kàsti, kãsa, kãsė.
1. kapstyti; rausti duobę, griovį; žerti, versti į krūvą (žemes, grūdus, šiaudus, šieną. . ): Krapštau žemę, kasu, kasinėju nagais. Pabalnotas jau pegasas kojom žemę kasa. Kãsa [arklys] kojom, tai ir padkavas greit sudilina. Šuo peles kãsa. Žiurkė olą kasa. Dabar tie šunys vis su kojoms kasė į žemę. Ein jauteliai baubdami, baubdami, ragais žemę kasdami, kasdami. Galvijai kasdavo kojomis žemę ir rėkdavo įvairiais balsais. Buliai maurioja žemę kasdamì prieš viens kitą. Pelė kas urvą žemėje. Šunys kas žemę. Kasu žemę, spiriu į žemes. Nemitęs vilkas peles kasa. Žiūro, kad čia kãsta šviežiai. Durnis pradėjo skruzdėlyną kast. Kasė kasė, bekasant ir užgriuvo ją kalnas. O aš kasęs kasęs kasęs pailsėsiu, o aš savo mylimosios daugiau neregėsiu. Aukštus kalnus kasęs, gali pasilsėti. Jau griovį kasa, tuoj iškas (bus griovys) . Jau griovį kasa, tuoj užkas (nebebus griovio) . Grabę kàsti. Kaip daug naudos ganyklai pasidarytų, kad šę ir ten grabes kastumbime. Ir gaidys, per torą lėkęs, kas grūdą. Giliau kasi, daugiau rasi. Ir višta neveltui kasa. Višta, kur kasa, ten lesa. Kas kas, tas ir ras. Kas kas, tas ir les. Nepadėjus nėr kas kãsa (nėr ko kasti). Ir višta kasus žiūri, kad ką iškastų. Aš jam kalną pylau, jis ma [n] duobę kasė. Nekask duobės kitam – pats inkrisi. Kas kasa kitam duobę, tas pats jon inpuola. Kad varlės prūdus kastų, kam žmonių reiktų.
kastinaĩ. Ilgus plaukus kastinaĩ reikia rankomis už ausų kasti kaip ir žemes. Višta po savim kasasi, ieško.
2. bedžioti, vartyti kastuvu žemę: Žemę kasi, duoną rasi, o apačioj pyragą. daryti ežias: Kasu ežias darže.
3. daržoves (šakniavaisius) rauti, bulves imti nuo lauko: Kūdikis gimė pumpučius kasant. Kur šakutė, bulvių kasamà? Bulvės nèkastos. Tuoj bul'bos kàsis, o orai tokie negražūs. Čia reikia kult, čia reikia sėt, bulbės ir nesikasa.
4. kastuvu imti iš žemės: Jau laikas turpes kasti.
5. žemėse slėpti: Žmonės nuo prancūzų [per karą] kasdavo rūbus. Kasę į žemę bosus.
6. laidoti (mirusiojo kūną): Aug lelija kuo aukščiausiai, kaskit poną kuo giliausiai. Kai numirė tėvas, ji stačiai į žemes kãsės (iš gailesčio norėjo mirti, norėjo būti palaidota) .
7. maukti; skusti, plūšinti (gijas) ; skaptuoti: Skietas netikęs, gijas kasa. Verpetė bloga, ažtat ir skietas kasa. Šitas skietas labai kãsa, nepaausi. Siūlai neinsukta, tai skietas tik kãsa. Matyt, skietas kãsa, kad tiek pūkų po staklėm. Tas žmogus kãsa kubiliukus (iš rąsto išskobia, ne iš lentų daro) . Avilys kàstas iš medžio.
8. sunkiai irtis, eiti, važiuoti ar šiaip ką daryti: Kàskis dabar tokiame kelyje į miestą! Kàstis (irtis) laiveliu prie kranto. Jis teip smarkiai pjauna, kad ir man reikė [jo] kàstis. Baigsiu kastis į namus. Šešiais vieškeliais kasasi pėsti ir važiuoti. Nuvargau besikasdamas per tuos krūmus. Valtis kãsasi per vandenį. Iš pat anksto ryto žmonės kãsasi į miestą. Šituo keliu sunku kàstis. Šiteip ir varau gyvenimą, ant smertį kasúos. Basas toliau kasas. | Sunkiai jis kãsasi moksle. Žentas kãsasi iš paskutiniųjų, o skolos vis dar nemažė [ja]. Kàsiuos, kiek galėsiu, ir išsimokėsiu skolas.
po (kieno nors)
pamataĩs kàstis. stengtis kam pakenkti: Baisioji rūsio boba kasasi po jo gyvenimo pamatais.
antsikàsti, antsìkasa, antsìkasė. rasti bekasant: Ir antsikasė diktai apkaltą skrynią.
apkàsti, àpkasa, àpkasė.
1. apžerti, aprausti kuo: Aš žemėmis àpkasu rūtį (rūsį). Šuva sniegu kaulą apìkasė. Buvo vilkas senas, iš senumo žilas, nuvažiavo Trakuosna, apsikasė lapuosna. Jie apsikãsę (nešvariai, netvarkingai gyvena) . Darbuos apskasę (turi daug darbų) . Jaunoji negali imt iš namų vištos – būsi apskasus visada kaip višta darbe. Vaikais apskasus (turi daug vaikų) . Kad ėda arkliai tą šieną net apsikãsę (labai godžiai) ! Tik jom duok darmai, tai neapskasì bobom – eis ir eis.
2. kasant apsupti grioviu: Apkaskit raveliu apie gryčią, kad nebėgt vanduo. Vieškelis iš abiejų pusių grioviais apkastas. Ir apkas tave [Jeruzalę] tavo neprieteliai pylimu, ir apguls tave.
3. išsikasti apkasą (apkasus), įsitvirtinti: Kuopos, būriai, skyriai skubiai apsikasė. Kiekviena kariuomenės dalis, jei ją priešas puola, turi apsikasti.
4. užtikti bekasant: Àpkasiau puodą piningų, bet nemoku iškasti.
5. apveikti, aplenkti kasimu: Katras katrą apkasėt [bulves kasdami] ?
6. apsivalyti nuo lauko daržoves: Jau bul'bas apsìkasėm (daugumą nukasėm) .
7. palaidoti: Gailu gerą žmogų apkàst. Gyvas žemėn neapsikasì.
atkàsti, àtkasa, àtkasė.
1. atkapstyti, atrausti, atžerti: Šuo àtkasa pakastąją mėsą. Atkàsk duobę. Kad kokia, tai būtų ašarom duobę atkãsus. Kap atkasa (nustato, remdamiesi dokumentais), tai tep yra. Iš ryto negaliu akių atkasti (atmerkti) . Nespėjau takų atsikasti, kaip ir vėl užpustė.
2. atsilyginti, atidirbti daržovių valymu: Nuej [o] boba bul'bų atkàst už tą šunytį.
atsikastinaĩ. Atsikastinai talkinėtis [durpes kasant].
3. baigti kasti: Jau mes rugius atkūlėm, durpas, bulves àtkasėm, vasarojų atsėjom.
4. kasimo darbu su kuo susilyginti: Šitoj vaikas atkasa už gerą kasėją.
5. kasantis atplaukti; atsiirti; sunkiai atvažiuoti, ateiti: Kelias šlapias, vos atsìkasėm. Į turgų atsikasė vėlokai. Vos atsìkasiau prieš vėjį. Snieguotu keliu, kai man, sunku jau atsikasti. Atsikasė ir senelis.
akìs atkàsti
1. pamokyti, apšviesti: Laikraštis atkasė žmonėms akis. Atkasiam savo vaikuo akis – vis nebūs toks žemės kurmis kaip mes.
2. pasimokyti, pagudrėti: Jis jau yra akis atkasęs.
akìs atsikàsti įsižiūrėti: Liurbi, akìs atkàskis!
dasikàsti, dasìkasa, dasìkasė. sunkiai prieiti, prisikasti: Tep skaudėjo koją, kad vos dasìkasiau ligi namų. Iki dasikasiau namų, taip man galvon ir įsmigo: pargrįžus susirinkt vaikai, susrišt skudurai ir maut atgalio miestan.
įkàsti, į̃kasa, į̃kasė.
1. įrausti, įleisti į žemes ir pan.: Įkàsk į žemę stulpą. Reikia įkàst nauja varčia, mat kad sena baigia pūt. Diktai apkaltą skrynę įkasė į žemę. Sakyk nesakyk – stovi kaip iñkastas. Į visus klausimus ji atsakinėjo ramiai ir kaip įkasta stovėjo viduasly. Ant priebučio jis staiga sustojo ir paliko ant vietos lyg kad įkastas. Žiemą rupūžė įsikasa į dumblyną. Įsikasiu į kerpes, nebus šalta. Anas guli šiauduosna insikasęs ir punta (miega) . Aštrūs nagai, smailus knislys padeda kurmiui įsikasti beregint. Atkasinėdami sluoksnį po sluoksnio randam įsikasę vis senesnių laikų liekanų. Kaip jis bus giliai insikasęs, mes jį su žemėm gyvą užpilsim. | Neturite savo skarbus rinkti, kuriump vagis įsikasa. Įsikaskis giliai ir išmėgink tavo nepertiriamą gilybę bėdos.
2. įstengti kasti: Žemė perdžiūvus, kažin ar įkasì. Baisiai kieta, neį̃kasu.
3. įstengti suvalyti daržovių: Ta į̃kasa lig penkiolika pūrų [bulvių].
4. palaidoti: Kūnas bus į žemę įkastas.
5. iškasti: Mažą grabelę pagal šnūrą, dviejų pėdų plačią, pusantros pėdos gilią, įkasti [turite].
iškàsti, ìškasa, ìškasė.
1. išimti, išrausti iš žemės: Iškasamieji gyvuliai. Iškasami daiktai. Kai nėr, tai iš žemių neiškasì. Lobykite sau lobius danguje, kur vagis neiškasa nei pavagia. Šiąnakt bėroji kumeliuką iškasė (atsivedė) – toks gražus, greitas. Karvė šiandien iš po nakties veršiuką iškasė. | Iš kur tamista iškasei, kad lietuvaitės esančios „kvailiausios“ moters? Ką iškasi, tą sulesi. Kiek iškasiu, tiek sulesiu. Kas iškàs, tai tam ir bus. Gaidys, ką iškas, tą ir sules. Kiek iškasì, tiek paliksi. Be dulkės neiškasi.
2. kasant išsivalyti: Šiemet labai gražiai markos išsìkasė (gera buvo valyti sausas markas) . Iš žemės išsikàsti.
3. išrausti griovį, duobę.: Kanalą iškasti. Jau griovį kasa, tuoj iškas. Aš iškasiau gilų griovį. Jau iškasė duobę. Tris duobes tos granatos ìškasė. Kiti [vyrai] prižadėjo ir vaikiukus leisti duobei iškasti. Per vidurį miestelio iškasė antrą vagą upei Kražančiui (= Kražantei). Kap nuves pirtin, bus iškasta duobė, tę bus pripilta žėro (žarijų) . Abiem duobę ìškasė, abu drauge pakasė. Čia ji išsikasa sau urvą ir miega per dieną.
4. šiaip taip išeiti, išsikapstyti, išsigelbėti: Ir Tvarionas gal išsikàs (išgis) . Vos iš mirties nagų išsikasiau. Neišsikas iš rūpesčių. Jonas taip sunkiai sirgo gripu, kad vos vos išsìkasė. Nebeišsikasiu aš iš šitos ligos. Jos džiaugsmas iš tos bėdos išsikasus ir mums yra suprantamas. Vis dėlto išsikasiau, tik jau sveikatos nebeturiu.
5. susukti, padaryti: Reiks man kada iškàst kastinį, tik reik tirštos geros smetonos.
nukàsti, nùkasa, nùkasė.
1. nužerti, nukapstyti: Aš nukasiau nuo viršaus žemes. Nukask pagrėbstas nuo vežimo. | Nenukàsk lempos nuo stalo.
2. padaryti duobę, iškasti: Kokia ilga sodželka nukastà.
3. nusiimti kasant: Kokia graži tavo velėna nusikastà!
4. nuvalyti daržoves: Bulvė nebijo anksti nukastà: suvysta, bet nepūva. Do bul'bos nenùkastos, o lyt nenustoja. Rudenį žmogus nusikasė bulves. Jau mūsų visos kapčinės bulvės nusìkasė. Perniai tai gražiai bul'bos nusìkasė.
5. pasiekti kasantis: Dviejų varstų gilumoj – pačioje giliojoj žemės vietoj, kur pasisekė žmonėms nusikasti, jau esama 70°.
6. sunkiai kur nuvykti: Pailso arkliai, kažin ar benusikasiù šiandien Viešintõs. Vos nusikasiau į miestą – tep buvau pailsęs. Prieš dienelę nuskãsęs artimon ūlytėlėn. Led nusìkasiau Dustõs (į Dusetas) . Kur čia dabar nusikàsi tokiam šlapume!
panukàsti, panùkasa, panùkasė. nukasti, nuvalyti (šakniavaisius): Mes tai vis panupjausim, panukasim, panurausim – visa padarysim.
pakàsti, pàkasa, pàkasė.
1. kiek kasti: Do pakàskim bent kiek. Do gilesnę pakasė duobelę (pagilino) . Pakàsk kiek toliau tuos grūdus. Pakàsk giliau čia. Da reikia žemę pakast ir rasodos pasodint. Daboja – plūduoja knyga ežere; anas ją pasìkasė in kraštą arčiau.
2. kasti po žemėmis; paslėpti: Pakasė po slenksčiu [akmenuką]. Pakàsti ką po pamatais. Didžiausi kubilai [pinigų] nuo maišto metų esą tenai pakasti. Pakasė bulves. Pàkasiau pinigus, kad kas man jų nepavogtų. Pàkasė savo pinigus po žemėm. Pasikasu, pasirausiu. Ale tu pasakyk man, kaip tokia pelytė po tokiuo akmenim ir dar taip giliai pasìkasa. Pàskasė vilkai po tvartu. Atėjo dvylika razbaininkų, o jie per pamatą pasikasė ir įlindo į vidų.
3. palaidoti: Pakasu, iždėmi numirusį. Šunys užgulė ant to kapo, kur tas raginis žmogus buvo pakastas. Kukuosi kai gegužė, ale neiškukuosi, ką po žeme pakasei. Mane visi laikė jau seniai pakastu. Pakasė jį sodžiaus kapinėse. Numirė teipag bagočius ir buvo pakastas. Rūsis ūmai įgriuvo ir vyrą pakasė. Pavelyk man pirm nueit ir pakast tėvą mano. Pakastas būsi geroj senatvėj. Numirusius pakastumime. Būdami. palaidoti, arba pakasti. Kožną dieną žmones mirštančias ir pakasamas regim. Tenai numirė Aaronas ir tapo tenai pakastas. Numiręs ir pakastas. Nū žmogaus kūną pakaskim. Žmonių taipo nū daug didei pamirė, jog nepakastus varnai, vilkai ėdė.
4. kasant ką nuversti, išrauti: Kad kas tą uolą pakastų, nuritintų. Kad žinotų ūkinykas, kurią adyną vagis turėtų ateit, neduotų pakast namų savų.
5. nedaug prikasti (šakniavaisių), iškelti į viršų kasant: Pakàsk bul'bų pietum! Gal do bul'vų nėra pakastų̃? Padėjo dieną bulbių pakàst. Iš sykelio [bul'vų] pakãsę (prikasę) pūrą. Nevartoti šviežio, ką tik pakasto durpžemio, bet duoti kokius metus išsivėdinti.
6. iškasti (duobę, apkasus): Okopai pakasti per laukais. Žmogus, kurs valgė duoną mano, pakasė po manim duobę (padarė ką bloga) .
7. galėti, įstengti kasti: Tu dar mažas, nepakasì. Be lopetos žemės nepakas. Kaip pakasi, taip palesi (kaip dirbsi, taip ir valgysi) .
8. sunkiai pasiirti, paeiti, pavažiuoti: Jis vos pasìkasa per tą purvyną. Ji jau šaunų galą pasikasė. Vis šiek tiek į priekį pasìkasa.
(kur)
šuõ pàkastas esmė: Tai mat kur šuva pakastas! Čia kur kitur šuva pakastas.
parsikàsti, parsìkasa, parsìkasė
1. įsirausti: Vištos, dabar smėlin parsikasusios, guli ant šono.
2. privargti, ką sunkiai dirbant: Šiandien parsikasiau, bepjaudamas šieną.
3. sunkiai parsiirti, pareiti, parvažiuoti: Jau parsìkasė [vyrai] iš girių [su medžiais žiemą]. Parsìkasė lyg vėžys į trečią dieną. Jie jau namie, o kada mes parsikàsim?! Kap mes parsikàsim namie per tokius pūtinius? Palauk da, paki jis parsikas. Jei tep vakar būtų snigę, būtau niekap neparsikãsęs namo. Manė su nakčia parsikasią namo.
pérkasti
1. skersai, kiaurai ką iškasti: Perkasu. Jūros neparbrisi, kalnų nepárkasi.
2. padauginti kasant, per daug iškasti; per toli nukasti: Reikia žiūrėti, kad, kasdami griovį, jo „neperkastų“, neiškastų gilesnio kaip reikia. Nebekask toliau, matai, kad jau pérkasei dirvon.
3. praleisti kasant kurį laiką: Párkasiau par dieną.
4. sunkiai ką padaryti, sunkiai apsidirbti: Liuobam nepársikasti verpalais (daug turėjome verpimo), o dabar nėkas nėko neverpina.
5. perbedžioti, pervartyti kastuvu: Kad kompostas greit vienodai pūtų, jį reikia 2 – 3 kartus per metus perkasti. Perkasta žemė yra derlinga.
prakàsti, pràkasa, pràkasė.
1. prarausti; kiek iškasti: Užpustytus takus reikia prakàsti. Prakàsk patvory duobelę ir supilk šitas šiukšles. Kur laikosi vanduo, reikėtų griovelius prakasti. | Tas žmogus, tai matydamas, ir ėmė kast ir prakasė tą raginį žmogų.
2. pralenkti kasimu: Manęs nė vienas vyriškas neprakàs par bulvakasį.
3. nusikasti kiek (šakniavaisių): Prakàsk kelius kelmelius bul'bų!. Kai duonos nėr, tai da lietuvis, ė bul'bų prasikas. Dabar jau bul'bų prasìkasėm, tai duonos mažiau bereikia.
4. sunkiai praeiti, prasiplunkti: Eik, prasikask per vėpūtinius, jei nori, pamėgink!
prikàsti, prìkasa, prìkasė.
1. prieiti kasant: Kasdami molį prìkasėm. Turiu durpos neprikasamos šešis margus (kasant negalima pasiekti durpių dugno) .
prikastinaĩ. Turim velėnų, bet negal prigauti: yr neprikastinaĩ (giliai) . Yra daromi gilūs gręžimai, bet iki pagrindinio meteorinio gabalo dar neprisikasta. Kask, kiek nori, vis tiek nieko neprisikasi.
2. prirausti, pririnkti (šakniavaisių): Prikask pilną krežį bulvių. Prìkasiau bul'bų kai akmenų. Prisìkasiau ir morkų, ir burokėlių. Ot bùlbių kad prisìkasiau! | Pigai to lobio prikàsimės.
3. kastuvu iš žemės išimti: Daug turpių prikasėm par dieną. Prisikasėm turpių dvejims metams.
4. sunkiai prieiti, privažiuoti: Led prisìkasiau prie namų. Vis dėlto prisikasiu ligi Dotamų. Led led (= vos vos) prisikasiau (priplaukiau) prie krašto, būčiau prigėręs. Prisiirti (prisikàsti) prie kranto. Prieš vakarą jau mes prisìkasėm iki namų.
5. truputį užkasti: Sėjinukai prikasami iki juos išsiunčiant į miško kultūrų plotą.
sukàsti, sùkasa, sùkasė.
1. suleisti į žemę: Nauji stulpai sukasti. Grįšime senuoju vieškeliu, pro mažus, nosis į žemę sukasusius, namukus. Jie patys stulpus susikasė.
2. sužerti, sukapstyti: Krūva sniego sukasta. Sukasė kelio kraštus ir vidurį, norėdami pakelti gatvę. Aš sukasiau tą tvartą (dėjau kastinius šulus) . Sùkasė, sužarstė pelenelius. suversti, sustumti: Sukask plaukus nors už ausų. Plaukai tamsūs, už ausis sukasti. Vaikščioja, plaukus už ausų susikasęs.
3. subedžioti kastuvu, supurenti: Kokis plotas žemės sùkasta. Susikasiau sau darželį, pasisėsiu bijūnėlį.
4. sulaidoti: Ten juos vokiečiai sùkasė pusgyvius, suvertė. Sukasa žemėse jo sėbrų ir kitų mūšyje kritusių priešų kūnus.
5. suvalyti, surinkti: Sukasa du maišeliu [bul'bų] ir veža [namo]. Sėklos nesùkasėm (neprikasėm tiek, kiek buvo sodinta) . Sodinau didesnėm, sùkasiau kiaulinėm [bulbėm].
6. kastuvu išimti iš žemės: Ar jau sukasėt turpes?. Turpes susikasę, galėsim kitų darbų imtis.
užkàsti, ùžkasa, ùžkasė.
1. užrausti, užversti žemėmis ar kuo kitu: Užkask rūsį, kad nebūtum žymės. Šuniukas tuo užšoko ant uslano, pagriebė. blyną ir užkasė po suolu. Žukask šienan obuolius, tai ir neras vaikai. Du kačiukus ùžkasiau, vieną palikau. Pasakiau žodį, visas kalbas ùžkasiau (nutildžiau) . Užsikasa pusnynuose iki akių.
2. palaidoti: Jau senelės nebematysma po saule – ažùkasėm žemėm. Grabe gyva užsikast turiu.
3. paslėpti žemėje: Pinigų ažùkasta žemėsna. Yra žemėj pinigai užkasti. Užkasti pinigai nešildo.
4. kasant ką užtikti, rasti: Kasdamas duobę, užkasė seną grabą. Kaip tik pradėjo kast, tuoj užkasė didelį katilą pinigų.
5. užsidirbti kasimu ar kokiu kitu darbu: Kelius pūrelius da užsikasmà rudenį bul'bų. Jis per vasarą kasė griovius ir užsìkasė pinigų.
6. iškasti, darant užtvarą: Norėdamys dar kryžeiviai, idant žemaičiai negalėtum jiems atmonyti, nu Sambijos krašto tris pylas užpylė ir tris griovius užkasė.
7. kasant praturtėti, prasigyventi: Apsiženijęs ir anas užsìkasė. Vienas neteisingas skatikas šimtą teisingų ryja, ir toki [žmonės] niekados užsikasti negali.
8. sunkiai užeiti, užlipti, užsikapstyti: Kaip tu ant vežimo toks mažutis užsikasi?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.