damatyti

matýti, mãto, mãtė.

1. akimis, regėjimu patirti, regėti: Mato jinai gražų didelį sodną, pilną žydinčių medžių. Kartą mačiaũ gan baisų atsitikimą. Mačiaũ, ans timpinė [ja] aplei namus. Ir mes matėm jį visų mylimą tenai. Nežinau, nemačiaũ, negaliu pasakyti. Ko nematęs, nesakyk. Ar matei, ką ji padarė? Aš nemačiaũ, negaliu ginčyt. Jis dėjosi nemãtąs. Žiūri kaip ką matąs. Pasakojos mãtę. Sako mãtę tavi mieste. Aš jų nesu mãčiusi. Aš jo nemačiau nė į akis. Katino būta, ant pečiaus tupėta, Jonuko matyta ir pasižiūrėta. Ale jam nemãtant turi nuskust [barzdą]. Imkit valgyt, ką matydami, sveteliai! Kas čia toks matytas, neatsimenu. Tas vyras atsisėdęs šneka, o ma [n] nematýtas. Matýsiantis (matytas) žmogus bestypsinąs par Gegrėnų miestą. Toki girė – malonu matyti! Imsi šluotelę, šluosi aslelę, per ašarėles šluotos nematant. Akimis tai mačiau. Nekenta munęs marti nė akimis matyti. Ką akimis savo matau, tai ir vieriju. Stengsiuos pasakoti tai, ką savo akimis esu matęs ir savo ausimis girdėjęs. Aš an savų akių mačiaũ. Kokia ji. bus, tokia – ne tavo vieno akys mãto. Eik nuo manęs, kad mano akys daugiau tavęs nematytų! Ach, kad mano akys tavo darbų nematytų, ausys tavo kalbų negirdėtų! Čia daug akių mãto – negaliu duoti. Palaimintos akys, kurios mato, ką jūs regite. Po mažos valandos ir jau manęs nematysite. Idant regėdami regėtų, o nematytų. Devyni jau metai, ne viena diena, kaip dukters nemato tėviškė sena. Kiek peštynių ir barnių karčemos sienos yra mačiusios. Liaudis nori pati save matyti (išvysti, rasti pavaizduotą) mūsų literatūroje. Su girtu parvažiavau: vienas kupstas mãtė, kitas nemãtė (taip greitai lėkė) . Ganyk avis ir vilko nematydamas. Viską matyk, bet ne viską sakyk. Bematydamas nematyk, beklausydamas negirdėk. Niekas to nematė, kad šuva mylėtų katę. Ko aklas verktų, kad jis kelią matytų. Ir pelė katės nebijo, kolei nemato. Ir vagis nevagia, kitiems matant (kitų matomas, kitų akivaizdoje). Nemato samčio puode, nei capo bačkoje. Ką akys mato, kišenius moka. Akys nemãto – širdies nesopa. Ne vienas savę nemato. Savo ausų niekas nemãto. Durnas nematỹs, gudrus tylės. Ar su vyžoms veizi, kad nematai. Toki metė, toki mãtė (ir tie, ir tie tokie) . Gerai būtų: vieno Dievo nematytumiam (dangaus betrūktų) . Ansai mokyklos durių nemãtęs (nelankęs mokyklos) . Taip matysi, kaip pats savo akį. Matysi tu jį kap savo ausis. Matysi kaip savo nugarą. Matýsi kaip pernykštį sniegą. Matýsi kaip vakarykščią dieną. Jei ne tos bulvės, matytų kaip kakto [je] akį. Su medžiu lygus, niekad saulės nemato. Matė kertant, nematė griūvant. Ką einant matai, o negirdi; ką girdi, o nematai?
matýtinai. Kartunta ir matytinai anus regėsim. įsivaizduoti: Jis jau save kalinyje matęs.

2. galėti akimis, regėjimu patirti, galėti regėti: Matyti jisai dar mato, bet tik kaip per dūmus. Nemãtančiam ir senam blogai. Kurs aklas gem, tas ir naktį mãto. Ką bematýsi, ka jau Abraomas nebetoli, nebe už kalnų (laikas mirti) . Ale ir jis pusiau nemãto. Aklas nedejuotum, kad matytum. Nemato kaip kurmis šviesoj. Vesčiau Daratą – akimis nemato. Nešk tu jį pas tą šaltinį gydomą ir matomą (kuris padaro matantį) . Guziką įsiūt da matau. Aklas matančio nevadžioja. Nei girdi, nei mato, o viską pasako. Ar dieną žiūri, ar naktį, visad lygiai mato. mokėti skaityti, būti raštingam: Bepigu šio [je] gadynė [je] – visi mãto, o mas akli. Juk aš biškį matáu.

3. būti regėjimu patiriamam, regimam, galimam įžiūrėti: Jau namai matyti. Jau nebematyti, kurioje vietoje leidosi saulė. Kai saulė patekėjo, dirvose nebebuvo matyti nė vieno akmenėlio. Lauke toli matyti, miške toli girdėti. Klausiaus, kaip tarp šakelių nematomi paukščiai čeža ir įvairiais balsais gieda. Didelis miškas, nematomas galas. Davė jam nematančią kepurę (pasidaro kurią užsimovęs nematomas) .
mãtomai. Padėk grėblį mãtomai, kad nereiktų ieškoti. Niekur nebrasi: visur mãtomai. Prislėga smako galvas po akmens [kitiems] nemãtomai. Protarpiais pasirodo žvaigždės, ir žemėje darosi matomiau. Raudonumas skruostų jau prigesęs matomesniai išblyško.
mãtančiai. Jiedu įeis nematančiai. Atėjo į kamarą nematančiai.
matýtai. Stovia kampe pastatytas, lekia par laukus nematytai. Ir aš čia ben kiek mataũs. Keleiviams pradėjo matytis didžiausias tos apylinkės miestas. O čia an kranto Lapės matýtis. Iš lauko matos nelabai toli miestelis, kur jo motutė gyvena. Dabar gerai mãtos pro langą – bezdą nukirtau. Laukuose nebesimatė žmonių. Visas sklypelis matos kaip in delno. Būdavo, karvių ragų iš dobilų nesmãto. Kad čia nesmato jokio galo. Už pusvarsčio nesmato – toksai tankumynas, norįs nei laužais, nei šiekštom neužgriuvęs, grynas. Nebesimãto siūt. Tamsu – nesimãto. Nuo arbatos kaulai matos. Be sarmatos toli matos (kas neturi sarmatos, tas visur lenda, žiūri) . Teip daug priėdė, kad už uodegos pilvo nesimato. Kokie te barkščiai – burna mãtos (skysti, liesi) . Ko grinčio [je] nesimato?

4. pastebėti, kreipti dėmesį: Jei matysiu – nekyla ant mūsų debesys, bėgsiu tuojau prie Ožkienės. Jis nematomas atėjo, nematomas ir išėjo. Pakišk liesvinčiui kokį pūrą, būdavo, jis tavęs ir nemãto: pilną kluoną malkų ir visokio materialo per žiemą prisidumi. Nematoma, kad jis labai vogtų. Ka jaunas buvau, ravais eidavau, ale visi matýdavo, o dabar nėkas nebemãto, ka ir vidury kelio einu. Vaizdus, kurį daug mãto. Kad būtų biedna buvusi, niekas anos nebūtų mãtęs. Ką turi, niekas nemato, ko neturi, kožnas durnius mato. Blogas pavyzdys visų matomas, geras – niekieno nepastebimas. Kol vaikai neverkia, auklė jų nemãto. Ka ubagas kroka, nėkas nemãto, o kad ans dainiuo [ja] – visi mãto. gerbti, rūpintis kuo: Tamsta visus lygiai matai. Nons tu badu numirk – niekas tavęs nemãto (nepadeda, neužjaučia) . Jeigu matau – žmogus mane mãto, tai ir aš jį mataũ.

5. suprasti, suvokti, jausti: Ir be žodžių aš viską matau. Aš nemataũ, kas čia būt neteisinga. Protas mato ir širdis jaučia. Patys matysite, kad ne tikt galima, bet ir jums naudinga bus. Generolas matė jo kelionėje vieną tik laiko gaišinimą. | Išgelbėjo lapė žmogų nuog matomo (akivaizdaus) smerties. Dabar aš pats mataus nieko nelaimėsiąs, nepešiąs. Senis matos galios nebeturįs. Matantis nebišbėgsianti, [lapė] šokusi į tokią duobę. Matydamos apgautais, norėjo Mikę sugrobti. susiprasti, galėti (ką padaryti): Taigi, taigi, kaipgis, stebėkis. Nematei pažadinti. Tiek vyrų!… Nematėt tiems velniams kuprą ištaisyti?!

6. būti aišku, suprantama: Iš visko buvo matyti jį jaudinantis. Matyti iš akių, kad ans maluo [ja]. Mãtos, kad lietaus bus. Mãtosi, koks žmogus. Matosi jau, koks čia bus paukštis. Tai kad jau matės, kad teip bus. Šalčiai dideli, nesimãto, kada bus pavasaris. Iš jų akelių matės, kad ketina niekad neužmirštie tų žodžių. Prie marčios pradeda matytis, kad esi nereikalingas. Mãtos, kad jau tu an pono sergi (ponu vaizduojies) . atrodyti, rodytis: Bet man vis matos, kad sveikas nieko nepeši. Man tai teip ir mãtės, kad čia nieko nebus. Kaip tau matos, ar tu galėtum taip? Todėl galima, man matos, laikytis ir tokios nuomonės. Dabar, vaikai, man matosi, pravartu būtų vakarienės pavalgyti!

7. patirti, išgyventi: Jis labai padykęs, jaunas, vargo nemãtęs. Oi tu seserelė, balta lelijelė, kol viena buvai, vargelio nematei. Katras mãtęs kokį sunkumą, tas geresnis savaimi. Jis bado ir šalčio matęs. Ka tokių barkščiukų neėda, tai nėr bėdos mãčiusi. Anas da gyvenimo nematęs. Daug matęs ant svieto. Senas – visa mãtęs: ir gera, ir bloga. Mes durniai, kai nieko nemãtę, tai kur stumia, tę virstam. Jūs tai matýsite svieto balto ir visokio. Lig Visų šventų šalnos nematėm (nebuvo šalnos) . Rasų tiek nematýsit (neteks tiek daug rasa bristi, sušlapti) . Arkliai ten daug darbo matė, o grūdų visai negavo, tai dabar sukūdę. | Nemačiau tokio durniaus, kap jis (su tokiu dar nebuvau susidūręs) . Didis žudymas, nematytini daiktai. Vilnius ar karą mãtęs? O, rūta, rūtelė, ko tu taip pavytai? Dar tu nematei nė šalnelės, nė šiaurės vėjelių. Šita kepurė jau visko mãčius (sudėvėta, suvalkiota) . Daug matė, patyrė istorijos būvyje toji žemė ir iš jos užgimęs darbo žmogus. sužinoti, įsitikinti: Matysiam, kai parvažiuos, kaip seksias. Matýsam matýsam, jei gyvi būsam. Ir tas, matysit, išeis šuniui šėko piauti. Matýsi, kai gausi į kailį – čia tau ne kumelių̃ juokai! Matysi, išdulkinsu tau bezdalus!

8. gauti, turėti: Vaikai per tris dienas duonos plutelės nemato. Kaži, bernas ar mãto sviestą? Pieno niekas nemãtė. Mėsos niekad nemãtėm – tik zupė i zupė. Arkliai kap užsidaro [į tvartą žiemoti],
šiaudą mažai mãto. Vis šiaudai ir šiaudai, geresnio pašaro per visą žiemą nemãtė. Mūsų arkliai dobilo nemãto – bet gražūs. Seniai mėšlo mãtė to žemė. Tas šienas lietaus nemãtė. Jis nė kokio mokslo nemãtęs – iš savęs viską išmoko. Matysi kaip iš velnio išganymą (niekad negausi) . Matysi tu iš jo kaip pernykštį sniegą.

9. netekti: Velyčio dukrelės nematyti, nekaip šėmus jautelius prapuldyti. Veliait tavę, sūneli, nematyt, nei ką palši jauteliai patrotyt. Oi mergytės, ką darysme, ka berniukų nematýsme!

10. sueiti, susitikti: Matėsi Laurynas su juo jau seniai, susirašinėti nesusirašinėjo. Su puikiais žmonėm tankiai mačiausi. Sveika drūta, kap seniai mãtėmės! Tas geras, su kuo retai mataisi. Seniai nesimatėme. Mes buvom mãtęsis. Jau sudievu, mylimas, jau daugiau nebematysvos. Apsirėdysiu, apsitaisysiu, rasi nesimatysme. Rytoj jie ir su kitais matysiąsi. Ar jos matančiosi, ar jos susižinančios?. Su baliais, su šnapsu nesimatau (neinu į balius, negeriu) . Dvi seseri par kalnelį niekūmet nemãtos.

11. žiūrėti į ką: Jis tą vargą negal matýti. Negaliu matyti vaiko mirštant. Savo plaukus visokiu būdu išpuišina, kad kitą žygį bjauru yra matyti. Tu būk ir supūk, o aš einu svietą matyt.

12. turbūt: Bet tie skatikai mažai, matyt, tai moteriškei rūpėjo. Matýti, ano nebuvo numie. Matyt, jis neateis. Mažai sylos, matýti, tetura – ledva ištrauka viedrą iš šulinės. Ale žmonėse lietaus, matyti, dobrai yra. Daina ši, matyt [i] s, ne prastų žmonių yra išmislyta.
mãtomai. Ėjo jis paskui mergaitę beveik iš pat namų, bet atsargiai, atstu – matomai, nenorėjo būti pastebėtas. Matomai, toks yra mano likimas.
matýk. mat: Štai, matýk, visos uodegos vos galas dar liko. Jo, matýk, nepamokysi. Garbės, matykit, užsinorėjo!. Matykis, Bindokutis atsliūkina.

13. mat, štai: Iš to, matai, ašaros ir atsidusimas, iš to šventos pajautos, iš to giesmės imas. Matai, kas pasidarė! Na, matai, tai tau ir turi – sakei, kad už tai nieko nebus.
akìm bemãtant tuojau, netrukus, labai greit: Ilgai neužtruksiu, akìm bemãtant sugrįšiu. Akim bematant pranyko.
akysè matýtis vaidintis, rodytis: Jam akỹs mãtos.
kaip mataĩ (mãtant, bemãtai, bemãtant) tuojau, labai greitai, bežiūrint: Kaip mataĩ sniego ir nebebus. Kap mataĩ jis savo atsigriebs. Ką anam pasakei, ans kaip matái ir padirba. Kai paleido savo arklį, kaip matai pusę kalno dajojo. Kaip mãtant tas šuo prapuola. Kaip bematai tave užkaposim. Jis tau kaip bematai išaiškins, kad tu negali patekti dangun. Jam ir tas turtas kaip bematant išnyko. Diena tokia karšta, jog dabar, kad mažas vėjelis papūstų, kaip bematant šienas padžiūtų.
ar nemateĩ. Tie ponai, ar nematei, dabar tą peilį ir tą lazdą derėt. Tik strakt tas barzylius … ant sprando, ir dabar, ar nematei, jį kumsčiuot!
ãšaromis nematýti tãko labai verkti: Matutė ašaromis tako nemato.
balà (biẽsas, Diẽvas, dievaĩ, gãlas, kótas, smalà, šùnys, griaũsmas, velniaĩ…) nemãto (nemãtai, nemãtė, nemãtę) ! tiek to, tesižino: Balà nemãtė, dovanoju aš jam. Balà nemãtę, nebepirksiu to cukraus. Biesas nemato! Nebeieškosiu daugiau arklio, Diẽvas jo nemãtai, ir pėsčias pareisiu. Dievaĩ jo nemãto! Svetimo dievai nematė (nereikia svetimo daikto) . Dievai jo nematę! Eik, imk – gãlas tave nemãtė! Kotas jo nematę! Vyras nešvarus – tai smalà nemãtė! Nu jau moteris nešvari…. Šunys jo nematę! Graũsmas jo nemãtai! Velniaĩ jo nemato (nematę) ! Velniaĩ tave nemãtai! Velniai nematė tą generolą!
Diẽve nematýk!. Čia žmonės tokie bjaurūs, kad Dieve nematyk!
dúosis matýti paaiškės, pasirodys: Kaip čia bus, duosis matyt! Duosis matyti, kas darysis.
gerõs (šviesiõs) dienõs nematýti visą laiką vargingai gyventi: Pinigus sukištum kaip į vandenį, o pati geros dienos nematytum, vargtum, kaip muselė po išrūgas. Jis visą amžių sunkiai dirbo, nemãtė gerõs dienõs. Prie svetimų augau, tai jau šviesiõs dienõs nemačiaũ.
kaĩp manè gývą mataĩ. Kaip mane gyvą matai, aš nė žodžio niekam nepasakiau. Nebegersiu, kaip mane gyvą matai, daugiau nebegersiu.
kiauraĩ matýti gerai žinoti kieno tikslus, užsimojimus, ketinimus: Aš tavi kiaurai matáu – gali nesiginti.
kàs mãtė (mãtęs, mãtos) ;
kàs tai mãtė kaip galima, kaip gali tai būti!: Kas matė teip daryti! Kas matė klausytie! Žinai – vyriškis. Kas matęs, kad toks arkliukas šitokį vežimą pavežtų! Kas matos! Tokia sopė, kaipgi nerėks ne savo balsu. Kas matos! Tokį kelią suvaikščiojus, kur nesopės kojos. Kas tai matė, kad ponas mužikui ranką bučiuotų! Kas tai mãtė kapstytis po žemes!
kur̃ tù mãtęs. negirdėtas daiktas, neįtikima: Kur tu mãtęs, kad aš jai užsileisčia!
mãtė (matỹs) kõ nemãtęs sunkiai gyveno (gyvens), vargą vargo (vargs): Jis tę mãtė ko nemãtęs, tai parvažiavo kai šilkinis. Kai nebus kam duonos duot, tai da matỹs ko nemãtęs.
šil̃ta (šil̃to) ir šálta (šálto) [ir júodo ir bálto] matýti patirti ir gera, ir bloga: Šitas žmogus šilta ir šalta matęs. Mačiau ir šilto ir šalto. Viso matė: ir šilto ir šalto, ir juodo ir balto.
gerų̃ dienų̃ matýti laimingai gyventi, patirti laimės: Nedaug ma teko gerų̃ dienų̃ matýti: nekaip gyvenau.
toliaũ sàvo nósies nematýti

1. nieko nežinoti, mažai kur buvus: Ką tu žinai, toliau savo nosies nieko nematęs.

2. būti savanaudžiu: Tu toliau savo nosies nematai!
apmatýti.

1. akimis, žvilgsniu aprėpti, apžvelgti: Kur ten apmatýsi visa: tokie laukai, ė miškų didumas. Neapmatomas medis. Juodu dar vis manė, kad tebevažiuojama per neapmatomus vandenis. Neapmatoma minia, tūkstančiai žmonių kaip kokia jūra liūliuoja. Nė akys negali apmatýti, kiek tų runkelių užsodinta. Žalia ir žalia visur, kiek tik akys apmato. Čia pasistojus, anus keturiolika kiemus apmatýt galima. Kad ir per šimtą kilometrų matytum, ir tai visos žemės negalėtum apmatyti, nes ji baisiai didelė. Platybės tų laukų, nė apmatýt negali. Tas žmogus, ten tupėdamas, visą svietą apmatęs. Žmogaus žvilgis apmato didesnį daugį atsitikių. Akys visą svietą apmato, bet savęs nemato.
apmãtomai. Čia visko yra apmãtomai (nedaug, ribotai) . Neapmãtomai buvo daug svieto. Jau degtinės apmãtomai bėra, reik ją pabengti. Kad, Dievuli, pats save žmogus apsimatytum!

2. apžiūrėti: Pasivaikščiojęs ir apmatęs savo tancelninkus, sugrįžau. Apmatė visą apigardį (visus pašalius). Prašom, motynėle, aplankyt, dukrelės turtelio apmatýt. Nuejau, visą apmačiaũ. Atvažiavo apimatyt. | Turiu vištas apmatyti (prižiūrėti) .

3. pastebėti, užmatyti: Bobos apmãtę ir apskundė. Nelabai gerai, kad anys apmãtė. Nors viena akia, bet ir tai apmačiaũ.

4. pasimatyti, susitikti: Koc prieš smertį apsimatýt su sūnum.
atmatýti

1. išbūti kurį laiką matant: Mes atmatėme ir atgirdome [viską].

2. iki valiai matytis: Užteks jum kalbėt, niekur da neišvažiuoja, atsimatýste.
damatýti. neprimatyti: Jau kelinti metai pradėjau nedamatýt. Jau jis nedamato – naktis tamsi.
įmatýti

1. galėti pamatyti, įžiūrėti: Akimi jo neinmatýsi. Iš miegų neįmačiaũ. Ji neįmatė, ir jai pasirodė, kad tas ančiukas bus kokia antis. Sunku buvo ką įmatyti. Čia tekdavo vos įmatomais takais eiti. Aš per ašaras žmogaus nebįmatau. Mano rugiai kaip meldai, žvirblį bėgant įmatai, už galo stovėdamas. Apsiniaukus politikos dangui, sunku toliau kas įmatyti.

2. įsistebėti: Vieną kartą ans ir įsimatęs.
išmatýti.

1. prisižiūrėti: Po svietą važinėk, daug ką išmatýsi. Daug išvažinėjau ir daug išmačiau per gyvenimą.

2. galėti pamatyti, įžiūrėti: Aš nuo toli neišmataũ. Neišmataũ, kas čia stovia. To audeklo neišmatáu. Eik pati – geriau išmataĩ. Dabar medžiai suaugo, tai tų trobų neišmatýt. Lauko kraštu eina – aš jau nebeišmataũ tiek toli, žiūrėk tu. Neišmataĩ gerai. Matau, kad ranka, bet neišmataũ, keli pirštai.

3. akimis aprėpti, apmatyti: Ir negalėjo visko išmatýt. Vos išmãtomas plotas vikų. Sniegas baltuoja, kiek tik akys išmato.
numatýti

1. nužvelgti į tolį: Kaip toli ãkys nusiekia, numãto. Ans toliau nūspjauna, kaip nūmãto (yra trumparegis arba neprimatantis) .

2. įžiūrėti, pastebėti: Žiūriu, ale nenumataũ jį, bo pradeda akys mirguliuoti. Jie nenumãtė iš lauko. Aš, nuo asilės nusėdęs, po tiltu! Tai kap atlėkė, tai jis nenumatė, kur aš.

3. nužiūrėti, parinkti: Buvo seniai numatýtas veršiukas parduoti. Vaikams žaisti numatytinos įvairios priemonės, įrengimai.

4. pažiūrėjus pažinti: Gerą rūbą tuoj numatysi, kad geras. Eina keliu – jau jį numatýsi. Nusimãto (galima pažinti) iš akių, kurs žulikas, kurs ne. suprasti: Žmogus, kuris numatomas (supratingas), gerbia ir kitus žmones.

5. rodytis: Kaip tau nusmãto, teip ir daryk. Man visai kitaip nusmãto, kaip tau.

6. iš anksto atspėti, numanyti, apytikriai žinoti ką būsiant: Jau dabar galima numatyti pagrindines mechanikos vystymosi kryptis. Šiaip jau gana lengva buvo numatyti, kokie aitvarai bus Aleksys ir Jokūbas. Numatytos visos kliūtys, kurios gali atsitikti kelyje. Gera numatýt, kai iš anksto žinai. Kur numatýtinas vanduo, ten žemė juoda paviršiuo [je],
ten kask šulnį.
pamatýti

1. pastebėti: Petrukas, užmetęs akį, viską pamatė. Naktis buvo šviesi – pati pilnatis. Ant tako adatą galėjai pamatyt. Rašytojui pamatyti nepakanka; reikia pajusti, pergyventi, atkurti tikrovę ir perteikti ją meniniais vaizdais. Bepamatė mergą, ir išsižiojo. Kai pamãtė kraują savo akim, ir nuvirto į žemę, nuslabo. Regėdami regėsit, o nepamatysit. Ana kaip pamãto kokį daiktą, tuo užsigeidžia. Ana labai neščyra: ką akys pamatė, tą rankos paėmė. Privažiavom dvarelį, anytelės vartelius, – aš ir pamačiau savo vargelį pri anytos vartelių. Kad pamatysi nuogą, apvilk jį. Negraudok, da šią savaitę kaminus pamatýsi (grįši namo) . Ant kito šiaudą pamato, ant savęs – nė rąsto. Eina, kap giltinę pamatęs (išsigandęs) . Ach, kad tu dienos šviesios nepamatytum! Pamatysi kaip savo ausis. Džiaugias, kad gali savo taką pasimatýt.

2. pažiūrėti: Dabar bent žmonių pamatys. Aš noriu pamatýt, kap gyvęs toliau žmonės. Savę pasirodyti, kitą pamatyti. Aš esu toks bjaurus pamatýti. Pamatýk, tik ežia ir bimbia – ir ežią numins belėkdama! Obūlių nė pamatyti (visiškai) nebuvo.

3. patirti: Kai pamatys vargo, tai bus žmogus. Man teko pamatýt visko. Sausai bulbės buvo – pamatýs šlapumo, pasius pūti. Saulę sviestas kap tik pamato, tai ir tirpsta. įsitikinti: Na, na, pamatysi, kaip įkiši uodegą su tais bieso raštais! Tada, pamatysit, tikrai sumažės pelių. Par penkias dienas pristatykit po stuomenį, ir aš pamatysiu jų rankas (įsitikinsiu jų darbštumu) .

4. pajusti: Nepamatomas, nepajaučiamas. Žiogas šokikas visą vasarą išgiedojo ir pats nepamatė, kaip žiema stojo. Nu, nu, pamatyste, iš kur kojos dygusios (nukentėsite) . Pabudęs pasimačiau bėsąs daržinėje. Tiktai pavakary sustojo, apsidairė ir pasimatė paklydęs. Iš didelės baimės ir rūpesčių pasenęs pasimačiau. Jie, nesulaukdami atnešant valgyt, … pasimatė, kad juos durnis vėl apgavo. Jisai nė nepasimatė, nė nesusiprato, kokius žodžius išsitarė. Nepasmačiaũ, kaip ažpykau.

5. pasidaryti matomam, pasirodyti: Tolumoje pasimatė mergaitė. Toli toli vandens paviršiuje pasimatė juodymėlis. Jam pasimatė žilas, sulinkęs senelis. Ir pasimatęs čielas katilas pinigų auksinių, sidabrinių.

6. susidaryti įspūdžiui, nuomonei, pasirodyti, atrodyti: Anuokart man pasimãtė, kad jos diedas dar nesenas. Dabar Sauliui pasmatė keista, kam čia mokslams iš jo reikalaujama kokio „proto“, kurio jis neturi. Gal ir nueisiu, kaip pasmatỹs. Žiūrėsiu, kaip man pasmatỹs – jeg kaip, tai neimsiu. Kaip vėliau pasmatys, taip ir padarysiu.

7. sueiti, susitikti: Šiandien jie sutarė pasimatyti. Mudvi pasimãtėva gasè. Kažina kumet pasimatysma, rasi nė varnas kaulą nebatneš. Grįžti gal sugrįšiu, matyt pasmatysiu.

8. pastebėti, atkreipti i ką dėmesį, neužmiršti, atsiminti, neišskirti: Dėkui, kad mane seną pamãtot (pasveikinate, pakalbinate) ! Durnių visų pirma pamatyk. Su dienomis žinok, ponaiti, būsi pamatytas, – pusbalsiu pridėjo Baltaragis. Mums laisvę duodamas, visus pamatė.
akysè pasimatýti pasivaidenti: Vaidinuoklių nebuvo, nėra ir nebus: akỹs kad kada pasimãto. Jam pasmãtė akysa strokas (šmėkla) .
ligi pasimãtant.
pamatýsi mãtęs patirsi, sužinosi, įsitikinsi: Pamatysi matęs, kad te neišeis tarp jų gerai.
pérmatyti

1. per ką kiaurai matyti: Par medžius nepármatau. Nepermatomos miglos. Dangaus mėlynė buvo permatoma. Neverptas, neaustas – parmatyti negal. Ta drobė taip kietai suausta, kad prieš šviesą nepérsimato.

2. įžvelgti, suvokti, suprasti: Audronė suprato, dėl ko jis taip šnekėjo, permatė, kad meluoja, žinojo jau ir apie sužieduotuves. Jis labai greitai viską pérmato. Pármatė, kas par žmogus, i nė iš tolo (nebedraugauja) . Dvi dienas pabuvau, tai jau pérmačiau. | Juk jos veidas visada toks nepermatomas, jos šypsena visada tokia nesuprantama. Kiaurai permatau savo vaikučius. Manei jį suprantant ir kiaurai tamstos širdį permatant.

3. pažiūrėti: Anas galvą turi, permatys porą kartų, ir jau moka.

4. prisižiūrėti: Mes daug pérmatėm visokių dyvų.

5. daug ko patirti: Kiek aš vargo permačiau, tai tiek ir pragare nerasi. Kiek man teko pérmatyt – su tuo seniu sunku susitaikyt. Aš savo amžy visa pármačiau, t. y. datyriau. Su tokiu nesusidėk: jis yra visokių velnių matęs ir permatęs.
pramatýti

1. pradėti matyti, praregėti: Darė operaciją – buvo kiek pramãtęs. Iš rozo diedukas pramãtė. Kaip nusiploviau akis, tad pramačiaũ.

2. numatyti: Tai galima buvo iš anksto pramatyti.
primatýti

1. įmatyti, įžiūrėti: Rūbą pasiūsiąs iš tokio smulkaus audimo, kurį tik labai geroms ir šviesioms akims tegalima primatýt. Ar primatai tą musę, kur ant bokštos yra? Akimis lydėjo, kol tik primãtė. Už aukštų kalnelių neprimatomų. Laukuose šūkauja pempės, ore vos primatomais taškiukais vyturiuoja vyturiukai.

2. galėti matyti, regėjimu patirti: Iš senatvės aš jau nebeprimataũ akimis. Žmogelis jau mažai primãto. Akys paseno, menkai beprimãto. Aš dar gerai primataũ. Nebjauri ji. Kas, kad biskį neprimãto. Akys neprimato, visur regiu rūką.

3. daug ko pamatyti, prisižiūrėti: Tamsta visokių žmonių primataĩ, visokių sutinki. Kaune visą mėnesį išbuvau, visa ko primačiáu. Buvo jau visko primãtęs. Aš jau gana mačiau, prisimačiaũ.

4. daug patirti, iškentėti: Par savo gyvenimą primačiaũ visokių nelaimių. Kenčiau badą ir šaltį ir primačiau visokio vargo. Mes jau par šitą karę baisybės primãtėm. Visko prigyvenau, visko primačiaũ. Primatéi, nabagel, ko nematęs. Kiek aš esu prisimãčiusi par savo amžių, i vis neteisybės daugiau.
sumatýti

1. visus pamatyti, pastebėti: Rodos, gerai žiūrėjau, ar nėra avietėse kirmėlių, bet kur visas sumatýsi!

2. pamatyti, pastebėti: Kap banguoja vanduo, tai žuvis nesumãto [meškeriojant]. Negal sumatyt, ka jis klišas. Paskutinis tik mane sumãtė ir sustabdė. Ėjau žiūrėt i nesumačiaũ, katra višta giedojo.

3. įžiūrėti: Tik (vos) sumatau, kad raidės. Blogai sumatau. Status tas kalnas, ir jo viršūnė nesumatoma. Vieni vabalėliai maži, kiti da mažesni, o kitų ir akis mūsų sumatytie negali.
nesumãtomai. Štai nuo tolo, nesumatomai nuo tolo, ateina baltas stulpas.

4. suspėti pamatyti: Ir matyti nesumačiáu, kaip ans prabėgo. Mašina teip lekia, kad nė nesumatýsi. Tie vaikai šmirinė [ja],
tai nė sumatýti negal. Nesumatysi zuikio greitumo. Aš ir nesumačiaũ, kieno arklys pro mus praskrido. Rankų nesumatyti, kad plauka sportininkai (taip greitai rankas kilnoja) . Kad pelė niro po šėpalio, nesumačiáu nė matyti. Pjūklai smarkiai eina, nesumatýtis.

5. akimis aprėpti, apmatyti: Tę grikių prisėta, kap akia sumatýt laukai. Laivas išplaukė į nesumatomus vandenų tolius.

6. vienam kitą matyti: Kits kito nesusimatom, dėl to ir šaudyti širdis nebijo apkasūse. Susimato gandrai ir išmuša kits kitą; reik, kad iš lizdų nesusimatytų. Ligi puskelėlio mes susimatysim, antrą puskelėlį gromatėlę rašysiu. Devynduoniai su Gudžiūnais susimatė – miškų mat nebuvo. Iš to kalno [žiūrint] susimato Švėkšnos ir Vanagų bažnyčios. Susimãtom, ale nesusišnekam. Dvi sesutės per kalnelį nesusimãto.

7. sueiti, susitikti, pasimatyti: Su Sauerveinu susimačiau Stalupėnuos. Gal kada susimatýsim vė [l]. Kad kartą susmatýtūt, tai gal ir pažintum. Vėl susimatyti galėjo tėvai, motinos, vyras, moteriškė ir vaikai. Mergele mano, jaunoji mano, nestikiu, kad daugiau mes susmatytum.

8. sužiūrėti, supaisyti: Visų jų nesumatýsi – kur nori, te ir eina.

9. pasirodyti: Būta arklio, o man susimatė, kad taip kas stovi.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'damatyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas

Paaiškinimas matýti, mãto, mãtė. 1. akimis, regėjimu patirti, regėti: Mato jinai gražų didelį sodną, pilną žydinčių medžių. Kartą mačiaũ gan baisų atsitikimą. Mačiaũ, ans timpinė [ja] aplei namus. Ir mes matėm jį visų mylimą tenai. Nežinau, nemačiaũ, negaliu pasakyti. Ko nematęs, nesakyk. Ar matei, ką ji padarė? Aš nemačiaũ, negaliu ginčyt. Jis dėjosi nemãtąs. Žiūri kaip ką matąs. Pasakojos mãtę. Sako mãtę tavi mieste. Aš jų nesu mãčiusi. Aš jo nemačiau nė į akis. Katino būta, ant pečiaus tupėta, Jonuko matyta ir pasižiūrėta. Ale jam nemãtant turi nuskust [barzdą]. Imkit valgyt, ką matydami, sveteliai! Kas čia toks matytas, neatsimenu. Tas vyras atsisėdęs šneka, o ma [n] nematýtas. Matýsiantis (matytas) žmogus bestypsinąs par Gegrėnų miestą. Toki girė – malonu matyti! Imsi šluotelę, šluosi aslelę, per ašarėles šluotos nematant. Akimis tai mačiau. Nekenta munęs marti nė akimis matyti. Ką akimis savo matau, tai ir vieriju. Stengsiuos pasakoti tai, ką savo akimis esu matęs ir savo ausimis girdėjęs. Aš an savų akių mačiaũ. Kokia ji. bus, tokia – ne tavo vieno akys mãto. Eik nuo manęs, kad mano akys daugiau tavęs nematytų! Ach, kad mano akys tavo darbų nematytų, ausys tavo kalbų negirdėtų! Čia daug akių mãto – negaliu duoti. Palaimintos akys, kurios mato, ką jūs regite. Po mažos valandos ir jau manęs nematysite. Idant regėdami regėtų, o nematytų. Devyni jau metai, ne viena diena, kaip dukters nemato tėviškė sena. Kiek peštynių ir barnių karčemos sienos yra mačiusios. Liaudis nori pati save matyti (išvysti, rasti pavaizduotą) mūsų literatūroje. Su girtu parvažiavau: vienas kupstas mãtė, kitas nemãtė (taip greitai lėkė) . Ganyk avis ir vilko nematydamas. Viską matyk, bet ne viską sakyk. Bematydamas nematyk, beklausydamas negirdėk. Niekas to nematė, kad šuva mylėtų katę. Ko aklas verktų, kad jis kelią matytų. Ir pelė katės nebijo, kolei nemato. Ir vagis nevagia, kitiems matant (kitų matomas, kitų akivaizdoje). Nemato samčio puode, nei capo bačkoje. Ką akys mato, kišenius moka. Akys nemãto – širdies nesopa. Ne vienas savę nemato. Savo ausų niekas nemãto. Durnas nematỹs, gudrus tylės. Ar su vyžoms veizi, kad nematai. Toki metė, toki mãtė (ir tie, ir tie tokie) . Gerai būtų: vieno Dievo nematytumiam (dangaus betrūktų) . Ansai mokyklos durių nemãtęs (nelankęs mokyklos) . Taip matysi, kaip pats savo akį. Matysi tu jį kap savo ausis. Matysi kaip savo nugarą. Matýsi kaip pernykštį sniegą. Matýsi kaip vakarykščią dieną. Jei ne tos bulvės, matytų kaip kakto [je] akį. Su medžiu lygus, niekad saulės nemato. Matė kertant, nematė griūvant. Ką einant matai, o negirdi; ką girdi, o nematai? matýtinai. Kartunta ir matytinai anus regėsim. įsivaizduoti: Jis jau save kalinyje matęs. 2. galėti akimis, regėjimu patirti, galėti regėti: Matyti jisai dar mato, bet tik kaip per dūmus. Nemãtančiam ir senam blogai. Kurs aklas gem, tas ir naktį mãto. Ką bematýsi, ka jau Abraomas nebetoli, nebe už kalnų (laikas mirti) . Ale ir jis pusiau nemãto. Aklas nedejuotum, kad matytum. Nemato kaip kurmis šviesoj. Vesčiau Daratą – akimis nemato. Nešk tu jį pas tą šaltinį gydomą ir matomą (kuris padaro matantį) . Guziką įsiūt da matau. Aklas matančio nevadžioja. Nei girdi, nei mato, o viską pasako. Ar dieną žiūri, ar naktį, visad lygiai mato. mokėti skaityti, būti raštingam: Bepigu šio [je] gadynė [je] – visi mãto, o mas akli. Juk aš biškį matáu. 3. būti regėjimu patiriamam, regimam, galimam įžiūrėti: Jau namai matyti. Jau nebematyti, kurioje vietoje leidosi saulė. Kai saulė patekėjo, dirvose nebebuvo matyti nė vieno akmenėlio. Lauke toli matyti, miške toli girdėti. Klausiaus, kaip tarp šakelių nematomi paukščiai čeža ir įvairiais balsais gieda. Didelis miškas, nematomas galas. Davė jam nematančią kepurę (pasidaro kurią užsimovęs nematomas) . mãtomai. Padėk grėblį mãtomai, kad nereiktų ieškoti. Niekur nebrasi: visur mãtomai. Prislėga smako galvas po akmens [kitiems] nemãtomai. Protarpiais pasirodo žvaigždės, ir žemėje darosi matomiau. Raudonumas skruostų jau prigesęs matomesniai išblyško. mãtančiai. Jiedu įeis nematančiai. Atėjo į kamarą nematančiai. matýtai. Stovia kampe pastatytas, lekia par laukus nematytai. Ir aš čia ben kiek mataũs. Keleiviams pradėjo matytis didžiausias tos apylinkės miestas. O čia an kranto Lapės matýtis. Iš lauko matos nelabai toli miestelis, kur jo motutė gyvena. Dabar gerai mãtos pro langą – bezdą nukirtau. Laukuose nebesimatė žmonių. Visas sklypelis matos kaip in delno. Būdavo, karvių ragų iš dobilų nesmãto. Kad čia nesmato jokio galo. Už pusvarsčio nesmato – toksai tankumynas, norįs nei laužais, nei šiekštom neužgriuvęs, grynas. Nebesimãto siūt. Tamsu – nesimãto. Nuo arbatos kaulai matos. Be sarmatos toli matos (kas neturi sarmatos, tas visur lenda, žiūri) . Teip daug priėdė, kad už uodegos pilvo nesimato. Kokie te barkščiai – burna mãtos (skysti, liesi) . Ko grinčio [je] nesimato? 4. pastebėti, kreipti dėmesį: Jei matysiu – nekyla ant mūsų debesys, bėgsiu tuojau prie Ožkienės. Jis nematomas atėjo, nematomas ir išėjo. Pakišk liesvinčiui kokį pūrą, būdavo, jis tavęs ir nemãto: pilną kluoną malkų ir visokio materialo per žiemą prisidumi. Nematoma, kad jis labai vogtų. Ka jaunas buvau, ravais eidavau, ale visi matýdavo, o dabar nėkas nebemãto, ka ir vidury kelio einu. Vaizdus, kurį daug mãto. Kad būtų biedna buvusi, niekas anos nebūtų mãtęs. Ką turi, niekas nemato, ko neturi, kožnas durnius mato. Blogas pavyzdys visų matomas, geras – niekieno nepastebimas. Kol vaikai neverkia, auklė jų nemãto. Ka ubagas kroka, nėkas nemãto, o kad ans dainiuo [ja] – visi mãto. gerbti, rūpintis kuo: Tamsta visus lygiai matai. Nons tu badu numirk – niekas tavęs nemãto (nepadeda, neužjaučia) . Jeigu matau – žmogus mane mãto, tai ir aš jį mataũ. 5. suprasti, suvokti, jausti: Ir be žodžių aš viską matau. Aš nemataũ, kas čia būt neteisinga. Protas mato ir širdis jaučia. Patys matysite, kad ne tikt galima, bet ir jums naudinga bus. Generolas matė jo kelionėje vieną tik laiko gaišinimą. | Išgelbėjo lapė žmogų nuog matomo (akivaizdaus) smerties. Dabar aš pats mataus nieko nelaimėsiąs, nepešiąs. Senis matos galios nebeturįs. Matantis nebišbėgsianti, [lapė] šokusi į tokią duobę. Matydamos apgautais, norėjo Mikę sugrobti. susiprasti, galėti (ką padaryti): Taigi, taigi, kaipgis, stebėkis. Nematei pažadinti. Tiek vyrų!… Nematėt tiems velniams kuprą ištaisyti?! 6. būti aišku, suprantama: Iš visko buvo matyti jį jaudinantis. Matyti iš akių, kad ans maluo [ja]. Mãtos, kad lietaus bus. Mãtosi, koks žmogus. Matosi jau, koks čia bus paukštis. Tai kad jau matės, kad teip bus. Šalčiai dideli, nesimãto, kada bus pavasaris. Iš jų akelių matės, kad ketina niekad neužmirštie tų žodžių. Prie marčios pradeda matytis, kad esi nereikalingas. Mãtos, kad jau tu an pono sergi (ponu vaizduojies) . atrodyti, rodytis: Bet man vis matos, kad sveikas nieko nepeši. Man tai teip ir mãtės, kad čia nieko nebus. Kaip tau matos, ar tu galėtum taip? Todėl galima, man matos, laikytis ir tokios nuomonės. Dabar, vaikai, man matosi, pravartu būtų vakarienės pavalgyti! 7. patirti, išgyventi: Jis labai padykęs, jaunas, vargo nemãtęs. Oi tu seserelė, balta lelijelė, kol viena buvai, vargelio nematei. Katras mãtęs kokį sunkumą, tas geresnis savaimi. Jis bado ir šalčio matęs. Ka tokių barkščiukų neėda, tai nėr bėdos mãčiusi. Anas da gyvenimo nematęs. Daug matęs ant svieto. Senas – visa mãtęs: ir gera, ir bloga. Mes durniai, kai nieko nemãtę, tai kur stumia, tę virstam. Jūs tai matýsite svieto balto ir visokio. Lig Visų šventų šalnos nematėm (nebuvo šalnos) . Rasų tiek nematýsit (neteks tiek daug rasa bristi, sušlapti) . Arkliai ten daug darbo matė, o grūdų visai negavo, tai dabar sukūdę. | Nemačiau tokio durniaus, kap jis (su tokiu dar nebuvau susidūręs) . Didis žudymas, nematytini daiktai. Vilnius ar karą mãtęs? O, rūta, rūtelė, ko tu taip pavytai? Dar tu nematei nė šalnelės, nė šiaurės vėjelių. Šita kepurė jau visko mãčius (sudėvėta, suvalkiota) . Daug matė, patyrė istorijos būvyje toji žemė ir iš jos užgimęs darbo žmogus. sužinoti, įsitikinti: Matysiam, kai parvažiuos, kaip seksias. Matýsam matýsam, jei gyvi būsam. Ir tas, matysit, išeis šuniui šėko piauti. Matýsi, kai gausi į kailį – čia tau ne kumelių̃ juokai! Matysi, išdulkinsu tau bezdalus! 8. gauti, turėti: Vaikai per tris dienas duonos plutelės nemato. Kaži, bernas ar mãto sviestą? Pieno niekas nemãtė. Mėsos niekad nemãtėm – tik zupė i zupė. Arkliai kap užsidaro [į tvartą žiemoti], šiaudą mažai mãto. Vis šiaudai ir šiaudai, geresnio pašaro per visą žiemą nemãtė. Mūsų arkliai dobilo nemãto – bet gražūs. Seniai mėšlo mãtė to žemė. Tas šienas lietaus nemãtė. Jis nė kokio mokslo nemãtęs – iš savęs viską išmoko. Matysi kaip iš velnio išganymą (niekad negausi) . Matysi tu iš jo kaip pernykštį sniegą. 9. netekti: Velyčio dukrelės nematyti, nekaip šėmus jautelius prapuldyti. Veliait tavę, sūneli, nematyt, nei ką palši jauteliai patrotyt. Oi mergytės, ką darysme, ka berniukų nematýsme! 10. sueiti, susitikti: Matėsi Laurynas su juo jau seniai, susirašinėti nesusirašinėjo. Su puikiais žmonėm tankiai mačiausi. Sveika drūta, kap seniai mãtėmės! Tas geras, su kuo retai mataisi. Seniai nesimatėme. Mes buvom mãtęsis. Jau sudievu, mylimas, jau daugiau nebematysvos. Apsirėdysiu, apsitaisysiu, rasi nesimatysme. Rytoj jie ir su kitais matysiąsi. Ar jos matančiosi, ar jos susižinančios?. Su baliais, su šnapsu nesimatau (neinu į balius, negeriu) . Dvi seseri par kalnelį niekūmet nemãtos. 11. žiūrėti į ką: Jis tą vargą negal matýti. Negaliu matyti vaiko mirštant. Savo plaukus visokiu būdu išpuišina, kad kitą žygį bjauru yra matyti. Tu būk ir supūk, o aš einu svietą matyt. 12. turbūt: Bet tie skatikai mažai, matyt, tai moteriškei rūpėjo. Matýti, ano nebuvo numie. Matyt, jis neateis. Mažai sylos, matýti, tetura – ledva ištrauka viedrą iš šulinės. Ale žmonėse lietaus, matyti, dobrai yra. Daina ši, matyt [i] s, ne prastų žmonių yra išmislyta. mãtomai. Ėjo jis paskui mergaitę beveik iš pat namų, bet atsargiai, atstu – matomai, nenorėjo būti pastebėtas. Matomai, toks yra mano likimas. matýk. mat: Štai, matýk, visos uodegos vos galas dar liko. Jo, matýk, nepamokysi. Garbės, matykit, užsinorėjo!. Matykis, Bindokutis atsliūkina. 13. mat, štai: Iš to, matai, ašaros ir atsidusimas, iš to šventos pajautos, iš to giesmės imas. Matai, kas pasidarė! Na, matai, tai tau ir turi – sakei, kad už tai nieko nebus. akìm bemãtant tuojau, netrukus, labai greit: Ilgai neužtruksiu, akìm bemãtant sugrįšiu. Akim bematant pranyko. akysè matýtis vaidintis, rodytis: Jam akỹs mãtos. kaip mataĩ (mãtant, bemãtai, bemãtant) tuojau, labai greitai, bežiūrint: Kaip mataĩ sniego ir nebebus. Kap mataĩ jis savo atsigriebs. Ką anam pasakei, ans kaip matái ir padirba. Kai paleido savo arklį, kaip matai pusę kalno dajojo. Kaip mãtant tas šuo prapuola. Kaip bematai tave užkaposim. Jis tau kaip bematai išaiškins, kad tu negali patekti dangun. Jam ir tas turtas kaip bematant išnyko. Diena tokia karšta, jog dabar, kad mažas vėjelis papūstų, kaip bematant šienas padžiūtų. ar nemateĩ. Tie ponai, ar nematei, dabar tą peilį ir tą lazdą derėt. Tik strakt tas barzylius … ant sprando, ir dabar, ar nematei, jį kumsčiuot! ãšaromis nematýti tãko labai verkti: Matutė ašaromis tako nemato. balà (biẽsas, Diẽvas, dievaĩ, gãlas, kótas, smalà, šùnys, griaũsmas, velniaĩ…) nemãto (nemãtai, nemãtė, nemãtę) ! tiek to, tesižino: Balà nemãtė, dovanoju aš jam. Balà nemãtę, nebepirksiu to cukraus. Biesas nemato! Nebeieškosiu daugiau arklio, Diẽvas jo nemãtai, ir pėsčias pareisiu. Dievaĩ jo nemãto! Svetimo dievai nematė (nereikia svetimo daikto) . Dievai jo nematę! Eik, imk – gãlas tave nemãtė! Kotas jo nematę! Vyras nešvarus – tai smalà nemãtė! Nu jau moteris nešvari…. Šunys jo nematę! Graũsmas jo nemãtai! Velniaĩ jo nemato (nematę) ! Velniaĩ tave nemãtai! Velniai nematė tą generolą! Diẽve nematýk!. Čia žmonės tokie bjaurūs, kad Dieve nematyk! dúosis matýti paaiškės, pasirodys: Kaip čia bus, duosis matyt! Duosis matyti, kas darysis. gerõs (šviesiõs) dienõs nematýti visą laiką vargingai gyventi: Pinigus sukištum kaip į vandenį, o pati geros dienos nematytum, vargtum, kaip muselė po išrūgas. Jis visą amžių sunkiai dirbo, nemãtė gerõs dienõs. Prie svetimų augau, tai jau šviesiõs dienõs nemačiaũ. kaĩp manè gývą mataĩ. Kaip mane gyvą matai, aš nė žodžio niekam nepasakiau. Nebegersiu, kaip mane gyvą matai, daugiau nebegersiu. kiauraĩ matýti gerai žinoti kieno tikslus, užsimojimus, ketinimus: Aš tavi kiaurai matáu – gali nesiginti. kàs mãtė (mãtęs, mãtos) ; kàs tai mãtė kaip galima, kaip gali tai būti!: Kas matė teip daryti! Kas matė klausytie! Žinai – vyriškis. Kas matęs, kad toks arkliukas šitokį vežimą pavežtų! Kas matos! Tokia sopė, kaipgi nerėks ne savo balsu. Kas matos! Tokį kelią suvaikščiojus, kur nesopės kojos. Kas tai matė, kad ponas mužikui ranką bučiuotų! Kas tai mãtė kapstytis po žemes! kur̃ tù mãtęs. negirdėtas daiktas, neįtikima: Kur tu mãtęs, kad aš jai užsileisčia! mãtė (matỹs) kõ nemãtęs sunkiai gyveno (gyvens), vargą vargo (vargs): Jis tę mãtė ko nemãtęs, tai parvažiavo kai šilkinis. Kai nebus kam duonos duot, tai da matỹs ko nemãtęs. šil̃ta (šil̃to) ir šálta (šálto) [ir júodo ir bálto] matýti patirti ir gera, ir bloga: Šitas žmogus šilta ir šalta matęs. Mačiau ir šilto ir šalto. Viso matė: ir šilto ir šalto, ir juodo ir balto. gerų̃ dienų̃ matýti laimingai gyventi, patirti laimės: Nedaug ma teko gerų̃ dienų̃ matýti: nekaip gyvenau. toliaũ sàvo nósies nematýti 1. nieko nežinoti, mažai kur buvus: Ką tu žinai, toliau savo nosies nieko nematęs. 2. būti savanaudžiu: Tu toliau savo nosies nematai! apmatýti. 1. akimis, žvilgsniu aprėpti, apžvelgti: Kur ten apmatýsi visa: tokie laukai, ė miškų didumas. Neapmatomas medis. Juodu dar vis manė, kad tebevažiuojama per neapmatomus vandenis. Neapmatoma minia, tūkstančiai žmonių kaip kokia jūra liūliuoja. Nė akys negali apmatýti, kiek tų runkelių užsodinta. Žalia ir žalia visur, kiek tik akys apmato. Čia pasistojus, anus keturiolika kiemus apmatýt galima. Kad ir per šimtą kilometrų matytum, ir tai visos žemės negalėtum apmatyti, nes ji baisiai didelė. Platybės tų laukų, nė apmatýt negali. Tas žmogus, ten tupėdamas, visą svietą apmatęs. Žmogaus žvilgis apmato didesnį daugį atsitikių. Akys visą svietą apmato, bet savęs nemato. apmãtomai. Čia visko yra apmãtomai (nedaug, ribotai) . Neapmãtomai buvo daug svieto. Jau degtinės apmãtomai bėra, reik ją pabengti. Kad, Dievuli, pats save žmogus apsimatytum! 2. apžiūrėti: Pasivaikščiojęs ir apmatęs savo tancelninkus, sugrįžau. Apmatė visą apigardį (visus pašalius). Prašom, motynėle, aplankyt, dukrelės turtelio apmatýt. Nuejau, visą apmačiaũ. Atvažiavo apimatyt. | Turiu vištas apmatyti (prižiūrėti) . 3. pastebėti, užmatyti: Bobos apmãtę ir apskundė. Nelabai gerai, kad anys apmãtė. Nors viena akia, bet ir tai apmačiaũ. 4. pasimatyti, susitikti: Koc prieš smertį apsimatýt su sūnum. atmatýti 1. išbūti kurį laiką matant: Mes atmatėme ir atgirdome [viską]. 2. iki valiai matytis: Užteks jum kalbėt, niekur da neišvažiuoja, atsimatýste. damatýti. neprimatyti: Jau kelinti metai pradėjau nedamatýt. Jau jis nedamato – naktis tamsi. įmatýti 1. galėti pamatyti, įžiūrėti: Akimi jo neinmatýsi. Iš miegų neįmačiaũ. Ji neįmatė, ir jai pasirodė, kad tas ančiukas bus kokia antis. Sunku buvo ką įmatyti. Čia tekdavo vos įmatomais takais eiti. Aš per ašaras žmogaus nebįmatau. Mano rugiai kaip meldai, žvirblį bėgant įmatai, už galo stovėdamas. Apsiniaukus politikos dangui, sunku toliau kas įmatyti. 2. įsistebėti: Vieną kartą ans ir įsimatęs. išmatýti. 1. prisižiūrėti: Po svietą važinėk, daug ką išmatýsi. Daug išvažinėjau ir daug išmačiau per gyvenimą. 2. galėti pamatyti, įžiūrėti: Aš nuo toli neišmataũ. Neišmataũ, kas čia stovia. To audeklo neišmatáu. Eik pati – geriau išmataĩ. Dabar medžiai suaugo, tai tų trobų neišmatýt. Lauko kraštu eina – aš jau nebeišmataũ tiek toli, žiūrėk tu. Neišmataĩ gerai. Matau, kad ranka, bet neišmataũ, keli pirštai. 3. akimis aprėpti, apmatyti: Ir negalėjo visko išmatýt. Vos išmãtomas plotas vikų. Sniegas baltuoja, kiek tik akys išmato. numatýti 1. nužvelgti į tolį: Kaip toli ãkys nusiekia, numãto. Ans toliau nūspjauna, kaip nūmãto (yra trumparegis arba neprimatantis) . 2. įžiūrėti, pastebėti: Žiūriu, ale nenumataũ jį, bo pradeda akys mirguliuoti. Jie nenumãtė iš lauko. Aš, nuo asilės nusėdęs, po tiltu! Tai kap atlėkė, tai jis nenumatė, kur aš. 3. nužiūrėti, parinkti: Buvo seniai numatýtas veršiukas parduoti. Vaikams žaisti numatytinos įvairios priemonės, įrengimai. 4. pažiūrėjus pažinti: Gerą rūbą tuoj numatysi, kad geras. Eina keliu – jau jį numatýsi. Nusimãto (galima pažinti) iš akių, kurs žulikas, kurs ne. suprasti: Žmogus, kuris numatomas (supratingas), gerbia ir kitus žmones. 5. rodytis: Kaip tau nusmãto, teip ir daryk. Man visai kitaip nusmãto, kaip tau. 6. iš anksto atspėti, numanyti, apytikriai žinoti ką būsiant: Jau dabar galima numatyti pagrindines mechanikos vystymosi kryptis. Šiaip jau gana lengva buvo numatyti, kokie aitvarai bus Aleksys ir Jokūbas. Numatytos visos kliūtys, kurios gali atsitikti kelyje. Gera numatýt, kai iš anksto žinai. Kur numatýtinas vanduo, ten žemė juoda paviršiuo [je], ten kask šulnį. pamatýti 1. pastebėti: Petrukas, užmetęs akį, viską pamatė. Naktis buvo šviesi – pati pilnatis. Ant tako adatą galėjai pamatyt. Rašytojui pamatyti nepakanka; reikia pajusti, pergyventi, atkurti tikrovę ir perteikti ją meniniais vaizdais. Bepamatė mergą, ir išsižiojo. Kai pamãtė kraują savo akim, ir nuvirto į žemę, nuslabo. Regėdami regėsit, o nepamatysit. Ana kaip pamãto kokį daiktą, tuo užsigeidžia. Ana labai neščyra: ką akys pamatė, tą rankos paėmė. Privažiavom dvarelį, anytelės vartelius, – aš ir pamačiau savo vargelį pri anytos vartelių. Kad pamatysi nuogą, apvilk jį. Negraudok, da šią savaitę kaminus pamatýsi (grįši namo) . Ant kito šiaudą pamato, ant savęs – nė rąsto. Eina, kap giltinę pamatęs (išsigandęs) . Ach, kad tu dienos šviesios nepamatytum! Pamatysi kaip savo ausis. Džiaugias, kad gali savo taką pasimatýt. 2. pažiūrėti: Dabar bent žmonių pamatys. Aš noriu pamatýt, kap gyvęs toliau žmonės. Savę pasirodyti, kitą pamatyti. Aš esu toks bjaurus pamatýti. Pamatýk, tik ežia ir bimbia – ir ežią numins belėkdama! Obūlių nė pamatyti (visiškai) nebuvo. 3. patirti: Kai pamatys vargo, tai bus žmogus. Man teko pamatýt visko. Sausai bulbės buvo – pamatýs šlapumo, pasius pūti. Saulę sviestas kap tik pamato, tai ir tirpsta. įsitikinti: Na, na, pamatysi, kaip įkiši uodegą su tais bieso raštais! Tada, pamatysit, tikrai sumažės pelių. Par penkias dienas pristatykit po stuomenį, ir aš pamatysiu jų rankas (įsitikinsiu jų darbštumu) . 4. pajusti: Nepamatomas, nepajaučiamas. Žiogas šokikas visą vasarą išgiedojo ir pats nepamatė, kaip žiema stojo. Nu, nu, pamatyste, iš kur kojos dygusios (nukentėsite) . Pabudęs pasimačiau bėsąs daržinėje. Tiktai pavakary sustojo, apsidairė ir pasimatė paklydęs. Iš didelės baimės ir rūpesčių pasenęs pasimačiau. Jie, nesulaukdami atnešant valgyt, … pasimatė, kad juos durnis vėl apgavo. Jisai nė nepasimatė, nė nesusiprato, kokius žodžius išsitarė. Nepasmačiaũ, kaip ažpykau. 5. pasidaryti matomam, pasirodyti: Tolumoje pasimatė mergaitė. Toli toli vandens paviršiuje pasimatė juodymėlis. Jam pasimatė žilas, sulinkęs senelis. Ir pasimatęs čielas katilas pinigų auksinių, sidabrinių. 6. susidaryti įspūdžiui, nuomonei, pasirodyti, atrodyti: Anuokart man pasimãtė, kad jos diedas dar nesenas. Dabar Sauliui pasmatė keista, kam čia mokslams iš jo reikalaujama kokio „proto“, kurio jis neturi. Gal ir nueisiu, kaip pasmatỹs. Žiūrėsiu, kaip man pasmatỹs – jeg kaip, tai neimsiu. Kaip vėliau pasmatys, taip ir padarysiu. 7. sueiti, susitikti: Šiandien jie sutarė pasimatyti. Mudvi pasimãtėva gasè. Kažina kumet pasimatysma, rasi nė varnas kaulą nebatneš. Grįžti gal sugrįšiu, matyt pasmatysiu. 8. pastebėti, atkreipti i ką dėmesį, neužmiršti, atsiminti, neišskirti: Dėkui, kad mane seną pamãtot (pasveikinate, pakalbinate) ! Durnių visų pirma pamatyk. Su dienomis žinok, ponaiti, būsi pamatytas, – pusbalsiu pridėjo Baltaragis. Mums laisvę duodamas, visus pamatė. akysè pasimatýti pasivaidenti: Vaidinuoklių nebuvo, nėra ir nebus: akỹs kad kada pasimãto. Jam pasmãtė akysa strokas (šmėkla) . ligi pasimãtant. pamatýsi mãtęs patirsi, sužinosi, įsitikinsi: Pamatysi matęs, kad te neišeis tarp jų gerai. pérmatyti 1. per ką kiaurai matyti: Par medžius nepármatau. Nepermatomos miglos. Dangaus mėlynė buvo permatoma. Neverptas, neaustas – parmatyti negal. Ta drobė taip kietai suausta, kad prieš šviesą nepérsimato. 2. įžvelgti, suvokti, suprasti: Audronė suprato, dėl ko jis taip šnekėjo, permatė, kad meluoja, žinojo jau ir apie sužieduotuves. Jis labai greitai viską pérmato. Pármatė, kas par žmogus, i nė iš tolo (nebedraugauja) . Dvi dienas pabuvau, tai jau pérmačiau. | Juk jos veidas visada toks nepermatomas, jos šypsena visada tokia nesuprantama. Kiaurai permatau savo vaikučius. Manei jį suprantant ir kiaurai tamstos širdį permatant. 3. pažiūrėti: Anas galvą turi, permatys porą kartų, ir jau moka. 4. prisižiūrėti: Mes daug pérmatėm visokių dyvų. 5. daug ko patirti: Kiek aš vargo permačiau, tai tiek ir pragare nerasi. Kiek man teko pérmatyt – su tuo seniu sunku susitaikyt. Aš savo amžy visa pármačiau, t. y. datyriau. Su tokiu nesusidėk: jis yra visokių velnių matęs ir permatęs. pramatýti 1. pradėti matyti, praregėti: Darė operaciją – buvo kiek pramãtęs. Iš rozo diedukas pramãtė. Kaip nusiploviau akis, tad pramačiaũ. 2. numatyti: Tai galima buvo iš anksto pramatyti. primatýti 1. įmatyti, įžiūrėti: Rūbą pasiūsiąs iš tokio smulkaus audimo, kurį tik labai geroms ir šviesioms akims tegalima primatýt. Ar primatai tą musę, kur ant bokštos yra? Akimis lydėjo, kol tik primãtė. Už aukštų kalnelių neprimatomų. Laukuose šūkauja pempės, ore vos primatomais taškiukais vyturiuoja vyturiukai. 2. galėti matyti, regėjimu patirti: Iš senatvės aš jau nebeprimataũ akimis. Žmogelis jau mažai primãto. Akys paseno, menkai beprimãto. Aš dar gerai primataũ. Nebjauri ji. Kas, kad biskį neprimãto. Akys neprimato, visur regiu rūką. 3. daug ko pamatyti, prisižiūrėti: Tamsta visokių žmonių primataĩ, visokių sutinki. Kaune visą mėnesį išbuvau, visa ko primačiáu. Buvo jau visko primãtęs. Aš jau gana mačiau, prisimačiaũ. 4. daug patirti, iškentėti: Par savo gyvenimą primačiaũ visokių nelaimių. Kenčiau badą ir šaltį ir primačiau visokio vargo. Mes jau par šitą karę baisybės primãtėm. Visko prigyvenau, visko primačiaũ. Primatéi, nabagel, ko nematęs. Kiek aš esu prisimãčiusi par savo amžių, i vis neteisybės daugiau. sumatýti 1. visus pamatyti, pastebėti: Rodos, gerai žiūrėjau, ar nėra avietėse kirmėlių, bet kur visas sumatýsi! 2. pamatyti, pastebėti: Kap banguoja vanduo, tai žuvis nesumãto [meškeriojant]. Negal sumatyt, ka jis klišas. Paskutinis tik mane sumãtė ir sustabdė. Ėjau žiūrėt i nesumačiaũ, katra višta giedojo. 3. įžiūrėti: Tik (vos) sumatau, kad raidės. Blogai sumatau. Status tas kalnas, ir jo viršūnė nesumatoma. Vieni vabalėliai maži, kiti da mažesni, o kitų ir akis mūsų sumatytie negali. nesumãtomai. Štai nuo tolo, nesumatomai nuo tolo, ateina baltas stulpas. 4. suspėti pamatyti: Ir matyti nesumačiáu, kaip ans prabėgo. Mašina teip lekia, kad nė nesumatýsi. Tie vaikai šmirinė [ja], tai nė sumatýti negal. Nesumatysi zuikio greitumo. Aš ir nesumačiaũ, kieno arklys pro mus praskrido. Rankų nesumatyti, kad plauka sportininkai (taip greitai rankas kilnoja) . Kad pelė niro po šėpalio, nesumačiáu nė matyti. Pjūklai smarkiai eina, nesumatýtis. 5. akimis aprėpti, apmatyti: Tę grikių prisėta, kap akia sumatýt laukai. Laivas išplaukė į nesumatomus vandenų tolius. 6. vienam kitą matyti: Kits kito nesusimatom, dėl to ir šaudyti širdis nebijo apkasūse. Susimato gandrai ir išmuša kits kitą; reik, kad iš lizdų nesusimatytų. Ligi puskelėlio mes susimatysim, antrą puskelėlį gromatėlę rašysiu. Devynduoniai su Gudžiūnais susimatė – miškų mat nebuvo. Iš to kalno [žiūrint] susimato Švėkšnos ir Vanagų bažnyčios. Susimãtom, ale nesusišnekam. Dvi sesutės per kalnelį nesusimãto. 7. sueiti, susitikti, pasimatyti: Su Sauerveinu susimačiau Stalupėnuos. Gal kada susimatýsim vė [l]. Kad kartą susmatýtūt, tai gal ir pažintum. Vėl susimatyti galėjo tėvai, motinos, vyras, moteriškė ir vaikai. Mergele mano, jaunoji mano, nestikiu, kad daugiau mes susmatytum. 8. sužiūrėti, supaisyti: Visų jų nesumatýsi – kur nori, te ir eina. 9. pasirodyti: Būta arklio, o man susimatė, kad taip kas stovi.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

damatyti

#