pãsakoti, -oja, -ojo. pasakóti, -ója, -ójo
1. apsakyti kokį įvykį, atsitikimą: Ir verkdama ėmė pasakoti šios dienos atsitikimą. Tikrą teisybę pãsakoja tas senis. Stengsiuos pasakoti tai, ką savo akimis esu matęs ir savo ausimis girdėjęs. Nebūtus daiktus pasakoja. Žmonys pasakoja Dagį vakar Skuode prisigėrus. Bočius pãsako [ja],
ka velnias piningų prašė. Tą patį pãsako [ja]. Duoda stuomenį, lei tik nepãsako [ja]. Aš nemaluoju, juk sakau, kad pats savo žodžiais pasakojo. Kai pradėjo pasakót, tik klausyk. Kap duos pãsakoti, – kap iš kokio rašto! Pãsako [jo] pãsako [jo] ir neišpasako [jo] gerai. Kap jis ima pãsakot, tai juokai net. Jis pãsakoja pasakas. Pasakas, būdavo, pãsakojam, dainas dainuojam. Ožkabaliuos Bradūnienė gerai pãsakoja (moka pasakoti; moka daug pasakų) . Pãsakoja kur koja, kur ranka (nenuosekliai) . Tik, žiūrėkit, niekam apie tai nepasakokit! Vaikai nor atrasti kningose daiktus ir kitims pasakotinus. Gyvuliai, žvėrys ir paukščiai dažni visoje lietuvių pasakojamojoje tautosakoje. Poema – tai didesnės apimties eiliuotas pasakojamasis kūrinys. Pãsakojamoji, arba netiesioginė, kalba. Lapė lo [ja] – pati save pãsako [ja] (iš kalbos galima spręsti, kas esi) . Šuo lo [ja] – pats save pãsako [ja]. Susiūtas, bet ne drabužis; su lapais, bet ne medis; ne žmogus, o viską pasakoja. Pasakojosi savo sapnus. Sugebėjo pasakoties, kiek kame kentėjęs. Apie save jis nieko nesipasakojo, bet apie Aldoną klausinėjo daug. Susirinko sykį jauni vyrai nedėlios vakarą ir pasakojas viens kitam pasakas.
2. kalbėti, šnekėti: Regėt, liudskas žmogus – pãsakoja ir pãsakoja. Pãsako [ja],
kad pri mūsų yr vilkas. Nedainuoja, tik taip visi pasakojas, juokauja. Jis tik išgirdo jiedvi besipasakojant. Aš nemoku su juoj pãsakotis gudiškai.
apipãsakoti
1. apsakyti kokį įvykį, atsitikimą, papasakoti: Sesuo verkdama apipasakojo jam viską. Tu negirdėjai, ką jis Nariui padarė? Man vakar bobutė apipasakojo. Sesuo apipasakojo brolienei, jog Zakaras tyčiomis girdo Tupikį. Apipãsakojo, kur grūdai, kur lašiniai. Jau tau daug ką kas apipãsakojęs yr. Apipãsakosu aplink tas laumes. Iš ryto sugrįšiu ir užbėgsiu pas tave apipasakoti. Aš tau viską smulkiai apipãsakosiu. Aš pasakočiau pusę metų – neapipãsakočiau apie savo gyvenimą. Šis jam apipasakojo, kad tiek ir tiek metų tarnavęs karaliui. | Senoviškos giesmės, raudos, pasakos senovės, kuriose veikalai mūsų tėvų apipasakojami buvo. Apsipasakojo Zosikei visą savo gyvenimą mieste. Aš tiek sykių apsipasakojau savo novelėse, kad nebežinočiau, ką ir besakyti. Ans, kaip jau apsižanijo, tujau viską apsipasakojo savo pačiai.
2. apibūdinti, aptarti, nusakyti: Jie kalbėjo tarp savęs fleitos garsais, kuriuos pamėgdžiot ir apipasakot jaučiuosi nemokąs. Pasisveikinęs Petras mėgino pusiau juokais apipasakoti pažintį su Skeivalu, tačiau tai jam sunkiai vyko. Išlipo tokia graži pana, kad nė misle apmislyt, nė žodžiu apsakyt, nė pasaka apipasakoti.
atpãsakoti.
1. savais žodžiais papasakoti: Ką skaitęs, moka atpãsakoti. Iš tų [knygų] naudingiausius daiktus broliams lietuvininkams. atpasakoti apsiėmiau. Parokuoji i tuojau teip gal atpasakoti. Labai naudinga perskaitytą pamoką sau pačiam atsipasakoti.
2. viską papasakoti, pasakyti: Radijas savo atpãsakoja ir nutyla.
3. šnekėti prieš (nesutinkant), atsikalbėti: Neatsipasakok, bet gausi par zūbus! Jei mes tik būtum atsipasakoję, pasvarę (pasiginčiję) , tai būt įpylę.
dapãsakoti.
1. baigti pasakoti: Na, tai dapasakok [pasakos pagyną].
2. pripasakoti: Ot dapãsakojo jai ana!
įpãsakoti
1. mokėti gerai, gražiai, įtikinamai pasakoti: Ot jų senukas tai įpãsakodavo! Ir įpãsakoja gi senis, nors trūk juokais!
2. įsileisti pasakoti, įsikalbėti: Kad įsipãsakojo išgėręs, tai tik spėk klausyt!
3. išpasakoti, papasakoti: Aš jau tiek neįpãsakoju, ką jis man blogo padarė. Įpãsakojo, įskundė, i paėmė (suėmė) .
4. nusakyti, išaiškinti: Aš jai įpãsakojau kelią, tai ras. Inpãsakot žmogu [i] negali [kelio]. Neįpãsakojau [vaikams],
i priskynė ne šio, ne to. Įpasakojo, kaip ir kokiais tramvajais važiuoti.
5. įkalbėti, įteigti, įtikinti: Važiuosiu į turgų, kad teip įpasakojai, agurkų pirkti. Ka pradeda pasakoti, i įpasako [ja]. Veltui jis stengiasi įpasakoti savo sąžinei, kad ne jis uždegęs sodybą. Didelį jau neįbaidysi! – Įbaidysi, iš vaikų dienų ka būs įpãsakotas (įbaugintas, primokytas) .
6. įsakyti: Man pačiai įpasakojo ničnieko neduoti jai valgyti. Įpasakojusi šeimininkė daboti žąsis nuo balos, dar pridūrė.
išpãsakoti.
1. viską iki galo papasakoti: Išpãsakojau, ką tik žinojau. Ana išteiks vis, t. y. išpãsakos. Išpãsakojo gražiai [savo gyvenimą]. Vyriausis šinkorius išpasakojo savą sapną. Prietelius išpasakoj antram savo širdį. Jis jai išpasakojo, kaip jis ten atklydo. Raganos duktė, parėjus namo, išpasakojo tai, ką mačius, savo motinai. Laidotuvėms bengantis, išpasakojo visus gerus darbus mirusiojo. Paklaustas, ko liūdnas, išsipasakojo. Aš jam visa atviriausiai išsipasakojau kaip geriausiam draugui. Ji jau visiems išsipasakojo apie tavo meilumą ir gerumą.
2. nusakyti, paaiškinti: Išpasakoti, kaip reikia kokį darbą vesti.
nupãsakoti. papasakoti, išdėstyti: Nupasakok, kap ten buvo, viską kap ant delno. Velnias smulkiai nupasakojo, kas jam buvo atsitikę. Taip baisiai nupasakojo, net šiurpas ima. Dėkui, taip gražiai nupasakojęs. Kaip nupãsakoja, ten visai kitaip dedas. Aš tau šimtą kartų išaiškinau, nupasakojau, kaip labai yra sunku būti gailestinga seserim. Aš jumi nupasakosiu viską nuosekliai apie Tamošių Driskių. Nusipãsakoj [o] apie gyvenimą. Tuo laiku užėjo moterys, kuriom jis nusipasakojo savo nelaimę. Nusipasakojo Baltrus savo bėdas, tą sapną. Nueini pas ką, nusipãsakoji, tai ne tep širdį sopa. O ji atsilsėjus nusipasakojo, ką padariusi.
papãsakoti
1. apsakyti kokį įvykį, atsitikimą: Ji grįžo sutemus ir viską papasakojo vyrui. Boreika smulkiau papasakojo apei savo darbą. Noriu šį vakarą papasakoti jums apei savo užtarytoją. Visą gyvenimą pasipãsakojau. Dabar ir apie savo bėdas gali pasipasakoti. Ji pasipãsakojo sapnavusi keistą sapną.
2. pašnekėti, pakalbėti: Sakau, užeisiu pas jus papãsakot. Sako, nakvok, paspãsakosim.
pérpasakoti
1. dar kartą, iš naujo tą patį papasakoti: Jonas vėl turėjo tą patį pérpasakotie. Venskus senis kiek kartų liuob párpasakoti. Ans tą atsitikimą kartkartėms párpasakodavo. Dar sykį jam perpasakojus, ką ir kaip turi daryti, atsisveikino. Trumpa istorija, nesunku ją perpasakoti. Tankiai pérpasakoju vaikams, kad negertų, nerūkytų, bet ar daug klauso?!
2. savo žodžiais papasakoti, atpasakoti: Vertėjas per daug atsitolino nuo originalo ir tik perpasakojo, o ne vertė. Kartais regis, kad viskas aplink gyva, net ir rugeliai kažką sako. O ką, – žodžiais neperpasakosi, tik širdis jaučia. Čia perpasakoju tik žodžius labai gerbtino lietuvio advokato.
3. kurį laiką pasakoti.
prasipãsakoti įsileisti pasakoti, įsipasakoti: Kartais kai prasipãsakoja, tai net subaru.
pripãsakoti
1. daug papasakoti, prikalbėti: Jisai man visokių dalykų pripasakójo. Apie jį galėtum daug pripãsakoti. Pripasakojai, kad nei jaučio skūroj netilptų. Aš kad mokėčia, būčia kaži kiek pripãsakojus. Daug ji man prisiskundė, prisipasakojo.
2. įsakyti, įspėti: Sesuo, išleisdama vaikus, pripãsakojo anims, kad neitų tolie į mišką.
supãsakoti
1. viską papasakoti, išsakyti, išpasakoti: Visko ir nesupãsakosi, ką mačiau girdėjau. Ar viską supãsakosi?! Negaliu supãsakot. Nueinu – jau apie mane supãsakota, suskųsta. Aš nieko gero nesutavaliosiu (neprisiminsiu, nesuregsiu) supãsakot.
2. aiškiai, trumpai, įsakmiai pasakyti, nurodyti: Ana supãsakojo supãsakojo, i kvit.
3. susikalbėti, susitarti: Susipasakoja su jais. Pas Jonienę tai ji nesuspãsakoja – toj skujinę in kaktą ir.
užpãsakoti
1. papasakoti, pripasakoti: Reik tau tokio žmogaus, ka daug užpãsakotų. Ką čia daba užpãsakot? Jis tau užpãsakojo, o tu i klausai.
2. užsikalbėti, užsišnekėti: Bet aš čia užsipasakojau ir nematau, kad metas namo. Atsigulėm an pabalio ir užsipãsakojom. Vienąsyk užsipãsakojom su tuoj žmogum. Užsipãsakojom ir nei nepamatėm, kad arklių nėr.
3. pranešinėti: Užpãsakoti reik kalėdninkus, jei nori, kad priimtų kalėdojant. Ejau, kalėdninkus užpasakodamas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.