dasiausti

.
siaũsti, siaũčia (siaũsti), siaũtė.

1. dengti, gaubti, supti kuo: Vaiką kuo siaũčia, kad šilčiau būtų. Aš siautu (siaučiu) su sermėga, su kelnėmis. Ulonėli mano, siausk mane po ploščiumi. Su tarnais, baltu rūbu siausdamas, Pilotop siuntė, plakti liepdamas. O neramios jūros bangos siaučia mus putota drobe. Siaučia vakaras pasaulį melsvai pilkais sparnais. gaubti (skarą), vilkti (drabužį): Siaũčia skarą (ant pečių, nuo pečių). Verkė tėvelis, mandėrelę nešdamas, verkė sūnelis, mandėrelę siausdamas. Su apsiaustu, su kailiniais siaũskis, o su marškiniais vilkis. Ateina reikalas eiti – nėr kuo siaũsties. Eina vandens atnešti ir tai kailiniais siaũčias. Atsikėlęs siautėsi švarką. Saulius jaučia, lyg gamta karalienė siaustųs savo galybės apsiaustu. Ponu nesiauskis, vandeniu neremkis. būti užgaubtam: [Moteriškės] pečius siautė didelis raudonas žičkinis raištis.

2. driekiantis supti, dengti: Žemės siaučiamojo oro sluoksnis. Migla siautė apkasų išvartytą žemę. Šalčio rykštės siauta [dangų] – būs šalnos. Dar pusbrėkšma siautė žemelę, kada priėjo prie durų. Pogrindžio gyvenimo pavojai siautė jį kaip tamsa keliautoją gūdžią naktį. | Nuostabi ramybė siausdavo mus iš visų pusių, ir džiaugsmas užliedavo krūtinę. Tai ir vėl siautėsi aplink mane rūkai. būti aplink ką nusidriekusiam, juosti: [Aukšta siena] siaučia šį didžiulį keturkampį miestą. Siaũta girios aplinkuo. Babrungas į rinkį miestą siaũta. Čia pro kaimyną vanduo siaũtė į rinkį. | Siaũta lytus, neikiam nėkur.

3. iš visų pusių einant supti, apgulti, kad neištrūktų, nepasitrauktų: Vokyčiai siaũtė už akis, bet mes išbėgom; mat arkliai – gyvi žaibai. Iš dešinio šono mus pradėjo siaũsti lenkai.

4. aplink tiesti, traukti kuo: Žiūrėk, jie žuvis siaučia tinklu, tuoj gaudys. apsuktinai rišti: Su parsiautu siaučiaũ sruogas, kad nesusipainiotų gijos. Siaũsk, kol parsiausi par nugarą su ringartu, važiuojant su vienu arkliu.

5. valyti grūdus nuo pelų, šiukšlių ir smulkesnių grūdų, kratant, sukant rėtyje ar beriant prieš vėją: Jinai siaũčia grūdus su rėčiu, o sijoja miltus su sietu. Arpą nuspirkom, tai grūdai siaũst nebereikia. Siaučiaũ rugius, daug šiaudagalių nusigraibo. Reik eiti rugių siaũsti, juk su dirsėms duonos nevalgysi. Pardien siaučiaũ šituos du maišelius rugių – sietas blogas. Atnešk siaũčiamą geldą. Viso moka, viso moka, tik sėmenėlių siaũst nemoka. Suk, suk sietelį, siaũsk, siaũsk kvietelius, bus baltesnis pyragėlis. Daba tokie čysti grūdai, ka i į malūną veždami nèbsiautam. Ne vyro darbas siaũst rugiai. Jaučiai ir kumeliai, kurie lauką išgyvena, kratinius ės, kurie vėtykle vėtyti ir rėčiu siausti. Moterys, dulkėtos kaip iš miltų išlindusios žiurkės, klėtyje visą dieną siaučia grūdus, kad neliktų jokios dulkelės, jokio šapelio. Šiaudus tryniau, o siaust nemokėsiu (jaunas įpratęs, ir senas darysi) . sijoti (miltus): A čia siaustų̃ miltų duona?

6. pilti, berti tolyn: Papils smalą ant kelio, o paskui žvyrą lopeta siaũs. Pasiims bertuvę, taip siaũs taip smagiai iš rankos tus grūdus [vėtydami]. Vėtydavo su vėtykle: šiteip kaip siaũčia, tai toks ruožas eina.

7. sviesti, mesti, blokšti: Aš tik atsiverčiau tą knygą ir siaučiaũ toly, ka kitas nerastų. Siaũsk malkas čia į gonkas. Būčiau siaũtus į krūmus kur, i gatava. Arklys lėkdamas kad siaũtė roges paskliunda – visi išlakstė. Kad visi į kupetą siaũstumėm (krautume, taupytume), tai kas mums kaitėtų. versti: Dalgio kampas siauta žolę ir išsiauta. Nèsiautas javai, kad mažas dalgio kampas. staigiai kreipti, lenkti: Priminta angis ant kitos pusės uodegą siaučia ir … įgelti bando.

8. pulti, mestis, sukti kuria kryptimi: Vos išbėgusi iš krūmų, bėrutė su tokiu greitumu siautė į vieną pusę, kad viršaitis vos ją suturėjo. Kur mano žirgelis jojant siautė, ten mano širdelė panelę (mergelę) jautė. Iš miestelio išbildėjau taip, kad sutinkamieji praeiviai bailingai siautės į patvorius.

9. lankytis, sukiotis, spiestis: Kur žiedas ant žiedo, te bitelės siaučia. Kur vėjelis pūtė, ten bitelės siautė. Anas siaũčia dabar an butelio. Vakaruškas kur tik jaučia, visi į tą šalį siaučia. Kur jaučia, ant tę ir siaučia. Kur pasogą jaučia, te berneliai siaũčia. Susėjo daugybė į pagrabą, mat bagotas: kur jaučia [vaišes],
ten i siaũčia. Kur jaučia, ten siaučia; kur miela, ten akys.

10. sukti galvas, gaubtis, galvėti. Kopūstai galvėti pradeda, t. y. siaũsti galvas. Ilgakojai kopūstai nė siausti į galvas nesiauta, nėr ko ėsti. Kopūstai nèsiauta galvų. Kol neišgirsta kopūstas spragelo balso, tol nesiauta į galvas.

11. gimdyti: Devintą vaiką siautù.

12. išdykauti, dūkti, kultis: Suskriblijau vaikus, kad nesiaũstų, t. y. nesiaubtų. Vaikai, palikti vieni, sau siaũčia po gryčią. Siaũtė, siaũtė vaikai, kol susimušė. Nesiaũskit, vaikapalakiai, ba susgriebsta diržų! Jam būriukais užeina kai audra kokia, i siaũčia. O, kas jiems rūpi – besiaũčia sau, kol akys žiba (kol jauni) !. Vaikinas siaũčia su mergelėmis, t. y. briauzgia, siaubia. Sudiev, mylima mergaite, gana mudviem siausti. Baigiantis veselijai, veselninkai siausdami ir štukavodami karia piršlį už melagystes. Katė su šunimi siaũtė. Katės siaũčia po gryčią, net dulkes pakėlė. Tai gražiai šuniukai siaũčia! Lapė atbėga pas mūsų šunis ir siaũčia. Siaũst nori kap paršėkas. Jei ižlepę vaikai siaust liaujasi, pameta rykštę ir nepasilyti jų. Tais. nesang Viešpats Dievas mus, tinginčius ir siaučiančius vaikus savo, kaip rykštėmis savęsp … varo. smarkiai, smagiai lakioti, skraidyti: Gražu ir kaitrią vasarą kaip bitei saulėj siausti, darbymečio verdenėje jėgų našumą jausti. Tik apleistuose kaimo daržuose, viršum geltonuojančių saulėgrąžų siautė debesys peteliškių.

13. triukšmauti, linksmintis, ūžti: Jog linksmumu alga arba vadina tai, kas yra ėst, gert, šokinėt, siaust, žargytis ir kūną savo paleist. Pasaulis siaũčia ir šūtija. Naktį siaučiu, daužausi. Prapuolė gėda, baimės nėra niekur, visi išlepę, siausti baisiai visur. Dieną nesnausk, naktį nesiausk. nevaržomai veikti, reikštis: Baduoja visos pajautos, kad nė vienai iž jų neduost siausti.

14. niršti, dūkti, siusti: Eš žinau … tave pryš mane siaučiantį. Kodėl siaučia (siausti) pagonys? Siaustmi. Saulius dabar siausdamas grasymais ir žavinimais prieš pasiuntinius pono atejęs. Neduok čertui be mieros siausti, teikis jo narsą drausti. Ko besiaučiate ir (ko) beverkiate? Kūdikis nenumirė, bet miegt. Kodėl gi siaučia giminės, o žmonės niekus pramano?

15. labai smarkiai paplisti, daryti daug žalos. Kareiviai visi buvo išmirę, nes ten siautė maras. Par mus jau eilinės (epideminės ligos) siaũčia. Pradėjo siausti ligos, mirti karininkai ir matrosai. Krizė siautė ne tik gamybos, bet ir prekybos sferoje. Tais metais siaũtė baisiausias krizas. Siaũta siaũta karai – ka čia nepareitų. Turkijos provincoje … siaučia … skaudus maištas. Tėvas užgirdo, kad tam krašte, kur sūnus gyvena, labai siaũčia badas.

16. smarkiai reikštis, šėlti, siautėti. Ištiko baisi pūga, kuri siautė devynias dienas. Marių bangos putoja ir draskosi, siaučiančios audros šen ir ten mėtomos. Čia vėjai siaũta. Vėjas siaũtęs liovėsi. Kas nežino, jog karalystės yra vėjai, kurie baisiai siaučia. Siauta įsiutusios vilnys. Vandenys regėjo tave ir bijojosi, ir gilybės (siuto) siautė. Siaučia marios, verda, kunkaloja. Ans tada kėlęs sudraudė vėją ir mariomus tarė: – Nutilk, nesiausk! Ugnis tiesiai siaustie pradėjo. Čia mat siaũtė gaisras, mes išlikom. Tuomet siausta šalčių, kokių dabarčiu testi šiaurėje. Žiema siautė negailestingai. Jo mintys dar labiau pradėjo siausti po galvą.

17. netramdomai, žiauriai naudotis savo galia: Plėšikai siaũčia. Kur ganosi avys, siaučia ir vilkų rujos.

18. lakstyti, landžioti ko ieškant, griozdžiant, naršant: Siaũtė su tinklu ežere, dabar neleidžia. Siaũs, ieškos tų vaikių (rekrūtų) .

19. smogti, trenkti, kirsti: Kad aš tau siaũsiu par sprandą – i peklo [je] atminsi! Jos pagalį išsilaužė ir siaučia pro ausis. Kai siaũtė vieną siūtį, ir pry žemės prikrito. Vieną kartą ka mun siaũtė, ka i susiriečiau. Kad aš tau siaũsiu vieną zybą! Siaũsk į barzdą – kai skusi, rasi. Ka siaũsu tam šunie su tuo akminu! Arklys su uodega siaučia – šimtus [uodų] ant žemės parverčia. Dar kai kada nueik karvės, tai su ragais siaũčia.

20. smarkiai eiti: Siausti namon. Siaũsk, vyruti, pri mamos, kol da kailis sveikas!

21. godžiai, greitai valgyti: Kad ji pradės siaũsti, tai man tuoj neliks ką valgyti.

22. gerti svaigiuosius gėrimus: Siaũtė anodiją metus. Nu, siaũsk: čėrką pasistatai ir turi. Jau musi biškį ir tu siauteĩ?

23. lakstytis: Karvė siaučia.
pirštù pir̃što nesiaũsti nieko neveikti: Darbo nedirbo: pirštù pir̃što nèsiautė.
antsiaũsti, añtsiauta, añtsiautė. uždengti, užgaubti, užsiausti: Ką šiandien piemenie antsiaũsi? Nu ir dabar baltą drobulę añčsiautė, ančklojo. Tokį kilimą ant pečius antsiautusios, ant dešiniuoju pečiu segele susegė. Ana antsìsiautė drobulę i stova. Po poterių, antsisiaũtę kailinius, eina gulti. Paskiaus kunegas, drobiniais apsimovęs ir kapa antsisiautęs, ėmė su savim dvi hostiji.
apsiaũsti, apsiaũčia (àpsiaučia), àpsiautė.

1. apdengti, apsupti, apgaubti (skara, drabužiu) ; užvilkti (ant kito drabužio): Apsiaũsk mergelę skepetu, kad nesušaltų. Agurkų rasodą vakare reikės apsiaũsti su drobulėms nu šalnų. Apsiautė jį skara. Kam skreitę (ką skreite) apsiaũsti. Paskui apsiautė Jokūbą drabužiais brolio. O vienas jaunikaitis ėjo paskui jį àpsiaustas prastyria ant nuogo kūno. Mes jo nei priimt, nei apsiaust, nei apvilkt ir pavalgydinti nenorime. Apsisiaũsti skepetą. Senovė [je] liuob eiti apsisiaũtę su tokioms kuskoms. Aš apsìsiaučiau su apsiaustu nuo šalčio. Kai važiuosi, apsisiaũsk milinį. Nu pats tik apsisiaũsk: no koks čia reikalas sulyti. Su lytpaličiu atejo apsisiaũtusi. Su sermėga apsisiaũtęs (ant pečių užsimetęs) . Ans paėmė iš savo lovos drobulę, apsìsiautė taip an galvos. Apsisiaũsk kailiniais, ba orie šalta. Anie nueina an tų kapiukų, tas apsìsiauta balta drobule ir lauka. Kam apsivilkai baltaisiais marškinėliais, kam apsisiautei pilkąja sermėgėle? Apsisiaučiu skraiste arba drobule. Vienok, apsisiautę vienu meškos kailiu, negalėjo tų gelžies eilų trupinti. Vyriausiu du žyniu taipojau baltai apsisiautusiu. Kiti ant šarvų buvo apsisiautę minkštais žvėrių kailiais. Išgenėti šakas kuokšto lig dvijų sprogymelių, iš kuriedvims par metą galūnė naujomis šakomis apsisiaus. Drobulę jau pasiklojai, jau apsìsiautei – nebnusisiausi (padarei – nebepataisysi) .

2. apvynioti, apjuosti: Reik apsiaũsti puodus tošėms, kad susproginėjo. Tą duoną su tais kopūstlapiais apsiaũsi, apsiaũsi. Aplink abi jo koji esą … geležiniai rinkiai apsiausti. apimti rankomis, apglobti: Močia vaiką turi apsiaũtusi, kad tėvas nemuštum. aptraukti, aptiesti iš visų pusių: Įleida trubicą par visą upę ir àpsiauta žolynus. Apsiautėm žuvis tinklu ir visas išgaudėm.

3. driekiantis apsupti, apdengti: Dangus buvo apsiaustas tirštais debesimis. Visą žemės rutulį oras apsiautė. Teip greitai ugnis visus budinkus apsiautė, kad niekas prieiti nebgalėjo. Šis pasijuntąs atsibudęs, kad jau iš visų pusių besąs ugnė [je],
liepsnom apsiaustas. Šviesa tamsose žibėjo, o tamsos jos no•psiautė. Rūkas laikė apsiautęs lauką. | Paskiaus įsimetė piktšašiai ir apsiautė (aptraukė, nubėrė) visą jo galvą. būti aplink ką nusidriekusiam, apriesti: Trumpė yr mus apsiaũtusi į rinkį. Šešupė eina į Nemuną ir apsiaũčia tą kalną. Tos dvi kalvos vėl į rundą ringį liūgnais apsiaustos. Kepenos àpsiauta skilvį. Jie gyveno jaukiame namelyje, kuris, sodo apsiaustas, pro medžių tarpus baltavo.

4. iš visų pusių einant apsupti, apgulti: Jis apsiaũs galvažudžius ir išmuš juos. Apsiausti priešus. Sukėlė visą šeimyną, išbėgom į lauką, àpsiautėm svirną. Àpsiautė ir iššaudė visą kaimą. Žemaičių daugiau nei tūkstantis šmurkšt išpuolė iš pilies, beregint apsiautė visus vokyčius. Neprieteliai mane àpsiautė. Prisiartinę prie kalno ir apsiautę jį aplinkui, dainavo jie laisvės ir laimės dainas.

5. apimti, apnikti (kokiam jausmui, nuotaikai ir pan): Jau tau, vaikeli, kokia pakusa apìsiautė galvą. Net vagis, nakties mėgėjas, tą naktį esti namieje – ir jį apsiaučia Kūčių ramumas. Neapsakoma baimė apsiautė mane. Daug jį apsirikimų apsiaučia. Kentėjimai apsiautė mane lyg skėrai.

6. kiek apvalyti, apvėtyti grūdus: Duonai grūdus jau apìsiautė, tik blynam da nesiausti. Daug nevark, biškį apsiaũsk, ir tiek.

7. aplakstyti, aplandžioti ieškant ko, naršant, griozdžiant: Àpsiautė, aplakstė i rado vielą nutrauktą.

8. sugulti (su moterimi), prigulėti. .
atsiaũsti, atsiaũčia (àtsiaučia), àtsiautė. ką dengiantį, gaubiantį atklėsti, atlapoti: Liuob atsiaus kuskelę, nusiaus į užpakalį ir susiaus vėl į pryšakį. Supynė po pyną už kožnos ausies, àtsiautė į pryšakį ir apsuko aplinkuo galvą. Lanketą reik mokėti aprišti: reik aprišus atlenkti, atsiausti pašalius. Kur jaunesnės, vis vaikščio [ja] atsisiaũtusios. Jis atsisiautė apsiaustą.
dasiaũsti, dasiaũčia (dàsiaučia), dàsiautė. baigti siausti grūdus: Tą puspūrį dasiaũsk, o aš bėgu žygiuoties.
įsiaũsti, įsiaũčia (į̃siaučia), į̃siautė.

1. įvynioti, įsupti į ką: Į̃siaučiau aš vaiką į naują apsiaustą, drabužį. Reik į popierio lapą įsiaũsti, kad nesusipurvintų. Gimusį vaiką įsiaučia į tėvo marškinius; tuomet vaikas daugiau prie tėvo glausis. Jis į šiltus dekius gražiai įsiaustas buvo. Mums po kojų visa ana šalis gulėjo į debesis įsiausta. Įsisiaũsk vaiką į skepetą ir neškis. Visas tu šilkuose, įsisiautęs į skraistę purpuro. Saulė buvo įsisiautusi į tankias miglas. Ten šaunas vilkas į avies kailį įsisiautęs. įvilkti (drabužį): Būtų gerai, kad įsiaũstum po apačia dar kailinukus.

2. apsupti, apgulti (tvirtovę, miestą): Karaliaučių į̃siautė ir paėmė. Parejo žinia, kad tampam įsiausti. Jis iš visų pusių buvo įsiaustas, pakėlė rankas ir pasidavė.

3. sklindant, plečiantis apimti, apsupti: Akymojuj buvo kamara liepsnų įsiausta. Klėtės jau visai liepsnų įsiaustos buvo. apriesti: Aplinkui iš visų pusių Kauną įsiaučia gražūs Aleksoto kalnai.

4. įmesti, įsviesti: Žmonelė iš to džiaugsmo šmurkšt nusivilko savo vienintelius suskidusius marškinius ir įsiautė į krosnį. Privanoję kiek tilpo, vėl įsiautė Joną į lovą. įtraukti, įgvėbti: Vėjas į̃siautė ugnį. Vėjas siaučia, į̃siautė ugnį į vidų.

5. staigiai pakrypus čiūžtelėti: Gal par daug pasukė ar ką, kad ratai insisiautė ravan ir pasviro.

6. įsismaginti išdykauti: Vaikai įsisiautę nebegali nurimti. Doriukas su Petruku norėjo juos sudrausti, bet jie neklausė ir negirdėjo – taip buvo įsisiautę.

7. įsišėlti. Pūga įsisiautė, ir sėdintiems ant arklių norėjosi ko greičiau pasiekti Kalvariją. Įsisiautusiame ežere iškyla ant bangų neapsakomai graži laumė. Giria, vėjuotomis dienomis tokia įsisiaučianti, dabar buvo iškilmingai rami.

8. smarkiai, plačiai įsigalėti: Badas taip įsisiaučia, kad jiems tenka valgyti stiebų skersinių odą.

9. įsigerti: Tiek įsìsiautė, kad led namo parėjo. Parejo iš turgaus smarkiai įsisiaũtęs.
išsiaũsti, išsiaũčia (ìšsiaučia), ìšsiautė

1. nuvilkti viršutinį drabužį, išrengti: Išsiaũsk vaiką, t. y. atimk apsiaustus, drabužius. Išsisiaũsk, po marškinių nebus taip šilta. Išsisiaũsk iš kailinių, o sušilsi trobo [je]. Išsisiaũsk ir eik prie stalo! Basos, išsisiaũtusios turėdavom eiti.

2. išvalyti grūdus kratant, sukant rėtyje: Seniau kretilais visus grūdus išsiausdavom. Rugiai jau išsiausti, tik dėk vežiman ir važiuok malūnan. Negerai ìšsiautėt grūdus, da visko pilna juos. Kiti turėjo tokius didelius sietus, – teip gražiai išsiaũčia tas visas smulkmenas. išsijoti (ką birų): Išsiaũsk kruopas, ryt talka bus. Reiktum kiek avižinių miltų kisieliuon išsiaũsti. Duona išeis kaip pyragas – miltus ìšsiaučiau. Išsiaũs pelenų, ka anglių nebūtų, i plaus žlugtį. praleisti kurį laiką valant grūdus, siaučiant: Visą rytą ìšsiaučiau, mat vežam šiandien malūnan.

3. išmesti, išvaryti: Visus tuos vyrus lauk ìšsiaučiau.

4. padaryti, kad persimestų į kitą vietą, ištraukti: Trauksmas ìšsiautė ugnį priemenėn.

5. pertiesti, permesti: Par skrites išsiaustas lynas.

6. pagimdyti: Dešims vaikų esu išsiaũtusi. kartą pagimdžius, tapti nebevaisinga: Bei nebus išsisiaučiančio nei nevaisingo tavo žemėje.

7. praleisti kurį laiką išdykaujant: Vaikai visą vakarą ìšsiautė, išlapavo.

8. iki valios padūkti, pašėlti. . Kai užeina, tai turi išsisiaũst. Pareina vaikai išsisiaũtę, tik duok greičiau valgyt. Kai atvažiuo [ja] [anūkai],
tai neišsisiaũstų par savaitę.

9. liautis siautus. Turėjau viltį, kad tamsta leisi man savo darbą tęsti, kol išsisiaus maras.

10. godžiai išvalgyti: Visą bliūdą ìšsiaučiau. Ar tu tą bliūdą pyragaičių ìšsiautei?

11. prigulėti, išniekinti: Išsiausti mergą.
nusiaũsti, nusiaũčia (nùsiaučia), nùsiautė.

1. nugobti, nurengti: Apsiaučia, nusiaučia kam skarą, skraistę (drabužį). Žalnieriai nusiautė jam skreistę. O kaip jį buvo apjuokę, nusiautė jo purpurą. Nusisiaũsk apsiaustą. Nusìsiaučiau milinį – par šilta. Ka aš bėgau, aš tą drobulę nusìsiaučiau. Nusisiaũsk sukenkėlę, bent iššluok ma aslelę. Nusisiaučiu skraistę, ploštę.

2. išvalyti grūdus, kratant rėčiu, sietu: Grūdus nusiaũsk duonai, putrai. Grūdus piestoje nugrūsdavo ir paskiau nusiausdavo. Kol arpos neturėjome, tai visus javus reikėjo nusiaũsti. Gerai nusiaũsk grūdus, kad būtų duona be ašakų. Ka veš į malūną, nusiaũs motriškos par rėtį. Nusiaũsk miežius, bo klojime daug žemių su grūdais susišlavė. Nusiaũs miežius, maltinai sumals – skani putrelė. Nusiaũsk sėmenis – reiks eit sėt. Tus pelus galima nusiaũsti. Šimtas vilkų buvo! – Nusiaũsk (neperdėdamas pasakyk), beliks du. Žiūrėk, kiek daug nusìsiautė nuosiautų. Nusìsiautėm tris pūrus kviečių, gal ragaišis bus baltesnis. Visi tie nešvarumai nusìsiauta. išsijoti (miltus): Nusiaũsk miltus duonai. Nebėr duonos – nusiaũsk miltų.

3. numesti, nuversti, nublokšti, nuritinti: Visus butelius nùsiautė nuo stalo. Kur katukas kamuoliuką nùsiautė?. Nu sosto nùsiautė daugybę karalių.

4. pavogti: Spirito nùsiautė i daba geria.

5. nusiaubti: Karo audra nusiautė kraštą. Viskas atrodė lyg pavietrės nusiausta.

6. įkišus pamirkyti: Kadagių [pelenų] šarme reik gijas nusiaũsti ir parplauti vandenė [je] – nebūs pardeguluotos.

7. paėmus palaikyti (vaiką), kad nusišlapintų: Boba, vaiką greičiau nešk nusiaũsti, bo pilną lopšį privers!
kélnes nusiaũsti atimti turtą: Nusiaũsk kélnes skolininkui.
pasiaũsti, pasiaũčia (pàsiaučia), pàsiautė.

1. parišti, pavilkti po apačia: Reikėjo pasiaũsti kailinukus po burnosu. Skepetą pasiaũčia ana po kailiniais. Ar pasìsiautei kailinukus į apačią? Neturi nei ko apsisiausti, nei pasisiaũsti. pakišus apgobti: Vieną žąsį po vieno [sermėgos] žambo, antrą po antro pasiaũtęs neša. Motina švenčiausia pàsiautė griešnyką po savo ploščelio.

2. pasijoti: Par sietelį pàsiautei miltus, kad ašakikių nebūtų. Pasiaũsk, Onike, miltų kankolynei. Jei kas pasiaũtę bėralų duoną kepė, tai skaitės ne duona, ale pyragas. Pasìsiaučiau bėralelio, pasikepiau pyragelio. pavalyti grūdus kratant, sukant sietu, rėčiu: Pasiaũsk grūdus, ryt malūnan važiuosiu. Siaučiaũ, siaučiaũ, net rankos sopa. Gal tu pasiaũstum ben kiek. Pasiautus smulkiejai [grūdai] nubirsta. Jagu smilčių yra, su rėčiu pasiausk grūdus.

3. atsivėdėjus mesti, sviesti: Kad paėmęs akmenį pasiausiu, tai nežinosi nė pats ką daryti! Paėmę pàsiautė su krėslu ir išmušo dantį. Ka pasiaũsu – kaji kur nūlėkė! Kad pàsiautė (pastūmė) vaiką! Tas už tų grąžtų, ka pàsiautė (išginė, išstūmė) lauka! | Aštuonių metų mergelikę vėjas po vienu ratu pasiautęs (nubloškęs) . Kad pàsiautė tokiom sprogstančiom žarijom! Lenk saulę ir mėnesį, o žvaigždes pasiaũsk (laikykis pirmųjų, ne paskutiniųjų?) .

4. paberti, pabarstyti: Ant aslos pasiausdavo smėlio arba smulkių žvirgždų, klodavo paruošto šlyno ir basais kulnais mindavo. Vištos išsigando ir suplasnojusios pasiautė nusišėrusias plunksnas. paskleisti: Kartais kokia nors moteris stipriais kvepalais pasiausdavo po nosimi. patiesti.

5. smogti, užkirsti: Pàsiautė pačiai iš rankos. Nors akla, sau tako nematau, bet kuriam tik botarainiu pasiausiu – devynios pampos iššoka. Kai pàsiautė kardu, galvos kaip kopūstai lėkė.

6. smarkiai užsimoti, mostelėti: Einant pro duris lauko, pàsiautė su peiliu. Jis kad krapijo bites pasiaũsdamas. Va šitaip semk! Kai semdamas pasiautì, gali viedras nusimaut. plačiai užsimojus išpjauti (pradalgę): Pradalges pasiaũsu kaip par tą bakavąją.

7. mesti, blokšti į šalį: Važį pasiaũčia į šalį. pasiduoti, mestis, pasukti, nueiti kuria kryptimi: Bėrutė, turbūt to šveitimo pasibaidžius, šoko iš karto bėgti, o prie savo kiemo vartų ir vėl pasiautė į šalį. Gal pasiaũsi į kitą kaimą? Čia visus apejai. Pasisiaũskime šitan kraštan, gal grybų daugiau užeisme.

8. pažaisti, paišdykauti, padūkti: Vaikis pàsiautė su krovėja, ir abudu nu vežimo nurietėjo. Mergina išlepinta, mėgsta pasiausti, o tu pavydus ir keršus, tad ją užbaustum. Vaikai norėjo su juo. pasiausti. Šunes pasiaũčia po kiemą.

9. pasilinksminti, paūžti: Tada Gargantiua taip pasiautė su savo didele kuopa.

10. smarkiais gūsiais papūsti: Bais smarkus žiemys [vėjas],
pasisiaũčiantis.

11. pavogti, nukniaukti:

12. įstengti daug suvalgyti: Al' ans pàsiauta, pàsiauta: nėšių užtenka.
parsiaũsti, parsiaũčia, par̃siautė.

1. parpūsti.

2. siaučiant pareiti. .
pérsiausti.

1. pakartotinai išvalyti grūdus kratant, sukant sietu: Grūdus pársiaučiau iš naujo. Pérsiaučiau visus rugius, maž duonai mals. Javai, kol stosias iš jų graži duona, pirmiaus tur būti iškulti, išvėtyti, parsiausti, sumalti. persijoti (miltus): Tus miltus reik pársiausti.

2. gobiant apimti: Parlenktas kuskos kertes pársiautė ant krūtinės.

3. perrišti: Parsiaučia jis par nugarą arklio su ringartu, kad su vienu arkliu važiuoja. Neužmiršk sruogą pársiausti, ka nesusipainiotų. Su tuo pačiu parryšiu, lenkdamos giją, parraišioja į daug posmų – giją pársiauta keliskart.

4. permesti, persviesti: Par dangtį akmuo pérsiaust kiton pusėn man vieni juokai.
prasiaũsti, prasiaũčia (pràsiaučia), pràsiautė.

1. praskleisti (drabužį), nugobti (skarą). . Kailiniams nugarą žiurkės išėdė, bijau i skepetą prasisiaũsti.

2. pravalyti grūdų kratant, sukant rėčiu: Reikia prasiaũst grūdų, reiks vežt malt. Prasiaũsk pūrų̃ putrai. Apsiaižiusius branduolėlius prasiautusios, praniekojusios, tuoj košę virdavę.

3. mostais praskirti į šalis: Ana eina su ranka prasiausdamà žmonis iš krūvos par spūstį.

4. pasukus, nukrypus į šalį, praeiti, palikti nuošaly: Pràsiaučiau miške takelį ir paklydau.

5. smarkiai pralėkti, pravažiuoti pro šalį: Prasiausdavo pro jį turtuolis puikiame vežime, ristais žirgais.

6. praeiti šėlstant, siaučiant. Audra prasiautė staigi, žiauri. Prasiautusios liūtys ir taifūnai labai pakėlė vandens lygį.
prisiaũsti, prisiaũčia (prìsiaučia), prìsiautė

1. prisijuosti: O ji buvo prijuoste prisisiautus.

2. privalyti grūdų kratant, sukant sietu, rėčiu: Prìsiaučiau tris pūrus kviečių. Pilną kubilą prìsiaučiau grūdų. Ir malūnui pripylėme, ir duonai prìsiautėme. Iš visų rugių tik du maišus prìsiautė. Rytoj malūnan važiuosiu, prisiaũskit kviečių ragaišiui. Kad prìsiaučiau kviečių, tai kaip aukso!. Prisìsiautei grūdų turbūt į turgų vežti. prisijoti: Prisiaũs pelenų žlugčiuo.

3. prigimdyti: Kad būčiau su vyru ilgiau pagyvenusi, būčiau daug vaikų prisiaũtusi.

4. priplaukti: Laivelis prìsiautė pry kranto.

5. priplukdyti: Vidaus (nuo jūros) striaumė prìsiautė pry kranto laivelį. Toje vietoje, kur savo laivynę buvo prisiautęs, padeda ženklus ir liep išruobti tus žodžius.

6. niekam nematant, vogčiomis įduoti, įteikti: Pati vagčia prìsiautė bakaną duonos biednai seseriai. Merga prìsiautė vaikiui marškinius, įnumei miltų, t. y. pavogus padavė nematant.

7. prispirti, prispeisti: Muni buvo prysiaũtusi eiti dainiuoti.

8. pakankamai siausti, dūkti. . Žinoma, vaikai turi prisisiausti ir prisilaigyti lig soties.

9. daug prigerti, privalgyti: Prysiaũtęs vyras, viešia jau kur. Aš dar ir nepradėjau valgyti, o jau ji prìsiautė. Prisìsiautė i pasiuto šakalyties parejęs. Parejo prisisiaũtęs.
susiaũsti, susiaũčia (sùsiaučia), sùsiautė.

1. susupti, suvynioti, suvystyti: Susiaũsk vaiką į drobulę. Motina savo vaiką tik į skarą sùsiautė ir paliko. Išlingavo mane sena motušelė, šiltu atprausė, plonu susiautė. Šiltu šaltu atprausta, plonu baltu susiaustà. Šalta, vatinį paimk ir susisiaũsk. Nusimaudė i susìsiautė su paklode. Susìsiautė boba marškon, kad vyrai nepamatytų.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'dasiausti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>siaũsti, </b>siaũčia (siaũsti), siaũtė. <br/>1. <span class="explanation">dengti, gaubti, supti kuo: </span> Vaiką kuo siaũčia, kad šilčiau būtų. Aš siautu (siaučiu) su sermėga, su kelnėmis. Ulonėli mano, siausk mane po ploščiumi. Su tarnais, baltu rūbu siausdamas, Pilotop siuntė, plakti liepdamas. O neramios jūros bangos siaučia mus putota drobe. Siaučia vakaras pasaulį melsvai pilkais sparnais. <span class="explanation">gaubti (skarą), vilkti (drabužį): </span> Siaũčia skarą (ant pečių, nuo pečių). Verkė tėvelis, mandėrelę nešdamas, verkė sūnelis, mandėrelę siausdamas. Su apsiaustu, su kailiniais siaũskis, o su marškiniais vilkis. Ateina reikalas eiti – nėr kuo siaũsties. Eina vandens atnešti ir tai kailiniais siaũčias. Atsikėlęs siautėsi švarką. Saulius jaučia, lyg gamta karalienė siaustųs savo galybės apsiaustu. Ponu nesiauskis, vandeniu neremkis. <span class="explanation">būti užgaubtam: </span> [Moteriškės] pečius siautė didelis raudonas žičkinis raištis. <br/>2. <span class="explanation">driekiantis supti, dengti: </span> Žemės siaučiamojo oro sluoksnis. Migla siautė apkasų išvartytą žemę. Šalčio rykštės siauta [dangų] – būs šalnos. Dar pusbrėkšma siautė žemelę, kada priėjo prie durų. Pogrindžio gyvenimo pavojai siautė jį kaip tamsa keliautoją gūdžią naktį. \| Nuostabi ramybė siausdavo mus iš visų pusių, ir džiaugsmas užliedavo krūtinę. Tai ir vėl siautėsi aplink mane rūkai. <span class="explanation">būti aplink ką nusidriekusiam, juosti: </span> [Aukšta siena] siaučia šį didžiulį keturkampį miestą. Siaũta girios aplinkuo. Babrungas į rinkį miestą siaũta. Čia pro kaimyną vanduo siaũtė į rinkį. \| Siaũta lytus, neikiam nėkur. <br/>3. <span class="explanation">iš visų pusių einant supti, apgulti, kad neištrūktų, nepasitrauktų: </span> Vokyčiai siaũtė už akis, bet mes išbėgom; mat arkliai – gyvi žaibai. Iš dešinio šono mus pradėjo siaũsti lenkai. <br/>4. <span class="explanation">aplink tiesti, traukti kuo: </span> Žiūrėk, jie žuvis siaučia tinklu, tuoj gaudys. <span class="explanation">apsuktinai rišti: </span> Su parsiautu siaučiaũ sruogas, kad nesusipainiotų gijos. Siaũsk, kol parsiausi par nugarą su ringartu, važiuojant su vienu arkliu. <br/>5. <span class="explanation">valyti grūdus nuo pelų, šiukšlių ir smulkesnių grūdų, kratant, sukant rėtyje ar beriant prieš vėją: </span> Jinai siaũčia grūdus su rėčiu, o sijoja miltus su sietu. Arpą nuspirkom, tai grūdai siaũst nebereikia. Siaučiaũ rugius, daug šiaudagalių nusigraibo. Reik eiti rugių siaũsti, juk su dirsėms duonos nevalgysi. Pardien siaučiaũ šituos du maišelius rugių – sietas blogas. Atnešk siaũčiamą geldą. Viso moka, viso moka, tik sėmenėlių siaũst nemoka. Suk, suk sietelį, siaũsk, siaũsk kvietelius, bus baltesnis pyragėlis. Daba tokie čysti grūdai, ka i į malūną veždami nèbsiautam. Ne vyro darbas siaũst rugiai. Jaučiai ir kumeliai, kurie lauką išgyvena, kratinius ės, kurie vėtykle vėtyti ir rėčiu siausti. Moterys, dulkėtos kaip iš miltų išlindusios žiurkės, klėtyje visą dieną siaučia grūdus, kad neliktų jokios dulkelės, jokio šapelio. Šiaudus tryniau, o siaust nemokėsiu <span class="explanation"> (jaunas įpratęs, ir senas darysi) </span>. <span class="explanation">sijoti (miltus): </span> A čia siaustų̃ miltų duona? <br/>6. <span class="explanation">pilti, berti tolyn: </span> Papils smalą ant kelio, o paskui žvyrą lopeta siaũs. Pasiims bertuvę, taip siaũs taip smagiai iš rankos tus grūdus [vėtydami]. Vėtydavo su vėtykle: šiteip kaip siaũčia, tai toks ruožas eina. <br/>7. <span class="explanation">sviesti, mesti, blokšti: </span> Aš tik atsiverčiau tą knygą ir siaučiaũ toly, ka kitas nerastų. Siaũsk malkas čia į gonkas. Būčiau siaũtus į krūmus kur, i gatava. Arklys lėkdamas kad siaũtė roges paskliunda – visi išlakstė. Kad visi į kupetą siaũstumėm <span class="explanation"> (krautume, taupytume), </span> tai kas mums kaitėtų. <span class="explanation">versti: </span> Dalgio kampas siauta žolę ir išsiauta. Nèsiautas javai, kad mažas dalgio kampas. <span class="explanation">staigiai kreipti, lenkti: </span> Priminta angis ant kitos pusės uodegą siaučia ir … įgelti bando. <br/>8. <span class="explanation">pulti, mestis, sukti kuria kryptimi: </span> Vos išbėgusi iš krūmų, bėrutė su tokiu greitumu siautė į vieną pusę, kad viršaitis vos ją suturėjo. Kur mano žirgelis jojant siautė, ten mano širdelė panelę (mergelę) jautė. Iš miestelio išbildėjau taip, kad sutinkamieji praeiviai bailingai siautės į patvorius. <br/>9. <span class="explanation">lankytis, sukiotis, spiestis: </span> Kur žiedas ant žiedo, te bitelės siaučia. Kur vėjelis pūtė, ten bitelės siautė. Anas siaũčia dabar an butelio. Vakaruškas kur tik jaučia, visi į tą šalį siaučia. Kur jaučia, ant tę ir siaučia. Kur pasogą jaučia, te berneliai siaũčia. Susėjo daugybė į pagrabą, mat bagotas: kur jaučia [vaišes], ten i siaũčia. Kur jaučia, ten siaučia; kur miela, ten akys. <br/>10. <span class="explanation">sukti galvas, gaubtis, galvėti</span>. Kopūstai galvėti pradeda, t. y. siaũsti galvas. Ilgakojai kopūstai nė siausti į galvas nesiauta, nėr ko ėsti. Kopūstai nèsiauta galvų. Kol neišgirsta kopūstas spragelo balso, tol nesiauta į galvas. <br/>11. <span class="explanation">gimdyti: </span> Devintą vaiką siautù. <br/>12. <span class="explanation">išdykauti, dūkti, kultis: </span> Suskriblijau vaikus, kad nesiaũstų, t. y. nesiaubtų. Vaikai, palikti vieni, sau siaũčia po gryčią. Siaũtė, siaũtė vaikai, kol susimušė. Nesiaũskit, vaikapalakiai, ba susgriebsta diržų! Jam būriukais užeina kai audra kokia, i siaũčia. O, kas jiems rūpi – besiaũčia sau, kol akys žiba <span class="explanation"> (kol jauni) !</span>. Vaikinas siaũčia su mergelėmis, t. y. briauzgia, siaubia. Sudiev, mylima mergaite, gana mudviem siausti. Baigiantis veselijai, veselninkai siausdami ir štukavodami karia piršlį už melagystes. Katė su šunimi siaũtė. Katės siaũčia po gryčią, net dulkes pakėlė. Tai gražiai šuniukai siaũčia! Lapė atbėga pas mūsų šunis ir siaũčia. Siaũst nori kap paršėkas. Jei ižlepę vaikai siaust liaujasi, pameta rykštę ir nepasilyti jų. Tais. nesang Viešpats Dievas mus, tinginčius ir siaučiančius vaikus savo, kaip rykštėmis savęsp … varo. <span class="explanation">smarkiai, smagiai lakioti, skraidyti: </span> Gražu ir kaitrią vasarą kaip bitei saulėj siausti, darbymečio verdenėje jėgų našumą jausti. Tik apleistuose kaimo daržuose, viršum geltonuojančių saulėgrąžų siautė debesys peteliškių. <br/>13. <span class="explanation">triukšmauti, linksmintis, ūžti: </span> Jog linksmumu alga arba vadina tai, kas yra ėst, gert, šokinėt, siaust, žargytis ir kūną savo paleist. Pasaulis siaũčia ir šūtija. Naktį siaučiu, daužausi. Prapuolė gėda, baimės nėra niekur, visi išlepę, siausti baisiai visur. Dieną nesnausk, naktį nesiausk. <span class="explanation">nevaržomai veikti, reikštis: </span> Baduoja visos pajautos, kad nė vienai iž jų neduost siausti. <br/>14. <span class="explanation">niršti, dūkti, siusti: </span> Eš žinau … tave pryš mane siaučiantį. Kodėl siaučia (siausti) pagonys? Siaustmi. Saulius dabar siausdamas grasymais ir žavinimais prieš pasiuntinius pono atejęs. Neduok čertui be mieros siausti, teikis jo narsą drausti. Ko besiaučiate ir (ko) beverkiate? Kūdikis nenumirė, bet miegt. Kodėl gi siaučia giminės, o žmonės niekus pramano? <br/>15. <span class="explanation">labai smarkiai paplisti, daryti daug žalos</span>. Kareiviai visi buvo išmirę, nes ten siautė maras. Par mus jau eilinės <span class="explanation"> (epideminės ligos) </span> siaũčia. Pradėjo siausti ligos, mirti karininkai ir matrosai. Krizė siautė ne tik gamybos, bet ir prekybos sferoje. Tais metais siaũtė baisiausias krizas. Siaũta siaũta karai – ka čia nepareitų. Turkijos provincoje … siaučia … skaudus maištas. Tėvas užgirdo, kad tam krašte, kur sūnus gyvena, labai siaũčia badas. <br/>16. <span class="explanation">smarkiai reikštis, šėlti, siautėti</span>. Ištiko baisi pūga, kuri siautė devynias dienas. Marių bangos putoja ir draskosi, siaučiančios audros šen ir ten mėtomos. Čia vėjai siaũta. Vėjas siaũtęs liovėsi. Kas nežino, jog karalystės yra vėjai, kurie baisiai siaučia. Siauta įsiutusios vilnys. Vandenys regėjo tave ir bijojosi, ir gilybės (siuto) siautė. Siaučia marios, verda, kunkaloja. Ans tada kėlęs sudraudė vėją ir mariomus tarė: – Nutilk, nesiausk! Ugnis tiesiai siaustie pradėjo. Čia mat siaũtė gaisras, mes išlikom. Tuomet siausta šalčių, kokių dabarčiu testi šiaurėje. Žiema siautė negailestingai. Jo mintys dar labiau pradėjo siausti po galvą. <br/>17. <span class="explanation">netramdomai, žiauriai naudotis savo galia: </span> Plėšikai siaũčia. Kur ganosi avys, siaučia ir vilkų rujos. <br/>18. <span class="explanation">lakstyti, landžioti ko ieškant, griozdžiant, naršant: </span> Siaũtė su tinklu ežere, dabar neleidžia. Siaũs, ieškos tų vaikių <span class="explanation"> (rekrūtų) </span>. <br/>19. <span class="explanation">smogti, trenkti, kirsti: </span> Kad aš tau siaũsiu par sprandą – i peklo [je] atminsi! Jos pagalį išsilaužė ir siaučia pro ausis. Kai siaũtė vieną siūtį, ir pry žemės prikrito. Vieną kartą ka mun siaũtė, ka i susiriečiau. Kad aš tau siaũsiu vieną zybą! Siaũsk į barzdą – kai skusi, rasi. Ka siaũsu tam šunie su tuo akminu! Arklys su uodega siaučia – šimtus [uodų] ant žemės parverčia. Dar kai kada nueik karvės, tai su ragais siaũčia. <br/>20. <span class="explanation">smarkiai eiti: </span> Siausti namon. Siaũsk, vyruti, pri mamos, kol da kailis sveikas! <br/>21. <span class="explanation">godžiai, greitai valgyti: </span> Kad ji pradės siaũsti, tai man tuoj neliks ką valgyti. <br/>22. <span class="explanation">gerti svaigiuosius gėrimus: </span> Siaũtė anodiją metus. Nu, siaũsk: čėrką pasistatai ir turi. Jau musi biškį ir tu siauteĩ? <br/>23. <span class="explanation">lakstytis: </span> Karvė siaučia. <br/><b> pirštù pir̃što nesiaũsti</b> <span class="explanation">nieko neveikti: </span> Darbo nedirbo: pirštù pir̃što nèsiautė. <br/><b>antsiaũsti, </b>añtsiauta, añtsiautė. <span class="explanation">uždengti, užgaubti, užsiausti: </span> Ką šiandien piemenie antsiaũsi? Nu ir dabar baltą drobulę añčsiautė, ančklojo. Tokį kilimą ant pečius antsiautusios, ant dešiniuoju pečiu segele susegė. Ana antsìsiautė drobulę i stova. Po poterių, antsisiaũtę kailinius, eina gulti. Paskiaus kunegas, drobiniais apsimovęs ir kapa antsisiautęs, ėmė su savim dvi hostiji. <br/><b>apsiaũsti, </b>apsiaũčia (àpsiaučia), àpsiautė. <br/>1. <span class="explanation">apdengti, apsupti, apgaubti (skara, drabužiu) ; užvilkti (ant kito drabužio): </span> Apsiaũsk mergelę skepetu, kad nesušaltų. Agurkų rasodą vakare reikės apsiaũsti su drobulėms nu šalnų. Apsiautė jį skara. Kam skreitę (ką skreite) apsiaũsti. Paskui apsiautė Jokūbą drabužiais brolio. O vienas jaunikaitis ėjo paskui jį àpsiaustas prastyria ant nuogo kūno. Mes jo nei priimt, nei apsiaust, nei apvilkt ir pavalgydinti nenorime. Apsisiaũsti skepetą. Senovė [je] liuob eiti apsisiaũtę su tokioms kuskoms. Aš apsìsiaučiau su apsiaustu nuo šalčio. Kai važiuosi, apsisiaũsk milinį. Nu pats tik apsisiaũsk: no koks čia reikalas sulyti. Su lytpaličiu atejo apsisiaũtusi. Su sermėga apsisiaũtęs <span class="explanation"> (ant pečių užsimetęs) </span>. Ans paėmė iš savo lovos drobulę, apsìsiautė taip an galvos. Apsisiaũsk kailiniais, ba orie šalta. Anie nueina an tų kapiukų, tas apsìsiauta balta drobule ir lauka. Kam apsivilkai baltaisiais marškinėliais, kam apsisiautei pilkąja sermėgėle? Apsisiaučiu skraiste arba drobule. Vienok, apsisiautę vienu meškos kailiu, negalėjo tų gelžies eilų trupinti. Vyriausiu du žyniu taipojau baltai apsisiautusiu. Kiti ant šarvų buvo apsisiautę minkštais žvėrių kailiais. Išgenėti šakas kuokšto lig dvijų sprogymelių, iš kuriedvims par metą galūnė naujomis šakomis apsisiaus. Drobulę jau pasiklojai, jau apsìsiautei – nebnusisiausi <span class="explanation"> (padarei – nebepataisysi) </span>. <br/>2. <span class="explanation">apvynioti, apjuosti: </span> Reik apsiaũsti puodus tošėms, kad susproginėjo. Tą duoną su tais kopūstlapiais apsiaũsi, apsiaũsi. Aplink abi jo koji esą … geležiniai rinkiai apsiausti. <span class="explanation">apimti rankomis, apglobti: </span> Močia vaiką turi apsiaũtusi, kad tėvas nemuštum. <span class="explanation">aptraukti, aptiesti iš visų pusių: </span> Įleida trubicą par visą upę ir àpsiauta žolynus. Apsiautėm žuvis tinklu ir visas išgaudėm. <br/>3. <span class="explanation">driekiantis apsupti, apdengti: </span> Dangus buvo apsiaustas tirštais debesimis. Visą žemės rutulį oras apsiautė. Teip greitai ugnis visus budinkus apsiautė, kad niekas prieiti nebgalėjo. Šis pasijuntąs atsibudęs, kad jau iš visų pusių besąs ugnė [je], liepsnom apsiaustas. Šviesa tamsose žibėjo, o tamsos jos no•psiautė. Rūkas laikė apsiautęs lauką. \| Paskiaus įsimetė piktšašiai ir apsiautė <span class="explanation"> (aptraukė, nubėrė) </span> visą jo galvą. <span class="explanation">būti aplink ką nusidriekusiam, apriesti: </span> Trumpė yr mus apsiaũtusi į rinkį. Šešupė eina į Nemuną ir apsiaũčia tą kalną. Tos dvi kalvos vėl į rundą ringį liūgnais apsiaustos. Kepenos àpsiauta skilvį. Jie gyveno jaukiame namelyje, kuris, sodo apsiaustas, pro medžių tarpus baltavo. <br/>4. <span class="explanation">iš visų pusių einant apsupti, apgulti: </span> Jis apsiaũs galvažudžius ir išmuš juos. Apsiausti priešus. Sukėlė visą šeimyną, išbėgom į lauką, àpsiautėm svirną. Àpsiautė ir iššaudė visą kaimą. Žemaičių daugiau nei tūkstantis šmurkšt išpuolė iš pilies, beregint apsiautė visus vokyčius. Neprieteliai mane àpsiautė. Prisiartinę prie kalno ir apsiautę jį aplinkui, dainavo jie laisvės ir laimės dainas. <br/>5. <span class="explanation">apimti, apnikti (kokiam jausmui, nuotaikai ir pan): </span> Jau tau, vaikeli, kokia pakusa apìsiautė galvą. Net vagis, nakties mėgėjas, tą naktį esti namieje – ir jį apsiaučia Kūčių ramumas. Neapsakoma baimė apsiautė mane. Daug jį apsirikimų apsiaučia. Kentėjimai apsiautė mane lyg skėrai. <br/>6. <span class="explanation">kiek apvalyti, apvėtyti grūdus: </span> Duonai grūdus jau apìsiautė, tik blynam da nesiausti. Daug nevark, biškį apsiaũsk, ir tiek. <br/>7. <span class="explanation">aplakstyti, aplandžioti ieškant ko, naršant, griozdžiant: </span> Àpsiautė, aplakstė i rado vielą nutrauktą. <br/>8. <span class="explanation">sugulti (su moterimi), prigulėti. </span>. <br/><b>atsiaũsti, </b>atsiaũčia (àtsiaučia), àtsiautė. <span class="explanation">ką dengiantį, gaubiantį atklėsti, atlapoti: </span> Liuob atsiaus kuskelę, nusiaus į užpakalį ir susiaus vėl į pryšakį. Supynė po pyną už kožnos ausies, àtsiautė į pryšakį ir apsuko aplinkuo galvą. Lanketą reik mokėti aprišti: reik aprišus atlenkti, atsiausti pašalius. Kur jaunesnės, vis vaikščio [ja] atsisiaũtusios. Jis atsisiautė apsiaustą. <br/><b>dasiaũsti, </b>dasiaũčia (dàsiaučia), dàsiautė. <span class="explanation">baigti siausti grūdus: </span> Tą puspūrį dasiaũsk, o aš bėgu žygiuoties. <br/><b>įsiaũsti, </b>įsiaũčia (į̃siaučia), į̃siautė. <br/>1. <span class="explanation">įvynioti, įsupti į ką: </span> Į̃siaučiau aš vaiką į naują apsiaustą, drabužį. Reik į popierio lapą įsiaũsti, kad nesusipurvintų. Gimusį vaiką įsiaučia į tėvo marškinius; tuomet vaikas daugiau prie tėvo glausis. Jis į šiltus dekius gražiai įsiaustas buvo. Mums po kojų visa ana šalis gulėjo į debesis įsiausta. Įsisiaũsk vaiką į skepetą ir neškis. Visas tu šilkuose, įsisiautęs į skraistę purpuro. Saulė buvo įsisiautusi į tankias miglas. Ten šaunas vilkas į avies kailį įsisiautęs. <span class="explanation">įvilkti (drabužį): </span> Būtų gerai, kad įsiaũstum po apačia dar kailinukus. <br/>2. <span class="explanation">apsupti, apgulti (tvirtovę, miestą): </span> Karaliaučių į̃siautė ir paėmė. Parejo žinia, kad tampam įsiausti. Jis iš visų pusių buvo įsiaustas, pakėlė rankas ir pasidavė. <br/>3. <span class="explanation">sklindant, plečiantis apimti, apsupti: </span> Akymojuj buvo kamara liepsnų įsiausta. Klėtės jau visai liepsnų įsiaustos buvo. <span class="explanation">apriesti: </span> Aplinkui iš visų pusių Kauną įsiaučia gražūs Aleksoto kalnai. <br/>4. <span class="explanation">įmesti, įsviesti: </span> Žmonelė iš to džiaugsmo šmurkšt nusivilko savo vienintelius suskidusius marškinius ir įsiautė į krosnį. Privanoję kiek tilpo, vėl įsiautė Joną į lovą. <span class="explanation">įtraukti, įgvėbti: </span> Vėjas į̃siautė ugnį. Vėjas siaučia, į̃siautė ugnį į vidų. <br/>5. <span class="explanation">staigiai pakrypus čiūžtelėti: </span> Gal par daug pasukė ar ką, kad ratai insisiautė ravan ir pasviro. <br/>6. <span class="explanation">įsismaginti išdykauti: </span> Vaikai įsisiautę nebegali nurimti. Doriukas su Petruku norėjo juos sudrausti, bet jie neklausė ir negirdėjo – taip buvo įsisiautę. <br/>7. <span class="explanation">įsišėlti</span>. Pūga įsisiautė, ir sėdintiems ant arklių norėjosi ko greičiau pasiekti Kalvariją. Įsisiautusiame ežere iškyla ant bangų neapsakomai graži laumė. Giria, vėjuotomis dienomis tokia įsisiaučianti, dabar buvo iškilmingai rami. <br/>8. <span class="explanation">smarkiai, plačiai įsigalėti: </span> Badas taip įsisiaučia, kad jiems tenka valgyti stiebų skersinių odą. <br/>9. <span class="explanation">įsigerti: </span> Tiek įsìsiautė, kad led namo parėjo. Parejo iš turgaus smarkiai įsisiaũtęs. <br/><b>išsiaũsti, </b>išsiaũčia (ìšsiaučia), ìšsiautė<br/>1. <span class="explanation">nuvilkti viršutinį drabužį, išrengti: </span> Išsiaũsk vaiką, t. y. atimk apsiaustus, drabužius. Išsisiaũsk, po marškinių nebus taip šilta. Išsisiaũsk iš kailinių, o sušilsi trobo [je]. Išsisiaũsk ir eik prie stalo! Basos, išsisiaũtusios turėdavom eiti. <br/>2. <span class="explanation">išvalyti grūdus kratant, sukant rėtyje: </span> Seniau kretilais visus grūdus išsiausdavom. Rugiai jau išsiausti, tik dėk vežiman ir važiuok malūnan. Negerai ìšsiautėt grūdus, da visko pilna juos. Kiti turėjo tokius didelius sietus, – teip gražiai išsiaũčia tas visas smulkmenas. <span class="explanation">išsijoti (ką birų): </span> Išsiaũsk kruopas, ryt talka bus. Reiktum kiek avižinių miltų kisieliuon išsiaũsti. Duona išeis kaip pyragas – miltus ìšsiaučiau. Išsiaũs pelenų, ka anglių nebūtų, i plaus žlugtį. <span class="explanation">praleisti kurį laiką valant grūdus, siaučiant: </span> Visą rytą ìšsiaučiau, mat vežam šiandien malūnan. <br/>3. <span class="explanation">išmesti, išvaryti: </span> Visus tuos vyrus lauk ìšsiaučiau. <br/>4. <span class="explanation">padaryti, kad persimestų į kitą vietą, ištraukti: </span> Trauksmas ìšsiautė ugnį priemenėn. <br/>5. <span class="explanation">pertiesti, permesti: </span> Par skrites išsiaustas lynas. <br/>6. <span class="explanation">pagimdyti: </span> Dešims vaikų esu išsiaũtusi. <span class="explanation">kartą pagimdžius, tapti nebevaisinga: </span> Bei nebus išsisiaučiančio nei nevaisingo tavo žemėje. <br/>7. <span class="explanation">praleisti kurį laiką išdykaujant: </span> Vaikai visą vakarą ìšsiautė, išlapavo. <br/>8. <span class="explanation">iki valios padūkti, pašėlti. </span>. Kai užeina, tai turi išsisiaũst. Pareina vaikai išsisiaũtę, tik duok greičiau valgyt. Kai atvažiuo [ja] [anūkai], tai neišsisiaũstų par savaitę. <br/>9. <span class="explanation">liautis siautus</span>. Turėjau viltį, kad tamsta leisi man savo darbą tęsti, kol išsisiaus maras. <br/>10. <span class="explanation">godžiai išvalgyti: </span> Visą bliūdą ìšsiaučiau. Ar tu tą bliūdą pyragaičių ìšsiautei? <br/>11. <span class="explanation">prigulėti, išniekinti: </span> Išsiausti mergą. <br/><b>nusiaũsti, </b>nusiaũčia (nùsiaučia), nùsiautė. <br/>1. <span class="explanation">nugobti, nurengti: </span> Apsiaučia, nusiaučia kam skarą, skraistę (drabužį). Žalnieriai nusiautė jam skreistę. O kaip jį buvo apjuokę, nusiautė jo purpurą. Nusisiaũsk apsiaustą. Nusìsiaučiau milinį – par šilta. Ka aš bėgau, aš tą drobulę nusìsiaučiau. Nusisiaũsk sukenkėlę, bent iššluok ma aslelę. Nusisiaučiu skraistę, ploštę. <br/>2. <span class="explanation">išvalyti grūdus, kratant rėčiu, sietu: </span> Grūdus nusiaũsk duonai, putrai. Grūdus piestoje nugrūsdavo ir paskiau nusiausdavo. Kol arpos neturėjome, tai visus javus reikėjo nusiaũsti. Gerai nusiaũsk grūdus, kad būtų duona be ašakų. Ka veš į malūną, nusiaũs motriškos par rėtį. Nusiaũsk miežius, bo klojime daug žemių su grūdais susišlavė. Nusiaũs miežius, maltinai sumals – skani putrelė. Nusiaũsk sėmenis – reiks eit sėt. Tus pelus galima nusiaũsti. Šimtas vilkų buvo! – Nusiaũsk <span class="explanation"> (neperdėdamas pasakyk), </span> beliks du. Žiūrėk, kiek daug nusìsiautė nuosiautų. Nusìsiautėm tris pūrus kviečių, gal ragaišis bus baltesnis. Visi tie nešvarumai nusìsiauta. <span class="explanation">išsijoti (miltus): </span> Nusiaũsk miltus duonai. Nebėr duonos – nusiaũsk miltų. <br/>3. <span class="explanation">numesti, nuversti, nublokšti, nuritinti: </span> Visus butelius nùsiautė nuo stalo. Kur katukas kamuoliuką nùsiautė?. Nu sosto nùsiautė daugybę karalių. <br/>4. <span class="explanation">pavogti: </span> Spirito nùsiautė i daba geria. <br/>5. <span class="explanation">nusiaubti: </span> Karo audra nusiautė kraštą. Viskas atrodė lyg pavietrės nusiausta. <br/>6. <span class="explanation">įkišus pamirkyti: </span> Kadagių [pelenų] šarme reik gijas nusiaũsti ir parplauti vandenė [je] – nebūs pardeguluotos. <br/>7. <span class="explanation">paėmus palaikyti (vaiką), kad nusišlapintų: </span> Boba, vaiką greičiau nešk nusiaũsti, bo pilną lopšį privers! <br/><b> kélnes nusiaũsti</b> <span class="explanation">atimti turtą: </span> Nusiaũsk kélnes skolininkui. <br/><b>pasiaũsti, </b>pasiaũčia (pàsiaučia), pàsiautė. <br/>1. <span class="explanation">parišti, pavilkti po apačia: </span> Reikėjo pasiaũsti kailinukus po burnosu. Skepetą pasiaũčia ana po kailiniais. Ar pasìsiautei kailinukus į apačią? Neturi nei ko apsisiausti, nei pasisiaũsti. <span class="explanation">pakišus apgobti: </span> Vieną žąsį po vieno [sermėgos] žambo, antrą po antro pasiaũtęs neša. Motina švenčiausia pàsiautė griešnyką po savo ploščelio. <br/>2. <span class="explanation">pasijoti: </span> Par sietelį pàsiautei miltus, kad ašakikių nebūtų. Pasiaũsk, Onike, miltų kankolynei. Jei kas pasiaũtę bėralų duoną kepė, tai skaitės ne duona, ale pyragas. Pasìsiaučiau bėralelio, pasikepiau pyragelio. <span class="explanation">pavalyti grūdus kratant, sukant sietu, rėčiu: </span> Pasiaũsk grūdus, ryt malūnan važiuosiu. Siaučiaũ, siaučiaũ, net rankos sopa. Gal tu pasiaũstum ben kiek. Pasiautus smulkiejai [grūdai] nubirsta. Jagu smilčių yra, su rėčiu pasiausk grūdus. <br/>3. <span class="explanation">atsivėdėjus mesti, sviesti: </span> Kad paėmęs akmenį pasiausiu, tai nežinosi nė pats ką daryti! Paėmę pàsiautė su krėslu ir išmušo dantį. Ka pasiaũsu – kaji kur nūlėkė! Kad pàsiautė <span class="explanation"> (pastūmė) </span> vaiką! Tas už tų grąžtų, ka pàsiautė <span class="explanation"> (išginė, išstūmė) </span> lauka! \| Aštuonių metų mergelikę vėjas po vienu ratu pasiautęs <span class="explanation"> (nubloškęs) </span>. Kad pàsiautė tokiom sprogstančiom žarijom! Lenk saulę ir mėnesį, o žvaigždes pasiaũsk <span class="explanation"> (laikykis pirmųjų, ne paskutiniųjų?) </span>. <br/>4. <span class="explanation">paberti, pabarstyti: </span> Ant aslos pasiausdavo smėlio arba smulkių žvirgždų, klodavo paruošto šlyno ir basais kulnais mindavo. Vištos išsigando ir suplasnojusios pasiautė nusišėrusias plunksnas. <span class="explanation">paskleisti: </span> Kartais kokia nors moteris stipriais kvepalais pasiausdavo po nosimi. <span class="explanation">patiesti. </span> <br/>5. <span class="explanation">smogti, užkirsti: </span> Pàsiautė pačiai iš rankos. Nors akla, sau tako nematau, bet kuriam tik botarainiu pasiausiu – devynios pampos iššoka. Kai pàsiautė kardu, galvos kaip kopūstai lėkė. <br/>6. <span class="explanation">smarkiai užsimoti, mostelėti: </span> Einant pro duris lauko, pàsiautė su peiliu. Jis kad krapijo bites pasiaũsdamas. Va šitaip semk! Kai semdamas pasiautì, gali viedras nusimaut. <span class="explanation">plačiai užsimojus išpjauti (pradalgę): </span> Pradalges pasiaũsu kaip par tą bakavąją. <br/>7. <span class="explanation">mesti, blokšti į šalį: </span> Važį pasiaũčia į šalį. <span class="explanation">pasiduoti, mestis, pasukti, nueiti kuria kryptimi: </span> Bėrutė, turbūt to šveitimo pasibaidžius, šoko iš karto bėgti, o prie savo kiemo vartų ir vėl pasiautė į šalį. Gal pasiaũsi į kitą kaimą? Čia visus apejai. Pasisiaũskime šitan kraštan, gal grybų daugiau užeisme. <br/>8. <span class="explanation">pažaisti, paišdykauti, padūkti: </span> Vaikis pàsiautė su krovėja, ir abudu nu vežimo nurietėjo. Mergina išlepinta, mėgsta pasiausti, o tu pavydus ir keršus, tad ją užbaustum. Vaikai norėjo su juo. pasiausti. Šunes pasiaũčia po kiemą. <br/>9. <span class="explanation">pasilinksminti, paūžti: </span> Tada Gargantiua taip pasiautė su savo didele kuopa. <br/>10. <span class="explanation">smarkiais gūsiais papūsti: </span> Bais smarkus žiemys [vėjas], pasisiaũčiantis. <br/>11. <span class="explanation">pavogti, nukniaukti: </span> <br/>12. <span class="explanation">įstengti daug suvalgyti: </span> Al' ans pàsiauta, pàsiauta: nėšių užtenka. <br/><b>parsiaũsti, </b>parsiaũčia, par̃siautė. <br/>1. <span class="explanation">parpūsti. </span> <br/>2. <span class="explanation">siaučiant pareiti. </span>. <br/><b>pérsiausti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pakartotinai išvalyti grūdus kratant, sukant sietu: </span> Grūdus pársiaučiau iš naujo. Pérsiaučiau visus rugius, maž duonai mals. Javai, kol stosias iš jų graži duona, pirmiaus tur būti iškulti, išvėtyti, parsiausti, sumalti. <span class="explanation">persijoti (miltus): </span> Tus miltus reik pársiausti. <br/>2. <span class="explanation">gobiant apimti: </span> Parlenktas kuskos kertes pársiautė ant krūtinės. <br/>3. <span class="explanation">perrišti: </span> Parsiaučia jis par nugarą arklio su ringartu, kad su vienu arkliu važiuoja. Neužmiršk sruogą pársiausti, ka nesusipainiotų. Su tuo pačiu parryšiu, lenkdamos giją, parraišioja į daug posmų – giją pársiauta keliskart. <br/>4. <span class="explanation">permesti, persviesti: </span> Par dangtį akmuo pérsiaust kiton pusėn man vieni juokai. <br/><b>prasiaũsti, </b>prasiaũčia (pràsiaučia), pràsiautė. <br/>1. <span class="explanation">praskleisti (drabužį), nugobti (skarą). </span>. Kailiniams nugarą žiurkės išėdė, bijau i skepetą prasisiaũsti. <br/>2. <span class="explanation">pravalyti grūdų kratant, sukant rėčiu: </span> Reikia prasiaũst grūdų, reiks vežt malt. Prasiaũsk pūrų̃ putrai. Apsiaižiusius branduolėlius prasiautusios, praniekojusios, tuoj košę virdavę. <br/>3. <span class="explanation">mostais praskirti į šalis: </span> Ana eina su ranka prasiausdamà žmonis iš krūvos par spūstį. <br/>4. <span class="explanation">pasukus, nukrypus į šalį, praeiti, palikti nuošaly: </span> Pràsiaučiau miške takelį ir paklydau. <br/>5. <span class="explanation">smarkiai pralėkti, pravažiuoti pro šalį: </span> Prasiausdavo pro jį turtuolis puikiame vežime, ristais žirgais. <br/>6. <span class="explanation">praeiti šėlstant, siaučiant</span>. Audra prasiautė staigi, žiauri. Prasiautusios liūtys ir taifūnai labai pakėlė vandens lygį. <br/><b>prisiaũsti, </b>prisiaũčia (prìsiaučia), prìsiautė<br/>1. <span class="explanation">prisijuosti: </span> O ji buvo prijuoste prisisiautus. <br/>2. <span class="explanation">privalyti grūdų kratant, sukant sietu, rėčiu: </span> Prìsiaučiau tris pūrus kviečių. Pilną kubilą prìsiaučiau grūdų. Ir malūnui pripylėme, ir duonai prìsiautėme. Iš visų rugių tik du maišus prìsiautė. Rytoj malūnan važiuosiu, prisiaũskit kviečių ragaišiui. Kad prìsiaučiau kviečių, tai kaip aukso!. Prisìsiautei grūdų turbūt į turgų vežti. <span class="explanation">prisijoti: </span> Prisiaũs pelenų žlugčiuo. <br/>3. <span class="explanation">prigimdyti: </span> Kad būčiau su vyru ilgiau pagyvenusi, būčiau daug vaikų prisiaũtusi. <br/>4. <span class="explanation">priplaukti: </span> Laivelis prìsiautė pry kranto. <br/>5. <span class="explanation">priplukdyti: </span> Vidaus <span class="explanation"> (nuo jūros) </span> striaumė prìsiautė pry kranto laivelį. Toje vietoje, kur savo laivynę buvo prisiautęs, padeda ženklus ir liep išruobti tus žodžius. <br/>6. <span class="explanation">niekam nematant, vogčiomis įduoti, įteikti: </span> Pati vagčia prìsiautė bakaną duonos biednai seseriai. Merga prìsiautė vaikiui marškinius, įnumei miltų, t. y. pavogus padavė nematant. <br/>7. <span class="explanation">prispirti, prispeisti: </span> Muni buvo prysiaũtusi eiti dainiuoti. <br/>8. <span class="explanation">pakankamai siausti, dūkti. </span>. Žinoma, vaikai turi prisisiausti ir prisilaigyti lig soties. <br/>9. <span class="explanation">daug prigerti, privalgyti: </span> Prysiaũtęs vyras, viešia jau kur. Aš dar ir nepradėjau valgyti, o jau ji prìsiautė. Prisìsiautė i pasiuto šakalyties parejęs. Parejo prisisiaũtęs. <br/><b>susiaũsti, </b>susiaũčia (sùsiaučia), sùsiautė. <br/>1. <span class="explanation">susupti, suvynioti, suvystyti: </span> Susiaũsk vaiką į drobulę. Motina savo vaiką tik į skarą sùsiautė ir paliko. Išlingavo mane sena motušelė, šiltu atprausė, plonu susiautė. Šiltu šaltu atprausta, plonu baltu susiaustà. Šalta, vatinį paimk ir susisiaũsk. Nusimaudė i susìsiautė su paklode. Susìsiautė boba marškon, kad vyrai nepamatytų.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

dasiausti

#