.
lipdýti, lìpdo (lìpdžia), lìpdė.
1. klijuoti: Šitas klijus gumijos nelìpdžia. Pašto ženklą lipdýti prie voko. Lipdžiaũ (lopiau, taisiau) marškinius, vis vien neslaiko. | Aš kiaurą naktį išbudėjau, nelipdė miegas man akių.
2. da ryti, statyti, krėsti ką (iš molio, purvo): Savo lizdus kregždės lipdo išorinėse trobesio sienose, po stogais arba langų kampuose. Šeimos lizdas, per tiek metų lipdytas, staiga pradėjo irti.
3. šiaip taip, pamažu ką statyti: Lipdom pirkelę kaip skregždė lizdą (vargingai, nuo darbo atitrūkdami statome) . Senojo kluono dalys susirinkta ir lipdýta (statyta iš naujo kitas, mažesnis) . Miesto varguomenė ėmė glaustis užpakaliniuose kiemuose, lipdydama sau lūšnas.
4. pamažu kurti, sudarinėti: Šios valstybės visada imdavosi lipdyti karinius blokus, kai jos ketindavo perdalyti pasaulį. Man nesilipdo malda.
5. dėti, šlieti ką prie ko, jungti: Krūvon lipdyti. [Latvių] tarmėse (žmonėse) užsilaikė ne vien lipdomasis priešdėlis da, bet ir palaida dalelė (tikra prepozicija) da. Tu neslipd' (nesiglausk, nesišliek, nesigerink) in mane, neskabink, tu ne mano duktė.
6. da ryti iš minkštos masės kokį daiktą, figūrą: Pasiieškojo velnias molio, gerai jį išminkė ir pradėjo lipdyti ožką. Puodų lìpdomoji pramonė. Mamutė gal jau tę duonukę lipdžia (kepaluoja) ? Visi mes vieno molio lipdýti. Ne šventieji puodus lipdo (visi tai gali padaryti) .
7. minkšta mase taisyti (plyšį, angą): Krosnies dureles geriausia lipdyti riebiu moliu, sumaišytu su smulkiu smėliu.
8. drėbti, krėsti, tėkšti ką tiršta: Vėjas sniegą lipdo į akis.
9. griebtis, stvertis, kibti: Didesniam mažesnis lipdžias až krūtų, norėdamas dasiekt burnos.
antlipdýti. pridėti, pritaisyti, prilipdyti: Tyčia ragus kits kitam antlipdo, idant būtų baisesni.
aplipdýti.
1. apklijuoti: Sienos popieriais aplipdytos.
2. apdrėbti, aptėkšti kuo tirštu: Sniegas akis aplipdo.
atlipdýti. ką prilipdytą atskirti. . Visą naktį tenai jos darbavos, niekaip negalėjo nuo avino atsilipdyt.
dasilipdýti. prisilipdyti: Dasilìpdėm kap busilas lizdą.
įlipdýti.
1. įklijuoti ką į vidų: Įlipdýtas daiktas.
2. įkišti, įbrukti ką prastą, netikusį (parduodant): Ot įlipdžiaũ, tai įlipdžiaũ tam žiopliui savo raišą arklį.
išlipdýti.
1. išklijuoti paviršių kuo nors. .
2. lipdant iškabinėti: Išlipdyti įsakymai tuojau vykti į paskyrimo vietas atsarginiams. Aš visus lapelius (proklamacijas) išlipdžiau, vieną užsmeigiau ant tos geležinės tvoros prie pavieto viršininko!
3. padaryti ką iš minkštos masės: Paėmė Dievas gabalėlį molio ir išlipdė gražų balandėlį. Bernioko veidai tarytum būtų iš molio išlipdyti.
4. nukrėsti, išplūkti: Iš molio išlìpdė aslą.
nulipdýti.
1. visą apklijuoti kuo: Langai popiergaliais nulipdyti.
2. padaryti, pastatyti, nukrėsti ką (iš molio, purvo, vaško): Adomas jau buvo nulipdęs naują krosnį, išvedęs kaminą. Bitės namus nulipdė vieno vaško.
3. padaryti figūrą iš minkštos masės: Vaikas nulìpdė paukščiuką. Paršiukai buvo gražūs, kaip nulipdyti. Telyčia kap nulipdýta (riebi) . Žiūrėk, ir aš nusilipdžiau margą niekutį.
4. sunkiai, vargingai, stvarstantis už ko nueiti: Itokiu keliu ledva nuslipdžiaũ.
palipdýti.
1. paklijuoti ką po kuo.
2. kiek pakabinti lipdant: Palipdei popierėlių ant sienų – ir tavo paskirtoje vietoje ūžia liūliuoja kelių šimtų galvų minia.
3. kiek padaryti ko iš minkštos masės: Padainuoti ir pagroti, pamoliavoti ir palipdyti iš molio, pameistrauti iš medžio.
4. nulipdyti
3. Pasilìpdė iš molio motiejuką.
prilipdýti.
1. klijuojant pritvirtinti ką prie ko, priklijuoti: Tuo tarpu vežėjas ištraukė savo vaškines žvakes, prilipdė jas prie stalo ir uždegė. Pastogėse prilipdys savo lizdus kregždės. Atriekei riekę – neprilipdysi, išleidai dukterį – namie nelaikysi. Visą laiką važiavau aukštyn, kol pasiekiau patį miestuką, prisilipdžiusį aukšto kalno paskardyje.
2. prijungti ką prie ko: Apkrikštysiąs Lietuvą ir ją prilipdysiąs prie Lenkijos.
3. gauti, užsikrėsti (liga): Prisilipdžiau suskį iš sveikinimosi su juo.
sulipdýti.
1. suklijuoti: Apsižiūrėk! Kai nupjausi, jau nesulipdýsi. Bet miegas neilgam sulipdė sunkias kareivių blakstienas. Ji prisiglaudė prie Adomo, susirangė ir, užsiklojusi galvą, sulipdė akis (užsimerkė) .
2. sujungti, suplakti: Grunau'as šiame atvejyje savo kronikoje sulipdė į vieną dvi žini: Dusburgo ir žmonių padavimo.
3. sutaikyti susipykusius, nesutariančius: Buvo susipykę, išsikeikę, ale aš sulipdžiáu – ir kuo bloga pora?
4. padaryti, pastatyti, nukrėsti (iš molio, iš purvo): Skregždės lizdą sulìpdė. Susilipdysim kokį namelį iš molio, ir bus tam kartui.
5. įkurti, įsteigti, sudaryti: Lietuvos komunistų partijos CK buvo paskubomis okupantų sulipdytas iš patikimiausių jiems žmonių.
6. vargais negalais ką padaryti: Ką sulìpdom, reik išduot. Šiap tep da sulipdžiau duonelę (ištekau miltų), ale jau paskutinė. Kažin, ar sulipdỹs jie veselijas? Sulìpdžia kokią gūžtą ir lindžia žmogelis. Per porą vakarų vis jau sulipdysi straipsnį. Tam kartui susilipdýsi kokią triobelę ir galėsi gyvent. Gult, nors ankščioj pirkelėj, ale šiap tep suslipdysme, ė valgyt – nieko neturiu. Susilìpdė pirkelyną.
užlipdýti.
1. užklijuoti ant viršaus: Užlipdýk markę ant laiško.
2. užtaisyti kuo limpančiu (angą, plyšį): Užlipdýk langus, kad vėjas nepūstų. Buvo mėginta užlipdyti šikšnosparniui akis ir paleisti skraidyti po kambarį, pripainiotą siūlų. Neblogai gi, regis, ažsilipdė, nepavydna tekėt [statinei]. lipdant aklinai uždaryti: Bitė, jeigu atsiranda koksai kirminas, tai užlìpdo jį vašku.
3. uždrėbti, užkrėsti: Kai tik nušoko nuo laiptelių, sušvilpė ir užlipdė akis pūga. Toks droblis, kad net akis užlipdė.
4. aštriai, nemandagiai ką pasakyti, atsikirsti: Kad užlipdo motkai, tai toj nežino ką ir sakyt.
akìs užlipdýti padaryti gėdą: Aš jai kada kad užlipdýsiu akìs, tai ji kol gyva neatsikrapštys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.