dasirengti

reñgti, -ia, -ė. réngti

1. ruošti, taisyti kelionei: Ji reñgia vaikus kelian, tai neturi laiko. Aš jį rengiù į kelią, t. y. taisau aš jam vežimą, valgį. Slūžbon eik, ir mažąjį vaikelį su savim renk. Ne aš viena gailiai verksiu, – verks ir brolelis, pulkelį rengdamas. Kur josi, broleli? Kam rengì žirgelį? Viena seselė brolelį reñgė, antra seselė žirgą balnojo. Tai gailiai verkia sena motulė, sūnelį rengiant didžion kelionėlėn. Leido, rengė bernužėlį į kelionę važiuoti. Turi moma vieną sūnų – paskutinį vaiskan reñgė. O mano tėveli, saulelė teka, o mano tėvelį į kalnelį rengia. Ar tai juoks, kad būrai tur į baudžiavą reñgtis? Į kelią, į kelionę rengtis. Reñkis ir tu važiuot. Tėvai reñgiasi važiuoti į svečius. Mičiulių rytoj į miestą reñgiasi. Kur rengíes nūnai eit? Sūnelis reñgias, žirgelis žvengia, senas tėvelis tai gailiai verkia. Jau veseilia baigias baigias, svotai namo reñgias reñgias. Vis rengiausi in motulę, prisikepiau pyragėlių. Rengiuos į girią važiuoti. Dūšia rengiasi namo, tai ir kūnui neramu. Ėda, kaip dausosna keliauti besirengdamas. Rengiasi kai varna į dausas. Dar kojų čia nesušildė, o jau namo rengiasi.

2. ruoštis, taisytis ką daryti: Reñgiamės bulbų kast. Jiej jau seniai reñgias dukterį išleist. Rengiaũs pjaut rugius. Reñgėmės gult. Obrys, mano bernas, medžių vogt ar ką pasikirst kas rudenį reñgias. Vainorus rengėsi leisti spiečių avilin. Pasakyk, pope, kodėl taip ilgai rengeisi jį laidoti? Troboje dar šalta, mūrelis neįkaitęs, mama tik rengiasi virti pusryčius. Tu dar jaunas, gal dar pirmą kartą rengiesi vogti, tai eik pirmu. Tavo devyni broleliai, kukū, reñgiasi sugrįžt iš karo, kukū. Broliai galanda pjautuvus, dalgius – tekančią saulę rengiasi sveikint. Tėvas reñgėsi mirt. | Bulbės rengiasi žydėt. Lietus reñgiasi, debesys užeina. Saulė rengės ingi pietus – dar išgrytų nešerta. Blaškosi, kaip mirti besirengdamas. Rengias rengias kai strielčius, nenorėdamas medžiot. Rengiasi lyg ubagas iš nakvynės. Rengiasi kaip žemaitis kosėti. Ans kaip kėkštas į dausas lėkti ilgai reñgias. Rengsis rengsis lyg nuogas į dilgėles. Rengíes kaip girtas šikt rugienon.

3. ketinti, norėti, žadėti, manyti ką daryti: Sakė, kad Petronėlę rengiam ženyt. Kad rengei ant žuvies, renk ir ant srubos (kad norėjai žuvies, valgyk ir sriubą) . O ji vėl reñgias pirkt naują suknelę. Vakar Morta reñgėsi eit pas Petrę, ale nėjo. Dar vis rengiaũs kada eit [vėžiauti],
ale kad nėr kada. Tas karalaitis rengėsi ženytis. Kalba, kad jis besirengiąs kitą vesti. Jis dar žentuosa nèsrengia. Dainų nepramokusi, tekėti rengiasi. Rengies kap merga nutekėt. Kad rengeisi ant žuvies, renkies ir ant sriubos.

4. kelti (vestuves, pokylį): Girdėjau, kaimynai vestuvėms didelį balių reñgia. Galinio reñgia veseilią. Užėjo į vieną dvarą, o ten pas tuos ponus berengiamas balius. Atvažiuoja meška su alučiaus bačka, o vilkelis nabagėlis svodbelę reñgė. Mano viešpats ir valdovas rengia puotą. Sietyns brolelis manik rangelę rengė, žvaigždė sesutė ma [n] vainikėlį pynė. Turi seną močiutę – padės rangelę reñgti. Baunek tėvulis man rangelę rengė, baunek motulė baltą šarvelį krovė?

5. organizuoti, vykdyti: Reñgti kelionę į šiaurės polių yra sudėtingas darbas. Rašytojai, norėdami palaikyti operatyvius ryšius su visuomene, ėmė rengti literatūros vakarus. Reñgti sąmokslą. Neilgai kentėsim vargą, rengsim ponams galą. O matai, kodėl nėjai už karaliūno, o dabar jau jam rengia smertį.

6. daryti tinkamą kokiam tikslui, tvarkyti: Moterys supuolė rengti pirkią; jos nušlavė visą kiemą, net gatvę ties kiemu. Reñgti kam gultą. Reñgti stalą. tvarkyti, taisyti darbui (padargą, įrankį): Visi berneliai šobleles varto, o aš jaunasai dalgelį rengiu. Kai tėvulis arklą rengė, dar man nerūpėjo. Kap motulė stovus rengė, dar aš maža buvau. Sūnus ten pas kluoną, vežimą rengia.

7. sudarinėti, ruošti spaudai: Būtų man ir mano rengiamam žodynui labai sveika, kad ir kiti, kokią mano klaidą pastebėję, nepatingėtų man pranešti. Latvių mitologijos esanti dabar rengiama antra, papildyta laida. Reñgti rankraštį spaudai.

8. teikiamomis žiniomis daryti tinkamą, pasiruošusį kam: Mokinius reñgti (duoti pamokas) . Po 1831 m. Lietuvoje nustota rengti mokytojus. Reñgti egzaminams. Reñgti penktai klasei. Čia buvo pirmiau tiktai rengiamoji mokykla. Vaiką priėmė į rengiamąją klasę. Išpažinties rengtis.

9. mokytis tikrinamojo dalyko: Reñgti egzaminą. Sėdėjau savo kambary: rengiaus egzaminams.

10. daryti išankstinius, paruošiamuosius darbus: Ėmė ta ponia tą Elenėlę ir įmetė ją į marias, o tą avinėlį jau rengia pjaut: geldelę išmazgojo ir peilį išgalando. Aš rengiù padaryt tą darbą. Knygas vartė, mišion rengė. Abudu rengės, arba tiekės, į karę. Ar tiesa, kad jūsų karalius besirengiąs kariauti su mumis? Visi tyliai rengės, kovos laukė.

11. statyti (pastatą): Dabar namą reñgia. Meisteriai pas juos klėtį reñgia. Aš ištekėjau, kai tą bažnyčią ant kalno reñgė. daryti vidaus įrengimus: Stubą rengiù, t. y. aslą piliu, lubas dedu, pečių dirbu, langus įdedu.

12. vilkti drabužiais: Vežė ligoninėn, tai kap mažą vaiką reñgė. Rengiúos labai, ir šalta. Parodyk kromą (prekes), noriu sūnų už [= kaip] kavalierių reñgti. Linelis rengia, avelė dengia. Jis reñgias visados gražiai. Merga rengias pusė dienos, o išeina – pusė grynos. Renkis taip, kad nekristum į akį. Jis rengęsis kukliai ir paprastai. puošti, taisyti: Kuo galėsiu, tuo rengsiù ir dabysiu [kapą]. Reñkis, kol pritinka, o valgyk, kiek patinka.

13. virti, gaminti, taisyti: Vaišinga Dovydienė tuoj suskato jam rengti užkandos. Pusrytį, žinau, kad réngėm jau. Privažiavo pilnas dvaras svečių, – nežinau, ką veikt, ką jiems valgyt rengt.

14. lenkti: Reñgti (s) pirmykštė reikšmė bus buvusi „lenkti (s) “, rangýti (s).
namõ reñgtis būti arti mirties: Pamatę, kad Lapinas tikrai silpnas ir ne juokais rengiasi namo, surengė vežimą ir, susidėję arkliais, nuvažiavo kunigo.
pir̃tį reñgti. žadėti, ketinti mušti: Saugokis – jie tau rengia pirtį.
apreñgti, -ia, àprengė.

1. apvilkti, aptaisyti: Paduokit ma [no] kelnes ir jau balakoną, tai aš aprengsiù jį. Aprengt sutektau aš kuoj (turėčiau drabužių, autuvo) . Atsikėlė toj viedma, àprengė tą mergaitę, kad [toji] an save negalėj [o] parnešt. Kaip bematant tuojaus jį aprengė, padarė tokiu gražum jaunikaičiu, kad kitą tokį ant šios žemės nebuvo. Lavonas aprengtas geriausiais senelio rūbais. | Ale atėjo jis in tą karaliaus miestą, žiūri, kad viskas tamsiai aprengta. Aprengia medžius šerkšnu speiguotos naktys. Darželių tvoros aprengtos baltai (apšerkšnijusios) . Nuoga panelė visą svietą aprengia. Maža mergelė visą pasaulį aprengia. Jis jau apsireñgęs, gatavas važiuoti, t. y. apsitaisęs, apsirėdęs. Pavalgė, apsìrengė ir išėjo. Apsirenk, o nebūk plikas kaip žaltys. Lengvai apsireñgęs. Turi apsireñgt žiemiškai. Juodais [drabužiais] apsiréngus. Visi šventadieniškai, švariai apsirengę. Po langu ateidavusi laumė baltai apsirengus, tarytum koks stulpas. Pasimaudę išėjo, apsirengė su savo plunksnoms ir nulėkė. Da reikia man eit in laznę apsireñgt ir apsipraust. Ji buvo visa juodai apsirengusi, išbalusio dar neseno veido. Apsirengė taip margai, kaip čigonas. Tarp eglių prie pat geležinkelio sustoję jauni beržai jau geltonai apsirengė. Vasarą apsirengęs, žiemą nuogas. įtaisyti drabužių: Vaikai reikia apréngt, reikia siuntiniai siųst. Tegu džiaugias, kad tėvas apréngia. Priaudžia margienio – bi tik apìrengtas būtų. Prieg svietui anas. nepragaišo: i àprengė, i apsegė. Aš jį àprengiau nuo galvos ligi kojų. Bus metai geri – bus ir vaikeliai aprengti. Neturi kuo apsireñgt. Apsireñgę gerai ir apsiavę. Kada jauni buvo, tai, žinai, jiem reikė daugiau: ir apsiréngt, ir dirbt vis daugiau. Nebuvo iš ko apsireñgt. Nora užsidirbti, apsirengti. Ir apsireñgt, ir apsvilkt, ir apsiaut – nepragyvensi, tik tik galai su galais sudurt. Tu nori gražiai apsireñgt, gardžiai pavalgyt ir sunkiai nedarbuit. Jis. jų nežiūrėjo, tų vaikų, nieko: nė kuo jie apsireñgę, nė ką jie pavalgę. papuošti: Sudėjo ant jo kapo eglinių šakelių vainiką, aprengtą baltomis jazmino gėlėmis.

2. apsitaisyti kuo. Susiedas apsìrengė už velnią. Ona apsìrengė vyru ir išėjo į šokį. Užgavėnių žydai viseip bjauriai apsirenga.

3. paruošti kiek reikia kelionei, sudėti: Àprengiau didumą reikalingų daiktų į kelį, t. y. sudėjau, aptaisiau. Pavalgę pietus gerai, apsirengė toliau į mišką eiti.

4. užmauti (pavalkus), pakinkyti: Aprengtì arkliai su pavalkais jau.
apreñgia ir nureñgia apkalba: Atėjo kartą ta pati Rutkuvienė muštuvo pasiskolinti ir plepa, visą kaimą aprengia ir nurengia.
paapreñgti, -ia, paàprengė. keletą kartų apvilkti, aptaisyti: Aš vaiką paàprengiau ir paapaviau.
dasireñgti, -ia, dasìrengė. prisiruošti, prisibausti: Nedàsrengiu in tave ateit pakieminėt. Vis nedasrengiu – reiks nedaugi apkirpt [šunį].
įreñgti, -ia, į̃rengė.

1. įruošti, įtaisyti (namą, trobesį, kambarį): Dar neįrengta troba nauja. Aš da neį̃rengiau seklyčio [je] pečiaus, t. y. neįtaisiau. Ar jau įrengė seklyčią? Namas į̃rengtas abygaliai. Ar jau į̃rengė tvartus žiemai? Šiemet per Velykas gražiai buvo pokūčia iñrengta. Rūmus skubėjo užbaigti ir įrengti iki liepos mėnesio pirmosios dienos. Paskui buvo įrengiamas svečių kambarys su dviem lovom, marmurine praustuve ir veidrodine spinta. Laivas buvo įrengtas pagal paskutinius technikos reikalavimus. Marčio tėvas kalbėjo labai gražiai. Kad reikia mylėti žvėrelius, kad reikia juos globoti, įrengti ėdžių. Ant traktoriaus įrengiama darbinė dėžė, kuri varo javapjovės darbines dalis. Neseniai ans įsirengė naują namą. Kol įsiréngė [namą],
buvo pas mane. O jis tuose [namuose] įsireñgęs be baimužėlės gyveno, kol gyvas. Bet savo miegamąjį Grėtė vis dėlto įsirengė savo kraitiniais daiktais, kurie buvo išvežti į Pamarių kaimą ir taip išlikę.

2. apvilkti: Įrengtai nešalta. Ragana parbėgo pirkion ir inrengė savo dukterį sesutės rūbuosna. Inrengta kailiniuosa [sesytė] ir kukuoja, ir verkia. Ir, kada žentas sugrįžo paimti sav [o] uošvę, mislydams atrasti negyvą, sustingusią, tai atrado puikiai įrengtą, šiltai besėdinčią. Insìrengiau kap skerdžius (storai), tai jau dar bus šilta. gerai, gražiai apvilkti, aptaisyti: Tą vieną vaiką turi, tai kad iñrengė – tik žiūrėk!. Ale teip žmonės insireñgę dabar. Jis insreñgęs lyg ponas. Dar̃ insireñgę, pririję, tada (seniau) tai vargas buvo.

3. paruošti darbui: Kelkis, kelkis, tėvužėli, tašyki žagrelę, įrenki arklelį.

4. pakloti, pataisyti (patalą): Patalą vaikam inrengsiù ir atskrisiu.

5. paruošti audeklą austi; apmesti: Oi kas tau inrengė plonąsias drobeles?

6. įlįsti, įsibrauti: Karvė insireñgusi javuosna, visa kosere šluoja.
išreñgti, -ia, ìšrengė.

1. išruošti kur išvykti, padėti susiruošti išvykstančiam: Gerai, aš jus išréngsiu, bet žiūrėkit, kad būt lauktuvių. Anyta ìšrengė piemenį į bažnyčią. Nūnai ìšrengiau savo sūnų Vilniun. Bobule, bobule, kas mane ryt art išrengs? Motule, jau visus vaikelius ir ìšrengei kelionėlėn. Savo pačios rankų darbu ji išrengė penkias savo dukteris, aprūpino jas kraičiais. Tėvas Utenon nevažiavęs, užtat išrengęs Skuodan pas Antaną sūnų Anuprą, kad sužinotų, kokia liga brolis serga. Nutraukęs nuo karties kailinius, išrengė vyresnįjį sūnų naktigonėn. Verkia tėvelis ir sena močiutė, mane jauną išrengdama. Yra broleliai, balti dobilėliai, tai išreñgs, tai išleis į svečių šalelę. Išsìrengėm kermošiun važiuot, o čia lietus pradėjo lyt. Paki ji išsìrengė, nieko nepradėjau daryt. Kada jis išsireñgs?! Arkliai laukia, tik sėst ir važiuot. Išsireñgsim kelionei septynioms dienoms. Vieną gražų rytą Tekorius išsirengė į miestelį pirkinių. Ilgai praverčiau, lig išsìrengiau tolimon kelionėn. Jis buvo išsirengęs į turgų. Aš neišsìrengiu kap Lydon važiuot. išvykti, išsikraustyti: Išsìrengė Pervalkan šitus [žmogus].

2. susitaisyti ką daryti: Tingiai išsirengia ir pradest ką dirbti.

3. nuvilkti (drabužius): Jeigu jūs neišreñgsit, tai aš išreñgsiu. Jis išsìrengė visai grynai. Toks žvejotojas išsirengia nuogas. Čigonas išsìrengė, užsilipo i gulia ant drabužių nuogas. Ak, vaikeli, koks tu šlapias. Išsireñk greičiau!

4. gražiai apvilkti, aptaisyti, papuošti: Nereikėjo teip išrėdyt, nereikėjo teip išreñgt. Dar̃ pririję ir išsireñgę.

5. išardyti, išmontuoti: Greit išreñk dalgę, tai aš kiek palygysiu. Išrenk ratus, dar intęsk pavietin – kam anys turi lydytis lietuj. Jis išmoko išreñgti traktorių. Ar pats ìšrengei dviratį?

6. suruošti, iškelti (vestuves, pokylį, pobūvį): Tuojaus išrengė puikią veselę, kuri traukėsi per kelias dienas. Išrenkit gražiai tą vakarėlį, tai ir mes ateisim.

7. suorganizuoti: Buvo išrengta kelionė, kuri labai liūdnai pasibaigė.
nureñgti, -ia, nùrengė.

1. nuvilkti (drabužius): Su mažais vaikais tai klapatas: juos apreñk ir nureñk. Tiej padotkai mus nuaus ir nureñgs (nuskurdins) . Engė, kol visai nurengė – liko ant pečių skarmalėliai. Luote bus gerai nusirengti, einant maudytis, plaukytis. Nusrengė kap gimęs ir vandenin. Nusireñk, kad būtum grynas. Nuėjo, nuogas nusìrengė ir gulėjo. O toj pati… nusirengė dienines drapanas, nusirengė visai nuoga. Drabužius nusirengia ir apsirengia švariais priepirtyje. Žiemą nusirengia, o vasarą apsirengia.

2. nuimti ką uždedamą: Tai dar̃ da nenureñkit vežimo (nenuimkit gardžių) . nurinkti, nudoroti, nukraustyti: Nureñgia [Kūčių] stalą, ituos šiaudus karvėm duoda, avimi duoda.
apreñgia ir nureñgia; apkalba.
pareñgti, -ia, pàrengė.

1. paruošti, suruošti kur vykti: Užprašė piršlį ir patį Joną parengė važiuoti pas mergą su piršliu. Seserėle lelijėle, motynėlės dukružėle, tau paréngta kelionėlė. Pasirengia in kelionę eiti. Mes jau buvom pasirengę važiuot, nenorėjom nakvot. Pàsrengė važiuot. Pasìrengė šeiminykas į turgų važiuotie. Buvau pasireñgęs važiuotie. Pàsrengė ir nuvažiavo pas brolį. Žalios levendrėlės pasilenkė, jau mūsų brolelis pasìrengė. Kur pasìrengei taip vėlai vakarėlį?

2. atlikti išankstinius darbus: Inlindęs in olą, rado gaidį jau parengtą pjautie. Klausimams išspręsti reikia ilgesnio pareñgiamojo darbo.
parengtinaĩ. Teisėjas pašaukia teisman sutuoktinį supažindinti jį ir parengtinai išaiškinti išsituokimo motyvus. Taip pat Menelajus garsusis pasirengė kovai. O ta lapė jau pasirengė gaidį pjaut: pasidėjo geldą, pasigalando peilį, ale negali viena tą gaidį papjautie, laukia vaikų, kad ateitų palaikyt. Anryt jau pasirengę dukterys laukia jaunikio. Pasistatė jie savo arklius ir patys pasirengė in guolį. | Senas an to [=tam] jau esi pasireñgęs (lauki mirties) . Boba pasìrengė ant maro (mirčiai) . Gieda kaip gulbė, mirti pasirengusi. Dar Dievo daržo nenuganei, o mirti pasirengei.

3. tinkamai sutvarkyti ką kokiam tikslui: Briką pàrengiau gerai. Tu parenk septynis laivus, mes važiuosim in kitą žemę. Tas pasiėmė spatą, griebė kelissyk – jau duobė parengta. Karalienė parengė karalaitei tokį arklį, katras galėjo kalbėt. Pareñgti stalą. Po baltu pareñgia (pakloja) [patalus]. Kambary kelios mergaitės; jos, matyti, vos tik parengė kunigaikštienei lovą.

4. sudaryti, sutvarkyti, paruošti skelbti: J. Basanavičius parengė ir pasirūpino išleisti keletą stambių tautosakos rinkinių, taip pat parašė tautosakos tyrinėjimų. Pareñgti pranešimą. Chrestomatiją galutinai spaudai parengė moksliniai bendradarbiai.

5. teikiamomis žiniomis padaryti tinkamą: Organizuojami kursai I ir II klasės šoferiams parengti. Vilniaus piešimo mokykla parengė šimtus dailininkų. Jokia politinė grupė nebuvo taip rimtai parengta susiformuoti į partiją, kaip bolševikų grupė. Vakarinėse mokyklose, parengiamuosiuose kursuose prie Vilniaus ir Kauno universitetų mokėsi darbininkai, buvę samdiniai. Dar parengiamojoje klasėje Maironis išsiskyrė matematiniais sugebėjimais. iš anksto nuteikti kokiam dalykui: Aš, tiesą sakant, ją turėjau parengti tokiam rimtam pasikalbėjimui. Skaityk, ponas Viktorai, – sutiko Mackevičius ir, pasirengęs klausyti, ėmė vaikščioti po kambarį iš kampo į kampą. Ir, be to, aiškiai matėsi – ji nepasirengusi tokiam klausimui.

6. išmokti užduotąjį, tikrinamąjį dalyką: Pareñgti pamokas.

7. apvilkti, aprengti: Visi vaikaičiai buvo parengtì po baltais. Gražiai pàrengtas, parėdytas, minkštai pamigdytas. Močia dukrelę gražiai parengė. Pomerges jau pàrengė. Pareñgt [mirusio] vyro neturėjau kuoj. Pareñgia kultuvę vaiku ir gandina. Ir vaikučius pàrengė truputį tais pinigais. Elena sugrįžo pirkion, šventadieniškai kelionėn pasirengus. Jis žiūrėdavo, kad jo pati būt kaip reik pasireñgus. Ta pana išeidavo iš kalno pasireñgusi kaip į šliūbą. Dūmoja, kad pasreñgt gražiai, nedarbuit. Išeina gražiai pasireñgęs. Lietuviai pàsrengė kap ir kareiviai. Nuoteka pàsrengė po baltais. Seselės rūbais pàsrengė ir gano arklius. Užsivilk tik kokį nors naują drabužį ir veizėk, kad kitą šventadienį ir kita bus jau taip pasirengusi. gražiai apsivilkti, apsitaisyti: Jy ne tep pasreñgus, kap kitos. Pasìrengi biskį teipo ir eini basas bažnyčion. Pasreñgęs bernas.

8. pasivilkti (po apačia): Man nešalta, ba aš po apačia daug pasireñgus.

9. persivilkti, persitaisyti kuo. Pasrengė merga. Pasirengė tie žmogžudžiai jaunikiais ir atvažiavo pas tą poną. Pasirengė tada Perkūnas jaunu bernu, ponaičiu, prisirinko daug dovanų.

10. pagaminti, pataisyti: Jiems valgyt parengdavo žmonės.

11. iškelti (pokylį): Pàrengė jis gerą pokelį kaimynams.

12. pasiryžti, nusistatyti ką padaryti: Žemei laisvę laimėt pasirengę šitie vyrai plačia krūtine. Dėl tavęs ne tik mirt pasirengus, bet gyvent ir nemirt amžinai! Eina pamiškėmis švilpaudamas, lyg velnio kūmuosna pasirengęs prašyti.
pérrengti.

1. pervilkti kitais drabužiais: Aš lauksiu jo, perrengsiu ir išvešiu. Buvo galima juos palaikyti civiliškai persirengusiais kariškiais.

2. persitaisyti kuo. Pérsirengiau žydu. Katinėlis persirengė ubagėliu ir sliedu sekt, kur nuvežė vištytę.

3. atnaujinti įrengimus.
prireñgti, -ia, prìrengė.

1. tinkamai paruošti, sutvarkyti kelionei: Reikia prireñgt vežimas iš vakaro, tai anksčiau išvažiuosim. Prìrengiau vežimą ir nenuvažiavau pas žentą. Įsakė tarnui vežimą su keturiais arkliais prirengti. Prieš pradedant vežti, reikia prirengti ratus tam tikslui. Teip tuo prirengė laivus ir iškeliavo. Prisirengė kelionėn ir išvažiavo.

2. atlikti paruošiamuosius darbus: Parvažiavo namo, prirengė savo vaiską, atejęs užpuolė ant to karaliaus. Prireñgia vaiką krikštop. Kapitonas, gerai pažindamas šią jūrą iš dažnų kelionų, liepė prisirengti sutikti audrą.

3. padaryti tinkamą spaudai, suredaguoti: Latvijos švietimo ministerija, nupirkusi žodyno rankraštį nuo [K. Miūlenbacho] įpėdinių, šiemet pavedė jį pabaigti bei spaudai prirengti Jonui Endzelynui.

4. teikiamomis žiniomis padaryti tinkamą, pasiruošusį kam: Daviau pamokas savo draugams ir prirengdavau į apskrities mokyklą berniukus iš pradžios mokyklos. Prirengiamóji klasė. Stojome į darbą, neprisirengusios prie jo kaip reikiant. Prie darbo prisireñgti. Mokiniai puikiausiai prisirengia, atsakinėja.

5. iš anksto nuteikti kokiam netikėtam dalykui: Aš bėgau pirmas namiškių prirengti, kad jie per daug neišsigąstų. atliekant tam tikrus nurodymus, tinkamai nusiteikti: O kaipag turi prisitaisyt (prirengtis), kuris nori nuodėmių savų ižpažint? Idant žmonės per tą krikštymą ir gailėjimą prirengtų̃s priėmimop Jo. | „Tegu ji dar vieną dieną pagyvena“, – pagalvojo jis ir liepė jai vakare baigti savo apsakymą, o kitą rytą jau prisirengti prie mirties.

6. padaryti, suteikti (ką negera): Žiūrėk, kad tu jį nužudytum, nes jis mirtį prirengs! Tai tokį mylimajai prirengiau likimą!

7. prisibausti, prisiversti, prisitaikyti ką padaryti: Niekap neprìsrengiu in žentą nuvažiuot. Niekap neprìsrengiu nueit pas Antaną. Rengės ir neprìsrengė padaryt. Šalta, tai nė neprisirengiau ateit. Jau tos pupos seniai reikėjo iškult, bet jis niekap neprisìrengia. Kol prìsrengėt valgyt, tai abieda ir ledu stojos (visai ataušo) . Neprisirengia kap nuogas dirgėlyne šikt.

8. prigaminti, pritaisyti, privirti: Ant stalo prìrengta visa [valgyti]. Tarnai, visa prirengę, nustato skobnis žvėriena ir mido ąsočiais. Aš tau pietus prirengsiu. Tiek visko daug reikia veseiliai prireñgt, pridaryt. Kur nori, kad mes tau prirengtumėm valgyti Velykų avinėlį?

9. parūpinti drabužius, apvilkti: Buvo dvylika vaikų, reikėjo priaust, prirengt visus.

10. gražiai apvilkti, aptaisyti: Ką juos. prireñgs – bet tik apvilktas.

11. prisivilkti: Vargu prisireñgti, kad šalta. Na, ir prisìrengiau kai cibulis – devyniom skūrutėm.

12. papuošti, padabinti: Arkliai prìrengta stučkom, kvietkom, žolynais, pabalnoti. Appinsim žiedelį rūtelėm, darysim iš rūtų vainiką. Prirengsim Agotos galvelę, tai sėsis Agota až stalo.

13. prikrauti, prirūpinti (kraičio): Mergaitėms [laumės] duodavusios kraičius, ploniausių drobių gražiausių priausdavusios ir prirengdavusios.

14. padaryti, iškelti (vestuves, puotą): Vestuvės, tiesa, prirengtos, bet pakviestieji buvo neverti. Štai aš prirengiau savo pokylį. Vienas žmogus prirengė didelę vakarienę.

15. būti pasiryžusiam, nusiteikusiam, nusistačiusiam ką atlikti: Aš už tave prisirengusi ir galvą padėti, kad tik tu, mano širdele, gyventum. Ir jūs privalote būti prisirengę stoti į kovą. Tarnauti tam, kas šventa, visuomet mums reikia būti prisirengusiems.
pir̃tį prireñgti primušti: Rengsiu aš tau pirtį, bet ir prirengsiu.
sureñgti, -ia, sùrengė.

1. suruošti, sutaisyti kelionei: Į kelionę (kelegą) viską sùrengiau, t. y. pritaisiau, ko reikia. Sureñk man visa, ba moja rytoj važiuosiu medžian. Tas senukas sako: „Jau viskas surengta, galėsim keliautie“. Mergužėle, lelijėle, motinėlės dukružėle, tau surengtà kelionėlė su rūtelių vainikėliu. Dar iš vakaro visa susreñk, ba rytoj labai anksti išvažiuosim. Anie jau susìrengė važiuoti kelionėn. Jis dar iš vakaro susrengė važiuot miestan. Nu, ar jau visi susirengėt keliaut? Mums susirengus grįžti atgal, aš patikau ant jūros kranto moterį. Basasis susirengė į ilgą kelionę. Šimts velnių, argi jau dabar aš taip ir nesusirengsiu į tą Ameriką!

2. suruošti, sutaisyti: Rengia, rengia ir nesùrengia lietaus. Mažu susireñgs lytaus ant vakaro.

3. iškelti (vestuves, pokylį): Veseilią sàrengė. O karaliūnas tuoj surengė vestuves, pakėlė didelį balių ir apsipačiavo su ta karalaite. Gaspadorius liepė surengti visas šermenis. Mum gi noris sureñgt kokis baliukas. Kolūkiečiai surengė visiems bendrus pietus. Kur bus surengta vakarienė. Surenk didę man rangelę, suprašyk svetelius. Kelkis, kelkis, tėtužėli, surenkie ma [n] rangelę. Kelk, mano močiutė, kelk, mano širdelė, surenk didę rangelę. Šviesus mėnelis ma [n] rangelę sùrengė. Diedus sùrengė (davė elgetoms išmaldą prie bažnyčios) .

4. suorganizuoti, padaryti: Sureñgti koncertą. Sureñgti išleistuves. Ir pikčiausią provokaciją leidote surengti prieš mane! Jis pasiūlė surengti naują ekspediciją, kuri patvirtins jo pranešimus ir pasieks rytuose naują žemę. Trečią kartą jungtinės Švitrigailos ir Livonijos ordino jėgos surengė didelį žygį į Lietuvą 1433 m. vasarą. Dievulis ilgai rengia, bet kad jau surengia, tai surengia [bausmę]. Dabar bylą jai reñgs (sudarinės), kaži ar sureñgs ar ne. Susireñk veseliją ir atvažiuok in bažnyčią.

5. tinkamai sutvarkyti kokiam tikslui: Paprašė tėvo, tėvas tuo jam surengė laivą ir kareivių, ir jie išvažiav [o]. Netrukus to krašto pirkliai surengė laivą į Basrą, ir karalius man davė leidimą keliauti su jais į mano kraštą. | Aš da jumi turiu dainą sureñgus (prisiminiau ir galėsiu padainuoti) .

6. sudaryti, padaryti tinkamą spaudai: Jau bus dveji metai, kaip surengti ir ištaisyti spaudai visi Žemaitės darbai.

7. atlikti parengiamuosius darbus: Susrengiau megzt švedarus. Paki sùsrengė kūlimu [i],
tai ir susvėlavo.

8. įrengti 1: Da jų kambarys nesùrengtas.

9. sukrauti, sudėti (kraitį): Nežadėsiu dukrelę, nesurengiau kraitelio.

10. susivilkti, apsivilkti: Ką tik turėjau, ant savęs susìrengiau.

11. susilenkti, susiriesti: Velnias netoli už akmens susireñgęs tykojo. Onikė, apklosčiusi, aptapnojusi senelaitę, susirengė prie vaikų lovikėje prie durių. Senikė, susirengusi ant slenksčio, vis atkartoja. Motyna, girčiu apsimetusi, susirengė lovoje, būsis nieko nejuntanti.
užreñgti, -ia, ùžrengė.

1. paruošti audimui: Ùžrengiau drobę, ale neturėsiu kada aust. Nū stovus užrengsiù, o už poros dienų išmesiu. Suveriam nytysna, užreñgiam ir audžiam. Močiutė užrengė baltąsias drobeles. Kelkis, kelkis, anytėle, užrenkie stovelius. Užsìrengiau aštuonianytinius abrūsus, tik nežnau, ar išausiu.

2. duoti pradžią, įsteigti: Ta panelė užrengė mum mokyklą (pirmoji čia pradėjo mokyti) .

3. uždrožti, užduoti: Ale aš tolydžiaus išsikėsęs jam vieną [smūgį] užrengiau, o tas svetimasis tuomžyg iš po mūsų akių prapuolė. Didžiai supykęsis karalius jam su savo lendrine lazda ir tuomžyg kelis smarkius ypus užrengė.

4. užlįsti, užsibrauti: Anys. ažùsrengia ir po apgaubtuvu.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>reñgti, </b>-ia, -ė. réngti<br/>1. <span class="explanation">ruošti, taisyti kelionei: </span> Ji reñgia vaikus kelian, tai neturi laiko. Aš jį rengiù į kelią, t. y. taisau aš jam vežimą, valgį. Slūžbon eik, ir mažąjį vaikelį su savim renk. Ne aš viena gailiai verksiu, – verks ir brolelis, pulkelį rengdamas. Kur josi, broleli? Kam rengì žirgelį? Viena seselė brolelį reñgė, antra seselė žirgą balnojo. Tai gailiai verkia sena motulė, sūnelį rengiant didžion kelionėlėn. Leido, rengė bernužėlį į kelionę važiuoti. Turi moma vieną sūnų – paskutinį vaiskan reñgė. O mano tėveli, saulelė teka, o mano tėvelį į kalnelį rengia. Ar tai juoks, kad būrai tur į baudžiavą reñgtis? Į kelią, į kelionę rengtis. Reñkis ir tu važiuot. Tėvai reñgiasi važiuoti į svečius. Mičiulių rytoj į miestą reñgiasi. Kur rengíes nūnai eit? Sūnelis reñgias, žirgelis žvengia, senas tėvelis tai gailiai verkia. Jau veseilia baigias baigias, svotai namo reñgias reñgias. Vis rengiausi in motulę, prisikepiau pyragėlių. Rengiuos į girią važiuoti. Dūšia rengiasi namo, tai ir kūnui neramu. Ėda, kaip dausosna keliauti besirengdamas. Rengiasi kai varna į dausas. Dar kojų čia nesušildė, o jau namo rengiasi. <br/>2. <span class="explanation">ruoštis, taisytis ką daryti: </span> Reñgiamės bulbų kast. Jiej jau seniai reñgias dukterį išleist. Rengiaũs pjaut rugius. Reñgėmės gult. Obrys, mano bernas, medžių vogt ar ką pasikirst kas rudenį reñgias. Vainorus rengėsi leisti spiečių avilin. Pasakyk, pope, kodėl taip ilgai rengeisi jį laidoti? Troboje dar šalta, mūrelis neįkaitęs, mama tik rengiasi virti pusryčius. Tu dar jaunas, gal dar pirmą kartą rengiesi vogti, tai eik pirmu. Tavo devyni broleliai, kukū, reñgiasi sugrįžt iš karo, kukū. Broliai galanda pjautuvus, dalgius – tekančią saulę rengiasi sveikint. Tėvas reñgėsi mirt. | Bulbės rengiasi žydėt. Lietus reñgiasi, debesys užeina. Saulė rengės ingi pietus – dar išgrytų nešerta. Blaškosi, kaip mirti besirengdamas. Rengias rengias kai strielčius, nenorėdamas medžiot. Rengiasi lyg ubagas iš nakvynės. Rengiasi kaip žemaitis kosėti. Ans kaip kėkštas į dausas lėkti ilgai reñgias. Rengsis rengsis lyg nuogas į dilgėles. Rengíes kaip girtas šikt rugienon. <br/>3. <span class="explanation">ketinti, norėti, žadėti, manyti ką daryti: </span> Sakė, kad Petronėlę rengiam ženyt. Kad rengei ant žuvies, renk ir ant srubos <span class="explanation"> (kad norėjai žuvies, valgyk ir sriubą) </span>. O ji vėl reñgias pirkt naują suknelę. Vakar Morta reñgėsi eit pas Petrę, ale nėjo. Dar vis rengiaũs kada eit [vėžiauti], ale kad nėr kada. Tas karalaitis rengėsi ženytis. Kalba, kad jis besirengiąs kitą vesti. Jis dar žentuosa nèsrengia. Dainų nepramokusi, tekėti rengiasi. Rengies kap merga nutekėt. Kad rengeisi ant žuvies, renkies ir ant sriubos. <br/>4. <span class="explanation">kelti (vestuves, pokylį): </span> Girdėjau, kaimynai vestuvėms didelį balių reñgia. Galinio reñgia veseilią. Užėjo į vieną dvarą, o ten pas tuos ponus berengiamas balius. Atvažiuoja meška su alučiaus bačka, o vilkelis nabagėlis svodbelę reñgė. Mano viešpats ir valdovas rengia puotą. Sietyns brolelis manik rangelę rengė, žvaigždė sesutė ma [n] vainikėlį pynė. Turi seną močiutę – padės rangelę reñgti. Baunek tėvulis man rangelę rengė, baunek motulė baltą šarvelį krovė? <br/>5. <span class="explanation">organizuoti, vykdyti: </span> Reñgti kelionę į šiaurės polių yra sudėtingas darbas. Rašytojai, norėdami palaikyti operatyvius ryšius su visuomene, ėmė rengti literatūros vakarus. Reñgti sąmokslą. Neilgai kentėsim vargą, rengsim ponams galą. O matai, kodėl nėjai už karaliūno, o dabar jau jam rengia smertį. <br/>6. <span class="explanation">daryti tinkamą kokiam tikslui, tvarkyti: </span> Moterys supuolė rengti pirkią; jos nušlavė visą kiemą, net gatvę ties kiemu. Reñgti kam gultą. Reñgti stalą. <span class="explanation">tvarkyti, taisyti darbui (padargą, įrankį): </span> Visi berneliai šobleles varto, o aš jaunasai dalgelį rengiu. Kai tėvulis arklą rengė, dar man nerūpėjo. Kap motulė stovus rengė, dar aš maža buvau. Sūnus ten pas kluoną, vežimą rengia. <br/>7. <span class="explanation">sudarinėti, ruošti spaudai: </span> Būtų man ir mano rengiamam žodynui labai sveika, kad ir kiti, kokią mano klaidą pastebėję, nepatingėtų man pranešti. Latvių mitologijos esanti dabar rengiama antra, papildyta laida. Reñgti rankraštį spaudai. <br/>8. <span class="explanation">teikiamomis žiniomis daryti tinkamą, pasiruošusį kam: </span> Mokinius reñgti <span class="explanation"> (duoti pamokas) </span>. Po 1831 m. Lietuvoje nustota rengti mokytojus. Reñgti egzaminams. Reñgti penktai klasei. Čia buvo pirmiau tiktai rengiamoji mokykla. Vaiką priėmė į rengiamąją klasę. Išpažinties rengtis. <br/>9. <span class="explanation">mokytis tikrinamojo dalyko: </span> Reñgti egzaminą. Sėdėjau savo kambary: rengiaus egzaminams. <br/>10. <span class="explanation">daryti išankstinius, paruošiamuosius darbus: </span> Ėmė ta ponia tą Elenėlę ir įmetė ją į marias, o tą avinėlį jau rengia pjaut: geldelę išmazgojo ir peilį išgalando. Aš rengiù padaryt tą darbą. Knygas vartė, mišion rengė. Abudu rengės, arba tiekės, į karę. Ar tiesa, kad jūsų karalius besirengiąs kariauti su mumis? Visi tyliai rengės, kovos laukė. <br/>11. <span class="explanation">statyti (pastatą): </span> Dabar namą reñgia. Meisteriai pas juos klėtį reñgia. Aš ištekėjau, kai tą bažnyčią ant kalno reñgė. <span class="explanation">daryti vidaus įrengimus: </span> Stubą rengiù, t. y. aslą piliu, lubas dedu, pečių dirbu, langus įdedu. <br/>12. <span class="explanation">vilkti drabužiais: </span> Vežė ligoninėn, tai kap mažą vaiką reñgė. Rengiúos labai, ir šalta. Parodyk kromą <span class="explanation"> (prekes), </span> noriu sūnų už [= kaip] kavalierių reñgti. Linelis rengia, avelė dengia. Jis reñgias visados gražiai. Merga rengias pusė dienos, o išeina – pusė grynos. Renkis taip, kad nekristum į akį. Jis rengęsis kukliai ir paprastai. <span class="explanation">puošti, taisyti: </span> Kuo galėsiu, tuo rengsiù ir dabysiu [kapą]. Reñkis, kol pritinka, o valgyk, kiek patinka. <br/>13. <span class="explanation">virti, gaminti, taisyti: </span> Vaišinga Dovydienė tuoj suskato jam rengti užkandos. Pusrytį, žinau, kad réngėm jau. Privažiavo pilnas dvaras svečių, – nežinau, ką veikt, ką jiems valgyt rengt. <br/>14. <span class="explanation">lenkti: Reñgti (s) </span> pirmykštė reikšmė bus buvusi „lenkti (s) “, rangýti (s). <br/><b> namõ reñgtis</b> <span class="explanation">būti arti mirties: </span> Pamatę, kad Lapinas tikrai silpnas ir ne juokais rengiasi namo, surengė vežimą ir, susidėję arkliais, nuvažiavo kunigo. <br/><b>pir̃tį reñgti</b>. <span class="explanation">žadėti, ketinti mušti: </span> Saugokis – jie tau rengia pirtį. <br/><b>apreñgti, </b>-ia, àprengė. <br/>1. <span class="explanation">apvilkti, aptaisyti: </span> Paduokit ma [no] kelnes ir jau balakoną, tai aš aprengsiù jį. Aprengt sutektau aš kuoj <span class="explanation"> (turėčiau drabužių, autuvo) </span>. Atsikėlė toj viedma, àprengė tą mergaitę, kad [toji] an save negalėj [o] parnešt. Kaip bematant tuojaus jį aprengė, padarė tokiu gražum jaunikaičiu, kad kitą tokį ant šios žemės nebuvo. Lavonas aprengtas geriausiais senelio rūbais. | Ale atėjo jis in tą karaliaus miestą, žiūri, kad viskas tamsiai aprengta. Aprengia medžius šerkšnu speiguotos naktys. Darželių tvoros aprengtos baltai <span class="explanation"> (apšerkšnijusios) </span>. Nuoga panelė visą svietą aprengia. Maža mergelė visą pasaulį aprengia. Jis jau apsireñgęs, gatavas važiuoti, t. y. apsitaisęs, apsirėdęs. Pavalgė, apsìrengė ir išėjo. Apsirenk, o nebūk plikas kaip žaltys. Lengvai apsireñgęs. Turi apsireñgt žiemiškai. Juodais [drabužiais] apsiréngus. Visi šventadieniškai, švariai apsirengę. Po langu ateidavusi laumė baltai apsirengus, tarytum koks stulpas. Pasimaudę išėjo, apsirengė su savo plunksnoms ir nulėkė. Da reikia man eit in laznę apsireñgt ir apsipraust. Ji buvo visa juodai apsirengusi, išbalusio dar neseno veido. Apsirengė taip margai, kaip čigonas. Tarp eglių prie pat geležinkelio sustoję jauni beržai jau geltonai apsirengė. Vasarą apsirengęs, žiemą nuogas. <span class="explanation">įtaisyti drabužių: </span> Vaikai reikia apréngt, reikia siuntiniai siųst. Tegu džiaugias, kad tėvas apréngia. Priaudžia margienio – bi tik apìrengtas būtų. Prieg svietui anas. nepragaišo: i àprengė, i apsegė. Aš jį àprengiau nuo galvos ligi kojų. Bus metai geri – bus ir vaikeliai aprengti. Neturi kuo apsireñgt. Apsireñgę gerai ir apsiavę. Kada jauni buvo, tai, žinai, jiem reikė daugiau: ir apsiréngt, ir dirbt vis daugiau. Nebuvo iš ko apsireñgt. Nora užsidirbti, apsirengti. Ir apsireñgt, ir apsvilkt, ir apsiaut – nepragyvensi, tik tik galai su galais sudurt. Tu nori gražiai apsireñgt, gardžiai pavalgyt ir sunkiai nedarbuit. Jis. jų nežiūrėjo, tų vaikų, nieko: nė kuo jie apsireñgę, nė ką jie pavalgę. <span class="explanation">papuošti: </span> Sudėjo ant jo kapo eglinių šakelių vainiką, aprengtą baltomis jazmino gėlėmis. <br/>2. <span class="explanation">apsitaisyti kuo</span>. Susiedas apsìrengė už velnią. Ona apsìrengė vyru ir išėjo į šokį. Užgavėnių žydai viseip bjauriai apsirenga. <br/>3. <span class="explanation">paruošti kiek reikia kelionei, sudėti: </span> Àprengiau didumą reikalingų daiktų į kelį, t. y. sudėjau, aptaisiau. Pavalgę pietus gerai, apsirengė toliau į mišką eiti. <br/>4. <span class="explanation">užmauti (pavalkus), pakinkyti: </span> Aprengtì arkliai su pavalkais jau. <br/><b> apreñgia ir nureñgia</b> <span class="explanation">apkalba: </span> Atėjo kartą ta pati Rutkuvienė muštuvo pasiskolinti ir plepa, visą kaimą aprengia ir nurengia. <br/><b>paapreñgti, </b>-ia, paàprengė. <span class="explanation">keletą kartų apvilkti, aptaisyti: </span> Aš vaiką paàprengiau ir paapaviau. <br/><b>dasireñgti, </b>-ia, dasìrengė. <span class="explanation">prisiruošti, prisibausti: </span> Nedàsrengiu in tave ateit pakieminėt. Vis nedasrengiu – reiks nedaugi apkirpt [šunį]. <br/><b>įreñgti, </b>-ia, į̃rengė. <br/>1. <span class="explanation">įruošti, įtaisyti (namą, trobesį, kambarį): </span> Dar neįrengta troba nauja. Aš da neį̃rengiau seklyčio [je] pečiaus, t. y. neįtaisiau. Ar jau įrengė seklyčią? Namas į̃rengtas abygaliai. Ar jau į̃rengė tvartus žiemai? Šiemet per Velykas gražiai buvo pokūčia iñrengta. Rūmus skubėjo užbaigti ir įrengti iki liepos mėnesio pirmosios dienos. Paskui buvo įrengiamas svečių kambarys su dviem lovom, marmurine praustuve ir veidrodine spinta. Laivas buvo įrengtas pagal paskutinius technikos reikalavimus. Marčio tėvas kalbėjo labai gražiai. Kad reikia mylėti žvėrelius, kad reikia juos globoti, įrengti ėdžių. Ant traktoriaus įrengiama darbinė dėžė, kuri varo javapjovės darbines dalis. Neseniai ans įsirengė naują namą. Kol įsiréngė [namą], buvo pas mane. O jis tuose [namuose] įsireñgęs be baimužėlės gyveno, kol gyvas. Bet savo miegamąjį Grėtė vis dėlto įsirengė savo kraitiniais daiktais, kurie buvo išvežti į Pamarių kaimą ir taip išlikę. <br/>2. <span class="explanation">apvilkti: </span> Įrengtai nešalta. Ragana parbėgo pirkion ir inrengė savo dukterį sesutės rūbuosna. Inrengta kailiniuosa [sesytė] ir kukuoja, ir verkia. Ir, kada žentas sugrįžo paimti sav [o] uošvę, mislydams atrasti negyvą, sustingusią, tai atrado puikiai įrengtą, šiltai besėdinčią. Insìrengiau kap skerdžius <span class="explanation"> (storai), </span> tai jau dar bus šilta. <span class="explanation">gerai, gražiai apvilkti, aptaisyti: </span> Tą vieną vaiką turi, tai kad iñrengė – tik žiūrėk!. Ale teip žmonės insireñgę dabar. Jis insreñgęs lyg ponas. Dar̃ insireñgę, pririję, tada <span class="explanation"> (seniau) </span> tai vargas buvo. <br/>3. <span class="explanation">paruošti darbui: </span> Kelkis, kelkis, tėvužėli, tašyki žagrelę, įrenki arklelį. <br/>4. <span class="explanation">pakloti, pataisyti (patalą): </span> Patalą vaikam inrengsiù ir atskrisiu. <br/>5. <span class="explanation">paruošti audeklą austi; apmesti: </span> Oi kas tau inrengė plonąsias drobeles? <br/>6. <span class="explanation">įlįsti, įsibrauti: </span> Karvė insireñgusi javuosna, visa kosere šluoja. <br/><b>išreñgti, </b>-ia, ìšrengė. <br/>1. <span class="explanation">išruošti kur išvykti, padėti susiruošti išvykstančiam: </span> Gerai, aš jus išréngsiu, bet žiūrėkit, kad būt lauktuvių. Anyta ìšrengė piemenį į bažnyčią. Nūnai ìšrengiau savo sūnų Vilniun. Bobule, bobule, kas mane ryt art išrengs? Motule, jau visus vaikelius ir ìšrengei kelionėlėn. Savo pačios rankų darbu ji išrengė penkias savo dukteris, aprūpino jas kraičiais. Tėvas Utenon nevažiavęs, užtat išrengęs Skuodan pas Antaną sūnų Anuprą, kad sužinotų, kokia liga brolis serga. Nutraukęs nuo karties kailinius, išrengė vyresnįjį sūnų naktigonėn. Verkia tėvelis ir sena močiutė, mane jauną išrengdama. Yra broleliai, balti dobilėliai, tai išreñgs, tai išleis į svečių šalelę. Išsìrengėm kermošiun važiuot, o čia lietus pradėjo lyt. Paki ji išsìrengė, nieko nepradėjau daryt. Kada jis išsireñgs?! Arkliai laukia, tik sėst ir važiuot. Išsireñgsim kelionei septynioms dienoms. Vieną gražų rytą Tekorius išsirengė į miestelį pirkinių. Ilgai praverčiau, lig išsìrengiau tolimon kelionėn. Jis buvo išsirengęs į turgų. Aš neišsìrengiu kap Lydon važiuot. <span class="explanation">išvykti, išsikraustyti: </span> Išsìrengė Pervalkan šitus [žmogus]. <br/>2. <span class="explanation">susitaisyti ką daryti: </span> Tingiai išsirengia ir pradest ką dirbti. <br/>3. <span class="explanation">nuvilkti (drabužius): </span> </span> Jeigu jūs neišreñgsit, tai aš išreñgsiu. Jis išsìrengė visai grynai. Toks žvejotojas išsirengia nuogas. Čigonas išsìrengė, užsilipo i gulia ant drabužių nuogas. Ak, vaikeli, koks tu šlapias. Išsireñk greičiau! <br/>4. <span class="explanation">gražiai apvilkti, aptaisyti, papuošti: </span> Nereikėjo teip išrėdyt, nereikėjo teip išreñgt. Dar̃ pririję ir išsireñgę. <br/>5. <span class="explanation">išardyti, išmontuoti: </span> Greit išreñk dalgę, tai aš kiek palygysiu. Išrenk ratus, dar intęsk pavietin – kam anys turi lydytis lietuj. Jis išmoko išreñgti traktorių. Ar pats ìšrengei dviratį? <br/>6. <span class="explanation">suruošti, iškelti (vestuves, pokylį, pobūvį): </span> Tuojaus išrengė puikią veselę, kuri traukėsi per kelias dienas. Išrenkit gražiai tą vakarėlį, tai ir mes ateisim. <br/>7. <span class="explanation">suorganizuoti: </span> Buvo išrengta kelionė, kuri labai liūdnai pasibaigė. <br/><b>nureñgti, </b>-ia, nùrengė. <br/>1. <span class="explanation">nuvilkti (drabužius): </span> </span> Su mažais vaikais tai klapatas: juos apreñk ir nureñk. Tiej padotkai mus nuaus ir nureñgs <span class="explanation"> (nuskurdins) </span>. Engė, kol visai nurengė – liko ant pečių skarmalėliai. Luote bus gerai nusirengti, einant maudytis, plaukytis. Nusrengė kap gimęs ir vandenin. Nusireñk, kad būtum grynas. Nuėjo, nuogas nusìrengė ir gulėjo. O toj pati… nusirengė dienines drapanas, nusirengė visai nuoga. Drabužius nusirengia ir apsirengia švariais priepirtyje. Žiemą nusirengia, o vasarą apsirengia. <br/>2. <span class="explanation">nuimti ką uždedamą: </span> Tai dar̃ da nenureñkit vežimo <span class="explanation"> (nenuimkit gardžių) </span>. <span class="explanation">nurinkti, nudoroti, nukraustyti: </span> Nureñgia [Kūčių] stalą, ituos šiaudus karvėm duoda, avimi duoda. <br/><b> apreñgia ir nureñgia</b>; <span class="explanation">apkalba. </span> <br/><b>pareñgti, </b>-ia, pàrengė. <br/>1. <span class="explanation">paruošti, suruošti kur vykti: </span> Užprašė piršlį ir patį Joną parengė važiuoti pas mergą su piršliu. Seserėle lelijėle, motynėlės dukružėle, tau paréngta kelionėlė. Pasirengia in kelionę eiti. Mes jau buvom pasirengę važiuot, nenorėjom nakvot. Pàsrengė važiuot. Pasìrengė šeiminykas į turgų važiuotie. Buvau pasireñgęs važiuotie. Pàsrengė ir nuvažiavo pas brolį. Žalios levendrėlės pasilenkė, jau mūsų brolelis pasìrengė. Kur pasìrengei taip vėlai vakarėlį? <br/>2. <span class="explanation">atlikti išankstinius darbus: </span> Inlindęs in olą, rado gaidį jau parengtą pjautie. Klausimams išspręsti reikia ilgesnio pareñgiamojo darbo. <br/><b>parengtinaĩ</b>. Teisėjas pašaukia teisman sutuoktinį supažindinti jį ir parengtinai išaiškinti išsituokimo motyvus. Taip pat Menelajus garsusis pasirengė kovai. O ta lapė jau pasirengė gaidį pjaut: pasidėjo geldą, pasigalando peilį, ale negali viena tą gaidį papjautie, laukia vaikų, kad ateitų palaikyt. Anryt jau pasirengę dukterys laukia jaunikio. Pasistatė jie savo arklius ir patys pasirengė in guolį. | Senas an to [=tam] jau esi pasireñgęs <span class="explanation"> (lauki mirties) </span>. Boba pasìrengė ant maro <span class="explanation"> (mirčiai) </span>. Gieda kaip gulbė, mirti pasirengusi. Dar Dievo daržo nenuganei, o mirti pasirengei. <br/>3. <span class="explanation">tinkamai sutvarkyti ką kokiam tikslui: </span> Briką pàrengiau gerai. Tu parenk septynis laivus, mes važiuosim in kitą žemę. Tas pasiėmė spatą, griebė kelissyk – jau duobė parengta. Karalienė parengė karalaitei tokį arklį, katras galėjo kalbėt. Pareñgti stalą. Po baltu pareñgia <span class="explanation"> (pakloja) </span> [patalus]. Kambary kelios mergaitės; jos, matyti, vos tik parengė kunigaikštienei lovą. <br/>4. <span class="explanation">sudaryti, sutvarkyti, paruošti skelbti: </span> J. Basanavičius parengė ir pasirūpino išleisti keletą stambių tautosakos rinkinių, taip pat parašė tautosakos tyrinėjimų. Pareñgti pranešimą. Chrestomatiją galutinai spaudai parengė moksliniai bendradarbiai. <br/>5. <span class="explanation">teikiamomis žiniomis padaryti tinkamą: </span> Organizuojami kursai I ir II klasės šoferiams parengti. Vilniaus piešimo mokykla parengė šimtus dailininkų. Jokia politinė grupė nebuvo taip rimtai parengta susiformuoti į partiją, kaip bolševikų grupė. Vakarinėse mokyklose, parengiamuosiuose kursuose prie Vilniaus ir Kauno universitetų mokėsi darbininkai, buvę samdiniai. Dar parengiamojoje klasėje Maironis išsiskyrė matematiniais sugebėjimais. iš <span class="explanation">anksto nuteikti kokiam dalykui: </span> Aš, tiesą sakant, ją turėjau parengti tokiam rimtam pasikalbėjimui. Skaityk, ponas Viktorai, – sutiko Mackevičius ir, pasirengęs klausyti, ėmė vaikščioti po kambarį iš kampo į kampą. Ir, be to, aiškiai matėsi – ji nepasirengusi tokiam klausimui. <br/>6. <span class="explanation">išmokti užduotąjį, tikrinamąjį dalyką: </span> Pareñgti pamokas. <br/>7. <span class="explanation">apvilkti, aprengti: </span> Visi vaikaičiai buvo parengtì po baltais. Gražiai pàrengtas, parėdytas, minkštai pamigdytas. Močia dukrelę gražiai parengė. Pomerges jau pàrengė. Pareñgt [mirusio] vyro neturėjau kuoj. Pareñgia kultuvę vaiku ir gandina. Ir vaikučius pàrengė truputį tais pinigais. Elena sugrįžo pirkion, šventadieniškai kelionėn pasirengus. Jis žiūrėdavo, kad jo pati būt kaip reik pasireñgus. Ta pana išeidavo iš kalno pasireñgusi kaip į šliūbą. Dūmoja, kad pasreñgt gražiai, nedarbuit. Išeina gražiai pasireñgęs. Lietuviai pàsrengė kap ir kareiviai. Nuoteka pàsrengė po baltais. Seselės rūbais pàsrengė ir gano arklius. Užsivilk tik kokį nors naują drabužį ir veizėk, kad kitą šventadienį ir kita bus jau taip pasirengusi. <span class="explanation">gražiai apsivilkti, apsitaisyti: </span> Jy ne tep pasreñgus, kap kitos. Pasìrengi biskį teipo ir eini basas bažnyčion. Pasreñgęs bernas. <br/>8. <span class="explanation">pasivilkti (po apačia): </span> Man nešalta, ba aš po apačia daug pasireñgus. <br/>9. <span class="explanation">persivilkti, persitaisyti kuo</span>. Pasrengė merga. Pasirengė tie žmogžudžiai jaunikiais ir atvažiavo pas tą poną. Pasirengė tada Perkūnas jaunu bernu, ponaičiu, prisirinko daug dovanų. <br/>10. <span class="explanation">pagaminti, pataisyti: </span> Jiems valgyt parengdavo žmonės. <br/>11. <span class="explanation">iškelti (pokylį): </span> Pàrengė jis gerą pokelį kaimynams. <br/>12. <span class="explanation">pasiryžti, nusistatyti ką padaryti: </span> Žemei laisvę laimėt pasirengę šitie vyrai plačia krūtine. Dėl tavęs ne tik mirt pasirengus, bet gyvent ir nemirt amžinai! Eina pamiškėmis švilpaudamas, lyg velnio kūmuosna pasirengęs prašyti. <br/><b>pérrengti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pervilkti kitais drabužiais: </span> Aš lauksiu jo, perrengsiu ir išvešiu. Buvo galima juos palaikyti civiliškai persirengusiais kariškiais. <br/>2. <span class="explanation">persitaisyti kuo</span>. Pérsirengiau žydu. Katinėlis persirengė ubagėliu ir sliedu sekt, kur nuvežė vištytę. <br/>3. <span class="explanation">atnaujinti įrengimus. </span> <br/><b>prireñgti, </b>-ia, prìrengė. <br/>1. <span class="explanation">tinkamai paruošti, sutvarkyti kelionei: </span> Reikia prireñgt vežimas iš vakaro, tai anksčiau išvažiuosim. Prìrengiau vežimą ir nenuvažiavau pas žentą. Įsakė tarnui vežimą su keturiais arkliais prirengti. Prieš pradedant vežti, reikia prirengti ratus tam tikslui. Teip tuo prirengė laivus ir iškeliavo. Prisirengė kelionėn ir išvažiavo. <br/>2. <span class="explanation">atlikti paruošiamuosius darbus: </span> Parvažiavo namo, prirengė savo vaiską, atejęs užpuolė ant to karaliaus. Prireñgia vaiką krikštop. Kapitonas, gerai pažindamas šią jūrą iš dažnų kelionų, liepė prisirengti sutikti audrą. <br/>3. <span class="explanation">padaryti tinkamą spaudai, suredaguoti: </span> Latvijos švietimo ministerija, nupirkusi žodyno rankraštį nuo [K. Miūlenbacho] įpėdinių, šiemet pavedė jį pabaigti bei spaudai prirengti Jonui Endzelynui. <br/>4. <span class="explanation">teikiamomis žiniomis padaryti tinkamą, pasiruošusį kam: </span> Daviau pamokas savo draugams ir prirengdavau į apskrities mokyklą berniukus iš pradžios mokyklos. Prirengiamóji klasė. Stojome į darbą, neprisirengusios prie jo kaip reikiant. Prie darbo prisireñgti. Mokiniai puikiausiai prisirengia, atsakinėja. <br/>5. <span class="explanation">iš anksto nuteikti kokiam netikėtam dalykui: </span> Aš bėgau pirmas namiškių prirengti, kad jie per daug neišsigąstų. <span class="explanation">atliekant tam tikrus nurodymus, tinkamai nusiteikti: </span> O kaipag turi prisitaisyt (prirengtis), kuris nori nuodėmių savų ižpažint? Idant žmonės per tą krikštymą ir gailėjimą prirengtų̃s priėmimop Jo. | „Tegu ji dar vieną dieną pagyvena“, – pagalvojo jis ir liepė jai vakare baigti savo apsakymą, o kitą rytą jau prisirengti prie mirties. <br/>6. <span class="explanation">padaryti, suteikti (ką negera): </span> Žiūrėk, kad tu jį nužudytum, nes jis mirtį prirengs! Tai tokį mylimajai prirengiau likimą! <br/>7. <span class="explanation">prisibausti, prisiversti, prisitaikyti ką padaryti: </span> Niekap neprìsrengiu in žentą nuvažiuot. Niekap neprìsrengiu nueit pas Antaną. Rengės ir neprìsrengė padaryt. Šalta, tai nė neprisirengiau ateit. Jau tos pupos seniai reikėjo iškult, bet jis niekap neprisìrengia. Kol prìsrengėt valgyt, tai abieda ir ledu stojos <span class="explanation"> (visai ataušo) </span>. Neprisirengia kap nuogas dirgėlyne šikt. <br/>8. <span class="explanation">prigaminti, pritaisyti, privirti: </span> Ant stalo prìrengta visa [valgyti]. Tarnai, visa prirengę, nustato skobnis žvėriena ir mido ąsočiais. Aš tau pietus prirengsiu. Tiek visko daug reikia veseiliai prireñgt, pridaryt. Kur nori, kad mes tau prirengtumėm valgyti Velykų avinėlį? <br/>9. <span class="explanation">parūpinti drabužius, apvilkti: </span> Buvo dvylika vaikų, reikėjo priaust, prirengt visus. <br/>10. <span class="explanation">gražiai apvilkti, aptaisyti: </span> Ką juos. prireñgs – bet tik apvilktas. <br/>11. <span class="explanation">prisivilkti: </span> Vargu prisireñgti, kad šalta. Na, ir prisìrengiau kai cibulis – devyniom skūrutėm. <br/>12. <span class="explanation">papuošti, padabinti: </span> Arkliai prìrengta stučkom, kvietkom, žolynais, pabalnoti. Appinsim žiedelį rūtelėm, darysim iš rūtų vainiką. Prirengsim Agotos galvelę, tai sėsis Agota až stalo. <br/>13. <span class="explanation">prikrauti, prirūpinti (kraičio): </span> Mergaitėms [laumės] duodavusios kraičius, ploniausių drobių gražiausių priausdavusios ir prirengdavusios. <br/>14. <span class="explanation">padaryti, iškelti (vestuves, puotą): </span> Vestuvės, tiesa, prirengtos, bet pakviestieji buvo neverti. Štai aš prirengiau savo pokylį. Vienas žmogus prirengė didelę vakarienę. <br/>15. <span class="explanation">būti pasiryžusiam, nusiteikusiam, nusistačiusiam ką atlikti: </span> Aš už tave prisirengusi ir galvą padėti, kad tik tu, mano širdele, gyventum. Ir jūs privalote būti prisirengę stoti į kovą. Tarnauti tam, kas šventa, visuomet mums reikia būti prisirengusiems. <br/><b> pir̃tį prireñgti</b> <span class="explanation">primušti: </span> Rengsiu aš tau pirtį, bet ir prirengsiu. <br/><b>sureñgti, </b>-ia, sùrengė. <br/>1. <span class="explanation">suruošti, sutaisyti kelionei: </span> Į kelionę (kelegą) viską sùrengiau, t. y. pritaisiau, ko reikia. Sureñk man visa, ba moja rytoj važiuosiu medžian. Tas senukas sako: „Jau viskas surengta, galėsim keliautie“. Mergužėle, lelijėle, motinėlės dukružėle, tau surengtà kelionėlė su rūtelių vainikėliu. Dar iš vakaro visa susreñk, ba rytoj labai anksti išvažiuosim. Anie jau susìrengė važiuoti kelionėn. Jis dar iš vakaro susrengė važiuot miestan. Nu, ar jau visi susirengėt keliaut? Mums susirengus grįžti atgal, aš patikau ant jūros kranto moterį. Basasis susirengė į ilgą kelionę. Šimts velnių, argi jau dabar aš taip ir nesusirengsiu į tą Ameriką! <br/>2. <span class="explanation">suruošti, sutaisyti: </span> Rengia, rengia ir nesùrengia lietaus. Mažu susireñgs lytaus ant vakaro. <br/>3. <span class="explanation">iškelti (vestuves, pokylį): </span> Veseilią sàrengė. O karaliūnas tuoj surengė vestuves, pakėlė didelį balių ir apsipačiavo su ta karalaite. Gaspadorius liepė surengti visas šermenis. Mum gi noris sureñgt kokis baliukas. Kolūkiečiai surengė visiems bendrus pietus. Kur bus surengta vakarienė. Surenk didę man rangelę, suprašyk svetelius. Kelkis, kelkis, tėtužėli, surenkie ma [n] rangelę. Kelk, mano močiutė, kelk, mano širdelė, surenk didę rangelę. Šviesus mėnelis ma [n] rangelę sùrengė. Diedus sùrengė <span class="explanation"> (davė elgetoms išmaldą prie bažnyčios) </span>. <br/>4. <span class="explanation">suorganizuoti, padaryti: </span> Sureñgti koncertą. Sureñgti išleistuves. Ir pikčiausią provokaciją leidote surengti prieš mane! Jis pasiūlė surengti naują ekspediciją, kuri patvirtins jo pranešimus ir pasieks rytuose naują žemę. Trečią kartą jungtinės Švitrigailos ir Livonijos ordino jėgos surengė didelį žygį į Lietuvą 1433 m. vasarą. Dievulis ilgai rengia, bet kad jau surengia, tai surengia [bausmę]. Dabar bylą jai reñgs <span class="explanation"> (sudarinės), </span> kaži ar sureñgs ar ne. Susireñk veseliją ir atvažiuok in bažnyčią. <br/>5. <span class="explanation">tinkamai sutvarkyti kokiam tikslui: </span> Paprašė tėvo, tėvas tuo jam surengė laivą ir kareivių, ir jie išvažiav [o]. Netrukus to krašto pirkliai surengė laivą į Basrą, ir karalius man davė leidimą keliauti su jais į mano kraštą. | Aš da jumi turiu dainą sureñgus <span class="explanation"> (prisiminiau ir galėsiu padainuoti) </span>. <br/>6. <span class="explanation">sudaryti, padaryti tinkamą spaudai: </span> Jau bus dveji metai, kaip surengti ir ištaisyti spaudai visi Žemaitės darbai. <br/>7. <span class="explanation">atlikti parengiamuosius darbus: </span> Susrengiau megzt švedarus. Paki sùsrengė kūlimu [i], tai ir susvėlavo. <br/>8. įrengti 1: Da jų kambarys nesùrengtas. <br/>9. <span class="explanation">sukrauti, sudėti (kraitį): </span> Nežadėsiu dukrelę, nesurengiau kraitelio. <br/>10. <span class="explanation">susivilkti, apsivilkti: </span> Ką tik turėjau, ant savęs susìrengiau. <br/>11. <span class="explanation">susilenkti, susiriesti: </span> Velnias netoli už akmens susireñgęs tykojo. Onikė, apklosčiusi, aptapnojusi senelaitę, susirengė prie vaikų lovikėje prie durių. Senikė, susirengusi ant slenksčio, vis atkartoja. Motyna, girčiu apsimetusi, susirengė lovoje, būsis nieko nejuntanti. <br/><b>užreñgti, </b>-ia, ùžrengė. <br/>1. <span class="explanation">paruošti audimui: </span> Ùžrengiau drobę, ale neturėsiu kada aust. Nū stovus užrengsiù, o už poros dienų išmesiu. Suveriam nytysna, užreñgiam ir audžiam. Močiutė užrengė baltąsias drobeles. Kelkis, kelkis, anytėle, užrenkie stovelius. Užsìrengiau aštuonianytinius abrūsus, tik nežnau, ar išausiu. <br/>2. <span class="explanation">duoti pradžią, įsteigti: </span> Ta panelė užrengė mum mokyklą <span class="explanation"> (pirmoji čia pradėjo mokyti) </span>. <br/>3. <span class="explanation">uždrožti, užduoti: </span> Ale aš tolydžiaus išsikėsęs jam vieną [smūgį] užrengiau, o tas svetimasis tuomžyg iš po mūsų akių prapuolė. Didžiai supykęsis karalius jam su savo lendrine lazda ir tuomžyg kelis smarkius ypus užrengė. <br/>4. <span class="explanation">užlįsti, užsibrauti: </span> Anys. ažùsrengia ir po apgaubtuvu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.