dasirausti

.
raũsti, -ia (-a; -sta;), -ė.

1. ardyti žemės paviršių, knisti: Jau kiaulės raũsia kiemą. Kiaulės pievą raũsia. Meškinas tuojau ėmė rausti žemę. O kam tos kiaulės? – Kad kalnus raustų̃. Dykiai (šernai) raũst [a],
kab iškabina, tai kap plūgu. Bėkit varyt – kiaulės bulbas raũsia! Kurmis raũsia žemę. Šį pavasarį kurmiai dirvų nèrausė. Kurmis raũsa – būs lytaus. Žvirblys … mato, kad kurmis ateina, rausdamas žemę, stačiai ant jo lizdo. Dugną raũsti. | Laivelis raũsia vandenį. Užgėrus šnapšės, krau [ja] s pats raũs. Kad ir nemokytas, ale raũsia giliai (gerai nusimano, supranta) . Rausi giliau, rasi daugiau. Kurmis raũsias po žeme. Jau daugiau nebesìrausa kurmiai. kasantis išversti: Užpuolė kurmis cibulius raũst. knisant iškelti, rasti: Gera kiaulė gilią šaknį rausia. Kas šuniui bėdos, kad kiaulė bulbas rausia. arti: Kam tep giliai rausi, kad arklas net dyką žemę išverčia. Čia jų gyventa ir žemė rausta (verstasi žemės ūkio darbais) jau nuo seno. apkasinėti, kaupti: Rausiaũ rausiaũ burokus, bet užejo lietus ir vėl suplūkė.

2. kasant žemes daryti (duobę, griovį, urvą ir pan): Ans raũsia rūsį. Algimanto kareiviai stvėrėsi už spatų pirmiausiai ir ėmė rausti gilų perkasį. Einam grabių raũsti. Pradėjau rausti naują sodželką. Nepaveizėjau, kur anie raũsa tą upę. Jis rausia baisias duobes. Pelė rausia urvą. kapstytis, kastis žemėse, po žemes: Vaikiūkščiai per kiauras dienas apylinkės smėliakalniuose rausės. Ėmė sūnūs raustis po visą daržą, ieškodami paslėpto aukso. Kalvis kasėsi, rausėsi urve gana ilgai, kol iš jo išsikasė. Dideliame plote rausėsi ekskavatoriai, lyg norėdami prisikasti iki žemės širdies. Didžiąją paros dalį lynai praleidžia, besirausdami dumble. Priešai pražūtingai rausėsi (stengėsi pakenkti) mūsų šalies viduje. O būras privalo kastis, privalo raustis po žemes (dirbti žemę) patsai. | Jo galvoje rausėsi didelės ir baisios mintys.

3. kapstyti: Mums nereik nusigėdėt, kad mes …, nusitverdami darbus, mėšlus raũsim ir, laukus įdirbdami, vargsim.

4. lįsti, skverbtis: Raũsias kap utėlė paausin. | Anas raũsės (stengėsi patekti) ant Balčiūniotės užkuriom. Drėgnas šaltis rausias po jo plonus rūbus ir marina nuvargusius sąnarius. Klaikumas rausės kiekvieno krūtinėn. Į sniego liekanas jau baigia raustis šaltis.

5. kasti į krūvą, žerti: Šniokštė, rausė į sieką grūdus. Rausk suplėšytas plunksnas į rėtį. Raũsia kaip višta po savim kiaušinius. Su mediniu šaukštu rausk bitis į angą. Rauskit žemužę, rauskit juodąją, kad neapdulkėtų margasis grabelis. Užejo vidras su viesulu i pradėjo raust šieną viršun.

6. griozti, versti ieškant: O kamgi reikia raũst svetimus daiktus?! Par mane [vaikai] dažnai raũsia. Rausė tuos pinigus, kad rastų, kokis reik [ia]. O tėvas rausėsi lentynoj. Motina pradėjo raustis apatiniojo sijono kišenėse. Ko tu taip rausíes po knygas? Rausiasi piniguose. Nerauskis muno dalykūse. Nesirausk, susimildamas, po lovą, paskui nepataisysi!

7. ieškant kokių žinių, atsidėjus sklaidyti, žiūrinėti (raštus): Rausdamasis bibliotekose ir archyvuose, pradėjau domėtis istorine tematika. Po tuos laikraščius rausdavosi. Todėl nieko mums nepasiliko, kaip tiktai rausties senovės kningose ir jose ieškoti žinių apie Lietuvos praeitį. Nori … rausties surinktuose ir gražiai laikomuose archyvo dokumentuose.

8. smulkiai nagrinėti, gilintis: Nevalia svetimoje sąžinėje raustis. Jis rausėsi atmintyje. Judindamas lūpas, ilgai rausdavosi savo galvoje.
antraũsti, -ia (añtrausia), añtrausė. užžerti, užpilti: Antrausti dar žemių, attiesant medį.
apraũsti, -ia (àprausia), àprausė.

1. apkasti, apžerti: Apraũsk katiną. Arabijonai ant tos vietos gyveno be jokios žinios, kad po jų kojomis miestas esąs apraustas. Dukryte dievo, maloni saulele, norėk palaimint savo spinduliais namelių mūsų mažąją liepsnelę, kad, nors ir aprausta po pelenais, ji neužgestų ir naktyj žėrėtų. Aprausiu jį kaupu didžiu ir aukštu. Vaikali brangiasis, svetima žemė tavo kaulus apraus. Svetimos rankos tik ugniai aprausti. Kad gausi per ausį, tai apsirausi. suknisti: Visą pievą àprausė žemėmis kurmis. Kurmiai man dvi lysves kopūstų àprausė.

2. kiek paardyti žemės paviršių: Nu ir arimas gi: aprausta, aprausta kaip kurmio.
atraũsti, -ia (àtrausia), àtrausė

1. atkasti ką užžerta: Ėmėsi prie darbo, idant griuvėsius atraustų, ir dirbo dieną ir naktį. Jau atrausė slėptuvę. Šičion dabar savo piningus apžėriau, kurius nei vienas per kitą nieką, kai tik vien su mano ranka atrausęs, išimt galės. Gerk dabar: kai pakasim po žeme, nebeatsirausì.

2. rausiantis priartėti: Kurmis po žemėm atsìrausė per daržus net panamėn.
dasiraũsti, -ia (dasìrausia), dasìrausė. rausiantis pasiekti, priartėti: Judošiai tie kurmiai, dasìrausė lig pat daržo.
įraũsti, -ia (į̃rausia), į̃rausė.

1. įkasti: Pabūklus juosia žemės pylimas, viskas įrausta į žemę. Kelis dakotus į tą mėšlą įrausė.

2. ardant birų paviršių, įsmegti: Šliūžės nustatomos taip, kad [pjaunamosios] grėblių aparato pirštai neįsiraustų į žemę.

3. pasidarius landą, įlįsti: Kurmis gyvena įsiraũsęs žemėse. Žiurkė įsìrausė po grindų i raba. Ir tu man įsiraũsk tokiai mažai pelytei taip giliai po pamatu! Kėkštas, net į sniegą įsirausdamas, ieško samanose gilių. Kiekvienas jo. lašas kaip deimanto grūdas į žemę ir širdį giliai įsirausia.

4. įstengti kasti, pasidaryti landą: Į̃rausė kurmis žemę, t. y. įveikė rausti. Čia kurmis negali žemės įraũsti, kieta.

5. įsikniausti, įsilįsti: Įsiraũsęs į šieną, guli žmogus. Insirausk gerai šiauduos, kad nesušaltumei. O kai vakaro sulaukia, tai, į šieną įsirausęs, knarkia, kad net dreba ausys. Vasarą vėgėlės nemedžioja, dažnai miega, įsiraususios į dumblą arti gėlų šaltinių. Paraisty paberžiai pūpso, į žemes įsirausę kėpso grūzdai. Malelis vien įsiraũsęs į babunelę (labai prisirišęs) .

6. įsigilinti, atsidėti: Įsiraũsęs į knygas. Aš jau rodos nevedžiau, įsiraũsusi mariškavojau.

7. stumiant įdėti, įžerti: Mums, eiropėnams, buvo pradžioje labai nepakabiai … su tiemdviem lazdelėm ryzus (ryžius) … į burną įrausti.
išraũsti, -ia (ìšrausia), ìšrausė.

1. išardyti, išknisti (žemės paviršių): Išknist, išraust. Kurmiai ìšrausė visą pievą. Kurmius jis, jų išraustus kupstus šlėga arba geru strampu sulygydamas, iš savo kupelio išbaido. Kad išrausė kiaulė mūsų kluoną, tai baisu ir pažiūrėt. Kiaules reikia tvarte šert, ba visą kiemą ìšrausė. Kur toliau, ir rugius [šernai] ìšrausė, kur bulbienosa pasėti. Dykiai ìšrausė bulbes. [Šuniui] išrausus bulvę, Rūta lekia kaip vėjas per lysves, kad būtų pirmoji.

2. kasant žemes, padaryti (duobę, griovį, urvą ir kt): Vaikis ìšrausė rūsį (rūtį). Kam tokią didelę duobę išrausei? Kokią gilią grabę tu ìšrausei. Čia buvo mūšis: žemė dar karšta, išrausti apkasai. Išrausė urvus kalnūse. Ekskavatoriaus jau nesimatė – išrausė duobę ir iškeliavo toliau. | Bomba ìšrausė duobę kap prūdą. Bene tam jis gimė, kad paraustų žemę ir numirtų, nesuskubęs nė kapo pats sau išsirausti? Kai kurie daliniai išsirausė žemines. Išsìrausiau duobę pusnyne. Kurmis išsìrausė urvą.

3. rausiantis išlįsti: Išsìrausė iš daržo pro apačią tvoros. išsiropšti: Tingiai išsirausė iš migio.

4. išgriozti, išversti ieškant: Išvartyti baldai ir išrausta komoda stūmė visus atgal į gatvę. Išrausė urednykas visur: misli [j] o, kad ras strielbą. Išrausiau visas pastoges, tabako beieškodamas. Išrausė skrynią ir paliko. Išrausiau visas kišenes, bet pinigų neberadau.

5. griozdžiant, ieškant rasti: Kampe išrausė tinkamą rinkelę ir pritvirtino ištiestą dalgį prie koto. Dauboje, kur buvo verčiamos viso miesto šiukšlės, berniukas išrausė sunkią varinę žvakidę.
pasireñgęs iš po gyvãtės kiaušiùs išraũsti. gobšus. .
paišraũsti, -ia, paìšrausė. išrausti 1: Kiaulės paìšrausė akmenis. Nekasta liko bul'bų, ir kiaulės paìšrausė.
nuraũsti, -ia (nùrausia), nùrausė.

1. nukasti, nužerti: Vaikų nuraustas dešinėj kriaušius buvo akies vietoje. Nuo tenai turėdavo nuraust gerokai sniego, kad, atidarant duris, negriūtų jis į virtuvę.

2. nuardyti žemės paviršių, išknisti: Bulves [šernai] nurausė. Nurausia vieną [vagą] – kitos imasi. Nùrausia pievą [kiaulė] kap drapoku. Kiaulė nùrausė pusę dirvos bulbų.

3. nurinkti šakniavaisių derlių: Ar baigei nuraũsti bulves?

4. braukiant nustumti, numesti: Spjovė į akis sūdžiai ir, prie stalo prišokusi, visus balvonų abrozus ant žemės nurausė. braukiant pasiimti: Paskaitytosios algos karčiauninkas priėjęs du markiu nuo stalo nusirausė.
paraũsti, -ia (pàrausia), pàrausė.

1. pakasinėti. . O gal jis tam ir nudaigojo Gaudėšių, kad galėtų pasirausti po našlės darželį?

2. išknisti: Reikia dratą ažuvert [kiaulei],
bo pàrausė pievą.

3. prakasus landą, palįsti: Žiurkės pasìrausė po kamara i pragraužė grindis.

4. rausiantis po apačia, išversti: Jis. parausia daržoves ir šios nudžiūsta. Pakabinsi ką ant stulpo, tat parausia stulpą, nuverčia ir pavagia, kas buvo pakabinta. | Tada Nemunui jau lengviau buvo paraust ir patį kalną. Atsiranda žmonių, kurie kartais parausia tuos nepriklausomybės pagrindus.

5. palįsti: Kad gausi per ausį ir po blynu pasirausi. Kai duosiu par ausį, tai po šūdu pasirausi. Kad dėsiu par ausį, tujau po šūdo pasiraũsi.

6. pakasti, įkasti: Ėmė vieną talentą, pàrausė jį žemėn. Turtą ir apstą to pasaulio… bevelijo paraũst žemėje.

7. palaidoti: Jeigu aš numiręs ir pàraustas, gali mane atgydyt. Viešpatie, prileiskim (leisk man) pirm paraust tėvą manąjį.

8. pastumti: Tus pelus paraus su visais grūdais į šalį.

9. pasikišti: Vyrukas tyliai pasirausė skūrą po savim.

10. kiek pasigriozti, paieškoti: Ji, pasiraususi savo ryšuliuose, išėmė pyrago riekelę. Jis pasirausė tarp savo daiktų ir ištraukė plokščią buteliuką. Pasirausiau po savo kišenes.
pérrausti.

1. perkasti, iškasinėti: Pérrausė visą daržą, o bulvių nerado.

2. įstengti pasidaryti landą: Brače, kurmiai pársirausė par kiečiausią kelią. Persirausiau per sniego pusnį.

3. visur išgriozti, išieškoti: Ką pérrausti. Kol Povilą surado, visą namą teko perrausti.
praraũsti, -ia (pràrausia), pràrausė.

1. praardyti žemės paviršių: Sausą pavasarį, plutos nesant, akėjama tik tuo atveju, kai, dirvą prarausus, užtinkama daug dygstančių piktžolių.

2. kasant pasidaryti (duobę, angą), prakasti: Duobikes pràrausė ir supyliojo bulbes. Reik [ia] tam daikty praraũst sniegą, kad vanduo išbėgtų. Rupūžė pati prasiraus sau urvelį žemėse. Lapė prasiraususi pro pamatą ir įlindusi į vištidę.

3. įsilįsti, įsikniausti: Prasirausęs šienan palei vidukartę [stirtoje] kone lig žemės.

4. prasikalti. Jauni, balti daigų siūleliai, prasirausę dirvos paviršiuje, yra ženklas, kad piktžolės dygsta ir kad reikia pasėlį akėti arba purenti.
priraũsti, -ia (prìrausia), prìrausė.

1. iškasti daug landų: Kurmiai prỹrausė pilnas pievas kurmrausių. Kurmiai buvo priraũsę labai.

2. kasant žemes, pridaryti (griovių, duobių ir kt): Visose šalyse prirausta apkasų.

3. kasantis, rausiant pasiekti: Vaikai per pusnį prisirausė ligi ledo.

4. prikasti, prižerti: Prikuls grūdų krūvas, priraũs. Jis prirausė antrą sieką. Balsys, prisirausęs anglių, taisės eiti į pirtį. Ji, prisirausus sau anglių puodelį, parsinešė namo.

5. rausiant priplūkti, apkaupti: Prie bulvės reikia žemę priraũst.
suraũsti, -ia (sùrausia), sùrausė.

1. suardyti, suversti, suknisti: Dykiai iš nakties varsnas bul'bų sùrausia. Neleiskit kiaulių į pievas: visas sùrausė – vienos duobės tik stovi. Kurmiai sùrausė vagas, reiks iš naujo daryt. | Surausė ugnį kaip kiaulė snukiu arba arklys su nugara. | Paviršius žemės gaublio suraustas, duobėtas.

2. sugumuliuoti: Mano antklodė sveikąja koja vėl surausta taip, kaip man patogu.

3. rausiant sukasti, supilti: [Javus] suraũsdavai į krūvą. Kurmrausos sùraustos ant pievos. Kurmiai sùrausė didžiausią kupetą žemių.

4. apkasti: Myliamoji ugnelė, kas besuraus tavi? Iš vakaro surausdavo ugnį, kad ji lig ryto rusėtų.

5. sužerti: Urte, uždėk vizą… – įsako Bruožis ir surausia į stalčių gautus pinigus.

6. susiglemžti: Kaip plėšiku du apie 300 mk. gatavų pinigų ir kitų vertybės daiktų ir rūbų susirausiusiu buvo, jie visi trys atsitolino. Kurpaitikė greitai tus piningus sau susiraususi.

7. sutaupytį, sukaupti: Tūkstančių tokiame ūkelyje taip pat negalima surausti. Jis sakosi, susirausęs savo pinigus, važiuotų aukštyn. Dabar, piningus susirausęs, dikčiai prabagotėjo.
užraũsti, -ia (ùžrausia), ùžrausė.

1. užversti, užkasti: Vieną pusę [vagos] ùžrausiau, i tos neišdygo. užpilti, užžerti: Užrausk ugnį. Vaikiukas pirmas kibo į darbą ir, užrausus ugniavietę, pamaldžiai ją peržegnojo. Užraũsę biškiuką [pinigus],
bėkiam.

2. užkasti (laidojant): Aš Jonuką ùžrausiau. Grabą įleidžia duobėn ir žemėmis užrausia. Mūs vardą nor žeme užrausti. Daug kartų patys, apgulti pilėse, nebstengdamys atremti neprietelių galybės, velijos irose pilės užsirausti, nekaip jų vergais tapti.

3. atsiriboti nuo aplinkos, užsidaryti: Jis ryžosi ilgųjų skvernų skivytuose užsirausti. Ji vis dar tikėdavos, laukdavo, kad tas niūrus ir savy užsirausęs vyriškis kada nors ištirps jos taip didžioje širdy.

4. pradėti rausti, kasti: Dirva, naujai užrausta, kad ją gerai iždirba, sėklą prieėmus, gausų vaisių iž savę duost.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>raũsti, </b>-ia (-a; -sta;), -ė. <br/>1. <span class="explanation">ardyti žemės paviršių, knisti: </span> Jau kiaulės raũsia kiemą. Kiaulės pievą raũsia. Meškinas tuojau ėmė rausti žemę. O kam tos kiaulės? – Kad kalnus raustų̃. Dykiai <span class="explanation"> (šernai) </span> raũst [a], kab iškabina, tai kap plūgu. Bėkit varyt – kiaulės bulbas raũsia! Kurmis raũsia žemę. Šį pavasarį kurmiai dirvų nèrausė. Kurmis raũsa – būs lytaus. Žvirblys … mato, kad kurmis ateina, rausdamas žemę, stačiai ant jo lizdo. Dugną raũsti. | Laivelis raũsia vandenį. Užgėrus šnapšės, krau [ja] s pats raũs. Kad ir nemokytas, ale raũsia giliai <span class="explanation"> (gerai nusimano, supranta) </span>. Rausi giliau, rasi daugiau. Kurmis raũsias po žeme. Jau daugiau nebesìrausa kurmiai. <span class="explanation">kasantis išversti: </span> Užpuolė kurmis cibulius raũst. <span class="explanation">knisant iškelti, rasti: </span> Gera kiaulė gilią šaknį rausia. Kas šuniui bėdos, kad kiaulė bulbas rausia. <span class="explanation">arti: </span> Kam tep giliai rausi, kad arklas net dyką žemę išverčia. Čia jų gyventa ir žemė rausta <span class="explanation"> (verstasi žemės ūkio darbais) </span> jau nuo seno. <span class="explanation">apkasinėti, kaupti: </span> Rausiaũ rausiaũ burokus, bet užejo lietus ir vėl suplūkė. <br/>2. <span class="explanation">kasant žemes daryti (duobę, griovį, urvą ir pan): </span> Ans raũsia rūsį. Algimanto kareiviai stvėrėsi už spatų pirmiausiai ir ėmė rausti gilų perkasį. Einam grabių raũsti. Pradėjau rausti naują sodželką. Nepaveizėjau, kur anie raũsa tą upę. Jis rausia baisias duobes. Pelė rausia urvą. <span class="explanation">kapstytis, kastis žemėse, po žemes: </span> Vaikiūkščiai per kiauras dienas apylinkės smėliakalniuose rausės. Ėmė sūnūs raustis po visą daržą, ieškodami paslėpto aukso. Kalvis kasėsi, rausėsi urve gana ilgai, kol iš jo išsikasė. Dideliame plote rausėsi ekskavatoriai, lyg norėdami prisikasti iki žemės širdies. Didžiąją paros dalį lynai praleidžia, besirausdami dumble. Priešai pražūtingai rausėsi <span class="explanation"> (stengėsi pakenkti) </span> mūsų šalies viduje. O būras privalo kastis, privalo raustis po žemes <span class="explanation"> (dirbti žemę) </span> patsai. | Jo galvoje rausėsi didelės ir baisios mintys. <br/>3. <span class="explanation">kapstyti: </span> Mums nereik nusigėdėt, kad mes …, nusitverdami darbus, mėšlus raũsim ir, laukus įdirbdami, vargsim. <br/>4. <span class="explanation">lįsti, skverbtis: </span> Raũsias kap utėlė paausin. | Anas raũsės <span class="explanation"> (stengėsi patekti) </span> ant Balčiūniotės užkuriom. Drėgnas šaltis rausias po jo plonus rūbus ir marina nuvargusius sąnarius. Klaikumas rausės kiekvieno krūtinėn. Į sniego liekanas jau baigia raustis šaltis. <br/>5. <span class="explanation">kasti į krūvą, žerti: </span> Šniokštė, rausė į sieką grūdus. Rausk suplėšytas plunksnas į rėtį. Raũsia kaip višta po savim kiaušinius. Su mediniu šaukštu rausk bitis į angą. Rauskit žemužę, rauskit juodąją, kad neapdulkėtų margasis grabelis. Užejo vidras su viesulu i pradėjo raust šieną viršun. <br/>6. <span class="explanation">griozti, versti ieškant: </span> O kamgi reikia raũst svetimus daiktus?! Par mane [vaikai] dažnai raũsia. Rausė tuos pinigus, kad rastų, kokis reik [ia]. O tėvas rausėsi lentynoj. Motina pradėjo raustis apatiniojo sijono kišenėse. Ko tu taip rausíes po knygas? Rausiasi piniguose. Nerauskis muno dalykūse. Nesirausk, susimildamas, po lovą, paskui nepataisysi! <br/>7. <span class="explanation">ieškant kokių žinių, atsidėjus sklaidyti, žiūrinėti (raštus): </span> Rausdamasis bibliotekose ir archyvuose, pradėjau domėtis istorine tematika. Po tuos laikraščius rausdavosi. Todėl nieko mums nepasiliko, kaip tiktai rausties senovės kningose ir jose ieškoti žinių apie Lietuvos praeitį. Nori … rausties surinktuose ir gražiai laikomuose archyvo dokumentuose. <br/>8. <span class="explanation">smulkiai nagrinėti, gilintis: </span> Nevalia svetimoje sąžinėje raustis. Jis rausėsi atmintyje. Judindamas lūpas, ilgai rausdavosi savo galvoje. <br/><b>antraũsti, </b>-ia (añtrausia), añtrausė. <span class="explanation">užžerti, užpilti: </span> Antrausti dar žemių, attiesant medį. <br/><b>apraũsti, </b>-ia (àprausia), àprausė. <br/>1. <span class="explanation">apkasti, apžerti: </span> Apraũsk katiną. Arabijonai ant tos vietos gyveno be jokios žinios, kad po jų kojomis miestas esąs apraustas. Dukryte dievo, maloni saulele, norėk palaimint savo spinduliais namelių mūsų mažąją liepsnelę, kad, nors ir aprausta po pelenais, ji neužgestų ir naktyj žėrėtų. Aprausiu jį kaupu didžiu ir aukštu. Vaikali brangiasis, svetima žemė tavo kaulus apraus. Svetimos rankos tik ugniai aprausti. Kad gausi per ausį, tai apsirausi. <span class="explanation">suknisti: </span> Visą pievą àprausė žemėmis kurmis. Kurmiai man dvi lysves kopūstų àprausė. <br/>2. <span class="explanation">kiek paardyti žemės paviršių: </span> Nu ir arimas gi: aprausta, aprausta kaip kurmio. <br/><b>atraũsti, </b>-ia (àtrausia), àtrausė<br/>1. <span class="explanation">atkasti ką užžerta: </span> Ėmėsi prie darbo, idant griuvėsius atraustų, ir dirbo dieną ir naktį. Jau atrausė slėptuvę. Šičion dabar savo piningus apžėriau, kurius nei vienas per kitą nieką, kai tik vien su mano ranka atrausęs, išimt galės. Gerk dabar: kai pakasim po žeme, nebeatsirausì. <br/>2. <span class="explanation">rausiantis priartėti: </span> Kurmis po žemėm atsìrausė per daržus net panamėn. <br/><b>dasiraũsti, </b>-ia (dasìrausia), dasìrausė. <span class="explanation">rausiantis pasiekti, priartėti: </span> Judošiai tie kurmiai, dasìrausė lig pat daržo. <br/><b>įraũsti, </b>-ia (į̃rausia), į̃rausė. <br/>1. <span class="explanation">įkasti: </span> Pabūklus juosia žemės pylimas, viskas įrausta į žemę. Kelis dakotus į tą mėšlą įrausė. <br/>2. <span class="explanation">ardant birų paviršių, įsmegti: </span> Šliūžės nustatomos taip, kad [pjaunamosios] grėblių aparato pirštai neįsiraustų į žemę. <br/>3. <span class="explanation">pasidarius landą, įlįsti: </span> Kurmis gyvena įsiraũsęs žemėse. Žiurkė įsìrausė po grindų i raba. Ir tu man įsiraũsk tokiai mažai pelytei taip giliai po pamatu! Kėkštas, net į sniegą įsirausdamas, ieško samanose gilių. Kiekvienas jo. lašas kaip deimanto grūdas į žemę ir širdį giliai įsirausia. <br/>4. <span class="explanation">įstengti kasti, pasidaryti landą: </span> Į̃rausė kurmis žemę, t. y. įveikė rausti. Čia kurmis negali žemės įraũsti, kieta. <br/>5. <span class="explanation">įsikniausti, įsilįsti: </span> Įsiraũsęs į šieną, guli žmogus. Insirausk gerai šiauduos, kad nesušaltumei. O kai vakaro sulaukia, tai, į šieną įsirausęs, knarkia, kad net dreba ausys. Vasarą vėgėlės nemedžioja, dažnai miega, įsiraususios į dumblą arti gėlų šaltinių. Paraisty paberžiai pūpso, į žemes įsirausę kėpso grūzdai. Malelis vien įsiraũsęs į babunelę <span class="explanation"> (labai prisirišęs) </span>. <br/>6. <span class="explanation">įsigilinti, atsidėti: </span> Įsiraũsęs į knygas. Aš jau rodos nevedžiau, įsiraũsusi mariškavojau. <br/>7. <span class="explanation">stumiant įdėti, įžerti: </span> Mums, eiropėnams, buvo pradžioje labai nepakabiai … su tiemdviem lazdelėm ryzus <span class="explanation"> (ryžius) </span> … į burną įrausti. <br/><b>išraũsti, </b>-ia (ìšrausia), ìšrausė. <br/>1. <span class="explanation">išardyti, išknisti (žemės paviršių): </span> Išknist, išraust. Kurmiai ìšrausė visą pievą. Kurmius jis, jų išraustus kupstus šlėga arba geru strampu sulygydamas, iš savo kupelio išbaido. Kad išrausė kiaulė mūsų kluoną, tai baisu ir pažiūrėt. Kiaules reikia tvarte šert, ba visą kiemą ìšrausė. Kur toliau, ir rugius [šernai] ìšrausė, kur bulbienosa pasėti. Dykiai ìšrausė bulbes. [Šuniui] išrausus bulvę, Rūta lekia kaip vėjas per lysves, kad būtų pirmoji. <br/>2. <span class="explanation">kasant žemes, padaryti (duobę, griovį, urvą ir kt): </span> Vaikis ìšrausė rūsį (rūtį). Kam tokią didelę duobę išrausei? Kokią gilią grabę tu ìšrausei. Čia buvo mūšis: žemė dar karšta, išrausti apkasai. Išrausė urvus kalnūse. Ekskavatoriaus jau nesimatė – išrausė duobę ir iškeliavo toliau. | Bomba ìšrausė duobę kap prūdą. Bene tam jis gimė, kad paraustų žemę ir numirtų, nesuskubęs nė kapo pats sau išsirausti? Kai kurie daliniai išsirausė žemines. Išsìrausiau duobę pusnyne. Kurmis išsìrausė urvą. <br/>3. <span class="explanation">rausiantis išlįsti: </span> Išsìrausė iš daržo pro apačią tvoros. <span class="explanation">išsiropšti: </span> Tingiai išsirausė iš migio. <br/>4. <span class="explanation">išgriozti, išversti ieškant: </span> Išvartyti baldai ir išrausta komoda stūmė visus atgal į gatvę. Išrausė urednykas visur: misli [j] o, kad ras strielbą. Išrausiau visas pastoges, tabako beieškodamas. Išrausė skrynią ir paliko. Išrausiau visas kišenes, bet pinigų neberadau. <br/>5. <span class="explanation">griozdžiant, ieškant rasti: </span> Kampe išrausė tinkamą rinkelę ir pritvirtino ištiestą dalgį prie koto. Dauboje, kur buvo verčiamos viso miesto šiukšlės, berniukas išrausė sunkią varinę žvakidę. <br/><b> pasireñgęs iš po gyvãtės kiaušiùs išraũsti</b>. <span class="explanation">gobšus. </span>. <br/><b>paišraũsti, </b>-ia, paìšrausė. išrausti 1: Kiaulės paìšrausė akmenis. Nekasta liko bul'bų, ir kiaulės paìšrausė. <br/><b>nuraũsti, </b>-ia (nùrausia), nùrausė. <br/>1. <span class="explanation">nukasti, nužerti: </span> Vaikų nuraustas dešinėj kriaušius buvo akies vietoje. Nuo tenai turėdavo nuraust gerokai sniego, kad, atidarant duris, negriūtų jis į virtuvę. <br/>2. <span class="explanation">nuardyti žemės paviršių, išknisti: </span> Bulves [šernai] nurausė. Nurausia vieną [vagą] – kitos imasi. Nùrausia pievą [kiaulė] kap drapoku. Kiaulė nùrausė pusę dirvos bulbų. <br/>3. <span class="explanation">nurinkti šakniavaisių derlių: </span> Ar baigei nuraũsti bulves? <br/>4. <span class="explanation">braukiant nustumti, numesti: </span> Spjovė į akis sūdžiai ir, prie stalo prišokusi, visus balvonų abrozus ant žemės nurausė. <span class="explanation">braukiant pasiimti: </span> Paskaitytosios algos karčiauninkas priėjęs du markiu nuo stalo nusirausė. <br/><b>paraũsti, </b>-ia (pàrausia), pàrausė. <br/>1. <span class="explanation">pakasinėti. </span>. O gal jis tam ir nudaigojo Gaudėšių, kad galėtų pasirausti po našlės darželį? <br/>2. <span class="explanation">išknisti: </span> Reikia dratą ažuvert [kiaulei], bo pàrausė pievą. <br/>3. <span class="explanation">prakasus landą, palįsti: </span> Žiurkės pasìrausė po kamara i pragraužė grindis. <br/>4. <span class="explanation">rausiantis po apačia, išversti: </span> Jis. parausia daržoves ir šios nudžiūsta. Pakabinsi ką ant stulpo, tat parausia stulpą, nuverčia ir pavagia, kas buvo pakabinta. | Tada Nemunui jau lengviau buvo paraust ir patį kalną. Atsiranda žmonių, kurie kartais parausia tuos nepriklausomybės pagrindus. <br/>5. <span class="explanation">palįsti: </span> Kad gausi per ausį ir po blynu pasirausi. Kai duosiu par ausį, tai po šūdu pasirausi. Kad dėsiu par ausį, tujau po šūdo pasiraũsi. <br/>6. <span class="explanation">pakasti, įkasti: </span> Ėmė vieną talentą, pàrausė jį žemėn. Turtą ir apstą to pasaulio… bevelijo paraũst žemėje. <br/>7. <span class="explanation">palaidoti: </span> Jeigu aš numiręs ir pàraustas, gali mane atgydyt. Viešpatie, prileiskim <span class="explanation"> (leisk man) </span> pirm paraust tėvą manąjį. <br/>8. <span class="explanation">pastumti: </span> Tus pelus paraus su visais grūdais į šalį. <br/>9. <span class="explanation">pasikišti: </span> Vyrukas tyliai pasirausė skūrą po savim. <br/>10. <span class="explanation">kiek pasigriozti, paieškoti: </span> Ji, pasiraususi savo ryšuliuose, išėmė pyrago riekelę. Jis pasirausė tarp savo daiktų ir ištraukė plokščią buteliuką. Pasirausiau po savo kišenes. <br/><b>pérrausti</b>. <br/>1. <span class="explanation">perkasti, iškasinėti: </span> Pérrausė visą daržą, o bulvių nerado. <br/>2. <span class="explanation">įstengti pasidaryti landą: </span> Brače, kurmiai pársirausė par kiečiausią kelią. Persirausiau per sniego pusnį. <br/>3. <span class="explanation">visur išgriozti, išieškoti: </span> Ką pérrausti. Kol Povilą surado, visą namą teko perrausti. <br/><b>praraũsti, </b>-ia (pràrausia), pràrausė. <br/>1. <span class="explanation">praardyti žemės paviršių: </span> Sausą pavasarį, plutos nesant, akėjama tik tuo atveju, kai, dirvą prarausus, užtinkama daug dygstančių piktžolių. <br/>2. <span class="explanation">kasant pasidaryti (duobę, angą), prakasti: </span> Duobikes pràrausė ir supyliojo bulbes. Reik [ia] tam daikty praraũst sniegą, kad vanduo išbėgtų. Rupūžė pati prasiraus sau urvelį žemėse. Lapė prasiraususi pro pamatą ir įlindusi į vištidę. <br/>3. <span class="explanation">įsilįsti, įsikniausti: </span> Prasirausęs šienan palei vidukartę [stirtoje] kone lig žemės. <br/>4. <span class="explanation">prasikalti</span>. Jauni, balti daigų siūleliai, prasirausę dirvos paviršiuje, yra ženklas, kad piktžolės dygsta ir kad reikia pasėlį akėti arba purenti. <br/><b>priraũsti, </b>-ia (prìrausia), prìrausė. <br/>1. <span class="explanation">iškasti daug landų: </span> Kurmiai prỹrausė pilnas pievas kurmrausių. Kurmiai buvo priraũsę labai. <br/>2. <span class="explanation">kasant žemes, pridaryti (griovių, duobių ir kt): </span> Visose šalyse prirausta apkasų. <br/>3. <span class="explanation">kasantis, rausiant pasiekti: </span> Vaikai per pusnį prisirausė ligi ledo. <br/>4. <span class="explanation">prikasti, prižerti: </span> Prikuls grūdų krūvas, priraũs. Jis prirausė antrą sieką. Balsys, prisirausęs anglių, taisės eiti į pirtį. Ji, prisirausus sau anglių puodelį, parsinešė namo. <br/>5. <span class="explanation">rausiant priplūkti, apkaupti: </span> Prie bulvės reikia žemę priraũst. <br/><b>suraũsti, </b>-ia (sùrausia), sùrausė. <br/>1. <span class="explanation">suardyti, suversti, suknisti: </span> Dykiai iš nakties varsnas bul'bų sùrausia. Neleiskit kiaulių į pievas: visas sùrausė – vienos duobės tik stovi. Kurmiai sùrausė vagas, reiks iš naujo daryt. | Surausė ugnį kaip kiaulė snukiu arba arklys su nugara. | Paviršius žemės gaublio suraustas, duobėtas. <br/>2. <span class="explanation">sugumuliuoti: </span> Mano antklodė sveikąja koja vėl surausta taip, kaip man patogu. <br/>3. <span class="explanation">rausiant sukasti, supilti: </span> [Javus] suraũsdavai į krūvą. Kurmrausos sùraustos ant pievos. Kurmiai sùrausė didžiausią kupetą žemių. <br/>4. <span class="explanation">apkasti: </span> Myliamoji ugnelė, kas besuraus tavi? Iš vakaro surausdavo ugnį, kad ji lig ryto rusėtų. <br/>5. <span class="explanation">sužerti: </span> Urte, uždėk vizą… – įsako Bruožis ir surausia į stalčių gautus pinigus. <br/>6. <span class="explanation">susiglemžti: </span> Kaip plėšiku du apie 300 mk. gatavų pinigų ir kitų vertybės daiktų ir rūbų susirausiusiu buvo, jie visi trys atsitolino. Kurpaitikė greitai tus piningus sau susiraususi. <br/>7. <span class="explanation">sutaupytį, sukaupti: </span> Tūkstančių tokiame ūkelyje taip pat negalima surausti. Jis sakosi, susirausęs savo pinigus, važiuotų aukštyn. Dabar, piningus susirausęs, dikčiai prabagotėjo. <br/><b>užraũsti, </b>-ia (ùžrausia), ùžrausė. <br/>1. <span class="explanation">užversti, užkasti: </span> Vieną pusę [vagos] ùžrausiau, i tos neišdygo. <span class="explanation">užpilti, užžerti: </span> Užrausk ugnį. Vaikiukas pirmas kibo į darbą ir, užrausus ugniavietę, pamaldžiai ją peržegnojo. Užraũsę biškiuką [pinigus], bėkiam. <br/>2. <span class="explanation">užkasti (laidojant): </span> Aš Jonuką ùžrausiau. Grabą įleidžia duobėn ir žemėmis užrausia. Mūs vardą nor žeme užrausti. Daug kartų patys, apgulti pilėse, nebstengdamys atremti neprietelių galybės, velijos irose pilės užsirausti, nekaip jų vergais tapti. <br/>3. <span class="explanation">atsiriboti nuo aplinkos, užsidaryti: </span> Jis ryžosi ilgųjų skvernų skivytuose užsirausti. Ji vis dar tikėdavos, laukdavo, kad tas niūrus ir savy užsirausęs vyriškis kada nors ištirps jos taip didžioje širdy. <br/>4. <span class="explanation">pradėti rausti, kasti: </span> Dirva, naujai užrausta, kad ją gerai iždirba, sėklą prieėmus, gausų vaisių iž savę duost.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.