dasiplakti

plàkti, plãka, plãkė

1. mušti, pliekti (botagu, rykšte, diržu): Kada kas pjauna vištytį, – alpsti, merki akį, o vargdienius mužikus kasdien rykštėmis plaki. Vis su šviežia rykšte žmogų liuob plàkti, ka būtum skaudžiau. Botagais plaku. Su ėgliu plãka, kam ilgai guli. Ans gauna plàkti nū žmonos – daug negera. Užtai blogas, kad neplaktas iš mažų dienelių. Jų nemokė, neplakė, nebarė. Rytoj bus plakamoji diena (Verbų sekmadienis) . Kurį Dievas myli, tą jis plaka (atsiunčia vargų, kančių) . Ko žodis neplaka, to ir lazda nepriplaks. Mudu abu plaka smūgiai apkalbos svieto. Jos į akis saldinės: giria, vaišina; tik užpakalį atsuk (išeik) – ir plãka (apšneka) . Bėgo baimės plakamas. Gana bučiuoti tą ranką, kuri mus plaka! Kai tie. pagaliau ničnieko nerado, kaip šunį plakę, turėjo grįžti. Už vieną plaktą duoda dešimt neplaktų. Kas veža, tą ir plaka. Katras arklys bėga, tą plãka. Griekas neplaktas nepaliekta. Griekas neplãkęs nepaleida. Dirželiai, kuriais plakasi.

2. mušant varyti, ginti: Nusilaužusi kiečių, plakė iš pirkios muses. Plãka arklį žėdną dieną Utenon. Būdavo, plàkdavo plàkdavo arklius, kol į Kauną nuvažiuoja, o daba – brūkšt, i Kaune.
3, daužyti: Viena iena negerai – plãka šonus arkliui. Aukštas miškas, liemuo liemenį plaka. Žąsinas puolė ant jo šnypšdamas, pavertė aukštynelką, patį plakė su sparnais. Dvi pabaidytos laukinės antys pakilo iš nendryno, sunkiai plakdamos sparnais orą. Papt papt – senis plaka žiaunomis pypkę. Į langą plaka stambūs lietaus lašai. Vėjo atgaišale pastatė kumelę: iš budinkų tarpo plaka vė [ja] s. Linksta, skundžias ant kriaušio nulinkus pušis, plakama šalto vėjo, čaižiųjų liūčių. Šaltis plaka kaip su kadagiais.
plaktinaĩ. Tą ugnį užplakė plaktinaĩ. Nuo pat ankstyvo ryto lietus plakasi į langus. Vėjas ūžia, plakas į visas puses. Buvę pušys suaugę nuo metų šimtinių, tankios, aukštos, lygutės, geltonos kaip žvakės; viršūnės, esą, ūžė ir liemenys plakės. Suka viesulas medelius, plakas lapai ant lapelius. | Žuvys plakasi (spurda), pakliuvę ant kabliuko. | Špokai ka plãkas po liūgnus, ka dumblai taškos. Liežuviai aplink ausis plakas nuo sklindžių skanumo. tapšnoti: Delnu kam per petį plàkti. Iš juoko plãka sau delnais per šonus. daužantis plaušyti: Votegas su patauška neplakas nu galo, ir gal pataukščioti.

4. kulti daužant (į ką nors), blokšti: Rugius plàkti.

5. valyti (spalius nuo linų), brukti: Linų pirma sėdavo, tai būdavo plàkti. Motriškos linus iš rankos plàkdavo – duoda smagiai.

6. velėti: Plaktuvė, kur skalbinius plàkdavo. Moterys plãkė upėj marškinius.

7. plūkti (aslą, krosnį): Klojime padą plaka. Aslą kuknės iš molio plakė ir kaminą iš vidaus su moliu aplaistė.

8. mušant, kalant daryti plokščią, ploti: Plaka su kūju trinkt, patarkšt!
plaktaĩ. Idant jos. būtų plaktai iškaltos (plokščios) ir ant altoriaus pakabintos. tinti (dalgį): Kukeliu plãka dalgę, o ką apačion sudeda – tai bobelė. Užartavok gerai bobelę, kad geriau būtų plàkt. Trumpas dalgio kotas – nenarava plàkt. Neišmušk dalgei klumbės beplakdamas. Neplakta dalgė neima. aštrinti, kalti (girnas): Girnos seniai plãktos, nemala smulkiai.

9. smarkiai dirbti, veikti: Plãka suka tą vindą, ka tik daugiau suverpt. Plãka plãka (dirba) tą tuščią (be mėšlo) žemę. Šieną tik plãka ir plãka be jokio tolko (dažnai varto) . Kas plaka, tas ir laka. plušėti, rūpintis, vargti: Mes plãkamos plãkamos kaip kurmis urve, šviesos nematom. Ot tai žmogus plãkasi plãkasi, ir nėra nieko. Šitep plakíes i plakíes [su darbais]. Vienas apie sa [ve] plãkas, kitas apie sa [ve],
o manę senos nėr kam paisyt. Kap paukštė apie lizdą, tep mes apie vaikus plãkėmės. Kap aš apie jus plakúos, tai jūs apie mane nieko nepagalvojat. Aš plakúos plakúos su tais irklais po tą ežerą, nieko nepadarau, ant vietos valtis stova, o audra. Tas i praejo pro šalį, o tas i paliko to [je] pusnė [je] besiplaką̃s. Pryš vėjį turėjau plàkties visą kelį.

10. tuksėti, pulsuoti, tvinksėti: Širdis plãka – dar gyvas. Ir kolei širdys plaks mums gyvos, manoji plaks vien tau tiktai! Širdis taip plaka – iš džiaugsmo ar iš baimės. Mano širdis ūmai sustojo plakus, kūnas nutirpsta. Gyslos tik plãka, širdis trankosi, visam silpna. Kraujas plakė smilkiniuose. Tenka širdžiai alpti, plaktis. dažnai kilnoti (šonus): Pailsęs ir sušilęs arklys net garavo, dusliai kvėpuodamas ir plakdamas šonais. Ėmė plàkti viduriais ir pastyro (pastipo) paršas. Jei dalgės neišsiplaksi, tai šonais plaksì (dvėsuosi pavargęs) .

11. išduoti tam tikrą garsą. Niekur lakštingulė tep neplaka, kap mūs sode. Lakštingara plaka gieda į paupės krūmus, karklynus. Suokusios pernakt, lakštingalos aptingo plakt. Kartais būdavo taip tylu, jog važiuojantieji girdėdavo, kaip šalia kelio aukštoje žolėje arba žiemkenčiuose karštai plaka žiogai.

12. plieksti, tvieksti: Žaibai plãkė dikčiai, perkūnas palengva dudeno. Žaibai plãkė visą naktį, negalėjau užmigt. Žaibai tep dažnai plãka, kad net baisu darosi.

13. smarkiai maišyti, sukti: Plak kiaušinius, tada kepsma kiaušinienę. Neplaktà kiaušinienė. Eik plàkti blynų! Su mente alų plàk, duoną maišyk. Pirma kur nors užvalgytuva tešlainių su plakta grietine. | Plãka ir plãka [vėjas] ežerus, kur tau ir žuvis gaudysis. Bidonai turi būti pripilti pilni, kad pienas nesiplaktų. sukant, maišant gaminti: Man tai jau paskutinis darbas sviestą plàkt. Pil' šiltą smetoną, geriau plàksis [sviestas].

14. banguoti: Jūra raudonu vynu plãka (jūros bangos kaip vynas raudonos) . Prie mūsų gryčios vanduo plàkdavo par pamatą. banguojant skalauti, plauti: Įsiutę bangos plaka uolą. Bangos plakės į kietas pakrantės uolas.

15. pleventi, plaikstyti: Suknia ilga, vėjas plãka sijoną. Vėtroj plakas baltos burės. Kovos vėliavos vėjuje plakėsi. Ties mano galva neramiai plakėsi klevo lapai. Plevena burė prie vandens palinkus, į veidą plakasi gelsvi plaukai. Plakės liepsna į palubes. | Bus lietaus – skregždės plãkas (skraido į visas puses) . Plãkas (blaškosi) žąsyna, nesėdi in kiaušinių.

16. klajoti, bastytis: Paprato po svietą plàkties. Neremtas buvo, plãkės plãkės! Ana visą laiką plãkas po Klaipėdą. Plakiáus plačiai po pasaulį, o nėko gero nemačiau. Ana plakas kaip blakė sienotarpė [je],
t. y. plotkavojas. veržtis, bruktis: Visi plãkas į Palangą, o aš iš Palangos. Viena mintis atkakliai plakėsi jai į širdį.

17. burtis, mestis: Avys plakėsi krūvon, lindo į alksnynus.

18. glaustantis sukiotis: Margis, girdėdamas savo vardą, plakėsi aplink stalą.

19. lįsti, šlietis, kibti: Ai, kaip tos mergos plãkas pry vaikių! Kitąsyk aitvarai, būdavo, vis plakasi prie žmonių. bendrauti, susidėti: Pati ėmė plakties su urėdu.

20. jungti, maišyti: Prašau neplakti į krūvą visai skirtingų reiškinių.
akimìs plàkti labai žiūrėti: Tuos peilius tai net akìmu plãka.
bùrną plàkti plepėti: Kad paleis plakti burną!
kójas plàkti be reikalo eiti: Neverta kójos plàkt ir čebatai plėšt.
liežùvį ([su] liežuviù) plàkti plepėti, apkalbėti, liežuvauti: Kad plãka anuodu liežùvį, ir ausys raitos. Ko čia liežuvį plaki, ar neisi gulti! Nereik plàkti liežùvį, o uždaryti už dantų. Būtų viskas gerai, ka ta uošvėnė su liežuviù neplàktų. Labai jos su liežùviais plãka apie kitus. Tik liežuviù plakì, o dirbt nė už kapeiką. Tik su liežuviu moka plakti: tai vieną, tai kitą įsikandęs. Plaka plaka su tuo liežuviu, nebžinai nė pati ką bešnekanti. Liežuviu gali plakti, bet rankoms neduok valios. Neplakant liežuvį – bjaurus žmogus.
apiplàkti, apìplaka, apìplakė.

1. apipliekti, apmušti. . Apsiplakti su rykšte.

2. kiek suslėgti, apiplūkti: Kai lengvas lietus apiplàks žemę, geriau ir vasarojus augs.

3. prigainioti, privarginti: Gerai arklį apiplaks, kol šeimyną susamdys. Dviratį apiplakiau, o parduodamas dar gavau savo piningus.

4. truputį apibrukti: Plakėjos apiplakė linus, stačias saujas paliko.

5. daug apeiti, plačiai pasibastyti: Esu apsiplãkusi po pasaulę, bet to dar nežinojau. Ką su tuo svieto parejūnu – ans yra apsiplakęs po visas nepadalijas.
atplàkti, àtplaka, àtplakė.

1. prilupti: Dirželiu atàplakiau i paleidžiau. Palauk, aš dar atplàksiu tau kailį, kad neklausai! Kolei jis buvęs gyvas, tai daugel buvo prisiskolinęs, taigi dabar po numirimui turį jį už tai atplakti.

2. atsiginti: Tos lekančios skruzdys kaip apipuolė, nebgaliu beatsiplàkti.

3. plakant pastorinti, užplakti: Atplàk galą šitos geležėlės, ir neduos smukti.

4. nusidėvėti plakant, atsiploti, atsikalti: Plaktukas visai atsiplakė – nebegalima išplakt delgės.

5. atvaryti, atginti: Kokia žiauri likimo dalia mane čia atplakė nuo savųjų.

6. su vargu atvykti, atkeliauti: Na tik sakyk, kaip pats tokį kelią atsìplakei? atsibastyti: Kas jį žino, iš kokio kampo jis yra atsiplãkęs.
dasiplàkti, dasìplaka, dasìplakė. sunkiai, vargingai pasiekti: Savo pačių tikru darbujimu dasiplakė (užsidirbo) duonos. Pas daktarus dasplàkt (prieiti) nemožna buvo.
įplàkti, į̃plaka, į̃plakė

1. įmušti, įpliekti, išlupti: Ans tą vaiką pirm laiko į̃plakė, kad ans nevogtum. Nepaklausysyt – į šikną įplàks. Tai ir jumiem lietus iñplakė kailin (smarkiai sulijo) .

2. mušant, lupant įteigti: Geriausi pamokinimai – vaikams įplakti, nieko nemačija.

3. įpilti greit maišant: Miltus į supą įplakti. Įplàk kiaušinių į blynus, kad skanesni būtų. Įplakęs miltų į šaltą vandenį ir žalios putros pasrėbęs, keliavo tolesniai. Žirnienių miltų įplaka į smetoną. Į buljoną įplakti pusę stiklinės grietinės. Įsiplãkus truputį miltų, prisikaitus katilėlį, verdasi senutė parpelius.

4. plakantis, banguojant įtėkšti: Į̃plaka vandens par [laivo] langą.

5. įsibrauti, įlįsti: Ledvai insìplakė vidurin. Aukštyn įsiplak, dar pasiskraido.
liežùvį įplàkti paplepėti, kur nereikia: Įplakė liežuvį, ir išvežė vaikį.
išplàkti, ìšplaka, ìšplakė.

1. išpliekti, primušti: Itą. anas ìšplakė, paleidė. Par ausis ìšplakė. Porą jaučių pralakė, mane senį išplakė. Liežuvis ne votegas, manęs neišplaks. Na, tu man nesimokyk, tai kad išplàksiu kailį, tai žinosi! Išplàk tu jam klyną gerai. Išplaka budelis. Botagais jį išplakė. Vagis yra koto išplakamas. J. Jablonskis skaudžiai išplakė (išvainojo) autorę, prirašiusią nebūtų daiktų apie bankų reikalus.

2. išmušti, išdaužti: Išplakė mun akį su votegu. Vieną akį išsiplakęs, svetimu arkliu besmukdamas per mišką. daužant, plakant išguldyti, išvartyti: Lietus išplakė bulves.

3. plakant, mušant išginti, išvaryti: Apsirėdyk eidamas lauk, kad neatrodytum kaip išplaktas. Išplak laukan pirkėjus ir pardavikus bažnyčios. Išplakė iš namų nedorėlį. Paaręs iki pusryčių, vaikas išsiplakė iš jėgų ir jau ne tiek ėjo paskui žagrę, kiek įsikibęs vilkosi.

4. išmankštinti: Kad išplàks vaiske, tai būsi kap lėlė. Ìšplaktas gerokai jau jūs su tuo mokslu. Jau tavo, kūmai, učenykas gerai išsiplakęs.

5. išvargti, nusikamuoti: Visam klojimui stebint tas rungtynes, Anatolis dar ilgai kovojo ir išsiplakęs pasidavė.

6. ištinti, išploti, išploninti: Reik dalgį išplàkt, pašienausim da. Ne kožnas moka gerai dalgį išplakt. Išplàk kauptuką visu pakraščiu, panašiai kai dalgį. Aš atsikelsiu anksti rytelį ir išsiplaksiu plieno dalgelę.

7. išdaužyti, iškulti: Kap gera pjovėja, kol prisiruošė, tai vėjas visus rugius ìšplakė.

8. išvalyti (spalius nuo linų), išbrukti: Linus ìšplaku. Su mintuvais išlaužo, išbrauko, išplaka linus su plaktuve. Su brauktuvu ìšplaka linus, ka nebūtum spalių.

9. išvelėti: Išplakėm, išteliūskavom mauruotus skarmalus.

10. išplūkti, išlyginti (aslą): Aslą kuknės moliu išplakė.

11. daryti atšaižas, plaušoti: Nekabink skaros an vėjo, be labai išplàks. Barės, kol liežuviai kai votagai išsiplakė.

12. ištiesti, ištempti: Karūna (bažnytinė vėliava) išplaktà ant lazdos.

13. smarkiai išmaišyti, išsukti: Reikia išplàkt kiaušiniai, norint, kad kiltų. Turpes reik išplàkti, išekėti, tą košę išlieti su [v] andeniu an krašto. Iš tolo ir mares išplaka, o priėjęs – nė krašto. Su liežuviu mares išplàktų (moka pasigirti) . Tešla jau išsiplãkus, blynus gali kept. išmašinuoti: Ìšplaktą pieną valgyk, kad nenori meisos. ištižinti: Lytus išplakė kelį. Kelias išplaktas kaip buza. Kelias pavažiuojamas – dar ne visai ìšplaktas. Kariuomenei bežygiuojant, išsiplakė jau ir pirma ne per geriausias buvęs vieškelis.

14. banguojant išmesti, išskalauti: Vilnia buvo didelė ir tą vaikelį ìšplakė kraštan.

15. išklerti nuo ilgo dėvėjimo, daužymosi: Stebulė išsìplakė, kad erta tapo. Išsiplakė ratai, par daug metų važinėdami. | Išsiplãkusi, išsiplepėjusi gerklė.

16. išeiti, iškeliauti, išsitrenkti: Daba jinai į Kauną išsìplakė. Mergė į šokius išsiplakė. Išsìplakė visi ano vaikai į svietą.

17. išsiskirti: Anuodu buvo išsiplãkusiu i vėl suejo.

18. išsikapstyti (iš vargo, bėdos, skolų): Ir naktim dirbau, kad tik iš skolos išsiplakt. Kada ana išsiplàks su itokiu pjonyčia. Tada išsiplaksiù, kap in krūtinės rankeles susdėsiu. Nebišsiplàksit iš šieno lig pavasario. Įkrito kaip į šulinę: nei išlaksi, nei išsiplaksi. Pirma anas tik autus do ryzas surinkdė, o dar̃ padabok, kad išsìplakė: tik pyragus, sviestus, do visokius gardakąsnius valgo.

19. išsiveržus užsiplieksti: Tuojau išsiplakė liepsnos per visą stogą.
ìšplaktas liežùvis (kieno). Liežùvis anų buvo ìšplaktas kaip kalvio an preikalo.
liežùviais išsiplàkti išsiplūsti: Bobos išsìplakė liežùviais.
nuplàkti, nùplaka, nùplakė

1. prilupti, primušti: Einu namon vos gyvas, nupeštas, nuplaktas ir su dideliu gumbu kruvinu ant kaktos. Teip nuplaktas, aš neištūrėčio nemiręs. Ar tau palengvės, kad jam nugarą nuplaks?! Kad tep verkia, kad verkia, kap nùplaktas. Rauda verkia dukrytėlė, močiutės nuplaktà. Nuplakę užmuš jį. Nuplaktas ir nenorėdamas vaipos. Imkit, broliai, rykšteles, nusiplakit marteles.

2. daužant apgadinti: Sijonas staibius nuplakė. Eglių jau nemaža nuplaktomis viršūnėmis, o ąžuolai ir uosiai, nustelbti, kreivi, baigia mirti. Nùplaka vėjas pomidorus, ir nebeauga. Ta koja tei [p] dilga, tei [p] dilga, lyg aš ją į dilgėles būčiau nuplãkus.

3. nubrukti: Ir nuplakiau žalius linus. Plakėjos visus linus nuplakė. daužant pašalinti: Nuplaksi sijono purvus ir apsivilksi.

4. nudilinti, nudėvėti daužant, plakant: Benagio arklio y [ra] nuplakti nagai. Nudyla, nusìplaka [kuolas] geležine kūle.

5. pasidaryti prastam nuo maišymo, skalandavimo: Kavinė [je] ta kava tokia nusiplakusi (neskani) .

6. nuskalauti, priplūkti banguojant: Bangų nuplaktu smėliu lengva eiti.

7. nuplukdyti: Nunešk upelin, čystan vandenelin, te nuplaks jį vilnelė.

8. smarkiai dirbant nuveikti, atlikti: Su grėbliais tokios didelės dirvos nenuplaksi (nenugrėbsi), reik mašinos.

9. nukamuoti, nuvarginti: Par šmukulninkystę arklį ir padargus nuplàksi, bet nepragyvensi. Nusiplakė žmonės jo beieškodami, girias skersai ir išilgai išvaikščiojo. Pakelėje medelis meiliai kvietė poilsin nusiplakusį keleivį. Su tais šokiais nusìplaka vaikiai, mergės. Be sūrumo mun širdis y [ra] nusiplãkusi. nuvalkioti: Nuplakta dainė.

10. vargingai nueiti, nukeliauti: Tiek kelio nùplakiau, ir be reikalo. Kolei nuplàksi su tuom maišu Alytun, tai daeis ir į nugarą. Aš kada tik kojom šitom vargingom (pėsčia) nusìplaku. nueiti be reikalo, nusibastyti, nusivilkti: Sodžiun nùsplakė, nedirbo. Kur dar jiej abudu nùsplakė?
liežùviais nuplàkti apkalbėti, apšmeižti: Piktais liežuviais mane nuplakė.
paplàkti, pàplaka, pàplakė

1. papliekti, pamušti: Paplàk arklius – greičiau parvažiuosim. Paplak, paplak, bernuželi, juodbėrį žirgelį! Jei nori, ka lėktų, reik paplakti. Nusivijau botagėlį kiaulėms paplakti. Juruk, Juruk! varyk, varyk, paplak, paplak, tr!. Žmogus pasiplakė arklį. Karklu pasiplakdamas, tėvas išginė pro vartus kumelę.

2. mušant, plakant pavaryti, išvyti: Arklius atkabinom nuo stulpo ir paplakėm: lai bėga gyvuleliai numo. Pàplakė iš namų seną katę. Tą prisimetėlį šunį gavau paplàkt. pavaryti, išginti: Kai zuikiukai užauga, tėvai anus paplaka. Pàplakė savo vyrą, dabar lygu gyvnašlė. Ar tai jau tave nuo mokytojų pàplakė?

3. padaužyti: Dalino pelus toliau, vėl nusiplikydamas rankas ir paplakdamas sau per šlaunis delnais, vėsindamas juos. Atsisėdęs paplaku su tuom kančiuku per puodą, ir verda.

4. įskausti, nuvargti nuo daužymo: Rankos pasìplaka [nuo spragilo].

5. paploti, patinti, paploninti: Pàplakė šiek tiek ašmenis, tai dabar lengviau būs ir sugaląsti. Dalgio paplakt nemoka, nors mikytą gražiai šoka. Nepaplãkęs norago, nevalgysi pyrago. pakalti, paaštrinti (girnas): Aš pats pasìplakiau girnas ir sumalau puspūrę.

6. paplasnoti. . Skvermais pasìplakdamas eina.

7. smarkiai pamaišyti, pasukti: Į masę dalimis sudedama kakava su tryniais ir dar kiek paplakama. Paplakỹ tą sviestą. pablęsti, įmaišyti: Paplakais paplak barščius, t. y. priblęsk. Bulbas kiek miltais paplaksiù. Pripylė išsukto pieno, truputį paplakė miltais ir išnešė mažiesiems paršiukams. Ką paplaka, tą palaka. Pasiplàksiu blyniuką kokį.

8. laisvai, linksmai praleisti laiką, pasišlaistyti: Jauniejai mėgsta po gatves pasiplàkti. Dangaus buvo žmogus, o išejo pasiplakti į miestą i pagedo amžinai. Po svietą pasiplãkęs (pasibastęs) žmogus.

9. išgverti, išklerti: Ilga stabulė nepasiplaka teip veikiai, kaip trumpoji.
liežùvį paplàkti paplepėti: Atsirado dėkinga proga liežuviams paplakti.
su liežuviù paplàkti

1. paplepėti: Su liežuviù paplàkti nulėkė.

2. pakalbėti (įsiteikiant): Su tuo liežuviù mokėjo paplàkt, kiekvienam įsiteikdavo.
parplàkti, par̃plaka, par̃plakė

1. nuvarginti, nukamuoti, privaryti važinėjant: Jau kelis arklius par̃plakė bevažinėdamas ant bylų.

2. parginti, parvaryti plakant: Su botagu namon parplakti.

3. greit grįžti, parlėkti: Su tuo dviračiu nuplaka, par̃plaka kaip aitvaras.

4. atklysti, atsidanginti, atkilti: Parsìplakė iš kažin kur ir kropa žmonis. Čia mokyto [ja] s iš toliau buvo parsiplãkęs.
pérplakti.

1. nupliekti: Vyresnybė Vilniuj visus žmogžudžius ir šeimininkę iškarstė, o tris jų mergas perplakę išsiuntė tiems ponams, kurių buvo buvusios.

2. iš naujo sumaišyti, susukti: Pitliavotų miltų duonelę rūgindavom tris dienas ir kelis kartus parplakdavom.
praplàkti, pràplaka, pràplakė.

1. kiaurai, kruvinai prapliekti, pramušti: Teip plakė, kad šonus pràplakė. Pràplaku nugarą. Tavo liežuvis ne votegas, muno šonus nepraplaks.

2. truputį išsiaštrinti beplojant, ištinti: Prasìplakiau dalgį da kiek matydamas.

3. prakulti daužant, prablokšti: Praplakti galėsma šviežių rugelių duonai.

4. prabrukti (linų). . Motriškos prasiplakė linų tam kartuo.

5. šiek tiek paplakti, pramaišyti: Atnešk, motin, kokios kiaušinienės praplãkus. kiek atsiskiesti, prisimaišyti: Pačios moteriškosios prasiplaka kalkių ir ištepa be didelio prisiruošimo.

6. prasilavinti: Ana iš mažienos aplink ponus passukdė (tarnavo), tai nedaugutuką prasìplakė.

7. pravažinėti, išgadinti: Vietomis kelias jau praplaktas.
priplàkti, prìplaka, prìplakė.

1. primušti, pričaižyti: Jei tu, kipše, pamaluosi, tave prìplakam! Tėvas gerokai priplakęs išdykėlį. Ir ką jis nepriplakė savo tuos arklius – neveža, ir gana.

2. privarginti, prikamuoti, užvaryti: Tokį kelią padaręs, prìplakiau kojas baisiai. Su juo neažsidėk – tik arklį priplaksì. Mes visai prisìplakėm. Prìsplakiau su savais vaikais, o dar̃ reikia su svetimais.

3. priblokšti, priguldyti, prilenkti: Javus prìplakė lytus visai prie žemės. Lytaus pryplaktas šienas nespėrus grėbti. Dabar ir grėbt gerai – neprìplakta lietaus. Kryžminė priešo ugnis priplakė besitraukiančius kovotojus prie žemės. prigulti, prisiploti: Prisiplaka prie žemės, kad niekas nepamatytų. O margis ir prie žemės prisiplaka, ir aplink bėginėja, ir nasrus laido.

4. daug pribrukti: Priplakė linų šūtes.

5. bangomis privaryti, priplauti: Negailestinga audra priplakė jo laivelį prie Grenlandijos krantų. Prie upelio krantų priplaktos pušų luobos, skiedros. Jūros pašaliai y [ra] putų priplaktì.

6. pagaminti plakant, sukant: Pilną buikelę sviesto prìplakiau.

7. pablęsti, primaišyti: Burokus miltais prìplaki. Kam tinka, gali saldžios grietinės priplakti. Dukte, priplak puodą!

8. prigerti, prisrėbti: Priplakiau putrelės, sotus esu. Kiekvieną turgų judošius prisìplaka kaip velnias.

9. prisiglausti, prisišlieti: Pri gėlių prisìplakė, pageltonavo [rankšluosčio] galai. Ramios burės kabojo, prisiplakusios prie stiebų.

10. prisigretinti, prilįsti, pritapti, prisipainioti: Kaži koks parejūnas prysìplakė pry jo. Prisiplaka pri žmogaus su liežuviu, pasku ir smauga žmogų. Prisiplãkęs buvo toks nevisprotis. Prisìplakė pri munęs, ka žingsnio negaliu atsitraukti. Prisplakė ir jis prie manę kap netgi gera nauda. Jisai moka pri kiekvieno viršininko prisiplàkti. Prisiplàks kokia liga, i mirsi.

11. su vargu pasiekti: Ledvai prisìplakiau (priėjau) an jį. Ir jis šiaip taip prisiplakė prie geresnės duonos (prasigyveno) .
razplàkti, ràzplaka, ràzplakė. išplakti, išmaišyti: Miltus ràzplaka [v] andeny.
suplàkti, sùplaka, sùplakė

1. primušti, prilupti: Tie žmonės jį plakt ir plakt, jau taip jį suplakė, kad jis vos gyvas. Tu suplakei vaiką su vytimi. Penkis jaučius pralakė, mane patį suplakė. užduoti, sukirsti: Suplak arklius, kad greičiau bėgtų. Žiūri kap į šunį sùplaktą (su panieka) . Šimas susiplakė arklius, manė nematant pralėkti. plakimui suvartoti: Du votegu suplakiau, kol arklį nuvaldžiau.

2. sudaužyti, sutrankyti: Ėdyklę suplaksu už tokias kalbas. Sùplakė mun tą galvą. Sùplakiau kningas, ant akmenį padėjęs [is],
– taip mokyties nenorėjau. Suplàks (nubrūžins) pakojas kruvinai tie pakuliniai. | Tai suplakė mane lietus: nei rumbukės sausos neliko (kiaurai permerkė) . daužant priploti, prilenkti: Vakar labai lijo, net gėles sùplakė į žemę. Ledai suplakė derlių. daužant sunaikinti: Bitės išlenda iš avilio, lietus sùplaka.

3. kalant suploti: Nuo priemaišų apvalyti geležies gabalai būdavo suvirinami ir kūju suplakami į juostas. Reiks tą pačią [laikrodžio] spyruoklę suplàkti, naujos nėra. | Po valandelės pradėjo versti klojimo antrą pusę ir atrado prievaizdą, suplaktą į blyną.

4. sumušti į plutą, suplūkti: Kai lietus palyja, žemę sùplaka. Sùplakė lietus [daržą],
vė [l] purtinu. Kai pasėjau, kad davė lytaus, ir suplakė žemę. Išėjus į laukus, priešaky toli buvo matyti baltas, suplaktas takas, vingiais rietęsis kalvon. Paskui kaupo žemė kastuvu gerai suplakama, kad lietaus vanduo greičiau nutekėtų ir į vidų neįsisunktų. Žemė pasidarė kieta ir skambėjo kaip gerai suplakta asla.

5. sumosuoti: Vėlyvas paukštis suplakė sparnais. Suūžė smarkus vėjas, suplakė medžių šakos. Atsargiai maigau tinklą ir kiekvieną kartą krūpteliu, kai suspurda užčiuopta lydeka ar suplaka uodega žiobrys.

6. sutuksėti, sutvinksėti, supulsuoti: Vaikystės prisiminimai priversdavo gyviau suplakti širdį. Jurgio širdis smarkiau suplakė.

7. suvarginti, privaryti: Nuvedė turgun, sùplakė karvę i nepardavė. Žirgą suplaksi, paltą sutepsi, mergelės nepaimsi. Susiplãkęs būsi, par naktį linus mynęs. Par ilgą kelią ir galva susìplaka (įskausta, pavargsta) .

8. smarkiai sumaišyti, susukti: Sùplaka tešlą ir palietinius blynus iš žirnainių kepa. Majonezas suplakamas su pomidorų tyre ir garstyčiomis. Salyklą suplakti. Smetonas man bus lengviau suplàktie, nekap tau surinktie. suteliūskuoti, sujudinti: Retkarčiais valtis suplaka ramų upės paviršių. Suplaka (sukrato) vidurius, po brukį bevažiuojant greitai. Raganos suplaka kiaušinius, ir iš jų viščiukai nebeišsirita. | Nesuplak vidurius tam laikrodžiuo. Susiplakęs pilvas ėmė skaudėti. | Susplàks (susidaužys) obuoliai [vežant]. plakant pagaminti, sumušti: .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>plàkti, </b>plãka, plãkė<br/>1. <span class="explanation">mušti, pliekti (botagu</span>, <span class="explanation">rykšte, diržu): </span> Kada kas pjauna vištytį, – alpsti, merki akį, o vargdienius mužikus kasdien rykštėmis plaki. Vis su šviežia rykšte žmogų liuob plàkti, ka būtum skaudžiau. Botagais plaku. Su ėgliu plãka, kam ilgai guli. Ans gauna plàkti nū žmonos – daug negera. Užtai blogas, kad neplaktas iš mažų dienelių. Jų nemokė, neplakė, nebarė. Rytoj bus plakamoji diena <span class="explanation"> (Verbų sekmadienis) </span>. Kurį Dievas myli, tą jis plaka <span class="explanation"> (atsiunčia vargų, kančių) </span>. Ko žodis neplaka, to ir lazda nepriplaks. Mudu abu plaka smūgiai apkalbos svieto. Jos į akis saldinės: giria, vaišina; tik užpakalį atsuk <span class="explanation"> (išeik) – </span> ir plãka <span class="explanation"> (apšneka) </span>. Bėgo baimės plakamas. Gana bučiuoti tą ranką, kuri mus plaka! Kai tie. pagaliau ničnieko nerado, kaip šunį plakę, turėjo grįžti. Už vieną plaktą duoda dešimt neplaktų. Kas veža, tą ir plaka. Katras arklys bėga, tą plãka. Griekas neplaktas nepaliekta. Griekas neplãkęs nepaleida. Dirželiai, kuriais plakasi. <br/>2. <span class="explanation">mušant varyti, ginti: </span> Nusilaužusi kiečių, plakė iš pirkios muses. Plãka arklį žėdną dieną Utenon. Būdavo, plàkdavo plàkdavo arklius, kol į Kauną nuvažiuoja, o daba – brūkšt, i Kaune. <br/>3, <span class="explanation">daužyti: </span> Viena iena negerai – plãka šonus arkliui. Aukštas miškas, liemuo liemenį plaka. Žąsinas puolė ant jo šnypšdamas, pavertė aukštynelką, patį plakė su sparnais. Dvi pabaidytos laukinės antys pakilo iš nendryno, sunkiai plakdamos sparnais orą. Papt papt – senis plaka žiaunomis pypkę. Į langą plaka stambūs lietaus lašai. Vėjo atgaišale pastatė kumelę: iš budinkų tarpo plaka vė [ja] s. Linksta, skundžias ant kriaušio nulinkus pušis, plakama šalto vėjo, čaižiųjų liūčių. Šaltis plaka kaip su kadagiais. <br/><b>plaktinaĩ</b>. Tą ugnį užplakė plaktinaĩ. Nuo pat ankstyvo ryto lietus plakasi į langus. Vėjas ūžia, plakas į visas puses. Buvę pušys suaugę nuo metų šimtinių, tankios, aukštos, lygutės, geltonos kaip žvakės; viršūnės, esą, ūžė ir liemenys plakės. Suka viesulas medelius, plakas lapai ant lapelius. | Žuvys plakasi <span class="explanation"> (spurda), </span> pakliuvę ant kabliuko. | Špokai ka plãkas po liūgnus, ka dumblai taškos. Liežuviai aplink ausis plakas nuo sklindžių skanumo. <span class="explanation">tapšnoti: </span> Delnu kam per petį plàkti. Iš juoko plãka sau delnais per šonus. <span class="explanation">daužantis plaušyti: </span> Votegas su patauška neplakas nu galo, ir gal pataukščioti. <br/>4. <span class="explanation">kulti daužant (į ką nors), blokšti: </span> Rugius plàkti. <br/>5. <span class="explanation">valyti (spalius nuo linų), brukti: </span> Linų pirma sėdavo, tai būdavo plàkti. Motriškos linus iš rankos plàkdavo – duoda smagiai. <br/>6. <span class="explanation">velėti: </span> Plaktuvė, kur skalbinius plàkdavo. Moterys plãkė upėj marškinius. <br/>7. <span class="explanation">plūkti (aslą, krosnį): </span> Klojime padą plaka. Aslą kuknės iš molio plakė ir kaminą iš vidaus su moliu aplaistė. <br/>8. <span class="explanation">mušant, kalant daryti plokščią, ploti: </span> Plaka su kūju trinkt, patarkšt! <br/><b>plaktaĩ</b>. Idant jos. būtų plaktai iškaltos <span class="explanation"> (plokščios) </span> ir ant altoriaus pakabintos. <span class="explanation">tinti (dalgį): </span> Kukeliu plãka dalgę, o ką apačion sudeda – tai bobelė. Užartavok gerai bobelę, kad geriau būtų plàkt. Trumpas dalgio kotas – nenarava plàkt. Neišmušk dalgei klumbės beplakdamas. Neplakta dalgė neima. <span class="explanation">aštrinti, kalti (girnas): </span> Girnos seniai plãktos, nemala smulkiai. <br/>9. <span class="explanation">smarkiai dirbti, veikti: </span> Plãka suka tą vindą, ka tik daugiau suverpt. Plãka plãka <span class="explanation"> (dirba) </span> tą tuščią <span class="explanation"> (be mėšlo) </span> žemę. Šieną tik plãka ir plãka be jokio tolko <span class="explanation"> (dažnai varto) </span>. Kas plaka, tas ir laka. <span class="explanation">plušėti, rūpintis, vargti: </span> Mes plãkamos plãkamos kaip kurmis urve, šviesos nematom. Ot tai žmogus plãkasi plãkasi, ir nėra nieko. Šitep plakíes i plakíes [su darbais]. Vienas apie sa [ve] plãkas, kitas apie sa [ve], o manę senos nėr kam paisyt. Kap paukštė apie lizdą, tep mes apie vaikus plãkėmės. Kap aš apie jus plakúos, tai jūs apie mane nieko nepagalvojat. Aš plakúos plakúos su tais irklais po tą ežerą, nieko nepadarau, ant vietos valtis stova, o audra. Tas i praejo pro šalį, o tas i paliko to [je] pusnė [je] besiplaką̃s. Pryš vėjį turėjau plàkties visą kelį. <br/>10. <span class="explanation">tuksėti, pulsuoti, tvinksėti: </span> Širdis plãka – dar gyvas. Ir kolei širdys plaks mums gyvos, manoji plaks vien tau tiktai! Širdis taip plaka – iš džiaugsmo ar iš baimės. Mano širdis ūmai sustojo plakus, kūnas nutirpsta. Gyslos tik plãka, širdis trankosi, visam silpna. Kraujas plakė smilkiniuose. Tenka širdžiai alpti, plaktis. <span class="explanation">dažnai kilnoti (šonus): </span> Pailsęs ir sušilęs arklys net garavo, dusliai kvėpuodamas ir plakdamas šonais. Ėmė plàkti viduriais ir pastyro <span class="explanation"> (pastipo) </span> paršas. Jei dalgės neišsiplaksi, tai šonais plaksì <span class="explanation"> (dvėsuosi pavargęs) </span>. <br/>11. <span class="explanation">išduoti tam tikrą garsą</span>. Niekur lakštingulė tep neplaka, kap mūs sode. Lakštingara plaka gieda į paupės krūmus, karklynus. Suokusios pernakt, lakštingalos aptingo plakt. Kartais būdavo taip tylu, jog važiuojantieji girdėdavo, kaip šalia kelio aukštoje žolėje arba žiemkenčiuose karštai plaka žiogai. <br/>12. <span class="explanation">plieksti, tvieksti: </span> Žaibai plãkė dikčiai, perkūnas palengva dudeno. Žaibai plãkė visą naktį, negalėjau užmigt. Žaibai tep dažnai plãka, kad net baisu darosi. <br/>13. <span class="explanation">smarkiai maišyti, sukti: </span> Plak kiaušinius, tada kepsma kiaušinienę. Neplaktà kiaušinienė. Eik plàkti blynų! Su mente alų plàk, duoną maišyk. Pirma kur nors užvalgytuva tešlainių su plakta grietine. | Plãka ir plãka [vėjas] ežerus, kur tau ir žuvis gaudysis. Bidonai turi būti pripilti pilni, kad pienas nesiplaktų. <span class="explanation">sukant, maišant gaminti: </span> Man tai jau paskutinis darbas sviestą plàkt. Pil' šiltą smetoną, geriau plàksis [sviestas]. <br/>14. <span class="explanation">banguoti: </span> Jūra raudonu vynu plãka <span class="explanation"> (jūros bangos kaip vynas raudonos) </span>. Prie mūsų gryčios vanduo plàkdavo par pamatą. <span class="explanation">banguojant skalauti, plauti: </span> Įsiutę bangos plaka uolą. Bangos plakės į kietas pakrantės uolas. <br/>15. <span class="explanation">pleventi, plaikstyti: </span> Suknia ilga, vėjas plãka sijoną. Vėtroj plakas baltos burės. Kovos vėliavos vėjuje plakėsi. Ties mano galva neramiai plakėsi klevo lapai. Plevena burė prie vandens palinkus, į veidą plakasi gelsvi plaukai. Plakės liepsna į palubes. | Bus lietaus – skregždės plãkas <span class="explanation"> (skraido į visas puses) </span>. Plãkas <span class="explanation"> (blaškosi) </span> žąsyna, nesėdi in kiaušinių. <br/>16. <span class="explanation">klajoti, bastytis: </span> Paprato po svietą plàkties. Neremtas buvo, plãkės plãkės! Ana visą laiką plãkas po Klaipėdą. Plakiáus plačiai po pasaulį, o nėko gero nemačiau. Ana plakas kaip blakė sienotarpė [je], t. y. plotkavojas. <span class="explanation">veržtis, bruktis: </span> Visi plãkas į Palangą, o aš iš Palangos. Viena mintis atkakliai plakėsi jai į širdį. <br/>17. <span class="explanation">burtis, mestis: </span> Avys plakėsi krūvon, lindo į alksnynus. <br/>18. <span class="explanation">glaustantis sukiotis: </span> Margis, girdėdamas savo vardą, plakėsi aplink stalą. <br/>19. <span class="explanation">lįsti, šlietis, kibti: </span> Ai, kaip tos mergos plãkas pry vaikių! Kitąsyk aitvarai, būdavo, vis plakasi prie žmonių. <span class="explanation">bendrauti, susidėti: </span> Pati ėmė plakties su urėdu. <br/>20. <span class="explanation">jungti, maišyti: </span> Prašau neplakti į krūvą visai skirtingų reiškinių. <br/><b> akimìs plàkti</b> <span class="explanation">labai žiūrėti: </span> Tuos peilius tai net akìmu plãka. <br/><b>bùrną plàkti</b> <span class="explanation">plepėti: </span> Kad paleis plakti burną! <br/><b>kójas plàkti</b> <span class="explanation">be reikalo eiti: </span> Neverta kójos plàkt ir čebatai plėšt. <br/><b>liežùvį ([su] liežuviù) plàkti</b> <span class="explanation">plepėti, apkalbėti, liežuvauti: </span> Kad plãka anuodu liežùvį, ir ausys raitos. Ko čia liežuvį plaki, ar neisi gulti! Nereik plàkti liežùvį, o uždaryti už dantų. Būtų viskas gerai, ka ta uošvėnė su liežuviù neplàktų. Labai jos su liežùviais plãka apie kitus. Tik liežuviù plakì, o dirbt nė už kapeiką. Tik su liežuviu moka plakti: tai vieną, tai kitą įsikandęs. Plaka plaka su tuo liežuviu, nebžinai nė pati ką bešnekanti. Liežuviu gali plakti, bet rankoms neduok valios. Neplakant liežuvį – bjaurus žmogus. <br/><b>apiplàkti, </b>apìplaka, apìplakė. <br/>1. <span class="explanation">apipliekti, apmušti. </span>. Apsiplakti su rykšte. <br/>2. <span class="explanation">kiek suslėgti, apiplūkti: </span> Kai lengvas lietus apiplàks žemę, geriau ir vasarojus augs. <br/>3. <span class="explanation">prigainioti, privarginti: </span> Gerai arklį apiplaks, kol šeimyną susamdys. Dviratį apiplakiau, o parduodamas dar gavau savo piningus. <br/>4. <span class="explanation">truputį apibrukti: </span> Plakėjos apiplakė linus, stačias saujas paliko. <br/>5. <span class="explanation">daug apeiti, plačiai pasibastyti: </span> Esu apsiplãkusi po pasaulę, bet to dar nežinojau. Ką su tuo svieto parejūnu – ans yra apsiplakęs po visas nepadalijas. <br/><b>atplàkti, </b>àtplaka, àtplakė. <br/>1. <span class="explanation">prilupti: </span> Dirželiu atàplakiau i paleidžiau. Palauk, aš dar atplàksiu tau kailį, kad neklausai! Kolei jis buvęs gyvas, tai daugel buvo prisiskolinęs, taigi dabar po numirimui turį jį už tai atplakti. <br/>2. <span class="explanation">atsiginti: </span> Tos lekančios skruzdys kaip apipuolė, nebgaliu beatsiplàkti. <br/>3. <span class="explanation">plakant pastorinti, užplakti: </span> Atplàk galą šitos geležėlės, ir neduos smukti. <br/>4. <span class="explanation">nusidėvėti plakant, atsiploti, atsikalti: </span> Plaktukas visai atsiplakė – nebegalima išplakt delgės. <br/>5. <span class="explanation">atvaryti, atginti: </span> Kokia žiauri likimo dalia mane čia atplakė nuo savųjų. <br/>6. <span class="explanation">su vargu atvykti, atkeliauti: </span> Na tik sakyk, kaip pats tokį kelią atsìplakei? <span class="explanation">atsibastyti: </span> Kas jį žino, iš kokio kampo jis yra atsiplãkęs. <br/><b>dasiplàkti, </b>dasìplaka, dasìplakė. <span class="explanation">sunkiai, vargingai pasiekti: </span> Savo pačių tikru darbujimu dasiplakė <span class="explanation"> (užsidirbo) </span> duonos. Pas daktarus dasplàkt <span class="explanation"> (prieiti) </span> nemožna buvo. <br/><b>įplàkti, </b>į̃plaka, į̃plakė<br/>1. <span class="explanation">įmušti, įpliekti, išlupti: </span> Ans tą vaiką pirm laiko į̃plakė, kad ans nevogtum. Nepaklausysyt – į šikną įplàks. Tai ir jumiem lietus iñplakė kailin <span class="explanation"> (smarkiai sulijo) </span>. <br/>2. <span class="explanation">mušant, lupant įteigti: </span> Geriausi pamokinimai – vaikams įplakti, nieko nemačija. <br/>3. <span class="explanation">įpilti greit maišant: </span> Miltus į supą įplakti. Įplàk kiaušinių į blynus, kad skanesni būtų. Įplakęs miltų į šaltą vandenį ir žalios putros pasrėbęs, keliavo tolesniai. Žirnienių miltų įplaka į smetoną. Į buljoną įplakti pusę stiklinės grietinės. Įsiplãkus truputį miltų, prisikaitus katilėlį, verdasi senutė parpelius. <br/>4. <span class="explanation">plakantis, banguojant įtėkšti: </span> Į̃plaka vandens par [laivo] langą. <br/>5. <span class="explanation">įsibrauti, įlįsti: </span> Ledvai insìplakė vidurin. Aukštyn įsiplak, dar pasiskraido. <br/><b> liežùvį įplàkti</b> <span class="explanation">paplepėti, kur nereikia: </span> Įplakė liežuvį, ir išvežė vaikį. <br/><b>išplàkti</b>, ìšplaka, ìšplakė. <br/>1. <span class="explanation">išpliekti, primušti: </span> Itą. anas ìšplakė, paleidė. Par ausis ìšplakė. Porą jaučių pralakė, mane senį išplakė. Liežuvis ne votegas, manęs neišplaks. Na, tu man nesimokyk, tai kad išplàksiu kailį, tai žinosi! Išplàk tu jam klyną gerai. Išplaka budelis. Botagais jį išplakė. Vagis yra koto išplakamas. J. Jablonskis skaudžiai išplakė <span class="explanation"> (išvainojo) </span> autorę, prirašiusią nebūtų daiktų apie bankų reikalus. <br/>2. <span class="explanation">išmušti, išdaužti: </span> Išplakė mun akį su votegu. Vieną akį išsiplakęs, svetimu arkliu besmukdamas per mišką. <span class="explanation">daužant, plakant išguldyti, išvartyti: </span> Lietus išplakė bulves. <br/>3. <span class="explanation">plakant, mušant išginti, išvaryti: </span> Apsirėdyk eidamas lauk, kad neatrodytum kaip išplaktas. Išplak laukan pirkėjus ir pardavikus bažnyčios. Išplakė iš namų nedorėlį. Paaręs iki pusryčių, vaikas išsiplakė iš jėgų ir jau ne tiek ėjo paskui žagrę, kiek įsikibęs vilkosi. <br/>4. <span class="explanation">išmankštinti: </span> Kad išplàks vaiske, tai būsi kap lėlė. Ìšplaktas gerokai jau jūs su tuo mokslu. Jau tavo, kūmai, učenykas gerai išsiplakęs. <br/>5. <span class="explanation">išvargti, nusikamuoti: </span> Visam klojimui stebint tas rungtynes, Anatolis dar ilgai kovojo ir išsiplakęs pasidavė. <br/>6. <span class="explanation">ištinti, išploti, išploninti: </span> Reik dalgį išplàkt, pašienausim da. Ne kožnas moka gerai dalgį išplakt. Išplàk kauptuką visu pakraščiu, panašiai kai dalgį. Aš atsikelsiu anksti rytelį ir išsiplaksiu plieno dalgelę. <br/>7. <span class="explanation">išdaužyti, iškulti: </span> Kap gera pjovėja, kol prisiruošė, tai vėjas visus rugius ìšplakė. <br/>8. <span class="explanation">išvalyti (spalius nuo linų), išbrukti: </span> Linus ìšplaku. Su mintuvais išlaužo, išbrauko, išplaka linus su plaktuve. Su brauktuvu ìšplaka linus, ka nebūtum spalių. <br/>9. <span class="explanation">išvelėti: </span> Išplakėm, išteliūskavom mauruotus skarmalus. <br/>10. <span class="explanation">išplūkti, išlyginti (aslą): </span> Aslą kuknės moliu išplakė. <br/>11. <span class="explanation">daryti atšaižas, plaušoti: </span> Nekabink skaros an vėjo, be labai išplàks. Barės, kol liežuviai kai votagai išsiplakė. <br/>12. <span class="explanation">ištiesti, ištempti: </span> Karūna <span class="explanation"> (bažnytinė vėliava) </span> išplaktà ant lazdos. <br/>13. <span class="explanation">smarkiai išmaišyti, išsukti: </span> Reikia išplàkt kiaušiniai, norint, kad kiltų. Turpes reik išplàkti, išekėti, tą košę išlieti su [v] andeniu an krašto. Iš tolo ir mares išplaka, o priėjęs – nė krašto. Su liežuviu mares išplàktų <span class="explanation"> (moka pasigirti) </span>. Tešla jau išsiplãkus, blynus gali kept. <span class="explanation">išmašinuoti: </span> Ìšplaktą pieną valgyk, kad nenori meisos. <span class="explanation">ištižinti: </span> Lytus išplakė kelį. Kelias išplaktas kaip buza. Kelias pavažiuojamas – dar ne visai ìšplaktas. Kariuomenei bežygiuojant, išsiplakė jau ir pirma ne per geriausias buvęs vieškelis. <br/>14. <span class="explanation">banguojant išmesti, išskalauti: </span> Vilnia buvo didelė ir tą vaikelį ìšplakė kraštan. <br/>15. <span class="explanation">išklerti nuo ilgo dėvėjimo, daužymosi: </span> Stebulė išsìplakė, kad erta tapo. Išsiplakė ratai, par daug metų važinėdami. | Išsiplãkusi, išsiplepėjusi gerklė. <br/>16. <span class="explanation">išeiti, iškeliauti, išsitrenkti: </span> Daba jinai į Kauną išsìplakė. Mergė į šokius išsiplakė. Išsìplakė visi ano vaikai į svietą. <br/>17. <span class="explanation">išsiskirti: </span> Anuodu buvo išsiplãkusiu i vėl suejo. <br/>18. <span class="explanation">išsikapstyti (iš vargo, bėdos, skolų): </span> Ir naktim dirbau, kad tik iš skolos išsiplakt. Kada ana išsiplàks su itokiu pjonyčia. Tada išsiplaksiù, kap in krūtinės rankeles susdėsiu. Nebišsiplàksit iš šieno lig pavasario. Įkrito kaip į šulinę: nei išlaksi, nei išsiplaksi. Pirma anas tik autus do ryzas surinkdė, o dar̃ padabok, kad išsìplakė: tik pyragus, sviestus, do visokius gardakąsnius valgo. <br/>19. <span class="explanation">išsiveržus užsiplieksti: </span> Tuojau išsiplakė liepsnos per visą stogą. <br/><b> ìšplaktas liežùvis</b> (kieno). Liežùvis anų buvo ìšplaktas kaip kalvio an preikalo. <br/><b>liežùviais išsiplàkti</b> <span class="explanation">išsiplūsti: </span> Bobos išsìplakė liežùviais. <br/><b>nuplàkti, </b>nùplaka, nùplakė<br/>1. <span class="explanation">prilupti, primušti: </span> Einu namon vos gyvas, nupeštas, nuplaktas ir su dideliu gumbu kruvinu ant kaktos. Teip nuplaktas, aš neištūrėčio nemiręs. Ar tau palengvės, kad jam nugarą nuplaks?! Kad tep verkia, kad verkia, kap nùplaktas. Rauda verkia dukrytėlė, močiutės nuplaktà. Nuplakę užmuš jį. Nuplaktas ir nenorėdamas vaipos. Imkit, broliai, rykšteles, nusiplakit marteles. <br/>2. <span class="explanation">daužant apgadinti: </span> Sijonas staibius nuplakė. Eglių jau nemaža nuplaktomis viršūnėmis, o ąžuolai ir uosiai, nustelbti, kreivi, baigia mirti. Nùplaka vėjas pomidorus, ir nebeauga. Ta koja tei [p] dilga, tei [p] dilga, lyg aš ją į dilgėles būčiau nuplãkus. <br/>3. <span class="explanation">nubrukti: </span> Ir nuplakiau žalius linus. Plakėjos visus linus nuplakė. <span class="explanation">daužant pašalinti: </span> Nuplaksi sijono purvus ir apsivilksi. <br/>4. <span class="explanation">nudilinti, nudėvėti daužant, plakant: </span> Benagio arklio y [ra] nuplakti nagai. Nudyla, nusìplaka [kuolas] geležine kūle. <br/>5. <span class="explanation">pasidaryti prastam nuo maišymo, skalandavimo: </span> Kavinė [je] ta kava tokia nusiplakusi <span class="explanation"> (neskani) </span>. <br/>6. <span class="explanation">nuskalauti, priplūkti banguojant: </span> Bangų nuplaktu smėliu lengva eiti. <br/>7. <span class="explanation">nuplukdyti: </span> Nunešk upelin, čystan vandenelin, te nuplaks jį vilnelė. <br/>8. <span class="explanation">smarkiai dirbant nuveikti, atlikti: </span> Su grėbliais tokios didelės dirvos nenuplaksi <span class="explanation"> (nenugrėbsi), </span> reik mašinos. <br/>9. <span class="explanation">nukamuoti, nuvarginti: </span> Par šmukulninkystę arklį ir padargus nuplàksi, bet nepragyvensi. Nusiplakė žmonės jo beieškodami, girias skersai ir išilgai išvaikščiojo. Pakelėje medelis meiliai kvietė poilsin nusiplakusį keleivį. Su tais šokiais nusìplaka vaikiai, mergės. Be sūrumo mun širdis y [ra] nusiplãkusi. <span class="explanation">nuvalkioti: </span> Nuplakta dainė. <br/>10. <span class="explanation">vargingai nueiti, nukeliauti: </span> Tiek kelio nùplakiau, ir be reikalo. Kolei nuplàksi su tuom maišu Alytun, tai daeis ir į nugarą. Aš kada tik kojom šitom vargingom <span class="explanation"> (pėsčia) </span> nusìplaku. <span class="explanation">nueiti be reikalo, nusibastyti, nusivilkti: </span> Sodžiun nùsplakė, nedirbo. Kur dar jiej abudu nùsplakė? <br/><b> liežùviais nuplàkti</b> <span class="explanation">apkalbėti, apšmeižti: </span> Piktais liežuviais mane nuplakė. <br/><b>paplàkti, </b>pàplaka, pàplakė<br/>1. <span class="explanation">papliekti, pamušti: </span> Paplàk arklius – greičiau parvažiuosim. Paplak, paplak, bernuželi, juodbėrį žirgelį! Jei nori, ka lėktų, reik paplakti. Nusivijau botagėlį kiaulėms paplakti. Juruk, Juruk! varyk, varyk, paplak, paplak, tr!. Žmogus pasiplakė arklį. Karklu pasiplakdamas, tėvas išginė pro vartus kumelę. <br/>2. <span class="explanation">mušant, plakant pavaryti, išvyti: </span> Arklius atkabinom nuo stulpo ir paplakėm: lai bėga gyvuleliai numo. Pàplakė iš namų seną katę. Tą prisimetėlį šunį gavau paplàkt. <span class="explanation">pavaryti, išginti: </span> Kai zuikiukai užauga, tėvai anus paplaka. Pàplakė savo vyrą, dabar lygu gyvnašlė. Ar tai jau tave nuo mokytojų pàplakė? <br/>3. <span class="explanation">padaužyti: </span> Dalino pelus toliau, vėl nusiplikydamas rankas ir paplakdamas sau per šlaunis delnais, vėsindamas juos. Atsisėdęs paplaku su tuom kančiuku per puodą, ir verda. <br/>4. <span class="explanation">įskausti, nuvargti nuo daužymo: </span> Rankos pasìplaka [nuo spragilo]. <br/>5. <span class="explanation">paploti, patinti, paploninti: </span> Pàplakė šiek tiek ašmenis, tai dabar lengviau būs ir sugaląsti. Dalgio paplakt nemoka, nors mikytą gražiai šoka. Nepaplãkęs norago, nevalgysi pyrago. <span class="explanation">pakalti, paaštrinti (girnas): </span> Aš pats pasìplakiau girnas ir sumalau puspūrę. <br/>6. <span class="explanation">paplasnoti. </span>. Skvermais pasìplakdamas eina. <br/>7. <span class="explanation">smarkiai pamaišyti, pasukti: </span> Į masę dalimis sudedama kakava su tryniais ir dar kiek paplakama. Paplakỹ tą sviestą. <span class="explanation">pablęsti, įmaišyti: </span> Paplakais paplak barščius, t. y. priblęsk. Bulbas kiek miltais paplaksiù. Pripylė išsukto pieno, truputį paplakė miltais ir išnešė mažiesiems paršiukams. Ką paplaka, tą palaka. Pasiplàksiu blyniuką kokį. <br/>8. <span class="explanation">laisvai, linksmai praleisti laiką, pasišlaistyti: </span> Jauniejai mėgsta po gatves pasiplàkti. Dangaus buvo žmogus, o išejo pasiplakti į miestą i pagedo amžinai. Po svietą pasiplãkęs <span class="explanation"> (pasibastęs) </span> žmogus. <br/>9. <span class="explanation">išgverti, išklerti: </span> Ilga stabulė nepasiplaka teip veikiai, kaip trumpoji. <br/><b> liežùvį paplàkti</b> <span class="explanation">paplepėti: </span> </span> Atsirado dėkinga proga liežuviams paplakti. <br/><b>su liežuviù paplàkti</b><br/>1. <span class="explanation">paplepėti: </span> </span> Su liežuviù paplàkti nulėkė. <br/>2. <span class="explanation">pakalbėti (įsiteikiant): </span> Su tuo liežuviù mokėjo paplàkt, kiekvienam įsiteikdavo. <br/><b>parplàkti, </b>par̃plaka, par̃plakė<br/>1. <span class="explanation">nuvarginti, nukamuoti, privaryti važinėjant: </span> Jau kelis arklius par̃plakė bevažinėdamas ant bylų. <br/>2. <span class="explanation">parginti, parvaryti plakant: </span> Su botagu namon parplakti. <br/>3. <span class="explanation">greit grįžti, parlėkti: </span> Su tuo dviračiu nuplaka, par̃plaka kaip aitvaras. <br/>4. <span class="explanation">atklysti, atsidanginti, atkilti: </span> Parsìplakė iš kažin kur ir kropa žmonis. Čia mokyto [ja] s iš toliau buvo parsiplãkęs. <br/><b>pérplakti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nupliekti: </span> Vyresnybė Vilniuj visus žmogžudžius ir šeimininkę iškarstė, o tris jų mergas perplakę išsiuntė tiems ponams, kurių buvo buvusios. <br/>2. <span class="explanation">iš naujo sumaišyti, susukti: </span> Pitliavotų miltų duonelę rūgindavom tris dienas ir kelis kartus parplakdavom. <br/><b>praplàkti, </b>pràplaka, pràplakė. <br/>1. <span class="explanation">kiaurai, kruvinai prapliekti, pramušti: </span> Teip plakė, kad šonus pràplakė. Pràplaku nugarą. Tavo liežuvis ne votegas, muno šonus nepraplaks. <br/>2. <span class="explanation">truputį išsiaštrinti beplojant, ištinti: </span> Prasìplakiau dalgį da kiek matydamas. <br/>3. <span class="explanation">prakulti daužant, prablokšti: </span> Praplakti galėsma šviežių rugelių duonai. <br/>4. <span class="explanation">prabrukti (linų). </span>. Motriškos prasiplakė linų tam kartuo. <br/>5. <span class="explanation">šiek tiek paplakti, pramaišyti: </span> Atnešk, motin, kokios kiaušinienės praplãkus. <span class="explanation">kiek atsiskiesti, prisimaišyti: </span> Pačios moteriškosios prasiplaka kalkių ir ištepa be didelio prisiruošimo. <br/>6. <span class="explanation">prasilavinti: </span> Ana iš mažienos aplink ponus passukdė <span class="explanation"> (tarnavo), </span> tai nedaugutuką prasìplakė. <br/>7. <span class="explanation">pravažinėti, išgadinti: </span> Vietomis kelias jau praplaktas. <br/><b>priplàkti, </b>prìplaka, prìplakė. <br/>1. <span class="explanation">primušti, pričaižyti: </span> Jei tu, kipše, pamaluosi, tave prìplakam! Tėvas gerokai priplakęs išdykėlį. Ir ką jis nepriplakė savo tuos arklius – neveža, ir gana. <br/>2. <span class="explanation">privarginti, prikamuoti, užvaryti: </span> Tokį kelią padaręs, prìplakiau kojas baisiai. Su juo neažsidėk – tik arklį priplaksì. Mes visai prisìplakėm. Prìsplakiau su savais vaikais, o dar̃ reikia su svetimais. <br/>3. <span class="explanation">priblokšti, priguldyti, prilenkti: </span> Javus prìplakė lytus visai prie žemės. Lytaus pryplaktas šienas nespėrus grėbti. Dabar ir grėbt gerai – neprìplakta lietaus. Kryžminė priešo ugnis priplakė besitraukiančius kovotojus prie žemės. <span class="explanation">prigulti, prisiploti: </span> Prisiplaka prie žemės, kad niekas nepamatytų. O margis ir prie žemės prisiplaka, ir aplink bėginėja, ir nasrus laido. <br/>4. <span class="explanation">daug pribrukti: </span> Priplakė linų šūtes. <br/>5. <span class="explanation">bangomis privaryti, priplauti: </span> Negailestinga audra priplakė jo laivelį prie Grenlandijos krantų. Prie upelio krantų priplaktos pušų luobos, skiedros. Jūros pašaliai y [ra] putų priplaktì. <br/>6. <span class="explanation">pagaminti plakant, sukant: </span> Pilną buikelę sviesto prìplakiau. <br/>7. <span class="explanation">pablęsti, primaišyti: </span> Burokus miltais prìplaki. Kam tinka, gali saldžios grietinės priplakti. Dukte, priplak puodą! <br/>8. <span class="explanation">prigerti, prisrėbti: </span> Priplakiau putrelės, sotus esu. Kiekvieną turgų judošius prisìplaka kaip velnias. <br/>9. <span class="explanation">prisiglausti, prisišlieti: </span> Pri gėlių prisìplakė, pageltonavo [rankšluosčio] galai. Ramios burės kabojo, prisiplakusios prie stiebų. <br/>10. <span class="explanation">prisigretinti, prilįsti, pritapti, prisipainioti: </span> Kaži koks parejūnas prysìplakė pry jo. Prisiplaka pri žmogaus su liežuviu, pasku ir smauga žmogų. Prisiplãkęs buvo toks nevisprotis. Prisìplakė pri munęs, ka žingsnio negaliu atsitraukti. Prisplakė ir jis prie manę kap netgi gera nauda. Jisai moka pri kiekvieno viršininko prisiplàkti. Prisiplàks kokia liga, i mirsi. <br/>11. <span class="explanation">su vargu pasiekti: </span> Ledvai prisìplakiau <span class="explanation"> (priėjau) </span> an jį. Ir jis šiaip taip prisiplakė prie geresnės duonos <span class="explanation"> (prasigyveno) </span>. <br/><b>razplàkti, </b>ràzplaka, ràzplakė. <span class="explanation">išplakti, išmaišyti: </span> Miltus ràzplaka [v] andeny. <br/><b>suplàkti, </b>sùplaka, sùplakė<br/>1. <span class="explanation">primušti, prilupti: </span> Tie žmonės jį plakt ir plakt, jau taip jį suplakė, kad jis vos gyvas. Tu suplakei vaiką su vytimi. Penkis jaučius pralakė, mane patį suplakė. <span class="explanation">užduoti, sukirsti: </span> Suplak arklius, kad greičiau bėgtų. Žiūri kap į šunį sùplaktą <span class="explanation"> (su panieka) </span>. Šimas susiplakė arklius, manė nematant pralėkti. <span class="explanation">plakimui suvartoti: </span> Du votegu suplakiau, kol arklį nuvaldžiau. <br/>2. <span class="explanation">sudaužyti, sutrankyti: </span> Ėdyklę suplaksu už tokias kalbas. Sùplakė mun tą galvą. Sùplakiau kningas, ant akmenį padėjęs [is], – taip mokyties nenorėjau. Suplàks <span class="explanation"> (nubrūžins) </span> pakojas kruvinai tie pakuliniai. | Tai suplakė mane lietus: nei rumbukės sausos neliko <span class="explanation"> (kiaurai permerkė) </span>. <span class="explanation">daužant priploti, prilenkti: </span> Vakar labai lijo, net gėles sùplakė į žemę. Ledai suplakė derlių. <span class="explanation">daužant sunaikinti: </span> Bitės išlenda iš avilio, lietus sùplaka. <br/>3. <span class="explanation">kalant suploti: </span> Nuo priemaišų apvalyti geležies gabalai būdavo suvirinami ir kūju suplakami į juostas. Reiks tą pačią [laikrodžio] spyruoklę suplàkti, naujos nėra. | Po valandelės pradėjo versti klojimo antrą pusę ir atrado prievaizdą, suplaktą į blyną. <br/>4. <span class="explanation">sumušti į plutą, suplūkti: </span> Kai lietus palyja, žemę sùplaka. Sùplakė lietus [daržą], vė [l] purtinu. Kai pasėjau, kad davė lytaus, ir suplakė žemę. Išėjus į laukus, priešaky toli buvo matyti baltas, suplaktas takas, vingiais rietęsis kalvon. Paskui kaupo žemė kastuvu gerai suplakama, kad lietaus vanduo greičiau nutekėtų ir į vidų neįsisunktų. Žemė pasidarė kieta ir skambėjo kaip gerai suplakta asla. <br/>5. <span class="explanation">sumosuoti: </span> Vėlyvas paukštis suplakė sparnais. Suūžė smarkus vėjas, suplakė medžių šakos. Atsargiai maigau tinklą ir kiekvieną kartą krūpteliu, kai suspurda užčiuopta lydeka ar suplaka uodega žiobrys. <br/>6. <span class="explanation">sutuksėti, sutvinksėti, supulsuoti: </span> Vaikystės prisiminimai priversdavo gyviau suplakti širdį. Jurgio širdis smarkiau suplakė. <br/>7. <span class="explanation">suvarginti, privaryti: </span> Nuvedė turgun, sùplakė karvę i nepardavė. Žirgą suplaksi, paltą sutepsi, mergelės nepaimsi. Susiplãkęs būsi, par naktį linus mynęs. Par ilgą kelią ir galva susìplaka <span class="explanation"> (įskausta, pavargsta) </span>. <br/>8. <span class="explanation">smarkiai sumaišyti, susukti: </span> Sùplaka tešlą ir palietinius blynus iš žirnainių kepa. Majonezas suplakamas su pomidorų tyre ir garstyčiomis. Salyklą suplakti. Smetonas man bus lengviau suplàktie, nekap tau surinktie. <span class="explanation">suteliūskuoti, sujudinti: </span> Retkarčiais valtis suplaka ramų upės paviršių. Suplaka <span class="explanation"> (sukrato) </span> vidurius, po brukį bevažiuojant greitai. Raganos suplaka kiaušinius, ir iš jų viščiukai nebeišsirita. | Nesuplak vidurius tam laikrodžiuo. Susiplakęs pilvas ėmė skaudėti. | Susplàks <span class="explanation"> (susidaužys) </span> obuoliai [vežant]. <span class="explanation">plakant pagaminti, sumušti: </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.