratai vietomis įklimpdavo, ir arkliams tekdavo juos lupte lupti. Lupu įsispyriavęs [karvę per griovį],
pantis pukšt nutrūko. Kap per pelenus. lùpa lùpa tas arklys.

15. arti dirvoną: Nelupk pievos, bo neturėsim šieno. Lùpa dirvoną. Tu lupi ežią, o aš atmetu.

16. kapstyti: Vištų prisleidė, paisyk – visur lùpa, visur gadina.

17. būti trauksmui: Gerai lùpa tas pečius. | Uždaryk duris – vėjas tep lùpa (pučia), kad gali mane išlupti laukan.

18. sunkiai pjauti, rauti ir kt.: Dobilai raudonieji tiršti, lupaũ lupaũ par dieną. Pjovėjas lupo pradalgį po pradalgio. Aš lupaũ lupaũ linus iškaitus.

19. pešti (žolę): Išalkus karvė gali ir dirvone lùpt. Žinia, prie tokių ganiavų maža pieno – lùpa anys ir neprisilupa.

20. gausiai gerti (svaigiuosius gėrimus): Nereikėjo tiek lùpt, būt gyvenę. Dabar tik duok: ka lùpa, tai lùpa, kartais ligi žemės graibymo. srėbti: Vakare lùpk juodą putrą kiek nori.

21. smarkiai giedoti, šaukti: Lùpa iš visų sylų.

22. smarkiai lyti: Kap lùpa lietus!

23. gauti (daug ko): Vežuos turgun paršelių kašę ir galvoju, kad lupsiu, tai lupsiu pinigo. Tai kodėl iš aritmetikos dvejetus kaip avinus lupi? Lupa penketus. Fermoj tai šimtais darbadienių lùpa. | Dar̃ tai luptái zuikių (prisišaudytum) !

24. lošti kortomis, kirsti: Sunešate kortų kalades ir dienų dienas lupat maušlius, betus ar tūkstančius iš degtukų ar pinigų. Nu, dabar tai lùpk – visas stalas, geriau nereik!
akìs lùpti

1. daryti sarmatą: Lùpa akìs prieg svečio ažu itus pinigus, geriau tu ją būtai nepristojęs.

2. prieštarauti, ginčytis: Regi, kap tėvui lùpa akìs. Regi, kap prieš tėvą akìs lùpa.
devýnis káilius lùpti išnaudoti: Jo dvaras užstatytas, todėl ir lupa nuo mužiko devynis kailius.
káilį lùpti mušti: Gerai lupti svetimam kailį, bet bloga, kai tau lupa. Lupk lupk gerai tam šuniui kailį, nesitąsys naktim.
kaĩp iš akių̃ (akiẽs) lùptas labai panašus: Kàp iš akių̃ lùptas – tikras tėvas. Jis kaĩp iš tėvo akiẽs lùptas.
ódą lùpti gyvíems išnaudoti: Na, tas jūsų šeimininkas gyviems jums odą lupa!
óžius (óžį) lùpti vemti: Kas per daug laka, tas gauna tarnybą óžius lùpti. Nuo žalių obuolių reiks óžius lùpt. Jau jis vėl lùpa óžį.
paskutìnį káilį (paskutiniùs márškinius) lùpti išnaudoti: Taipgi reikia, man rodos, stebėtis, jeigu lietuviai lupa paskutinį kailį nuo lietuvių. Lupa nuo tų žmonelių paskutinius marškinius.
pùsė lùpta, pùsė skùsta nei šis, nei tas: Iš jo pusė lupta, pusė skusta.
ridìką lùpti bylinėtis, peštis: Jei pradėsim lùpt ridìką, tai ir lupsim.
skū̃rą lùpti

1. mušti: Aš Maušiukui rugių pūrą, man tėvelis lupa skūrą.

2. išnaudoti: Per vasarą Putna jam lupo skūrą.
šónus lùpti mušti: Prapuolė tie laikai, kai lupė šonus.
šùnį (šunìs) lùpti

1. dykinėti, nieko neveikti: Kas kaltas, kad tėvai vaikus leidžia paupiais šunų̃ lùpt. O tu gal šùnį lupsì, kad negali nueit!

2. užtrukti, gaišti: Ar šunį lupai? Kame buvai lig šio laiko? Musėt tu tę šùnį lupì, ka neateini.
aplùpti, àplupa (apìlupa), -o (àplupė).

1. nuimti lupeną, žievę, apskusti: Biškį aplupaũ bulves iš lupsnių. Moteros, aplùpkit bulbas. Apsilùpk ir tą saldainį.

2. nuplėšti luobą, medžio žievę: Pakirsiu liepelę, aplupsiu baltai, darysiu tiltelį per ežerelį. Juostomis aplupti medžiai išdžiūdavo stovėdami. Kursai teipag buvo pagraužtas ir apluptas nuog tų piktų kirmėlių savo.

3. nuplikti, nusišerti: Jų visos avys apsilùpo po žiemos. Veda savo apslùpusį veršelį. Karvės pasidaro tokios apsilùpę, ka bjauru pažiūrėt. Jis pamato apsilupusiais šonais, vos gyvą kuiną. apdriksti, apiplyšti: Vaikai apsilùpę an pečio sėdi kurnoj. | Dulkės pakilo nuo apsilupusių sienų.

4. kailį, odą nudirti: Nujojo į pamarę, sako: „Aplupk tu man kojas iki kelių ir pastatyk į vandenį“. Aplupk pirma kojas veršio, o vėliau patį lupk. Skūrą àplupė, o mėsą indėj [o] puodan ir instatė virt. Apsìlupė [briedį] ir mėsos nori išsivirt. Nosis apsilùps nuo saulės. Net liežuvis apsìlupė [nuo ilgo šnekėjimo].

5. apmušti, gerai suduoti: Apluptas, apstumdytas Nariūnas netrukus išsipagiriojo visiškai. Kas šventadienis jis vis ką nors aplupdavo. Aplùpsu aš tave gerai, galėsi ožauties. Paima arklį ir àplupa (važiuodamas muša) . Aš jam ausis aplupsiù, kap anas ateis in mano mergą.

6. nusimušti, nugręsti, sužeisti: Šešuras suklupo ir klupsčius aplupo.

7. apiplėšti: Jau tas miestas apluptas.
paaplùpti, paàplupa, paàplupė. nurinkti, nudraskyti: Dar žalias uogas paàplupė.
atlùpti, àtlupa, -o (àtlupė).

1. atplėšti, atidraskyti luobą: Kas čia tai liepai žievę àtlupė? Beržo žievę gali atlùpt, o pušies žievės neatlupsì. | Lapas priskreto prie žaizdos, negali atlùpt.
neatluptinai. Iš A ir B rinkės neatluptinai (neatskiriamai) supainiotas … futūras imperatyvas. Lupk karną, kai nuo medžio atsilupa. Medžio žievė atsilupusi. | Kur dabar tą nagą teip atsìlupei?

2. atplėšti, plėšiant atidaryti, atkelti: Gal rytoj kaip nors duris atlupsiu. Atėjo brolis, atlupo grindis, ir jos inėjo in klėtį. Norėdamas sužinoti, kas yra puodo viduj, jis išsiėmė peilį ir atlupo dangtelį. Uošvė nueina ir atsilupa dėžę.

3. prievarta paimti, išreikalauti: Kad nebūtų Petronė atlupusi visus piningus, bent galėčiau nusipirkti ką nors valgyti. Aš nepasidaviau, būtų atlùpę [pinigus]. Atsilùpo savo dalį [iš ūkio] ir išejo. atimti, pasisavinti ko nors dalį: Kam prisidėjo jam krikščionystė, kad krikščionys atlupo jam didesnę pusę krašto. brangiai paimti, nuplėšti: Tas kriaučius tiek daug atlupo.

4. atsiimti su kaupu: Krautuvininkas atsilupa savo skatiką. Dabar anas brangiai tau ažmokėjo až vištą, ale atsilùps, kai tu ką par jį pirksi.

5. atsilyginti kuo: Tai užmokėjo sveikata, àtlupė!. Eik atsilupti (už tai, kad ponas tave lupo, tu jį dabar įlupk) .
dalùpti, dàlupa, -o (dàlupė). prilupti.

akìs dalùpti daryti sarmatą: Kiek ana man dàlupė akių̃ ažu tuos pinigus, kad aš būtau jos nepažinęs!
įlùpti, į̃lupa, -o (į̃lupė)

1. truputį, dalį palupti: Kiaušinį pusėn teį̃luptą paliko.

2. įsiveržti, įlįsti: Jos jau nenorėjo leist, ale mes vis tiek insilùpom. Insìlupė pirkelėn.

3. sunkiai ką įtraukti vidun: Mudu vieni neįlùpsim tą bričką [po pastoge].

4. smarkiai primušti, gerai įkirsti: Kai įlùptų gerai, tuoj viską išplepėtum. Jei neklausis, inlupk lazda! Yr gerai inluptas, kad bijo botago kaip ugnies.

5. įkąsti: Neerzink šunies, ba da įlups į kenklę. [Šuo] įlupo į koją.

6. įsigyventi, praturtėti: Yr, katrie insilùpę – gerai gyvena.
išlùpti, ìšlupa, -o (ìšlupė).

1. išruopti, išgriežti, išrėžti: Skusk bulves švariai, akis išlùpk. | Anas daboja: savo broliui išlupė akis, o tas dabar i vė su akim. Išlupę jo akis, įmetė jį į kalinį. Išlupsigu tu žmonių akis? | Ir tam senis rėžį išlupo iš nugaros ir – eik sau. Akių jam neišlùpsi (nieko negausi) . Ką gi iš jo gausi, ar akis iš kaktos išlupsi? Primanęs akis iš kaktos išlùptų (labai nekenčia ir skriaudžia) . Ma [n] [šitie akiniai] i ne po akim (netinka), ale ìšlupa akis (geriau su akiniais matau) . Še, išlupkis ir antrą akį. Kad būtų primanę, tai vienas antram būtų akis išsilupę. Toki nelaimė nors rėk, akis išlùpęs [is]. Jei eini į žentus, tai išsilupk vieną akį, o jei į užkurius – tai abidvi. išraižyti lupant žievę: Ėmė lazdas šviežio jovaro … ir išlupo baltus raštus ant jų.

2. ką įdėtą, įkištą, įsmegusį ištraukti, išrauti, išplėšti: Geriausia bus, jeigu Kasparas iš klojimo galo išlups du tris sienojus. Vinis iš sienos išlùpk. Moteriškei besiveizant, milžionis išlupo daugybę kelmų. Tuojaus jis liepė supirkt dvylika sartų arklių ir užkabyt, išlupt tą akmenį, kur guli viduryj miesto. Mama įdūrusi karvės mietą į pelkę – negaliu išlùpti. Gaidys [ant mėšlyno] ìšlupė pupą. Vežimą arkliai neišlupa [iš šaltinių]. Saulėtą dieną ir spiningu, ir meškere dar galima vieną kitą ešerį išlupti. | Pavasarį per Opšrūtus būna neìšlupamas kelias (sunkus važiuoti) . Jeigu tik oras bus palankus, neišlupamo (didelio) derliaus sulauksime. Liežiuvio jai negi išlupsì iš burnos, kad nesako. Aš jam būč iš gerklės išlupusi. Neišsilupa ãkmens geruoju – reikia juos sprogdinte sprogdint. Aš, jei galėčia, pati išsilùpčia dantį. Ir vėl išsilupo Joną [iš lovos] ir smarkiai jį trečią kartą sukukino. Ne pats nepamačiau, kaip ėmė ir išsìlupė [žiedo akelė].

3. išreikalauti, prievarta paimti, išplėšti: Tu blogiausiais metais išlupai dalį. Už išluptus iš žmonių pinigus šie valkatos liksminosi. Karalius, aukso ir sidabro nemaž išlupęs, apleido Rymą. Atėjęs niemčius išlupė iš manęs kailinius ir nuejo. Sunku yra ir porą rublių nuo jų išlupti. Tas nevidonas per akis išlùpo šimtą rublių. Marti išlupo iš senutės visą namų valdžią. Iš savo bobulės išlùpk [giesmes] (išprašyk, kad padainuotų) . Jam siečka ìšlupė sveikatą (pjaudamas šiaudus, neteko sveikatos) . O kapas beširdis, gyvybę išlupęs, bežiūrint užmerkdins skaisčiąsias akis. Išmoko kitam iš burnos išlupti gardesnį kąsnį. Ne, aš niekada neužmiršiu, kaip ji iš manęs išsilupo [pinigus],
net su procentais. brangiai paimti, nuplėšti: Kriaučius už darbą ìšlupė dvidešimt rublių.

4. išarti: Išlùpo pievą.

5. iškapstyti: Ažuvakar pasėjom avižų, tai ir ìšlupė vištos.

6. išsiristi (iš kiaušinio): Iš jų. išsilupa maželėliai pliki čiurlyčiai. Po trijų mėnesių iš kiaušio išsilupa kaukas. Grynas kap vakar iš kiaušinio išsilupęs pelėdos vaikas.

7. išsiveržti, ištrūkti: Par gvoltą iš pirkios vaikas išsìlupė ir nubėgo miškan in piemenis. Sunku iš tenai išsilùpt (atsitraukti nuo reikalų) . Iš skolos, skaityk, jau išsilùpo (išmokėjo, atsikratė) .

8. išgerti (svaigiųjų gėrimų): Prisipila stiklelį ir sau vienas makt ir išlupa iki dugnui. Po šitą išsilùpkite, tai būsit vyrai.

9. išperti, išpliekti: Dėdės ją išlupo vytiniu skaudžiu. Paėmęs diržą, gerai išlupk, tai ir nebelįs daugiau. Atėjo tėvelis, išlupė oželį. Ne štuka kai kitas išlupa, bet kai pats išsìlupi.

10. mušant išvaryti: Išlùpk kiaules iš klaimo. Jis visus ìšlupa. Tai tik išlupę iš kiemo, ir tiek.
akìs išlùpus smalsiai (žiūrėti): Bobos gi eina ir žiūria, akìs išlùpę.
káilį išlùpti primušti, išperti: Aš tau išlùpsiu káilį, kad neklausai. Žmogelis tas, gerai ponui kailį išlupęs, kelias dienas silsėjosi. Išlùpsu gerai káilį, visi siustai tavo išlakstys.
[kaip] iš akiẽs (akių̃) ìšluptas panašus: Al jau iš akių̃ ìšluptasis kaimyno vaikis! Tas. buvo iš akių̃ ìšluptas į tėvą ir ant povyzio, ir ant proto. Ale tas vaikas gryna tėvo išnara, kaip iš akiẽs ìšluptas. Tėvas o tėvas, kaip iš akiẽs ìšluptas.
paišlùpti, paìšlupa, paìšlupė. išplėšti, išpjauti: Paìšlupa iš medžiagos sluoksnius ir tom sluoksnim šiaudus inimdo ir nutęsdinėja aplinkai vijà.
nulùpti, nùlupa, -o (nùlupė).

1. nuimti lupenas, lukštą: Bulves nulùpk nu nūlupų, nu lupsnių. Štai, tinginy, pautą! – Ar nuluptas? Erčiukų žievę nulupti. Kap kiaušinis būt nùlupta! (taip greitai būtų rogėm suvažinėta) . Sklypelis jam papuolė kaip kiaušinis nùluptas: tokios trobos, laukai lygūs. Išmirkius sėklą, odelė lengvai nusilupa.

2. nuplėšti luobą, medžio žievę: Reikia tošį nulupti nuo medžio ir užsirašyti. Jo. viršutinė žievė kasmet nusilupa.

3. nudirti kailį, odą: Vyriškis nulupo šešką. Žmogus išlipė iš medžio, nulupė visiem vilkam kailius. Antrąją karvę nulùpot. Nuo vienos ožkos nenulupsi dviejų kailių. Nuo vieno veršio dvie [jų] odų nenulupsi. Aš aną ir nuluptą pažinčiau (labai gerai pažįstu) . Pagatavas skūrą nulupt nuo žmogaus. Neplikas, bet nuluptas, ant gembės pakabintas, vypso. Aš koją nusilupaũ. Šonai nuslupė nuog gulėjimo. Veidas nudegė, nosis paraudonavo ir nusilupo. Nuslups žmonių liežiuviai, ant mūs dviejų kalbant.

4. nuplikti, nusišerti: Jei avys žiemą, tvarte stovėdamos, nusilupę, reiškia – jas laumės kerpa.

5. nuvilkti, numauti: Vyžus nùlupė, tas nei nejautė.

6. nuplėšti, nudraskyti: Mano pagedo zovieskai, tai tu juos nulupk ir pataisyk. Stogą jisai pats nùlupė.

7. brangiai paimti, nuplėšti: Už valgį ir nakvynę taipgi nežmoniškai nulupdavo. Gal kada anas ir neaždirba, ale nùlupa, kai prityko. Už tuos niekus jis iš manęs daug nùlupė. Jis nuo manęs brangiai nulupo. Už tą arklį daug pinigų nùlupė. gerai uždirbti: Aštuonius šimtus katras darbininkas nùlupa.

8. išnaudoti, nuskriausti: Oi , nulups dabar miesto ponai valstiečius. Gaspadorius savo berną nulupa – jam daug algos nutrauka į metų galą.

9. nusiaubti, nuniokoti: O kruvinos upės jau praneša Romai, kad, viską nulupęs, Italiją Gunas užlies. Nudegino visas apygardas, bažnyčias nulupo, piles išvertė.

10. išperti, išpliekti: Aš tave kai nulupsiù, tai nelįsi, kur nereikia. Nulùpk diržu [vaiką],
kad neklauso. Laumė nulupė savo dukterį až tat, kol nematė, kaip Mildutė suverpė ir suaudė.

11. nupjauti, nukirsti: Gerą gabalą nulupai? Nulùpo jau vieną pradalgę.

12. nuravėti: Įpuolus į daržą nulupaũ porą vagučių.

13. nudrožti, nueiti: Tai anksti nùlupė – dar abiedą (pusryčius) gamino.

14. nuvežti, nutraukti: Arkliai per tokį purvyną kažin ar judu nulùps.
dù káilius (dvì skūràs, dẽšimt skūrų̃) nulùpti (nusilùpti) labai išnaudoti: Gaspadorius, kad galėtų, du káilius iš samdininko nuluptų ir trečią lupti dar panorėtų. Jis taip spaudžia darbininkus, kad gatavas dvi skūras nulupti. Anas vis dvi skūras nusilupa.
káilį nulùpti išpliekti, išperti: Už lango išmušimą tėvas parėjęs káilį nulùps.
kaip nùluptas labai panašus: Jau tiek į tėvą panaši, kad kaip nuluptà.
skū̃rą nulùpti gyvám labai nekęsti: Kad galėt, tai gyvam skūrą nulupt.
palùpti, pàlupa, -o (pàlupė).

1. kiek nuplėšti karną, nuimti žievę: Palupti beržai stovia po metus, tokie geri padarynei – yra apvarži, pavytę.

2. sudraskyti, nuavėti: Landžioja po tvoras – kelines pàlupa, ir tu pirkdin' vėl. Tie čebatai per kiek dienų pasilùpo. Itai pàslupė (suplyšo) popierys.

3. iškapstyti: Višta ansinešė rasodnykan ir rasodą pàlupė.

4. apmušti: Tokį tai gerai reikėjo palùpt.

5. pasimušti: Suleiskim gaidį su kurkinu, tegu bent kiek pasilùps. Nelįsk, tegu vieni pasilùps. Einam, draugučiai, sniegais pasilùpti.

6. susimušti, susipešti: Išejau iš namų, ir pasìlupė vaikai.

7. gauti, pelnyti, uždirbti: Dvi algi palùpsiu, maniau, o nė vienos negavau. Kad nebūtų buvęs žioplys, būtų palùpęs daug piningo. Turbūt už kviečius nemenkai palupaĩ aną turgų. Pàlupė kap už vilko ausis. Nuo vagies kartais gali pasilupti, o čia be kokio pelno. Pasilùps vėl pinigų už spanguoles. O, kad ten insisukt, tai pinigų daug možna būt paslupt!
parlùpti, par̃lupa, -o

1. sunkiai pareiti, parplumpinti, parplūšinti: Kabinau kabinau, kap tik parlupaũ namo.

2. gauti: Parlupk gerų pinigų.

3. parmesti, partrenkti: Seniai su kriukiais parsilupo kareivį į žemę.
pérlupti. per daug mušti: Nei vienas tėvas dar savo vaiko nepérlupė, nepérlupsiu ir aš.
pralùpti, pràlupa, -o (pràlupė).

1. lupant padaryti skylę: Ištiestoje arklio odoje nebuvo nė vienos praluptos skylės.

2. plėšiant padaryti tarpą, skylę: Broliai pralupo ledą ir šmukšt jį upėn. Atėjo pas obelį, žiūri, kad po tąj obele stūkso apsamanojęs kelmas; tais samanas pralupo, žiūri, kad žmogysta.

3. padaryti pradžią lupant: Man tik pralùpk, aš toliau ir pats galėsiu.

4. truputį palupti: Pràlupė kiaušinį, ir nevalgo.

5. nedaug nulupti: Pralupk man kelias bulves.

6. atverti (akis): Pralupo lyg ožys akis.
akìs pralùpti prabusti: Kap tik pràlupė akìs, tai ir lenda nesprausęs valgyt kap kiaulė.
prilùpti, prìlupa, -o (prìlupė).

1. daug nulupti, priskusti: Prilupė prilupė [bulvių] kaip kokiai nedėlei, kas gi dabar jas suvalgys. Kamgi dabar prisilupė tų bulvių, ar suvalgys vienas?

2. priplėšti (karnų): Greičiau prilups [tošių] per maža, negu per daug, visados gana menkų. Reikia iš lazdų prilupt sluoksnų, ažupint. Senis, karnų prisilupęs, pina vyžus atsitūpęs.

3. priarti: Prìlupė kas metai po vagą.

4. priplėšti, prigrobti: Kur jis tiek turtų prìlupė?. Paskuo visokių gerybių prisilupusys, su tokia smarkybe numo grįžo.

5. gauti, uždirbti (daug): Jų visi vyrai dirba miške, tai per žiemą prilups pinigų. Daug pinigų prisilùpsi. Linus tuos mina ir mina, – kiek pinigo prisilupa.

6. prisivalgyti, prisiėsti: Lig rytojaus būsme sotūs, ožkos mėsos prisilupę.

7. gerai apdaužyti: Paėmęs vytinį, prilupė lapę ir paleidė sakydamas, kad daugiau nelįstų in sląstus. Prilups, prikoros prisirišę prie tvoros. Taip prilupsiù, kad tu ilgai atsiminsi. Prilùpo vaiką, kad i skūra bildėjo. Eik namo prìluptas!
razlùpti, ràzlupa, -o (ràzlupė).

1. suplėšyti: Kelines razlùpo ir pasikorė.

2. iškapstyti: Kad vištos man nerazlùpt trąšų, reikia aždengt viedras.
sulùpti, sùlupa, -o (sùlupė)

1. nuimti žievę, nulupti: Sulupaũ bulves nuo nuolupų. Tatai aš dabar builes sulùpsu. Ridiką sulups, ir valgyk. Bulvikės mažos, kol aš jas sulùpsiu, vakaras bus. Einu, pakamanduosiu, kad susilupt [bulvių vakarienei].

2. priplėšti (žievių, karnų), prilupti: Sulupáu eglės žievių visą krūvą.

3. daug išrauti, išversti: Kad šitep iš pavasario sùlupa kelmus, tai per vasarą išsisausi. Aš vienas visus akmenis sulupáu.

4. suarti (plėšinį): Tokią kietą dobilieną sulupėm, suvanojom – reiks tik dabar sudirbti.

5. suplėšyti, sudraskyti: Tas ate [jo],
sako: „Meškos kumelę sùlupė“.

6. sugrobti, priplėšti: Prūsai, įpuolusys į jų šalį, gerybes suluptas numon parvirdė.

7. sumušti: Sulùpo sulùpo ją ir rėkt uždraudė. Menkai sulùpot, kad vėl kabinasi. Kas drįsdavo su juo eiti imtynių, jis kiekvieną sulupdavo, supildavo. Mes jų grupę sulùpom sniegais kaip šiltą vilną.

8. nugalėti žaidžiant.

9. suduoti: Bėk, kol į kailį nesulùpo.

10. susipešti, susimušti: Stasys su Juozu sùslupė. Kas kiek, ir susìlupa kap gaidžiai.

11. gauti, paimti, uždirbti (pinigų): Musėt, jūs daug pinigo sùlupat už malkas. Ko jam nesgyvens, kai kas mėnuo po keletą šimtų sùlupa.
užlùpti, ùžlupa, -o (ùžlupė)

1. užmauti, užtempti: Reikėt gerų nagų šitą kepurę užlùpt an galvos.

2. užriesti, iškelti: [Lokys] ažlupė viršun uodegą. Keltuvos parskrido iš selos uodegas žulùpę.

3. atšerpetoti: Užsìlupa pirštai. Jei duoną su peiliu trupinsi, karvėm ragai užsilups.

4. per daug, dažnai mušant, užguiti: Par taũ vis arkliai ažluptì.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>lùpti, </b>-a, -o (-ė). <br/>1. <span class="explanation">lupenas, žievę imti, šalinti, skusti: </span> Lùpk šitas bulves, jei neturi darbo. Šimtas penki metai, ir da bulbeles lùpa. Da buvau belupantì vieną roputę, ale geriau nevalgysiu. Ropės lupamosios. Ėdi gumbą, ne mano luptą. Barzdaskutys su didžiuliu skustuvu po ranka pakliuvusiam keleiviui lupa barzdą. Tasai luposi roputes šaukšto kotu. Bulvės tebžyda, tebsilupa, negal kasti. <br/>2. <span class="explanation">plėšti luobą, medžio žievę: </span> Kiaušinį prašom lùpti <span class="explanation"> (valgyti) </span>. Paskui atsargiai, drebančia ranka lupo tošį. Vieną Joninių naktį senas žmogelis lupo girioje liepukus. Ir pas mus žmonės vyžas nešioja: jūs gi karnas gerai lupat. Jūs, žinoma, esate matę, kaip egles lupa. Imk peilį ir man duok, eisim žievių lùpt. Lupk liepą, kol plyšta: kai prikeps, ne laikas bus. Ar nesakiau jums: kokias karnas lupsit, tokias vyžas avėsit <span class="explanation"> (ką nusipelnysite, tą ir gausite) </span> ! Pusė lupta, pusė skusta. Lupk žievę, kol lupasi: kai prikeps – nenulupsi. <br/>3. <span class="explanation">kailį, odą imti, dirti: </span> Avino lùpk skūrą žemyn. Kas samdo, einu nors ir šuns lupti – bet tik uždarbis! Girtuoklėlis toks buvo, kumeles lùpdavo. Dideles kiaules liuob lùps, išdirbs skūrą ir nagines liuob dirbs. Marčiom, mergom žąsis kepta, vyram, bernam katė luptà. Bepigu svetimą kailį lupti. Nuo vienos avelės dvie [jų] kailių nèlupa. Ir jaučiui vieną odą lùpa. Vienas du kailiu lupa, kitas – nei vieno. Bet ką, ar biesą anie ten lupa <span class="explanation"> (ką jie ten daro) </span> ? Klykia, ka rodos, velnias jam skūrą luptų <span class="explanation"> (labai klykia) </span>. <br/><b>luptinaĩ</b>. Devynakis žvyno neturia, nuskusti negal, reik lupti luptinaĩ. <br/>4. <span class="explanation">rauti, versti: </span> Jis žmogus nieko daugiau neveikdavo, kaip tik kelmus lupdavo ir smalą ratam tepti leisdavo. Rytoj, vyrai, eisim į girią lùpt kelmų. Vyrai išėjo akmenų lùpt. Akmens dėl mūrijimo yra tašyti ir lupti. | Lùpa lauk <span class="explanation"> (varo, stumia) </span> jau iš tos lovos. <span class="explanation">traukti, išimti: </span> Jei minkšta mėsa – lùpk lauk iš puodo. Jeigu varna Kalėdoms į dobilus tupa, duoną Velykoms iš po sniego lùpa <span class="explanation"> (vėlyvą rudenį seka vėlyvas pavasaris) </span>. <br/>5. <span class="explanation">plėšti ką įstatytą, įtvirtintą; plėšiant atidaryti: </span> Langas an aukšto lùpta. Kap atejo pavasaris, tai strėkas lùpė <span class="explanation"> (draskė) </span> ir penėjo [gyvulius]. Pamatė tas milžinas, kad bernas lupa stogą. Taip jai bestovint, antai Antanas prišoko prie raštinės prieangio ir ėmė lupti valsčiaus iškabą. | Batus lùpa nuo kojų purvynas. <br/>6. <span class="explanation">imti laukan, griežti: </span> Tas beausis atbėgo, tuo su tuom dirželiu apsijuosė ir sako tai Onutei: „Lupk jam akį“. Ar akį iš kaktos jam lupsi – nieko neturi! Tyli kap žemė – nor akį lupk! Prabuvau ingi sutemų dėl itų daiktų; kad vienu asmoku pigiau duodi, tai neduoda, koc akį lùpk! <br/>7. <span class="explanation">prievarta imti, reikalauti: </span> Visi tie dvasiški vyrai mito iš dešimtinių, katras nu naujai apkrikštytųjų kas nevert lupo. Ponai nebeturi valios lupte iš žmonių lupti mokesnius. <span class="explanation">grobti, plėšti: </span> Tenai lupa ir degina miestus. <span class="explanation">brangiai imti, plėšti: </span> Nejaugi tu širdies neturi, kad tep lupi?! Tas siuvėjas lupa iš žmonių paskutinį skatiką. Apsidairė: turgus mažas, pirkėjų daug – ir davai lùpt! Lupa kap už kviečius. <br/>8. <span class="explanation">spausti, engti, išnaudoti: </span> Su viena ranka žegnojosi, o su kita artimą lupo. Svetimųjų (ateivių) tu nelupk nei spausk. Mužiką visi lùpė, ė anas tik vieną bulbą. <br/>9. <span class="explanation">draskyti, drėksti: </span> Kanapiejų sumina ir išblaško, kad nelùpt rankų. <span class="explanation">kasytis, draskytis: </span> Lupuos, ba man niežti. <br/>10. <span class="explanation">plyšti, driksti: </span> Savo darbo autu – tai ilgai prausi <span class="explanation"> (mazgosi), </span> nesìlupa taip greit. <br/>11. <span class="explanation">mušti, perti, duoti į kailį: </span> Ar negana, kad jį, vos gyvą, baudžiava lùpo? O lupdavo, oi lupdavo! – kalbėjo toliau atsiminęs praeitį senelis. Ima vyrą už čiuprynos ir per galvą lùpa. Lùps lùps tą arklį su klumpe, o tas arklys kap tik gyvas. Kad pradė [jo] lazda lùpt, kad pradė [jo] ! Vaikas vos trijų metų, o jau įveikia katę lùpti. Gausite lupti, kiek tik lenda. Nebijok, gerai tave laikysiu: kasdien tris kartus lupsiu, kartą valgyti duosiu. Ar eisi – luptas būsi, ar neisi – luptas būsi. Už vieną luptą dešimtį neluptų duoda. Už luptą daugiau moka. Ir šuva lupamas pripranta – žmogus nepripras! Ot geri rugiai, šunį lupk rugiuos – nebėga. Kas nori lupti, tas ir pagalį randa. Kada tik sueina gaidžiai, tai ir lupasi. Kad tik kas, tai jiedu ir lupasi. Kilbasa su silke lùpas. <span class="explanation">pertis, vanotis: </span> Pirty, ant suolo pasistoję lùpas. <span class="explanation">užmušti: </span> Krankočiai vištas lùpa, capulius <span class="explanation"> (viščiukus) </span>. <br/>12. <span class="explanation">veržtis, skverbtis: </span> Kas čia lùpas <span class="explanation"> (brazdinasi, nori įeiti pro duris) </span> ? Ale tai musios lùpas pirkion – par nevalią. Šuo lùpas pro duris, gal anas sušalo. | Tas velnias kad ėmė luptis ir išsilupė ir pabėgo. <br/>13. <span class="explanation">sunkiai dirbti: </span> Dėl tų dviejų litų lùpk kap arklys visądien. Ne tinginiai – lùpa ir lùpa. Aš šiandie lupiaũ kap arklys. Išlekiu an lauko, tai lupù ne savo jėgom. <br/>14. <span class="explanation">sunkiai tempti, tęsti, traukti: </span> Plento lomose buvo sunešta gerokai sniego, todėl ratai vietomis įklimpdavo, ir arkliams tekdavo juos lupte lupti. Lupu įsispyriavęs [karvę per griovį], pantis pukšt nutrūko. Kap per pelenus. lùpa lùpa tas arklys. <br/>15. <span class="explanation">arti dirvoną: </span> Nelupk pievos, bo neturėsim šieno. Lùpa dirvoną. Tu lupi ežią, o aš atmetu. <br/>16. <span class="explanation">kapstyti: </span> Vištų prisleidė, paisyk – visur lùpa, visur gadina. <br/>17. <span class="explanation">būti trauksmui: </span> Gerai lùpa tas pečius. | Uždaryk duris – vėjas tep lùpa <span class="explanation"> (pučia), </span> kad gali mane išlupti laukan. <br/>18. <span class="explanation">sunkiai pjauti, rauti ir kt.: </span> Dobilai raudonieji tiršti, lupaũ lupaũ par dieną. Pjovėjas lupo pradalgį po pradalgio. Aš lupaũ lupaũ linus iškaitus. <br/>19. <span class="explanation">pešti (žolę): </span> Išalkus karvė gali ir dirvone lùpt. Žinia, prie tokių ganiavų maža pieno – lùpa anys ir neprisilupa. <br/>20. <span class="explanation">gausiai gerti (svaigiuosius gėrimus): </span> Nereikėjo tiek lùpt, būt gyvenę. Dabar tik duok: ka lùpa, tai lùpa, kartais ligi žemės graibymo. <span class="explanation">srėbti: </span> Vakare lùpk juodą putrą kiek nori. <br/>21. <span class="explanation">smarkiai giedoti, šaukti: </span> Lùpa iš visų sylų. <br/>22. <span class="explanation">smarkiai lyti: </span> Kap lùpa lietus! <br/>23. <span class="explanation">gauti (daug ko): </span> Vežuos turgun paršelių kašę ir galvoju, kad lupsiu, tai lupsiu pinigo. Tai kodėl iš aritmetikos dvejetus kaip avinus lupi? Lupa penketus. Fermoj tai šimtais darbadienių lùpa. | Dar̃ tai luptái zuikių <span class="explanation"> (prisišaudytum) </span> ! <br/>24. <span class="explanation">lošti kortomis, kirsti: </span> Sunešate kortų kalades ir dienų dienas lupat maušlius, betus ar tūkstančius iš degtukų ar pinigų. Nu, dabar tai lùpk – visas stalas, geriau nereik! <br/><b></b> akìs lùpti</b><br/>1. <span class="explanation">daryti sarmatą: </span> </span> Lùpa akìs prieg svečio ažu itus pinigus, geriau tu ją būtai nepristojęs. <br/>2. <span class="explanation">prieštarauti, ginčytis: </span> Regi, kap tėvui lùpa akìs. Regi, kap prieš tėvą akìs lùpa. <br/><b>devýnis káilius lùpti</b> <span class="explanation">išnaudoti: </span> </span> </span> </span> Jo dvaras užstatytas, todėl ir lupa nuo mužiko devynis kailius. <br/><b>káilį lùpti</b> <span class="explanation">mušti: </span> </span> </span> Gerai lupti svetimam kailį, bet bloga, kai tau lupa. Lupk lupk gerai tam šuniui kailį, nesitąsys naktim. <br/><b>kaĩp iš akių̃ (akiẽs) lùptas</b> <span class="explanation">labai panašus: </span> </span> Kàp iš akių̃ lùptas – tikras tėvas. Jis kaĩp iš tėvo akiẽs lùptas. <br/><b>ódą lùpti gyvíems</b> <span class="explanation">išnaudoti: </span> </span> </span> </span> Na, tas jūsų šeimininkas gyviems jums odą lupa! <br/><b>óžius (óžį) lùpti</b> <span class="explanation">vemti: </span> Kas per daug laka, tas gauna tarnybą óžius lùpti. Nuo žalių obuolių reiks óžius lùpt. Jau jis vėl lùpa óžį. <br/><b>paskutìnį káilį (paskutiniùs márškinius) lùpti</b> <span class="explanation">išnaudoti: </span> </span> </span> </span> Taipgi reikia, man rodos, stebėtis, jeigu lietuviai lupa paskutinį kailį nuo lietuvių. Lupa nuo tų žmonelių paskutinius marškinius. <br/><b>pùsė lùpta, pùsė skùsta</b> <span class="explanation">nei šis, nei tas: </span> Iš jo pusė lupta, pusė skusta. <br/><b>ridìką lùpti</b> <span class="explanation">bylinėtis, peštis: </span> Jei pradėsim lùpt ridìką, tai ir lupsim. <br/><b>skū̃rą lùpti</b><br/>1. <span class="explanation">mušti: </span> </span> </span> Aš Maušiukui rugių pūrą, man tėvelis lupa skūrą. <br/>2. <span class="explanation">išnaudoti: </span> </span> </span> </span> Per vasarą Putna jam lupo skūrą. <br/><b>šónus lùpti</b> <span class="explanation">mušti: </span> </span> </span> Prapuolė tie laikai, kai lupė šonus. <br/><b>šùnį (šunìs) lùpti</b><br/>1. <span class="explanation">dykinėti, nieko neveikti: </span> Kas kaltas, kad tėvai vaikus leidžia paupiais šunų̃ lùpt. O tu gal šùnį lupsì, kad negali nueit! <br/>2. <span class="explanation">užtrukti, gaišti: </span> Ar šunį lupai? Kame buvai lig šio laiko? Musėt tu tę šùnį lupì, ka neateini. <br/><b>aplùpti, </b>àplupa (apìlupa), -o (àplupė). <br/>1. <span class="explanation">nuimti lupeną, žievę, apskusti: </span> Biškį aplupaũ bulves iš lupsnių. Moteros, aplùpkit bulbas. Apsilùpk ir tą saldainį. <br/>2. <span class="explanation">nuplėšti luobą, medžio žievę: </span> </span> Pakirsiu liepelę, aplupsiu baltai, darysiu tiltelį per ežerelį. Juostomis aplupti medžiai išdžiūdavo stovėdami. Kursai teipag buvo pagraužtas ir apluptas nuog tų piktų kirmėlių savo. <br/>3. <span class="explanation">nuplikti, nusišerti: </span> </span> Jų visos avys apsilùpo po žiemos. Veda savo apslùpusį veršelį. Karvės pasidaro tokios apsilùpę, ka bjauru pažiūrėt. Jis pamato apsilupusiais šonais, vos gyvą kuiną. <span class="explanation">apdriksti, apiplyšti: </span> Vaikai apsilùpę an pečio sėdi kurnoj. | Dulkės pakilo nuo apsilupusių sienų. <br/>4. <span class="explanation">kailį, odą nudirti: </span> Nujojo į pamarę, sako: „Aplupk tu man kojas iki kelių ir pastatyk į vandenį“. Aplupk pirma kojas veršio, o vėliau patį lupk. Skūrą àplupė, o mėsą indėj [o] puodan ir instatė virt. Apsìlupė [briedį] ir mėsos nori išsivirt. Nosis apsilùps nuo saulės. Net liežuvis apsìlupė [nuo ilgo šnekėjimo]. <br/>5. <span class="explanation">apmušti, gerai suduoti: </span> Apluptas, apstumdytas Nariūnas netrukus išsipagiriojo visiškai. Kas šventadienis jis vis ką nors aplupdavo. Aplùpsu aš tave gerai, galėsi ožauties. Paima arklį ir àplupa <span class="explanation"> (važiuodamas muša) </span>. Aš jam ausis aplupsiù, kap anas ateis in mano mergą. <br/>6. <span class="explanation">nusimušti, nugręsti, sužeisti: </span> Šešuras suklupo ir klupsčius aplupo. <br/>7. <span class="explanation">apiplėšti: </span> Jau tas miestas apluptas. <br/><b>paaplùpti, </b>paàplupa, paàplupė. <span class="explanation">nurinkti, nudraskyti: </span> Dar žalias uogas paàplupė. <br/><b>atlùpti, </b>àtlupa, -o (àtlupė). <br/>1. <span class="explanation">atplėšti, atidraskyti luobą: </span> Kas čia tai liepai žievę àtlupė? Beržo žievę gali atlùpt, o pušies žievės neatlupsì. | Lapas priskreto prie žaizdos, negali atlùpt. <br/><b>neatluptinai</b>. Iš A ir B rinkės neatluptinai <span class="explanation"> (neatskiriamai) </span> supainiotas … futūras imperatyvas. Lupk karną, kai nuo medžio atsilupa. Medžio žievė atsilupusi. | Kur dabar tą nagą teip atsìlupei? <br/>2. <span class="explanation">atplėšti, plėšiant atidaryti, atkelti: </span> Gal rytoj kaip nors duris atlupsiu. Atėjo brolis, atlupo grindis, ir jos inėjo in klėtį. Norėdamas sužinoti, kas yra puodo viduj, jis išsiėmė peilį ir atlupo dangtelį. Uošvė nueina ir atsilupa dėžę. <br/>3. <span class="explanation">prievarta paimti, išreikalauti: </span> Kad nebūtų Petronė atlupusi visus piningus, bent galėčiau nusipirkti ką nors valgyti. Aš nepasidaviau, būtų atlùpę [pinigus]. Atsilùpo savo dalį [iš ūkio] ir išejo. <span class="explanation">atimti, pasisavinti ko nors dalį: </span> Kam prisidėjo jam krikščionystė, kad krikščionys atlupo jam didesnę pusę krašto. <span class="explanation">brangiai paimti, nuplėšti: </span> </span> </span> Tas kriaučius tiek daug atlupo. <br/>4. <span class="explanation">atsiimti su kaupu: </span> Krautuvininkas atsilupa savo skatiką. Dabar anas brangiai tau ažmokėjo až vištą, ale atsilùps, kai tu ką par jį pirksi. <br/>5. <span class="explanation">atsilyginti kuo: </span> Tai užmokėjo sveikata, àtlupė!. Eik atsilupti <span class="explanation"> (už tai, kad ponas tave lupo, tu jį dabar įlupk) </span>. <br/><b>dalùpti, </b>dàlupa, -o (dàlupė). prilupti. <br/><b></b><br/><b>akìs dalùpti</b> <span class="explanation">daryti sarmatą: </span> </span> Kiek ana man dàlupė akių̃ ažu tuos pinigus, kad aš būtau jos nepažinęs! <br/><b>įlùpti, </b>į̃lupa, -o (į̃lupė) <br/>1. <span class="explanation">truputį, dalį palupti: </span> Kiaušinį pusėn teį̃luptą paliko. <br/>2. <span class="explanation">įsiveržti, įlįsti: </span> Jos jau nenorėjo leist, ale mes vis tiek insilùpom. Insìlupė pirkelėn. <br/>3. <span class="explanation">sunkiai ką įtraukti vidun: </span> Mudu vieni neįlùpsim tą bričką [po pastoge]. <br/>4. <span class="explanation">smarkiai primušti, gerai įkirsti: </span> Kai įlùptų gerai, tuoj viską išplepėtum. Jei neklausis, inlupk lazda! Yr gerai inluptas, kad bijo botago kaip ugnies. <br/>5. <span class="explanation">įkąsti: </span> Neerzink šunies, ba da įlups į kenklę. [Šuo] įlupo į koją. <br/>6. <span class="explanation">įsigyventi, praturtėti: </span> Yr, katrie insilùpę – gerai gyvena. <br/><b>išlùpti, </b>ìšlupa, -o (ìšlupė). <br/>1. <span class="explanation">išruopti, išgriežti, išrėžti: </span> Skusk bulves švariai, akis išlùpk. | Anas daboja: savo broliui išlupė akis, o tas dabar i vė su akim. Išlupę jo akis, įmetė jį į kalinį. Išlupsigu tu žmonių akis? | Ir tam senis rėžį išlupo iš nugaros ir – eik sau. Akių jam neišlùpsi <span class="explanation"> (nieko negausi) </span>. Ką gi iš jo gausi, ar akis iš kaktos išlupsi? Primanęs akis iš kaktos išlùptų <span class="explanation"> (labai nekenčia ir skriaudžia) </span>. Ma [n] [šitie akiniai] i ne po akim <span class="explanation"> (netinka), </span> ale ìšlupa akis <span class="explanation"> (geriau su akiniais matau) </span>. Še, išlupkis ir antrą akį. Kad būtų primanę, tai vienas antram būtų akis išsilupę. Toki nelaimė nors rėk, akis išlùpęs [is]. Jei eini į žentus, tai išsilupk vieną akį, o jei į užkurius – tai abidvi. <span class="explanation">išraižyti lupant žievę: </span> Ėmė lazdas šviežio jovaro … ir išlupo baltus raštus ant jų. <br/>2. <span class="explanation">ką įdėtą, įkištą, įsmegusį ištraukti, išrauti, išplėšti: </span> Geriausia bus, jeigu Kasparas iš klojimo galo išlups du tris sienojus. Vinis iš sienos išlùpk. Moteriškei besiveizant, milžionis išlupo daugybę kelmų. Tuojaus jis liepė supirkt dvylika sartų arklių ir užkabyt, išlupt tą akmenį, kur guli viduryj miesto. Mama įdūrusi karvės mietą į pelkę – negaliu išlùpti. Gaidys [ant mėšlyno] ìšlupė pupą. Vežimą arkliai neišlupa [iš šaltinių]. Saulėtą dieną ir spiningu, ir meškere dar galima vieną kitą ešerį išlupti. | Pavasarį per Opšrūtus būna neìšlupamas kelias <span class="explanation"> (sunkus važiuoti) </span>. Jeigu tik oras bus palankus, neišlupamo <span class="explanation"> (didelio) </span> derliaus sulauksime. Liežiuvio jai negi išlupsì iš burnos, kad nesako. Aš jam būč iš gerklės išlupusi. Neišsilupa ãkmens geruoju – reikia juos sprogdinte sprogdint. Aš, jei galėčia, pati išsilùpčia dantį. Ir vėl išsilupo Joną [iš lovos] ir smarkiai jį trečią kartą sukukino. Ne pats nepamačiau, kaip ėmė ir išsìlupė [žiedo akelė]. <br/>3. <span class="explanation">išreikalauti, prievarta paimti, išplėšti: </span> Tu blogiausiais metais išlupai dalį. Už išluptus iš žmonių pinigus šie valkatos liksminosi. Karalius, aukso ir sidabro nemaž išlupęs, apleido Rymą. Atėjęs niemčius išlupė iš manęs kailinius ir nuejo. Sunku yra ir porą rublių nuo jų išlupti. Tas nevidonas per akis išlùpo šimtą rublių. Marti išlupo iš senutės visą namų valdžią. Iš savo bobulės išlùpk [giesmes] <span class="explanation"> (išprašyk, kad padainuotų) </span>. Jam siečka ìšlupė sveikatą <span class="explanation"> (pjaudamas šiaudus, neteko sveikatos) </span>. O kapas beširdis, gyvybę išlupęs, bežiūrint užmerkdins skaisčiąsias akis. Išmoko kitam iš burnos išlupti gardesnį kąsnį. Ne, aš niekada neužmiršiu, kaip ji iš manęs išsilupo [pinigus], net su procentais. <span class="explanation">brangiai paimti, nuplėšti: </span> </span> </span> Kriaučius už darbą ìšlupė dvidešimt rublių. <br/>4. <span class="explanation">išarti: </span> Išlùpo pievą. <br/>5. <span class="explanation">iškapstyti: </span> </span> </span> Ažuvakar pasėjom avižų, tai ir ìšlupė vištos. <br/>6. <span class="explanation">išsiristi (iš kiaušinio): </span> Iš jų. išsilupa maželėliai pliki čiurlyčiai. Po trijų mėnesių iš kiaušio išsilupa kaukas. Grynas kap vakar iš kiaušinio išsilupęs pelėdos vaikas. <br/>7. <span class="explanation">išsiveržti, ištrūkti: </span> Par gvoltą iš pirkios vaikas išsìlupė ir nubėgo miškan in piemenis. Sunku iš tenai išsilùpt <span class="explanation"> (atsitraukti nuo reikalų) </span>. Iš skolos, skaityk, jau išsilùpo <span class="explanation"> (išmokėjo, atsikratė) </span>. <br/>8. <span class="explanation">išgerti (svaigiųjų gėrimų): </span> Prisipila stiklelį ir sau vienas makt ir išlupa iki dugnui. Po šitą išsilùpkite, tai būsit vyrai. <br/>9. <span class="explanation">išperti, išpliekti: </span> </span> Dėdės ją išlupo vytiniu skaudžiu. Paėmęs diržą, gerai išlupk, tai ir nebelįs daugiau. Atėjo tėvelis, išlupė oželį. Ne štuka kai kitas išlupa, bet kai pats išsìlupi. <br/>10. <span class="explanation">mušant išvaryti: </span> Išlùpk kiaules iš klaimo. Jis visus ìšlupa. Tai tik išlupę iš kiemo, ir tiek. <br/><b></b> akìs išlùpus <span class="explanation">smalsiai (žiūrėti): </span> Bobos gi eina ir žiūria, akìs išlùpę. <br/><b>káilį išlùpti</b> <span class="explanation">primušti, išperti: </span> Aš tau išlùpsiu káilį, kad neklausai. Žmogelis tas, gerai ponui kailį išlupęs, kelias dienas silsėjosi. Išlùpsu gerai káilį, visi siustai tavo išlakstys. <br/><b> [kaip] iš akiẽs (akių̃) ìšluptas</b> <span class="explanation">panašus: </span> Al jau iš akių̃ ìšluptasis kaimyno vaikis! Tas. buvo iš akių̃ ìšluptas į tėvą ir ant povyzio, ir ant proto. Ale tas vaikas gryna tėvo išnara, kaip iš akiẽs ìšluptas. Tėvas o tėvas, kaip iš akiẽs ìšluptas. <br/><b>paišlùpti, </b>paìšlupa, paìšlupė. <span class="explanation">išplėšti, išpjauti: </span> Paìšlupa iš medžiagos sluoksnius ir tom sluoksnim šiaudus inimdo ir nutęsdinėja aplinkai vijà. <br/><b>nulùpti, </b>nùlupa, -o (nùlupė). <br/>1. <span class="explanation">nuimti lupenas, lukštą: </span> Bulves nulùpk nu nūlupų, nu lupsnių. Štai, tinginy, pautą! – Ar nuluptas? Erčiukų žievę nulupti. Kap kiaušinis būt nùlupta! <span class="explanation"> (taip greitai būtų rogėm suvažinėta) </span>. Sklypelis jam papuolė kaip kiaušinis nùluptas: tokios trobos, laukai lygūs. Išmirkius sėklą, odelė lengvai nusilupa. <br/>2. <span class="explanation">nuplėšti luobą, medžio žievę: </span> </span> Reikia tošį nulupti nuo medžio ir užsirašyti. Jo. viršutinė žievė kasmet nusilupa. <br/>3. <span class="explanation">nudirti kailį, odą: </span> Vyriškis nulupo šešką. Žmogus išlipė iš medžio, nulupė visiem vilkam kailius. Antrąją karvę nulùpot. Nuo vienos ožkos nenulupsi dviejų kailių. Nuo vieno veršio dvie [jų] odų nenulupsi. Aš aną ir nuluptą pažinčiau <span class="explanation"> (labai gerai pažįstu) </span>. Pagatavas skūrą nulupt nuo žmogaus. Neplikas, bet nuluptas, ant gembės pakabintas, vypso. Aš koją nusilupaũ. Šonai nuslupė nuog gulėjimo. Veidas nudegė, nosis paraudonavo ir nusilupo. Nuslups žmonių liežiuviai, ant mūs dviejų kalbant. <br/>4. <span class="explanation">nuplikti, nusišerti: </span> </span> Jei avys žiemą, tvarte stovėdamos, nusilupę, reiškia – jas laumės kerpa. <br/>5. <span class="explanation">nuvilkti, numauti: </span> Vyžus nùlupė, tas nei nejautė. <br/>6. <span class="explanation">nuplėšti, nudraskyti: </span> Mano pagedo zovieskai, tai tu juos nulupk ir pataisyk. Stogą jisai pats nùlupė. <br/>7. <span class="explanation">brangiai paimti, nuplėšti: </span> </span> </span> Už valgį ir nakvynę taipgi nežmoniškai nulupdavo. Gal kada anas ir neaždirba, ale nùlupa, kai prityko. Už tuos niekus jis iš manęs daug nùlupė. Jis nuo manęs brangiai nulupo. Už tą arklį daug pinigų nùlupė. <span class="explanation">gerai uždirbti: </span> Aštuonius šimtus katras darbininkas nùlupa. <br/>8. <span class="explanation">išnaudoti, nuskriausti: </span> Oi <span class="explanation">, </span> nulups dabar miesto ponai valstiečius. Gaspadorius savo berną nulupa – jam daug algos nutrauka į metų galą. <br/>9. <span class="explanation">nusiaubti, nuniokoti: </span> O kruvinos upės jau praneša Romai, kad, viską nulupęs, Italiją Gunas užlies. Nudegino visas apygardas, bažnyčias nulupo, piles išvertė. <br/>10. <span class="explanation">išperti, išpliekti: </span> </span> Aš tave kai nulupsiù, tai nelįsi, kur nereikia. Nulùpk diržu [vaiką], kad neklauso. Laumė nulupė savo dukterį až tat, kol nematė, kaip Mildutė suverpė ir suaudė. <br/>11. <span class="explanation">nupjauti, nukirsti: </span> Gerą gabalą nulupai? Nulùpo jau vieną pradalgę. <br/>12. <span class="explanation">nuravėti: </span> Įpuolus į daržą nulupaũ porą vagučių. <br/>13. <span class="explanation">nudrožti, nueiti: </span> Tai anksti nùlupė – dar abiedą <span class="explanation"> (pusryčius) </span> gamino. <br/>14. <span class="explanation">nuvežti, nutraukti: </span> Arkliai per tokį purvyną kažin ar judu nulùps. <br/><b></b> dù káilius (dvì skūràs, dẽšimt skūrų̃) nulùpti (nusilùpti) <span class="explanation">labai išnaudoti: </span> Gaspadorius, kad galėtų, du káilius iš samdininko nuluptų ir trečią lupti dar panorėtų. Jis taip spaudžia darbininkus, kad gatavas dvi skūras nulupti. Anas vis dvi skūras nusilupa. <br/><b>káilį nulùpti</b> <span class="explanation">išpliekti, išperti: </span> Už lango išmušimą tėvas parėjęs káilį nulùps. <br/><b>kaip nùluptas</b> <span class="explanation">labai panašus: </span> </span> Jau tiek į tėvą panaši, kad kaip nuluptà. <br/><b>skū̃rą nulùpti gyvám</b> <span class="explanation">labai nekęsti: </span> Kad galėt, tai gyvam skūrą nulupt. <br/><b>palùpti, </b>pàlupa, -o (pàlupė). <br/>1. <span class="explanation">kiek nuplėšti karną, nuimti žievę: </span> Palupti beržai stovia po metus, tokie geri padarynei – yra apvarži, pavytę. <br/>2. <span class="explanation">sudraskyti, nuavėti: </span> Landžioja po tvoras – kelines pàlupa, ir tu pirkdin' vėl. Tie čebatai per kiek dienų pasilùpo. Itai pàslupė <span class="explanation"> (suplyšo) </span> popierys. <br/>3. <span class="explanation">iškapstyti: </span> </span> </span> Višta ansinešė rasodnykan ir rasodą pàlupė. <br/>4. <span class="explanation">apmušti: </span> Tokį tai gerai reikėjo palùpt. <br/>5. <span class="explanation">pasimušti: </span> Suleiskim gaidį su kurkinu, tegu bent kiek pasilùps. Nelįsk, tegu vieni pasilùps. Einam, draugučiai, sniegais pasilùpti. <br/>6. <span class="explanation">susimušti, susipešti: </span> Išejau iš namų, ir pasìlupė vaikai. <br/>7. <span class="explanation">gauti, pelnyti, uždirbti: </span> Dvi algi palùpsiu, maniau, o nė vienos negavau. Kad nebūtų buvęs žioplys, būtų palùpęs daug piningo. Turbūt už kviečius nemenkai palupaĩ aną turgų. Pàlupė kap už vilko ausis. Nuo vagies kartais gali pasilupti, o čia be kokio pelno. Pasilùps vėl pinigų už spanguoles. O, kad ten insisukt, tai pinigų daug možna būt paslupt! <br/><b>parlùpti, </b>par̃lupa, -o<br/>1. <span class="explanation">sunkiai pareiti, parplumpinti, parplūšinti: </span> Kabinau kabinau, kap tik parlupaũ namo. <br/>2. <span class="explanation">gauti: </span> Parlupk gerų pinigų. <br/>3. <span class="explanation">parmesti, partrenkti: </span> Seniai su kriukiais parsilupo kareivį į žemę. <br/><b>pérlupti</b>. <span class="explanation">per daug mušti: </span> Nei vienas tėvas dar savo vaiko nepérlupė, nepérlupsiu ir aš. <br/><b>pralùpti, </b>pràlupa, -o (pràlupė). <br/>1. <span class="explanation">lupant padaryti skylę: </span> Ištiestoje arklio odoje nebuvo nė vienos praluptos skylės. <br/>2. <span class="explanation">plėšiant padaryti tarpą, skylę: </span> Broliai pralupo ledą ir šmukšt jį upėn. Atėjo pas obelį, žiūri, kad po tąj obele stūkso apsamanojęs kelmas; tais samanas pralupo, žiūri, kad žmogysta. <br/>3. <span class="explanation">padaryti pradžią lupant: </span> Man tik pralùpk, aš toliau ir pats galėsiu. <br/>4. <span class="explanation">truputį palupti: </span> Pràlupė kiaušinį, ir nevalgo. <br/>5. <span class="explanation">nedaug nulupti: </span> Pralupk man kelias bulves. <br/>6. <span class="explanation">atverti (akis): </span> Pralupo lyg ožys akis. <br/><b></b> akìs pralùpti <span class="explanation">prabusti: </span> Kap tik pràlupė akìs, tai ir lenda nesprausęs valgyt kap kiaulė. <br/><b>prilùpti, </b>prìlupa, -o (prìlupė). <br/>1. <span class="explanation">daug nulupti, priskusti: </span> Prilupė prilupė [bulvių] kaip kokiai nedėlei, kas gi dabar jas suvalgys. Kamgi dabar prisilupė tų bulvių, ar suvalgys vienas? <br/>2. <span class="explanation">priplėšti (karnų): </span> Greičiau prilups [tošių] per maža, negu per daug, visados gana menkų. Reikia iš lazdų prilupt sluoksnų, ažupint. Senis, karnų prisilupęs, pina vyžus atsitūpęs. <br/>3. <span class="explanation">priarti: </span> Prìlupė kas metai po vagą. <br/>4. <span class="explanation">priplėšti, prigrobti: </span> Kur jis tiek turtų prìlupė?. Paskuo visokių gerybių prisilupusys, su tokia smarkybe numo grįžo. <br/>5. <span class="explanation">gauti, uždirbti (daug): </span> Jų visi vyrai dirba miške, tai per žiemą prilups pinigų. Daug pinigų prisilùpsi. Linus tuos mina ir mina, – kiek pinigo prisilupa. <br/>6. <span class="explanation">prisivalgyti, prisiėsti: </span> Lig rytojaus būsme sotūs, ožkos mėsos prisilupę. <br/>7. <span class="explanation">gerai apdaužyti: </span> Paėmęs vytinį, prilupė lapę ir paleidė sakydamas, kad daugiau nelįstų in sląstus. Prilups, prikoros prisirišę prie tvoros. Taip prilupsiù, kad tu ilgai atsiminsi. Prilùpo vaiką, kad i skūra bildėjo. Eik namo prìluptas! <br/><b>razlùpti, </b>ràzlupa, -o (ràzlupė). <br/>1. <span class="explanation">suplėšyti: </span> Kelines razlùpo ir pasikorė. <br/>2. <span class="explanation">iškapstyti: </span> </span> </span> Kad vištos man nerazlùpt trąšų, reikia aždengt viedras. <br/><b>sulùpti, </b>sùlupa, -o (sùlupė) <br/>1. <span class="explanation">nuimti žievę, nulupti: </span> Sulupaũ bulves nuo nuolupų. Tatai aš dabar builes sulùpsu. Ridiką sulups, ir valgyk. Bulvikės mažos, kol aš jas sulùpsiu, vakaras bus. Einu, pakamanduosiu, kad susilupt [bulvių vakarienei]. <br/>2. <span class="explanation">priplėšti (žievių, karnų), prilupti: </span> Sulupáu eglės žievių visą krūvą. <br/>3. <span class="explanation">daug išrauti, išversti: </span> Kad šitep iš pavasario sùlupa kelmus, tai per vasarą išsisausi. Aš vienas visus akmenis sulupáu. <br/>4. <span class="explanation">suarti (plėšinį): </span> Tokią kietą dobilieną sulupėm, suvanojom – reiks tik dabar sudirbti. <br/>5. <span class="explanation">suplėšyti, sudraskyti: </span> Tas ate [jo], sako: „Meškos kumelę sùlupė“. <br/>6. <span class="explanation">sugrobti, priplėšti: </span> Prūsai, įpuolusys į jų šalį, gerybes suluptas numon parvirdė. <br/>7. <span class="explanation">sumušti: </span> Sulùpo sulùpo ją ir rėkt uždraudė. Menkai sulùpot, kad vėl kabinasi. Kas drįsdavo su juo eiti imtynių, jis kiekvieną sulupdavo, supildavo. Mes jų grupę sulùpom sniegais kaip šiltą vilną. <br/>8. <span class="explanation">nugalėti žaidžiant. </span> <br/>9. <span class="explanation">suduoti: </span> Bėk, kol į kailį nesulùpo. <br/>10. <span class="explanation">susipešti, susimušti: </span> Stasys su Juozu sùslupė. Kas kiek, ir susìlupa kap gaidžiai. <br/>11. <span class="explanation">gauti, paimti, uždirbti (pinigų): </span> Musėt, jūs daug pinigo sùlupat už malkas. Ko jam nesgyvens, kai kas mėnuo po keletą šimtų sùlupa. <br/><b>užlùpti, </b>ùžlupa, -o (ùžlupė) <br/>1. <span class="explanation">užmauti, užtempti: </span> Reikėt gerų nagų šitą kepurę užlùpt an galvos. <br/>2. <span class="explanation">užriesti, iškelti: </span> [Lokys] ažlupė viršun uodegą. Keltuvos parskrido iš selos uodegas žulùpę. <br/>3. <span class="explanation">atšerpetoti: </span> Užsìlupa pirštai. Jei duoną su peiliu trupinsi, karvėm ragai užsilups. <br/>4. <span class="explanation">per daug, dažnai mušant, užguiti: </span> Par taũ vis arkliai ažluptì.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.