.
bùrti, bùria, bū́rė
1. telkti į krūvą, būrį, į bendrystę: Jis aplink save būrė visą apylinkės jaunimą. Burkimės į kooperatyvus. Paukščiai bùrias (būriuojasi) – bus ruduo.
2. painioti, velti, narplioti (ppr. siūlus, virves): Kam siūlus burì, ar darbo neturi?. Visaip bùria bùria [tą bylą],
nežinia, kaip ir pasibaigs. Bùrias ir bùrias, suknelę siuvant. Jeigu, kai siuvi ką, siūlai burias, tai tą rūbą vogs kas.
3. spirti, spardyti, kabaruoti: Šuo, nutvertas už galvos, tik kojom bùria. Avis pjaujama kojom bùria. Vaikaitis, išsivystęs iš vystyklų, bùrias kojelėm. Bùrias kojom kap gaišdamas. Jis visom keturiom bùriasi (ginasi, nesiduoda) .
4. mėtyti, svaidyti: O bùria, o bùria vaikai akmenais [vilką]. Kad ėmė bùrt akmenais, ledva parbėgau namo.
[su] kójomis bùrti stipti: Kumelė jau būrė su kojomis ir dantis iššiepė.
atbùrti, àtburia, atbū́rė. atpainioti, atnarplioti: Susibūrė siūlai, negaliu jokiu būdu atbùrt. Bevejant [siūlai] ir atsibūrė.
dasibùrti, dasìburia, dasibū́rė. prisiirti: Ledva dasburė [prie kranto].
įsibùrti, įsìburia, įsibū́rė įsivelti, įsipainioti: Šaka įsibū́rė tinklan, ir žuvis išbaidė.
išbùrti, ìšburia, išbū́rė.
1. išpainioti, išnarplioti: Kas čia begali šituos siūlus išbùrt. Supainios visus taip, kad ir išsiburti nebegalėsime.
2. išspardyti, išversti: Kap pradėjo dūkti, tai visus šiaudus iš lovos išbū́rė. Arklys išbū́rė šieną, neduok kito, tai suės ir išbùrtą. Išbū́rė bulbas iš vežimo.
3. išdvėsti, nusikapstyti: Paskutinė vištelė išsibūrė.
4. išsiirti: Išsibùrk ant krašto.
nubùrti, nùburia, nubū́rė
1. nuspardyti, numesti, numėtyti: Aš tep neramiai miegu, kad kaldrą visados nùburiu po kojom. Kap ėmė nūnai, tai visus šaukštus nuog stalo nubū́rė [vaikas]. Vaikas vaiką nubū́rė nuo suolo. Vaikas nusbū́rė lopšy. Paklode užklojau, tai kap tik užmigo, tai ir nusbū́rė.
2. mirti: Ot negadnas žmogus buvo, ale jau nusbū́rė.
pabùrti, pàburia, pabū́rė. pasispardyti: Jis tik kojom pabū́rė, ir atliko (išgaišo) .
kójomis pabùrti nusikapstyti, mirti: Eik eik prie arklių, kap spirs, tuojau pabùrsi kójom! Tavo spaudėjai jau pabūrė kojomis.
pribùrti, prìburia, pribū́rė
1. sukaupti, sutelkti: Dangus kap puodu apsivožęs, gal lietaus pribur̃s. pripilti: Va, kiek bulbų pribū́riau prijuostėn.
2. prisidėti, prisijungti: Gal ir kareivių kiek prisiburs prie mūsų.
3. pareiti, sugrįžti: Kad nor namopi kap greičiausia prisbū́rus.
subùrti, sùburia, subū́rė
1. sutelkti į būrį, į bendrystę: Greitu laiku buvo suburtas aktyvas. Gerumu subūrė, piktumu išvaikė. | Žiūrėk, ir jie suburs (sutaisys) vestuves.
suburtaĩ. Lenkų liaudis gyveno nesuburtai, išskydus. Apie Liudą susibūrė merginos. Ir cigonai susibū́rė, miške ugnį susikūrė. Susibùrkim į krūvą, geriau seksis dainuoti.
2. supainioti, sudraikyti: Vaikai subū́rė siūlus, kad nė nebegalima atitaisyti. Subùrkim gerves – pasukim kepurę, ir jos susibur̃s (susimaišys, pakriks) . Byla taip suburta, kad ir suprast nebegalima. Siūlai sudriko ir susibū́rė.
3. pasispardyti: Gyvulėlis, smūgį gavęs, tik kojom subū́rė, ir atliko.: Aš tau kap pritaikinsiu, tai tu nei kojelėm nesusbùrsi.
užbùrti, ùžburia, užbū́rė
1. susipainioti, susiraizgyti: Siūlai užsibū́rė, kad ir atburt nebegalima. užsikirsti. Spyna užsibūrė, vos atkrapščiau.
2. mirti: Duok tu jam buože galvon, kad anas ir ažuburtų ant daikto, tokis žmogus. Jau mano diedas žusbū́rė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.