damokėti

.
mokė́ti, móka, -ė́jo

1. duoti pinigus ar kitokias vertybes, atlyginant už ką nors panaudotą, įsigytą, atliktą ar apsiimtą, įsipareigotą padaryti: Negaliu valioti mokė́ti taip brangiai. Gėrė dieną, gėrė naktį, mokėt nemokėjo. Gėrėm, valgėm, o nėr kuo moka. Brangiai mokėtas, bet niekam nevertas. Kam brangest mokė́su. Brangiai mokė́j [o] tuos grybus. Dabar ne tep móka juos. Brangiai tą biedną vilną moki. Visą tą algą sargas iždo par ketverius metus ištikimai mokėjo. Po rublį dieną móka ir valgẽna. Jau rūbus tai, vaike, čėdyk – pinigai mokė́ta. Pirma javu mokė́j [o]:
rugiais, miežiais. Kokį darbą dirbi, tokią ir algą moka. Reik procentai mokėt – jis neišsimoka. Tavo žemė, tu ir mokestis mokė́k. Mokamoji diena (diena, kurią moka) . Nori mokỹ (mokėk) , nori nemokỹ. Móki ažmoki (daug, brangiai moki), kap ką kas padaro. O kur mokamója knyga (knyga, kur surašyti mokesčiai) ? Grįžkite, broleliai, į aukštą kalną, kur zvanoja varpai netraukomi, kur raud raudojėliai nemokami. Ne bagotas moka, ale kaltas (skolingas) . Kas perka, tas moka. Ką nuderėsi, nemokėsi. Moki pinigą – žiūrėk tavorą. Viduj nakties tiek možna mokė́t. Ką akys mato, tai kišenis moka. Greibia nagai, o moka nugara. Moka kaip tėvo skolą (be jokio reikalo) . Nereikia žadėt, kad nenori mokė́t!. Ne keliškaĩ pataisytas buvo muno kelio taislius, ir gavau mokėties piningais.

2. atsilyginti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą: Už gerą geru mokėk. Žmonės piktu už gera moka. Juk visada už gerą piktu mokas.

3. kainuoti, atsieiti: Gorčius druskos tuolaik mokėjo visą auksiną, tris dešimtis skatikų. Ir ta medžiaga pašėlusiai moka! Kelionė tau nieko nemokės, nes aš tave nuvešiu ir parvešiu dovanai. Kiek móka šitas arklys? Jis žino, kiek móka darbas. Ar brangiai moka kiaulėms? Kiek móka duonai? Daiktai, taip brangiai mokami, turi būt geri. Laikas moka, ne prekė. Darbas pinigus moka. In pavasarį arkliai gerai mokas. Kiek višta mókasi ant svaro?
antmokė́ti. permokėti, duoti viršaus: Brangiai reik antmokė́ti perkant.
apmokė́ti

1. atlyginti, sumokėti tai, kas priklauso, privaloma: Ažu mokyklę reikia apmokė́t ir knygas nuspirkt. Apmokėjo visiems skolininkams. Ma [no] visos mokystos apmokė́ta. JAV moters darbas apmokamas pigiau, negu vyro. Prašymas turi būti apmokėtas [žyminiu mokesčiu]. Apmokamos atostogos. Apsimokė́jau visas skolas. Kada gi tu apsimokėsi už išmuštus langus? Apsimokė́jau krautuvė [je]. pateisinti, atlyginti įdėtą triūsą, išlaidas: Geras žemės įdirbimas gausiai apmokės darbą. Svarbiausia yra tai, kiek karvė duoda pieno, koks jo riebumas ir kaip ji apmoka pašarus.

2. atlyginti, atsiteisti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą: Brangiai apmokėjo, didžiai atkeršijo Dainavos raiteliai už skaistų Meilužės veidą.

3. būti verta, naudinga: Viską pirk i vėl ausk – neapsimóka (neverta) . Šitoks geras rūbas neapsmóka parduot. Daugiau su jais neapsimóka susidėt, kad jie negali paskolint arklį. Ė, šiandie negraži diena – neapsimoka anksti keltis. Apsimokamas darbas. Oi, oi, vaikeli, kelias neapsimóka (neverta dėl to taip toli vykti) . Apsimoka kaip arkliui šiaudai.
atmokė́ti

1. duoti pinigus ar kitokias vertybes, atsilyginant už ką, atsiteisiant: Jau įstengia jie ne tik palūkanas nustatytu laiku atiduoti, bet jau gali po kiek ir pačių skolų atmokėti. Penėk [mane] tris metus – paskui aš tau atmokėsiu. Kad parduočiau namą, nieks man neatmokė́s, ką aš įsvojau čia piningų. Atmokė́jo ma [n] už arklį. Aš tau vasarą pienu atmokė́siu. Lažo jos vyro namai neėjo, atsimokėdami pinigais. Jau mokesčius atsimokė́jau. Ko negaliu, to nežadu: atsimokėti negalėčio, taip brangiai mišką pirkęs. pateisinti įdėtą triūsą, lėšas: Bitėm ka duodi [cukraus],
tai paskui jos atmóka.

2. atiduoti priklausomą dalį, pamokėti: Jai atnešė tris tūkstančius ir atmokė́jo, kad išeitų (ištekėtų) . Mendeliui ėmė rastis pinigų. Gal būtų ir patėvį jau atmokėjęs. Kas pasiliko į ūkį, tas turėjo atsimokė́ti.

3. atlyginti, atsiteisti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą: Už vargus ir už skriaudas, už mūs mylimųjų kraują atmokėsiu niekšų gaujai. Tais pančiais atmokėjo Kolumbui žmonės už tai, ką jis jiems gera buvo padaręs. Aš jus nuo bado pasaugojau, ė tu man blogu atmokėjai. Palaukit, mes jums atmokė́sim!. Ji nori atsimokėti uošvienei, tiktai ar nuo šito galo reikia pradėti, – ji nepagalvojo. Nenorėdamas likti kaltas, nesigailėjo pinigų atsimokėti tuo pačiu. Aš tave išgelbėjau ir pašėriau, o tu teip žadi už gera atsimokėti. Už gerą visada blogumu atsimokama.

4. būti pelningam, apsimokėti: Šimet neatsimóka bulbes parduoti: pigiai moka. Neatsimóka pienas pirkti.
damokė́ti. primokėti, pridėti viršaus: Už tą daiktą teko jam dar tris litus damokėti. Ko akimis nedaveizėsi, tą kišene damokėsi.
įmokė́ti. sumokėti priklausančią pinigų dalį: Tai tu dar tik vieną teįmokė́jai mokesnį, aš jau visus sumokėjau. Penkis rublius įmokėjau. Aš dar nario mokesnio tebesu neįsimokė́jęs, tai kaipgi mane gali valdybon rinkti.
išmokė́ti

1. sumokėti už ką: Algas išmokė́ti. Šmotą pinigų išmokė́jau. Dabar sakyk, kuo aš tau skolingas, – išmokėsiu. Aš išmokėsiu [už nuganytus rugelius],
berneli, tik nepasakyki tėveliui. | Kraujais skolas išmokėjai. Motyna rūpinas neišsimokėsianti. Išsimokė́jom, išsiteisėm visas skolas, tai dabar ramu bus gyventi. Žiūrėk, kiek vienais mokesčiais per metus išsimoka (išleidžiama mokant), ė kurgi da apsivilkimas, apsiavimas. Gerkim, gerkim, mieli broliai, kuo išsimokė́sim? Neišsimokantis skolininkas.
išsimokė́tinai. išpirktinai: Siuntinį siuntė išsimokėtinai. išpirkti (. svaiginamųjų gėrimų) kam pavaišinti: Išmokėk man alaus.

2. mokėti dalimis kokią pinigų sumą per tam tikrą laiką: Pamaž, pamaž ir išsimokė́siu už tą butą. Išsimokamasis pardavimas.
išsimokė́tinai. Ką nors nusipirkti išsimokė́tinai. Nupirko labai pigiai ir ne už grynuosius, o išsimokėtinai. Taip ir aš nusipirkau motociklą išsimokėtinai.

3. atsilyginti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą: Taip tatai išsimokėjo už tiek geradėjysčių. Jis už gera tau piktu išsimokės.

4. atiduoti dalį, išleidžiant į marčias ar žentus: Buvo dvi seseri ir du broliu. Dabar viens vieną, antras antrą išmóka.

5. duoti pelno, naudos, apsimokėti: Toks darbas neišsimóka. Tau neišsimokė́jo daužytis lig Panevėžiu [i] tokiam šlapumėly – būtum ir čia gavęs tokių daiktų pirkti. Keisti vienas svetimas žodis antru, irgi svetimu, neišsimoka. Dėl tokių niekų neišsimoka gaišti laiko. Neišsimóka daug metų braškes laikyti.
numokė́ti

1. sumokėti: Visus piningus numokė́ti. Kiekgi už arklį dar numokė́jai? Tada amtmonui skelančiąją čyžę numokėsiu.

2. nusukti mokant: Mokėjo pinigus, nepažiūrėjau, tas ir numokė́jo – dabar griebk atsiraitęs.
pamokė́ti

1. atiduoti pinigais už priklausomą turto dalį: Nenorėdamas žemės skaldyti, pamokėjo savo broliui pinigais. Dviem pamokė́s, o su trečiu žemę par pusę pársikirs. Tegu tik kelias iš sklypo, mes pamokėsim. Pamokė́k tik, aš kad ir šiandien išeinu. Brolis turės dviem pamokė́ti, o jam liks namai. Reikėjo seserims pamokėti ir tėvams išimtinę duoti. Ar tau iš gyvenimo pamokė́jo nors kiek? Pamokė́k dvi tūkstanti, išeisu ir nė akių nerodysu. Ana norėjo pamókama, t. y. kad jai pamokė́tų. Nor penkioleka tūkstančių pamókamas. Kam čia mums žemė skaldyti, vely kits kitam pasimokėkime.

2. atlyginti, užmokėti: Tas ponas gerai jiem pamokėjo ir išsivežė tą vaiką. Cidabru kap skiedrom pamokė́jo. Paskelbė kaimo vaikams, kad ateitų žirnių rinkti – pamokėsiąs. Mes vienądien [darbininkams] pamokė́jom po auksiną, kitą – po pusantro. Oi, tai pamokėtų svetimai šalelei už žalią rūtelę, už valnias dieneles! | Pernai kviečiai buvo gerokai pamokami (brangiai už juos mokėjo) . Dabar arkliai pamokami. Pasimokėkite duokles. Jei nori – sėdėk [kalėjime],
jei nori – pasimokė́k piningais. Arendą pasimokam.

3. būti naudingam, apsimokėti: Tau nepamóka eiti, ba baublys staugia (traukinys švilpia, gãli išgąsdinti) .
gálva (galvomìs) pamokė́ti paaukoti gyvybę, žūti: Už kiekvieną žingsnį gaudavo pamokėti keleto narsiųjų kareivių galvomis.
pérmokėti

1. per daug sumokėti: Aš parmokė́jau už teliuką. Čia tai gal jau pérmokėjai.

2. sumokėti: Pérmokėk man šimtą tūkstančių, ir žemė bus tavo.
primokė́ti

1. duoti tam tikrą pinigų sumą kaip priedą: Primokė́t [ų] – aš čia negyvenč [iau] (jokiu būdu negyvenčiau) . papildomai užmokėti: Už tą reik rublį primokė́ti.

2. nesumokėti tiek, kiek reikia: Jis greičiau neprimokės, nekaip permokės. Vėlgi Poleikis už vasarą man nusuko, Kumpis už dvi neprimokėjo.

3. gauti atpildą, atkentėti: O nelaimioji burna, kaip aš šią dieną primóku už anuos smagurius tavo!
mirtimì (smerčiù) primokė́ti netekti gyvybės, žūti: Atkirto biednis tas galvą [gyvatės],
tručyznos pilną, ale nuo savęs šalin neatmetė ir dėl to smerčiu primokėjo.
sumokė́ti

1. duoti pinigus, atsilyginant už ką nors panaudotą, įsigytą, atliktą ar apsiimtą, įsipareigotą padaryti: Kiek už vištą sumokė́jai? Reik sumokė́ti tris šimtus. Nebarkis, senuti, mes galim sumokėti už tą jautį. Jau sumokėjau visą skolą. Mokesnius patys a sumokė́jot? Už tą darbą sumokė́jo jie ma [n] su kaupu. Gal utėlėm sumokėsi? (nėra kuo mokėti) .

2. netekti, nustoti ko, paaukoti ką dėl kokio tikslo: Už laisvę sumokėjo nemažai.
brángiai sumokė́ti patirti daug nemalonumų, sunkumų: Brangiai sumokėsi, kai paimsi, ko nepadėsi.
užmokė́ti

1. sumokėti, atlyginti: Kiek suderėjo, tiek užmokė́jo. Užmokė́k jamjam griežtai, kad nerūgotum. Aš tau užmokėsiu gyvais pinigais. Tai gausi atvažiuoti, aš jau tą kelį užmokė́siu pati. Mano kuskužėlė Tilžėje pirkta, taip brangiai užmokėta. Kap sulauksium rudenėlio, tada užmokėsium. Aš, padoriai užmokėtas, išejau į Plungę. Būsi užmokėtas, pagrajyk. Medus bei vaškas visada gerai yra užmokami. O jei jam tatai pavogs vagis, tada jis tatai jo ponui tur užmokėti. Kas užmokė́tų skolas jo, tasai jam. didę malonę padarys. Tada visiškai užmokės jautį už jautį. Alga metinė, metuose ažumokama. Užmokės, kad kuolai žaliuos (niekuomet neužmokės) . Užmokės lopeta (niekuomet neužmokės) . Užmokės mirus angliais. Jis tau po smerčiui kviečiais užmokė̃s. Aš tau užmokėsiu – du tuščius, trečią nepilną. Vaikas iškadą daro, bet tėvas tur užmokėti. Ką akys mato, kešenė užmoka. Paskui išlipo Fogas ir užsimokėjo vežėjui. Saldainiu užsimóku – užmiegta ans be rėksmo. Karvei ganyklą nors užsimokam (tiek mažai karvė duoda pieno) . pateisinti, atlyginti įdėtą triūsą: Žemė užmóka jam jo procę taipo, kad dar kita tiek jis pašaro gauna.

2. atsilyginti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą: Jei užmokės tau Šarūnas, tai kardu ir gaisrais už vargus mano. Už gera jis nor piktu užmokėti. Ką anas darė, tegu jam dievas užmóka. Nevidonas yra tai tas nedorėlis, kuris savo geradėjams už jų milaširdystę piktu užsimoka.

3. būti naudingam, apsimokėti: Kai yra grybų, tai mumi užsimóka juos rinkt. Bartis neužsimoka su jais. Nebužsimóka remontuot tą trobą. Y [ra] tik dėl sevęs, dėl parduosenos nebužsimóka [laikyti paukščių]. Jeigu po stiklinę tegersta, neužsimóka ir leist [alaus]. Dovana neužsimóka parduot.
užsimokė́tinai. Mes ant durniaus neverdam, o užsimokė́tinai.
brángiai (skaũdžiai) užmokė́ti (už ką) patirti daug nemalonumų, sunkumų: Už visokius tamsius darbelius kada nors skaudžiai užmokės. Levas brangiai užmokėjo už tą puikybę.
gálva užmokė́ti netekti gyvybės dėl kokio padaryto veiksmo: Artinosi dienelė, kurią teks atsakyti už savo nedorybę, reiks užmokėti už didžius vaizbūnų turtus, už kraują pralietą – ne auksu, ne sidabru, ne perlais skaisčiausiais, bet savo puikiąja galvele.
paužmokė́ti. užmokėti: Paažmokė́j [o] jau až darbadienius.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>mokė́ti, </b>móka, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">duoti pinigus ar kitokias vertybes, atlyginant už ką nors panaudotą, įsigytą, atliktą ar apsiimtą, įsipareigotą padaryti: </span> Negaliu valioti mokė́ti taip brangiai. Gėrė dieną, gėrė naktį, mokėt nemokėjo. Gėrėm, valgėm, o nėr kuo moka. Brangiai mokėtas, bet niekam nevertas. Kam brangest mokė́su. Brangiai mokė́j [o] tuos grybus. Dabar ne tep móka juos. Brangiai tą biedną vilną moki. Visą tą algą sargas iždo par ketverius metus ištikimai mokėjo. Po rublį dieną móka ir valgẽna. Jau rūbus tai, vaike, čėdyk – pinigai mokė́ta. Pirma javu mokė́j [o]: rugiais, miežiais. Kokį darbą dirbi, tokią ir algą moka. Reik procentai mokėt – jis neišsimoka. Tavo žemė, tu ir mokestis mokė́k. Mokamoji diena <span class="explanation"> (diena, kurią moka) </span>. Nori mokỹ <span class="explanation"> (mokėk) </span>, nori nemokỹ. Móki ažmoki <span class="explanation"> (daug, brangiai moki), </span> kap ką kas padaro. O kur mokamója knyga (knyga, kur surašyti mokesčiai) ? Grįžkite, broleliai, į aukštą kalną, kur zvanoja varpai netraukomi, kur raud raudojėliai nemokami. Ne bagotas moka, ale kaltas <span class="explanation"> (skolingas) </span>. Kas perka, tas moka. Ką nuderėsi, nemokėsi. Moki pinigą – žiūrėk tavorą. Viduj nakties tiek možna mokė́t. Ką akys mato, tai kišenis moka. Greibia nagai, o moka nugara. Moka kaip tėvo skolą <span class="explanation"> (be jokio reikalo) </span>. Nereikia žadėt, kad nenori mokė́t!. Ne keliškaĩ pataisytas buvo muno kelio taislius, ir gavau mokėties piningais. <br/>2. <span class="explanation">atsilyginti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą: </span> </span> </span> Už gerą geru mokėk. Žmonės piktu už gera moka. Juk visada už gerą piktu mokas. <br/>3. <span class="explanation">kainuoti, atsieiti: </span> Gorčius druskos tuolaik mokėjo visą auksiną, tris dešimtis skatikų. Ir ta medžiaga pašėlusiai moka! Kelionė tau nieko nemokės, nes aš tave nuvešiu ir parvešiu dovanai. Kiek móka šitas arklys? Jis žino, kiek móka darbas. Ar brangiai moka kiaulėms? Kiek móka duonai? Daiktai, taip brangiai mokami, turi būt geri. Laikas moka, ne prekė. Darbas pinigus moka. In pavasarį arkliai gerai mokas. Kiek višta mókasi ant svaro? <br/><b>antmokė́ti</b>. <span class="explanation">permokėti, duoti viršaus: </span> Brangiai reik antmokė́ti perkant. <br/><b>apmokė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">atlyginti, sumokėti tai, kas priklauso, privaloma: </span> Ažu mokyklę reikia apmokė́t ir knygas nuspirkt. Apmokėjo visiems skolininkams. Ma [no] visos mokystos apmokė́ta. JAV moters darbas apmokamas pigiau, negu vyro. Prašymas turi būti apmokėtas [žyminiu mokesčiu]. Apmokamos atostogos. Apsimokė́jau visas skolas. Kada gi tu apsimokėsi už išmuštus langus? Apsimokė́jau krautuvė [je]. <span class="explanation">pateisinti, atlyginti įdėtą triūsą, išlaidas: </span> Geras žemės įdirbimas gausiai apmokės darbą. Svarbiausia yra tai, kiek karvė duoda pieno, koks jo riebumas ir kaip ji apmoka pašarus. <br/>2. <span class="explanation">atlyginti, atsiteisti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą: </span> </span> Brangiai apmokėjo, didžiai atkeršijo Dainavos raiteliai už skaistų Meilužės veidą. <br/>3. <span class="explanation">būti verta, naudinga: </span> Viską pirk i vėl ausk – neapsimóka <span class="explanation"> (neverta) </span>. Šitoks geras rūbas neapsmóka parduot. Daugiau su jais neapsimóka susidėt, kad jie negali paskolint arklį. Ė, šiandie negraži diena – neapsimoka anksti keltis. Apsimokamas darbas. Oi, oi, vaikeli, kelias neapsimóka <span class="explanation"> (neverta dėl to taip toli vykti) </span>. Apsimoka kaip arkliui šiaudai. <br/><b>atmokė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">duoti pinigus ar kitokias vertybes, atsilyginant už ką, atsiteisiant: </span> Jau įstengia jie ne tik palūkanas nustatytu laiku atiduoti, bet jau gali po kiek ir pačių skolų atmokėti. Penėk [mane] tris metus – paskui aš tau atmokėsiu. Kad parduočiau namą, nieks man neatmokė́s, ką aš įsvojau čia piningų. Atmokė́jo ma [n] už arklį. Aš tau vasarą pienu atmokė́siu. Lažo jos vyro namai neėjo, atsimokėdami pinigais. Jau mokesčius atsimokė́jau. Ko negaliu, to nežadu: atsimokėti negalėčio, taip brangiai mišką pirkęs. <span class="explanation">pateisinti įdėtą triūsą, lėšas: </span> Bitėm ka duodi [cukraus], tai paskui jos atmóka. <br/>2. <span class="explanation">atiduoti priklausomą dalį, pamokėti: </span> Jai atnešė tris tūkstančius ir atmokė́jo, kad išeitų <span class="explanation"> (ištekėtų) </span>. Mendeliui ėmė rastis pinigų. Gal būtų ir patėvį jau atmokėjęs. Kas pasiliko į ūkį, tas turėjo atsimokė́ti. <br/>3. <span class="explanation">atlyginti, atsiteisti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą: </span> </span> Už vargus ir už skriaudas, už mūs mylimųjų kraują atmokėsiu niekšų gaujai. Tais pančiais atmokėjo Kolumbui žmonės už tai, ką jis jiems gera buvo padaręs. Aš jus nuo bado pasaugojau, ė tu man blogu atmokėjai. Palaukit, mes jums atmokė́sim!. Ji nori atsimokėti uošvienei, tiktai ar nuo šito galo reikia pradėti, – ji nepagalvojo. Nenorėdamas likti kaltas, nesigailėjo pinigų atsimokėti tuo pačiu. Aš tave išgelbėjau ir pašėriau, o tu teip žadi už gera atsimokėti. Už gerą visada blogumu atsimokama. <br/>4. <span class="explanation">būti pelningam, apsimokėti: </span> Šimet neatsimóka bulbes parduoti: pigiai moka. Neatsimóka pienas pirkti. <br/><b>damokė́ti</b>. <span class="explanation">primokėti, pridėti viršaus: </span> Už tą daiktą teko jam dar tris litus damokėti. Ko akimis nedaveizėsi, tą kišene damokėsi. <br/><b>įmokė́ti</b>. <span class="explanation">sumokėti priklausančią pinigų dalį: </span> Tai tu dar tik vieną teįmokė́jai mokesnį, aš jau visus sumokėjau. Penkis rublius įmokėjau. Aš dar nario mokesnio tebesu neįsimokė́jęs, tai kaipgi mane gali valdybon rinkti. <br/><b>išmokė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">sumokėti už ką: </span> Algas išmokė́ti. Šmotą pinigų išmokė́jau. Dabar sakyk, kuo aš tau skolingas, – išmokėsiu. Aš išmokėsiu [už nuganytus rugelius], berneli, tik nepasakyki tėveliui. | Kraujais skolas išmokėjai. Motyna rūpinas neišsimokėsianti. Išsimokė́jom, išsiteisėm visas skolas, tai dabar ramu bus gyventi. Žiūrėk, kiek vienais mokesčiais per metus išsimoka <span class="explanation"> (išleidžiama mokant), </span> ė kurgi da apsivilkimas, apsiavimas. Gerkim, gerkim, mieli broliai, kuo išsimokė́sim? Neišsimokantis skolininkas. <br/><b>išsimokė́tinai</b></b>. <span class="explanation">išpirktinai: </span> Siuntinį siuntė išsimokėtinai. <span class="explanation">išpirkti (</span>. <span class="explanation">svaiginamųjų gėrimų) kam pavaišinti: </span> Išmokėk man alaus. <br/>2. <span class="explanation">mokėti dalimis kokią pinigų sumą per tam tikrą laiką: </span> Pamaž, pamaž ir išsimokė́siu už tą butą. Išsimokamasis pardavimas. <br/><b>išsimokė́tinai</b></b>. Ką nors nusipirkti išsimokė́tinai. Nupirko labai pigiai ir ne už grynuosius, o išsimokėtinai. Taip ir aš nusipirkau motociklą išsimokėtinai. <br/>3. <span class="explanation">atsilyginti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą: </span> </span> </span> Taip tatai išsimokėjo už tiek geradėjysčių. Jis už gera tau piktu išsimokės. <br/>4. <span class="explanation">atiduoti dalį, išleidžiant į marčias ar žentus: </span> Buvo dvi seseri ir du broliu. Dabar viens vieną, antras antrą išmóka. <br/>5. <span class="explanation">duoti pelno, naudos, apsimokėti: </span> Toks darbas neišsimóka. Tau neišsimokė́jo daužytis lig Panevėžiu [i] tokiam šlapumėly – būtum ir čia gavęs tokių daiktų pirkti. Keisti vienas svetimas žodis antru, irgi svetimu, neišsimoka. Dėl tokių niekų neišsimoka gaišti laiko. Neišsimóka daug metų braškes laikyti. <br/><b>numokė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">sumokėti: </span> </span> Visus piningus numokė́ti. Kiekgi už arklį dar numokė́jai? Tada amtmonui skelančiąją čyžę numokėsiu. <br/>2. <span class="explanation">nusukti mokant: </span> Mokėjo pinigus, nepažiūrėjau, tas ir numokė́jo – dabar griebk atsiraitęs. <br/><b>pamokė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">atiduoti pinigais už priklausomą turto dalį: </span> Nenorėdamas žemės skaldyti, pamokėjo savo broliui pinigais. Dviem pamokė́s, o su trečiu žemę par pusę pársikirs. Tegu tik kelias iš sklypo, mes pamokėsim. Pamokė́k tik, aš kad ir šiandien išeinu. Brolis turės dviem pamokė́ti, o jam liks namai. Reikėjo seserims pamokėti ir tėvams išimtinę duoti. Ar tau iš gyvenimo pamokė́jo nors kiek? Pamokė́k dvi tūkstanti, išeisu ir nė akių nerodysu. Ana norėjo pamókama, t. y. kad jai pamokė́tų. Nor penkioleka tūkstančių pamókamas. Kam čia mums žemė skaldyti, vely kits kitam pasimokėkime. <br/>2. <span class="explanation">atlyginti, užmokėti: </span> Tas ponas gerai jiem pamokėjo ir išsivežė tą vaiką. Cidabru kap skiedrom pamokė́jo. Paskelbė kaimo vaikams, kad ateitų žirnių rinkti – pamokėsiąs. Mes vienądien [darbininkams] pamokė́jom po auksiną, kitą – po pusantro. Oi, tai pamokėtų svetimai šalelei už žalią rūtelę, už valnias dieneles! | Pernai kviečiai buvo gerokai pamokami <span class="explanation"> (brangiai už juos mokėjo) </span>. Dabar arkliai pamokami. Pasimokėkite duokles. Jei nori – sėdėk [kalėjime], jei nori – pasimokė́k piningais. Arendą pasimokam. <br/>3. <span class="explanation">būti naudingam, apsimokėti: </span> </span> Tau nepamóka eiti, ba baublys staugia <span class="explanation"> (traukinys švilpia, gãli išgąsdinti) </span>. <br/><b> gálva (galvomìs) pamokė́ti</b> <span class="explanation">paaukoti gyvybę, žūti: </span> Už kiekvieną žingsnį gaudavo pamokėti keleto narsiųjų kareivių galvomis. <br/><b>pérmokėti</b><br/>1. <span class="explanation">per daug sumokėti: </span> Aš parmokė́jau už teliuką. Čia tai gal jau pérmokėjai. <br/>2. <span class="explanation">sumokėti: </span> </span> Pérmokėk man šimtą tūkstančių, ir žemė bus tavo. <br/><b>primokė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">duoti tam tikrą pinigų sumą kaip priedą: </span> Primokė́t [ų] – aš čia negyvenč [iau] <span class="explanation"> (jokiu būdu negyvenčiau) </span>. <span class="explanation">papildomai užmokėti: </span> Už tą reik rublį primokė́ti. <br/>2. <span class="explanation">nesumokėti tiek, kiek reikia: </span> Jis greičiau neprimokės, nekaip permokės. Vėlgi Poleikis už vasarą man nusuko, Kumpis už dvi neprimokėjo. <br/>3. <span class="explanation">gauti atpildą, atkentėti: </span> O nelaimioji burna, kaip aš šią dieną primóku už anuos smagurius tavo! <br/><b> mirtimì (smerčiù) primokė́ti</b> <span class="explanation">netekti gyvybės, žūti: </span> Atkirto biednis tas galvą [gyvatės], tručyznos pilną, ale nuo savęs šalin neatmetė ir dėl to smerčiu primokėjo. <br/><b>sumokė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">duoti pinigus, atsilyginant už ką nors panaudotą, įsigytą, atliktą ar apsiimtą, įsipareigotą padaryti: </span> Kiek už vištą sumokė́jai? Reik sumokė́ti tris šimtus. Nebarkis, senuti, mes galim sumokėti už tą jautį. Jau sumokėjau visą skolą. Mokesnius patys a sumokė́jot? Už tą darbą sumokė́jo jie ma [n] su kaupu. Gal utėlėm sumokėsi? <span class="explanation"> (nėra kuo mokėti) </span>. <br/>2. <span class="explanation">netekti, nustoti ko, paaukoti ką dėl kokio tikslo: </span> Už laisvę sumokėjo nemažai. <br/><b> brángiai sumokė́ti</b> <span class="explanation">patirti daug nemalonumų, sunkumų: </span> </span> Brangiai sumokėsi, kai paimsi, ko nepadėsi. <br/><b>užmokė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">sumokėti, atlyginti: </span> Kiek suderėjo, tiek užmokė́jo. Užmokė́k jamjam griežtai, kad nerūgotum. Aš tau užmokėsiu gyvais pinigais. Tai gausi atvažiuoti, aš jau tą kelį užmokė́siu pati. Mano kuskužėlė Tilžėje pirkta, taip brangiai užmokėta. Kap sulauksium rudenėlio, tada užmokėsium. Aš, padoriai užmokėtas, išejau į Plungę. Būsi užmokėtas, pagrajyk. Medus bei vaškas visada gerai yra užmokami. O jei jam tatai pavogs vagis, tada jis tatai jo ponui tur užmokėti. Kas užmokė́tų skolas jo, tasai jam. didę malonę padarys. Tada visiškai užmokės jautį už jautį. Alga metinė, metuose ažumokama. Užmokės, kad kuolai žaliuos <span class="explanation"> (niekuomet neužmokės) </span> </span>. Užmokės lopeta <span class="explanation"> (niekuomet neužmokės) </span> </span>. Užmokės mirus angliais. Jis tau po smerčiui kviečiais užmokė̃s. Aš tau užmokėsiu – du tuščius, trečią nepilną. Vaikas iškadą daro, bet tėvas tur užmokėti. Ką akys mato, kešenė užmoka. Paskui išlipo Fogas ir užsimokėjo vežėjui. Saldainiu užsimóku – užmiegta ans be rėksmo. Karvei ganyklą nors užsimokam <span class="explanation"> (tiek mažai karvė duoda pieno) </span>. <span class="explanation">pateisinti, atlyginti įdėtą triūsą: </span> Žemė užmóka jam jo procę taipo, kad dar kita tiek jis pašaro gauna. <br/>2. <span class="explanation">atsilyginti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą: </span> </span> </span> Jei užmokės tau Šarūnas, tai kardu ir gaisrais už vargus mano. Už gera jis nor piktu užmokėti. Ką anas darė, tegu jam dievas užmóka. Nevidonas yra tai tas nedorėlis, kuris savo geradėjams už jų milaširdystę piktu užsimoka. <br/>3. <span class="explanation">būti naudingam, apsimokėti: </span> </span> Kai yra grybų, tai mumi užsimóka juos rinkt. Bartis neužsimoka su jais. Nebužsimóka remontuot tą trobą. Y [ra] tik dėl sevęs, dėl parduosenos nebužsimóka [laikyti paukščių]. Jeigu po stiklinę tegersta, neužsimóka ir leist [alaus]. Dovana neužsimóka parduot. <br/><b>užsimokė́tinai</b>. Mes ant durniaus neverdam, o užsimokė́tinai. <br/><b> brángiai (skaũdžiai) užmokė́ti</b> (už ką) <span class="explanation">patirti daug nemalonumų, sunkumų: </span> </span> Už visokius tamsius darbelius kada nors skaudžiai užmokės. Levas brangiai užmokėjo už tą puikybę. <br/><b>gálva užmokė́ti</b> <span class="explanation">netekti gyvybės dėl kokio padaryto veiksmo: </span> Artinosi dienelė, kurią teks atsakyti už savo nedorybę, reiks užmokėti už didžius vaizbūnų turtus, už kraują pralietą – ne auksu, ne sidabru, ne perlais skaisčiausiais, bet savo puikiąja galvele. <br/><b>paužmokė́ti</b>. <span class="explanation">užmokėti: </span> Paažmokė́j [o] jau až darbadienius.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.