danokti

.
nókti, -sta, -o.

1. bręsti. Noksta vaisius. Neskink obuolių, tegu dar nóksta. Ak! Ir duona jau baigias, o rugiai dar nenóksta. Šiemet vasarojus greit noko, tai ir grūdai bus nedideli. Lineliai noko, laiškelis biro. Petniūnas nepasitikėjo jaunikiais ir nesiryžo imti užkurio, nors duktė noko noko, kol nepernoko ir neprarado jaunystės žavumo. Laukuose noko vasara. Jaunysta nóksta, o amžis dyla. Geras vaisius ilgai noksta.

2. būnant kurį laiką tam tikromis sąlygomis įgauti reikiamų savybių: Kietieji sūriai noksta labai ilgai.

3. netekti gaivumo, vysti: Nóko rūta, nóko mėta, nóko lelijėlė, nóko mano jaunos dienos kap žalia rūtelė. Noksta darže rožė, noksta lelijėlė, noksta mano jaunystėlė pas šelmį bernelį.

4. silpti, menkti: Krisdamas nuo stogo susìmušė ir pradėjo nuo to nokt. Jis. noks, noks be jokios ligos kaip obuolys ir nunoks. Motina tebenoko ligos patale. Šįmet tep nókstu nókstu (senstu) . Nõks nõks i nunõks (numirs) . Tiesiog noksta vaikas, taip nori į tuos mokslus.

5. kęsti alkį, badmiriauti: Nóksta vaikas be pieno šlakelio. Kad bulbų neturėtumėm, tai ir nókt priseitų. Pati ir vaikai nóksta, o anas geria. Jau tu visai baigi nókt (džiūti, liesėti), matyt, blogai šeria. Arkliai noksta lauke, naktys šaltos, reiks vest gurban. Karvės nóko be šiaudų. Anas badu nóksta. Vienur naikinte naikinamas gėrybių perteklius, o kitur žmonės badu noksta. Dirbi, kad tik badu nenókt. Pelė ant aruodo nenoks. Kas rugiapjūtėj guli, tas žiemą badu noksta.

6. minkštėti suvilgytam, pamerktam, brinkti: Suvilgiau duoną, kad nóktų. Pupos, sumerktos vandenin ant nakties, nóksta. mirkyti, brinkinti: Nóktos pupos būna minkštos.
apnókti.

1. truputį subręsti: Palinkę bąlantys rugiai svėrė žemyn apnokusias varpas.

2. apsitraukti, apmusyti, aptukti kuo: Altoriai nuo senumo apnókę, t. y. aptukę. Apnókęs stiklas. Kur gera šeimininkė, ten langai neapnokę. Mūso visi geriejai peiliai apnóko. Varinukas apnóko – buvo gražus, šviesus. Apnoko skrynios kvietkos, nubluko. Murzini tie drabužiukai, apnókę (suskretę) .

3. apipelėti: Apnókęs pienas, apmąsojęs. Sūrį apnókusį nukaišk ar nuplauk. Apmąsojęs seniau buvo, dabar jau apnoko.

4. sumenkti, suprastėti: Nė pinigų nebeliko ir pats čyst apnokau: nebepažintų manęs nė miesčionkos.

5. pasistovėti, kiek padžiūti: Padėjau lentas prieš saulę, gerai apnoko, dabar jau galėsiu ir namus apmušt. Apnokęs šienas (dar nesausas, bet jau apdžiūvęs) .
atnòkti.

1. atidrėgti, atsileisti, suminkštėti: Kad rugiai kiek atnokt, būt geriau vežt. Dar kad saulė išsišvies, tai tuoj gruntai atnõks. ir galėsim akėt. Suvilgyk, ir tuojau atnõks [duona].

2. prisibadmiriauti: Pliene (nelaisvėje) būdamas atnóko žmogus.
danókti.

1. pribręsti: Rugiai danoko.

2. susilpti, įsisirgti: Su visu jau mūs motka danokus, zara (greit) luš.
įnókti.

1. subręsti, prieiti: Kai įnõks [pomidorai],
galėste valgyt.

2. gerokai išbadėti. .
išnókti.

1. subręsti, prieiti: Obuoliai kaip reikia da neišnokę. Varpos išnókusios, ir grūdai varpose išbrendę. Jau išnokę kviečiai. Ir išnoko žalias linas. Slyvos jau išnokę. Figa neižnokusi. Aguona žydėdama kaip rožė skyleles gauna, atanka, išnokusi išbyra, vėjui papurtinus. Tos piktžolės nedygs – dar neišnokę. Jis senatvėje – subrendusi ir išnokusi dvasią asmenybė. Jam išnokusios gilės geriaus krinta, kaip man (jis turi didesnes pajamas) .

2. įgauti reikiamų savybių išbuvus tam tikromis sąlygomis: Sūrių paviršius dažomas tik tada, kai sūriai esti visiškai išnokę ir jų paviršiuje nelieka gleivių.

3. sumenkti, sublogti, nusilpti: Tai kaip tu gyvensi vienas, ką valgysi, – išnóksi viškai. Senis išnókęs kai kevalėlis. Jau išnókęs senis, nor stačią statyk žemėn.

4. išalkti: Išnókau visa diena nevalgęs. Išnókot išnókot perdien – kiek te teturėjot insidėję. Teip išnókau, kad, regis, žarna žarną ryja. Teip vėl klaidžiojo ben kelias dienas ir vėl labai išnoko, kad nė paeit nebegalėjo. Ateik nevalgęs, išeisi išnókęs [iš viešnagės]. Neišnoks pelė in aruodo. Dėl malkų – nors sudek, dėl vandens – nors prigerk, dėl duonos – nors išnok (badu padvėsk), tik nuo manęs atstok.
nunókti.

1. pribręsti, prieiti: Nunókusi gilė. Prieš saulę greit žemuogės nunoksta. Nepuolas vaisių skinti, kol jis nėra nunokęs. Rugiai jau visai geltoni, nunokę. Užaugo ir kviečiai, jau ir nunoko. Miežiai nunókę, kad nuknebusios varpos. Nunoko kanapė ant marių krantelio. Ir nunoko žalias linas. Mūs vyšnios nenunõks. Merga jau visai nunókusi (pagyvenusi) . Jau vyrai nunokę, kurių žodžiu galima pasitikėti. Matyti, jis apie viską kalba nunokusiu protu. | Nūnai jau vasara nunoko (baigiasi) . Iškris obuolys, kai nunoks. Nunokęs obuolys ir be vėjo krinta, o žalias turi būti vėjo nudaužomas.

2. nusilpti, sumenkti, sudžiūti: Nai aš nunóksiu peržiem be pieno. Sena jau buvo, nunókus, porąsyk kveptelėjo nabagė, ir gatava. Kad abi naktis nemigsi, tai visai nunóksi (nusibaigsi, išblykši) . Bobelė tep jau nunókus (pasibaigus) . Šįmet jau visai su pašaru mes nunókę (mažai turime) .

3. mirti, dvėsti (ppr. dėl prasto ar nepakankamo maisto): Žmogus iš tokio prasto valgio gali nunokt. Aš tokiuo valgymu tuoj nunókč. Nebijok, kad neprivalgei, – nenunóksi. Da žmogus, rodžias, nesenas, ale noko noko ir nunóko. Tėvelis senatve mirė, ligos daug nebuvo, teip nunoko, i gan. Jau mudu abu nokstam, kaži katras greičiau nunóksim (mirsim pasenę) . Sako, anas badu nunokęs, ne liga miręs. Jei nenunóksiu badu, sugrįšiu. Pelė ant aruodo niekada nenunóko, nenunóksiu ir aš. Tai tu dar ant duonos bakano nunoktum.
panókti.

1. truputį pabręsti, pasirpti: Neskinkit obuolių, tegu da jie panóksta. Kai obuoliai panóksta, ir ašiai inkandu. Jis jau panókęs (pagyvenęs) vyras ir dar nevedęs.

2. padžiūti: Šienas perdien gerai panóko. Tegul panoksta in pečiaus parnakt.

3. paalkti, pabadauti: Nevalgęs pabuvau, tai gerokai panókau. Panokai ko ne dvejus metus, da dabar negali atsgaut. Nieko nepadarysi, kad trupučiuką panóksi. Kai panoks [kiaulės],
tai ir neužbertą ris.
pérnokti.

1. per daug nunokti, perbręsti, persirpti: Ir avižos, kai pérnoksta, byra. Pupos pérnokusios, o žirniai jau susiraukia. Pernokusios vyšnios. Sveikas, nepernokusias slyvas nuplauti, sudėti į stiklainį, užpilti atvėsintu marinatu. Saliamutė pernoko belaukdama [vedybų]; tik ir taiko iš namų ištrūkt, šliaukstosi kur diena, kur naktis.

2. peralkti: Augustinas pérnoks – valgyt nieko neinsdėjo. Kad pérnokau, net vidurius pritraukė. Pérnokęs šunį neluptą prarytum.
pranókti. pradžiūti: Tos drapanos gal dar pranõks lig vakaro.
prinókti.

1. pribręsti, prieiti: Saldiejie obuoliai jau greit prinõks. Riešutai prinókę gvilbsta. Rugiai jau visai prinóko. Už lango varpas lenks kviečiai prinokę. Kurgi, avižos jau seniai buvo prinokę, ė anys vis nepjovė. Nespėjo uogos prinókti, o jau piemenys išskynė. Be laiko juos. nuplėšioja neprinókusius. Ta sėkla išdygs, užaugs, ir prinoks linai. Prinoko lineliai, geltoni grūdeliai ant marių krantelio. Žmogus juk kapams prinokęs vis pilnai. Kap prinoks, tai višta ir pati eis dėt. Spuogeliai buvo prinokę (ištvinkę) . Laikas buvo prinokęs, proga prielanki. Ji išdės tėvui viską, kas prinoko jos širdyje klausant nuolatinių jo ujimų, grasinimų ir keiksmų. Aš atsiteisiu tau, kaip atsiteisia prinokus meilei virpanti širdis. Laisvei reikia priaugti, prinokti.

2. įgauti reikiamų savybių būnant tam tikromis sąlygomis: Kai lietus, anys. pakloti greičiau prinoksta ir išbąla.

3. prialkti: Prinókai tu nuo ryto nevalgęs. Pernai bulbės nederėjo, tai prinókom peržiem tik su zacirka. Prinókstat, prinókstat, vaikeliai, tame mieste, tai nors dabar valgykit. Teip prinokęs arklys: kai padaviau šieno, tai baisus rijimas.
sunókti.

1. pribręsti, išsirpti: Kai sunoksta laukiniai obuoliai, esti skanesni valgyt. Ir sunoko obuolėliai vis raudonai, vis raudonai. Jau javai sunókę, t. y. suaugę. Rugiai jau sunóko, reiks jau juos pjauti. Smegeninių žirnių ankštys skinamos, kai grūdai esti dideli, bet dar nesunokę. Kopūstų galvos turi būti gerai sunokusios, kietos ir sveikos, neapgadintos kenkėjų. Tę tu rasi tokią žolę, žaliais lapais sužėlusią, juodom uogom sunokusią. Kur sunokèsnė [braškė],
tai ir pūva. Būna ir sunokesnių̃ aviečių, ale nėr kada jų sunokyt. Buvo sunokusios panelės ir tuoj vedamos. Bus jie ten, kai ant beržų vyšnios sunoks (niekados nebus) . Gražūs kaip nunokę kviečiai.

2. suvysti: Sunókęs obuolys (nepriėjęs, žievė susitraukusi) . Svogūnai sunoksta, ir niekas iš jų neišeina. Tie burokėliai iš pagadų nokę sunókę.

3. susilpti, sumenkti, sulysti: Kai čia atėjo, kap siūlas sunóko. Jau mano tėvai visai sunóko (suseno) . Senis – sunokęs kaip obuolys, vos kojas bepanešąs. Seneliai ir bobutės jau seniai džiovino savo sunokusius kaulus ant krosnies, bijodami nosis iškišti laukan.

4. suminkštėti. Jau duona sunóko.
užnókti.

1. susilpti, sulysti dėl išbadėjimo: Ažnóks vaikas be lašinio. Kol (kodėl) tu taip ilgai nevalgei – ažnóksi! Ir tu nepavežtum, kad teip būtum užnókęs kaip tavo kumelė. Ažnókę paršai.

2. mirti iš bado: Suk taũ velniai, užnóksiu, bet jau tavęs neprašysiu!

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>nókti, </b>-sta, -o. <br/>1. <span class="explanation">bręsti</span>. Noksta vaisius. Neskink obuolių, tegu dar nóksta. Ak! Ir duona jau baigias, o rugiai dar nenóksta. Šiemet vasarojus greit noko, tai ir grūdai bus nedideli. Lineliai noko, laiškelis biro. Petniūnas nepasitikėjo jaunikiais ir nesiryžo imti užkurio, nors duktė noko noko, kol nepernoko ir neprarado jaunystės žavumo. Laukuose noko vasara. Jaunysta nóksta, o amžis dyla. Geras vaisius ilgai noksta. <br/>2. <span class="explanation">būnant kurį laiką tam tikromis sąlygomis įgauti reikiamų savybių: </span> Kietieji sūriai noksta labai ilgai. <br/>3. <span class="explanation">netekti gaivumo, vysti: </span> Nóko rūta, nóko mėta, nóko lelijėlė, nóko mano jaunos dienos kap žalia rūtelė. Noksta darže rožė, noksta lelijėlė, noksta mano jaunystėlė pas šelmį bernelį. <br/>4. <span class="explanation">silpti, menkti: </span> Krisdamas nuo stogo susìmušė ir pradėjo nuo to nokt. Jis. noks, noks be jokios ligos kaip obuolys ir nunoks. Motina tebenoko ligos patale. Šįmet tep nókstu nókstu <span class="explanation"> (senstu) </span>. Nõks nõks i nunõks <span class="explanation"> (numirs) </span>. Tiesiog noksta vaikas, taip nori į tuos mokslus. <br/>5. <span class="explanation">kęsti alkį, badmiriauti: </span> Nóksta vaikas be pieno šlakelio. Kad bulbų neturėtumėm, tai ir nókt priseitų. Pati ir vaikai nóksta, o anas geria. Jau tu visai baigi nókt <span class="explanation"> (džiūti, liesėti), </span> matyt, blogai šeria. Arkliai noksta lauke, naktys šaltos, reiks vest gurban. Karvės nóko be šiaudų. Anas badu nóksta. Vienur naikinte naikinamas gėrybių perteklius, o kitur žmonės badu noksta. Dirbi, kad tik badu nenókt. Pelė ant aruodo nenoks. Kas rugiapjūtėj guli, tas žiemą badu noksta. <br/>6. <span class="explanation">minkštėti suvilgytam, pamerktam, brinkti: </span> Suvilgiau duoną, kad nóktų. Pupos, sumerktos vandenin ant nakties, nóksta. <span class="explanation">mirkyti, brinkinti: </span> Nóktos pupos būna minkštos. <br/><b>apnókti</b>. <br/>1. <span class="explanation">truputį subręsti: </span> Palinkę bąlantys rugiai svėrė žemyn apnokusias varpas. <br/>2. <span class="explanation">apsitraukti, apmusyti, aptukti kuo: </span> Altoriai nuo senumo apnókę, t. y. aptukę. Apnókęs stiklas. Kur gera šeimininkė, ten langai neapnokę. Mūso visi geriejai peiliai apnóko. Varinukas apnóko – buvo gražus, šviesus. Apnoko skrynios kvietkos, nubluko. Murzini tie drabužiukai, apnókę <span class="explanation"> (suskretę) </span>. <br/>3. <span class="explanation">apipelėti: </span> Apnókęs pienas, apmąsojęs. Sūrį apnókusį nukaišk ar nuplauk. Apmąsojęs seniau buvo, dabar jau apnoko. <br/>4. <span class="explanation">sumenkti, suprastėti: </span> Nė pinigų nebeliko ir pats čyst apnokau: nebepažintų manęs nė miesčionkos. <br/>5. <span class="explanation">pasistovėti, kiek padžiūti: </span> Padėjau lentas prieš saulę, gerai apnoko, dabar jau galėsiu ir namus apmušt. Apnokęs šienas <span class="explanation"> (dar nesausas, bet jau apdžiūvęs) </span>. <br/><b>atnòkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atidrėgti, atsileisti, suminkštėti: </span> Kad rugiai kiek atnokt, būt geriau vežt. Dar kad saulė išsišvies, tai tuoj gruntai atnõks. ir galėsim akėt. Suvilgyk, ir tuojau atnõks [duona]. <br/>2. <span class="explanation">prisibadmiriauti: </span> Pliene <span class="explanation"> (nelaisvėje) </span> būdamas atnóko žmogus. <br/><b>danókti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pribręsti: </span> Rugiai danoko. <br/>2. <span class="explanation">susilpti, įsisirgti: </span> Su visu jau mūs motka danokus, zara <span class="explanation"> (greit) </span> luš. <br/><b>įnókti</b>. <br/>1. <span class="explanation">subręsti, prieiti: </span> </span> Kai įnõks [pomidorai], galėste valgyt. <br/>2. <span class="explanation">gerokai išbadėti. </span>. <br/><b>išnókti</b>. <br/>1. <span class="explanation">subręsti, prieiti: </span> </span> Obuoliai kaip reikia da neišnokę. Varpos išnókusios, ir grūdai varpose išbrendę. Jau išnokę kviečiai. Ir išnoko žalias linas. Slyvos jau išnokę. Figa neižnokusi. Aguona žydėdama kaip rožė skyleles gauna, atanka, išnokusi išbyra, vėjui papurtinus. Tos piktžolės nedygs – dar neišnokę. Jis senatvėje – subrendusi ir išnokusi dvasią asmenybė. Jam išnokusios gilės geriaus krinta, kaip man <span class="explanation"> (jis turi didesnes pajamas) </span>. <br/>2. <span class="explanation">įgauti reikiamų savybių išbuvus tam tikromis sąlygomis: </span> Sūrių paviršius dažomas tik tada, kai sūriai esti visiškai išnokę ir jų paviršiuje nelieka gleivių. <br/>3. <span class="explanation">sumenkti, sublogti, nusilpti: </span> Tai kaip tu gyvensi vienas, ką valgysi, – išnóksi viškai. Senis išnókęs kai kevalėlis. Jau išnókęs senis, nor stačią statyk žemėn. <br/>4. <span class="explanation">išalkti: </span> Išnókau visa diena nevalgęs. Išnókot išnókot perdien – kiek te teturėjot insidėję. Teip išnókau, kad, regis, žarna žarną ryja. Teip vėl klaidžiojo ben kelias dienas ir vėl labai išnoko, kad nė paeit nebegalėjo. Ateik nevalgęs, išeisi išnókęs [iš viešnagės]. Neišnoks pelė in aruodo. Dėl malkų – nors sudek, dėl vandens – nors prigerk, dėl duonos – nors išnok <span class="explanation"> (badu padvėsk), </span> tik nuo manęs atstok. <br/><b>nunókti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pribręsti, prieiti: </span> </span> Nunókusi gilė. Prieš saulę greit žemuogės nunoksta. Nepuolas vaisių skinti, kol jis nėra nunokęs. Rugiai jau visai geltoni, nunokę. Užaugo ir kviečiai, jau ir nunoko. Miežiai nunókę, kad nuknebusios varpos. Nunoko kanapė ant marių krantelio. Ir nunoko žalias linas. Mūs vyšnios nenunõks. Merga jau visai nunókusi <span class="explanation"> (pagyvenusi) </span>. Jau vyrai nunokę, kurių žodžiu galima pasitikėti. Matyti, jis apie viską kalba nunokusiu protu. | Nūnai jau vasara nunoko <span class="explanation"> (baigiasi) </span>. Iškris obuolys, kai nunoks. Nunokęs obuolys ir be vėjo krinta, o žalias turi būti vėjo nudaužomas. <br/>2. <span class="explanation">nusilpti, sumenkti, sudžiūti: </span> Nai aš nunóksiu peržiem be pieno. Sena jau buvo, nunókus, porąsyk kveptelėjo nabagė, ir gatava. Kad abi naktis nemigsi, tai visai nunóksi <span class="explanation"> (nusibaigsi, išblykši) </span>. Bobelė tep jau nunókus <span class="explanation"> (pasibaigus) </span>. Šįmet jau visai su pašaru mes nunókę <span class="explanation"> (mažai turime) </span>. <br/>3. <span class="explanation">mirti, dvėsti (ppr. dėl prasto ar nepakankamo maisto): </span> Žmogus iš tokio prasto valgio gali nunokt. Aš tokiuo valgymu tuoj nunókč. Nebijok, kad neprivalgei, – nenunóksi. Da žmogus, rodžias, nesenas, ale noko noko ir nunóko. Tėvelis senatve mirė, ligos daug nebuvo, teip nunoko, i gan. Jau mudu abu nokstam, kaži katras greičiau nunóksim <span class="explanation"> (mirsim pasenę) </span>. Sako, anas badu nunokęs, ne liga miręs. Jei nenunóksiu badu, sugrįšiu. Pelė ant aruodo niekada nenunóko, nenunóksiu ir aš. Tai tu dar ant duonos bakano nunoktum. <br/><b>panókti</b>. <br/>1. <span class="explanation">truputį pabręsti, pasirpti: </span> Neskinkit obuolių, tegu da jie panóksta. Kai obuoliai panóksta, ir ašiai inkandu. Jis jau panókęs <span class="explanation"> (pagyvenęs) </span> vyras ir dar nevedęs. <br/>2. <span class="explanation">padžiūti: </span> Šienas perdien gerai panóko. Tegul panoksta in pečiaus parnakt. <br/>3. <span class="explanation">paalkti, pabadauti: </span> Nevalgęs pabuvau, tai gerokai panókau. Panokai ko ne dvejus metus, da dabar negali atsgaut. Nieko nepadarysi, kad trupučiuką panóksi. Kai panoks [kiaulės], tai ir neužbertą ris. <br/><b>pérnokti</b>. <br/>1. <span class="explanation">per daug nunokti, perbręsti, persirpti: </span> Ir avižos, kai pérnoksta, byra. Pupos pérnokusios, o žirniai jau susiraukia. Pernokusios vyšnios. Sveikas, nepernokusias slyvas nuplauti, sudėti į stiklainį, užpilti atvėsintu marinatu. Saliamutė pernoko belaukdama [vedybų]; tik ir taiko iš namų ištrūkt, šliaukstosi kur diena, kur naktis. <br/>2. <span class="explanation">peralkti: </span> Augustinas pérnoks – valgyt nieko neinsdėjo. Kad pérnokau, net vidurius pritraukė. Pérnokęs šunį neluptą prarytum. <br/><b>pranókti</b>. <span class="explanation">pradžiūti: </span> Tos drapanos gal dar pranõks lig vakaro. <br/><b>prinókti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pribręsti, prieiti: </span> </span> Saldiejie obuoliai jau greit prinõks. Riešutai prinókę gvilbsta. Rugiai jau visai prinóko. Už lango varpas lenks kviečiai prinokę. Kurgi, avižos jau seniai buvo prinokę, ė anys vis nepjovė. Nespėjo uogos prinókti, o jau piemenys išskynė. Be laiko juos. nuplėšioja neprinókusius. Ta sėkla išdygs, užaugs, ir prinoks linai. Prinoko lineliai, geltoni grūdeliai ant marių krantelio. Žmogus juk kapams prinokęs vis pilnai. Kap prinoks, tai višta ir pati eis dėt. Spuogeliai buvo prinokę <span class="explanation"> (ištvinkę) </span>. Laikas buvo prinokęs, proga prielanki. Ji išdės tėvui viską, kas prinoko jos širdyje klausant nuolatinių jo ujimų, grasinimų ir keiksmų. Aš atsiteisiu tau, kaip atsiteisia prinokus meilei virpanti širdis. Laisvei reikia priaugti, prinokti. <br/>2. <span class="explanation">įgauti reikiamų savybių būnant tam tikromis sąlygomis: </span> Kai lietus, anys. pakloti greičiau prinoksta ir išbąla. <br/>3. <span class="explanation">prialkti: </span> Prinókai tu nuo ryto nevalgęs. Pernai bulbės nederėjo, tai prinókom peržiem tik su zacirka. Prinókstat, prinókstat, vaikeliai, tame mieste, tai nors dabar valgykit. Teip prinokęs arklys: kai padaviau šieno, tai baisus rijimas. <br/><b>sunókti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pribręsti, išsirpti: </span> Kai sunoksta laukiniai obuoliai, esti skanesni valgyt. Ir sunoko obuolėliai vis raudonai, vis raudonai. Jau javai sunókę, t. y. suaugę. Rugiai jau sunóko, reiks jau juos pjauti. Smegeninių žirnių ankštys skinamos, kai grūdai esti dideli, bet dar nesunokę. Kopūstų galvos turi būti gerai sunokusios, kietos ir sveikos, neapgadintos kenkėjų. Tę tu rasi tokią žolę, žaliais lapais sužėlusią, juodom uogom sunokusią. Kur sunokèsnė [braškė], tai ir pūva. Būna ir sunokesnių̃ aviečių, ale nėr kada jų sunokyt. Buvo sunokusios panelės ir tuoj vedamos. Bus jie ten, kai ant beržų vyšnios sunoks <span class="explanation"> (niekados nebus) </span>. Gražūs kaip nunokę kviečiai. <br/>2. <span class="explanation">suvysti: </span> Sunókęs obuolys <span class="explanation"> (nepriėjęs, žievė susitraukusi) </span>. Svogūnai sunoksta, ir niekas iš jų neišeina. Tie burokėliai iš pagadų nokę sunókę. <br/>3. <span class="explanation">susilpti, sumenkti, sulysti: </span> Kai čia atėjo, kap siūlas sunóko. Jau mano tėvai visai sunóko <span class="explanation"> (suseno) </span>. Senis – sunokęs kaip obuolys, vos kojas bepanešąs. Seneliai ir bobutės jau seniai džiovino savo sunokusius kaulus ant krosnies, bijodami nosis iškišti laukan. <br/>4. <span class="explanation">suminkštėti</span>. Jau duona sunóko. <br/><b>užnókti</b>. <br/>1. <span class="explanation">susilpti, sulysti dėl išbadėjimo: </span> Ažnóks vaikas be lašinio. Kol <span class="explanation"> (kodėl) </span> tu taip ilgai nevalgei – ažnóksi! Ir tu nepavežtum, kad teip būtum užnókęs kaip tavo kumelė. Ažnókę paršai. <br/>2. <span class="explanation">mirti iš bado: </span> Suk taũ velniai, užnóksiu, bet jau tavęs neprašysiu!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.