dapilti

pìlti, -a (-ia, pẽla), pýlė (pýlo).

1. daryti, kad lietųsi, bėgtų į vidų. Geria ir geria, nespėju pilt. Pilk ir veizdėk, kad nebėgtų patekliuo. Pìlk daugiau [pieno],
kad nori. Pastatyk [v] andiniuo pìlti bosą. Mūsų katilas keturiais viedrais piliamas. Toks čaininkas buvo viedro pìlamas – visą išgers. Užkaisk katilą [v] andens, šešiais viedrais pilamą. Sūdelis, iž kurio vyną ir vandenį kielikan pila prieg mišiai. Žibalo gal reikia pìlt? Pẽla pieno [į kukulienę] i pavirina. Leika, vandens pilamà. Vandens pilamóji gelda. Su riešuto kevaluku vaikas pẽla vandinį į karvės pėdą. Ein dukrelė jos pirma, pilia vyną į stiklą. Sveika, burna, nebūk durna, piliama išsižiok! Pìlia arielką (suverčia į gerklę nenorinčiam gerti) kai arkliui vaistus. O jei vanduo ant sėklos pilama būtų. Ir pylė aliejaus patepimo ant galvos Aarono. Gegužės vidudienio saulė gausiai pylė iš dangaus šilumą ir šviesą į juoduojančius arimus ir jauna žole papurusias pievas. Nepilk vandens į jūrą, ji ir taip pilna. Pienuko ar į stiklines gausma pìlties. Seserys kopūstų bliūdą išvirs, padės ant stalo – pìlkias i valgyk. Nenoriu mėsos, barščių pìlsiuos. lieti kokiu skysčiu ant ko: Kad pilsiu še šaukštu barščių, ir išėjęs riogsok sau apsibuzojęs! Piltum in šunio – i šuo spiegt [ų] nuo tokio viralo (labai negardus) . Kaip ant krosnies pila (daug geria) .
piltinaĩ. Kelias, vedąs per Šalteikių kaimą, piltinai nupiltas rasa. dėti, nešti (medų): Bitys medų pìla į korį. Kai [vasarą] indėsi korį, tai bitės pil̃s medų, o rudenį tik išlaižo. Jeigu seni koriai, bitės į juos medaus nèpilia. semti, užlieti: Laivą jų šturmu bepilant, priejo Kristausp. plūsti, sklisti: Kalnais ir kloniu pylėsi grynas auksas (saulės spinduliai) , nes saulė jau aukščiau uolų buvo pakilus. Maldos Viešpatiesp. ne tuščiai pilas.

2. berti iš ko kur, į ką: Grūdus pìlia maišan. Avižas pildamas, nemurdyk. Jis pirm pylo rugius į maišą. Lįsk į bulbių piliamą kamarą, ten niekas tavęs neras. Žmogus liepė pìlt in keturias krūvas. Iškultus grūdus pýlėm an tos aslos. Aš vežiau, o jis pýlo grūdus tiesiai aruodan. Pamotėlė raganėlė pylė duobę žarijėlių. O tu taboka, mano tvirtoji, jau aš tave netrinsiu, nė į ragą nepìlsiu. Iš miego miegos nepilsi. Pilsi dieną, pilsi naktį – kiaurą [a] ruodą nepripilsi. Dar̃ mūs tę visas javas pìliasi (pilamas) . Šiemet visos bulbos pirkaitėn pil̃sis. žerti, mesti (biralus): Jau tiek apsileidę, kad an kiemo pìlia [šiukšles]. O aš pamaniau, kad dėdienė man jau pilsi pelenų kojinę tiesiog į akis. Tą pasakęs, pylė žemėn nuo pečiaus raudonuosius, liepdamas brolius susirinktie. barstyti: Visokių tručyznų pìlia pìlia, tai ir grūdai nebekokie. Daugiau pìla kokį zuperį – mėšlo mažai teturi. Kad ir žemė juoda, dėlto grūdus pilì. Pavasarį i druską pẽlam, kad žolė neaugtų. daryti, gaminti pripildant: Vieni plėšo, antri pìla pūkų patalėlius. Pūkų piltos paduškėlės ir šilkiniai vystyklėliai.

3. gerti: Ji kai kubilas – pìla ir pìla. Uzboną vandenio nusinešė, pìlia i pìlia. Pìla i pìla tą arielką. Tatai tą arbatelę pìlas ir pìlas, o kieto nėko negali valgyti. versti gerti, girdyti: Pýlė, pýlė, iki užpylė akis (galą gavo) . Tas veršis buvo vaistais pìlamas (labai daug vaistų jam sugirdydavo) .

4. birti: Javai gerai pìla (pakulūs) . Gaidžiai pešas, kapojas, net plunksnos pìlias! Kap sukrėsi baronaitį, grašiai pil̃sis. Smėlys iš apačios pìlias pìlias, bet da suslaiko. byrant patekti, užberti: Kaip te dirbsi, kad smėlys akis pìlia.

5. smarkiai lyti, žliaugti: Tai pýlė kaip su kibirais! Lietus taip baisiai pylė, kad tėvas uždarė langus. Pamatysi, kad iš tos debesies pìls! Lietus pylė kaip iš kibiro, bet senam poetui buvo šilta ir jauku prie krosnies. Kad lyna, kad pẽla, kaip iš viedro verta! Sakei, kad šiandien nelis, o žiūrėk, kad pila, tai pila, net balos tyška! Lietus kad pýlo, visi šlapi parėjom. Jau nely [ja],
o tei pýlė pýlė, sakiau – nenustos! Kad pìlia, tai pìlia: visą parlis, kol parlėksi. Niaukstos, niaukstos, ant vakaro galia lietus imt pilt. Niaukiasi, ot pil̃s lietus! Kaip užejo pilti, lyti, nė kelio nematyti. Lyja, par kaklą pìla, o jis eina. Iš debesų ėmė piltis lietus. lietui merkti, šlapinti: Dabar jau jį pìla. (krušai) kristi: Tep man šalta pasdarė, vis tiek ledais ėmė pìlt. Man visam šalta, ledais pìla.

6. gausiai sunktis, tekėti (iš organizmo): Prakaitas pìlte pýlė. Pradėjo prakaitas pìlti. Sergu – pìl muni prakaitas. Sykį jai prakaitas pylė, sykį šaltis krėtė. Prakaitas pìla, visas lyg apsvaigęs. Mano kaktą da pila šaltas prakaitas. Prakaitas pilia kaip vanduo be apstojimo. Šiandiej trečia diena ant drapanų, o vis da pìlia. Baltieji pilia (moterų liga) . Ašaros pylėsi iš akių. lietis, siūbtelėti: Šiluma čia pìla visą, atšaliau atsisėdau. Aloyzui kraujas staiga pylėsi į veidą, širdis smarkiai plakti pradėjo.

7. . duoti (prievolę, duoklę): Žemė vieni raistai, o už ją reikia pìlt kap už gerą. Įsakė, kad žmonės vyskupo valsčiaus kas metą piltum klebonui pyliavą. Dideles pyliavas reikėdavo pìlt. Anie par teismą išimtinę pýlė.

8. daug mokėti: Pìlia ir pìlia pinigus tiem traktoristam. Ką daktarams ir vaistininkams pilti pinigus, tai verčiau kailiniukus įsigyti. Jam pylęs pilsiąs pinigus, kad nepyktų. Ponas gali pilti – turi iš ko. Pils bagočius šimtelius ir išvaduos sūnelius. Pylės piningais ir netrukus išsipirko.

9. kasti (kauburį, apsauginį pylimą): Pilu pylimą. Nėksai nežino, kas tas piles ir tas pylas par versmes ir ežerus yra pylęs, nes jog yra piltos, tą akys kožnam rodo. Pila volą apie miestą. | Muno tėvas pasakojo, ka [tą kalną] pýlė su kepuriums baudžiavų laikais. Netoli nuo šitų kalnų stūkso didokas piltas kalnas, kuriame esąs palaidotas kuningaikštis Gediminas. Aš jam kalną pyliau, o jis man duobę kasa. Kas tau duobę kasa, tu jam kalną pìlk – ve, ma [n] tas tai nepatinka. O kaimynai iš visų pusių kas kartas didesnius kalnus pilasi, kas kartas tą slėnį giliau užtvenkia. kauptuku purenti, kaupti: Mūs bulbos jau išdygę, biržėm pasodinom, rankom reiks pìlt.

10. taisyti, žvyruoti (kelią): Kelius pýlė vyrai. Sako, Jonis šiandieną pilą̃s kelius. Miestely [kelią, gatvę] pylė. Gražus kelias, smėliu piltas. Kab užeina [mašina] an to pìlto kelio, tai gerai. Ten aukšti stenderiukai, pilti vieškeleliai, grįsti tiltai, margi dvarai mano tėviškelėj. Pìla katrą metą su žvyru tą kelį. Katras kelias ant jūrelių, tai žvyreliu pìltas. plūkti (moliu): Stuba ne grįsta, o pìlta.

11. tankiai dygti, želti: Jei grybai labai pìla, tai kokia negeruma bus. Šiemet žolė pìlias baisiausia, nespėji ravėt. Išnaikino [mišką],
dabar pìlias naujas. Alksniukai tik pìlias neartoj dirvoj! Dar̃ po kožnai nakčiai žolė pìlas. Žolė tik pìlias po lietui! | Toks jaunas, uosteliai vos tik pilasi. Vyrukas netgi! Ir ūseliai jau pìlasi. Jau piliasi [vaikui] plaukiukai. Tokie juodi plaukiukai pìlas. tankiai, gausiai sužysti: Daros pievos labiau vis margos: žiedais kožnas augalas pilsis. Ir teipo pìlias rugių žiedeliai, net padūmavę esti laukeliai.

12. berti spuogais, pūslėmis, spuoguoti: Blauzas pradėjo guzais pìlti. Kas čia yra: muno vaikus pẽla nū daikto. Ėmė šašai pìlti vaikus. Skauduliai didžiau pýlė – nusigandau. Pýlė pýlė pūslėm, jos trūksta – nor gyvą vežk ir apkask.

13. dažnai dėti (kiaušinius): Vištos kasdien pìlia kiaušinius. Vištos pýlė pýlė kiaušinius ir susturėj [o].

14. pradėti būriais, gausiai eiti iš kur: Kap ėmė pìltis [žmonės] ! Iš bažnyčios žmonės pylėsi pro didžiąsias ir šonines duris. Žmonės kaip tamsus srautas pylėsi į kiemą.

15. vienam po kito atsirasti, kilti: Kunigėliui taip lengvai žodžiai pylėsi, nei sykelio jam kostelėt nereikėjo. Pilasi klausimas po klausimo.

16. spurti, irti, nesilaikyti. Reikia atmėtytie, o tai pìlas labai.

17. mušti, lupti: Ar esi gavęs pilti? Vaikas pìlti gaus, duosu! Lekia i pìla [šunis] su karte. Nu tėvas pýlė [jį] iš vadžių kaip šunį juodą. Aš nė vieną kartą pìlti nesu gavusi nū tėvo. Pýlė tėvai, spaudė mokyties, o aš taip nenorėjau! Puolasi pìlt – piktas. Nu tik pilti, nu tik pilti su tuo diržu, ir nebliko ligos! Tas žmogus kaip ėmė pilt grėblykščiu – tol davė, kol pasakė. Jau jį paėmė kariaunon – jam niekas nesiseka: jis gauna gerai pilt. Aš nusvysiu šilko lyną, insivysiu kampan vyrą, tai dar ir duosiu, tai jau ir pilsiu! Nurimsta lyg šuva, gavęs pilti. Pasigėrė, paskui vali pìltis! Pliaukšt, pliaukšt pradėjo pìltis viens kitą! smogti, tvoti, rėžti: Kad aš tau pilsiu į kuprą, tujau parietėsi! Nė pats nepajutau, kaip pyliau kumščiu jam į veidą. Kad pýlau arkliui botagu! Ka [d] pýlė, ka [d] pýlė diržų! Pìla rykščių, ka neklauso. Aš jam kai pýliau ausin, tai tuoj atsisėdo! Avinas. pylė kakta vilkui galvon ir ažumušė! Kad pilsiu vadelėm par kuprą! blokšti: Kanapes su rankoms į tokius blukinius ruilius pìlam.

18. smarkiai šaudyti: Pradė [jo] pilt mane nuo Rėksniškės. Vokiečiai ėmė pìlt iš araplanų. Pìlia, pìlia, kulipkos lekia. Kas gi bus, kai pradės iš kulkosvaidžių į barakus iš visų pusių pilti?! Pylėme, kiek nešė šautuvo ugnis. Ka ėmė orlaiviai pìlt, ėmė pìlt! Paskui gavom pìlt (patekome į karo ugnį) . Per Nemuną nu i pýlėsi vienas an kito. šauti: Duok ir mun tą šautuvą, pilsiu ir aš į varną. Pylė iš automato. Pýlė žemė [n],
radę [banditai] kokį nepatinkamą, ir šventė.

19. tvieksti, plieksti: Lietus lyja, žaibas pìlia, pas mergelę čiela mylia. Lietus lyja, žaibai pilia, griausmas griaudžia. Kibirkštys pilasi [iš radijo]. Net ugnis pìlias po kojom [smarkiai šokantiems]. Kad eina, net žiežirbos pìlasi. Net akỹs [na] žaibas pìlias iš nuvargimo. Tekinas [su tekėlu],
net ugnis pìlias.

20. drąsiai, atvirai sakyti, rėžti, drožti: Ką tik užgirsta, tai ir pilia akỹs. Išgeriu kiek, ir pilu teisybę į akis.

21. greitai, smarkiai eiti, bėgti, važiuoti: Kap mañ vijo šuva, tai aš tada pýliau (bėgau) namon! Kad pìlia (važiuoja) žmonės iš kermošiaus, net rūksta! Aš tuomi vieškeliu labai smagiai pýliau (važiavau) . Lig plento turi keturius kilometrus pìlti. Kinkais arklį i pil' (važiuok) . Mašinos nesulaukęs, gavau pėsčias pìlt namo. Pìlk motociklu, tai da ir krikštynų teks. Pýliau (ėjau) namo, ka net užpakalis putojo. Tai jau pili namo? Pìlk (jok) , kol jaunas arklys – kai pasens, tai ir žingsniu bus gerai.

22. smarkiai, intensyviai ką daryti, dirbti: Par radiją vis tą patį pilia ir pilia (pasakoja, kalba) . Ot liežuvėlis – tik pìlia, pìlia, pìlia! Skaito – kaip poterius pilia (sklandžiai) . Kaip iš kibiro pylė pagyrimus savo dėdei. Baikas sumisliam, tai ir pilam (dainuojame) . Nū brolio pasimokina i péla – gražių dainų moka. Lig pačiam vidūnakčiui muzika pýlė. Orkestras pylė, net palaukės skambėjo. Pýlėm (šokom) visą vakarą an kiemo, o muzika gerai grajina! Pildavo [išgėręs] būtus ir nebūtus šokius. Kad pìlia (šoka) jaunimas, net dulka! Sueina vyrų pulkas ir pìlia kortom (kortuoja) . Pìla (kerta, pjauna) net išsijuosęs. Pilkit (kirskite) , vyrai, mišką! Péla (kala) , tvera vyrai gardus. Kap pradėjau pìlt (belsti, daužyti) durysan! Pilì pilì (rašai) i nepritrūksti to rašymo. Pilù i pilù parašą (pasirašinėju) . Taip ir pila (atlieka) vyrukas valandas. Pilkitos (kortuokite), kad turit piningų, aš jau esu nusidrožęs su kortoms. Boba kad eina – žiupono palos tik pìlias (plaikstosi) !
alỹvos į ùgnį pìlti kurstyti aistras: Eik, dukrele, į pirkią, tau nedera vienai su tuo jaunikaičiu palikti, nereikia pilti alyvos į ugnį, jis gali dar tave pamilti.
ãšaras pìlti verkti: Ašarų karčių nepaliaunu pilti. Ašaras iš tikro sugriaudinimo širdies šitame gyvenime pilti.
deviñtas prãkaitas pìla. Lai ana daugiau nebipjausto, jau devintas prakaitas pila.
į ãkį pìlti miegoti: Parvažiavau nuo pieno ir pýliau į ãkį.
į bar̃zdą (į gérklę, į gùrklį, į kãklą, už lū́pų, už snùkio) pìlti gerti alkoholinius gėrimus: Pìlk į bar̃zdą: kai skusi, tai rasi. Nėkas nebtaisos atsargos, tik į ger̃klę pìla. Jei turì, i pìlk į gùrklį. Pilk alų į kaklą kaip į peklą, o kaip įpilsi, tai rasi. Koks bjaurybė [vyras]:
į kãklą pìla, o numų nežiūra. Pila už lūpų, pila už snukio, ir y [ra] girtas.
į gálvą pìltis jaudintis, priimti kaip tikrą, svarbų dalyką: Nereik visų niekų taip imties į širdį, nepilties į galvą bobų plepalo. Kam taip pilties į galvą – rūpesčiai suėda sveikatą!
iš kiáuro į tùščią pìlti. tuščiai kalbėti.
[į] káilį pìlti mušti: Pilsiu niekšams kailį, pilsiu! Pýlė tėvas káilį. A ne už tą patį [liežuvį] ir vyras į káilį pìldavo! Už neklausymą tik pìlk į káilį! Pilk į kailį biesuo už tokį darbą! O katras kiek pavėlavo, tuoj į kailį pilti gavo.
tul̃žį pìlti pykti, niršti, piktumą nugiežti: Ji ant jo pìla visą savo tul̃žį.
antpìlti, añtpila, antpýlė.

1. daugiau įpilti, užpilti ant viršaus (skysčio): Ančpýliau pieno ir įmaišiau. Rast, ant viršaus [grietinės] an [t] pýlus, greičiau susisuktum [kastinys]. Jūs ant tų likusiųjų vaškinių čystą drungną [v] andinį antpilkiat. Añtpila orielkos ant žolių – i vaistai. Ančpìlti karšto [v] andens reik.

2. užberti: Po apačia deda mėšlus bandos arba kiaulių, ant jų viršu žemės antpila.

3. pridėti priedo (biralų): Pasilygau, ir ančpýlė pipirų gerą žiupsnį.
apipìlti, apìpila, apipýlė. appìlti.

1. užpilti skysčiu: Tėvas tik apìpilia pelynus ir geria. Apipýliau [mėsą] su vandeniu, tepamirkstie. Tiesk dabar ant manęs jaučio odą ir apipilk statine dervos. Apsipyliau kirminą [spiritu] – gluodino sultis kaklams yra gerai. Kamparą geru (geriu) apsipýlusi – kitų vaistų nežinau. apsemti, aptvindyti: Marios išlipo iš krantų, apipylė Pamarius ir šalia gulinčias Tyvulių pelkes.

2. aplieti, aplaistyti: Su taukais apipilk bulvas. Apipýlė su žiubalu (žibalu) palangę. Blynus da taukais apìpilia. Kas liekna, àppilam karvėm siečką. Reikia piemenį appilt [v] andeniu, tai karvės duos daugiau pieno. Ir appylė jį aliejumi. Visa žemė krauju yra appilta dėl neteisybės. Apsipýliau su tuo alu (alumi) . Visą pilvą apspýlęs sėdi [vaikas]. Vaikščioja apsipylęs arielkėle (girtas) . Nepilk vandenį prieš vėją – save apsipilsi. pasrūti: Kad duos par galvą – tas tujau krauju apsipylė. Kraujais apspýlė. Šiandieną prastà skalbties: akys apsipila ašaroms [vėjuotą dieną]. Man ašarom akys apsipýlė iš gailesčio. Dangus kraujinga pašvaiste apsipylė.

3. apiberti (biralais): Ką kuomi appìlti, apkrėsti. Visus takus apipýlė su toms trąšoms, negal' paržergti. Jumis gėlėmis apipiltų mūsų merginos. Mašina dulkėmi appýlė. Kol miltų įdeda į varinį, apìpela visą kuknę. Būtų atlėkus raiba gegutė, būtų appylus raibom plunksnelėm. | Apipila mus kruša sviedinių ir kulkų (smarkiai apšaudo) . Samanų krūmelis spalgenom appìltas, apdėtas (labai apaugęs) . Viena [obelaitė] žydi biškį, o kita kap appilta (labai daug žiedų) . Žydras dangus apsipylė tūkstančiais mirgančių žvaigždelių.

4. kiek nupilti (skysčio), nusunkti: Tas išrūgas apìpilia, ir pilia tą pieną.

5. daug išsrėbti, išgerti, persigerti: Buzos apsipýliau, nat pilvas treikši. Naktin silkė! Paskui apsipilat vandeniu.

6. prasisunkus sudrėkinti. Prakaitas apipýlė jo kaktą. Gėda juos apipylė prakaitu. Šaltas prakaitas apipylė valdovo kaktą. Šalto prakaito apipilta, bevėpsant numirs be žvakės. Jonienės šaltu prakaitu kakta apsipylė. Gediminas nubudo drebėdamas, apsipylęs prakaitu. Moterys, prakaitu apsipylusios, rinko ir rišo sunkius pėdus. nutvieksti (ppr. iš gėdos, susijaudinimo): Gerai, kad tamsoje nematyti, kaip apsipila raudoniu Elenos skruostai. [Nuo šio pasakymo] Onutės veidas apsipylė apykaisčiu. Ugnia apsipylė, nutvertas bemaluojant.

7. gausiai duoti, suteikti: Tegu mañ pinigais apìpilia, ir tai aš až jo neisiu. Kad jis pinigais apipils, tai jis mane gal [i] imt. Apipylei dovanomis, ažu kurias nebemoku kaip ir padėkavoti. Ko jam netylėt, kad jis apìpiltas [kyšiais]. Žadėjo apipilti ją meile ir laime. Motyna apipils jus malonėmis. Teipo ir mūsų jauniškė nepaskaitomais vargais kaip pilte appilta turi būti. Jie apspito tėvą ir apipylė jį klausimais. Apipylė jį smūgiais, spardydamas jam kojas. Suspaudusi ją glėby, apipylė pabučiavimais.

8. daug įsigyti, turėti: Apsipýlęs grūdais. Artojas pavasarį triūsia, prakaituoja po laukus, sėja, augina javus su didžiausia vilčia rudenį apsipilti grūdais. Jie gyvena gerai, pinigais apsipýlę. Brolis Petrelis buvo apsipýlęs tūkstančiais. Moterėlė vaikais apsipýlus. Šitiek vaikų apsipýlė, merga būdama. A kur buvo, ka ponai būtų apsipýlę vaikais?! Apsipýlęs utėlėm, didelis mat ponas! Pelnais apsipiltumi, kad austi mokėtumi. Ot kvailas buvau, kad neatidaviau pavasarį visos sėklos: dabar būčiau apsipylęs ir grūdais, ir pinigais.

9. apkasti, apkaupti: Apipilu žemėmis medžią. Appìlt krūmelį tą reikia, apravėt. Appýlėm bulbas. pilant, kasant paaukštinti: Žinyčia ta buvo pas miestelį Betygalos, kame ant pat skardžiu Dubysos ir dabar yra aukštas kalnas viršu paskiaus apipiltu.

10. apkasti pylimu: Radzivilas, Kražius įgijęs, to [je] vieto [je],
kurio [je] šiandien riogso jėzavitų bažnyčia, išstatęs mūro rūmus, pyla apipylė.

11. spuogais apiberti, apspuoguoti: Appýlė lūpas, paskui šašais apsdėjo. Prūde nūsimaudęs, ir apipýlę visą. Apsipila kam lūpos.

12. tankiai apželti: Ir vėl raistelis apspýlė alksniokais kaip kanapėm. gausiai susprogti, sužysti, turėti vaisių: Medžiai apsipylė lapais, žemė apsidengė žalumu. Sakyk, kad nėra obuolių – pavasarį buvo [obelis] visa žiedais apsipýlus. Žiedais apsipylusiose liepose darbščiai dūzgė bitelės. Obelys, kriaušės, vyšnios apsipylusios baltmargiais žiedais. Tik kryklės kelmas stovėjo apsipylęs vaisiais, bet jie buvo rūgštūs ir aitrūs.
akìs apsipìlti. pasigerti: Atėjo apsipylęs akis. Kožną mylą dienelę akès apsipýlęs. Ko vaikščioji, akìs apsipýlęs?!
ãšaromis apsipìlti. graudžlai verkti: Nelaiminga moteriškė apsipylė ašaromis. Benius parpuolė veidu ant žemės ir apsipylė ašaromis. Ne kartą apsipylėt gailiom ašarėlėm. Apsipýlęs ãšarom, tarė senelis. Tarnaitės, ašaromis apsipylusios, dėjo mažas rankines kraiteles į vežimą.
atpìlti, àtpila, atpýlė

1. atlieti kiek (skysčio) iš viso kiekio: Tėvas parvažiuos, o kruopų neatpýliau, lig dugnio išsrėbėm. Ar Vaclovui yra [viralo] atpìlta?. Aš atsipýliau kruopų – ryt suvalgysu. Atsipìlkiat atskirai, aš tokio jovalo neėsu. Pieno atsipila iš to, ką gauna sriubai užbaltinti. Jei nemėgsti pramesto [viralo],
tai atsipìlk. Kai kiaulytei virdavo, atsìpiliu, būdavo, i sau. netyčia nulieti kiek (skysčio): Taip pat negalima nėščiai, semiant vandenį, atpilti, nes kūdikis sterblėje šlapinsis. Nėščia būdama nesemk pilno kibiro, kad besemiant neatsipiltų, nes gimęs kūdikis atvems.

2. beriant atskirti kiek iš viso kiekio: Dėde, atpilkite jam du pūrus rugių ir išskaitykite iš mano algos pagal dabartinę kainą. Tris pūrus rugių sėklai atpýlėm. Užsivogė, iš aruodo atsipylė ir padė [jo] [į malūną nuvežti].

3. atgal supilti (skystį): Nešk tuos barščius, atpìlk. Upės subėga į jūrą ir atapilia tą vandenį, kuris buvo iš jos išgaravęs. Galingas, hipertrofavęsis kairysis skilvelis pasiunčia į aortą didžiulę bangą, kuri tuoj pat staiga sukrinta, kraujui atsipilant atgal į kairįjį skilvelį ir periferiją.

4. stemple pakilti, grįžti į burną nurytam maistui: Kai tik rūgščiau ažvalgau, tuoj ir atàpilia.

5. užpilti: Išsunki [tarkuotų bulvių] tašlą ir vandeniu atapili – gardesnis blynas. perliejant (ppr. vandeniu), perpilant atgaivinti: Atpils [v] andeniu, tai tas i vė [l] nukrinta iš gailystos.

6. atiduoti prievolę (pieno, grūdų): Pieno pyliavą atpelu greitai. Kur žemės blogos, pyliavą par vis sunkiau atpìlti. Pyliavas atpylėm, mokesčius sumokėjom, gražiausiai viskas! Pyliavą atpýliau. Neatpylė rekvizicijos. atsilyginti, atiduoti suderėtą skystą ar birų produktą: Čia pieno neatpils, kiek suderėta, čia miltų nepriduos, čia ims peršnekėti. Ar daug jau gavai? Kiek atpylė tau Dovydonis už ketverius metus? Po smerčio kviečiais [skolą] atpìls.

7. prisigerti, apsvaigti: Gaspadorius atsipylęs negerai užarė [lauką].

8. apmušti, apdaužyti: Boba lazda atpýlė vištą. Duot jiem, prakeiktiem, atpilt už visas kančias, už visus vargus! Jonas Petrą atpýlė. Aš jam kad atpiltáu lazda per šonus!

9. greitai, smarkiai ateiti, atvažiuoti: Anksti atpýlė iš Švenčionių. Aš per valandą aštuonius kilometrus atpýliau. Ot greit tu atpýlei! Pamatysi, kurią nedėlią atpilsiu pas tave dviračiu. Truksi tokiuo arkliu atpìlt?!. Su patamsiu jis atsipýlė. Šuva nuvarė kiškį, kiek pabuvus, ir vėl atsipylė atgal.

10. smarkiai, intensyviai ką padaryti, atlikti: Paklausk ko, tai atpils (atsakys) žodį, ir vėl tyli. Atpylė (pasakė) močia anai bobai, ir gatava. Jonas kvotimus gerai atpýlė. Atpylė (greitai, sklandžiai sukalbėjo) poterius kaip žirnius. Nori, dėde, atpilsiu (atpasakosiu) visą raštą kaip pamoką. Atpylė (išbarė), atpylė, ir eik kaip su telioku (sugėdintas) . Penkius rublius àtpila (atskaičiuoja) iš algos – vaikų netura. Turėjo atpìlti (atsėdėti kalėjime) devynius metus, i gan. Sėda, kol àtpila paras. Armijoje trejus metus atpyliau (atitarnavau) , liaudies gynėju buvau, buožėms dantis daužiau. Metus jau atpýlė karūmenė [je]. Šiandie atpìlk, o rytoj galėsi neateit. Dėl atsargos atpylėme (atidavėme) pagarbą ir policininkui. Atpylė ragas ragan (gerai darbą atliko) .
káilį atpìlti primušti: Reikia atpìlt vaikam káilis rykšte, tai nebus tokie išdykę. Tau tai atpýlė káilį!
dapìlti, dàpila, dapýlė. daugiau, papildomai įlieti, įpilti: Saldūnio pieno dapìlk, tai gardžiau bus. Dapýlė [į sriubą] vandenio. Butelį dapyliau pilną vandens.
įpìlti, į̃pila, įpýlė.

1. įlieti (skysčio): Aš įpýliau pieno į putrą. Kad valgyste, galiu daugiau inpìlt. Padaug įpýlei. Aš noriu įpilamas (noriu, kad kiti man įpiltų). Katei lakti į̃pelu ir einu. Añpilia katiliukan vandenio. Įpìlk man praustuvėn vandens. Leisk, aš tau arbatos inpìlsu. A nori šilto vandens į viedrą įpelamà? Įpýlė vandenio su vandeniu i da pablendė vandeniu. Sausoj [keptuvėj] inpìlsi [blynų tešlą] – sudegs. Tu ir bliūdus jo, kupkeles, kragus, kaušus iš čysčiausio aukso daryk, kuriais išpiltų ir įpiltų. Ir inpylė vynelio iš tėvulio butelio. Malonėk, dar įpilk, dar gersiu ir antrą! Inpil, gaspadin, kopūstų, kad pilvelį man išpūstų! | Vainorus pasėmė bites mediniu šaukštu iš sieto lyg tyrės ir įpylė avilin kartą ir kitą. Tau su samčiu neįpýlė to mokslo. Įpylė į žiedus tuos saldžius lašus pavasario burtas gražus. Tavo galva kai rėtis: ką įpili, tas išbėga. Pabaik valgyt – aš tan bliūdelin įsipìlsiu batvinių. Pats insipylė ir vadina savo kelionės draugą, kad eitų valgyt. duoti išgerti alkoholinių gėrimų, nugirdyti: Inpil̃s gerai sekretoriui ir gaus, pamatysi! leisti pajusti, suteikti: Trokštu įpilti jiems kiek doros supratimo. Ačiū tamstai už tai, kad mano širdin tėvynės meilę įpylei. Sužibėjusi viltis įpylė jėgų į sužalotuosius kūnus. Inpilk, prašom tave, Viešpatie, ing tarnus tavo dvasią tiesos! Nuog pradžios krikščionystės inpildavo [dvasios stiprumo] ing širdis ištikinčiųjų. Malonė Dievo insipylė ing panos [Marijos] kūną.

2. įberti (biralų): Įpýlė į saujikę [vaikui] cukraus. Ar jau įpylei melnyčion? Gėda mums nežinot tuo tarpu, kiek javų įpila į aruodą ūkininkas Lietuvoje. Ką į aruodą įpilsi, tas tikt tavo. Vėlai sėjo, pagada – įpýlė kai į aruodą (sudžiūvo ir neišdygo) . Įsipýlęs puspūrę grūdų, parsinešė namo. Kešenėj turėjo akmenėlių insipýlęs prie riešutų.

3. įmušti, prikulti, užduoti: Anąsyk jį gerai įpýlė. Inpilsma, kiek tik jam inlįs. Kad jumi kas inpil̃t gerai! Piemenį įpýliau gerai už nuganymą. Įpylė jam dvidešimt botagų. Kai aš tau inpìlsiu uodegon, tai tu žinosi! Inpýlė šuniui paskuigalin su lazda – nubėgo cypdamas. | Tada fašistams gan gerai įpylėm, kaip žinai.
į káilį įpìlti apmušti, apdaužyti: Įpiltų gerai į kailį, nereikėtų mėčiakotis. Kad įpìlsiu į káilį, tai laižysies! Kai káilin gerai inpýliau, dabar geresnis vaikas. Bėk, Onute, ir įpilk tam išdykėliui gerai į kailį!
į káklą (į lémpą, į mákauką) įpìlti išgerti alkoholinių gėrimų: Susmetę inpýlėm kaklañ, bus drąsiau vakaruškos. Matyt, tu šiandie jau lémpon inpýlei. Kai inpili makaukon, tai ir girtas.
išpìlti, ìšpila, išpýlė.

1. išlieti kur, į ką (skystį): Ana tą pieną išpela taip čystai, išvarvina. Išpilk tą [v] andenį į geldikę. Prašom valgyt, vis tiek reiks kiaulėms išpilt. Tu išpýlei alų iš uzbono. Ir išpylė kodį ingi prakartą. Danguje išsipylė (pasklido) raudonumas. leisti patirti, suteikti: Ant numiškių ir giminės išpils gausingiausį dangišką palaiminimą. Pradūrė maišą ietimi priesakis ir ižpýlė atpirkimą mūsų atpirkėjas. Idant šviesa tiesos. ant viso kūno šio pasaulio ižpiltųs. išpilstyti: Iššinkuoju, išpilu. išlaistyti: Tuoj pirklys tą kambarį išpuošė, išpylė kvepalais. išlieti skystį, apvertus (ppr. netyčia) pripiltą indą: .

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'dapilti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pìlti, </b>-a (-ia, pẽla), pýlė (pýlo). <br/>1. <span class="explanation">daryti, kad lietųsi, bėgtų į vidų</span>. Geria ir geria, nespėju pilt. Pilk ir veizdėk, kad nebėgtų patekliuo. Pìlk daugiau [pieno], kad nori. Pastatyk [v] andiniuo pìlti bosą. Mūsų katilas keturiais viedrais piliamas. Toks čaininkas buvo viedro pìlamas – visą išgers. Užkaisk katilą [v] andens, šešiais viedrais pilamą. Sūdelis, iž kurio vyną ir vandenį kielikan pila prieg mišiai. Žibalo gal reikia pìlt? Pẽla pieno [į kukulienę] i pavirina. Leika, vandens pilamà. Vandens pilamóji gelda. Su riešuto kevaluku vaikas pẽla vandinį į karvės pėdą. Ein dukrelė jos pirma, pilia vyną į stiklą. Sveika, burna, nebūk durna, piliama išsižiok! Pìlia arielką <span class="explanation"> (suverčia į gerklę nenorinčiam gerti) </span> kai arkliui vaistus. O jei vanduo ant sėklos pilama būtų. Ir pylė aliejaus patepimo ant galvos Aarono. Gegužės vidudienio saulė gausiai pylė iš dangaus šilumą ir šviesą į juoduojančius arimus ir jauna žole papurusias pievas. Nepilk vandens į jūrą, ji ir taip pilna. Pienuko ar į stiklines gausma pìlties. Seserys kopūstų bliūdą išvirs, padės ant stalo – pìlkias i valgyk. Nenoriu mėsos, barščių pìlsiuos. <span class="explanation">lieti kokiu skysčiu ant ko: </span> Kad pilsiu še šaukštu barščių, ir išėjęs riogsok sau apsibuzojęs! Piltum in šunio – i šuo spiegt [ų] nuo tokio viralo <span class="explanation"> (labai negardus) </span>. Kaip ant krosnies pila <span class="explanation"> (daug geria) </span>. <br/><b>piltinaĩ</b>. Kelias, vedąs per Šalteikių kaimą, piltinai nupiltas rasa. <span class="explanation">dėti, nešti (medų): </span> Bitys medų pìla į korį. Kai [vasarą] indėsi korį, tai bitės pil̃s medų, o rudenį tik išlaižo. Jeigu seni koriai, bitės į juos medaus nèpilia. <span class="explanation">semti, užlieti: </span> Laivą jų šturmu bepilant, priejo Kristausp. <span class="explanation">plūsti, sklisti: </span> Kalnais ir kloniu pylėsi grynas auksas <span class="explanation"> (saulės spinduliai) </span>, nes saulė jau aukščiau uolų buvo pakilus. Maldos Viešpatiesp. ne tuščiai pilas. <br/>2. <span class="explanation">berti iš ko kur, į ką: </span> Grūdus pìlia maišan. Avižas pildamas, nemurdyk. Jis pirm pylo rugius į maišą. Lįsk į bulbių piliamą kamarą, ten niekas tavęs neras. Žmogus liepė pìlt in keturias krūvas. Iškultus grūdus pýlėm an tos aslos. Aš vežiau, o jis pýlo grūdus tiesiai aruodan. Pamotėlė raganėlė pylė duobę žarijėlių. O tu taboka, mano tvirtoji, jau aš tave netrinsiu, nė į ragą nepìlsiu. Iš miego miegos nepilsi. Pilsi dieną, pilsi naktį – kiaurą [a] ruodą nepripilsi. Dar̃ mūs tę visas javas pìliasi <span class="explanation"> (pilamas) </span>. Šiemet visos bulbos pirkaitėn pil̃sis. <span class="explanation">žerti, mesti (biralus): </span> Jau tiek apsileidę, kad an kiemo pìlia [šiukšles]. O aš pamaniau, kad dėdienė man jau pilsi pelenų kojinę tiesiog į akis. Tą pasakęs, pylė žemėn nuo pečiaus raudonuosius, liepdamas brolius susirinktie. <span class="explanation">barstyti: </span> Visokių tručyznų pìlia pìlia, tai ir grūdai nebekokie. Daugiau pìla kokį zuperį – mėšlo mažai teturi. Kad ir žemė juoda, dėlto grūdus pilì. Pavasarį i druską pẽlam, kad žolė neaugtų. <span class="explanation">daryti, gaminti pripildant: </span> Vieni plėšo, antri pìla pūkų patalėlius. Pūkų piltos paduškėlės ir šilkiniai vystyklėliai. <br/>3. <span class="explanation">gerti: </span> Ji kai kubilas – pìla ir pìla. Uzboną vandenio nusinešė, pìlia i pìlia. Pìla i pìla tą arielką. Tatai tą arbatelę pìlas ir pìlas, o kieto nėko negali valgyti. <span class="explanation">versti gerti, girdyti: </span> Pýlė, pýlė, iki užpylė akis <span class="explanation"> (galą gavo) </span>. Tas veršis buvo vaistais pìlamas <span class="explanation"> (labai daug vaistų jam sugirdydavo) </span>. <br/>4. <span class="explanation">birti: </span> Javai gerai pìla <span class="explanation"> (pakulūs) </span>. Gaidžiai pešas, kapojas, net plunksnos pìlias! Kap sukrėsi baronaitį, grašiai pil̃sis. Smėlys iš apačios pìlias pìlias, bet da suslaiko. <span class="explanation">byrant patekti, užberti: </span> Kaip te dirbsi, kad smėlys akis pìlia. <br/>5. <span class="explanation">smarkiai lyti, žliaugti: </span> Tai pýlė kaip su kibirais! Lietus taip baisiai pylė, kad tėvas uždarė langus. Pamatysi, kad iš tos debesies pìls! Lietus pylė kaip iš kibiro, bet senam poetui buvo šilta ir jauku prie krosnies. Kad lyna, kad pẽla, kaip iš viedro verta! Sakei, kad šiandien nelis, o žiūrėk, kad pila, tai pila, net balos tyška! Lietus kad pýlo, visi šlapi parėjom. Jau nely [ja], o tei pýlė pýlė, sakiau – nenustos! Kad pìlia, tai pìlia: visą parlis, kol parlėksi. Niaukstos, niaukstos, ant vakaro galia lietus imt pilt. Niaukiasi, ot pil̃s lietus! Kaip užejo pilti, lyti, nė kelio nematyti. Lyja, par kaklą pìla, o jis eina. Iš debesų ėmė piltis lietus. <span class="explanation">lietui merkti, šlapinti: </span> Dabar jau jį pìla. <span class="explanation"> (krušai) kristi: </span> Tep man šalta pasdarė, vis tiek ledais ėmė pìlt. Man visam šalta, ledais pìla. <br/>6. <span class="explanation">gausiai sunktis, tekėti (iš organizmo): </span> Prakaitas pìlte pýlė. Pradėjo prakaitas pìlti. Sergu – pìl muni prakaitas. Sykį jai prakaitas pylė, sykį šaltis krėtė. Prakaitas pìla, visas lyg apsvaigęs. Mano kaktą da pila šaltas prakaitas. Prakaitas pilia kaip vanduo be apstojimo. Šiandiej trečia diena ant drapanų, o vis da pìlia. Baltieji pilia <span class="explanation"> (moterų liga) </span>. Ašaros pylėsi iš akių. <span class="explanation">lietis, siūbtelėti: </span> Šiluma čia pìla visą, atšaliau atsisėdau. Aloyzui kraujas staiga pylėsi į veidą, širdis smarkiai plakti pradėjo. <br/>7. <span class="explanation">. duoti (prievolę, duoklę): </span> Žemė vieni raistai, o už ją reikia pìlt kap už gerą. Įsakė, kad žmonės vyskupo valsčiaus kas metą piltum klebonui pyliavą. Dideles pyliavas reikėdavo pìlt. Anie par teismą išimtinę pýlė. <br/>8. <span class="explanation">daug mokėti: </span> Pìlia ir pìlia pinigus tiem traktoristam. Ką daktarams ir vaistininkams pilti pinigus, tai verčiau kailiniukus įsigyti. Jam pylęs pilsiąs pinigus, kad nepyktų. Ponas gali pilti – turi iš ko. Pils bagočius šimtelius ir išvaduos sūnelius. Pylės piningais ir netrukus išsipirko. <br/>9. <span class="explanation">kasti (kauburį, apsauginį pylimą): </span> Pilu pylimą. Nėksai nežino, kas tas piles ir tas pylas par versmes ir ežerus yra pylęs, nes jog yra piltos, tą akys kožnam rodo. Pila volą apie miestą. \| Muno tėvas pasakojo, ka [tą kalną] pýlė su kepuriums baudžiavų laikais. Netoli nuo šitų kalnų stūkso didokas piltas kalnas, kuriame esąs palaidotas kuningaikštis Gediminas. Aš jam kalną pyliau, o jis man duobę kasa. Kas tau duobę kasa, tu jam kalną pìlk – ve, ma [n] tas tai nepatinka. O kaimynai iš visų pusių kas kartas didesnius kalnus pilasi, kas kartas tą slėnį giliau užtvenkia. <span class="explanation">kauptuku purenti, kaupti: </span> Mūs bulbos jau išdygę, biržėm pasodinom, rankom reiks pìlt. <br/>10. <span class="explanation">taisyti, žvyruoti (kelią): </span> Kelius pýlė vyrai. Sako, Jonis šiandieną pilą̃s kelius. Miestely [kelią, gatvę] pylė. Gražus kelias, smėliu piltas. Kab užeina [mašina] an to pìlto kelio, tai gerai. Ten aukšti stenderiukai, pilti vieškeleliai, grįsti tiltai, margi dvarai mano tėviškelėj. Pìla katrą metą su žvyru tą kelį. Katras kelias ant jūrelių, tai žvyreliu pìltas. <span class="explanation">plūkti (moliu): </span> Stuba ne grįsta, o pìlta. <br/>11. <span class="explanation">tankiai dygti, želti: </span> Jei grybai labai pìla, tai kokia negeruma bus. Šiemet žolė pìlias baisiausia, nespėji ravėt. Išnaikino [mišką], dabar pìlias naujas. Alksniukai tik pìlias neartoj dirvoj! Dar̃ po kožnai nakčiai žolė pìlas. Žolė tik pìlias po lietui! \| Toks jaunas, uosteliai vos tik pilasi. Vyrukas netgi! Ir ūseliai jau pìlasi. Jau piliasi [vaikui] plaukiukai. Tokie juodi plaukiukai pìlas. <span class="explanation">tankiai, gausiai sužysti: </span> Daros pievos labiau vis margos: žiedais kožnas augalas pilsis. Ir teipo pìlias rugių žiedeliai, net padūmavę esti laukeliai. <br/>12. <span class="explanation">berti spuogais, pūslėmis, spuoguoti: </span> Blauzas pradėjo guzais pìlti. Kas čia yra: muno vaikus pẽla nū daikto. Ėmė šašai pìlti vaikus. Skauduliai didžiau pýlė – nusigandau. Pýlė pýlė pūslėm, jos trūksta – nor gyvą vežk ir apkask. <br/>13. <span class="explanation">dažnai dėti (kiaušinius): </span> Vištos kasdien pìlia kiaušinius. Vištos pýlė pýlė kiaušinius ir susturėj [o]. <br/>14. <span class="explanation">pradėti būriais, gausiai eiti iš kur: </span> Kap ėmė pìltis [žmonės] ! Iš bažnyčios žmonės pylėsi pro didžiąsias ir šonines duris. Žmonės kaip tamsus srautas pylėsi į kiemą. <br/>15. <span class="explanation">vienam po kito atsirasti, kilti: </span> Kunigėliui taip lengvai žodžiai pylėsi, nei sykelio jam kostelėt nereikėjo. Pilasi klausimas po klausimo. <br/>16. <span class="explanation">spurti, irti, nesilaikyti</span>. Reikia atmėtytie, o tai pìlas labai. <br/>17. <span class="explanation">mušti, lupti: </span> Ar esi gavęs pilti? Vaikas pìlti gaus, duosu! Lekia i pìla [šunis] su karte. Nu tėvas pýlė [jį] iš vadžių kaip šunį juodą. Aš nė vieną kartą pìlti nesu gavusi nū tėvo. Pýlė tėvai, spaudė mokyties, o aš taip nenorėjau! Puolasi pìlt – piktas. Nu tik pilti, nu tik pilti su tuo diržu, ir nebliko ligos! Tas žmogus kaip ėmė pilt grėblykščiu – tol davė, kol pasakė. Jau jį paėmė kariaunon – jam niekas nesiseka: jis gauna gerai pilt. Aš nusvysiu šilko lyną, insivysiu kampan vyrą, tai dar ir duosiu, tai jau ir pilsiu! Nurimsta lyg šuva, gavęs pilti. Pasigėrė, paskui vali pìltis! Pliaukšt, pliaukšt pradėjo pìltis viens kitą! <span class="explanation">smogti, tvoti, rėžti: </span> Kad aš tau pilsiu į kuprą, tujau parietėsi! Nė pats nepajutau, kaip pyliau kumščiu jam į veidą. Kad pýlau arkliui botagu! Ka [d] pýlė, ka [d] pýlė diržų! Pìla rykščių, ka neklauso. Aš jam kai pýliau ausin, tai tuoj atsisėdo! Avinas. pylė kakta vilkui galvon ir ažumušė! Kad pilsiu vadelėm par kuprą! <span class="explanation">blokšti: </span> Kanapes su rankoms į tokius blukinius ruilius pìlam. <br/>18. <span class="explanation">smarkiai šaudyti: </span> Pradė [jo] pilt mane nuo Rėksniškės. Vokiečiai ėmė pìlt iš araplanų. Pìlia, pìlia, kulipkos lekia. Kas gi bus, kai pradės iš kulkosvaidžių į barakus iš visų pusių pilti?! Pylėme, kiek nešė šautuvo ugnis. Ka ėmė orlaiviai pìlt, ėmė pìlt! Paskui gavom pìlt <span class="explanation"> (patekome į karo ugnį) </span>. Per Nemuną nu i pýlėsi vienas an kito. <span class="explanation">šauti: </span> Duok ir mun tą šautuvą, pilsiu ir aš į varną. Pylė iš automato. Pýlė žemė [n], radę [banditai] kokį nepatinkamą, ir šventė. <br/>19. <span class="explanation">tvieksti, plieksti: </span> Lietus lyja, žaibas pìlia, pas mergelę čiela mylia. Lietus lyja, žaibai pilia, griausmas griaudžia. Kibirkštys pilasi [iš radijo]. Net ugnis pìlias po kojom [smarkiai šokantiems]. Kad eina, net žiežirbos pìlasi. Net akỹs [na] žaibas pìlias iš nuvargimo. Tekinas [su tekėlu], net ugnis pìlias. <br/>20. <span class="explanation">drąsiai, atvirai sakyti, rėžti, drožti: </span> Ką tik užgirsta, tai ir pilia akỹs. Išgeriu kiek, ir pilu teisybę į akis. <br/>21. <span class="explanation">greitai, smarkiai eiti, bėgti, važiuoti: </span> Kap mañ vijo šuva, tai aš tada pýliau <span class="explanation"> (bėgau) </span> namon! Kad pìlia <span class="explanation"> (važiuoja) </span> žmonės iš kermošiaus, net rūksta! Aš tuomi vieškeliu labai smagiai pýliau <span class="explanation"> (važiavau) </span>. Lig plento turi keturius kilometrus pìlti. Kinkais arklį i pil' <span class="explanation"> (važiuok) </span>. Mašinos nesulaukęs, gavau pėsčias pìlt namo. Pìlk motociklu, tai da ir krikštynų teks. Pýliau <span class="explanation"> (ėjau) </span> namo, ka net užpakalis putojo. Tai jau pili namo? Pìlk <span class="explanation"> (jok) </span>, kol jaunas arklys – kai pasens, tai ir žingsniu bus gerai. <br/>22. <span class="explanation">smarkiai, intensyviai ką daryti, dirbti: </span> Par radiją vis tą patį pilia ir pilia <span class="explanation"> (pasakoja, kalba) </span>. Ot liežuvėlis – tik pìlia, pìlia, pìlia! Skaito – kaip poterius pilia <span class="explanation"> (sklandžiai) </span>. Kaip iš kibiro pylė pagyrimus savo dėdei. Baikas sumisliam, tai ir pilam <span class="explanation"> (dainuojame) </span>. Nū brolio pasimokina i péla – gražių dainų moka. Lig pačiam vidūnakčiui muzika pýlė. Orkestras pylė, net palaukės skambėjo. Pýlėm <span class="explanation"> (šokom) </span> visą vakarą an kiemo, o muzika gerai grajina! Pildavo [išgėręs] būtus ir nebūtus šokius. Kad pìlia <span class="explanation"> (šoka) </span> jaunimas, net dulka! Sueina vyrų pulkas ir pìlia kortom <span class="explanation"> (kortuoja) </span>. Pìla <span class="explanation"> (kerta, pjauna) </span> net išsijuosęs. Pilkit <span class="explanation"> (kirskite) </span>, vyrai, mišką! Péla <span class="explanation"> (kala) </span>, tvera vyrai gardus. Kap pradėjau pìlt <span class="explanation"> (belsti, daužyti) </span> durysan! Pilì pilì <span class="explanation"> (rašai) </span> i nepritrūksti to rašymo. Pilù i pilù parašą <span class="explanation"> (pasirašinėju) </span>. Taip ir pila <span class="explanation"> (atlieka) </span> vyrukas valandas. Pilkitos <span class="explanation"> (kortuokite), </span> kad turit piningų, aš jau esu nusidrožęs su kortoms. Boba kad eina – žiupono palos tik pìlias <span class="explanation"> (plaikstosi) </span> ! <br/><b> alỹvos į ùgnį pìlti</b> <span class="explanation">kurstyti aistras: </span> Eik, dukrele, į pirkią, tau nedera vienai su tuo jaunikaičiu palikti, nereikia pilti alyvos į ugnį, jis gali dar tave pamilti. <br/><b>ãšaras pìlti</b> <span class="explanation">verkti: </span> Ašarų karčių nepaliaunu pilti. Ašaras iš tikro sugriaudinimo širdies šitame gyvenime pilti. <br/><b>deviñtas prãkaitas pìla</b>. Lai ana daugiau nebipjausto, jau devintas prakaitas pila. <br/><b>į ãkį pìlti</b> <span class="explanation">miegoti: </span> Parvažiavau nuo pieno ir pýliau į ãkį. <br/><b>į bar̃zdą (į gérklę, į gùrklį, į kãklą, už lū́pų, už snùkio) pìlti</b> <span class="explanation">gerti alkoholinius gėrimus: </span> Pìlk į bar̃zdą: kai skusi, tai rasi. Nėkas nebtaisos atsargos, tik į ger̃klę pìla. Jei turì, i pìlk į gùrklį. Pilk alų į kaklą kaip į peklą, o kaip įpilsi, tai rasi. Koks bjaurybė [vyras]: į kãklą pìla, o numų nežiūra. Pila už lūpų, pila už snukio, ir y [ra] girtas. <br/><b>į gálvą pìltis</b> <span class="explanation">jaudintis, priimti kaip tikrą, svarbų dalyką: </span> Nereik visų niekų taip imties į širdį, nepilties į galvą bobų plepalo. Kam taip pilties į galvą – rūpesčiai suėda sveikatą! <br/><b>iš kiáuro į tùščią pìlti</b>. <span class="explanation">tuščiai kalbėti. </span> <br/><b> [į] káilį pìlti</b> <span class="explanation">mušti: </span> Pilsiu niekšams kailį, pilsiu! Pýlė tėvas káilį. A ne už tą patį [liežuvį] ir vyras į káilį pìldavo! Už neklausymą tik pìlk į káilį! Pilk į kailį biesuo už tokį darbą! O katras kiek pavėlavo, tuoj į kailį pilti gavo. <br/><b>tul̃žį pìlti</b> <span class="explanation">pykti, niršti, piktumą nugiežti: </span> Ji ant jo pìla visą savo tul̃žį. <br/><b>antpìlti, </b>añtpila, antpýlė. <br/>1. <span class="explanation">daugiau įpilti, užpilti ant viršaus (skysčio): </span> Ančpýliau pieno ir įmaišiau. Rast, ant viršaus [grietinės] an [t] pýlus, greičiau susisuktum [kastinys]. Jūs ant tų likusiųjų vaškinių čystą drungną [v] andinį antpilkiat. Añtpila orielkos ant žolių – i vaistai. Ančpìlti karšto [v] andens reik. <br/>2. <span class="explanation">užberti: </span> Po apačia deda mėšlus bandos arba kiaulių, ant jų viršu žemės antpila. <br/>3. <span class="explanation">pridėti priedo (biralų): </span> Pasilygau, ir ančpýlė pipirų gerą žiupsnį. <br/><b>apipìlti, </b>apìpila, apipýlė. appìlti. <br/>1. <span class="explanation">užpilti skysčiu: </span> Tėvas tik apìpilia pelynus ir geria. Apipýliau [mėsą] su vandeniu, tepamirkstie. Tiesk dabar ant manęs jaučio odą ir apipilk statine dervos. Apsipyliau kirminą [spiritu] – gluodino sultis kaklams yra gerai. Kamparą geru <span class="explanation"> (geriu) </span> apsipýlusi – kitų vaistų nežinau. <span class="explanation">apsemti, aptvindyti: </span> Marios išlipo iš krantų, apipylė Pamarius ir šalia gulinčias Tyvulių pelkes. <br/>2. <span class="explanation">aplieti, aplaistyti: </span> Su taukais apipilk bulvas. Apipýlė su žiubalu <span class="explanation"> (žibalu) </span> palangę. Blynus da taukais apìpilia. Kas liekna, àppilam karvėm siečką. Reikia piemenį appilt [v] andeniu, tai karvės duos daugiau pieno. Ir appylė jį aliejumi. Visa žemė krauju yra appilta dėl neteisybės. Apsipýliau su tuo alu <span class="explanation"> (alumi) </span>. Visą pilvą apspýlęs sėdi [vaikas]. Vaikščioja apsipylęs arielkėle <span class="explanation"> (girtas) </span>. Nepilk vandenį prieš vėją – save apsipilsi. <span class="explanation">pasrūti: </span> Kad duos par galvą – tas tujau krauju apsipylė. Kraujais apspýlė. Šiandieną prastà skalbties: akys apsipila ašaroms [vėjuotą dieną]. Man ašarom akys apsipýlė iš gailesčio. Dangus kraujinga pašvaiste apsipylė. <br/>3. <span class="explanation">apiberti (biralais): </span> Ką kuomi appìlti, apkrėsti. Visus takus apipýlė su toms trąšoms, negal' paržergti. Jumis gėlėmis apipiltų mūsų merginos. Mašina dulkėmi appýlė. Kol miltų įdeda į varinį, apìpela visą kuknę. Būtų atlėkus raiba gegutė, būtų appylus raibom plunksnelėm. \| Apipila mus kruša sviedinių ir kulkų <span class="explanation"> (smarkiai apšaudo) </span>. Samanų krūmelis spalgenom appìltas, apdėtas <span class="explanation"> (labai apaugęs) </span>. Viena [obelaitė] žydi biškį, o kita kap appilta <span class="explanation"> (labai daug žiedų) </span>. Žydras dangus apsipylė tūkstančiais mirgančių žvaigždelių. <br/>4. <span class="explanation">kiek nupilti (skysčio), nusunkti: </span> Tas išrūgas apìpilia, ir pilia tą pieną. <br/>5. <span class="explanation">daug išsrėbti, išgerti, persigerti: </span> Buzos apsipýliau, nat pilvas treikši. Naktin silkė! Paskui apsipilat vandeniu. <br/>6. <span class="explanation">prasisunkus sudrėkinti</span>. Prakaitas apipýlė jo kaktą. Gėda juos apipylė prakaitu. Šaltas prakaitas apipylė valdovo kaktą. Šalto prakaito apipilta, bevėpsant numirs be žvakės. Jonienės šaltu prakaitu kakta apsipylė. Gediminas nubudo drebėdamas, apsipylęs prakaitu. Moterys, prakaitu apsipylusios, rinko ir rišo sunkius pėdus. <span class="explanation">nutvieksti (ppr. iš gėdos, susijaudinimo): </span> Gerai, kad tamsoje nematyti, kaip apsipila raudoniu Elenos skruostai. [Nuo šio pasakymo] Onutės veidas apsipylė apykaisčiu. Ugnia apsipylė, nutvertas bemaluojant. <br/>7. <span class="explanation">gausiai duoti, suteikti: </span> Tegu mañ pinigais apìpilia, ir tai aš až jo neisiu. Kad jis pinigais apipils, tai jis mane gal [i] imt. Apipylei dovanomis, ažu kurias nebemoku kaip ir padėkavoti. Ko jam netylėt, kad jis apìpiltas [kyšiais]. Žadėjo apipilti ją meile ir laime. Motyna apipils jus malonėmis. Teipo ir mūsų jauniškė nepaskaitomais vargais kaip pilte appilta turi būti. Jie apspito tėvą ir apipylė jį klausimais. Apipylė jį smūgiais, spardydamas jam kojas. Suspaudusi ją glėby, apipylė pabučiavimais. <br/>8. <span class="explanation">daug įsigyti, turėti: </span> Apsipýlęs grūdais. Artojas pavasarį triūsia, prakaituoja po laukus, sėja, augina javus su didžiausia vilčia rudenį apsipilti grūdais. Jie gyvena gerai, pinigais apsipýlę. Brolis Petrelis buvo apsipýlęs tūkstančiais. Moterėlė vaikais apsipýlus. Šitiek vaikų apsipýlė, merga būdama. A kur buvo, ka ponai būtų apsipýlę vaikais?! Apsipýlęs utėlėm, didelis mat ponas! Pelnais apsipiltumi, kad austi mokėtumi. Ot kvailas buvau, kad neatidaviau pavasarį visos sėklos: dabar būčiau apsipylęs ir grūdais, ir pinigais. <br/>9. <span class="explanation">apkasti, apkaupti: </span> Apipilu žemėmis medžią. Appìlt krūmelį tą reikia, apravėt. Appýlėm bulbas. <span class="explanation">pilant, kasant paaukštinti: </span> Žinyčia ta buvo pas miestelį Betygalos, kame ant pat skardžiu Dubysos ir dabar yra aukštas kalnas viršu paskiaus apipiltu. <br/>10. <span class="explanation">apkasti pylimu: </span> Radzivilas, Kražius įgijęs, to [je] vieto [je], kurio [je] šiandien riogso jėzavitų bažnyčia, išstatęs mūro rūmus, pyla apipylė. <br/>11. <span class="explanation">spuogais apiberti, apspuoguoti: </span> Appýlė lūpas, paskui šašais apsdėjo. Prūde nūsimaudęs, ir apipýlę visą. Apsipila kam lūpos. <br/>12. <span class="explanation">tankiai apželti: </span> Ir vėl raistelis apspýlė alksniokais kaip kanapėm. <span class="explanation">gausiai susprogti, sužysti, turėti vaisių: </span> Medžiai apsipylė lapais, žemė apsidengė žalumu. Sakyk, kad nėra obuolių – pavasarį buvo [obelis] visa žiedais apsipýlus. Žiedais apsipylusiose liepose darbščiai dūzgė bitelės. Obelys, kriaušės, vyšnios apsipylusios baltmargiais žiedais. Tik kryklės kelmas stovėjo apsipylęs vaisiais, bet jie buvo rūgštūs ir aitrūs. <br/><b> akìs apsipìlti</b>. <span class="explanation">pasigerti: </span> Atėjo apsipylęs akis. Kožną mylą dienelę akès apsipýlęs. Ko vaikščioji, akìs apsipýlęs?! <br/><b>ãšaromis apsipìlti</b>. <span class="explanation">graudžlai verkti: </span> Nelaiminga moteriškė apsipylė ašaromis. Benius parpuolė veidu ant žemės ir apsipylė ašaromis. Ne kartą apsipylėt gailiom ašarėlėm. Apsipýlęs ãšarom, tarė senelis. Tarnaitės, ašaromis apsipylusios, dėjo mažas rankines kraiteles į vežimą. <br/><b>atpìlti, </b>àtpila, atpýlė<br/>1. <span class="explanation">atlieti kiek (skysčio) iš viso kiekio: </span> Tėvas parvažiuos, o kruopų neatpýliau, lig dugnio išsrėbėm. Ar Vaclovui yra [viralo] atpìlta?. Aš atsipýliau kruopų – ryt suvalgysu. Atsipìlkiat atskirai, aš tokio jovalo neėsu. Pieno atsipila iš to, ką gauna sriubai užbaltinti. Jei nemėgsti pramesto [viralo], tai atsipìlk. Kai kiaulytei virdavo, atsìpiliu, būdavo, i sau. <span class="explanation">netyčia nulieti kiek (skysčio): </span> Taip pat negalima nėščiai, semiant vandenį, atpilti, nes kūdikis sterblėje šlapinsis. Nėščia būdama nesemk pilno kibiro, kad besemiant neatsipiltų, nes gimęs kūdikis atvems. <br/>2. <span class="explanation">beriant atskirti kiek iš viso kiekio: </span> Dėde, atpilkite jam du pūrus rugių ir išskaitykite iš mano algos pagal dabartinę kainą. Tris pūrus rugių sėklai atpýlėm. Užsivogė, iš aruodo atsipylė ir padė [jo] [į malūną nuvežti]. <br/>3. <span class="explanation">atgal supilti (skystį): </span> Nešk tuos barščius, atpìlk. Upės subėga į jūrą ir atapilia tą vandenį, kuris buvo iš jos išgaravęs. Galingas, hipertrofavęsis kairysis skilvelis pasiunčia į aortą didžiulę bangą, kuri tuoj pat staiga sukrinta, kraujui atsipilant atgal į kairįjį skilvelį ir periferiją. <br/>4. <span class="explanation">stemple pakilti, grįžti į burną nurytam maistui: </span> Kai tik rūgščiau ažvalgau, tuoj ir atàpilia. <br/>5. <span class="explanation">užpilti: </span> Išsunki [tarkuotų bulvių] tašlą ir vandeniu atapili – gardesnis blynas. <span class="explanation">perliejant (ppr. vandeniu), perpilant atgaivinti: </span> Atpils [v] andeniu, tai tas i vė [l] nukrinta iš gailystos. <br/>6. <span class="explanation">atiduoti prievolę (pieno, grūdų): </span> Pieno pyliavą atpelu greitai. Kur žemės blogos, pyliavą par vis sunkiau atpìlti. Pyliavas atpylėm, mokesčius sumokėjom, gražiausiai viskas! Pyliavą atpýliau. Neatpylė rekvizicijos. <span class="explanation">atsilyginti, atiduoti suderėtą skystą ar birų produktą: </span> Čia pieno neatpils, kiek suderėta, čia miltų nepriduos, čia ims peršnekėti. Ar daug jau gavai? Kiek atpylė tau Dovydonis už ketverius metus? Po smerčio kviečiais [skolą] atpìls. <br/>7. <span class="explanation">prisigerti, apsvaigti: </span> Gaspadorius atsipylęs negerai užarė [lauką]. <br/>8. <span class="explanation">apmušti, apdaužyti: </span> </span> Boba lazda atpýlė vištą. Duot jiem, prakeiktiem, atpilt už visas kančias, už visus vargus! Jonas Petrą atpýlė. Aš jam kad atpiltáu lazda per šonus! <br/>9. <span class="explanation">greitai, smarkiai ateiti, atvažiuoti: </span> Anksti atpýlė iš Švenčionių. Aš per valandą aštuonius kilometrus atpýliau. Ot greit tu atpýlei! Pamatysi, kurią nedėlią atpilsiu pas tave dviračiu. Truksi tokiuo arkliu atpìlt?!. Su patamsiu jis atsipýlė. Šuva nuvarė kiškį, kiek pabuvus, ir vėl atsipylė atgal. <br/>10. <span class="explanation">smarkiai, intensyviai ką padaryti, atlikti: </span> Paklausk ko, tai atpils <span class="explanation"> (atsakys) </span> žodį, ir vėl tyli. Atpylė <span class="explanation"> (pasakė) </span> močia anai bobai, ir gatava. Jonas kvotimus gerai atpýlė. Atpylė <span class="explanation"> (greitai, sklandžiai sukalbėjo) </span> poterius kaip žirnius. Nori, dėde, atpilsiu <span class="explanation"> (atpasakosiu) </span> visą raštą kaip pamoką. Atpylė <span class="explanation"> (išbarė), </span> atpylė, ir eik kaip su telioku <span class="explanation"> (sugėdintas) </span>. Penkius rublius àtpila <span class="explanation"> (atskaičiuoja) </span> iš algos – vaikų netura. Turėjo atpìlti <span class="explanation"> (atsėdėti kalėjime) </span> devynius metus, i gan. Sėda, kol àtpila paras. Armijoje trejus metus atpyliau <span class="explanation"> (atitarnavau) </span>, liaudies gynėju buvau, buožėms dantis daužiau. Metus jau atpýlė karūmenė [je]. Šiandie atpìlk, o rytoj galėsi neateit. Dėl atsargos atpylėme <span class="explanation"> (atidavėme) </span> pagarbą ir policininkui. Atpylė ragas ragan <span class="explanation"> (gerai darbą atliko) </span>. <br/><b> káilį atpìlti</b> <span class="explanation">primušti: </span> Reikia atpìlt vaikam káilis rykšte, tai nebus tokie išdykę. Tau tai atpýlė káilį! <br/><b>dapìlti, </b>dàpila, dapýlė. <span class="explanation">daugiau, papildomai įlieti, įpilti: </span> Saldūnio pieno dapìlk, tai gardžiau bus. Dapýlė [į sriubą] vandenio. Butelį dapyliau pilną vandens. <br/><b>įpìlti, </b>į̃pila, įpýlė. <br/>1. <span class="explanation">įlieti (skysčio): </span> Aš įpýliau pieno į putrą. Kad valgyste, galiu daugiau inpìlt. Padaug įpýlei. Aš noriu įpilamas (noriu, kad kiti man įpiltų). Katei lakti į̃pelu ir einu. Añpilia katiliukan vandenio. Įpìlk man praustuvėn vandens. Leisk, aš tau arbatos inpìlsu. A nori šilto vandens į viedrą įpelamà? Įpýlė vandenio su vandeniu i da pablendė vandeniu. Sausoj [keptuvėj] inpìlsi [blynų tešlą] – sudegs. Tu ir bliūdus jo, kupkeles, kragus, kaušus iš čysčiausio aukso daryk, kuriais išpiltų ir įpiltų. Ir inpylė vynelio iš tėvulio butelio. Malonėk, dar įpilk, dar gersiu ir antrą! Inpil, gaspadin, kopūstų, kad pilvelį man išpūstų! \| Vainorus pasėmė bites mediniu šaukštu iš sieto lyg tyrės ir įpylė avilin kartą ir kitą. Tau su samčiu neįpýlė to mokslo. Įpylė į žiedus tuos saldžius lašus pavasario burtas gražus. Tavo galva kai rėtis: ką įpili, tas išbėga. Pabaik valgyt – aš tan bliūdelin įsipìlsiu batvinių. Pats insipylė ir vadina savo kelionės draugą, kad eitų valgyt. <span class="explanation">duoti išgerti alkoholinių gėrimų, nugirdyti: </span> Inpil̃s gerai sekretoriui ir gaus, pamatysi! <span class="explanation">leisti pajusti, suteikti: </span> Trokštu įpilti jiems kiek doros supratimo. Ačiū tamstai už tai, kad mano širdin tėvynės meilę įpylei. Sužibėjusi viltis įpylė jėgų į sužalotuosius kūnus. Inpilk, prašom tave, Viešpatie, ing tarnus tavo dvasią tiesos! Nuog pradžios krikščionystės inpildavo [dvasios stiprumo] ing širdis ištikinčiųjų. Malonė Dievo insipylė ing panos [Marijos] kūną. <br/>2. <span class="explanation">įberti (biralų): </span> Įpýlė į saujikę [vaikui] cukraus. Ar jau įpylei melnyčion? Gėda mums nežinot tuo tarpu, kiek javų įpila į aruodą ūkininkas Lietuvoje. Ką į aruodą įpilsi, tas tikt tavo. Vėlai sėjo, pagada – įpýlė kai į aruodą <span class="explanation"> (sudžiūvo ir neišdygo) </span>. Įsipýlęs puspūrę grūdų, parsinešė namo. Kešenėj turėjo akmenėlių insipýlęs prie riešutų. <br/>3. <span class="explanation">įmušti, prikulti, užduoti: </span> Anąsyk jį gerai įpýlė. Inpilsma, kiek tik jam inlįs. Kad jumi kas inpil̃t gerai! Piemenį įpýliau gerai už nuganymą. Įpylė jam dvidešimt botagų. Kai aš tau inpìlsiu uodegon, tai tu žinosi! Inpýlė šuniui paskuigalin su lazda – nubėgo cypdamas. \| Tada fašistams gan gerai įpylėm, kaip žinai. <br/><b> į káilį įpìlti</b> <span class="explanation">apmušti, apdaužyti: </span> </span> Įpiltų gerai į kailį, nereikėtų mėčiakotis. Kad įpìlsiu į káilį, tai laižysies! Kai káilin gerai inpýliau, dabar geresnis vaikas. Bėk, Onute, ir įpilk tam išdykėliui gerai į kailį! <br/><b>į káklą (į lémpą, į mákauką) įpìlti</b> <span class="explanation">išgerti alkoholinių gėrimų: </span> Susmetę inpýlėm kaklañ, bus drąsiau vakaruškos. Matyt, tu šiandie jau lémpon inpýlei. Kai inpili makaukon, tai ir girtas. <br/><b>išpìlti, </b>ìšpila, išpýlė. <br/>1. <span class="explanation">išlieti kur, į ką (skystį): </span> Ana tą pieną išpela taip čystai, išvarvina. Išpilk tą [v] andenį į geldikę. Prašom valgyt, vis tiek reiks kiaulėms išpilt. Tu išpýlei alų iš uzbono. Ir išpylė kodį ingi prakartą. Danguje išsipylė <span class="explanation"> (pasklido) </span> raudonumas. <span class="explanation">leisti patirti, suteikti: </span> Ant numiškių ir giminės išpils gausingiausį dangišką palaiminimą. Pradūrė maišą ietimi priesakis ir ižpýlė atpirkimą mūsų atpirkėjas. Idant šviesa tiesos. ant viso kūno šio pasaulio ižpiltųs. <span class="explanation">išpilstyti: </span> Iššinkuoju, išpilu. <span class="explanation">išlaistyti: </span> Tuoj pirklys tą kambarį išpuošė, išpylė kvepalais. <span class="explanation">išlieti skystį, apvertus (ppr. netyčia) pripiltą indą: </span>.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

dapilti

#