dasišaukti

šaũkti-ia, -ė

1. leisti iš gerklės stiprų balsą, rėkti, klykti: Šaukiu, šūkauju, klykauju. Didžiu balsu šaukti. Bepradėm šaukia, kad ateitum. Pradėjo šaũkt, aš susiėmiau ausis ir akis. Ka aš išsigandau, ka pasiutau šaũkti! Kaip muš, šaũk, kiek galvo [je] balso. Kroka, šaũka – pradėm langai birba. Boba šaũkia, kiek leidžia galva. Ko tu šaukì kaip be galvos?! O tas kaukas parlėkė i šauką̃s: tpruka, tpruka. Kas ten pri Ventos taip gvaltą šaũka – bene skęsta kas? Žmogus prie ežero atsigulęs ir šaukia trokštąs. Ir pats šauki, ir pats jau nežinai, iš sielvarto tu ar iš džiaugsmo. Šaũk tikt, kiek įmanai, ir trūbyk didelį garsą. Šaukte šaukiau, nieks manęs negirdėjo. Kad prijojau dvarelį, mergužės tėviškėlę, ir šaute šoviau, ir šauktè šaukiaũ, kad išgirstų mergelė. Lakto [je] lentas (lėtas) pradėjo šaukteino: – Tėvas guli, lengva mumis. Ir vėl, šaukdamas didžiu balsu, bylojo. O visi vėl šaũkia, giest, išpažįsta jį karaliumi. Sakau jumus: jei tie tylėtų, akmenys šauks. Moab yra sukulta, jos vaikus gird šaukiančius. Šauka kaip iš po žemės (silpnai) . Ko šaukì kaip menkė? Nešaũk kap varna an lietaus. Šaũkia kaip rupūžė po ratu. Dažnai šaukiančio niekas neklauso. Nors šauksi, rėksi, nuo mirties nepabėgsi. Zuikiui ant uodegos neužmynęs, nešauk, kad pagavai. Nemunu plaukia, vandens gert šaukia. Nelaimė neita šaukdamà (nelaimė ateina tylomis) . Liga ateita ne šaukdamà, patyliais. Duodamas imk, genamas bėk, mušamas šaũk. Kas šauka, tešauka, vedu, bobale, važiuokiam. Kaip lauke šaukė, teip girioj atsiliepė. Kap kraštan šaukia, tep miškan atsišaukia. Kaip numūse šaũka, taip miške atsiliepa. Bėdą šaukiu (rėkiu, kad bėda ištiko) .
šauktinaĩ. Aš geriau gulėsiu ir šauktinai šauksiu atsigulusi, bet tau nedirbsiu!. Pradėjo vienas [svečias] šaukties, kad jam nutraukė rūbus. Aš esmi balsas, šaukiąsis girioj. Kap mede šaũkias, tep ir atsišaukia.

2. garsiai kalbėti: Nešaũk taip garsiai. Jis nešneka, o šauktè šaũkia – jau senatvia žmogui. Aš šaukù dikčiai, ka ausimis negirdu. Ko šaukì ant viso namo – vaikus prikelsi! Aš vis pamažėl, pusbalsiu, o ji kad šaukia kaip namie.
šauktinaĩ. Šauktinaĩ šaũk, kad teip negirdžia. garsiai sakyti, tarti: Mano penas, mano grūdai, mano mėsa, mano gyvuliai! – šaukė Tamošius. [Klebonas] šaukė pamokslus iš sakyklos. Šaukė anuos žodžius.

3. rėkti ant ko, bartis: Grioju, šaukiu ant ko. Kiek sykių šaukiáu už tą mašynų taisymą. Mortelė tik šaukantì: – Mun gėdos nedarykiat! Gera pardevėja: ne ana šaũkė kaip kitos, taikė kaip geriau. Marti muno šaũka, ka eič pri gydytojo pasitikrinti. Kiek šaũka negerti, o kas klauso?! Stalelin stuk kumščiu ir šaũkia. Ponas šaukia an šito žmogaus: ką gi tu tę darai?! Ėmė tėvas visom keturiom šaũkt, ka motina pakilo važiuot pas dukterį. Jei kurs kanaunykas gynė, ant to šaukė kaip ant bedievio. Kas neklauso tėvų šaũkiančių, susilauks šunies kaukiančio. O daba ant nekalto žmogaus šaukýs!

4. garsiai dainuoti, giedoti: Vienas giedojo, šaũkė – balsas geras. Tu šaũk pirma, turi gerą balsą. Ka pareis iš pievų par Balčius toliausiai šaukdamì. Šaũkdavom gerkles paleidusios. Prigers, dainiuos, ka šaũks, ka soda plyš! Jūzupas ir galia šaũkti. Šaukù, bet tiek dideliai neįsikimbu (neišdainuoju) . Šaũkti šermenų giesmes. Giedotojai užstalėje giedojo, šaukė, prakaitą apsibraukdami. Vaikai kožnas savo balsu šaukė, tečiaus giedojo. Ekše (eik šen) šaũkti (pritarti dainuojant) . Šauka, gieda kaip į Šidlavos atpuskus eidamys. skambėti: Jug visi tie tavo [armonikos] balsai šaũka. Gražiai šaukia tavo dūda. Šitas kiaušinis šaukia teip stipriai [kalenant į dantis].

5. garsiai verkti, raudoti: Ta jų mažoji niekai buvo augyt: šaũkdavo naktį pabudus, apsiversdavo su tą vyge. To vaiko šaũkė, galus darėse. Nešneka, kam gaila (nerauda žodžiais), šaũkia vienu balsu, i viskas. Šaũk nešaũkusi, o ano nebiprišauksi. Motina an kapais pradėjo šaũkti.

6. garsiai dejuoti, aimanuoti (ppr. iš skausmo): Taip šaukė, taip rėkė vargšas kojomis, viduriais. Kas par gyla buvo: cielą metą šaukiáu. Opybė begalinė: biškį kas, i šaũka. Kaip i sveika, nebìšauka niekum. Ana didliai šaũkė, dejavo. Senis rėkia, šaũkia – kojas suka. Ir keikiau, ir šaukiaũ: labai drūtai skaudėjo. Ligonis šaukia galva, širdimi, visais kaulais.

7. bėdoti, skųstis: Negal šaũkti, ka jau taip būtų bėda, ale tiek terandas. Gerai gyvenam, negalia šaũkti. Negaliu šaũkti an savo vaikų. Jadzė šaũka negalinti lašinių valgyti. Šaũka: mes nebibūsma, baido čia, baido.

8. išduoti smarkų balsą. Oi, oi, kaip čia gražu: miškas šniokšta, vivirsiai šaũka, visi kiti [paukščiai] čiauška, giesta. Pelėda šaũka – gero nebūs. Ko ta karvė visą dieną šaũkia? Vakaras yr, gyvoliai šaũka. Gegutė vis šaũkia – Jo-kūbs, Jo-kūbs! Erelis nusiminė ir šaũkė didžiu balsu. Ką ta varna teip šaũka, kokią naujyną praneša?! Kur pylės plaukia, kur gulbiai šaukia, ten plauk ir vainikelis. Nesa levai rėk ant jo ir šauk. Viduj girios gaigalas šaukia.

9. skelbti, garsinti: Per tris nedėlias kunigas šaũkia užsakus. Rudenį buvo šaũkęs – parduos lauką. Tada prisakė Moziešius, idant šauktų pro abazą. Jis patis šaũkia mūsump visump: – Kas nor ateit paskui mane, teužgina (teužginis) patis savęs. pagarsėjęs, žinomas: Ežeras buvo šaũktas an žuvų.

10. atsiliepti šaukiamam: Šaukiu, šaukiu – nesišaũkia: jau numiręs. Guli katinas galvą pakėlęs, daboja, ale nesišaũkia.

11. balsu ar ženklu kreiptis, kad išgirdęs ar pamatęs grįžtų, ateitų, atsilieptų: Šaũk vaikus namo. Jis atsiliepė šaũkiamas. Tik už durų išeinu aš – jau šaũkia atgal. Šauka žmones vardais ir pavardėmis, į laivą sėdant. Kada anys valgo, tai ir mañ šaũkia, ale kur te aš eisiu! Kulia, kulia, jau pietūs nebetoli, o dar pusryčių nešaukė. Niekas tą vakarą Veronikos nei valgyti bešaukė, nei prie ruošos berūpino. Tik pradėjo migti, jam pasirodė, kad kas jį šaukia vardu. Čia pirkion nešaukiama sugrįžo Elena. Reikšdamas savo mintis šaukiamaisiais sakiniais, sakytojas lyg šaukia, prašo, stebisi. Šaukiamasis telefono prietaisas. Užgirdau girdėjau degulės balsą, mislinau dūmojau, motulė šaũkia. Šauksì tėvelį par pusę metelių, šauksì mielą motinėlę par visą viekelį. Šauksiu motinėlės balsu gegužėlės – ar neužgirs? Su jaunu berneliu neilgai tesdžiaugsi, žalių rūtų vainikėlį su balseliu šauksì. Šaũk savo motutę gegutės balseliu. Tu po tuoj skarele neprisidžiaugsi, rūtų vainikėlio balseliu šauksì. | Ta paukštelė lietų šaũkia: Dieve, lyk, Dieve, lyk! Lytaus paukštis šaũka: duok lytaus! Gera gulėt, kai darbas nešaukia. Ateit liga ir nešaũkiama. Giltinė ateis nešaukta. Lovoj valgai – ligą šauki. Šauk šventuosius, šauk prakeiktuosius, – vis tiek nieko nebegausi. Visus velnius šaukė (plūdosi) . Kam čia vilkus šaukì (ko stūgauji) ?. Šauktė́tės (šaukitės) , eite (eikite) valgyt! Šaukis, sesute, šaukis, jaunute, mažuosius paukštelius, kad jie nuskristų ir pabudintų tikruosius tėvelius. Gal jau ir rugeliai šaũksis (laikas bus pjauti) . kreipiantis sakyti, tarti: O kaip prijosi marės kraštelį, šaũki mano vardelį. Šaũkia jos, šaũkia – o nėra jos gyvos jau. Šaũkit jūs jos, kur jy (ji) prapuolė. Žiūri pro langą – stovi čigonas ir šaukia, kad anas išeitų. Kiaules šaũka čiuk čiuk čiuga.

12. kviesti, raginti ar reikalauti kur atvykti, dalyvauti: Tuoj mes lekiam į kaimą vyrus šaũkt, iš tos balės ištraukt karvę. Momą šaũk, moma pavedžios arklį. Nèšauktas neisi pirtin. Šaũkdavo, kad talkon ateitų šita merga. Taigi svieto šaũk, nestovėk, ne tep ažusgręžus! Šaukė pagraban – negalėjau nuvažiuot. Vakare dusina, misliom gal greitosios šaũkt. Šaukčiabe Dievą, ale Dievas greit nepribus. Jį į teismą šaũkia. Tieson šaũkti. Mes šaukiame jus prie ginklo, nes karas prasidėjo. Šiandien aš šaukiu prūsus į kovą. Šaukiamoji bajorų kariuomenė pasidarė nebereikšminga. Rašytojas čia tarytum koks senovės lietuvių karžygys šaukia snaudalius tautiečius į darbą, į kovą. Jei žinai, kad būsi šauktas, geriau pats nueik. Nešaũkdavo į kariuomenę: tik ką pagavo, tai tas tarnaudavo. Į apylinkę šaũkė mani daug sykių. Atej [o] tarnai šaũkt in karalių. Šaũkia in poną dvaran. A nèšaukė tavi pas daktarą? Šaukia jauną bernužėlį, šaukia į karužę. Šaukiamasis raštelis. Kunigaikšti, taip anksti mus iš poilsio šauki. Jau vieversiai gieda, jau artoją šaũkia į lauką. Ar negirdit, kaip šienaut jau putpela šaũkia? Mus nepaliaudamas vadina ir šaũkia savęsp. Pavasarį žemė šaukia: dirbk, žmogau, sėk, kad turėtum ką pjauti. Na, mano narsieji karžygiai! Likimas šaukia jus naujan karo žygin. Žiburys da nešaukia prie pertraukto dienos darbo. Vėtroj plakas baltos burės ir šaukia toliai mėlyni. Tave tenai nelaimė šaũkia. Kiminis šaukiasi po vieną į priėmimo kambarį, klausinėja. Nėr gerai, šaũkiamos vėl [greitąją pagalbą].

13. organizuoti (susirinkimą, posėdį ir pan), kviečiant dalyvius: Kaime nuolat būdavo šaukiamos sueigos.

14. prašyti pagalbos, kreiptis ko maldaujant: Arkliai ir karieta skęsta! Tai jis pradėjo prie Dievo šaũkt. Kaip tada ilgai šaukę ir raudoję buvo ir maž nutilę, kėlėsi Ozijas, verkė ir bylojo. Iš gilumo šauku tavęsp. Tavęspi šaukiu, o tu veido savo neslėpk nuog manęs. | Balsas kraujo brolio tavo šauk manęsp nug žemės. Šitai balsas kraujo brolio tavo šaũkia manęsp ižg žemės. Moziešius šaukė Ponop ir bylojo: ką veiksiu su žmonims? Christus šaũkia mūsump: – Stenkitės įeit per ankštus vartus. Ligonis šaũkėsi daktaro. Tuo šaũkės prie daktarų, da buvo kiek atgriebę. Daugalis žmonelių šaūkias in daktarus. Kurgi šaũksiesi – pirmiausia bėgi pas vaikus. Viską prasileido i turėjo šaũktis prie tėvų. Šaũkas pri munęs, ka padėčiu. Nėr ko šaũkias vetrinoriaus. Pamilęs žemę, skundžiaus ir kentėjau ir į tave su viltimi šaukiausi. In Prienus šaukiaũsi [pagalbos]. Nesišauk mirties, pati ateis, nebijok. Ar jau mane mokysi gaspadoriaut? Nesišaukiau kuliamosios ir nesišauksiu. Reik vaistų šaũkties suskiuo nusigydyti. Kai paskutinioja preina, tai ir menkos žolelės šaukíes. Jau ji šaukiasi in visus šventus, ale nieko neprisišaukė. Senė taip supyko, kad ėmė šauktis dangaus keršto. Daugel kas šauktumias pri [rastųjų] piningų, bet man Dievalis davė, aš ir vartosiu. Kunego šauktis pradėjo. Ir tur apsisiausti maišais. ir Dievop šauktisi didei. Jei tu anus varginsi, tada anys manęsp šauksis bei aš jų šauksmą išklausysiu. Kur šaukiasi (būtinai reikia) , mes apmokam. Angelo šaukėsi, o velnią pirštu viliojo. Tavo brolio kraujas šaukiasi į mane nuo žemės. labai prašyti, geidauti: Iš kunigaikščio šaukia paspirties, per laiškus jį glaboja. O po tam lopšy sapnuodams šaũkia pagalbos. Ir ėmė rėkti keršto šaukiamu balsu. Šaukė išgelbėjimo. Ir kraujas kraujo šaukia kaip išbadėjęs duonos. Šaukė rūstybės Dievo krau [ja] s, be reikalo varvinamas. Šaukti pagiežos. Tokie darbai šaũkia pagiežos (keršto) . Nešaũk gryčioj velniukų. Šaũkės pagelbos, ale nebuvo kam prieit. Rankos nesišaukė darbo. | Nekaltas krau [ja] s į dangų šaũkas.

15. prašyti, norėti gauti tam tikrą kainą: Kiek šaukì už tą vežimą malkų? Nereikėjo tiek daug šaũkti, būtumėt pardavę. Jis daug šaũkia, pigiai iš jo nepaimsi. Par brangiai šaũkia – kas gali įpirkt! Kiek juos. šaukì? Gerą tavorą i nešaukiant išperka. Kiek šaukýs už linų verpimą? reikalauti: Ką iš tavęs šaũksiu, kad tu nieko neturi!. Apleido draugai, kuriuos ir Drūktenis lenkė, kad nuo jo nešauktųsi skolos. | Kas reiks daryt, kai skolinykai pradės šaũktis.

16. vadinti (vardu, pavadinimu, pravarde): Vardą, vardu šaukiu. Gaspadorius savo berną šaũkia Kristupu. Kaip tave šaũkia? Nei aš tuo daktaru šaukúos! Ten šaũkė pakriaušis tą vietą. Mas šaũkam „reja“, kuršėniškai – „jauja“. Šaũkamas tasai skaptas. Išsipjaudavo iš šermukšnio didelius baslius – juos šaũkė keiniais. Visi jį Samaraku šaũkia, bet tikra jo pavardė kitoniška. Tu už mañ dabar senesnis – mañ da niekas nešaũkia seneliu. Seniau [krosnies viršaus] kiteip nešaũkdavo kaip tik gomuriu. Aukštos geltonos gėlės, pas mus jas sopagalviais šaũkia. „Drebulė“ dabar šaũkia, seniau buvo „epušė“. Trejoki [vaistai],
nemoku šaũkt. Žolynų yr daug, katruos mes nèšaukėm: žolė ir žolė. „Rugiai“, „miežiai“, „avižos“, „linai“, „kviečiai“ – par mum teip šaũkė. Čia jau kur šauktì lauko daiktai, tai vis lietuviškai. Nieks nešauks mane jauną gražiuoju vardeliu. Siuvėjas merginas gražiai šaukia: rūtelėmis, lietuvaitėmis, mirtomis. Į rytus link didysis žemės kraštas gul, Azija šaukiamas. Auga [kedrinės pušys] Europoj pietinėj ant kalnais, šaukamais „Alpos“. Kiti yra. pikti angelai, kurius nu velinais šaukiam. Kaip šaũkiasi to vieta? Šita upė šaũkias Dysna. Nors ažsidaužk, nemenu, kap šaũkias. Kaipgi tavo, vaikel, tėvas šaũkias? Aš greit galėsiu jau bobute šaũkties. Tie gaspadoriai, katrie gyveno prie Šilelio, šaũkės šilelnykais. vadinti kuo pagal kokią ypatybę: Vagimi, per vagį jį šaukė. Aš jį vagimi nešaukiu. Motina pyksta, ka davatka šaũka. Pons iškoliodams kasdien mane tinginiu šaũkė. Šaũkė mane šiokia, šaũkė mane tokia.

17. leisti (kortą): Šaũk būgnus. Šaũk, ko lauki – tavo pirma ranka! Man didelė̃s (stipriõs kortos) šaũkia. lošiant skelbti akių skaičių: Šaukiáu šimtą šešias [dešimtis],
tiek ir teisu (lošiant tūkstantį) .

18. būti panašiam, sekti: Sūnus nešaukia į tėvą, t. y. kitaip daro.

19. pasidaryti juntamam, išryškėti. An senatvės šaũkias viskas.

20. vaisinti. Gaigalas nèšaukė, negeri kiaušiai. Gaidys ir jauniklikes vištikes jau šaũka. Ar šauka žąsinas žąsis? Kad pati vyrą muša, taip rodos, kad višta gaidį šaũka. Gandras jau varlinė [ja],
suka lizdą, šaũkas. Dvi musi bèšaukanties užmušau.
ar šaũksi, ar plaũksi nėra išeities: Kailio tavo, biedno žmogaus, nieks negailias: a šaũksi, a plaũksi – turi dirbti.
daũg šaũkia trūksta: Daũg da šaũkia iki pilno [saiko].
į kalnẽlį (į tėvỹnę) šaũkia laikas mirti: Musė (turbūt) į kalnãlį jau šaũks. Dagi nešaũkia tėvỹnėn.
neĩ šaũkti, neĩ plaũkti.
neĩ šaũk, neĩ plaũk; . padėtis be išeities: Vieni gyvuliai bėga par vienus vartus, kiti par kitus, man neĩ šaũkt, neĩ plaũkt. Pavogė žmogui kumelę pačiame darbymetyje, sėjamu laiku, kur kas valanda reikia kumelės; pinigų neturi – nei žmogui plaukti, nei šaukti.
paršiukùs šaũkti valgant čepsėti: Tu valgydamas plekši, paršiukùs šaukì.
tolì šaũkia. daug trūksta: O mums iki tokio subrendimo toli šaukia. Iki visuotinio, lygaus, tiesaus ir slapto balsavimo dar toli šaukia. Tolì šaũkia, iki ateis pavasaris. Jam iki manęs tolì šaũkia. Tu tolì šaũkia nepadainuoji tep kap jis.
antšaũkti, -ia (añtšaukia), añtšaukė.

1. pritarti dainuojantiems pirmu balsu, antrinti: Tu dainuok, aš antšaũksiu. Antšaũkti galiu, bet pirmuoju dainiuoti – ne. Vienas pirma šauka, kiti ka añtšauka.

2. apkaltinti, užsipulti: Tas beskarbis žmogus norėjo ant mergės antsišaũkti, o pavogę [pinigus] buvo ano paties vaikai.
apšaũkti, -ia (àpšaukia), àpšaukė.

1. apibarti, aprėkti: Motin, be reikalo vaiką àpšaukei! Daktarka àpšaukė muni, ir išmoviau susiraukusi. [Kreivėnas] neištarė nė žodžio, tylėjo ir virpėdamas laukė: bene subars, apšauks, pasijuoks.

2. garsiau už kitus įšaukti, peršaukti: Ubagėlių pulkai gieda, viens kitą apšaukdami.

3. šauksmu apimti, aprėpti, pasiekti: Su viena burna du turgu neapšauksi.

4. apskelbti (žinią), apgarsinti: Apišaukiu. Vaikai po sodžių apšaukė naujieną. Išdavė apšaukt po miestą, kad čion kupčiai atvažiavo. Mistras traukė į apšauktą prieš lietuvninkus kryžiaus karą. Yškiai apšaukiau valią Dievo Tėvo. Apišaukia skolas ir kaltes mūsų. Bajorai pakėlę. pietus, kur buvę apšaukti užgėrimai ir sakytos šnekos. Daug pranašavimų àpšaukė. Tu apsišauk vis: atvažiuoja kriaučiai. paskelbti, pripažinti kuo esant: Jis nuveikė narsiausius priešingos pusės jaunikaičius ir, pasibaigus žaidimams, buvo vienu balsu apšauktas pergalėtoju. Rinkėjai, tą stebuklą pamatę, vienu balsu apšaukė jį popiežiu. Kartais tokia taryba apsišaukdavo seimu. iš garsinti dėl gerų ypatybių: Mano arkliai apšauktì visoje apygardoje ne tik gražumu, bet ir gerumu. Àpšauktos mergos (turtingos ir gražios) . Ne be reikalo jis – apsišaukęs apylinkėje meistras. Jau jis apsišaukė dideliu daktaru! Apsišaukė labai didele burtinyke.

5. apkalbėti, apjuodinti, apkaltinti: Ana iš įpykio àpšaukė jį vagimi, t. y. apskelbė. Apìšaukė mane sviete negražiai. Vienas kaimas buvo apìšauktas, kad tikrai turia aitvarą. Nereikia nežinant apšaũkti. Merga kap ir visos, tai kam ją bobos apšaukė?! Tas, rodos, apšaũktas žmogus, be garbės. Apšauks, apšmeiš tave, sakys, kad žuvęs negarbingai bėgdamas. O žmonės dėl to ją kone maištininke, spartakininke buvo apšaukę. Jį mokslo vyrai apišaukė melagių melagiumi. netekti gero vardo, kuo nors blogu pagarsėti: Jis labai apsišaũkęs. Mūs kaimynas niekur neapsišaũkęs. Apsìšaukė mergiotė: nei sviete pasrodyt, nei ką. Su tokiais darbais tik apsišauksì. Apsìšaukė merga an visos parapijos. Apsìšaukei kap laukas arklys.

6. neteisėtai pasigarsinti kuo esant, dėtis kuo: Jis apsìšaukė daktaru.

7. pasirinkti švietalus (kortuojant): Aš negerai apsìšaukiau.

8. apvaisinti. Gaidys vištą apšaukė. Pasitaikė daug pūstų, neapšauktų̃ kiaušinių. Žąsinai, jei grūdų negauna, žąsis neàpšauka. Àpšauka motinelę [bičių] tranai. Nemokėjo siūlų sukti: išejo vis siūlas siūlą apšaũkęs (vienas prie kito) . Apsìšaukė gyvatė. ir į puodą įkrito. | Tiek tolie muno i anos jurginai, i kaip galėjo apsišaũkti (apsidulkinti) ! Reikės du cutrinus (citrinas) auginti, gal turės vaisiaus, apsìšauks.

9. prigauti: Tą mergą apšaũkęs pabėgo. Àpšaukė dvi motriški i pats pabėgo.
atšaũkti, -ia (àtšaukia), àtšaukė.

1. atsakyti į šaukimą; atsiliepti šaukiamam, kalbinamam. . Kurčia jau i pirma buvo, neatsišaũkdavo. Aš int jį atsìšaukiau, al jis man nieko neatsakė. Tu jį šauk ar nešauk, o jis niekad neatsišaũks, tyli kap kurčias. Jis man nė žodžio neatsìšaukė. Jau aš šaukiu, o anas neatsišaukia. Iš kapo atsìšaukė balsas. Manėm, kad tikra pelėda, ir ėmėm toliau švilpti – atsišaukia vis arčiau ir arčiau. Atsìšaukė Dunojėlis: čia ne tavo vainikėlis. Ir atsišaukė jaunas bernelis, po sodą vaikščiodamas. Kaip pagiryj šaukia, taip girioj atsišaukia. Kap mede šaukia, tep name atsìšaukia. Kaip šaukia, teip ir atsišaũkia. prisiminti, ateiti į galvą: Šitą [dainą] jau giedojau, ale vėl atsišaũkia.

2. šaukiant sugrąžinti išeinantį ar išėjusį: Kurgi tie vaikai – negaliu atšaũkt! Kur tu beatšauksì – jau anos až kalno. Plyšk rėkdamas – jau [mirusio] neatšauksì. Nešaũk – neatšaũksi, ka mirė. Išejo, tai reikėjo atšaũkt atgal. Buvo beišeinąs, motynėlė vėl atšaukusi tarė. Studentams pasisekė tą sargą atšaukti iš balkono. Rudenį sunku kiaulę atšaũkt iš bulvienos. Nubudę žmonės atšaukė šunis. Neatšaũks varpai nė vargonužėliai, n’atverks jauni brolužėliai. Kukuosiu aš žalioj girelėj kaip gegutėlė aukštam medely, kol neatšauksiu savo motinėlės. Daktarelė muni àtšaukė iš anos pasaulės – kaip ana veizėjo!. Šauksi ir verksi – neprisišauksi, savo močiutės neatsišauksì. išreikalauti, kad būtų grąžinta buvusi padėtis: Ponai norėjo baudžiavas atšaũkti. Niekas nebàtšauka į jaunystę, reiks numien eiti (mirti) .

3. atkviesti, pakviesti, prišaukti: Jumi deginsma, jeigu nesakysta, kaip. atšaũkiat savo tėtę. Balčiūnienė visus sujudino, atàšaukė daktarytę. Greitąją àtšaukė. Atàšaukė vetrinorių in karvę. [Sesuo] išsiveržus par nevalią su vaikeliais paežerėj kraujo vilnią teatàšaukė. Nešvilpauk pirkioj – velnią atšauksì. Iš marių akmenėlio niekas neatšaũkia. Ta nubėgo, atsìšaukė vyrą. Mes ją čia atsišaukėme – pamokys ji mus lietuviškų dainų. [Žmonės] bijos trobose ir tarptrobiuose švilpaut, kad velnio neatsišauktų.

4. kurį laiką vadinti kokiu vardu: Pusę vieko atàšaukėt mane Adelia, ė aš ne Adelia.

5. pakankamai prisiverkti, atsiraudoti: paskutinį sykį tegu atsìšaukia motinos, leiskit jai.

6. liepti, įsakyti grįžti kur paskirtam, nusiųstam: Lietuva ir Lenkija sutiko atšaukti Kaributą iš Čekijos. Atšaukiamàsis raštas.

7. atkalbėti: Jis didelį palinkimą turėjo [būti gydytoju],
bet tėvai àtšaukė.

8. atsikalbėti, paprieštarauti: Jis mane barė, o aš jam neatsìšaukiau. Varo tėvą pavėžėt. Aš ėmiau ir atsìšaukiau.

9. kreiptis ko reikalaujant, prašant, teiraujantis: Atsišaukiu, atsižadinu kitop. Į rinkikus atsišaũkti. Atsišaukiu didesnėsp provosp. Į aulštesnę, vyresnę provą eimi, atsišaukiu didesnės provos. Vyriausybė paskelbė, kad visi nukentėję prie jos atsišauktų. Atsišauksi prie manęs, pagelbos reikalaudamas! Atsišauksiu prie istorijos. Tas žmogus galėtų būt paleistas, kad būtų neatsišaukęs [į ciesorių]. Atsišaukiuos ciesoriausp. Per trisdešimt metų mūsų gyvenimo niekas aguonos grūdo neatsišaukė, ne tik arklio (nieko svetimo nepasisavinome) . Buvo karvė priklydusi, tik į trečią dieną atsìšaukė [savininkas]. Y [ra],
sako, dešimtis avių, o niekas neatsìšauka. Nereikalingas jis. mumiem, ale priklydusio nevarysiu – gal kas atsišauks ir pasims. Trys druskos bačkos pripiltos – niekas neatsìšaukia. Kad atsišauks kas, ataduosma, o jei niekas neatsišauks, tai patiem prasvers.

10. duoti apie save žinią, atsiliepti, pasigarsinti: Jis atsìšaukė iš Rygos. Dingo ir dingo – paskui už kiek laiko atsìšaukė kelintoj parapijoj. Motina atsìšaukė ir atsiėmė jį. Jei gyvas, turi atsišaũkt. Buvo mano tę giminės – neatsišaũkia. Jau kur pamiręs ma [no] sūnus, kad iš Ameriko neatsišaukia. Atsišaukė savo dalios ieškoti ir Razaliutė. Oi, atsišaũk, giminėle, an šio mano vakarėlio. Nekaltas kraujas atsìšaukė po mirties (išaiškėjo skriauda) . Tėvas toks ir vaikai tokie – čia jau nieko nepadarysi, krau [ja] s atsìšauka. [Iš pilvo] atsišaũkia (persiduoda) skausmas nugaron. Mažai pridūmei [dviračio padangas]:
kai stuktersi kur į akmenuką, tai ir atsišaũks.

11. atsiliepti, pareikšti savo nuomonę, požiūrį: Kaimynai meiliai atsišaukia apie mūsų seną kalbą. Visi, kuriems teko girdėti jo muziką, atsišaukia su didžiausiu pagyrimu.

12. vėl pasireikšti, rodyti tam tikrų požymių: Atsišaũks [liga] an senatuvės. Antrokart atsìšaukė liga. Nuo užgavimo man jau kelinti metai sopė atsišaũkia šone. Liga atsišaũkia, jeigu neišguli jos kaip reikia. Dar̃ jau atsìšaukia tiej skauduliai. Kap tik pakrutu smagiau, tai širdis i atsišaũkia. Ir dabar pakosėdinėja, pakosėdinėja, bijau, kad neatsišauktų̃ vėl tas uždegimas. | Kviečiai tuosmet da atsìšaukė (užderėjo) .

13. paskelbti negaliojant; atsiimti žodžius, įsakymą; panaikinti įgaliojimus: Atšaũkti savo paliepimą. Atšaukiu, ką tariau. Atšaũk tu žodžius tuos, kuriuos jam sakei. Ką jau pasakęs, jis nebeatšauks, nors tai būtų ir nesąmonė. Ką šiandie pažada, rytoj atšaukia! Antrą [pareiškimą] parašiau – lai brigadininkas àtšaukia šmeižtus. Leiskite man viešai atšaukti gandus. Be to garbingo luomo sutikimo joks įstatymas negali būti išleistas, atšauktas ar pakeistas. Rinkėjai gali atšaukti savo deputatą. Petrui padarytas pažadas neatšaukiamas. Teparašoma est atšaukt gromatas ir dūmą Hamano. Gandai lengva paleisti, bet nelengva atšaukti.
atšaũkiamai. Ir tai atrodė padaryta taip galutinai, taip nebeatšaukiamai, lyg grabą užkalus. Ką Dievas per amžių amžius užlaikė mūsų kalboje, dabar turėjo neatšaukiamai pražūti.
atšauktinaĩ. Vieta. dabar nebatšauktinai pavieryta. Neatšauktinai.
dasišaũkti, -ia, dasìšaukė. prisišaukti: Duktė šaukė, šaukė ir nedasišaukė tėvo. Greitas, kad mirdamas nedasišauktai.
įšaũkti, -ia (į̃šaukia), į̃šaukė

1. šaukiant įvadinti, įkviesti: Įšaũk vaiką į vidų. Įšaũk mamą, ką ana sakys. Bliūdelin insemsi grūdų i inšauksì tvartan [vištas]. Ar neį̃šaukei šuniuko į gryčią?. Įsišaũkęs pas save vidun, išbarė berniūkštį. Insìšaukė, žiūro – brolis.

2. pajėgti garsiai ir ilgai šaukti: Tą giesmelę giedant, dzekonas girdi neįšaukąs – kar, kar, kar niūniavo.

3. šaukimu trukdyti: Nemoki dainiuoti: tu mun į balsą į̃šauki. Kitas mun į̃šauka į balsą, rikina mun dainiuoti.

4. eiti lenktynių šaukiant: Einam vedu įsišaukti: katro balsas stipresnis, to būs tie piningai. Dabar tėvai liepė tą savo vaiką eiti su tuo žmogu įsišaukti.
iššaũkti, -ia (ìššaukia), ìššaukė;

1. pajėgti šaukti, išrėkti: Prarado balsą, nebeiššaũkia. Išsižiojau šaukti – neìššaukiu [iš baimės].
iššaũkiamai. ìššaukiamai: Rėk kaip ìššaukamai.

2. pajėgti garsiai dainuoti: Gerklė čystai pasigadino – neìššaukiu. Gerai dar bobikės ìššauka, išdainiuo [ja].

3. išbarti, iškoneveikti: Prie visų žmonių ìššaukė, išlojo.

4. kurį laiką garsiai išdejuoti, praaimanuoti: Ligonis ìššaukė visą naktį. Kokius metus ìššaukė pilviuku. Su landuone mėnesį ìššaukė, iškaukė. kurį laiką bartis, plūstis: Kiek ana ìššaukė, kiek ana išvagino!

5. raudant išsakyti: O kad ji viena būtų, paėjėtų ten, už kaimo – ji rėktų, ji tikrai rėktų, iššauktų visą savo sielvartą. Raudodamas iššaukdavo visa, kas susikaupė krūtinėje.

6. šauksmu atgauti, pasiekti: Nieko neiššaũksi, neišklyksi – po visam (mirė) .

7. paskelbti (žinią), pagarsinti: Ažusakus iššaũkdavo [bažnyčioje]. Šiandien aną nū bažnyčios iššaukė (paskelbė užsakus) .

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'dasisaukti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>šaũkti</b>-ia, -ė<br/>1. <span class="explanation">leisti iš gerklės stiprų balsą, rėkti, klykti: </span> Šaukiu, šūkauju, klykauju. Didžiu balsu šaukti. Bepradėm šaukia, kad ateitum. Pradėjo šaũkt, aš susiėmiau ausis ir akis. Ka aš išsigandau, ka pasiutau šaũkti! Kaip muš, šaũk, kiek galvo [je] balso. Kroka, šaũka – pradėm langai birba. Boba šaũkia, kiek leidžia galva. Ko tu šaukì kaip be galvos?! O tas kaukas parlėkė i šauką̃s: tpruka, tpruka. Kas ten pri Ventos taip gvaltą šaũka – bene skęsta kas? Žmogus prie ežero atsigulęs ir šaukia trokštąs. Ir pats šauki, ir pats jau nežinai, iš sielvarto tu ar iš džiaugsmo. Šaũk tikt, kiek įmanai, ir trūbyk didelį garsą. Šaukte šaukiau, nieks manęs negirdėjo. Kad prijojau dvarelį, mergužės tėviškėlę, ir šaute šoviau, ir šauktè šaukiaũ, kad išgirstų mergelė. Lakto [je] lentas <span class="explanation"> (lėtas) </span> pradėjo šaukteino: – Tėvas guli, lengva mumis. Ir vėl, šaukdamas didžiu balsu, bylojo. O visi vėl šaũkia, giest, išpažįsta jį karaliumi. Sakau jumus: jei tie tylėtų, akmenys šauks. Moab yra sukulta, jos vaikus gird šaukiančius. Šauka kaip iš po žemės <span class="explanation"> (silpnai) </span>. Ko šaukì kaip menkė? Nešaũk kap varna an lietaus. Šaũkia kaip rupūžė po ratu. Dažnai šaukiančio niekas neklauso. Nors šauksi, rėksi, nuo mirties nepabėgsi. Zuikiui ant uodegos neužmynęs, nešauk, kad pagavai. Nemunu plaukia, vandens gert šaukia. Nelaimė neita šaukdamà <span class="explanation"> (nelaimė ateina tylomis) </span>. Liga ateita ne šaukdamà, patyliais. Duodamas imk, genamas bėk, mušamas šaũk. Kas šauka, tešauka, vedu, bobale, važiuokiam. Kaip lauke šaukė, teip girioj atsiliepė. Kap kraštan šaukia, tep miškan atsišaukia. Kaip numūse šaũka, taip miške atsiliepa. Bėdą šaukiu <span class="explanation"> (rėkiu, kad bėda ištiko) </span>. <br/><b>šauktinaĩ</b></b>. Aš geriau gulėsiu ir šauktinai šauksiu atsigulusi, bet tau nedirbsiu!. Pradėjo vienas [svečias] šaukties, kad jam nutraukė rūbus. Aš esmi balsas, šaukiąsis girioj. Kap mede šaũkias, tep ir atsišaukia. <br/>2. <span class="explanation">garsiai kalbėti: </span> Nešaũk taip garsiai. Jis nešneka, o šauktè šaũkia – jau senatvia žmogui. Aš šaukù dikčiai, ka ausimis negirdu. Ko šaukì ant viso namo – vaikus prikelsi! Aš vis pamažėl, pusbalsiu, o ji kad šaukia kaip namie. <br/><b>šauktinaĩ</b></b>. Šauktinaĩ šaũk, kad teip negirdžia. <span class="explanation">garsiai sakyti, tarti: </span> Mano penas, mano grūdai, mano mėsa, mano gyvuliai! – šaukė Tamošius. [Klebonas] šaukė pamokslus iš sakyklos. Šaukė anuos žodžius. <br/>3. <span class="explanation">rėkti ant ko, bartis: </span> Grioju, šaukiu ant ko. Kiek sykių šaukiáu už tą mašynų taisymą. Mortelė tik šaukantì: – Mun gėdos nedarykiat! Gera pardevėja: ne ana šaũkė kaip kitos, taikė kaip geriau. Marti muno šaũka, ka eič pri gydytojo pasitikrinti. Kiek šaũka negerti, o kas klauso?! Stalelin stuk kumščiu ir šaũkia. Ponas šaukia an šito žmogaus: ką gi tu tę darai?! Ėmė tėvas visom keturiom šaũkt, ka motina pakilo važiuot pas dukterį. Jei kurs kanaunykas gynė, ant to šaukė kaip ant bedievio. Kas neklauso tėvų šaũkiančių, susilauks šunies kaukiančio. O daba ant nekalto žmogaus šaukýs! <br/>4. <span class="explanation">garsiai dainuoti, giedoti: </span> Vienas giedojo, šaũkė – balsas geras. Tu šaũk pirma, turi gerą balsą. Ka pareis iš pievų par Balčius toliausiai šaukdamì. Šaũkdavom gerkles paleidusios. Prigers, dainiuos, ka šaũks, ka soda plyš! Jūzupas ir galia šaũkti. Šaukù, bet tiek dideliai neįsikimbu <span class="explanation"> (neišdainuoju) </span>. Šaũkti šermenų giesmes. Giedotojai užstalėje giedojo, šaukė, prakaitą apsibraukdami. Vaikai kožnas savo balsu šaukė, tečiaus giedojo. Ekše <span class="explanation"> (eik šen) </span> šaũkti <span class="explanation"> (pritarti dainuojant) </span>. Šauka, gieda kaip į Šidlavos atpuskus eidamys. <span class="explanation">skambėti: </span> Jug visi tie tavo [armonikos] balsai šaũka. Gražiai šaukia tavo dūda. Šitas kiaušinis šaukia teip stipriai [kalenant į dantis]. <br/>5. <span class="explanation">garsiai verkti, raudoti: </span> Ta jų mažoji niekai buvo augyt: šaũkdavo naktį pabudus, apsiversdavo su tą vyge. To vaiko šaũkė, galus darėse. Nešneka, kam gaila <span class="explanation"> (nerauda žodžiais), </span> šaũkia vienu balsu, i viskas. Šaũk nešaũkusi, o ano nebiprišauksi. Motina an kapais pradėjo šaũkti. <br/>6. <span class="explanation">garsiai dejuoti, aimanuoti (ppr. iš skausmo): </span> Taip šaukė, taip rėkė vargšas kojomis, viduriais. Kas par gyla buvo: cielą metą šaukiáu. Opybė begalinė: biškį kas, i šaũka. Kaip i sveika, nebìšauka niekum. Ana didliai šaũkė, dejavo. Senis rėkia, šaũkia – kojas suka. Ir keikiau, ir šaukiaũ: labai drūtai skaudėjo. Ligonis šaukia galva, širdimi, visais kaulais. <br/>7. <span class="explanation">bėdoti, skųstis: </span> Negal šaũkti, ka jau taip būtų bėda, ale tiek terandas. Gerai gyvenam, negalia šaũkti. Negaliu šaũkti an savo vaikų. Jadzė šaũka negalinti lašinių valgyti. Šaũka: mes nebibūsma, baido čia, baido. <br/>8. <span class="explanation">išduoti smarkų balsą</span>. Oi, oi, kaip čia gražu: miškas šniokšta, vivirsiai šaũka, visi kiti [paukščiai] čiauška, giesta. Pelėda šaũka – gero nebūs. Ko ta karvė visą dieną šaũkia? Vakaras yr, gyvoliai šaũka. Gegutė vis šaũkia – Jo-kūbs, Jo-kūbs! Erelis nusiminė ir šaũkė didžiu balsu. Ką ta varna teip šaũka, kokią naujyną praneša?! Kur pylės plaukia, kur gulbiai šaukia, ten plauk ir vainikelis. Nesa levai rėk ant jo ir šauk. Viduj girios gaigalas šaukia. <br/>9. <span class="explanation">skelbti, garsinti: </span> Per tris nedėlias kunigas šaũkia užsakus. Rudenį buvo šaũkęs – parduos lauką. Tada prisakė Moziešius, idant šauktų pro abazą. Jis patis šaũkia mūsump visump: – Kas nor ateit paskui mane, teužgina (teužginis) patis savęs. <span class="explanation">pagarsėjęs, žinomas: </span> Ežeras buvo šaũktas an žuvų. <br/>10. <span class="explanation">atsiliepti šaukiamam: </span> Šaukiu, šaukiu – nesišaũkia: jau numiręs. Guli katinas galvą pakėlęs, daboja, ale nesišaũkia. <br/>11. <span class="explanation">balsu ar ženklu kreiptis, kad išgirdęs ar pamatęs grįžtų, ateitų, atsilieptų: </span> Šaũk vaikus namo. Jis atsiliepė šaũkiamas. Tik už durų išeinu aš – jau šaũkia atgal. Šauka žmones vardais ir pavardėmis, į laivą sėdant. Kada anys valgo, tai ir mañ šaũkia, ale kur te aš eisiu! Kulia, kulia, jau pietūs nebetoli, o dar pusryčių nešaukė. Niekas tą vakarą Veronikos nei valgyti bešaukė, nei prie ruošos berūpino. Tik pradėjo migti, jam pasirodė, kad kas jį šaukia vardu. Čia pirkion nešaukiama sugrįžo Elena. Reikšdamas savo mintis šaukiamaisiais sakiniais, sakytojas lyg šaukia, prašo, stebisi. Šaukiamasis telefono prietaisas. Užgirdau girdėjau degulės balsą, mislinau dūmojau, motulė šaũkia. Šauksì tėvelį par pusę metelių, šauksì mielą motinėlę par visą viekelį. Šauksiu motinėlės balsu gegužėlės – ar neužgirs? Su jaunu berneliu neilgai tesdžiaugsi, žalių rūtų vainikėlį su balseliu šauksì. Šaũk savo motutę gegutės balseliu. Tu po tuoj skarele neprisidžiaugsi, rūtų vainikėlio balseliu šauksì. \| Ta paukštelė lietų šaũkia: Dieve, lyk, Dieve, lyk! Lytaus paukštis šaũka: duok lytaus! Gera gulėt, kai darbas nešaukia. Ateit liga ir nešaũkiama. Giltinė ateis nešaukta. Lovoj valgai – ligą šauki. Šauk šventuosius, šauk prakeiktuosius, – vis tiek nieko nebegausi. Visus velnius šaukė <span class="explanation"> (plūdosi) </span>. Kam čia vilkus šaukì <span class="explanation"> (ko stūgauji) </span> ?. Šauktė́tės <span class="explanation"> (šaukitės) </span>, eite <span class="explanation"> (eikite) </span> valgyt! Šaukis, sesute, šaukis, jaunute, mažuosius paukštelius, kad jie nuskristų ir pabudintų tikruosius tėvelius. Gal jau ir rugeliai šaũksis <span class="explanation"> (laikas bus pjauti) </span>. <span class="explanation">kreipiantis sakyti, tarti: </span> O kaip prijosi marės kraštelį, šaũki mano vardelį. Šaũkia jos, šaũkia – o nėra jos gyvos jau. Šaũkit jūs jos, kur jy <span class="explanation"> (ji) </span> prapuolė. Žiūri pro langą – stovi čigonas ir šaukia, kad anas išeitų. Kiaules šaũka čiuk čiuk čiuga. <br/>12. <span class="explanation">kviesti, raginti ar reikalauti kur atvykti, dalyvauti: </span> Tuoj mes lekiam į kaimą vyrus šaũkt, iš tos balės ištraukt karvę. Momą šaũk, moma pavedžios arklį. Nèšauktas neisi pirtin. Šaũkdavo, kad talkon ateitų šita merga. Taigi svieto šaũk, nestovėk, ne tep ažusgręžus! Šaukė pagraban – negalėjau nuvažiuot. Vakare dusina, misliom gal greitosios šaũkt. Šaukčiabe Dievą, ale Dievas greit nepribus. Jį į teismą šaũkia. Tieson šaũkti. Mes šaukiame jus prie ginklo, nes karas prasidėjo. Šiandien aš šaukiu prūsus į kovą. Šaukiamoji bajorų kariuomenė pasidarė nebereikšminga. Rašytojas čia tarytum koks senovės lietuvių karžygys šaukia snaudalius tautiečius į darbą, į kovą. Jei žinai, kad būsi šauktas, geriau pats nueik. Nešaũkdavo į kariuomenę: tik ką pagavo, tai tas tarnaudavo. Į apylinkę šaũkė mani daug sykių. Atej [o] tarnai šaũkt in karalių. Šaũkia in poną dvaran. A nèšaukė tavi pas daktarą? Šaukia jauną bernužėlį, šaukia į karužę. Šaukiamasis raštelis. Kunigaikšti, taip anksti mus iš poilsio šauki. Jau vieversiai gieda, jau artoją šaũkia į lauką. Ar negirdit, kaip šienaut jau putpela šaũkia? Mus nepaliaudamas vadina ir šaũkia savęsp. Pavasarį žemė šaukia: dirbk, žmogau, sėk, kad turėtum ką pjauti. Na, mano narsieji karžygiai! Likimas šaukia jus naujan karo žygin. Žiburys da nešaukia prie pertraukto dienos darbo. Vėtroj plakas baltos burės ir šaukia toliai mėlyni. Tave tenai nelaimė šaũkia. Kiminis šaukiasi po vieną į priėmimo kambarį, klausinėja. Nėr gerai, šaũkiamos vėl [greitąją pagalbą]. <br/>13. <span class="explanation">organizuoti (susirinkimą, posėdį ir pan), kviečiant dalyvius: </span> Kaime nuolat būdavo šaukiamos sueigos. <br/>14. <span class="explanation">prašyti pagalbos, kreiptis ko maldaujant: </span> Arkliai ir karieta skęsta! Tai jis pradėjo prie Dievo šaũkt. Kaip tada ilgai šaukę ir raudoję buvo ir maž nutilę, kėlėsi Ozijas, verkė ir bylojo. Iš gilumo šauku tavęsp. Tavęspi šaukiu, o tu veido savo neslėpk nuog manęs. \| Balsas kraujo brolio tavo šauk manęsp nug žemės. Šitai balsas kraujo brolio tavo šaũkia manęsp ižg žemės. Moziešius šaukė Ponop ir bylojo: ką veiksiu su žmonims? Christus šaũkia mūsump: – Stenkitės įeit per ankštus vartus. Ligonis šaũkėsi daktaro. Tuo šaũkės prie daktarų, da buvo kiek atgriebę. Daugalis žmonelių šaūkias in daktarus. Kurgi šaũksiesi – pirmiausia bėgi pas vaikus. Viską prasileido i turėjo šaũktis prie tėvų. Šaũkas pri munęs, ka padėčiu. Nėr ko šaũkias vetrinoriaus. Pamilęs žemę, skundžiaus ir kentėjau ir į tave su viltimi šaukiausi. In Prienus šaukiaũsi [pagalbos]. Nesišauk mirties, pati ateis, nebijok. Ar jau mane mokysi gaspadoriaut? Nesišaukiau kuliamosios ir nesišauksiu. Reik vaistų šaũkties suskiuo nusigydyti. Kai paskutinioja preina, tai ir menkos žolelės šaukíes. Jau ji šaukiasi in visus šventus, ale nieko neprisišaukė. Senė taip supyko, kad ėmė šauktis dangaus keršto. Daugel kas šauktumias pri [rastųjų] piningų, bet man Dievalis davė, aš ir vartosiu. Kunego šauktis pradėjo. Ir tur apsisiausti maišais. ir Dievop šauktisi didei. Jei tu anus varginsi, tada anys manęsp šauksis bei aš jų šauksmą išklausysiu. Kur šaukiasi <span class="explanation"> (būtinai reikia) </span>, mes apmokam. Angelo šaukėsi, o velnią pirštu viliojo. Tavo brolio kraujas šaukiasi į mane nuo žemės. <span class="explanation">labai prašyti, geidauti: </span> Iš kunigaikščio šaukia paspirties, per laiškus jį glaboja. O po tam lopšy sapnuodams šaũkia pagalbos. Ir ėmė rėkti keršto šaukiamu balsu. Šaukė išgelbėjimo. Ir kraujas kraujo šaukia kaip išbadėjęs duonos. Šaukė rūstybės Dievo krau [ja] s, be reikalo varvinamas. Šaukti pagiežos. Tokie darbai šaũkia pagiežos <span class="explanation"> (keršto) </span>. Nešaũk gryčioj velniukų. Šaũkės pagelbos, ale nebuvo kam prieit. Rankos nesišaukė darbo. \| Nekaltas krau [ja] s į dangų šaũkas. <br/>15. <span class="explanation">prašyti, norėti gauti tam tikrą kainą: </span> Kiek šaukì už tą vežimą malkų? Nereikėjo tiek daug šaũkti, būtumėt pardavę. Jis daug šaũkia, pigiai iš jo nepaimsi. Par brangiai šaũkia – kas gali įpirkt! Kiek juos. šaukì? Gerą tavorą i nešaukiant išperka. Kiek šaukýs už linų verpimą? <span class="explanation">reikalauti: </span> Ką iš tavęs šaũksiu, kad tu nieko neturi!. Apleido draugai, kuriuos ir Drūktenis lenkė, kad nuo jo nešauktųsi skolos. \| Kas reiks daryt, kai skolinykai pradės šaũktis. <br/>16. <span class="explanation">vadinti (vardu, pavadinimu, pravarde): </span> Vardą, vardu šaukiu. Gaspadorius savo berną šaũkia Kristupu. Kaip tave šaũkia? Nei aš tuo daktaru šaukúos! Ten šaũkė pakriaušis tą vietą. Mas šaũkam „reja“, kuršėniškai – „jauja“. Šaũkamas tasai skaptas. Išsipjaudavo iš šermukšnio didelius baslius – juos šaũkė keiniais. Visi jį Samaraku šaũkia, bet tikra jo pavardė kitoniška. Tu už mañ dabar senesnis – mañ da niekas nešaũkia seneliu. Seniau [krosnies viršaus] kiteip nešaũkdavo kaip tik gomuriu. Aukštos geltonos gėlės, pas mus jas sopagalviais šaũkia. „Drebulė“ dabar šaũkia, seniau buvo „epušė“. Trejoki [vaistai], nemoku šaũkt. Žolynų yr daug, katruos mes nèšaukėm: žolė ir žolė. „Rugiai“, „miežiai“, „avižos“, „linai“, „kviečiai“ – par mum teip šaũkė. Čia jau kur šauktì lauko daiktai, tai vis lietuviškai. Nieks nešauks mane jauną gražiuoju vardeliu. Siuvėjas merginas gražiai šaukia: rūtelėmis, lietuvaitėmis, mirtomis. Į rytus link didysis žemės kraštas gul, Azija šaukiamas. Auga [kedrinės pušys] Europoj pietinėj ant kalnais, šaukamais „Alpos“. Kiti yra. pikti angelai, kurius nu velinais šaukiam. Kaip šaũkiasi to vieta? Šita upė šaũkias Dysna. Nors ažsidaužk, nemenu, kap šaũkias. Kaipgi tavo, vaikel, tėvas šaũkias? Aš greit galėsiu jau bobute šaũkties. Tie gaspadoriai, katrie gyveno prie Šilelio, šaũkės šilelnykais. <span class="explanation">vadinti kuo pagal kokią ypatybę: </span> Vagimi, per vagį jį šaukė. Aš jį vagimi nešaukiu. Motina pyksta, ka davatka šaũka. Pons iškoliodams kasdien mane tinginiu šaũkė. Šaũkė mane šiokia, šaũkė mane tokia. <br/>17. <span class="explanation">leisti (kortą): </span> Šaũk būgnus. Šaũk, ko lauki – tavo pirma ranka! Man didelė̃s <span class="explanation"> (stipriõs kortos) </span> šaũkia. <span class="explanation">lošiant skelbti akių skaičių: </span> Šaukiáu šimtą šešias [dešimtis], tiek ir teisu <span class="explanation"> (lošiant tūkstantį) </span>. <br/>18. <span class="explanation">būti panašiam, sekti: </span> Sūnus nešaukia į tėvą, t. y. kitaip daro. <br/>19. <span class="explanation">pasidaryti juntamam, išryškėti</span>. An senatvės šaũkias viskas. <br/>20. <span class="explanation">vaisinti</span>. Gaigalas nèšaukė, negeri kiaušiai. Gaidys ir jauniklikes vištikes jau šaũka. Ar šauka žąsinas žąsis? Kad pati vyrą muša, taip rodos, kad višta gaidį šaũka. Gandras jau varlinė [ja], suka lizdą, šaũkas. Dvi musi bèšaukanties užmušau. <br/><b> ar šaũksi, ar plaũksi</b> <span class="explanation">nėra išeities: </span> Kailio tavo, biedno žmogaus, nieks negailias: a šaũksi, a plaũksi – turi dirbti. <br/><b>daũg šaũkia</b> <span class="explanation">trūksta: </span> Daũg da šaũkia iki pilno [saiko]. <br/><b>į kalnẽlį (į tėvỹnę) šaũkia</b> <span class="explanation">laikas mirti: </span> Musė <span class="explanation"> (turbūt) </span> į kalnãlį jau šaũks. Dagi nešaũkia tėvỹnėn. <br/><b>neĩ šaũkti, neĩ plaũkti</b>. <br/><b>neĩ šaũk, neĩ plaũk; </b>. <span class="explanation">padėtis be išeities: </span> Vieni gyvuliai bėga par vienus vartus, kiti par kitus, man neĩ šaũkt, neĩ plaũkt. Pavogė žmogui kumelę pačiame darbymetyje, sėjamu laiku, kur kas valanda reikia kumelės; pinigų neturi – nei žmogui plaukti, nei šaukti. <br/><b>paršiukùs šaũkti</b> <span class="explanation">valgant čepsėti: </span> Tu valgydamas plekši, paršiukùs šaukì. <br/><b>tolì šaũkia</b>. <span class="explanation">daug trūksta: </span> O mums iki tokio subrendimo toli šaukia. Iki visuotinio, lygaus, tiesaus ir slapto balsavimo dar toli šaukia. Tolì šaũkia, iki ateis pavasaris. Jam iki manęs tolì šaũkia. Tu tolì šaũkia nepadainuoji tep kap jis. <br/><b>antšaũkti, </b>-ia (añtšaukia), añtšaukė. <br/>1. <span class="explanation">pritarti dainuojantiems pirmu balsu, antrinti: </span> Tu dainuok, aš antšaũksiu. Antšaũkti galiu, bet pirmuoju dainiuoti – ne. Vienas pirma šauka, kiti ka añtšauka. <br/>2. <span class="explanation">apkaltinti, užsipulti: </span> Tas beskarbis žmogus norėjo ant mergės antsišaũkti, o pavogę [pinigus] buvo ano paties vaikai. <br/><b>apšaũkti, </b>-ia (àpšaukia), àpšaukė. <br/>1. <span class="explanation">apibarti, aprėkti: </span> Motin, be reikalo vaiką àpšaukei! Daktarka àpšaukė muni, ir išmoviau susiraukusi. [Kreivėnas] neištarė nė žodžio, tylėjo ir virpėdamas laukė: bene subars, apšauks, pasijuoks. <br/>2. <span class="explanation">garsiau už kitus įšaukti, peršaukti: </span> Ubagėlių pulkai gieda, viens kitą apšaukdami. <br/>3. <span class="explanation">šauksmu apimti, aprėpti, pasiekti: </span> Su viena burna du turgu neapšauksi. <br/>4. <span class="explanation">apskelbti (žinią), apgarsinti: </span> Apišaukiu. Vaikai po sodžių apšaukė naujieną. Išdavė apšaukt po miestą, kad čion kupčiai atvažiavo. Mistras traukė į apšauktą prieš lietuvninkus kryžiaus karą. Yškiai apšaukiau valią Dievo Tėvo. Apišaukia skolas ir kaltes mūsų. Bajorai pakėlę. pietus, kur buvę apšaukti užgėrimai ir sakytos šnekos. Daug pranašavimų àpšaukė. Tu apsišauk vis: atvažiuoja kriaučiai. <span class="explanation">paskelbti, pripažinti kuo esant: </span> Jis nuveikė narsiausius priešingos pusės jaunikaičius ir, pasibaigus žaidimams, buvo vienu balsu apšauktas pergalėtoju. Rinkėjai, tą stebuklą pamatę, vienu balsu apšaukė jį popiežiu. Kartais tokia taryba apsišaukdavo seimu. iš <span class="explanation">garsinti dėl gerų ypatybių: </span> Mano arkliai apšauktì visoje apygardoje ne tik gražumu, bet ir gerumu. Àpšauktos mergos <span class="explanation"> (turtingos ir gražios) </span>. Ne be reikalo jis – apsišaukęs apylinkėje meistras. Jau jis apsišaukė dideliu daktaru! Apsišaukė labai didele burtinyke. <br/>5. <span class="explanation">apkalbėti, apjuodinti, apkaltinti: </span> Ana iš įpykio àpšaukė jį vagimi, t. y. apskelbė. Apìšaukė mane sviete negražiai. Vienas kaimas buvo apìšauktas, kad tikrai turia aitvarą. Nereikia nežinant apšaũkti. Merga kap ir visos, tai kam ją bobos apšaukė?! Tas, rodos, apšaũktas žmogus, be garbės. Apšauks, apšmeiš tave, sakys, kad žuvęs negarbingai bėgdamas. O žmonės dėl to ją kone maištininke, spartakininke buvo apšaukę. Jį mokslo vyrai apišaukė melagių melagiumi. <span class="explanation">netekti gero vardo, kuo nors blogu pagarsėti: </span> Jis labai apsišaũkęs. Mūs kaimynas niekur neapsišaũkęs. Apsìšaukė mergiotė: nei sviete pasrodyt, nei ką. Su tokiais darbais tik apsišauksì. Apsìšaukė merga an visos parapijos. Apsìšaukei kap laukas arklys. <br/>6. <span class="explanation">neteisėtai pasigarsinti kuo esant, dėtis kuo: </span> Jis apsìšaukė daktaru. <br/>7. <span class="explanation">pasirinkti švietalus (kortuojant): </span> Aš negerai apsìšaukiau. <br/>8. <span class="explanation">apvaisinti</span>. Gaidys vištą apšaukė. Pasitaikė daug pūstų, neapšauktų̃ kiaušinių. Žąsinai, jei grūdų negauna, žąsis neàpšauka. Àpšauka motinelę [bičių] tranai. Nemokėjo siūlų sukti: išejo vis siūlas siūlą apšaũkęs <span class="explanation"> (vienas prie kito) </span>. Apsìšaukė gyvatė. ir į puodą įkrito. \| Tiek tolie muno i anos jurginai, i kaip galėjo apsišaũkti <span class="explanation"> (apsidulkinti) </span> ! Reikės du cutrinus <span class="explanation"> (citrinas) </span> auginti, gal turės vaisiaus, apsìšauks. <br/>9. <span class="explanation">prigauti: </span> Tą mergą apšaũkęs pabėgo. Àpšaukė dvi motriški i pats pabėgo. <br/><b>atšaũkti, </b>-ia (àtšaukia), àtšaukė. <br/>1. <span class="explanation">atsakyti į šaukimą; atsiliepti šaukiamam, kalbinamam. </span>. Kurčia jau i pirma buvo, neatsišaũkdavo. Aš int jį atsìšaukiau, al jis man nieko neatsakė. Tu jį šauk ar nešauk, o jis niekad neatsišaũks, tyli kap kurčias. Jis man nė žodžio neatsìšaukė. Jau aš šaukiu, o anas neatsišaukia. Iš kapo atsìšaukė balsas. Manėm, kad tikra pelėda, ir ėmėm toliau švilpti – atsišaukia vis arčiau ir arčiau. Atsìšaukė Dunojėlis: čia ne tavo vainikėlis. Ir atsišaukė jaunas bernelis, po sodą vaikščiodamas. Kaip pagiryj šaukia, taip girioj atsišaukia. Kap mede šaukia, tep name atsìšaukia. Kaip šaukia, teip ir atsišaũkia. <span class="explanation">prisiminti, ateiti į galvą: </span> Šitą [dainą] jau giedojau, ale vėl atsišaũkia. <br/>2. <span class="explanation">šaukiant sugrąžinti išeinantį ar išėjusį: </span> Kurgi tie vaikai – negaliu atšaũkt! Kur tu beatšauksì – jau anos až kalno. Plyšk rėkdamas – jau [mirusio] neatšauksì. Nešaũk – neatšaũksi, ka mirė. Išejo, tai reikėjo atšaũkt atgal. Buvo beišeinąs, motynėlė vėl atšaukusi tarė. Studentams pasisekė tą sargą atšaukti iš balkono. Rudenį sunku kiaulę atšaũkt iš bulvienos. Nubudę žmonės atšaukė šunis. Neatšaũks varpai nė vargonužėliai, n’atverks jauni brolužėliai. Kukuosiu aš žalioj girelėj kaip gegutėlė aukštam medely, kol neatšauksiu savo motinėlės. Daktarelė muni àtšaukė iš anos pasaulės – kaip ana veizėjo!. Šauksi ir verksi – neprisišauksi, savo močiutės neatsišauksì. <span class="explanation">išreikalauti, kad būtų grąžinta buvusi padėtis: </span> Ponai norėjo baudžiavas atšaũkti. Niekas nebàtšauka į jaunystę, reiks numien eiti <span class="explanation"> (mirti) </span>. <br/>3. <span class="explanation">atkviesti, pakviesti, prišaukti: </span> Jumi deginsma, jeigu nesakysta, kaip. atšaũkiat savo tėtę. Balčiūnienė visus sujudino, atàšaukė daktarytę. Greitąją àtšaukė. Atàšaukė vetrinorių in karvę. [Sesuo] išsiveržus par nevalią su vaikeliais paežerėj kraujo vilnią teatàšaukė. Nešvilpauk pirkioj – velnią atšauksì. Iš marių akmenėlio niekas neatšaũkia. Ta nubėgo, atsìšaukė vyrą. Mes ją čia atsišaukėme – pamokys ji mus lietuviškų dainų. [Žmonės] bijos trobose ir tarptrobiuose švilpaut, kad velnio neatsišauktų. <br/>4. <span class="explanation">kurį laiką vadinti kokiu vardu: </span> Pusę vieko atàšaukėt mane Adelia, ė aš ne Adelia. <br/>5. <span class="explanation">pakankamai prisiverkti, atsiraudoti: </span> paskutinį sykį tegu atsìšaukia motinos, leiskit jai. <br/>6. <span class="explanation">liepti, įsakyti grįžti kur paskirtam, nusiųstam: </span> Lietuva ir Lenkija sutiko atšaukti Kaributą iš Čekijos. Atšaukiamàsis raštas. <br/>7. <span class="explanation">atkalbėti: </span> Jis didelį palinkimą turėjo [būti gydytoju], bet tėvai àtšaukė. <br/>8. <span class="explanation">atsikalbėti, paprieštarauti: </span> Jis mane barė, o aš jam neatsìšaukiau. Varo tėvą pavėžėt. Aš ėmiau ir atsìšaukiau. <br/>9. <span class="explanation">kreiptis ko reikalaujant, prašant, teiraujantis: </span> Atsišaukiu, atsižadinu kitop. Į rinkikus atsišaũkti. Atsišaukiu didesnėsp provosp. Į aulštesnę, vyresnę provą eimi, atsišaukiu didesnės provos. Vyriausybė paskelbė, kad visi nukentėję prie jos atsišauktų. Atsišauksi prie manęs, pagelbos reikalaudamas! Atsišauksiu prie istorijos. Tas žmogus galėtų būt paleistas, kad būtų neatsišaukęs [į ciesorių]. Atsišaukiuos ciesoriausp. Per trisdešimt metų mūsų gyvenimo niekas aguonos grūdo neatsišaukė, ne tik arklio <span class="explanation"> (nieko svetimo nepasisavinome) </span>. Buvo karvė priklydusi, tik į trečią dieną atsìšaukė [savininkas]. Y [ra], sako, dešimtis avių, o niekas neatsìšauka. Nereikalingas jis. mumiem, ale priklydusio nevarysiu – gal kas atsišauks ir pasims. Trys druskos bačkos pripiltos – niekas neatsìšaukia. Kad atsišauks kas, ataduosma, o jei niekas neatsišauks, tai patiem prasvers. <br/>10. <span class="explanation">duoti apie save žinią, atsiliepti, pasigarsinti: </span> Jis atsìšaukė iš Rygos. Dingo ir dingo – paskui už kiek laiko atsìšaukė kelintoj parapijoj. Motina atsìšaukė ir atsiėmė jį. Jei gyvas, turi atsišaũkt. Buvo mano tę giminės – neatsišaũkia. Jau kur pamiręs ma [no] sūnus, kad iš Ameriko neatsišaukia. Atsišaukė savo dalios ieškoti ir Razaliutė. Oi, atsišaũk, giminėle, an šio mano vakarėlio. Nekaltas kraujas atsìšaukė po mirties <span class="explanation"> (išaiškėjo skriauda) </span>. Tėvas toks ir vaikai tokie – čia jau nieko nepadarysi, krau [ja] s atsìšauka. [Iš pilvo] atsišaũkia <span class="explanation"> (persiduoda) </span> skausmas nugaron. Mažai pridūmei [dviračio padangas]: kai stuktersi kur į akmenuką, tai ir atsišaũks. <br/>11. <span class="explanation">atsiliepti, pareikšti savo nuomonę, požiūrį: </span> Kaimynai meiliai atsišaukia apie mūsų seną kalbą. Visi, kuriems teko girdėti jo muziką, atsišaukia su didžiausiu pagyrimu. <br/>12. <span class="explanation">vėl pasireikšti, rodyti tam tikrų požymių: </span> Atsišaũks [liga] an senatuvės. Antrokart atsìšaukė liga. Nuo užgavimo man jau kelinti metai sopė atsišaũkia šone. Liga atsišaũkia, jeigu neišguli jos kaip reikia. Dar̃ jau atsìšaukia tiej skauduliai. Kap tik pakrutu smagiau, tai širdis i atsišaũkia. Ir dabar pakosėdinėja, pakosėdinėja, bijau, kad neatsišauktų̃ vėl tas uždegimas. \| Kviečiai tuosmet da atsìšaukė <span class="explanation"> (užderėjo) </span>. <br/>13. <span class="explanation">paskelbti negaliojant; atsiimti žodžius, įsakymą; panaikinti įgaliojimus: </span> Atšaũkti savo paliepimą. Atšaukiu, ką tariau. Atšaũk tu žodžius tuos, kuriuos jam sakei. Ką jau pasakęs, jis nebeatšauks, nors tai būtų ir nesąmonė. Ką šiandie pažada, rytoj atšaukia! Antrą [pareiškimą] parašiau – lai brigadininkas àtšaukia šmeižtus. Leiskite man viešai atšaukti gandus. Be to garbingo luomo sutikimo joks įstatymas negali būti išleistas, atšauktas ar pakeistas. Rinkėjai gali atšaukti savo deputatą. Petrui padarytas pažadas neatšaukiamas. Teparašoma est atšaukt gromatas ir dūmą Hamano. Gandai lengva paleisti, bet nelengva atšaukti. <br/><b>atšaũkiamai</b>. Ir tai atrodė padaryta taip galutinai, taip nebeatšaukiamai, lyg grabą užkalus. Ką Dievas per amžių amžius užlaikė mūsų kalboje, dabar turėjo neatšaukiamai pražūti. <br/><b>atšauktinaĩ</b>. Vieta. dabar nebatšauktinai pavieryta. Neatšauktinai. <br/><b>dasišaũkti, </b>-ia, dasìšaukė. <span class="explanation">prisišaukti: </span> Duktė šaukė, šaukė ir nedasišaukė tėvo. Greitas, kad mirdamas nedasišauktai. <br/><b>įšaũkti, </b>-ia (į̃šaukia), į̃šaukė<br/>1. <span class="explanation">šaukiant įvadinti, įkviesti: </span> Įšaũk vaiką į vidų. Įšaũk mamą, ką ana sakys. Bliūdelin insemsi grūdų i inšauksì tvartan [vištas]. Ar neį̃šaukei šuniuko į gryčią?. Įsišaũkęs pas save vidun, išbarė berniūkštį. Insìšaukė, žiūro – brolis. <br/>2. <span class="explanation">pajėgti garsiai ir ilgai šaukti: </span> Tą giesmelę giedant, dzekonas girdi neįšaukąs – kar, kar, kar niūniavo. <br/>3. <span class="explanation">šaukimu trukdyti: </span> Nemoki dainiuoti: tu mun į balsą į̃šauki. Kitas mun į̃šauka į balsą, rikina mun dainiuoti. <br/>4. <span class="explanation">eiti lenktynių šaukiant: </span> Einam vedu įsišaukti: katro balsas stipresnis, to būs tie piningai. Dabar tėvai liepė tą savo vaiką eiti su tuo žmogu įsišaukti. <br/><b>iššaũkti, </b>-ia (ìššaukia), ìššaukė; <br/>1. <span class="explanation">pajėgti šaukti, išrėkti: </span> Prarado balsą, nebeiššaũkia. Išsižiojau šaukti – neìššaukiu [iš baimės]. <br/><b>iššaũkiamai</b>. ìššaukiamai: Rėk kaip ìššaukamai. <br/>2. <span class="explanation">pajėgti garsiai dainuoti: </span> Gerklė čystai pasigadino – neìššaukiu. Gerai dar bobikės ìššauka, išdainiuo [ja]. <br/>3. <span class="explanation">išbarti, iškoneveikti: </span> Prie visų žmonių ìššaukė, išlojo. <br/>4. <span class="explanation">kurį laiką garsiai išdejuoti, praaimanuoti: </span> Ligonis ìššaukė visą naktį. Kokius metus ìššaukė pilviuku. Su landuone mėnesį ìššaukė, iškaukė. <span class="explanation">kurį laiką bartis, plūstis: </span> Kiek ana ìššaukė, kiek ana išvagino! <br/>5. <span class="explanation">raudant išsakyti: </span> O kad ji viena būtų, paėjėtų ten, už kaimo – ji rėktų, ji tikrai rėktų, iššauktų visą savo sielvartą. Raudodamas iššaukdavo visa, kas susikaupė krūtinėje. <br/>6. <span class="explanation">šauksmu atgauti, pasiekti: </span> Nieko neiššaũksi, neišklyksi – po visam <span class="explanation"> (mirė) </span>. <br/>7. <span class="explanation">paskelbti (žinią), pagarsinti: </span> Ažusakus iššaũkdavo [bažnyčioje]. Šiandien aną nū bažnyčios iššaukė <span class="explanation"> (paskelbė užsakus) </span>.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

dasišaukti

#