dapjauti

pjáuti, -na (-ja), pjóvė

1. peiliu ar pjūklu rėžti, atskirti, dalyti į dalis: Su peiliu pjáuk, žirklės neims [kartono]. Kaip pjovė žuvį, ir išlėkė koks blizgantys daiktas. Ėjome į paežerę vytelių pjauti. Pjáuna ant nūmonės kaip Stirbys lentas. Pjauti galima rankiniu pjūkleliu. Ant ožio pasidėjęs, malkas pjáuna. Nepjáukit [medžio] iki galo – pasižiūrėkit, į katrą pusę virs. Iš vienos tako pusės ir iš kitos – ilgos krūvos rąstų, pjautais ir dar nepjautais šonais. Piela pailginio medžio pjaunama. Ronus pjauti. Pjautų medžių klėtis. Vieni jam plaukus kerpa, kiti nagus pjauja. Pjauna kaip par vandenį (labai lengvai) . Sopulį pjóvė (operavo) . Aple pendicitą šneka – pjáusią. Iš krūtinės pjóvė mėsas ir čia. dėjo. Radau peilį pjautą (su kuriuo pjovė lašinius) ir padėtą. Noragas pjauna velėną. Nors nagus pjáuk, neduoda, ir tiek. Alsuo [ja] kaip roną pjaudamas. Į kurį pirštą pjausi, tą skaudės. Nebūk abiem pusėm pjaunamas. Devynius kartus atmieruok, dešimtą pjáuk. Kur pjáuni – ten kaulas (vis prasta) . Važiuoju važiuoju – kelio nėr, pjaunu pjaunu – kraujo nėr. Šitas balkos galas pjaũsis (bus pjaunamas) . pjūklu atidalijant leisti nuo kelmo (medį): Pjáudavo [medžius],
ka niekas nematė. rėžiant gaminti, daryti: Esanti jų ir lentų pjaunamoji mašina. Lentas pjauti. Anys pjóvė šitas lentas. | Pjáuna akselį del arklių. judant per ką kirsti paviršių, plotą: Krūtine laivas pjovė bangas – kaip uolas. Pjovė žydrą padangę lėktuvas. perkirsti, dalyti: Baltas saulės spindulys pjovė perpjauto laivo pusę perpus. Priemenė siaura ir ilga, pjauna skersai visą namą. raižyti, tašyti: Akmenis pjauti ir įsodinti. būti aštriam, tinkamam vartoti. Nupirkom naują peilį, bet nieko nepjáuna. rėžiant lenktyniauti: Su anuo neisi pjáuties.

2. kirsti (javus ar šieną) dalgiu, pjautuvu, mašina: Miežius rankom pjóvėm. Kur kiemas, kur ateidėm pjáut. Pjáut nėra ko (maža žolės) . Visą dieną pjauni, nėr kas nešiot [vakare]. Dalgę reikia supustyt, kad ana geriau pjaũtum žolę. Iš anos pievos pjáudavo dvi žoles. Ateik rugių pjautų. Rugius gal pjauti po kaklu, į kuprą, į šoną Rugius pjáulavom, pėdus rišlavom. Būdavo, rugius pjáunam, keturines [giesmes] giedam. Besiveizant atejo [rugių] pjaunamasis laikas. Žmonių šienpjūvėliai pjáuja, švytuoja. Pjaun žalį šienelį, žalias raskileles, pjaun ir muno dobilelį su žaliu šieneliu. Mum šienelį bepjovinti, ataūžia smarkus lietus. Rugius bepjaujant, išgirdom būgnužius. Rugius pjaudamõs vasarai (vasarą) reikia vėsutę padaryt. Da in kelių (atsiklaupę) pjáudavom mažas avižas. Miežiai išbalę, pjáutinys jau. Jau pjaunamas buvo vasarojus. Jau rugiai pjautinì. Jei avietės išsirpusios, tai rugiai pjaunami. Jau avižos pjáutinos, miežiai dar pjautinesnì. Kap kurios bobos ir žirnius pjáuna pjautuvais. Pjaunamų̃jų linų galūnėse daugiau yr sėmenų. Pjauju pievą. Ar šita pieva pjaunama? Su taviškiu vieną lauką pjóvėm. Tie pakraščiai liko nepjáuta. Ir penki dabar yra metai, kaip nei arta, nei daguota (pjauta). Kas sėja su verksmu, pjaus su džiaugsmu. Nepailskim niekad gerai darydami, nes savo metą pjáusim gausiai. Eina, kai rugius pjóvęs (pavargęs) . Kiek sėsi, tiek pjausi. Ką pasėsi, tą ir pjáusi. Nesėjęs nepjausi. Kas pirmas pjáus, to avis nebliaus. Lyjant pjauk, giedroj grėbk. Pjauti sunku, valgyti lengva. Ardami arti, pjaudami pjauti mokomės.
pjautinaĩ.: Kaip tą vos tepražydusį dobilėlį nupjovė su dalgiu, ir gana. Pjautinai nupjovė. Plušėjo, pjóvės pati pievas. Aštuonias dienas rugeliai pjáunas. Rugiai tuoj pjaũsis. Ka eisi par lauką, neišskirsi, a rugiai, ar atuodogiai, tik vėliau pjáunas (pjaunami) . Nons drėgnos tos avižėlės, ale pjaunasi (galima pjauti) .

3. veržti, įsirėžti. Rankas ir kojas pjovė virvės. Pjauna pečius, tokia plona virvė. Autai stori pjáuna kojas. Suknutė par pečius siaura, pažastis pjáuja. Aš užsikabinau [maišą],
teip pjáuna pažastis. Plonas pantis, arkliui į kojas pjaunas. Ratai pjáunas žemėn.

4. peiliu žudyti: Teip rėkė, teip šaukė, lyg būtum buvęs pjáunamas. Kitą rytą Benius išėjo į gimnaziją, lyg pjauti vedamas. Kas tave pjáuna (ko rėki kaip pjaunamas) ?!. Kas to jauno vyro do mintis buvo, kad pjóvėsi. Pjáunas tarp savęs – kiek svieto išsipjaus! Aštuonias valandas pjovės, ne kovės. peiliu žudyti mėsai, skersti: Ryto [j] senę avį pjaũs. Pjaujama avis. Pjautina avis. Menu, baronėlį kap pjóvė. Pjáusim, pjáusim baroniuką. Nepjáukiam kraliko – kurgi kailį dėsme! Močiutė pjóvė pilką antelę. Paršų pjautąją dieną buvo ir kalėdninkai. Arklys par torą kaip pjaunamasis iššoko. Ožkelė tyli nepjaunama. Nepenėjęs gyvolio, nepjausi, o papjovęs taukų negausi. Devyni vyrai gaidį pjovė. marinti, galabyti: Taigi tuose marų metuose ne viena liga žmones pjovus.

5. užpuolus kandžiojant žudyti, draskyti. Neėda katinas tų kurmių, o pjáuna vis tiek. Strielčius nėjo vilko šaut, vilkas nėjo ožkos pjaut. Lapė vištas pjáuna. Žąsis kai pjáuna lapė, tai eilioj sukrauna. Gera katė vis žiurkes pjáuna. Tikrai, seni žmonės kalbėdavo, kad vilko pjautinas gyvulys kažkokį ženklą turi. Kur vilkai vaikus veda, ten nieko nepjauna. Niekumet artimoji lapė žąsų nepjáuna. Kur anie. laikos, ten nepjáuna. Gi žiūriu žiūriu – devyni vilkai vieną bitę bepjauną!

6. pulti kandžiojant. Šuo pjáuna kiaulę narsiai. Kur aš eisu – šunys pjáuna. Šuniukas mane pjóvė, o dabar nepjáuna. Tas šuva savo [žmogaus] nepjáuna. Šuva nepjáuja mane. Ka pjáuna, ka pjáuna tas Rudis tą žmogų! Paskutinį šunys pjauja. Gera šunims senas pjauti, kai akmenio nesuranda. Mesk šunį in kiaulės, kad nepjáuna! Šuva kalės nepjauna. Nei vilkas vilko, nei meška meškos nepjauja.
pjautinaĩ.: Pjautinai pjauna kits kitą. gilti: Kuisiai, bimbalai pjáun. Uodai labai pjáuna gyvulius miške. Jei vasarą vabalai gyvulius pjauna, bus lietaus. Tegul mes vargstame, tegul mus utėlės pjauja. Pjáuna kaip pasiutusios tos musys. Bitys tos pjáunas pasiutusiai.

7. rietis, kandžiotis: Šuva. puolė ant gyvatės ir pradėjo su ja pjáutis. Atbėgę vilkai prie trobelės ėmė su šunimis pjautis. Jau paaugs anys. vienas su kitu pjáunas. Vieno kiemo šunys nesipjauna. Kad savo šunys pjaujas, nesikišk nei vienas. Dviem šunim besipjaunant, katinas mėsą pagrobė. Du kiškiu pjaujas, o baltas kraujas bėg.

8. raižyti, varstyti, diegti: Man pilvą didei skaust, pjáuja, mane gumbas pjáuja. Ji vis skundžiasi, kad ją gumbas pjáuna. Nuo uogų man ėmė vidurius pjauti. Rėmuo pjauna. Rėmuo pjauja mane. Pjáuna mane gyvą liga. Beeitant pradėjo širdį pjáuti. Skauda strėnas, kap peiliu pjáuna.

9. varginti, kankinti: Tie kalnai (važinėjimas kalnais) tai pjáuja arklius. Pjáuna arklius toks kelias. Kosulys pjáuna. Pjáuja miegas (labai norisi miego) . Mane vakar miegas pjóvė. Einu gult, miegas pjautè pjáuna. Mane šiandie silpnumas pjáuna. Jau mane pjáuja žiovulys (pradėjau labai dažnai žiovauti) . Kur dėsis paukšteliai, šalčio pjaunami, – lenda kur beįmanydami! Visą naktį baisūs sapnai pjóvė. Pačią, vaikus darbais pjauni. Visokie rūpesčiai pjáuna žmogų. Pjauna skola kaip dalgis. Tas kūlimas žmonis pjáuna be peilio. Taip sakydamas, mane be peilio pjáuni. gadinti, kenksmingai veikti: Nepjáuk tamsta širdies su tais vaistais. Naminė taboka pjautė pjáuna sveikatą. kenkti, ėsti: Pjóvė ją, skundė – tai žmogus!

10. neduoti ramybės, barti, priekaištauti, erzinti, pajuokti: Pjáuna aną [vyras],
kam brangiai mokėjo. Nesiliauja Laužada pjovęs manęs dėl to arimo. Pamatys kas su vaikiais, pjáus kaip kipšai, neduos ramybės. Paskum tėvas pjóvė muni visus metus kaip koks pjūklas. Jis jąją pjáuna kaip medžio pjūklu. Dėl tos panos tu mane pjáuni ir pjáuni.

11. bartis, ginčytis, nesutarti: Dievaž, nesinorėtų pjautis su Petruliais, visgi jie, uogele, mano šiokia tokia giminė. Pjóvės pjóvės abudu, ale aš nebesikišiau. Kas čia dabar mylisi – visi pjaunasi. Skieskitės su tėvais – kam pjáuties! Ko ten reik pjáuties kiaurai – negaliat būti geruojuo! Pykstas su ta dukteria ant vietos, pjáunas, lovo [je] gulėdama. Susidėjo dančius, ka galėtų su marčia pjáutis. Jo galvoje pjovėsi, ūžė šimtai viena už kitą piktesnių minčių. Pjaunas kaip katė su šuniu. Pjaunas kaip katės maiše.

12. nesiderinti, nesutarti: Šitos spalvos nesipjáuja. Gražūs balsai, nesipjáuja.

13. smogti, mušti: Ka pjóvė ans mun į murzą, net akys pažaliavo! Nu, ka pjáusu par dugną bobai, tei žinos pliotkus nešioti!

14. smarkiai groti: Muzikantai pjaun kazoką, mūsų mergos gražiai šoka.

15. greitai važiuoti: Pjáuna su dviračiu, kad nė velnias nesugins. Kur tu pjáuni tokiu bjauriu keliu su dviračiu?! smarkiai sklisti, veržtis: Griūvančių medžių trenksmas ir jų sukelto vėjo ūžesys pjovėsi biržėmis ir skynimais.
eĩti (nueĩti) šunìms šė́ko pjáuti. niekais virsti: Gyvenimą paskandino skolose ir pats nuėjo šunims šėko pjauti.
óžius pjáuti. vemti: Negalėjau žiūrėti, kaip jis pjovė ožius.
apipjáuti

1. peiliu, pjūklu aplink įpjauti, aprėžti: Aplink ką pjauti, appjáuti. Apipjovė aplink pirštą. Kamblį appjáunam, kad nebūt storas [kopūsto] lapas. Per pusantros aršinos nuo žemės apipjauna medžią taip, kad galėtų atlupti keturius plačius diržus. pjūklu iš visų pusių nupjauti (papentį): Visur priversta apipjautų ir neapipjautų medžių, pabėgių, lentų.

2. pjaunant pamažinti, patrumpinti, dalį nupjauti: Paukščiui sparnus appjáuti. Ana apskus galvą savo ir apipjaus nagus savo.

3. pjaunant atskirti: Appjáuna mėsą, visą, kokia yra an lašinių, visą minkštimą.

4. pjaunant apibarstyti: Visą lovį pjaulais apipjovei. Apsipjóviau kepurę pjuvenom.

5. nupjauti dalgiu didumą (javų ar šieno): Rugiai jau buvo apipjáuti, o kviečių tę nesėja. Apipjóvę vasarojų, važiuosma vilnų karšt. Kad nors bent kiek pievas apipjaut, tai pradėtumėm rugius. Vaikas verks, kol mes nedaugį apsipjáusim. Jau šiap tep apsipjoviau rugius, dar̃ galėsiu nor kiek sliptert. baigti pjauti: Šįmet apsipjóvėm jau. nupjauti dalgiu aplinkui: Apipjauk aplink kelmą. Lauko kampai apipjaunami dalgiais.

6. įveikti, pralenkti pjaunant javus ar žolę: Vis tiek tu manęs neapipjausi. Aš apipjáudavau savo žmoną.

7. aprieti: Mūs karves apipjóvė čia toks pasiutęs šuva. Tas šuniukas apipjovė tam gaspadoriui visus gyvulius.

8. įveikti kandžiojant, puolant: Žilukė deglukę appjóvė.

9. apsibarti, susivaidyti: Aš dėl jo apsipjóviau su gerais žmonėmis. Apsipjóvęs su visais kap šuo.
atpjáuti

1. peiliu, pjūklu, žirklėmis atskirti dalį: Atpjóviau galą rąsto. Lašinių du kilogramu atpjóvė. Valgyk, atpjaũs duonos. Atpjóviau duonos plutą. Nešk drobę atpjóvęs nuog galvos ik kelių. Milo kąsnys tokis atpjáuta. Atpjauto daikto nebeprilipdysi. Šitų lašinių turėsiu ir aš kiek atsipjauti. Peilis be kriaunų – atsipjausiu lašinių. Užsiugdei, pasipjovei [paršą] – atsipjáusi. atidalyti, atskirti, atrėžti: Ta muno pasoginė žemė: tėvas kerčią atpjóvė. Tęnai buvo granica atpjautà (išvesta) .

2. nupjauti: Ana ažumigo, anos ėmė ir atpjóvė galvą jai. Aš atpjóviau virvelaitę, kad tas šunaitis pabėgt. Da atpjaũs sau pirštą [su pjautuvu pjaudama rugius]. Jam koją atpjóvė. Atpjáutas arklys (nupjauti pančiai) – pavogė. Išejo šienaut pievų, tai karvėm atpjóvė pieną (mažiau žolės, todėl ir pieno sumažėjo) . Boba trupino batvinius ir atsipjovė nykštį. Per apipjaustymą atsipjauja atliekantyji šalis kūno.

3. išpjauti dalgiu, nušienauti, kad nekliudytų: Pievas atpjovė, gal vėžauti. Prieš rugiapjūtę pievų [parugėje] neatpjóvė. Tu kelelį par pievą atpjáuk. Reik atsipjáuti kelią – reiks važiuoti.

4. nupjauti dalgiu tam tikrą plotą (javų ar šieno): Lig sniedonei jau atpjovėm rugių gerą barą.

5. atsilyginti darbu per javų pjovimą: Dėkui, tėveli, až dovaneles: kad gerai būsiu, – tanciais atšoksiu, kad blogai būsiu, – rugiais atpjausiu.
atsipjautinaĩ. Kaimynai pas vienas kitą eina rugių pjauti atsipjautinaĩ. Atsipjautinaĩ talkinėtis.

6. atšipinti, atbukinti: Peilį atpjóviau į kaulą. Pjaustyk čia visokius velnius – atpjáusi peilį! Pjūklą atpjóvėm į ąžuolą. Palik antežius – dalgę atpjáusi. Dalgis jau atsipjóvė – reikės iškalti. Atsipjáuna dantaičiai, negal beįkąsti.

7. nuvaryti stumiant, kandžiojant: Atpjóvė paršiuką kiaulė nuog lovio.

8. pjaunantis, pešantis ateiti: Šunes atsipjóvė iki stubai.
rugiaĩs (kviečiaĩs) atpjáuti po smer̃čio. niekada neatsilyginti, negrąžinti skolos: Aš tau po smerčio kviečiais atpjausu.
dapjáuti. peiliu pribaigti: Dapjóvė karvę ir pardavė. Musinom dapjáut teluką.
įpjáuti

1. peiliu įrėžti: Inpjáuk kiek pagalį, ir nulauši. Tarnas. inpjovė savo rankos pirštan ir savo krauju patepė. Neįpjáuk man rankos. Inpjáuta buvo, al [e] išgijo, tik rantas liko. Rumbas, anpjáuta buvo. Veidas siauras, ilgas, nusmailusiu smakru. Ir akys siauros, įpjautos įstrižai. Širdis gela kaip įpjautà. Septyni vaikiukai: pradės eiti į karūmenę, žanyties, būs širdis kaip įpjautà [motinai]. Kad darbininkai pas ją dirba, tai tik bijok, kad ji į pirštą neįsipjautų duoną beriekdama (tokia šykšti) . Neinsipjaũ piršto! Vaikai. peiliu ne vieną kartą impjaujas. galėti, pajėgti pjauti: Eisiu savo medkotį pasimt, su tum neįpjáunu. įręsti, įrėžti (ženklą): Su peiliu įpjáuk ženklą. Raštas. įpjautas ant toblyčių.

2. dalgiu kiek nupjauti (javų ar šieno): Pasdairau – po berželiu sėd [i],
nė vieno pėdo neinpjóv [ė]. O da neįpjóviau pusę pradalgėlės, tai aš radau didį radinėlį. Y [ra] jau rugių įpjautų, o dar kame šventa Ona.

3. pajėgti smarkiai pjauti dalgiu: Atrodo ne kažin kas per vyras, bet jis įpjauja.

4. pjaunant javus ar šieną, įeiti, įžengti: Įsipjóvėm į sodną ir ilsamos pjovėjai sugulę.

5. pjaunant javus ar šieną įsismaginti, įsinašinti: Įsipjóvę vyrai (šieną), nė pusryčio nebenori eiti.

6. veržiant įsirėžti, įsispausti: Pančiai arkliui į gyvą kaulą įsipjóvę. Diržai giliai įsipjovė į švelnias mergaitės rankas ir kojas. Vėzas iš impato kap ansipjovė akmeninian kalnan, tai kalnas aždrebėjo.

7. įvarginti, iškankinti: Aš karo lig čia. įpjáuta. Tos dalys (pasogos) įpjóvė visus. Įpjáuna tas tolumas nu kelių, ale kur nupulsi, kas lauk [ia].

8. įkyrėti, įgristi: Įsipjóvė tas karas lig kaulo. Meisteriui galutinai įsipjauja tuščia šneka. Įsipjóvė su toms skundoms lig kaklo.

9. įsipykti, įsivaidyti: Jie taip įsipjóvė, kad negali vienas kito matyt.

10. uždėti, priteisti (baudą): Atsekė rasoms, suėmė – teismas metus ir įpjovė už miško vogimą.
išpjáuti

1. pjaunant pašalinti: Patepė išpjautą vietą gydomu vandeniu, ir žaizda užgijo. Kap tu jo. neišpjáusi, tai anas numirs. Žuvies žiaunos išpjaunamos. Iš žyvato motinos išpjautas. Šogeris buvai, šogeris būsi – daba nė su peiliu nebišpjáus. Ne su peiliu anam neišpjáusi, ką žino. Stovi jautis išpjautais šonais, pro nugarą dūmai rūksta. Ėmė išsipjovė iš visų smakų galvų liežuvius, susidėjo in krepšį. | Ji būt vaikų turėjus, ale išsipjóvė juos. iškastruoti: Reikės netrukus jau ir paršelius išpjáuti.

2. kurį laiką pjauti pjūklu: Pusę vasarelės išpjóviau malkas.

3. peiliu ar pjūklu nupjauti: Išpjovė medį ir įmetė jį ten. Aš išpjausiu šmaikščią rykštę. Išpjáuta dabar miškai, nėra grybų, uogų. Paėmė išsipjovė gerą aliksninę lazdą. Juk ją. gali iš kiekvieno krūmo išsipjauti. Išsipjóvę linkių, rytoj eisime jau prie rugių.

4. pjaunant pjūklu išilgai rąsto pagaminti (lentas): Ei pakirs pakirs žalią skrobluželį, išpjaus baltas lenteles. sunaudoti lentoms, lentų gaminimui: Išpjáusma rąstą į lentas.

5. pjūklu pjaunant uždirbti: Roną (rąstą) pjaunant galėjo išpjáuti rublį par dieną.

6. pjaustant, pjaustinėjant padaryti: Stiklus vakar išpjóvė, šiandien deda langus. Padavė jam taurę, išpjautą iš vieno smaragdo. Aštriu peiliu ar specialia formele išpjauti tešlainius.

7. peiliu ar pjūklu padaryti (skylę, griovelį): Atkalčių viduryje išpjauta širdis (širdies formos skylė) . Langą jaujo [je] buvo išsipjovę. stipriai spaudžiant įrėžti, išgremžti: Lytus, sunki vežimai išpjovė provėžas giliausias keliūse.

8. nupjauti dalgiu (javus ar šieną), nušienauti: Vincukas pievą išpjóvė i šieną suvežė. Išpjaũs visas balas. Visas šienelis išpjáutas, lyna. Pieva išpjauta, šienas į kupečius sudėtas. Jau pieva išpjautà ir išvežta. Su skrudėlytėm išpjáuna pievą [taupus ūkininkas]. Išpjoviau pievelę dobiluotą. Du barus išpjovė. Aure liūnai visi išpjautì, šiandien veža šieną. Per dieną pjovė, nieką neišpjovė, šviesų dalgį sulaužė. Duoda tą daubikę mun išsipjáuties. Iš tos ganyvos reikia išsipjáut šienas.

9. pajėgti pjauti dalgiu: Negali išpjáut – toki [geri] dobilai. Žolė neišpjaunamà.

10. dalgiu ar plautuvu pjaunant įstengti padaryti tam tikrą kiekį: An dienos boba išpjáuna kapų tris, ir dvi, ir pusketvirtos.

11. kurį laiką pjauti dalgiu (javus ar šieną): Išpjovęs [šieną] lig pusryčių, parėjo valgyti.

12. pjaunant šieną rasti, užtikti: O ir išpjóvė mano žiedužėlį trečioje pradalgužėlė [je].

13. pjaunant sudildyti: Išpjáutu dalgiu sunku pjauti.

14. išsiveržti į viršų, iššokti: Kap paorėj [o] per pavasarį, tai visos gyslos išsipjovė.

15. išžudyti peiliu ar šiaip kuo aštriu: Visi jie buvo galvažudžių išpjauti. [Žemaičiai] metūse 1409 viena nakčia pagal vokyčius išpjovė ir jų jungą vienkart su katalikų tikėjimu apent atmetė. | Išpjáuna su pulemiotu kaip avinus [per karą]. Ar tik neišsipjovė? išskersti mėsai: Pašarų nėr – išpjáuna gyvulius. Viską kai šluota šlavė: iššaudė aveles, išpjóvė kiaules. Papjūvas, papjovykščius išpjáuk. išnaikinti, išmarinti: Metūse 1798 įsisukusios rauplės išpjovė jo visus vaikus. Daug žmonių išpjovė marai. Kiek daug ne laike žmonių karštinė išpjáuna! Jų vaikus vargas ir bėdos išpjaus!

16. užpuolus kandžiojant išžudyti. Žiemą vilkai šunis išpjóvė. Vilkučiams avis išpjovus, avinai skundžias senam vilkui. Žiūro, ka vilko išpjáuta visos avys. geliant išnaikinti: Svetimos bitės mūsų aulius išpjauna. Jei ant to avilio įsispiesdavo, kur stipresnės, išsipjáudavo [bitės].

17. išėsti, išrieti, išvaryti: Išpjóvė, turėjo išeiti. Su ta Zose susipyko, ir išpjóvė iš numų. Šogeris buvai ir būsi: jau munęs niekur neišpjáusi! Priešininkai geidavo prazidentą iš urėdo išpjauti.
paišpjáuti. išrėžti: Iš skūros paišpjóviau diržus.
nupjáuti
1, peiliu ar kuo kitu aštriu nurėžti, nuręsti: Teko vargšui pirštas nupjauti. Liežuvį nupjovė. Būtų nupjovę gelsvas kaseles. Negalėjo. su šoble tą ragą nupjáut. Nupjáuk nagus. Iš nakties varpas nupjovė rugiams. Viršūnė [pušies] nupjauta. Nupjáuk vytelę kiaulei pavaryti. Nupjauk man galvą, išimk širdį, duok kalbėt. [Medžioklis] nuspjovęs savo sidabrinę sagą. Nusipjauju lazdą. Bet kaip jau numirė, tada šitie daiktai kaip pjaute nupjaujasi. pjūklu pjaunant, nuleisti nuo kelmo (medį): Gražiai auga jauni ąžuolai, slapčiai nupjaujami.

2. pjūklu pjaunant padaryti, pagaminti (lentas): Gerai anam nupjóvė lentas.

3. dalgiu nukirsti (javus ar šieną): Dvidešim pūdų nupjaũs rugių. Žmonės rugius nupjovė – teliukus rugienon veda, riša. Ar tau rugiai, ar šienas, vis, būdavo, su rankom nupjáut. Mūsų rugiai jau nupjautì. Rugius talka nupjoviau. Pievą nupjauju, nušienauju. Visus nupjáutus dobilus sulijo. Kaip mes pareisim, šienus nupjáusim. Ar biesas nupjaus tokius laukus! Miežius pjovė vieni dvariškiai, bet nupjautoje dirvoje pluokštai kėksojo nenupjautų varpų. Nupjóviau pievelę su dobilėliu, parvedžiau mergelę su vainikėliu. Dalgelę suleisiu, žolelę nupjausiu. Rudenį skubėk pjūties laike nupjauti pjaunamąjį i sukrauti kraunamąjį. Be laiko nupjausi – gardžios duonos neragausi. Priežodis sako: „Su saulele rugius nupjovus, bus duonelė balta“. Nėr ko dejuot pjovėjų – rugiai rugius nupjaus (už rugius galima pasisamdyti) . Nesidžiauk nupjovęs, pasidžiauk kluonan suvežęs.
nupjautinaĩ.: Geriau rugius rišti yr nupjautinaĩ pjaunant. Kad pjauna rugius kaip šieną, sako: pjauna nupjautinaĩ. Kaip rugius nupjáunas, mėnesį praleida i kula. Iš bėdos nusipjáutumėme bobos rugius. Kai su pjautuvais pjauni, tai gerai nusipjáuna. Kai rugiai nusipjaũs, tada apmažės darbų. Rugiai nusipjóvė į gerą laiką. Ans sako: Nusipjaukiat, pūrai, – ir nusipjovė.

4. peiliu nužudyti: Aš nieko nesu papjovęs, ne vištą, ne veršį, o kiaulę taip nupjáunu, ka nu: ana užduoda tokią zlastį – žviega, bliauna, čypa. numarinti: Pjūtis nupjovė žmogų. Pjūtis arklį nupjovė. Aš suvalgiau uogų, ir kad ėmė vidurius pjauti, aš tariau, kad nupjáus.

5. kandžiojant nugalėti, nuvaryti: Tas paršiukas nupjauna muno kiaulelę, apėda aną. Anas paršiukas nupjáu [ja] šitą i storas toks kai reketys. Mažąjį paršioką ir kiaulė nupjáuna. Jei nori, kad bitės nuo kitų bičių atimtų medų ir jas nupjautų, leisk jas avilin per vilko gerklę.

6. greitai nuvykti, nubėgti: Kai jie nupjaus tolyn, tu atlėk, – sako šuva vilkui.
kaip nósį nupjáutas; . nusiminęs: Paliko kaip nosį nupjautas po tų žodžių.
panupjáuti

1. pjūklu pjaunant nuleisti nuo kelmo (medį): Mes tas pušis panupjáusim.

2. nupjauti 3: Visi panupjóvė avižas ir pašienavo pievas.
papanupjáuti. panupjauti 2: Kap Laurynas, tai bus visa papanupjáuta ir papanurinkta.
papjáuti

1. peiliu ar pjūklu nupjauti, nuręsti: Tu nueik ant kryžkelės, kur yra gluosnis, papjáuk septynias rykštes ir ateik pas mane. Kad kas tos lovos galą biskį papjáutų – par ilga. Tai pasipjausiu žalią rykštelę ir pamokysiu savo martelę. Eisiu į beržyną, pasipjausiu beržo rykštę. Ta lieknąjį šermukšnį jis kadai kitkart manė pasipjaut meškerei. peiliu šiek tiek ko nupjauti, pripjauti: Buvai miške ir botagaičių nepapjóvei. Pasipjoviau kadagių kaminui šluostyti. Nuejęs lazdų akėčiom pasipjautų. Aną dieną ėjau vytelių pasipjauti bučiui. Pasipjovusi gėlių, mergaitė vėl išėjo iš darželio. pjūklu pjaunant nuversti, nuleisti nuo kelmo (medį): Dar vieną uosį turiam papjovę. Medis koks papjáutas – i liptas.

2. supjauti į dalis, supjaustyti: Į dalis papjauti. Papjáunam [pušį],
paskaldom ir sudedam po siena. Papjáusiu ant lentų sienojus. Daug šį rytą kepalų bus papjauta ant stalų. | Tik papjáuna (sukerpa medžiagą) ir duoda siūt. truputį, dalį nupjauti: Papjóvė galvas [svogūnų prieš sodinimą].

3. perpjauti: Pripuolęsi papjovė virvę, [pakaruoklė] nukrito dar gyva. ne visai nupjauti: Virto papjautos pušys tarsi kokie milžinai. Pjautuvu kab pjaunam, tai ir pirštus papjáunam, ir kraujas bėga. Gyslelę papjóvė kokią, i mirė.

4. dalgiu kiek nupjauti (javų ar šieno): Imk dalgį ir eik vikavižių rytdienai papjauti. Prašiau, kad kas mišinio papjáutų – nėr kas papjáuna. Reik prašyt, kad kiaulėm atolo papjáutų. Einu pasipjáut karvikei šieno. Mes pasipjáusiv lanko [je] šienelio, baltųjų dobilėlių. Aš papartėlio nepasipjausiu ir žirgelio nepašersiu. Ėjau arkliams šėkų pasipjaut. Pirminykas davė žmonėm pievų – rytais, vakarais, sako, pasipjáukit.

5. nupjauti dalgiu (javus ar šieną): Vartė, kol su rasa, papjautą šieną. Avižas papjovė. Jau toli papjóvė rugius nuo miško. Ans eina šieną papjáudamas, žabus pakirsdamas. Savaitę papjáutas [šienas] išbuvo, gavo lytaus i pašuto. Lankos gulia papjáutos.
papjautinaĩ. Rugius pjauna į eiles kaip šieną, atseit, papjautinai.

6. galėti, pajėgti pjauti (javus ar šieną): Nemanyk, ir jis neblogai papjauja, kažin dar ar spėtum! Parsivedžiau jauną, rugių nepapjáuna. Jonas nepapjáuna – reikės žmogų samdytis. Kap visai reti, tai nepapjaunami [rugiai]. Ans i su viena ranka papjáuna. Su mašina visai nepapjáusi: vietums išgulusios, o vietums labai daug akmenų.

7. kurį laiką pjauti dalgiu: Papjóvė kokią valandą ir parejo su dalge. Papjaudavom i penki šeši dalgiai – nuvarai par pusę dienos. Paėmimą papjóvė, ir nori paimt kaip už visą dieną.

8. peiliu ar šiaip kuo aštriu nužudyti: Anas sa [vo] mergos papjáut norėjo. Šaukė: „Aš tave papjáusuot!“. Kaunas peiliais, būna, ir papjáuna.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pjáuti, </b>-na (-ja), pjóvė<br/>1. <span class="explanation">peiliu ar pjūklu rėžti, atskirti, dalyti į dalis: </span> Su peiliu pjáuk, žirklės neims [kartono]. Kaip pjovė žuvį, ir išlėkė koks blizgantys daiktas. Ėjome į paežerę vytelių pjauti. Pjáuna ant nūmonės kaip Stirbys lentas. Pjauti galima rankiniu pjūkleliu. Ant ožio pasidėjęs, malkas pjáuna. Nepjáukit [medžio] iki galo – pasižiūrėkit, į katrą pusę virs. Iš vienos tako pusės ir iš kitos – ilgos krūvos rąstų, pjautais ir dar nepjautais šonais. Piela pailginio medžio pjaunama. Ronus pjauti. Pjautų medžių klėtis. Vieni jam plaukus kerpa, kiti nagus pjauja. Pjauna kaip par vandenį <span class="explanation"> (labai lengvai) </span>. Sopulį pjóvė <span class="explanation"> (operavo) </span>. Aple pendicitą šneka – pjáusią. Iš krūtinės pjóvė mėsas ir čia. dėjo. Radau peilį pjautą <span class="explanation"> (su kuriuo pjovė lašinius) </span> ir padėtą. Noragas pjauna velėną. Nors nagus pjáuk, neduoda, ir tiek. Alsuo [ja] kaip roną pjaudamas. Į kurį pirštą pjausi, tą skaudės. Nebūk abiem pusėm pjaunamas. Devynius kartus atmieruok, dešimtą pjáuk. Kur pjáuni – ten kaulas <span class="explanation"> (vis prasta) </span>. Važiuoju važiuoju – kelio nėr, pjaunu pjaunu – kraujo nėr. Šitas balkos galas pjaũsis <span class="explanation"> (bus pjaunamas) </span>. <span class="explanation">pjūklu atidalijant leisti nuo kelmo (medį): </span> Pjáudavo [medžius], ka niekas nematė. <span class="explanation">rėžiant gaminti, daryti: </span> Esanti jų ir lentų pjaunamoji mašina. Lentas pjauti. Anys pjóvė šitas lentas. | Pjáuna akselį del arklių. <span class="explanation">judant per ką kirsti paviršių, plotą: </span> Krūtine laivas pjovė bangas – kaip uolas. Pjovė žydrą padangę lėktuvas. <span class="explanation">perkirsti, dalyti: </span> Baltas saulės spindulys pjovė perpjauto laivo pusę perpus. Priemenė siaura ir ilga, pjauna skersai visą namą. <span class="explanation">raižyti, tašyti: </span> Akmenis pjauti ir įsodinti. <span class="explanation">būti aštriam, tinkamam vartoti</span>. Nupirkom naują peilį, bet nieko nepjáuna. <span class="explanation">rėžiant lenktyniauti: </span> Su anuo neisi pjáuties. <br/>2. <span class="explanation">kirsti (javus ar šieną) dalgiu, pjautuvu, mašina: </span> Miežius rankom pjóvėm. Kur kiemas, kur ateidėm pjáut. Pjáut nėra ko <span class="explanation"> (maža žolės) </span>. Visą dieną pjauni, nėr kas nešiot [vakare]. Dalgę reikia supustyt, kad ana geriau pjaũtum žolę. Iš anos pievos pjáudavo dvi žoles. Ateik rugių pjautų. Rugius gal pjauti po kaklu, į kuprą, į šoną Rugius pjáulavom, pėdus rišlavom. Būdavo, rugius pjáunam, keturines [giesmes] giedam. Besiveizant atejo [rugių] pjaunamasis laikas. Žmonių šienpjūvėliai pjáuja, švytuoja. Pjaun žalį šienelį, žalias raskileles, pjaun ir muno dobilelį su žaliu šieneliu. Mum šienelį bepjovinti, ataūžia smarkus lietus. Rugius bepjaujant, išgirdom būgnužius. Rugius pjaudamõs vasarai <span class="explanation"> (vasarą) </span> reikia vėsutę padaryt. Da in kelių <span class="explanation"> (atsiklaupę) </span> pjáudavom mažas avižas. Miežiai išbalę, pjáutinys jau. Jau pjaunamas buvo vasarojus. Jau rugiai pjautinì. Jei avietės išsirpusios, tai rugiai pjaunami. Jau avižos pjáutinos, miežiai dar pjautinesnì. Kap kurios bobos ir žirnius pjáuna pjautuvais. Pjaunamų̃jų linų galūnėse daugiau yr sėmenų. Pjauju pievą. Ar šita pieva pjaunama? Su taviškiu vieną lauką pjóvėm. Tie pakraščiai liko nepjáuta. Ir penki dabar yra metai, kaip nei arta, nei daguota (pjauta). Kas sėja su verksmu, pjaus su džiaugsmu. Nepailskim niekad gerai darydami, nes savo metą pjáusim gausiai. Eina, kai rugius pjóvęs <span class="explanation"> (pavargęs) </span>. Kiek sėsi, tiek pjausi. Ką pasėsi, tą ir pjáusi. Nesėjęs nepjausi. Kas pirmas pjáus, to avis nebliaus. Lyjant pjauk, giedroj grėbk. Pjauti sunku, valgyti lengva. Ardami arti, pjaudami pjauti mokomės. <br/><b>pjautinaĩ</b></b>.: Kaip tą vos tepražydusį dobilėlį nupjovė su dalgiu, ir gana. Pjautinai nupjovė. Plušėjo, pjóvės pati pievas. Aštuonias dienas rugeliai pjáunas. Rugiai tuoj pjaũsis. Ka eisi par lauką, neišskirsi, a rugiai, ar atuodogiai, tik vėliau pjáunas <span class="explanation"> (pjaunami) </span>. Nons drėgnos tos avižėlės, ale pjaunasi <span class="explanation"> (galima pjauti) </span>. <br/>3. <span class="explanation">veržti, įsirėžti</span>. Rankas ir kojas pjovė virvės. Pjauna pečius, tokia plona virvė. Autai stori pjáuna kojas. Suknutė par pečius siaura, pažastis pjáuja. Aš užsikabinau [maišą], teip pjáuna pažastis. Plonas pantis, arkliui į kojas pjaunas. Ratai pjáunas žemėn. <br/>4. <span class="explanation">peiliu žudyti: </span> Teip rėkė, teip šaukė, lyg būtum buvęs pjáunamas. Kitą rytą Benius išėjo į gimnaziją, lyg pjauti vedamas. Kas tave pjáuna <span class="explanation"> (ko rėki kaip pjaunamas) </span> ?!. Kas to jauno vyro do mintis buvo, kad pjóvėsi. Pjáunas tarp savęs – kiek svieto išsipjaus! Aštuonias valandas pjovės, ne kovės. <span class="explanation">peiliu žudyti mėsai, skersti: </span> Ryto [j] senę avį pjaũs. Pjaujama avis. Pjautina avis. Menu, baronėlį kap pjóvė. Pjáusim, pjáusim baroniuką. Nepjáukiam kraliko – kurgi kailį dėsme! Močiutė pjóvė pilką antelę. Paršų pjautąją dieną buvo ir kalėdninkai. Arklys par torą kaip pjaunamasis iššoko. Ožkelė tyli nepjaunama. Nepenėjęs gyvolio, nepjausi, o papjovęs taukų negausi. Devyni vyrai gaidį pjovė. <span class="explanation">marinti, galabyti: </span> Taigi tuose marų metuose ne viena liga žmones pjovus. <br/>5. <span class="explanation">užpuolus kandžiojant žudyti, draskyti</span>. Neėda katinas tų kurmių, o pjáuna vis tiek. Strielčius nėjo vilko šaut, vilkas nėjo ožkos pjaut. Lapė vištas pjáuna. Žąsis kai pjáuna lapė, tai eilioj sukrauna. Gera katė vis žiurkes pjáuna. Tikrai, seni žmonės kalbėdavo, kad vilko pjautinas gyvulys kažkokį ženklą turi. Kur vilkai vaikus veda, ten nieko nepjauna. Niekumet artimoji lapė žąsų nepjáuna. Kur anie. laikos, ten nepjáuna. Gi žiūriu žiūriu – devyni vilkai vieną bitę bepjauną! <br/>6. <span class="explanation">pulti kandžiojant</span>. Šuo pjáuna kiaulę narsiai. Kur aš eisu – šunys pjáuna. Šuniukas mane pjóvė, o dabar nepjáuna. Tas šuva savo [žmogaus] nepjáuna. Šuva nepjáuja mane. Ka pjáuna, ka pjáuna tas Rudis tą žmogų! Paskutinį šunys pjauja. Gera šunims senas pjauti, kai akmenio nesuranda. Mesk šunį in kiaulės, kad nepjáuna! Šuva kalės nepjauna. Nei vilkas vilko, nei meška meškos nepjauja. <br/><b>pjautinaĩ</b></b>.: Pjautinai pjauna kits kitą. <span class="explanation">gilti: </span> Kuisiai, bimbalai pjáun. Uodai labai pjáuna gyvulius miške. Jei vasarą vabalai gyvulius pjauna, bus lietaus. Tegul mes vargstame, tegul mus utėlės pjauja. Pjáuna kaip pasiutusios tos musys. Bitys tos pjáunas pasiutusiai. <br/>7. <span class="explanation">rietis, kandžiotis: </span> Šuva. puolė ant gyvatės ir pradėjo su ja pjáutis. Atbėgę vilkai prie trobelės ėmė su šunimis pjautis. Jau paaugs anys. vienas su kitu pjáunas. Vieno kiemo šunys nesipjauna. Kad savo šunys pjaujas, nesikišk nei vienas. Dviem šunim besipjaunant, katinas mėsą pagrobė. Du kiškiu pjaujas, o baltas kraujas bėg. <br/>8. <span class="explanation">raižyti, varstyti, diegti: </span> Man pilvą didei skaust, pjáuja, mane gumbas pjáuja. Ji vis skundžiasi, kad ją gumbas pjáuna. Nuo uogų man ėmė vidurius pjauti. Rėmuo pjauna. Rėmuo pjauja mane. Pjáuna mane gyvą liga. Beeitant pradėjo širdį pjáuti. Skauda strėnas, kap peiliu pjáuna. <br/>9. <span class="explanation">varginti, kankinti: </span> Tie kalnai <span class="explanation"> (važinėjimas kalnais) </span> tai pjáuja arklius. Pjáuna arklius toks kelias. Kosulys pjáuna. Pjáuja miegas <span class="explanation"> (labai norisi miego) </span>. Mane vakar miegas pjóvė. Einu gult, miegas pjautè pjáuna. Mane šiandie silpnumas pjáuna. Jau mane pjáuja žiovulys <span class="explanation"> (pradėjau labai dažnai žiovauti) </span>. Kur dėsis paukšteliai, šalčio pjaunami, – lenda kur beįmanydami! Visą naktį baisūs sapnai pjóvė. Pačią, vaikus darbais pjauni. Visokie rūpesčiai pjáuna žmogų. Pjauna skola kaip dalgis. Tas kūlimas žmonis pjáuna be peilio. Taip sakydamas, mane be peilio pjáuni. <span class="explanation">gadinti, kenksmingai veikti: </span> Nepjáuk tamsta širdies su tais vaistais. Naminė taboka pjautė pjáuna sveikatą. <span class="explanation">kenkti, ėsti: </span> Pjóvė ją, skundė – tai žmogus! <br/>10. <span class="explanation">neduoti ramybės, barti, priekaištauti, erzinti, pajuokti: </span> Pjáuna aną [vyras], kam brangiai mokėjo. Nesiliauja Laužada pjovęs manęs dėl to arimo. Pamatys kas su vaikiais, pjáus kaip kipšai, neduos ramybės. Paskum tėvas pjóvė muni visus metus kaip koks pjūklas. Jis jąją pjáuna kaip medžio pjūklu. Dėl tos panos tu mane pjáuni ir pjáuni. <br/>11. <span class="explanation">bartis, ginčytis, nesutarti: </span> Dievaž, nesinorėtų pjautis su Petruliais, visgi jie, uogele, mano šiokia tokia giminė. Pjóvės pjóvės abudu, ale aš nebesikišiau. Kas čia dabar mylisi – visi pjaunasi. Skieskitės su tėvais – kam pjáuties! Ko ten reik pjáuties kiaurai – negaliat būti geruojuo! Pykstas su ta dukteria ant vietos, pjáunas, lovo [je] gulėdama. Susidėjo dančius, ka galėtų su marčia pjáutis. Jo galvoje pjovėsi, ūžė šimtai viena už kitą piktesnių minčių. Pjaunas kaip katė su šuniu. Pjaunas kaip katės maiše. <br/>12. <span class="explanation">nesiderinti, nesutarti: </span> Šitos spalvos nesipjáuja. Gražūs balsai, nesipjáuja. <br/>13. <span class="explanation">smogti, mušti: </span> Ka pjóvė ans mun į murzą, net akys pažaliavo! Nu, ka pjáusu par dugną bobai, tei žinos pliotkus nešioti! <br/>14. <span class="explanation">smarkiai groti: </span> Muzikantai pjaun kazoką, mūsų mergos gražiai šoka. <br/>15. <span class="explanation">greitai važiuoti: </span> Pjáuna su dviračiu, kad nė velnias nesugins. Kur tu pjáuni tokiu bjauriu keliu su dviračiu?! <span class="explanation">smarkiai sklisti, veržtis: </span> Griūvančių medžių trenksmas ir jų sukelto vėjo ūžesys pjovėsi biržėmis ir skynimais. <br/><b> eĩti (nueĩti) šunìms šė́ko pjáuti</b>. <span class="explanation">niekais virsti: </span> Gyvenimą paskandino skolose ir pats nuėjo šunims šėko pjauti. <br/><b>óžius pjáuti</b>. <span class="explanation">vemti: </span> Negalėjau žiūrėti, kaip jis pjovė ožius. <br/><b>apipjáuti</b><br/>1. <span class="explanation">peiliu, pjūklu aplink įpjauti, aprėžti: </span> Aplink ką pjauti, appjáuti. Apipjovė aplink pirštą. Kamblį appjáunam, kad nebūt storas [kopūsto] lapas. Per pusantros aršinos nuo žemės apipjauna medžią taip, kad galėtų atlupti keturius plačius diržus. <span class="explanation">pjūklu iš visų pusių nupjauti (papentį): </span> Visur priversta apipjautų ir neapipjautų medžių, pabėgių, lentų. <br/>2. <span class="explanation">pjaunant pamažinti, patrumpinti, dalį nupjauti: </span> Paukščiui sparnus appjáuti. Ana apskus galvą savo ir apipjaus nagus savo. <br/>3. <span class="explanation">pjaunant atskirti: </span> Appjáuna mėsą, visą, kokia yra an lašinių, visą minkštimą. <br/>4. <span class="explanation">pjaunant apibarstyti: </span> Visą lovį pjaulais apipjovei. Apsipjóviau kepurę pjuvenom. <br/>5. <span class="explanation">nupjauti dalgiu didumą (javų ar šieno): </span> Rugiai jau buvo apipjáuti, o kviečių tę nesėja. Apipjóvę vasarojų, važiuosma vilnų karšt. Kad nors bent kiek pievas apipjaut, tai pradėtumėm rugius. Vaikas verks, kol mes nedaugį apsipjáusim. Jau šiap tep apsipjoviau rugius, dar̃ galėsiu nor kiek sliptert. <span class="explanation">baigti pjauti: </span> Šįmet apsipjóvėm jau. <span class="explanation">nupjauti dalgiu aplinkui: </span> Apipjauk aplink kelmą. Lauko kampai apipjaunami dalgiais. <br/>6. <span class="explanation">įveikti, pralenkti pjaunant javus ar žolę: </span> Vis tiek tu manęs neapipjausi. Aš apipjáudavau savo žmoną. <br/>7. <span class="explanation">aprieti: </span> Mūs karves apipjóvė čia toks pasiutęs šuva. Tas šuniukas apipjovė tam gaspadoriui visus gyvulius. <br/>8. <span class="explanation">įveikti kandžiojant, puolant: </span> Žilukė deglukę appjóvė. <br/>9. <span class="explanation">apsibarti, susivaidyti: </span> Aš dėl jo apsipjóviau su gerais žmonėmis. Apsipjóvęs su visais kap šuo. <br/><b>atpjáuti</b><br/>1. <span class="explanation">peiliu, pjūklu, žirklėmis atskirti dalį: </span> Atpjóviau galą rąsto. Lašinių du kilogramu atpjóvė. Valgyk, atpjaũs duonos. Atpjóviau duonos plutą. Nešk drobę atpjóvęs nuog galvos ik kelių. Milo kąsnys tokis atpjáuta. Atpjauto daikto nebeprilipdysi. Šitų lašinių turėsiu ir aš kiek atsipjauti. Peilis be kriaunų – atsipjausiu lašinių. Užsiugdei, pasipjovei [paršą] – atsipjáusi. <span class="explanation">atidalyti, atskirti, atrėžti: </span> Ta muno pasoginė žemė: tėvas kerčią atpjóvė. Tęnai buvo granica atpjautà <span class="explanation"> (išvesta) </span>. <br/>2. <span class="explanation">nupjauti: </span> Ana ažumigo, anos ėmė ir atpjóvė galvą jai. Aš atpjóviau virvelaitę, kad tas šunaitis pabėgt. Da atpjaũs sau pirštą [su pjautuvu pjaudama rugius]. Jam koją atpjóvė. Atpjáutas arklys <span class="explanation"> (nupjauti pančiai) – </span> pavogė. Išejo šienaut pievų, tai karvėm atpjóvė pieną <span class="explanation"> (mažiau žolės, todėl ir pieno sumažėjo) </span>. Boba trupino batvinius ir atsipjovė nykštį. Per apipjaustymą atsipjauja atliekantyji šalis kūno. <br/>3. <span class="explanation">išpjauti dalgiu, nušienauti, kad nekliudytų: </span> Pievas atpjovė, gal vėžauti. Prieš rugiapjūtę pievų [parugėje] neatpjóvė. Tu kelelį par pievą atpjáuk. Reik atsipjáuti kelią – reiks važiuoti. <br/>4. <span class="explanation">nupjauti dalgiu tam tikrą plotą (javų ar šieno): </span> Lig sniedonei jau atpjovėm rugių gerą barą. <br/>5. <span class="explanation">atsilyginti darbu per javų pjovimą: </span> Dėkui, tėveli, až dovaneles: kad gerai būsiu, – tanciais atšoksiu, kad blogai būsiu, – rugiais atpjausiu. <br/><b>atsipjautinaĩ</b>. Kaimynai pas vienas kitą eina rugių pjauti atsipjautinaĩ. Atsipjautinaĩ talkinėtis. <br/>6. <span class="explanation">atšipinti, atbukinti: </span> Peilį atpjóviau į kaulą. Pjaustyk čia visokius velnius – atpjáusi peilį! Pjūklą atpjóvėm į ąžuolą. Palik antežius – dalgę atpjáusi. Dalgis jau atsipjóvė – reikės iškalti. Atsipjáuna dantaičiai, negal beįkąsti. <br/>7. <span class="explanation">nuvaryti stumiant, kandžiojant: </span> Atpjóvė paršiuką kiaulė nuog lovio. <br/>8. <span class="explanation">pjaunantis, pešantis ateiti: </span> Šunes atsipjóvė iki stubai. <br/><b> rugiaĩs (kviečiaĩs) atpjáuti po smer̃čio</b>. <span class="explanation">niekada neatsilyginti, negrąžinti skolos: </span> Aš tau po smerčio kviečiais atpjausu. <br/><b>dapjáuti</b>. <span class="explanation">peiliu pribaigti: </span> Dapjóvė karvę ir pardavė. Musinom dapjáut teluką. <br/><b>įpjáuti</b><br/>1. <span class="explanation">peiliu įrėžti: </span> Inpjáuk kiek pagalį, ir nulauši. Tarnas. inpjovė savo rankos pirštan ir savo krauju patepė. Neįpjáuk man rankos. Inpjáuta buvo, al [e] išgijo, tik rantas liko. Rumbas, anpjáuta buvo. Veidas siauras, ilgas, nusmailusiu smakru. Ir akys siauros, įpjautos įstrižai. Širdis gela kaip įpjautà. Septyni vaikiukai: pradės eiti į karūmenę, žanyties, būs širdis kaip įpjautà [motinai]. Kad darbininkai pas ją dirba, tai tik bijok, kad ji į pirštą neįsipjautų duoną beriekdama <span class="explanation"> (tokia šykšti) </span>. Neinsipjaũ piršto! Vaikai. peiliu ne vieną kartą impjaujas. <span class="explanation">galėti, pajėgti pjauti: </span> Eisiu savo medkotį pasimt, su tum neįpjáunu. <span class="explanation">įręsti, įrėžti (ženklą): </span> Su peiliu įpjáuk ženklą. Raštas. įpjautas ant toblyčių. <br/>2. <span class="explanation">dalgiu kiek nupjauti (javų ar šieno): </span> </span> Pasdairau – po berželiu sėd [i], nė vieno pėdo neinpjóv [ė]. O da neįpjóviau pusę pradalgėlės, tai aš radau didį radinėlį. Y [ra] jau rugių įpjautų, o dar kame šventa Ona. <br/>3. <span class="explanation">pajėgti smarkiai pjauti dalgiu: </span> Atrodo ne kažin kas per vyras, bet jis įpjauja. <br/>4. <span class="explanation">pjaunant javus ar šieną, įeiti, įžengti: </span> Įsipjóvėm į sodną ir ilsamos pjovėjai sugulę. <br/>5. <span class="explanation">pjaunant javus ar šieną įsismaginti, įsinašinti: </span> Įsipjóvę vyrai (šieną), nė pusryčio nebenori eiti. <br/>6. <span class="explanation">veržiant įsirėžti, įsispausti: </span> Pančiai arkliui į gyvą kaulą įsipjóvę. Diržai giliai įsipjovė į švelnias mergaitės rankas ir kojas. Vėzas iš impato kap ansipjovė akmeninian kalnan, tai kalnas aždrebėjo. <br/>7. <span class="explanation">įvarginti, iškankinti: </span> Aš karo lig čia. įpjáuta. Tos dalys <span class="explanation"> (pasogos) </span> įpjóvė visus. Įpjáuna tas tolumas nu kelių, ale kur nupulsi, kas lauk [ia]. <br/>8. <span class="explanation">įkyrėti, įgristi: </span> Įsipjóvė tas karas lig kaulo. Meisteriui galutinai įsipjauja tuščia šneka. Įsipjóvė su toms skundoms lig kaklo. <br/>9. <span class="explanation">įsipykti, įsivaidyti: </span> Jie taip įsipjóvė, kad negali vienas kito matyt. <br/>10. <span class="explanation">uždėti, priteisti (baudą): </span> Atsekė rasoms, suėmė – teismas metus ir įpjovė už miško vogimą. <br/><b>išpjáuti</b><br/>1. <span class="explanation">pjaunant pašalinti: </span> Patepė išpjautą vietą gydomu vandeniu, ir žaizda užgijo. Kap tu jo. neišpjáusi, tai anas numirs. Žuvies žiaunos išpjaunamos. Iš žyvato motinos išpjautas. Šogeris buvai, šogeris būsi – daba nė su peiliu nebišpjáus. Ne su peiliu anam neišpjáusi, ką žino. Stovi jautis išpjautais šonais, pro nugarą dūmai rūksta. Ėmė išsipjovė iš visų smakų galvų liežuvius, susidėjo in krepšį. | Ji būt vaikų turėjus, ale išsipjóvė juos. <span class="explanation">iškastruoti: </span> Reikės netrukus jau ir paršelius išpjáuti. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką pjauti pjūklu: </span> Pusę vasarelės išpjóviau malkas. <br/>3. <span class="explanation">peiliu ar pjūklu nupjauti: </span> Išpjovė medį ir įmetė jį ten. Aš išpjausiu šmaikščią rykštę. Išpjáuta dabar miškai, nėra grybų, uogų. Paėmė išsipjovė gerą aliksninę lazdą. Juk ją. gali iš kiekvieno krūmo išsipjauti. Išsipjóvę linkių, rytoj eisime jau prie rugių. <br/>4. <span class="explanation">pjaunant pjūklu išilgai rąsto pagaminti (lentas): </span> Ei pakirs pakirs žalią skrobluželį, išpjaus baltas lenteles. <span class="explanation">sunaudoti lentoms, lentų gaminimui: </span> Išpjáusma rąstą į lentas. <br/>5. <span class="explanation">pjūklu pjaunant uždirbti: </span> Roną <span class="explanation"> (rąstą) </span> pjaunant galėjo išpjáuti rublį par dieną. <br/>6. <span class="explanation">pjaustant, pjaustinėjant padaryti: </span> Stiklus vakar išpjóvė, šiandien deda langus. Padavė jam taurę, išpjautą iš vieno smaragdo. Aštriu peiliu ar specialia formele išpjauti tešlainius. <br/>7. <span class="explanation">peiliu ar pjūklu padaryti (skylę, griovelį): </span> Atkalčių viduryje išpjauta širdis <span class="explanation"> (širdies formos skylė) </span>. Langą jaujo [je] buvo išsipjovę. <span class="explanation">stipriai spaudžiant įrėžti, išgremžti: </span> Lytus, sunki vežimai išpjovė provėžas giliausias keliūse. <br/>8. <span class="explanation">nupjauti dalgiu (javus ar šieną), nušienauti: </span> Vincukas pievą išpjóvė i šieną suvežė. Išpjaũs visas balas. Visas šienelis išpjáutas, lyna. Pieva išpjauta, šienas į kupečius sudėtas. Jau pieva išpjautà ir išvežta. Su skrudėlytėm išpjáuna pievą [taupus ūkininkas]. Išpjoviau pievelę dobiluotą. Du barus išpjovė. Aure liūnai visi išpjautì, šiandien veža šieną. Per dieną pjovė, nieką neišpjovė, šviesų dalgį sulaužė. Duoda tą daubikę mun išsipjáuties. Iš tos ganyvos reikia išsipjáut šienas. <br/>9. <span class="explanation">pajėgti pjauti dalgiu: </span> Negali išpjáut – toki [geri] dobilai. Žolė neišpjaunamà. <br/>10. <span class="explanation">dalgiu ar plautuvu pjaunant įstengti padaryti tam tikrą kiekį: </span> An dienos boba išpjáuna kapų tris, ir dvi, ir pusketvirtos. <br/>11. <span class="explanation">kurį laiką pjauti dalgiu (javus ar šieną): </span> Išpjovęs [šieną] lig pusryčių, parėjo valgyti. <br/>12. <span class="explanation">pjaunant šieną rasti, užtikti: </span> O ir išpjóvė mano žiedužėlį trečioje pradalgužėlė [je]. <br/>13. <span class="explanation">pjaunant sudildyti: </span> Išpjáutu dalgiu sunku pjauti. <br/>14. <span class="explanation">išsiveržti į viršų, iššokti: </span> Kap paorėj [o] per pavasarį, tai visos gyslos išsipjovė. <br/>15. <span class="explanation">išžudyti peiliu ar šiaip kuo aštriu: </span> Visi jie buvo galvažudžių išpjauti. [Žemaičiai] metūse 1409 viena nakčia pagal vokyčius išpjovė ir jų jungą vienkart su katalikų tikėjimu apent atmetė. | Išpjáuna su pulemiotu kaip avinus [per karą]. Ar tik neišsipjovė? <span class="explanation">išskersti mėsai: </span> Pašarų nėr – išpjáuna gyvulius. Viską kai šluota šlavė: iššaudė aveles, išpjóvė kiaules. Papjūvas, papjovykščius išpjáuk. <span class="explanation">išnaikinti, išmarinti: </span> Metūse 1798 įsisukusios rauplės išpjovė jo visus vaikus. Daug žmonių išpjovė marai. Kiek daug ne laike žmonių karštinė išpjáuna! Jų vaikus vargas ir bėdos išpjaus! <br/>16. <span class="explanation">užpuolus kandžiojant išžudyti</span>. Žiemą vilkai šunis išpjóvė. Vilkučiams avis išpjovus, avinai skundžias senam vilkui. Žiūro, ka vilko išpjáuta visos avys. <span class="explanation">geliant išnaikinti: </span> Svetimos bitės mūsų aulius išpjauna. Jei ant to avilio įsispiesdavo, kur stipresnės, išsipjáudavo [bitės]. <br/>17. <span class="explanation">išėsti, išrieti, išvaryti: </span> Išpjóvė, turėjo išeiti. Su ta Zose susipyko, ir išpjóvė iš numų. Šogeris buvai ir būsi: jau munęs niekur neišpjáusi! Priešininkai geidavo prazidentą iš urėdo išpjauti. <br/><b>paišpjáuti</b>. <span class="explanation">išrėžti: </span> Iš skūros paišpjóviau diržus. <br/><b>nupjáuti</b><br/>1, <span class="explanation">peiliu ar kuo kitu aštriu nurėžti, nuręsti: </span> Teko vargšui pirštas nupjauti. Liežuvį nupjovė. Būtų nupjovę gelsvas kaseles. Negalėjo. su šoble tą ragą nupjáut. Nupjáuk nagus. Iš nakties varpas nupjovė rugiams. Viršūnė [pušies] nupjauta. Nupjáuk vytelę kiaulei pavaryti. Nupjauk man galvą, išimk širdį, duok kalbėt. [Medžioklis] nuspjovęs savo sidabrinę sagą. Nusipjauju lazdą. Bet kaip jau numirė, tada šitie daiktai kaip pjaute nupjaujasi. <span class="explanation">pjūklu pjaunant, nuleisti nuo kelmo (medį): </span> Gražiai auga jauni ąžuolai, slapčiai nupjaujami. <br/>2. <span class="explanation">pjūklu pjaunant padaryti, pagaminti (lentas): </span> Gerai anam nupjóvė lentas. <br/>3. <span class="explanation">dalgiu nukirsti (javus ar šieną): </span> Dvidešim pūdų nupjaũs rugių. Žmonės rugius nupjovė – teliukus rugienon veda, riša. Ar tau rugiai, ar šienas, vis, būdavo, su rankom nupjáut. Mūsų rugiai jau nupjautì. Rugius talka nupjoviau. Pievą nupjauju, nušienauju. Visus nupjáutus dobilus sulijo. Kaip mes pareisim, šienus nupjáusim. Ar biesas nupjaus tokius laukus! Miežius pjovė vieni dvariškiai, bet nupjautoje dirvoje pluokštai kėksojo nenupjautų varpų. Nupjóviau pievelę su dobilėliu, parvedžiau mergelę su vainikėliu. Dalgelę suleisiu, žolelę nupjausiu. Rudenį skubėk pjūties laike nupjauti pjaunamąjį i sukrauti kraunamąjį. Be laiko nupjausi – gardžios duonos neragausi. Priežodis sako: „Su saulele rugius nupjovus, bus duonelė balta“. Nėr ko dejuot pjovėjų – rugiai rugius nupjaus <span class="explanation"> (už rugius galima pasisamdyti) </span>. Nesidžiauk nupjovęs, pasidžiauk kluonan suvežęs. <br/><b>nupjautinaĩ</b>.: Geriau rugius rišti yr nupjautinaĩ pjaunant. Kad pjauna rugius kaip šieną, sako: pjauna nupjautinaĩ. Kaip rugius nupjáunas, mėnesį praleida i kula. Iš bėdos nusipjáutumėme bobos rugius. Kai su pjautuvais pjauni, tai gerai nusipjáuna. Kai rugiai nusipjaũs, tada apmažės darbų. Rugiai nusipjóvė į gerą laiką. Ans sako: Nusipjaukiat, pūrai, – ir nusipjovė. <br/>4. <span class="explanation">peiliu nužudyti: </span> Aš nieko nesu papjovęs, ne vištą, ne veršį, o kiaulę taip nupjáunu, ka nu: ana užduoda tokią zlastį – žviega, bliauna, čypa. <span class="explanation">numarinti: </span> Pjūtis nupjovė žmogų. Pjūtis arklį nupjovė. Aš suvalgiau uogų, ir kad ėmė vidurius pjauti, aš tariau, kad nupjáus. <br/>5. <span class="explanation">kandžiojant nugalėti, nuvaryti: </span> Tas paršiukas nupjauna muno kiaulelę, apėda aną. Anas paršiukas nupjáu [ja] šitą i storas toks kai reketys. Mažąjį paršioką ir kiaulė nupjáuna. Jei nori, kad bitės nuo kitų bičių atimtų medų ir jas nupjautų, leisk jas avilin per vilko gerklę. <br/>6. <span class="explanation">greitai nuvykti, nubėgti: </span> Kai jie nupjaus tolyn, tu atlėk, – sako šuva vilkui. <br/><b> kaip nósį nupjáutas; </b>. <span class="explanation">nusiminęs: </span> Paliko kaip nosį nupjautas po tų žodžių. <br/><b>panupjáuti</b><br/>1. <span class="explanation">pjūklu pjaunant nuleisti nuo kelmo (medį): </span> Mes tas pušis panupjáusim. <br/>2. nupjauti 3: Visi panupjóvė avižas ir pašienavo pievas. <br/><b>papanupjáuti</b>. panupjauti 2: Kap Laurynas, tai bus visa papanupjáuta ir papanurinkta. <br/><b>papjáuti</b><br/>1. <span class="explanation">peiliu ar pjūklu nupjauti, nuręsti: </span> Tu nueik ant kryžkelės, kur yra gluosnis, papjáuk septynias rykštes ir ateik pas mane. Kad kas tos lovos galą biskį papjáutų – par ilga. Tai pasipjausiu žalią rykštelę ir pamokysiu savo martelę. Eisiu į beržyną, pasipjausiu beržo rykštę. Ta lieknąjį šermukšnį jis kadai kitkart manė pasipjaut meškerei. <span class="explanation">peiliu šiek tiek ko nupjauti, pripjauti: </span> Buvai miške ir botagaičių nepapjóvei. Pasipjoviau kadagių kaminui šluostyti. Nuejęs lazdų akėčiom pasipjautų. Aną dieną ėjau vytelių pasipjauti bučiui. Pasipjovusi gėlių, mergaitė vėl išėjo iš darželio. <span class="explanation">pjūklu pjaunant nuversti, nuleisti nuo kelmo (medį): </span> Dar vieną uosį turiam papjovę. Medis koks papjáutas – i liptas. <br/>2. <span class="explanation">supjauti į dalis, supjaustyti: </span> Į dalis papjauti. Papjáunam [pušį], paskaldom ir sudedam po siena. Papjáusiu ant lentų sienojus. Daug šį rytą kepalų bus papjauta ant stalų. | Tik papjáuna <span class="explanation"> (sukerpa medžiagą) </span> ir duoda siūt. <span class="explanation">truputį, dalį nupjauti: </span> Papjóvė galvas [svogūnų prieš sodinimą]. <br/>3. <span class="explanation">perpjauti: </span> Pripuolęsi papjovė virvę, [pakaruoklė] nukrito dar gyva. <span class="explanation">ne visai nupjauti: </span> Virto papjautos pušys tarsi kokie milžinai. Pjautuvu kab pjaunam, tai ir pirštus papjáunam, ir kraujas bėga. Gyslelę papjóvė kokią, i mirė. <br/>4. <span class="explanation">dalgiu kiek nupjauti (javų ar šieno): </span> </span> Imk dalgį ir eik vikavižių rytdienai papjauti. Prašiau, kad kas mišinio papjáutų – nėr kas papjáuna. Reik prašyt, kad kiaulėm atolo papjáutų. Einu pasipjáut karvikei šieno. Mes pasipjáusiv lanko [je] šienelio, baltųjų dobilėlių. Aš papartėlio nepasipjausiu ir žirgelio nepašersiu. Ėjau arkliams šėkų pasipjaut. Pirminykas davė žmonėm pievų – rytais, vakarais, sako, pasipjáukit. <br/>5. <span class="explanation">nupjauti dalgiu (javus ar šieną): </span> Vartė, kol su rasa, papjautą šieną. Avižas papjovė. Jau toli papjóvė rugius nuo miško. Ans eina šieną papjáudamas, žabus pakirsdamas. Savaitę papjáutas [šienas] išbuvo, gavo lytaus i pašuto. Lankos gulia papjáutos. <br/><b>papjautinaĩ</b>. Rugius pjauna į eiles kaip šieną, atseit, papjautinai. <br/>6. <span class="explanation">galėti, pajėgti pjauti (javus ar šieną): </span> Nemanyk, ir jis neblogai papjauja, kažin dar ar spėtum! Parsivedžiau jauną, rugių nepapjáuna. Jonas nepapjáuna – reikės žmogų samdytis. Kap visai reti, tai nepapjaunami [rugiai]. Ans i su viena ranka papjáuna. Su mašina visai nepapjáusi: vietums išgulusios, o vietums labai daug akmenų. <br/>7. <span class="explanation">kurį laiką pjauti dalgiu: </span> Papjóvė kokią valandą ir parejo su dalge. Papjaudavom i penki šeši dalgiai – nuvarai par pusę dienos. Paėmimą papjóvė, ir nori paimt kaip už visą dieną. <br/>8. <span class="explanation">peiliu ar šiaip kuo aštriu nužudyti: </span> Anas sa [vo] mergos papjáut norėjo. Šaukė: „Aš tave papjáusuot!“. Kaunas peiliais, būna, ir papjáuna.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.