dasilytėti

lytė́ti, lỹti (lỹta. -ė́ja), -ė́jo.

1. kiek liesti, paliesti: Lytėjo ausį jo. Nelytėk verčiau manęs, nes tikrai tau gali kliūt. Motinos atneštas valgis stovėjo ant stalelio nelytėtas. Dar arklo rankom nelytėjo, o jau mergas mylėt nori. Ei, giruže, kirvio nelytėta, pilna ūksmės, šlamesio slaptingo. Josios nelytėjo nė jokis saulės spindulėlis. | Gimė … iš mergos nelytėtos. Ir ji vyro niekadai nebuvo lytėta. Nesilytė́k manęs. Buvo pastatytos kopėčios ant žemės, kurių viršus lytėjos dangaus. Ir prižengusios jopi, lytėjos kojų jo. | Lytėjos garbės tėvo.

2. turėti bendra, sietis su kuo: Kaltais esme, kas lytis brolio mūsų.
dasilytė́ti. prilytėti. Dasilytėjo jo kojų. Atnešė bernelius …, idant jų dasilytėtų. | Togdėl nedaleidžiau tau, kad dasilytėtumei jos.
nulytė́ti. nučiupinėti.
palytė́ti, palỹti (pàlyti), -ė́jo tr.

1. truputį, nedaug paliesti: Nuostabus daiktas: žiūri – gražu, palyti – dailu, tik pradedi skaityti – visur suklumpi. Vikriai lipo gaisro kopėčiomis į pat stogo šelmenį, nesuskubdamas basomis kojomis visų spyrių palytėti. Skauda – nė palytė́t neduoda. Nepaspėjau aš te jo nė palytė́t, jau ir rėkia. Nepalytėtinas. | Jaunikaitis nepalytėto (nesugadinto?) elgimos ir retos gražybės. Žagaras valsčiuje buvo nepalytimu viešpačiu (niekieno nepajudinamas, nepriklausomas) . | Nepadoriai palytėjo motrišką. Mėnuo, slėpdamas mus savo šviesoje, palytėjo kalnų ir medžių viršūnes. Vienok dar nė vienas iš lipančiųjų nepasiekė kalno viršūnės, nepasilytėjo stebuklingojo žiburio. Dasičiupinėju, čiupinomis pasilyčiu. Ir pasilytėjęs ausies jo, išgydė jį. Visa minia ieškojo jo palytė́tis. Žmona, kuri pàlytis jį …, nusidėjusi yra.

2. šiek tiek apie ką pakalbėti, parašyti, paliesti kurį dalyką: Šišon palytėti dalykai nelabai atbojami, kalbant apie tautų žuvimą.

3. būti susijusiam su kuo: Aš stengiausi surinkti visas sakmes, kurios palyti dievų svietą. Daug laiko ir darbo padėjo prof. Jaunius savo tyrinėjimams, palytintiems lietuvių, latvių ir prūsų kalbų priegaides.

4. truputį pavarginti, paspausti, suteikti sunkumų: Mus atlanko, pàlyti ir koroja. paveikti, sujaudinti: Viešpatis tais baisumis žodžiais ragint ir palytėt teikės.
pérlytėti. pereiti, vos liečiant ką: Kad ledas trata, pasistarinęs (įsiręžęs) led párlytėjau par ledą, t. y. párejau.
prilytė́ti. kiek paliesti: Neprilytėk, neragauk, nei krutink. | Vyro nepageidė, nei jo prilytėjo. Net ir tie, kurie užlips ilgainiui ant kalno ir prisilytės stebuklingojo žiburio, vienam akies mirksny pavirs į akmenį, ir tik savo mirtimi atneš jie laimę kitiems. Neduoda nei prisilytė́t! Smalos prisilytėsi – skylė pasidarys, ir neišdildysi. Ne vieno iž mokytinių neprilytėjos.
susilytė́ti kiek susiliesti, susisieti: Jisai susilytėjo su reformacija.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>lytė́ti, </b>lỹti (lỹta. -ė́ja), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">kiek liesti, paliesti: </span> Lytėjo ausį jo. Nelytėk verčiau manęs, nes tikrai tau gali kliūt. Motinos atneštas valgis stovėjo ant stalelio nelytėtas. Dar arklo rankom nelytėjo, o jau mergas mylėt nori. Ei, giruže, kirvio nelytėta, pilna ūksmės, šlamesio slaptingo. Josios nelytėjo nė jokis saulės spindulėlis. | Gimė … iš mergos nelytėtos. Ir ji vyro niekadai nebuvo lytėta. Nesilytė́k manęs. Buvo pastatytos kopėčios ant žemės, kurių viršus lytėjos dangaus. Ir prižengusios jopi, lytėjos kojų jo. | Lytėjos garbės tėvo. <br/>2. <span class="explanation">turėti bendra, sietis su kuo: </span> Kaltais esme, kas lytis brolio mūsų. <br/><b>dasilytė́ti</b>. prilytėti. Dasilytėjo jo kojų. Atnešė bernelius …, idant jų dasilytėtų. | Togdėl nedaleidžiau tau, kad dasilytėtumei jos. <br/><b>nulytė́ti</b>. <span class="explanation">nučiupinėti. </span> <br/><b>palytė́ti, </b>palỹti (pàlyti), -ė́jo tr. <br/>1. <span class="explanation">truputį, nedaug paliesti: </span> Nuostabus daiktas: žiūri – gražu, palyti – dailu, tik pradedi skaityti – visur suklumpi. Vikriai lipo gaisro kopėčiomis į pat stogo šelmenį, nesuskubdamas basomis kojomis visų spyrių palytėti. Skauda – nė palytė́t neduoda. Nepaspėjau aš te jo nė palytė́t, jau ir rėkia. Nepalytėtinas. | Jaunikaitis nepalytėto <span class="explanation"> (nesugadinto?) </span> elgimos ir retos gražybės. Žagaras valsčiuje buvo nepalytimu viešpačiu <span class="explanation"> (niekieno nepajudinamas, nepriklausomas) </span>. | Nepadoriai palytėjo motrišką. Mėnuo, slėpdamas mus savo šviesoje, palytėjo kalnų ir medžių viršūnes. Vienok dar nė vienas iš lipančiųjų nepasiekė kalno viršūnės, nepasilytėjo stebuklingojo žiburio. Dasičiupinėju, čiupinomis pasilyčiu. Ir pasilytėjęs ausies jo, išgydė jį. Visa minia ieškojo jo palytė́tis. Žmona, kuri pàlytis jį …, nusidėjusi yra. <br/>2. <span class="explanation">šiek tiek apie ką pakalbėti, parašyti, paliesti kurį dalyką: </span> Šišon palytėti dalykai nelabai atbojami, kalbant apie tautų žuvimą. <br/>3. <span class="explanation">būti susijusiam su kuo: </span> Aš stengiausi surinkti visas sakmes, kurios palyti dievų svietą. Daug laiko ir darbo padėjo prof. Jaunius savo tyrinėjimams, palytintiems lietuvių, latvių ir prūsų kalbų priegaides. <br/>4. <span class="explanation">truputį pavarginti, paspausti, suteikti sunkumų: </span> Mus atlanko, pàlyti ir koroja. <span class="explanation">paveikti, sujaudinti: </span> Viešpatis tais baisumis žodžiais ragint ir palytėt teikės. <br/><b>pérlytėti</b>. <span class="explanation">pereiti, vos liečiant ką: </span> Kad ledas trata, pasistarinęs (įsiręžęs) led párlytėjau par ledą, t. y. párejau. <br/><b>prilytė́ti</b>. <span class="explanation">kiek paliesti: </span> Neprilytėk, neragauk, nei krutink. | Vyro nepageidė, nei jo prilytėjo. Net ir tie, kurie užlips ilgainiui ant kalno ir prisilytės stebuklingojo žiburio, vienam akies mirksny pavirs į akmenį, ir tik savo mirtimi atneš jie laimę kitiems. Neduoda nei prisilytė́t! Smalos prisilytėsi – skylė pasidarys, ir neišdildysi. Ne vieno iž mokytinių neprilytėjos. <br/><b>susilytė́ti</b> <span class="explanation">kiek susiliesti, susisieti: </span> Jisai susilytėjo su reformacija.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.