.
kalãtyti, -ija, -ijo (кaлaцiц)
1. mušti, daužyti: Su vėzdu kalãtyk šonus jam, tai jis nemandravos.
2. tinti, plakti: Vyrai, einam dalgių kalãtyti.
3. verpti, klebetuoti, triukšmą daryti: Užteks, nebekalãtyk!
4. bartis, ginčytis.
dasikalãtyti; . prisibelsti.
įkalãtyti. įsakyti, įkalti, kad įsidėmėtų: Juk tiek įkalãtijau, vis tiek užmiršo.
iškalãtyti. išpliekti, išperti: Šeimininkas iškalatijo kumelei kailį. Sūnus iškalãtijo vagį, t. y. išmušė.
nusikalãtyti nuvargti, nusivaryti, nuilsti: Ir gyvuliai, ir žmonės par dieną nusikalãtija.
prikalãtyti. primušti.
sukalãtyti
1. supliekti, suduoti: Priejęs su lazda sukalatyk ir pabėk. Sukalatysu gerai į kuprą, ir apsistosi bliovusi.
2. sumindyti, sutrypti: Gyvuoliai dirvą taip sukalãtijo, kad ir įarti nebgalės. Vaičkus savo arkliais visus dobilus sukalatijęs.
3. suvaikščioti: Pamislyk, tokį kelią sukalãtijau.
4. suplakti, suteliuskuoti, sumaišyti: Sakiau, kad jau sukalãtyti kiaušiniai, ale kur jis tau vierys. Motina išėmė iš po vištos tris sukalãtytus kiaušinius.
5. sujaukti, suversti: Tik įleisk į kamarą, viską sukalãtija aukštyn kojom. Trobo [je] viskas buvo taip gerai sutvarkyta, ale įejo tas latras ir viską sukalãtijo.
6. susibarti, susiginčyti.
užkalãtyti
1. užkirsti, užduoti.
2. uždaryti miltais sriubą: Reikia jau prėskas užkalãtyt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.