danešioti

nešióti, -iója, -iójo. nešti.

1. per kelis kartus, kartkarčiais nešti iš vienos vietos į kitą paėmus, užsidėjus: Laiškus nešte nešiódavo. Ir eičiau, nešiočiau bernužiui pusrytelį. Nebeturiu kojų, nebegaliu vis nešiót Kaziukui valgyt. Nešiojo numon kaulus sudegintųjų ant garbės dievų gyvolių, vildamos, jog tie kaulai paskalsys javų brandą. Kur jauna dukrelė avižėles pjauna, pėdelius nešioja. Ir įkišk anas ingi ąsas (rinkes) šalysa skrynelės, idant anomis ją nešiotų. | Kaip nesigiminiuos – juk Petras jų vaiką nešiójo (buvo krikštatėvis) . Akys jau nežiba ir kojos jau nenešiója. Neiškenta [vaikas] nelakstęs – pats krau [ja] s nešió [ja]. Žmogus šaudo, o Dievas kulkas nešioja. Kokie velniai tave nešioja tokioj tamsumoj?! vaikščiojant turėti paėmus su savimi: Juk tam kalavijus nešiojam, kad su priešais kovotume. Nešiójau, nešiójau, šviesiąją plintelę nešiójau. Išjoj brolelis į vaiskelį, paliek sesę mažiulėlę, ant rankelių nešiojamą ir lopšely linguojamą. Dėkui, tėvulia, tai ką mane auklinai, tai ką mane nešiójai. Paėmė nešioti ant rankelių. Nor ant rankų nešiojamas. Kad tavę, berneli, žemelė nekeltų, žirgas nenešiotų. | Ir kaipo aš jus nešiojau ant sparnų erelių ir jus manęsp atvedžiau. Dėkui už pietus. – Nešiók sveikas, kol pamesi. Širdies ant liežuvio nereikia nešioti. Ką išmoksi, už pečių nenešiosi. Ka žinai, an pečių nenešióji žodžio. Kokios kalbos moki, tai an pečių nenešióji. Galvą ant pečių nešioji, o nieko nežinai, nieko nenumanai, tik nosį pirštu krapštai. Dieną kaulus nešiója, naktį pravėpsoja. Ir ji pati tik tik gyvastį nešiója. Kaip ta šventa žemė nešiója tokį bjaurų žmogų! Kad tave žemė nenešiotų! Žegnojas, o širdy velnią nešiojas. Jis visuomet nešiojasi portfelį. Kas, gyvas būdamas, mylėjo lazdą nešiotis, to ir vėlė ją nešiojasi. Nešiojas kaip katė vaiką. Nešiójas kai katė su vaikais. Kaip lėlis nešiojas su kiaušiais. Nešiojas ne [i] kiaulė su ragaišiu. Jis paskui ilgai šią mintį nešiojosi. Jam su tokiomis mislimis besinešiojant, jis sykį, naktyje begulėdamas, tokį sapną sapnavo. laikyti savyje, puoselėti: Dažnai siužetas pasensta, ypač jeigu jį per ilgai nešioji.

2. savo judėjimo jėga sklaidyti, gainioti: Vėjas sniegą nešiója. Vėjas nešiojo į visas puses meilų pavasario kvapą. Šuva loja, vėjas nešioja.

3. nuolat čiupti, grobstyti: Krankliai beigia žąsukus nešiót. Vištas reikia leist perėt vakare, kai paukščiai sutupia, tai vanagai viščiokų nenešios. Darbuji, darbuji, o tavo darbą negeroj nešiója. Nešioja vilkas, neužilgo nuneš ir vilką.

4. būti nėščiai: Patelė nešioja vaisių 40 savaičių. Kurį eš devynis mėnesis po savo širdes nešiojau.

5. dėvėti, vilkėti, avėti: Visą žiemą jis nenešioja kepurės. Tikras vyras Napalys – kelnes jau nešioja. Kartais vaikpalaikis buksvas vos moka nešióti, o štai ir toksai utėlius dolerių tyko. Jie vilki tamsios drobės marškinius, nešioja per delną platumo petnešas ant didelės krūtinės. Jau antrus metus nešióju tus pačius drabužius, o dar visai geri tebėr. Naują drabužį ne tiek nešiosi, kiek lopytą. Nei verpsi, nei ausi, puikiai nešiosi. Dabar ar beyr mada teip nešiót? Drūtas audeklas – pasiūtai, tai jau nešiójęs nešiók. Visi vaikai naginėm nešiójom. Šilkus verpia, šilkus audžia, šilkeliais nešioja. Nė tu verpi, nė tu kerpi, nė pančekoms nenešióji. Nešiojamasis, numnešis sijonas. Dangalas, ant kaklo nešiojamas. Apvalkalas, procesijose nešiojamas. Šitai kurie švelnus rūbus nešioja, namuose karalių est. Tada išvilko ji drapanas našlių, kurias nešiojo. Kai ašian nešiójau šilkų kasnykais. Verčiau nešiót rūtelės, negu sunkus nuometėlis. Už gero vyro, už storaulyvo nuometėliu nešiosiu. Ant juodaunyčios mergos nešiója kaspinus, o moters nuometus. Tai seselės vainikelis, ant galvelės nešiotasis, ant kaselių turėtasis. Buvo gražus vainikėlis ir lengvas nešioti. Gana, mergele, gana ulioti, rūtų vainikėlio gana nešioti. Aš tavo mergužė nebūsiu, nė su tavo žiedeliu nenešiosiu. Dureles varstysiu, laiškelį skaitysiu, žiedeliu nešiosiu, tave minavosiu. Su akiniais pradė [jo] dabar nešiót. Sakiau, nenešiókit [laikrodžio]:
kai suaugstat dideli, tada galėstat nešiót. Vištai plunksnas nesunku nešioti. Trys seselės vieną vainikėlį nešio [ja]. Ta medžiaga gerai nešiójasi. Batai turi būti stiprūs, kad ilgiau nešiotųsi. auginti, turėti. Ponaičių plaukai buvo lygiai sušukuoti, ūseliai paraityti, o kai kurie nešiojo barzdeles ir žandenas. Plaukais nešiojo ilgais, o aplinkuo kerpamais. Durna galva žilų plaukų nenešioja. Nešiok sveikas guzą gavęs.

6. turėti (vardą): Praminė Petru, nes tėvalis to norėjo, kad pirmasis sūnus jo vardą nešiotų.

7. nuolat po kiek rinkti, krauti: Tranai tik medų valgo, o nešiót nenešiója.

8. duoti derlių: Kaip obelelė žydėjo, daugel žiedelių turėjo, mažai obuolių nešiójo.

9. perduoti, platinti, skleisti: Jau aš daugiau navynėlių nenešiosiu. Vanagėli, sakalėli, o kur tu lekiojai? Nulėkdamas atlėkdamas navynas nešiojai? Tos musės tai tik ligas nešiója.

10. kęsti, pakelti: Jisai. nešiojo ligas mūsų ant savęs. Idant jūs nusidėjimą susirinkimo nešiotumbit. Idant mūsų griekus ant kryžiaus nešiotų. Nešiojome sunkumą dienos ir karščio. Tenešioji kryžių savą kiekdienos. Padėk jam nešiot to kryžiaus.

11. barti, plūsti: Boba kad ėmė diedą nešiót, kad ėmė, tai diedas led smuko pro duris.

12. pleventi, skraidyti (viršum ko): Dvasia. nešiojos ant vandenų.
ant dantų̃ nešióti. išjuokti, pašiepti: Ant dantų̃ teip visi ir nešiója.
gaideliù (vãnago) nešióti. ant pečių užsisodinus, nešioti (vaiką): Nešiók vaiką vãnago, tai visą dieną juoksis.
gaidukùs nešióti skundinėti, pranešinėti: Sužinos ką, ir tuoj gaidukùs nešiója.
kiaurų̃ púodų (kiáuru púodu,
krõmo,
kromeliù,
krõmais)
nešióti. ant nugaros, ant kukurų užsidėjus, nešioti (vaiką): Nešiójo, nešiójo krõmo po gryčią, čiut neužkratė. Paprato, tai dabar ir nešiók tu jį krõmo. Nenešiók vaiko kromeliù: galia aukštynelkas atvirsti.
kirveliùs nešióti pabėgti, neišbuvus, kiek sutarta: Lazdų tau per šonus duot, tai žinosi, kaip kirvelius nešioti!
liežuviùs (pletkùs.
šą́šlavas) nešióti apkalbėti, šmeižti: Bobų amatas liežuvius nešioti. Ką jis dirbs – liežiuviùs nešiója, apkalbinėja kitus. Nenešiók šą́šlavų.
širdyjè nešióti [s] nuolat prisiminti, neužmiršti: Tuos žodžius tegul jis nešioja širdy. Tą kraštą širdyje nešiojuos dienas ir nemigo naktis. Tu, kuris praeitį širdy nešioji, geriau žinai prūsų likimą.
apnešióti.

1. visiems nunešti, paduoti: Apnešiók visiems pusdienį. Kur jas. visas sykiu apnešiósi! Visus apnešiója, visiem duoda cukierkų. | Aš esu kokį pusantro šimto vaikų apnešiójusi (priėmusi kaip pribuvėja) .

2. kiek padėvėti: Kad teip gautum nors apnešiótą drabužėlį, pigiau būtų. Gal ką turėsi apnešióto, tai parvežk. Andarokas apnešiótas, tasmelėm apvedžiotas. Apsnešios, bus bjauresnis až naminį.

3. aplinkui paskleisti, išpasakoti: Mano anyta išsižiojus, aplink kalbas apnešiójus. Tą žinią greit apnešiojo žmonėms.
atnešióti.

1. nuolat atnešti: Kožną vakarą liuob kiaulėms kinio atnešiós.

2. baigti dėvėti, vilkėti: Ar jau atnešiójai gedulą? Ko nebenešioji karolių? Mano jau atnešiótos dienos (esu sena) . tam tikrą laiką nešioti, dėvėti: Tu pirktiniu rūbu tiek neatnešiósi, kiek namie austu.

3. tiek pat panešioti, išdėvėti: Žiūrėk, aš tau juos kai pataisysiu, tai tu da naujus batus atnešiosi.

4. perdavinėti, perteikti: Angelai. maldas. atnešioja ir afieravoja Viešpati.
danešióti. reikiamą laiką išnešioti (vaisių): Nedanešiotas, ne laiku gimęs.
įnešióti.

1. dažnai, per kelis kartus įnešti: Innešiojai karūną. ing Rymo pilis.

2. dėvint, vilkint sutepti, įjuodinti: Marškiniai įnešióti, neplauti, įskandę. Vyrai marškinius tep įnešiója, kad negali išgrumdyti nė su kliurke. Tie vaikai tai baisiai įnešioja drapanas. Durpas kasant marškiniai labai įsinešiója.

3. paskleisti: Nebijodamies įnešiot ing pasaulį ižg naujo anų sektų, seniai paskandintų.
išnešióti.

1. po vieną, po truputį išnešti, išgabenti: Vyras vežimu tiek iš namų neišveža, kiek žmona gali išnešioti. Ar vilkai juos taip išnešiojo iš alinės? Išnešiojamoji prekyba. Kad tavo kaulus šunys išnešiotų!. Susarmatyta katė išsinešiójo savo kačiukus iš pirkios daržinėn. išbarstyti nešiojant: Dabar karalius liepė kumelei po visą svietą išnešioti jos kaulus.

2. kurį laiką nešioti, gabenti: Penkiolika metų išnešiojau knygas.

3. vaikščiojant laikyti su savimi: Muni išnešiojo po viešnių darželį. Ne kartą jis sirgdavo, bet visas ligas ant kojų išnešiodavo (vaikščiodamas prasirgdavo) . Išsinešiójau lig vakaro indėlį nesuvalgęs. išlaikyti savyje, išpuoselėti: Kiek jau žemė išnešiojo genijų! Supratau, kad jo tada pasakyti žodžiai buvo perjausti, pergyventi, išnešioti giliai širdyje. Dievas davė – išnešiojo vainiką. Neišnešiójo panystės (neteko skaistybės) .

4. nešiojant užauginti: Tos rankos išnešiojo septynis vaikus. Lietuvėle mano, motynėle mano, tu užugdei mane jauną, meiliai išnešiojai. Mane jauną užauginai, an rankelių išnešiojai. Užaugino mane motinėlė, išnešiojo an baltų rankelių.

5. savo judėjimo jėga išsklaidyti: Vėjas išnešiójo gaisrą į visas puses. Trobas kaip vėjas išnešiójo (apleistos trobos buvo išgriautos) . Kraujas išnešioja po organizmą maisto medžiagas. Krito bomba, po ranką, po koją išnešiójo (išdraskė) . Girto keiksmus vėjas išnešioja. Kad tau, jaunas bernužėli, vėjai išnešiotų. Visa anoji pompa aukso ir sidabro. pabyra ir, ing dulkes apgrįžus, nuog vėjo ižnešiójas.

6. išsidalyti, išsiskirstyti: Parėžiais buvo, išsinešiójo į kalionijas.

7. pasičiupti, išgrobstyti: Kad naktį neišnešiotų tų knygų. Sakyk, kas tuos audeklus išnešiój [o]. Vienus viščiukus išnešiójo vanagai, kiti patys nugurdo. Pas mus sunku vištas laikyt – lapės išnešiója. Grūdus žiurkės išėdė, išnešiójo. Jaunimėlis kaip sustojo, po šaknelei išnešiójo. Išnešiójo (greit išpirko, išgraibstė) kap upė šapus. Abejojo, kol bėdos turtus išnešiojo. Kad jus vanagai išnešiotų!

8. būti nėščiai reikiamą laiką: Patelė, mėnesį vaisių išnešiojusi, gimdo. Neišnešiotas naujagimis.

9. dėvint, avint padaryti platesnį, ištampyti: Išnešiojo kojines, pasidarė didelės. Kad naujos šliurės, tai mažos, bet mažu išsinešiõs. nešiojant (avalynę) padaryti tam tikro pavidalo: Jis man taip čeverykas išnešiójo ant vienos pusės, kad nė apsiaut nebegaliu. Kad tik tiesiai išsinešiõs, bus gražios naginėlės.

10. nunešioti, nudėvėti: Išnešiótos drapanos. Tie kaip sena drapana išnešiota sunyksta. Išsinešiojo jau ir peredai, ne tik padai.

11. nešioti, dėvėti tam tikrą laiką: Kaliošų neišnešiójo žiemõs. Tą eilutę išnešiójau penkis metus. Vainikėlio neataduosiu, liki smerčiai išnešiósiu. Brangus mano vainikėlis, gražiai išnešiotas.

12. paskleisti, išplatinti: O ką akys pamato, liežuviai išnešioja po visas apylinkes. Išnešios jin dabar po visą svietą tą žinią. Kad šeimyna dažinotų, po susiedus išnešiotų. Naujiena pateko į laikraščius, o laikraščiai jau išnešiojo po Londoną. | Anas serga išnešiojama (limpama) liga.
ant visų̃ šónų (pùsių) išnešióti labai išbarti: Kap pagavau vagiant, tai išnešiójau aš jį an visų̃ šónų. Kap parvažiav [o] namo piktas, tai išnešioj [o] anas mane an visų šonų. An visų̃ pùsių išnešiójo.
liežuviùs išnešióti platinti paskalas: Bobelės, bobelės, jūs labai praverat liežùviams išnešióti.
nagomìs (ant nagų̃) išnešióti ištrypti, išmindžioti, išniokoti: Ai tu vilke pilke, tu keturiakoji, kam tu mano rūteles nagom išnešiojai! Gaidys rūtas iškapojo, ant nagelių išnešiojo.
paišnešióti. savo judėjimo jėga daug išnešioti: Dideli pavandenai paišnešiój [o] bulbes.
nunešióti.

1. po truputį, po dalį nunešti: Žiūrėk, kiek nunešiójau malkų (po truputį nuimliojau nuo krūvos) . Iš čia ten nunešiójau.

2. savo judėjimo jėga po kiek nupūsti, nuplauti: Iš vakaro buvo vėjas, sniegą nunešiójo [nuo kelio]. Vyras. greit pakilo aukštyn sukeldamas tokį viesulą, kad visiems net kepures nuo galvų nunešiojo. Nunešiós malūnus, kaip užkils upės.

3. sudėvėti: Nunešiótas drabužis nėkam nebdera. Jau gatavai nunešiójau drabužius, reiks naujus taisytis. Nunešiójau žemėn visus raiščius. Kurpes nunešioti. Kas tavo nunešióta, man atiduosi. Gražus, ligi nusnešioja. Jau tavieji rūbai visiškai nusinešiójo, reikia naujų. Tokia puiki gelumbė buvo, o kai nusinešiójo, visai nebėra ko žiūrėti. Tavo kepurė labai nusnešiojus. baigti dėvėti: Autūse (autams vartodami) nunešiojom sijonus senos gadynės.

3. nešiojant padaryti tam tikro pavidalo: Vienas batas šleivai nunešiótas. Kulnai tai man vis šonan nusinešiója.
panešióti

1. kurį laiką, kiek nešioti: Poni Zosę vedėsi pirkiniams panešioti. Parėjus atleisk (atsiųsk) vaiką, koc pėdus panešiõs. kurį laiką vaikščiojant turėti, laikyti prie savęs, ant rankų: Panešiójo kiek. i ažmigo. Ans yr papratęs panešiójamas, ir dabar nora. Dukrele mano, kaip tu te būsi, kas tave panešiõs? Žinoma, tokioj darbymetėj nebuvo kam tas vaikas panešiot. Gražus bernelis – ne kvietkelis, už kasų nepanešiosi. Pasinešiók ant baltu rankelių mano mažiukėlį.

2. galėti nešti, pakilnoti: Šačių bažninčio [je] yr trys panešiojamos klausyklos.

3. išgrobti: Vilke, vilke, kam tu kiaulės paršelius panešiójai? Tokia didelė lapyna, kiek viščiukų panešiója. Kad jus visus velniai panešiotų!

4. kiek padėvėti, pavilkėti: Panešiojo porą mėnesių ir nudrengė naujus klumpius. Jau gerokai panešiótas švarkelis. Par savo tėvelius dar pasiuliosiu, rūtų vainikėliu dar panešiósiu. Būsi, nebūsi mano mergelė, nors panešiosi aukso žiedelį. Panešiotas (nenaujas, vartotas) vežėčias turi. Pasinešiõs marškiniai, ir nebus teip kieti. Duok pasinešiót žiedą šventą dieną.

5. galėti, pajėgti nešioti, dėvėti: Su klumpiais nepanešió [ja] vaikai. Tu jaunas, tas klumbes nebepanešiósyt. Kai drapana veržia, tai jos nepanešiósi.

6. sunešioti, sudėvėti: Neturiu užu ką nupirkt, o ką turėjau, panešiójau. Praėjo treji metai, ir jau visa ana tai panešiójo. susenti: Jau ir Ona pasinešiojus, nebe tokia graži kaip pirma.

7. iškentėti, pakelti: Nuog motutės likau antarų metų, daug vargo panešiójau. Visuose persekiojimuose jūsų ir priespaudose, kuriuos panešiojate. Ka galėtų kas panešióti muno vargus (kad kas padėtų vargti) .
gaidẽliais (gaideliù.
vãnago).
panešióti užsisodinus ant pečių, panešioti (vaiką).
kašẽlio (kiáuru púodu, kiaurų̃ púodų.
krõmais.
kromeliù.
krõmo, kukurių̃ púodų)
panešióti. ant nugaros panešioti (vaiką): Piemuo, būdavo, panešió [ja] tave kiáuru púodu, o paskui i siuntinė [ja] visur. Panešiók krõmo, gal nustos rėkęs.
klùmbių nebepanešióti mirti: Gerk – klùmbes nebepanešiósyt.
parnešióti.

1. po kiek parnešti, pargabenti: Po krežį, po krežį ir parnešiósi tas bulbes iš daržo. Jau būtai an pečių parsinešiójęs tas knygas.

2. nudėvėti, sunešioti: Jau nuplušinau botagą ir parnešiojau čebatus. Parnešiotas rūbas. Ataduok baronėlius! – Kad aš parnešiojau. Nežiūriu: tą parnešiosiu, kitas bus. Aš nuometą parnešiosiu, par metelius parnešiosiu. Aršave (Varšuvoje) skyniau, Krakave pyniau, Vilniaus mieste parnešiojau. Pas motynėlę valio [je] augo ir po jaunimėlius uliavojo, rūtų vainikėlį parnešiojo. Vainikėlį parnešiosi, nuometėlį apraudosi. Tai laimingos tos sesiulės, katros netekėjo, žilą kasą parnešiojo, vyro neturėjo. Būsi, nebūsi mano mergele, bent parnešióki aukso žiedelį. Jis parnešioto vyžo nevertas. Nusimazgoka baltas rankeles, parsinešioka aukso žiedelius.
pérnešioti.

1. nešiojant perkilnoti iš vienos vietos į kitą, pernešinėti: Sūdus párnešiok in kitą kambarį

2. išnešioti auginant: Kiek naktelių miego nemiegojai, ant rankelių mane parnešiojai. kurį laiką nešioti: Devynias vainas aš parnešiójau [brolelį],
o šioj dešimtoj ir pakavojau.

3. užsitęsus nėštumui pagimdyti po laiko: Moteris gali kūdikį pernešioti arba pagimdyti prieš laiką.

4. būti stipresniam, ilgiau dėvimam: Mano milas visas tavo gelumbes pernešios. Dažnai lopytas ir naują pernešioja, o senas jauną pragyvena.

5. labai ilgai dėvėti, avėti: Būdavo, kap pasiūs sermėgą, tai nešiok pernešiók, ir galo nėra. Tu šituos čebatus nešiosi pérnešiosi ir nenuplėši.

6. sunešioti, sudėvėti: Jau jūsų bernelis drūtai įaugęs, dešimtas žiuponelis, ir tas pernešiotas.
pranešióti.

1. kiek padėvėti, pavilkėti (ppr. pirmą kartą užsivilkus): Vatinį nors pranešiót užsivilktum – sudūlės bekabėdamas. Savo brangų parėdėlių pranešiot atėjau. Vainiką pyniau kas nedėlėlę, pranešiodama kas kermošėlį. Leisiu dukrelę pauliotie, žalią rūtelę pranešiotie.

2. išdėvėti kurį laiką: Vainikėlis ant rankelių, o bernelis ant dugnelio. Vainikėlį pranešiósiu, o bernelį pakavosiu.

3. avint, dėvint padaryti minkštesnį, platesnį; ištampyti: Pranešiok batelius, man spaudžia. Iš pradžios buvo ankšti kamašai, ale kaip prasinešio [ja],
dideliai geri kojai.

4. būti patvaresniam, ilgiau dėvimam, avimam: Vyžos batus pranešiója.

5. pradėvėti, praplėšti dėvint: Skūros taip greit nepranešióji kaip drobę. Žalio šilko šniūraukėlę su kitais pranešiojo.

6. duoti žinią, pranešinėti: Kaip bus paskiaus dirbami minėtieji darbai, komitetas turi mums pranešioti.
prinešióti.

1. daug po kiek sunešti: Šmotą prinešiójo jis šio to.

2. iki valios panešioti, pavarginti benešiojant: Privargink [vaiką],
prinešiók, gal prisnūs. Aš prisipjoviau lanko [je] šienelio, prisinešiójau plieno dalgelių. Jau prisigrėbiau lankų šienelio, prisinešiojau naujų grėblelių. Aš prisipjoviau kalne rugelių, prisinešiójau sunkių pėdelių.

3. iki valios, ilgai dėvėti, vilkėti: Prisinešiojau rūtų vainikėlio.
raznešióti.

1. išnešioti 1: Vaikai smėlį raznešió [jo] per visą atšlaimą. O kai suskrido paukščiai tę, ėmė i raznešioj [o] tą mėsą. Buvo in vienos obelies obuolių, i tuos vaikai razsinešió [jo].

2. išnešioti 5: Vėjas lapus raznešió [jo].

3. išnešioti 12: Ubagas ir piemuo visas žinias raznešiójo.
sunešióti.

1. paėmus po kiek sukilnoti, sugabenti iš vienos vietos į kitą: Mes jau išarpavom ir sunešiójom grūdus an klėties. Sunešiók bulbas kamaron iš vežimo.

2. sudėvėti, nuplėšti: Ką išgeria, suvalgo, sunešiója, tai jo. Kaip tu teip greit paltą sunešiojai! Savo padų lig smerčio nesunešiósi. Man nesgaili čebatėlių, kuriuos sunešiojau, tik man gaila tos mergelės, kurios nepaėmiau. Jau paėmė mergužėlė visą valią valelę, sunešiojo šilko skarą ir aukselio žiedelį. | Mergužėle, lelijėle, ką tu sudūmojai – kam rūtelių vainikėlį greitai sunešiójai (netekai skaistybės) . Blogas kaip sunešiotas vyžas. Suknelė prie rugių kad susnešiójo! Plienas ir tai susnešiója. susenti: Neturė́ [jo] šeimynos (vaikų), tai išrodo nesusinešiójus. Vargsti, tai ir susnešióji žmogus be laiko. Kur jūs tiek susinešiójot?!

3. dėvint sutepti, supurvinti: Taip ir sunešiójęs tus marškinius, kaip būtumi prūdą kasęs.

4. po truputį surinkti, sukrauti: Ką tokios bitės čia par du metu sunešiojo, tai vislab vienkartu atimk. Iš rugienų po šiaudelį susnešiojau sau lizdelį.

5. nugalėti, įveikti: Neik su juom galynėtis: jis tave lengvai sunešios.
liežuviùs sunešióti; plẽpalus susinešióti priliežuvauti: Ji pyko an to brolio, kam jis sunešiójo liežiuviùs. Tokius liežuvius sunešiojo, kad nė kaip žmogui pasakyti. Kai plepalus kokius susinešios, tai pasižiūrėti į viena kitą negali.
pasunešióti. savo judėjimo jėga daug ko sunešti, sugabenti.
užnešióti.

1. nešant užkilnoti, užgabenti ant ko nors: Užnešióti vienam visus rugius an klėties, tai tep jau ir kojas pakerta.

2. nešiojant užauginti: Aš tuos vaikus užnešiójau, užauginau. Augin tėvas du sūneliu kaip aukso žiedeliu, užaugino, užnešiojo ant baltų rankelių. Aš tau pasikloniosiu į pačias rankeles, katros mane užnešiojo. Muni užlingavo sena matušelė, muni užnešiojo ant baltų rankelių, muni užbovijo su aukso žiedeliu. Aš užnešiota senos motynėlės, brolužių ir sesužių ir senojo tėtužio. O mano sūnelis, mano dobilėlis, o užaugintas, o užnešiótas. Aš užnešiosiu, aš užkavosiu, darbužius išmokysiu. Kokį [vaiką] užsinešiójo, tokį tura.

3. dėvint, vilkint labai sutepti, įjuodinti: Drapanos labai užnešiótos, sunku išmazgoti. Perkelinio daikto neišmazgosi be muilo, jei užnešiótas. Teip užnešiójo marškinius, kad dabar ir su dantim jų baltai neišvelėsi. Geriau dažniau pamainyt rūbai, kad tik teip neažsinešiótų.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>nešióti</b>, </b>-iója, -iójo. nešti. <br/>1. <span class="explanation">per kelis kartus, kartkarčiais nešti iš vienos vietos į kitą paėmus, užsidėjus: </span> Laiškus nešte nešiódavo. Ir eičiau, nešiočiau bernužiui pusrytelį. Nebeturiu kojų, nebegaliu vis nešiót Kaziukui valgyt. Nešiojo numon kaulus sudegintųjų ant garbės dievų gyvolių, vildamos, jog tie kaulai paskalsys javų brandą. Kur jauna dukrelė avižėles pjauna, pėdelius nešioja. Ir įkišk anas ingi ąsas (rinkes) šalysa skrynelės, idant anomis ją nešiotų. | Kaip nesigiminiuos – juk Petras jų vaiką nešiójo <span class="explanation"> (buvo krikštatėvis) </span>. Akys jau nežiba ir kojos jau nenešiója. Neiškenta [vaikas] nelakstęs – pats krau [ja] s nešió [ja]. Žmogus šaudo, o Dievas kulkas nešioja. Kokie velniai tave nešioja tokioj tamsumoj?! <span class="explanation">vaikščiojant turėti paėmus su savimi: </span> Juk tam kalavijus nešiojam, kad su priešais kovotume. Nešiójau, nešiójau, šviesiąją plintelę nešiójau. Išjoj brolelis į vaiskelį, paliek sesę mažiulėlę, ant rankelių nešiojamą ir lopšely linguojamą. Dėkui, tėvulia, tai ką mane auklinai, tai ką mane nešiójai. Paėmė nešioti ant rankelių. Nor ant rankų nešiojamas. Kad tavę, berneli, žemelė nekeltų, žirgas nenešiotų. | Ir kaipo aš jus nešiojau ant sparnų erelių ir jus manęsp atvedžiau. Dėkui už pietus. – Nešiók sveikas, kol pamesi. Širdies ant liežuvio nereikia nešioti. Ką išmoksi, už pečių nenešiosi. Ka žinai, an pečių nenešióji žodžio. Kokios kalbos moki, tai an pečių nenešióji. Galvą ant pečių nešioji, o nieko nežinai, nieko nenumanai, tik nosį pirštu krapštai. Dieną kaulus nešiója, naktį pravėpsoja. Ir ji pati tik tik gyvastį nešiója. Kaip ta šventa žemė nešiója tokį bjaurų žmogų! Kad tave žemė nenešiotų! Žegnojas, o širdy velnią nešiojas. Jis visuomet nešiojasi portfelį. Kas, gyvas būdamas, mylėjo lazdą nešiotis, to ir vėlė ją nešiojasi. Nešiojas kaip katė vaiką. Nešiójas kai katė su vaikais. Kaip lėlis nešiojas su kiaušiais. Nešiojas ne [i] kiaulė su ragaišiu. Jis paskui ilgai šią mintį nešiojosi. Jam su tokiomis mislimis besinešiojant, jis sykį, naktyje begulėdamas, tokį sapną sapnavo. <span class="explanation">laikyti savyje, puoselėti: </span> Dažnai siužetas pasensta, ypač jeigu jį per ilgai nešioji. <br/>2. <span class="explanation">savo judėjimo jėga sklaidyti, gainioti: </span> Vėjas sniegą nešiója. Vėjas nešiojo į visas puses meilų pavasario kvapą. Šuva loja, vėjas nešioja. <br/>3. <span class="explanation">nuolat čiupti, grobstyti: </span> Krankliai beigia žąsukus nešiót. Vištas reikia leist perėt vakare, kai paukščiai sutupia, tai vanagai viščiokų nenešios. Darbuji, darbuji, o tavo darbą negeroj nešiója. Nešioja vilkas, neužilgo nuneš ir vilką. <br/>4. <span class="explanation">būti nėščiai: </span> Patelė nešioja vaisių 40 savaičių. Kurį eš devynis mėnesis po savo širdes nešiojau. <br/>5. <span class="explanation">dėvėti, vilkėti, avėti: </span> Visą žiemą jis nenešioja kepurės. Tikras vyras Napalys – kelnes jau nešioja. Kartais vaikpalaikis buksvas vos moka nešióti, o štai ir toksai utėlius dolerių tyko. Jie vilki tamsios drobės marškinius, nešioja per delną platumo petnešas ant didelės krūtinės. Jau antrus metus nešióju tus pačius drabužius, o dar visai geri tebėr. Naują drabužį ne tiek nešiosi, kiek lopytą. Nei verpsi, nei ausi, puikiai nešiosi. Dabar ar beyr mada teip nešiót? Drūtas audeklas – pasiūtai, tai jau nešiójęs nešiók. Visi vaikai naginėm nešiójom. Šilkus verpia, šilkus audžia, šilkeliais nešioja. Nė tu verpi, nė tu kerpi, nė pančekoms nenešióji. Nešiojamasis, numnešis sijonas. Dangalas, ant kaklo nešiojamas. Apvalkalas, procesijose nešiojamas. Šitai kurie švelnus rūbus nešioja, namuose karalių est. Tada išvilko ji drapanas našlių, kurias nešiojo. Kai ašian nešiójau šilkų kasnykais. Verčiau nešiót rūtelės, negu sunkus nuometėlis. Už gero vyro, už storaulyvo nuometėliu nešiosiu. Ant juodaunyčios mergos nešiója kaspinus, o moters nuometus. Tai seselės vainikelis, ant galvelės nešiotasis, ant kaselių turėtasis. Buvo gražus vainikėlis ir lengvas nešioti. Gana, mergele, gana ulioti, rūtų vainikėlio gana nešioti. Aš tavo mergužė nebūsiu, nė su tavo žiedeliu nenešiosiu. Dureles varstysiu, laiškelį skaitysiu, žiedeliu nešiosiu, tave minavosiu. Su akiniais pradė [jo] dabar nešiót. Sakiau, nenešiókit [laikrodžio]: kai suaugstat dideli, tada galėstat nešiót. Vištai plunksnas nesunku nešioti. Trys seselės vieną vainikėlį nešio [ja]. Ta medžiaga gerai nešiójasi. Batai turi būti stiprūs, kad ilgiau nešiotųsi. <span class="explanation">auginti, turėti</span>. Ponaičių plaukai buvo lygiai sušukuoti, ūseliai paraityti, o kai kurie nešiojo barzdeles ir žandenas. Plaukais nešiojo ilgais, o aplinkuo kerpamais. Durna galva žilų plaukų nenešioja. Nešiok sveikas guzą gavęs. <br/>6. <span class="explanation">turėti (vardą): </span> Praminė Petru, nes tėvalis to norėjo, kad pirmasis sūnus jo vardą nešiotų. <br/>7. <span class="explanation">nuolat po kiek rinkti, krauti: </span> Tranai tik medų valgo, o nešiót nenešiója. <br/>8. <span class="explanation">duoti derlių: </span> Kaip obelelė žydėjo, daugel žiedelių turėjo, mažai obuolių nešiójo. <br/>9. <span class="explanation">perduoti, platinti, skleisti: </span> Jau aš daugiau navynėlių nenešiosiu. Vanagėli, sakalėli, o kur tu lekiojai? Nulėkdamas atlėkdamas navynas nešiojai? Tos musės tai tik ligas nešiója. <br/>10. <span class="explanation">kęsti, pakelti: </span> Jisai. nešiojo ligas mūsų ant savęs. Idant jūs nusidėjimą susirinkimo nešiotumbit. Idant mūsų griekus ant kryžiaus nešiotų. Nešiojome sunkumą dienos ir karščio. Tenešioji kryžių savą kiekdienos. Padėk jam nešiot to kryžiaus. <br/>11. <span class="explanation">barti, plūsti: </span> Boba kad ėmė diedą nešiót, kad ėmė, tai diedas led smuko pro duris. <br/>12. <span class="explanation">pleventi, skraidyti (viršum ko): </span> Dvasia. nešiojos ant vandenų. <br/><b> ant dantų̃ nešióti</b>. <span class="explanation">išjuokti, pašiepti: </span> Ant dantų̃ teip visi ir nešiója. <br/><b>gaideliù (vãnago) nešióti</b>. <span class="explanation">ant pečių užsisodinus, nešioti (vaiką): </span> Nešiók vaiką vãnago, tai visą dieną juoksis. <br/><b>gaidukùs nešióti</b> <span class="explanation">skundinėti, pranešinėti: </span> Sužinos ką, ir tuoj gaidukùs nešiója. <br/><b>kiaurų̃ púodų (kiáuru púodu</b>, <br/><b>krõmo, </b><br/><b>kromeliù</b>, </b><br/><b>krõmais</b></b>) <br/><b>nešióti</b>. <span class="explanation">ant nugaros, ant kukurų užsidėjus, nešioti (vaiką): </span> Nešiójo, nešiójo krõmo po gryčią, čiut neužkratė. Paprato, tai dabar ir nešiók tu jį krõmo. Nenešiók vaiko kromeliù: galia aukštynelkas atvirsti. <br/><b>kirveliùs nešióti</b> <span class="explanation">pabėgti, neišbuvus, kiek sutarta: </span> Lazdų tau per šonus duot, tai žinosi, kaip kirvelius nešioti! <br/><b>liežuviùs (pletkùs</b>. <br/><b>šą́šlavas) nešióti</b> <span class="explanation">apkalbėti, šmeižti: </span> Bobų amatas liežuvius nešioti. Ką jis dirbs – liežiuviùs nešiója, apkalbinėja kitus. Nenešiók šą́šlavų. <br/><b>širdyjè nešióti [s] </b> <span class="explanation">nuolat prisiminti, neužmiršti: </span> Tuos žodžius tegul jis nešioja širdy. Tą kraštą širdyje nešiojuos dienas ir nemigo naktis. Tu, kuris praeitį širdy nešioji, geriau žinai prūsų likimą. <br/><b>apnešióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">visiems nunešti, paduoti: </span> Apnešiók visiems pusdienį. Kur jas. visas sykiu apnešiósi! Visus apnešiója, visiem duoda cukierkų. | Aš esu kokį pusantro šimto vaikų apnešiójusi <span class="explanation"> (priėmusi kaip pribuvėja) </span>. <br/>2. <span class="explanation">kiek padėvėti: </span> Kad teip gautum nors apnešiótą drabužėlį, pigiau būtų. Gal ką turėsi apnešióto, tai parvežk. Andarokas apnešiótas, tasmelėm apvedžiotas. Apsnešios, bus bjauresnis až naminį. <br/>3. <span class="explanation">aplinkui paskleisti, išpasakoti: </span> Mano anyta išsižiojus, aplink kalbas apnešiójus. Tą žinią greit apnešiojo žmonėms. <br/><b>atnešióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nuolat atnešti: </span> Kožną vakarą liuob kiaulėms kinio atnešiós. <br/>2. <span class="explanation">baigti dėvėti, vilkėti: </span> Ar jau atnešiójai gedulą? Ko nebenešioji karolių? Mano jau atnešiótos dienos <span class="explanation"> (esu sena) </span>. <span class="explanation">tam tikrą laiką nešioti, dėvėti: </span> Tu pirktiniu rūbu tiek neatnešiósi, kiek namie austu. <br/>3. <span class="explanation">tiek pat panešioti, išdėvėti: </span> Žiūrėk, aš tau juos kai pataisysiu, tai tu da naujus batus atnešiosi. <br/>4. <span class="explanation">perdavinėti, perteikti: </span> Angelai. maldas. atnešioja ir afieravoja Viešpati. <br/><b>danešióti</b>. <span class="explanation">reikiamą laiką išnešioti (vaisių): </span> Nedanešiotas, ne laiku gimęs. <br/><b>įnešióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">dažnai, per kelis kartus įnešti: </span> Innešiojai karūną. ing Rymo pilis. <br/>2. <span class="explanation">dėvint, vilkint sutepti, įjuodinti: </span> Marškiniai įnešióti, neplauti, įskandę. Vyrai marškinius tep įnešiója, kad negali išgrumdyti nė su kliurke. Tie vaikai tai baisiai įnešioja drapanas. Durpas kasant marškiniai labai įsinešiója. <br/>3. <span class="explanation">paskleisti: </span> Nebijodamies įnešiot ing pasaulį ižg naujo anų sektų, seniai paskandintų. <br/><b>išnešióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">po vieną, po truputį išnešti, išgabenti: </span> Vyras vežimu tiek iš namų neišveža, kiek žmona gali išnešioti. Ar vilkai juos taip išnešiojo iš alinės? Išnešiojamoji prekyba. Kad tavo kaulus šunys išnešiotų!. Susarmatyta katė išsinešiójo savo kačiukus iš pirkios daržinėn. <span class="explanation">išbarstyti nešiojant: </span> Dabar karalius liepė kumelei po visą svietą išnešioti jos kaulus. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką nešioti, gabenti: </span> Penkiolika metų išnešiojau knygas. <br/>3. <span class="explanation">vaikščiojant laikyti su savimi: </span> Muni išnešiojo po viešnių darželį. Ne kartą jis sirgdavo, bet visas ligas ant kojų išnešiodavo <span class="explanation"> (vaikščiodamas prasirgdavo) </span>. Išsinešiójau lig vakaro indėlį nesuvalgęs. <span class="explanation">išlaikyti savyje, išpuoselėti: </span> Kiek jau žemė išnešiojo genijų! Supratau, kad jo tada pasakyti žodžiai buvo perjausti, pergyventi, išnešioti giliai širdyje. Dievas davė – išnešiojo vainiką. Neišnešiójo panystės <span class="explanation"> (neteko skaistybės) </span>. <br/>4. <span class="explanation">nešiojant užauginti: </span> </span> Tos rankos išnešiojo septynis vaikus. Lietuvėle mano, motynėle mano, tu užugdei mane jauną, meiliai išnešiojai. Mane jauną užauginai, an rankelių išnešiojai. Užaugino mane motinėlė, išnešiojo an baltų rankelių. <br/>5. <span class="explanation">savo judėjimo jėga išsklaidyti: </span> Vėjas išnešiójo gaisrą į visas puses. Trobas kaip vėjas išnešiójo <span class="explanation"> (apleistos trobos buvo išgriautos) </span>. Kraujas išnešioja po organizmą maisto medžiagas. Krito bomba, po ranką, po koją išnešiójo <span class="explanation"> (išdraskė) </span>. Girto keiksmus vėjas išnešioja. Kad tau, jaunas bernužėli, vėjai išnešiotų. Visa anoji pompa aukso ir sidabro. pabyra ir, ing dulkes apgrįžus, nuog vėjo ižnešiójas. <br/>6. <span class="explanation">išsidalyti, išsiskirstyti: </span> Parėžiais buvo, išsinešiójo į kalionijas. <br/>7. <span class="explanation">pasičiupti, išgrobstyti: </span> Kad naktį neišnešiotų tų knygų. Sakyk, kas tuos audeklus išnešiój [o]. Vienus viščiukus išnešiójo vanagai, kiti patys nugurdo. Pas mus sunku vištas laikyt – lapės išnešiója. Grūdus žiurkės išėdė, išnešiójo. Jaunimėlis kaip sustojo, po šaknelei išnešiójo. Išnešiójo <span class="explanation"> (greit išpirko, išgraibstė) </span> kap upė šapus. Abejojo, kol bėdos turtus išnešiojo. Kad jus vanagai išnešiotų! <br/>8. <span class="explanation">būti nėščiai reikiamą laiką: </span> Patelė, mėnesį vaisių išnešiojusi, gimdo. Neišnešiotas naujagimis. <br/>9. <span class="explanation">dėvint, avint padaryti platesnį, ištampyti: </span> Išnešiojo kojines, pasidarė didelės. Kad naujos šliurės, tai mažos, bet mažu išsinešiõs. <span class="explanation">nešiojant (avalynę) padaryti tam tikro pavidalo: </span> Jis man taip čeverykas išnešiójo ant vienos pusės, kad nė apsiaut nebegaliu. Kad tik tiesiai išsinešiõs, bus gražios naginėlės. <br/>10. <span class="explanation">nunešioti, nudėvėti: </span> Išnešiótos drapanos. Tie kaip sena drapana išnešiota sunyksta. Išsinešiojo jau ir peredai, ne tik padai. <br/>11. <span class="explanation">nešioti, dėvėti tam tikrą laiką: </span> Kaliošų neišnešiójo žiemõs. Tą eilutę išnešiójau penkis metus. Vainikėlio neataduosiu, liki smerčiai išnešiósiu. Brangus mano vainikėlis, gražiai išnešiotas. <br/>12. <span class="explanation">paskleisti, išplatinti: </span> O ką akys pamato, liežuviai išnešioja po visas apylinkes. Išnešios jin dabar po visą svietą tą žinią. Kad šeimyna dažinotų, po susiedus išnešiotų. Naujiena pateko į laikraščius, o laikraščiai jau išnešiojo po Londoną. | Anas serga išnešiojama <span class="explanation"> (limpama) </span> liga. <br/><b> ant visų̃ šónų (pùsių) išnešióti</b> <span class="explanation">labai išbarti: </span> Kap pagavau vagiant, tai išnešiójau aš jį an visų̃ šónų. Kap parvažiav [o] namo piktas, tai išnešioj [o] anas mane an visų šonų. An visų̃ pùsių išnešiójo. <br/><b>liežuviùs išnešióti</b> <span class="explanation">platinti paskalas: </span> Bobelės, bobelės, jūs labai praverat liežùviams išnešióti. <br/><b>nagomìs (ant nagų̃) išnešióti</b> <span class="explanation">ištrypti, išmindžioti, išniokoti: </span> Ai tu vilke pilke, tu keturiakoji, kam tu mano rūteles nagom išnešiojai! Gaidys rūtas iškapojo, ant nagelių išnešiojo. <br/><b>paišnešióti</b>. <span class="explanation">savo judėjimo jėga daug išnešioti: </span> Dideli pavandenai paišnešiój [o] bulbes. <br/><b>nunešióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">po truputį, po dalį nunešti: </span> Žiūrėk, kiek nunešiójau <span class="explanation">malkų (po truputį nuimliojau nuo krūvos) </span>. Iš čia ten nunešiójau. <br/>2. <span class="explanation">savo judėjimo jėga po kiek nupūsti, nuplauti: </span> Iš vakaro buvo vėjas, sniegą nunešiójo [nuo kelio]. Vyras. greit pakilo aukštyn sukeldamas tokį viesulą, kad visiems net kepures nuo galvų nunešiojo. Nunešiós malūnus, kaip užkils upės. <br/>3. <span class="explanation">sudėvėti: </span> Nunešiótas drabužis nėkam nebdera. Jau gatavai nunešiójau drabužius, reiks naujus taisytis. Nunešiójau žemėn visus raiščius. Kurpes nunešioti. Kas tavo nunešióta, man atiduosi. Gražus, ligi nusnešioja. Jau tavieji rūbai visiškai nusinešiójo, reikia naujų. Tokia puiki gelumbė buvo, o kai nusinešiójo, visai nebėra ko žiūrėti. Tavo kepurė labai nusnešiojus. <span class="explanation">baigti dėvėti: </span> Autūse <span class="explanation"> (autams vartodami) </span> nunešiojom sijonus senos gadynės. <br/>3. <span class="explanation">nešiojant padaryti tam tikro pavidalo: </span> Vienas batas šleivai nunešiótas. Kulnai tai man vis šonan nusinešiója. <br/><b>panešióti</b></b></b><br/>1. <span class="explanation">kurį laiką, kiek nešioti: </span> Poni Zosę vedėsi pirkiniams panešioti. Parėjus atleisk <span class="explanation"> (atsiųsk) </span> vaiką, koc pėdus panešiõs. <span class="explanation">kurį laiką vaikščiojant turėti, laikyti prie savęs, ant rankų: </span> Panešiójo kiek. i ažmigo. Ans yr papratęs panešiójamas, ir dabar nora. Dukrele mano, kaip tu te būsi, kas tave panešiõs? Žinoma, tokioj darbymetėj nebuvo kam tas vaikas panešiot. Gražus bernelis – ne kvietkelis, už kasų nepanešiosi. Pasinešiók ant baltu rankelių mano mažiukėlį. <br/>2. <span class="explanation">galėti nešti, pakilnoti: </span> Šačių bažninčio [je] yr trys panešiojamos klausyklos. <br/>3. <span class="explanation">išgrobti: </span> Vilke, vilke, kam tu kiaulės paršelius panešiójai? Tokia didelė lapyna, kiek viščiukų panešiója. Kad jus visus velniai panešiotų! <br/>4. <span class="explanation">kiek padėvėti, pavilkėti: </span> Panešiojo porą mėnesių ir nudrengė naujus klumpius. Jau gerokai panešiótas švarkelis. Par savo tėvelius dar pasiuliosiu, rūtų vainikėliu dar panešiósiu. Būsi, nebūsi mano mergelė, nors panešiosi aukso žiedelį. Panešiotas <span class="explanation"> (nenaujas, vartotas) </span> vežėčias turi. Pasinešiõs marškiniai, ir nebus teip kieti. Duok pasinešiót žiedą šventą dieną. <br/>5. <span class="explanation">galėti, pajėgti nešioti, dėvėti: </span> Su klumpiais nepanešió [ja] vaikai. Tu jaunas, tas klumbes nebepanešiósyt. Kai drapana veržia, tai jos nepanešiósi. <br/>6. <span class="explanation">sunešioti, sudėvėti: </span> </span> Neturiu užu ką nupirkt, o ką turėjau, panešiójau. Praėjo treji metai, ir jau visa ana tai panešiójo. <span class="explanation">susenti: </span> </span> Jau ir Ona pasinešiojus, nebe tokia graži kaip pirma. <br/>7. <span class="explanation">iškentėti, pakelti: </span> Nuog motutės likau antarų metų, daug vargo panešiójau. Visuose persekiojimuose jūsų ir priespaudose, kuriuos panešiojate. Ka galėtų kas panešióti muno vargus <span class="explanation"> (kad kas padėtų vargti) </span>. <br/><b> gaidẽliais (gaideliù</b>. <br/><b>vãnago</b>). <br/><b>panešióti</b></b></b> <span class="explanation">užsisodinus ant pečių, panešioti (vaiką). </span> <br/><b>kašẽlio (kiáuru púodu, kiaurų̃ púodų</b>. <br/><b>krõmais</b></b>. <br/><b>kromeliù</b>. <br/><b>krõmo, </b> kukurių̃ púodų) <br/><b>panešióti</b></b></b>. <span class="explanation">ant nugaros panešioti (vaiką): </span> Piemuo, būdavo, panešió [ja] tave kiáuru púodu, o paskui i siuntinė [ja] visur. Panešiók krõmo, gal nustos rėkęs. <br/><b>klùmbių nebepanešióti</b> <span class="explanation">mirti: </span> Gerk – klùmbes nebepanešiósyt. <br/><b>parnešióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">po kiek parnešti, pargabenti: </span> Po krežį, po krežį ir parnešiósi tas bulbes iš daržo. Jau būtai an pečių parsinešiójęs tas knygas. <br/>2. <span class="explanation">nudėvėti, sunešioti: </span> Jau nuplušinau botagą ir parnešiojau čebatus. Parnešiotas rūbas. Ataduok baronėlius! – Kad aš parnešiojau. Nežiūriu: tą parnešiosiu, kitas bus. Aš nuometą parnešiosiu, par metelius parnešiosiu. Aršave <span class="explanation"> (Varšuvoje) </span> skyniau, Krakave pyniau, Vilniaus mieste parnešiojau. Pas motynėlę valio [je] augo ir po jaunimėlius uliavojo, rūtų vainikėlį parnešiojo. Vainikėlį parnešiosi, nuometėlį apraudosi. Tai laimingos tos sesiulės, katros netekėjo, žilą kasą parnešiojo, vyro neturėjo. Būsi, nebūsi mano mergele, bent parnešióki aukso žiedelį. Jis parnešioto vyžo nevertas. Nusimazgoka baltas rankeles, parsinešioka aukso žiedelius. <br/><b>pérnešioti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nešiojant perkilnoti iš vienos vietos į kitą, pernešinėti: </span> Sūdus párnešiok in kitą kambarį<br/>2. <span class="explanation">išnešioti auginant: </span> Kiek naktelių miego nemiegojai, ant rankelių mane parnešiojai. <span class="explanation">kurį laiką nešioti: </span> Devynias vainas aš parnešiójau [brolelį], o šioj dešimtoj ir pakavojau. <br/>3. <span class="explanation">užsitęsus nėštumui pagimdyti po laiko: </span> Moteris gali kūdikį pernešioti arba pagimdyti prieš laiką. <br/>4. <span class="explanation">būti stipresniam, ilgiau dėvimam: </span> Mano milas visas tavo gelumbes pernešios. Dažnai lopytas ir naują pernešioja, o senas jauną pragyvena. <br/>5. <span class="explanation">labai ilgai dėvėti, avėti: </span> Būdavo, kap pasiūs sermėgą, tai nešiok pernešiók, ir galo nėra. Tu šituos čebatus nešiosi pérnešiosi ir nenuplėši. <br/>6. <span class="explanation">sunešioti, sudėvėti: </span> </span> Jau jūsų bernelis drūtai įaugęs, dešimtas žiuponelis, ir tas pernešiotas. <br/><b>pranešióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek padėvėti, pavilkėti (ppr. pirmą kartą užsivilkus): </span> Vatinį nors pranešiót užsivilktum – sudūlės bekabėdamas. Savo brangų parėdėlių pranešiot atėjau. Vainiką pyniau kas nedėlėlę, pranešiodama kas kermošėlį. Leisiu dukrelę pauliotie, žalią rūtelę pranešiotie. <br/>2. <span class="explanation">išdėvėti kurį laiką: </span> Vainikėlis ant rankelių, o bernelis ant dugnelio. Vainikėlį pranešiósiu, o bernelį pakavosiu. <br/>3. <span class="explanation">avint, dėvint padaryti minkštesnį, platesnį; ištampyti: </span> Pranešiok batelius, man spaudžia. Iš pradžios buvo ankšti kamašai, ale kaip prasinešio [ja], dideliai geri kojai. <br/>4. <span class="explanation">būti patvaresniam, ilgiau dėvimam, avimam: </span> Vyžos batus pranešiója. <br/>5. <span class="explanation">pradėvėti, praplėšti dėvint: </span> Skūros taip greit nepranešióji kaip drobę. Žalio šilko šniūraukėlę su kitais pranešiojo. <br/>6. <span class="explanation">duoti žinią, pranešinėti: </span> Kaip bus paskiaus dirbami minėtieji darbai, komitetas turi mums pranešioti. <br/><b>prinešióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daug po kiek sunešti: </span> Šmotą prinešiójo jis šio to. <br/>2. <span class="explanation">iki valios panešioti, pavarginti benešiojant: </span> Privargink [vaiką], prinešiók, gal prisnūs. Aš prisipjoviau lanko [je] šienelio, prisinešiójau plieno dalgelių. Jau prisigrėbiau lankų šienelio, prisinešiojau naujų grėblelių. Aš prisipjoviau kalne rugelių, prisinešiójau sunkių pėdelių. <br/>3. <span class="explanation">iki valios, ilgai dėvėti, vilkėti: </span> Prisinešiojau rūtų vainikėlio. <br/><b>raznešióti</b>. <br/>1. išnešioti 1: Vaikai smėlį raznešió [jo] per visą atšlaimą. O kai suskrido paukščiai tę, ėmė i raznešioj [o] tą mėsą. Buvo in vienos obelies obuolių, i tuos vaikai razsinešió [jo]. <br/>2. išnešioti 5: Vėjas lapus raznešió [jo]. <br/>3. išnešioti 12: Ubagas ir piemuo visas žinias raznešiójo. <br/><b>sunešióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">paėmus po kiek sukilnoti, sugabenti iš vienos vietos į kitą: </span> Mes jau išarpavom ir sunešiójom grūdus an klėties. Sunešiók bulbas kamaron iš vežimo. <br/>2. <span class="explanation">sudėvėti, nuplėšti: </span> Ką išgeria, suvalgo, sunešiója, tai jo. Kaip tu teip greit paltą sunešiojai! Savo padų lig smerčio nesunešiósi. Man nesgaili čebatėlių, kuriuos sunešiojau, tik man gaila tos mergelės, kurios nepaėmiau. Jau paėmė mergužėlė visą valią valelę, sunešiojo šilko skarą ir aukselio žiedelį. | Mergužėle, lelijėle, ką tu sudūmojai – kam rūtelių vainikėlį greitai sunešiójai <span class="explanation"> (netekai skaistybės) </span>. Blogas kaip sunešiotas vyžas. Suknelė prie rugių kad susnešiójo! Plienas ir tai susnešiója. <span class="explanation">susenti: </span> </span> Neturė́ [jo] šeimynos <span class="explanation"> (vaikų), </span> tai išrodo nesusinešiójus. Vargsti, tai ir susnešióji žmogus be laiko. Kur jūs tiek susinešiójot?! <br/>3. <span class="explanation">dėvint sutepti, supurvinti: </span> Taip ir sunešiójęs tus marškinius, kaip būtumi prūdą kasęs. <br/>4. <span class="explanation">po truputį surinkti, sukrauti: </span> Ką tokios bitės čia par du metu sunešiojo, tai vislab vienkartu atimk. Iš rugienų po šiaudelį susnešiojau sau lizdelį. <br/>5. <span class="explanation">nugalėti, įveikti: </span> Neik su juom galynėtis: jis tave lengvai sunešios. <br/><b> liežuviùs sunešióti; plẽpalus susinešióti</b> <span class="explanation">priliežuvauti: </span> Ji pyko an to brolio, kam jis sunešiójo liežiuviùs. Tokius liežuvius sunešiojo, kad nė kaip žmogui pasakyti. Kai plepalus kokius susinešios, tai pasižiūrėti į viena kitą negali. <br/><b>pasunešióti</b>. <span class="explanation">savo judėjimo jėga daug ko sunešti, sugabenti. </span> <br/><b>užnešióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nešant užkilnoti, užgabenti ant ko nors: </span> Užnešióti vienam visus rugius an klėties, tai tep jau ir kojas pakerta. <br/>2. <span class="explanation">nešiojant užauginti: </span> </span> Aš tuos vaikus užnešiójau, užauginau. Augin tėvas du sūneliu kaip aukso žiedeliu, užaugino, užnešiojo ant baltų rankelių. Aš tau pasikloniosiu į pačias rankeles, katros mane užnešiojo. Muni užlingavo sena matušelė, muni užnešiojo ant baltų rankelių, muni užbovijo su aukso žiedeliu. Aš užnešiota senos motynėlės, brolužių ir sesužių ir senojo tėtužio. O mano sūnelis, mano dobilėlis, o užaugintas, o užnešiótas. Aš užnešiosiu, aš užkavosiu, darbužius išmokysiu. Kokį [vaiką] užsinešiójo, tokį tura. <br/>3. <span class="explanation">dėvint, vilkint labai sutepti, įjuodinti: </span> Drapanos labai užnešiótos, sunku išmazgoti. Perkelinio daikto neišmazgosi be muilo, jei užnešiótas. Teip užnešiójo marškinius, kad dabar ir su dantim jų baltai neišvelėsi. Geriau dažniau pamainyt rūbai, kad tik teip neažsinešiótų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.