dasispausti

spáusti, spáudžia, spáudė.

1. svoriu, jėga slėgti, sloginti: An tų virbų ritini akminis, kad spáustų [merkiamus linus]. Kailiniai dideliai sunki, pečius mun spáuda. Patalai svyrna ant žemės i muno kojas spáuda. Sunki našta mano sprandą spaudžia. Siera žemelė, žalia vejelė, spaudžia baltos lentelės. Jeigu dūmus spáuda žemyn, tai pryš lytų. Spáudąs oras daba y [ra],
matai – sunku i dvasią atgauti. Linus minti tokie buvo mintuvai, ka spáusi, kiek galėsi. Pirma buvo mašina savim spaudamà, turėjom i mas tokią. Išaustą milelį velia, spáudžia ir da kartais jam pūką kerpa. Pilia jin miltus, o ponas vis spáudžia juos, ka būt mažiau. Lengvas vėjas nebespaudė burės. O tu nespausk, – pasakė Rapolas vėl man. – Kiek pjūklas sveria, tiek tegul ir eina į medį. Durys braška, iš oro spaudžiamos. Berniokas spaudė plūgo rankenas žemyn, kad žagrė ne taip giliai kabintų – sarčiui lengviau būtų. Vargonykas spaudž vargonus, linksmin svotelius ir ponus. Tas kraučius paėmė tą kailuką, kad ans varo su nykščiais, ka ans varo, ka spáuda, ka dura! Spaudžiamasis vandentiekis. Spáusti šieną. Mus mūsų tikrieji nusidėjimai žemyniu spáudžia. Mažas vaikas motinai kelius spauda, didelis – širdį. Maži vaikai tėvam kelius spaudžia, o dideli širdį graužia. Nespaudęs norago, nekąsi pyrago. Spausk, kol duodasi. Čia armoškos po du klepanu spáudas, o bandonija spáudas po keturis. versti priglusti: Fašistai bangomis lipo ant pylimo, mes juos spaudėme prie žemės, sprogdinome, šaudėme, neleidome persiristi į mūsų pusę.

2. apkabinus, suėmus veržti, gniaužti: Kaip čia mygs, kad didžiausias rumbas aplink spáudžia. Rankoje kalaviją spáudė. Bet, ginklą spausdami kiečiau, į priekį žengėm vis tvirčiau. Martynas, suėmęs rankas, spaudžia pirštus iki skausmo, kad nepravirktų iš džiaugsmo. Taip šimtą trisdešimt parų laivas buvo spaudžiamas ledų ir kiekvieną akimirką galėjo būti sutriuškintas ir nugramzdintas į dugną. Į kiemelį įjodamas, bėrą žirgą šankindamas, pentineliais spausdamas, laužtineles tempdamas. Spausiu raktelius, kad neskambėtų, pakelsiu dureles, kad negirgždėtų. Negispauski mano galvelės žaliais šilkeliais. Kai tik neišsimiegu, galvą pradeda spáust. Velniukas ir tarė Mykolui: – Eikiva spausties! Jeigu tu mane nuspausi, tai tau liks dvaras, o jeigu aš tave, tai man.

3. gaminti slegiant: Šildau varškę – sūrį spáusiu. Ir dar̃ spáudžiam sūrius, ale aš tai po akmenu. Sūrį spáustą čia tokį kapojo, dalino. Kas bites turi, spáudžia vašką. gaminti sunkiant: Sėmenis padžiovindavo, sumaldavo ir spáusdavo aliejų. Sa [vo] darėme aliejų, spáudėme iš kanapių. Prietaisas aliejui spáusti. Iš vaisių sultis spaudžia. Patraukė tiesiog į nedidelę trobelę: tai buvo vieta, kur vyną spaudė. Buvo pasidaręs sėmenų spáudamą mašiną. Iš centnerio selyklo dešim viedrų pirmoko [alaus] gali spáust. Spáudžia šitą degtinę.

4. šalinti skystį sunkiant, maigant, traiškyti, gniužinti: Citriną spáusti. Pūlius spáudžia iš voties. Nebišspáudu, pienas nebišeina par jėgą, ka spáudu anai. skaudžiai. I tas vel [nia] s spáuda spáuda, ką ans išspáus [iš akmeniuko]. Spaudžiu, treškiu. Saulė dar prakaito nespáudė. Tie yra teip sunki našta, kurie jam šitą kruviną prakaitą spaudžia.
spaustinaĩ. Spaustinaĩ sunkiau yr milžt kai trauktinai. Kada šitas guzas spaudžias, traukia kažin kas man.

5. iš ankštumo veržti: Maži batai spáudžia koją. Pampos tokios atsiranda, kam spáuda klumpiai. Ta kurpė mažesnė, ale ma [n] nespáudžia. Tavo kepurė mun par maža – galvą spáuda. Apykaklė veržia, spáudžia, smaugia (kaklą). Pavalkai spáudžia kumelei kaklą.

6. spausdinti: Tilžėj spáusdavo tas knygas. Ciesorius neleidžia nė lietuviškos gazietos spausti. Knygas duoti spausti. Spaudžiamà knyga. Įdavė jam kningelę, 1641 metūse Vilniuj spaustą. Kad knygos Vilniuj, Kaune spaustųsi, kad nereikėtų eit į Paprūsį.

7. glausti, šlieti: Spáuskim krikšto tėvus, kad naujagimio dantys nebūtų reti. Kietai spaudė prie savęs maišelį su bankos bilietais. Šaltą pageltusį lapą spaudžiu prie degančių lūpų. O aš viena vargo diena vis spaudžiu galvą prie sienos. Prie langų spaudėsi vaikų veidai. Arkliai spaudėsi į krūvą. Jos spáudėsi viena prie kitos. ieškoti globos, užtarimo: Spáusties pri giminės reik. mygti esant ankštumoje: Spauda žemėn, neatalsuoju. Priešais klubo spaudė kaip bažnyčioje. Mokytojau, minia tave spaudžia ir slegia, o kalbi: – Kas dasilytėjo manęs? | Ką nebūs lytaus, dėl ko tą smiltį spáuda.
spaustinaĩ. Stovėjo spaustinaĩ susispaudę. Žmonys bažnyčio [je] spáudas, virsta, būna. | Kaime plačiai gyvena, nenora mieste spáusties. Keturios šeimos spaudėsi ir niovėsi kaip katės viename maiše.

8. (akių vokus) glausti: Nu y [ra] miręs, nu reik tas akis užspausti; kaip ans ims tas akis spáusti, kaip ans grobs anam su dantėms už tos rankos.

9. kišti, smeigti: Pats mačiau, kaip spaudė į jų košę žvakgalius. Pėda plati basa spaudžias į smulkų ežero žvyrą.

10. pulti, atakuoti: Kareiviai, eilėmis eidami, durtuvus sustatę spaudė žmones, neturinčius nei pagalių, nei strypų. Jų spaudžiami pėstieji spruko į tarpuvartes. Stipresnių priešo jėgų spaudžiami žygiavome Molodečno link. Užpuolu ant ko, spaudžiu ką.

11. dumti, pūsti: Jeigu į kalvę atejai, tai spáusk dumples. Tėvas dumples spáudžia, o sūnus geležį virina žaizdre.

12. varyti (ašaras): Macnios tokios buvo krienos, kad ašaras spáudė. Mėlynos musės kaip žarijos krito į akis, spausdamos gličias ašaras.

13. stengtis kur patekti, brautis, spraustis, skverbtis, tarpintis: Kur didelė spūstis yra, ten reikia spáustis. Spáudas į vidurį, rodos, ka kitur vietos nė [ra]. Spáuskimės į priekį. Spaudės atgal į kluoną. Spaustis per žmonių tytveiką. Kap pirtin žmonės spáudžias. Heretikas … ten spaudžias, ten veržias, kur pirm seniai buvo tikrieji krikščionys. Daug žmonių eis ir spausis tosp afierosp dvasiškosp. Ir tie veidamainiai spaudės ponop savo. Žmonės spaudės klausyti jo pamokslų.

14. smaugti, dusinti, sloginti: Laumės naktį žmonis spáuda į lovą (lovoje) . Sako, tos laumės spáudžia: arklius, karves spáusdavo. Kad laumė spáuda karvę, tai reikia karvei tarp ragų iš šermukšlių surištą šluotą pyrišti. Anas papasakos, kap jį velniai spáudė.

15. versti ką daryti, varu varyti, spirti, raginti: Pasisamdydavo šeimyną, prie darbo spáusdavo, valgyt prastai duodavo. Gerai, kai spáudžia iš mažų dienų prie darbo. Mūso vaikai i nespaudamì dirba. Tėvelis mus į darbą spáudė. Tėvas toks šnerkšlys, spaudžia prie darbo kaip pašėlęs. Jis spaudė save į darbą kaip ponas baudžiauninką. Aš patenkinta, kad tėveliai taip spáudėt mane mokytis. Mokytojai labiai spáudžia, nėr kada po miestą valkiotis. Šitai spáuda, kad mokytumias toliau. Labai prieš karą ėmė spáust kalbėt vokiškai. Pasidarė be galo dideli mokesniai, ėmė be galo lupti, spausti lažus. Kas tamstą spáudžia: ka negaliat, negerkiat. Aš nevažiuoč – giminės spáuda. Jis tuojau susivokė, kas čia darosi, ir iš visų jėgų tik spaudė arklius. Ka darbo turi, pats darbas spáuda – nežiopsosi. Ir teip juos badais spaudė. Idant nieks nespaustų, neigi prigautų kokiame daikte brolį savo. Kitą vargan spausi, tuoj sau plaukus rausi.
spaustinaĩ. Spaustinai spaudžia vaikus eiti į seminariją. Te darbop spaudžiuosi.

16. varginti, kamuoti, sunkinti: Sloginu, sunkinu, spaudžiu. Tos duoklės spáudžia, o kult nėra kam. Vokytis spauda žemyn žmonis. Spáuda [šalčiai] paukščius, spáus i žmonis – būs blogi metai. Vaikai tyli, pati myli, padotkai nespáudžia. Su baudžiava, su dvaro darbais spaudžia. I darbai, i vargai spáudžia žmogų. Rūpesniai spáuda kaip pupa širdį. Vargų spaudžiama (papjauta) nežino, ką kalba. Žinai, kūmyte, vargas spaudžia! „Ak“, tarė, „miels brolau, bėda mane didelė spáudžia“. Spauskite tas žmones darbais, idant turėtų darbo ir neklausytų falšyvų žodžių. Kaip norėsiu, taipgi spausiu. Lėtieji ir mi spaudžiami dėl mano piktybių. Par stiprį pasnyką spaudžiau kūną savo. Bet kuo juos. labiaus spaudė, tuo anysjan labiaus dauginos. Ir spáudžia mus prisakymas jo. Jį dabar tačiau grynumas spáudžia ir privalumas visų daiktų.

17. primygtinai, prisispyrus reikalauti, klausti: Spáusk skolą, kol jis čia tebėra, o kaip išeis, tai jo nebesugaudysi. Ką čia prastas žmogus suprasi, ką spausti ir iš ko išspausti. Kiekvienai progai pasitaikius, jis spaudė tėvus, brolį ir seserį, kad būtų žmoniški ir giminiški neturtingiems giminaičiams. Per egzaminus vis labiau spaudžia. | Atitempia dvaro vežėją žvalgybon ir spaudžia: – Kas šovė?

18. teikti skausmo, slėgti, sloginti, gniaužti: Kai tik neišsimiegtu, galvą pradeda spáusti. Apsirgo, jam spáudžia jau ir krūtinę, ir visa ką. Ilgai Mortukė nesitaisė. Jai spaudė po krūtine, sunku buvo atgauti kvapą. Vaikuo spáus širdį: prisivalgys bulvių nekąsnotų. Sprangi obūlai spauda širdį. Ka liga spáudžia, nieko nepadarysi. Pabuvo metus, pradėjo dejuoti, ka muni dideliai spáuda, muni troškina. Tai kam mane niekina! – atsakė Andriukas, kuriam jau verksmas spaudė gerklę. O kap senatvė spáudžia, tai jau vis tiek. Oi atstok atstok, jaunas berneli, oi spaudžia spaudžia tavieji žodeliai. Kaip vilko marškinėliais, laužė mano rankeles, o kaip juosė su juostele, spáudė mano širdelę. Gailesys spáudžia. Tik Katrei graudi nerimastis spaudė širdį. Skausmas kaip replėm širdelę jam spaudžia. Jei kalbi – prabliūvi, jei nekalbi – dūšią spaudžia.

19. engti, išnaudoti: Jie. supras, kad vyriausybė ir jos valdininkai palaiko fabrikantų pusę, o įstatymai sudaromi taip, kad savininkui būtų lengviau spausti darbininką. Kaimo varguomenę vienodai spausdavo tiek dvaras, tiek ir buožės. Ka motina turia, tai jie tą motiną spáudžia, o pats tūkstančius krau [ja]. Kaltais yra gaspadoriai, par daug spaudantys šeimyną savo.

20. taupiai gyventi, taupyti: Antano apsikrovę gyvuliais, ryzuoja, spáudžia, o kam jie spáudžia – nė [ra] žinios. Kad dabar nespáusi, iš ko senatvėj gyvensi. Jie negėrę, nevalgę, neapsiavę spáudė, tai atadalijo [pasogą]. Gardesnį kąsnį nuo savęs atitraukdamas vežė į turgų ir spaudė centą prie cento. Moka kapeiką spáusti. Spáuda to piningo, dirba kaip jaučiai. Taip spáusčiau pinigus, kad tik skolą atiduočiau. Pašėlau spausti rublį prie rublio, dėti prie tų gautųjų iš brolių. Kas snaudžia, tai sau naudą spaudžia. Spáuduos, bet klumpių neperku, kentu basas. Jis vienas, ko jam čia spáustis. Jis savo pinigus tai spáudžias, ma [n] neduoda. Jis nelabai spaudžiasi su pinigais.

21. siekti ko, labai norėti, stengtis, veržtis: Spáudas vyrukas, nora pasirėdyti. Mokslas nepatiko, nespáudės pry mokslo krupiai. Kam čia reik tei spáustis – pasilsėk. Spáudžiaus taip, ka užsidirbčiuo duonos. Spáudės mokyties ir išejo į ponus. Benor pasitaisyti muno koja, bet dar skauda, negaliu spausties dirbti. Kulsi, spáusys klojime kaip šuo. Visaip spáudiesi geriau šnekėt, ale neišeina. O spaudės mokslop jo. Dėl to tai samdinykai spaudės į jo namus.

22. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Ka spáuda, ka spáuda išsiviepę, vos paginiau. Spáudėm tai spáudėm, nepamačiau, kaip paupy atsidūrėm. Spáusk, vyreli, ko greičiau, ka nepasivėluotum! Spáudav numie tiktai, i gan, ką greičiau. Spáusk tik greičiau, kad negautum drūtgalėlio! Kur spáudi su dviračiu? Spáusk, vaikali, iš akių, o gausi į kailį! Spáusk nestovėjęs! Spáusk, kol kailis sveikas! Tiktai spáusk pats pavėjuo i nė atsisukęs neveizėk! Spaustū̃me, jei turėtume tokią mašiną.

23. smarkiai reikštis (ppr. šalti ar kaitinti): Šiandien šaltis gerai spáudžia. Šiąnakt dar smarkiai spáudžia. Teip sau spáudžia be vėjo. Šaltis spáudžia vienu pradėjimu. Spaudžia speigas, siaučia pūgos, dieną naktį sninga sninga. Kad ir tyki, bet kad spáudžia, net už nosies griebia. Speigas taip spaudžia, net tvoros pauška. Saulė teip spáudžia, kad net smėlys karštas. Tu negirdėjai šiąnakt kaip lijo, spaustè kaip spáudė.
ãšaras iš akių̃ spáusti graudinti, virkdyti: Ir Elzė nė nejuto, kaip toji jos dabar gyvenamoji valanda jai ašaras iš akių spaudė. Nespausk ašarų iš akių motinos nepaklausymais savo.
ãšaras spáudžia graudu: Ašaras spaudžia į ją žiūrint. O buvo mergina – kraujas ir pienas.
čià spáudžia, čià nèvarva.
į kójas spáusti. greitai eiti, skubėti: Spausk į kojas, kad nepavėluotumi.
į vė́ją spáusti nešdintis, šalintis: Duosu tau piningų, i spáusk į vė́ją.
pupà spáudžia šìrdį. neiškenčia nepasakęs.
rañką (rankàs) spáusti sveikinti: Kada šie žmonės man spaudė ranką kaip artimam draugui, aš iš naujo pajutau, kad mūsų šalis turi daug draugų. Spáudžia sesė baltas rankas paskutinį kartą. Rankeles spaudžiau, žiedelius mausčiau.
rankàs spáustis sveikintis: Lingavo galvas, spaudėsi kitas kitam rankas.
raudóną kir̃miną spáusti labai stengtis: Nors ir raudóną kir̃miną spáusi, bet visų rugių per dieną nesuveši.
sū́rį spáusti. Sū́rį spáudžiant sukrito vaikai į kurkulę. Vaikai, einam sū́rio spáust.
šìrdį spáusti

1. darytis liūdna, graudu, skaudu: Ligi ašarų šìrdį spáudžia. O vis dėlto širdį spaudžia, kad šitoje vietelėje bus jau tuščia. Spaudžia, drasko širdis kartus sopulys. Visų namiškių širdis spaudė sunkus nujautimas – vargu ar daugiau bepasimatys? Ak man, Dieve, širdį spaudžia skirtis iš to krašto. Lenda tas verksmas, spáudžia šìrdį. Ai, man širdį spaudžia, sopa! Nuliūdimas širdį spaudžia, lyg kad replėmis ją gniaužo. Mušei žirgelį vis per galvelę, spáudė maną širdẽlę.

2. kelti rūpesčių: Maži vaikai kelius spaudžia, dideli – širdį.
antspáusti.

1. uždėti antspaudą, ženklą, sužymėti, padaryti žymę: Žibt antspaudą i ančspáudė. Aš ant tavo kamanėlių rašysiu laiškelį ir antspausiu antspaudėlį raudona raidele.

2. užmauti: Nupynusys iš erškėčių vainiką antspaudė jam ant galvos.

3. palikti žymę: Gėdą kam antspáusti. Kiekviena karta antspausdavo savo kultūrines pasiekas naujuose žodžiuose ir sakymbūdžiuose.
apspáusti.

1. apslėgti kuo, apmygti iš viršaus ar aplink: Kiš [milą] po duonkepio pečiaus nelabai karšto ir apdės akminimis ten, apspáus aną ir ans sau, kad ištrauks, tra tra tra i spindąs būs. Pasodinti daigai iš visų pusių apspaudžiami, kad jų šaknelės susisiektų su žeme. Prideda [bulvių košės],
apspáudžia su šaukštu ir valgo, kap kas nor, iš vieno bliūdo.

2. spaudžiant apimti, apglėbti: Apspáudęs tą kruviną pirštą ir turi. Na, nebešildyk apspáudęs [stiklinės] – išgerk. Arterijų sienelės įtemptos ir laiko kraują apspaustą. Laikau saujoj penkrublę apspaudęs. O senis viską apspaudęs laiko – ir mūrus, ir dvarą, ir auksą. O kartais apspaustas yra kryžiumi ir vargais.

3. užveržti: Imkit šalin gipsą, ba apspaũs gysles, i mirs.

4. kiek nuspausti, spaudžiant nuvarvinti, nulašinti: Iš krakmolo išėmęs drabužį apspáusk biškį ir padžiauk. Sutarkuotas bulves, sukrėtus į maišelį, reikia truputį apspausti.

5. spaudžiant aprėžti: Šiaučius su ruletka apspáuda rantą aplinkuo padą.

6. prispausti 6: Ūkininkas apspáustas, mokesniai dideli buvo.
šìrdį apspáusti truputį nuliūdinti: Apspaustà širdìs yr visų jaunųjų karės metais.
atspáusti.

1. spaudžiant atstumti, atidaryti.

2. padaryti atkerusią, neprilipusią (plutą): Nu kaip ten dėsi atbulai [duonos kepalą],
plutą atspáusi. Atspaustà duona.

3. slegiant įskaudinti: Atspáudė man karvė ranką, ir dabar į senatvę atliepia.

4. išspausdinti: Raštą apei bitis, antrą kartą atspaudęs, pagal mūsų suokos skelbu. Laikraštyje buvo atspausta ir mažytė nuotrauka. | Menininkai geri, galia padirbti, atspáusti tokį pat piningą. Čia neaiškiai raidės atsispáudę – negali paskaityti.

5. spaudžiant grąžinti į seną padėtį: Nirinį reik atspáusti, patempti. Atspáusk tešlą duonmaišy, kad kyla.

6. uždėti, įspausti (antspaudą, ženklą), palikti (žymę): Atrašysiu gromatėlę aukso litarėlėm ir atspausiu antspaudėlį rūtų vainikėliu. Gražiose jos akutėse geiduliai dar nebuvo atspaudę savo antspaudos. Jėzus atspaudęs ant žemės šventas pėdas savo, teberegimas dar jo gadynėje. Ten, kur jis. dėjo koją, paliko jo pėda atsispaudusi akmenyje.

7. skubiai ateiti, atbėgti: Atspáuda atspáuda toks vaikiukas: – Priimk nakoti.
dasispáusti. įsiskverbti, prasiskverbti.
įspáusti.

1. spaudžiant, mygant padaryti įdubimą, įlenkti: Kumščiu viršugalvyje įspaudė duobę. Visi miestai lomose – dideli numai žemę įspáuda. Viriau iš avižinių kruopų kisielio, nu tei avižiniai kruopai tie įspaustì (sutraiškyti) . Būgnelis kartais įsispaudžia lakūnams ir keleiviams lėktuvui tupiant ant žemės.

2. spaudimu padaryti specialios paskirties žymę: Šiaučius su ruletka įspáuda rante griovelius. Skareles išsiausdavo, paskui nunešė pas mildažį, kvietkas, gėles įspáudė. Ramūnas paima misinginę sagą su įspausta penkiakampe ir sugniaužia saujoje. Visiem bakanam aplinkui pirštu duobukes inspaudžiau, kad kepdami nesutrūktų. Ir jis ištraukė visus liežiuvius iš to smako galvų ir įspáudė ing kožną liežiuvį tos panelės vardą. Skruostuose šypsnis įspausdavo duobutes. Moteris nusišypsojo – skruostuose įsispaudė apvalios duobutės. Įsispáusti (atmintyje).

3. pajėgti spausti: Jis daug įspáudžia. Tavo kočiolai sunkūs, a gali valiot juos įspáust? Klavišai buvo kieti, vos įspaudžiami.

4. įveržti, suveržti: Lig vakarui tiek įspáudžia [guma koją],
kad didžiausias rumbas. Vadžios inspáust vežimu [i]. Slimslai (silpnai) inspáustas šienas. Vežimą veržant, šienveržė įsispáuda giliai į šieną, ir vežimo šonai išsiputa.

5. spaudžiant, kišant įdėti į vidų, įterpti, įsprausti: Įspáusk biškį varškės, sviesto į vogoną, į puragą. Įspáusk silkę į košę ir valgyk. Į rietus [vindo] įspáuda ratą. Tu ma [n] to ratuko gerai n'įspáudei, i iškrito. Kitą kartą ponas Dievas, sutvėręs visokius gyvolius, įspaudė visims akis. Sėklas įspaudžiantis volelis. Įkamšau, įspaudžiu. Įspausti, įspūdį daryti. Ka galėtum, įspáustum tą mokslą su klėbiu. Už reikalą vaikui į užpakalį įspáudžiu (įkertu) . Įspáus rykščių. Ko čia topsai kaip subinė, į mūrą įspaustà?. Sviesto įspáuskis į tą košę. Insispáudęs tarpukojin terbą blynų ir valgo. Insispáudus diedo galvą terpu kojų, kūlokais mušė per nugarą. | Pats savo rankomis pasistatė spąstus ir įsispaudė. suspaudus, sutrėškus įdėti, įtrėkšti: Įspáusk šunie [į lakalą] kelias roputes. Žmogui į kūną tą nuodą gyvatė įspáuda.

6. išspausdinti: Duomi knygas drukavoti, įspausti. Knygas iš naujo įspaudžiu. Tarnavimas smerties (užvertas) rašte o and akmenų įspaustas.

7. įlįsti, įsiveržti, įsisprausti: Ir kapgi jai te insispáust. Eilėse tų visų rasi kur įsispaudusius ir vakarykščius draugus. Įsispaudus tarp pulko žmonių dasilytėjo rūbą jo.

8. įduoti, įbrukti, įkišti: Mergaitei inspáudžiu šimtą rublių – nešk, sakau. Anam neįspáudei, ans nerašys tavie. Neįspáudęs į delną, nieko negausi. Suradau kišenėj du skatiku ir atsikėlęs įspaudžiau jai rankon. Ji įspaudė po degančią žvakę Anskiui ir Anei į rankas. Išdavei dukrelę martelėsa, inspaudei rūtelę rankelėsa.

9. nuskubėti, nueiti: Tik ant sumos beįspáudžiau į Šates.
į šìrdį įspáusti; . įdiegti, įskiepyti: Įspausk į mano širdį tus žodžius. Savo parapijonams į širdis įspausti tiesą pasirūpino. Indemi, įspaudžiu širdin.
išspáusti.

1. spaudžiant išstumti, išgrūsti, išdaužti: Viena mergaitė, kaži kaip betrindama, ir išspaudė veidrodžio stiklą. Kažkas išspaudė langą, ir pabiro ant aslos stiklai.

2. spaudžiant išstumti iš vidaus: Būdamas už vandenį lengvesnis, strazdas [nardydamas] imasi įvairių gudrybių, kad nebūtų išspaustas viršun. Ant durių pasidės i smauks, išspáus tus spalius lauk. Vieną išspauda (pagimdo), du, o jau daugiau i nebnora vaikų. Paleistuvauti tinka, o vaiką išspáusti – ne. Jei višta kiaušinį išspáudė (padėjo), nešė Druskinykuosna. Oras iš skilties išsispaudžia, ir skiltis subliūška.

3. spaudžiant išgauti, išsunkti: Aš jau išspáudžiau syvus iš uogų. Ką tu išspáusi iš tiek obuolių – kilogramas, daugiau nebus. Uogas išspáuda par merlį. Toks buvo pienas iš kanapių, sugrūs, išspáus i tada valgys. Ištirpytą vašką, į maišelį įpylęs, išspaudu ir ataušti duodu. | Nebišspáudu, pienas nebišeina par jėgą, ka spaudu anai. skaudžiai. Spaudė spaudė gydytojas ir išspáudė [gyvatės nuodus]. Čystijo aną įsisenėjusią žaizdą ižspausdamas ir ižsvilindamas ikgal anuos pūlius ir aną bjaurumą. Nei erškėčiai, nei vinys kraują jam ižspáudžia. Išspaudžiu, ižtreskiu. Paskum reikėdavo įdurt kairės rankos mažajan pirštan, išspaust kraujo ir tuo krauju pasirašyt. Tam velniuo atkrapštęs akminuką, i tas vel [nia] s spauda spauda, ką ans išspáus? Iš uolos vandenį lengviau išspausti kaip iš pasaulio teisingumą. | Išspáus (išplaus) mun mergos marškinius. Kam atdūsių išspáusti. Iš šūdo vaško neišspausi. Koriams sutirpus, presą prisuki, ir visas vaškas išsispaudžia. sunaikinti: Daktarė sako, ka darbas išspáudė [skrandžio] sultis.

4. pagaminti sunkiant: Aliejaus iš linsėmenių išspáusti. Salako Šileikis iš kanapių labai gerą aliejų išspáusdavo. pagaminti degtinės: Nors gina valdžia, draudžia, ale vis da išspáudžia. Išspáudžiau in švenčių iš pūdelio.

5. išspausdinti: Ižspaudžiu raštą, knygas. Antrą kartą ižspaust. Knygas raštais išspáusti. Išspáustas raštas. Geistinas yra daiktas, idant visiškas gražesniųjų dainų žemaitiškų surinkimas ištiektas ir išspaustas būtų. Visos dainos, išspáustos šime surinkime svotbinių dainų, užrašytos buvo iš žodžių veliuoniškių lietuvių dainininkų ir dainininkių. Giesmės chriksčioniškos …, išspaustos Karaliaučiuj. Katechizmas, arba mokslas, kiekvienam krikščioni privalus …, išspaustas Vilniuje. Išspausta Karaliaučiuje Prūsų.

6. spaudimu padaryti žymę: Eikš, aš tau [plaukų] bangas išspáusiu. Sienos buvo išmuštos audiniais ir oda su išspaustais raštais. Kad būtų gražiau, tai pagal bakano šonus išspáudžia tokias duobeles su pirštu – katės pėdas. Žymė, ižspaudžiama ant pinigų. Išspaudžiu pavyzdus. Šitą žymę lietuvio būde turbūt išspaudė jo apgyventa žemė. Idant tąjag prisakymą parašytų ir ižspaustų ant širdų savų ištikimųjų. Tverdamas Dievas žmogų, ižspaudė ant jo vaizdą ir tolygybę savo.

7. išvaryti: Nuovargis pakirto pakinklius, išspausdamas ant kaktos prakaito rasą. [Garstyčia] ašaras ižg akių išspáudžia. Didis graudumas ir gailėjimas jos širdies … teip gausias versmes ašarų ir verksmo ižg jos išspáudė. Nubraukė nuo veido išsispaudusias iš akių ašaras.

8. išreikalauti, išgauti, išvilioti: Sumanytų jis iš žmogaus galiautinę kapeikėlę išspaustų. Nežinau, ar tu beišspáusi iš jo skolą. Ka galėtų, išspaũstų viską iš tėvų ir praūžtų. Šitie spėliojo, kokią naudą išspaus šykštuolis dėdė iš neturtingų giminaičių, pavedęs jiems tą griuvėsį. O jei valdininkai sugeba dar kai ką išspausti, tai tegu sau išsispaudžia.

9. sugebėti išgauti, padirbti: Pirštai išspaudžia iš akordeono dumplių graudžius akordus. | Duosu duosu liuob, išspáusu liuob (suverpsiu) kaip silkinį siūlą. sugebėti gauti, pasiekti: Reikia taip gyventi, Gailiūnai, kad iš vieno lito du tris litus išspaustum! Jis iš tuščio pinigą išspáudžia. Žinai, ko reikia žemei, kad išspaustum iš jos dešimtą penkioliktą grūdą.

10. išgalėti duoti: Gal po tris rublius išspaũs už darbadienį.

11. spiriant, verčiant padaryti, kad pasiektų: Senutis išspáudė [mokydamas],
i paskaitau, i parašau. | Jis mokslą varo, nori ką išspáust.

12. greitai išeiti, išvykti, išbėgti: Tas ant dviračio išspáudė į miestą. Ilgai nebuvo – išspáudė numie. Kai tik tėvas išvažiavo, tep jis ir išspáudė iš namų. Ponas spaudė ir išspáudė į Ameriką.

13. lėtai ištarti, pasakyti: Tik balsas jo nuolat mainosi – čia sunkus, pro sukąstus dantis išspaustas, čia tvirtas ir ryžtingas. Nedavė žemės, šėtonai! Čia tu, brol, atspėjai, – išspaudė kimiai. Jis nenoromis išspaudė porą žodžių.
ãšarą (ãšaras) išspáusti [iš akių̃]

1. pravirkdyti: Ne vieną tau ãšarą vargas išspaũs, kap liksi be motkos. Taip griaudu buvo žiūrėt, ka man net ãšaras išspáudė. O ašarėlę sidabrinę ant veido meilė teišspaus. Pasakodamas savo vargus, ne vienam klausytojui ir ašaras išspaudė. Tu man, vaikel, tiek išspáudei ãšarų, kad aš tave josa galėtau išpraust. Šio pasaulio ižgaišinimas miesto Hierusalem … ižspaudė ašaras ižg akių Viešpati mūsų.

2. pravirkti: Úarą išspáudžiau i gavau piningų.
žõdį išspáusti prašnekinti: Iš jos žõdis tai jau sunku išspáust.
nuspáusti.

1. svoriu suslėgti, prislėgti: Nušukuotus [linus] veš į marką, apkraus virbais ir akiminimis, nuspáus, nu i mirkys.

2. spaudžiant suteikti deramą išvaizdą, supresuoti: Tiktai suverpiau, išaudžiau, įdeviau į Telšius, suvėlė, nuspáudė – i gražiausis audeklas buvo. Negražiai bjaurybė melnykas nuspáudė milelį. Milą nuspáusdavo, nudažydavo.

3. nuo ankštumo įveržti, nutrinti: Čeverykai kojeles nuspáudė, kasnykėliai petelius nulenkė.

4. nuo sunkumo spaudžiant įskaudinti: Nenuspáusk man kojos. Užsivilk žiuponėlį – nešant virvė pečius nuspaũs. Subinę galėjo nuspáusti beaudant. Plikos svirno lentos nuspaudė [gulinčiųjų] šonus. Nuspaudė man rankas pančiai geležiniai. Seno našlelio maži vaikeliai, oi nuspaus mano baltas rankeles.

5. sutraiškyti: Nelįskiat, nenūspáuskiat munie kiaušius. Bobos kiaušius nūsispáuda į mašiną.

6. žemyn nulenkti: Įjungiant šviesą, mygtukas nuspáudžiamas. Klemką nuspáudžiau, pastūmiau duris – neatsidaro. Adomas nepabarbenęs nuspaudė rankeną ir įėjo į kabinetą. Neina nuspáust tų mintuvų, i gana – sunkūs linai.

7. spaudžiant nusausinti, išspausti vandenį, nusunkti: Vilnonio rūbo nereikia gręžt, tik nuspáust. Nuspaudus vandenį, siūlai suvyniojami į minkštą rankšluostį. Nė to maišo gali nugręžt, nė nuspáust. Pavirina tas grybas, nuspáuda sausai, nuplauna, ka nebūtų glitumų. Atsikėlusi nuspáudu tus avižinius miltus, iškošu ir einu virt kisielių. Parašė ir nuspáudė sugeriamuoju popierium. Nuspaudžiamasis popierius. Pasiderėjus dar galima koks šimtukas nuspaust (nusiderėti) . Nusispáusk panosę.
8.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>spáusti, </b>spáudžia, spáudė. <br/>1. <span class="explanation">svoriu, jėga slėgti, sloginti: </span> An tų virbų ritini akminis, kad spáustų [merkiamus linus]. Kailiniai dideliai sunki, pečius mun spáuda. Patalai svyrna ant žemės i muno kojas spáuda. Sunki našta mano sprandą spaudžia. Siera žemelė, žalia vejelė, spaudžia baltos lentelės. Jeigu dūmus spáuda žemyn, tai pryš lytų. Spáudąs oras daba y [ra], matai – sunku i dvasią atgauti. Linus minti tokie buvo mintuvai, ka spáusi, kiek galėsi. Pirma buvo mašina savim spaudamà, turėjom i mas tokią. Išaustą milelį velia, spáudžia ir da kartais jam pūką kerpa. Pilia jin miltus, o ponas vis spáudžia juos, ka būt mažiau. Lengvas vėjas nebespaudė burės. O tu nespausk, – pasakė Rapolas vėl man. – Kiek pjūklas sveria, tiek tegul ir eina į medį. Durys braška, iš oro spaudžiamos. Berniokas spaudė plūgo rankenas žemyn, kad žagrė ne taip giliai kabintų – sarčiui lengviau būtų. Vargonykas spaudž vargonus, linksmin svotelius ir ponus. Tas kraučius paėmė tą kailuką, kad ans varo su nykščiais, ka ans varo, ka spáuda, ka dura! Spaudžiamasis vandentiekis. Spáusti šieną. Mus mūsų tikrieji nusidėjimai žemyniu spáudžia. Mažas vaikas motinai kelius spauda, didelis – širdį. Maži vaikai tėvam kelius spaudžia, o dideli širdį graužia. Nespaudęs norago, nekąsi pyrago. Spausk, kol duodasi. Čia armoškos po du klepanu spáudas, o bandonija spáudas po keturis. <span class="explanation">versti priglusti: </span> Fašistai bangomis lipo ant pylimo, mes juos spaudėme prie žemės, sprogdinome, šaudėme, neleidome persiristi į mūsų pusę. <br/>2. <span class="explanation">apkabinus, suėmus veržti, gniaužti: </span> Kaip čia mygs, kad didžiausias rumbas aplink spáudžia. Rankoje kalaviją spáudė. Bet, ginklą spausdami kiečiau, į priekį žengėm vis tvirčiau. Martynas, suėmęs rankas, spaudžia pirštus iki skausmo, kad nepravirktų iš džiaugsmo. Taip šimtą trisdešimt parų laivas buvo spaudžiamas ledų ir kiekvieną akimirką galėjo būti sutriuškintas ir nugramzdintas į dugną. Į kiemelį įjodamas, bėrą žirgą šankindamas, pentineliais spausdamas, laužtineles tempdamas. Spausiu raktelius, kad neskambėtų, pakelsiu dureles, kad negirgždėtų. Negispauski mano galvelės žaliais šilkeliais. Kai tik neišsimiegu, galvą pradeda spáust. Velniukas ir tarė Mykolui: – Eikiva spausties! Jeigu tu mane nuspausi, tai tau liks dvaras, o jeigu aš tave, tai man. <br/>3. <span class="explanation">gaminti slegiant: </span> Šildau varškę – sūrį spáusiu. Ir dar̃ spáudžiam sūrius, ale aš tai po akmenu. Sūrį spáustą čia tokį kapojo, dalino. Kas bites turi, spáudžia vašką. <span class="explanation">gaminti sunkiant: </span> Sėmenis padžiovindavo, sumaldavo ir spáusdavo aliejų. Sa [vo] darėme aliejų, spáudėme iš kanapių. Prietaisas aliejui spáusti. Iš vaisių sultis spaudžia. Patraukė tiesiog į nedidelę trobelę: tai buvo vieta, kur vyną spaudė. Buvo pasidaręs sėmenų spáudamą mašiną. Iš centnerio selyklo dešim viedrų pirmoko [alaus] gali spáust. Spáudžia šitą degtinę. <br/>4. <span class="explanation">šalinti skystį sunkiant, maigant, traiškyti, gniužinti: </span> Citriną spáusti. Pūlius spáudžia iš voties. Nebišspáudu, pienas nebišeina par jėgą, ka spáudu anai. skaudžiai. I tas vel [nia] s spáuda spáuda, ką ans išspáus [iš akmeniuko]. Spaudžiu, treškiu. Saulė dar prakaito nespáudė. Tie yra teip sunki našta, kurie jam šitą kruviną prakaitą spaudžia. <br/><b>spaustinaĩ</b></b></b>. Spaustinaĩ sunkiau yr milžt kai trauktinai. Kada šitas guzas spaudžias, traukia kažin kas man. <br/>5. <span class="explanation">iš ankštumo veržti: </span> Maži batai spáudžia koją. Pampos tokios atsiranda, kam spáuda klumpiai. Ta kurpė mažesnė, ale ma [n] nespáudžia. Tavo kepurė mun par maža – galvą spáuda. Apykaklė veržia, spáudžia, smaugia (kaklą). Pavalkai spáudžia kumelei kaklą. <br/>6. <span class="explanation">spausdinti: </span> Tilžėj spáusdavo tas knygas. Ciesorius neleidžia nė lietuviškos gazietos spausti. Knygas duoti spausti. Spaudžiamà knyga. Įdavė jam kningelę, 1641 metūse Vilniuj spaustą. Kad knygos Vilniuj, Kaune spaustųsi, kad nereikėtų eit į Paprūsį. <br/>7. <span class="explanation">glausti, šlieti: </span> Spáuskim krikšto tėvus, kad naujagimio dantys nebūtų reti. Kietai spaudė prie savęs maišelį su bankos bilietais. Šaltą pageltusį lapą spaudžiu prie degančių lūpų. O aš viena vargo diena vis spaudžiu galvą prie sienos. Prie langų spaudėsi vaikų veidai. Arkliai spaudėsi į krūvą. Jos spáudėsi viena prie kitos. <span class="explanation">ieškoti globos, užtarimo: </span> Spáusties pri giminės reik. <span class="explanation">mygti esant ankštumoje: </span> Spauda žemėn, neatalsuoju. Priešais klubo spaudė kaip bažnyčioje. Mokytojau, minia tave spaudžia ir slegia, o kalbi: – Kas dasilytėjo manęs? | Ką nebūs lytaus, dėl ko tą smiltį spáuda. <br/><b>spaustinaĩ</b></b></b>. Stovėjo spaustinaĩ susispaudę. Žmonys bažnyčio [je] spáudas, virsta, būna. | Kaime plačiai gyvena, nenora mieste spáusties. Keturios šeimos spaudėsi ir niovėsi kaip katės viename maiše. <br/>8. <span class="explanation"> (akių vokus) glausti: </span> Nu y [ra] miręs, nu reik tas akis užspausti; kaip ans ims tas akis spáusti, kaip ans grobs anam su dantėms už tos rankos. <br/>9. <span class="explanation">kišti, smeigti: </span> Pats mačiau, kaip spaudė į jų košę žvakgalius. Pėda plati basa spaudžias į smulkų ežero žvyrą. <br/>10. <span class="explanation">pulti, atakuoti: </span> Kareiviai, eilėmis eidami, durtuvus sustatę spaudė žmones, neturinčius nei pagalių, nei strypų. Jų spaudžiami pėstieji spruko į tarpuvartes. Stipresnių priešo jėgų spaudžiami žygiavome Molodečno link. Užpuolu ant ko, spaudžiu ką. <br/>11. <span class="explanation">dumti, pūsti: </span> Jeigu į kalvę atejai, tai spáusk dumples. Tėvas dumples spáudžia, o sūnus geležį virina žaizdre. <br/>12. <span class="explanation">varyti (ašaras): </span> Macnios tokios buvo krienos, kad ašaras spáudė. Mėlynos musės kaip žarijos krito į akis, spausdamos gličias ašaras. <br/>13. <span class="explanation">stengtis kur patekti, brautis, spraustis, skverbtis, tarpintis: </span> Kur didelė spūstis yra, ten reikia spáustis. Spáudas į vidurį, rodos, ka kitur vietos nė [ra]. Spáuskimės į priekį. Spaudės atgal į kluoną. Spaustis per žmonių tytveiką. Kap pirtin žmonės spáudžias. Heretikas … ten spaudžias, ten veržias, kur pirm seniai buvo tikrieji krikščionys. Daug žmonių eis ir spausis tosp afierosp dvasiškosp. Ir tie veidamainiai spaudės ponop savo. Žmonės spaudės klausyti jo pamokslų. <br/>14. <span class="explanation">smaugti, dusinti, sloginti: </span> Laumės naktį žmonis spáuda į lovą <span class="explanation"> (lovoje) </span>. Sako, tos laumės spáudžia: arklius, karves spáusdavo. Kad laumė spáuda karvę, tai reikia karvei tarp ragų iš šermukšlių surištą šluotą pyrišti. Anas papasakos, kap jį velniai spáudė. <br/>15. <span class="explanation">versti ką daryti, varu varyti, spirti, raginti: </span> Pasisamdydavo šeimyną, prie darbo spáusdavo, valgyt prastai duodavo. Gerai, kai spáudžia iš mažų dienų prie darbo. Mūso vaikai i nespaudamì dirba. Tėvelis mus į darbą spáudė. Tėvas toks šnerkšlys, spaudžia prie darbo kaip pašėlęs. Jis spaudė save į darbą kaip ponas baudžiauninką. Aš patenkinta, kad tėveliai taip spáudėt mane mokytis. Mokytojai labiai spáudžia, nėr kada po miestą valkiotis. Šitai spáuda, kad mokytumias toliau. Labai prieš karą ėmė spáust kalbėt vokiškai. Pasidarė be galo dideli mokesniai, ėmė be galo lupti, spausti lažus. Kas tamstą spáudžia: ka negaliat, negerkiat. Aš nevažiuoč – giminės spáuda. Jis tuojau susivokė, kas čia darosi, ir iš visų jėgų tik spaudė arklius. Ka darbo turi, pats darbas spáuda – nežiopsosi. Ir teip juos badais spaudė. Idant nieks nespaustų, neigi prigautų kokiame daikte brolį savo. Kitą vargan spausi, tuoj sau plaukus rausi. <br/><b>spaustinaĩ</b></b></b>. Spaustinai spaudžia vaikus eiti į seminariją. Te darbop spaudžiuosi. <br/>16. <span class="explanation">varginti, kamuoti, sunkinti: </span> Sloginu, sunkinu, spaudžiu. Tos duoklės spáudžia, o kult nėra kam. Vokytis spauda žemyn žmonis. Spáuda [šalčiai] paukščius, spáus i žmonis – būs blogi metai. Vaikai tyli, pati myli, padotkai nespáudžia. Su baudžiava, su dvaro darbais spaudžia. I darbai, i vargai spáudžia žmogų. Rūpesniai spáuda kaip pupa širdį. Vargų spaudžiama (papjauta) nežino, ką kalba. Žinai, kūmyte, vargas spaudžia! „Ak“, tarė, „miels brolau, bėda mane didelė spáudžia“. Spauskite tas žmones darbais, idant turėtų darbo ir neklausytų falšyvų žodžių. Kaip norėsiu, taipgi spausiu. Lėtieji ir mi spaudžiami dėl mano piktybių. Par stiprį pasnyką spaudžiau kūną savo. Bet kuo juos. labiaus spaudė, tuo anysjan labiaus dauginos. Ir spáudžia mus prisakymas jo. Jį dabar tačiau grynumas spáudžia ir privalumas visų daiktų. <br/>17. <span class="explanation">primygtinai, prisispyrus reikalauti, klausti: </span> Spáusk skolą, kol jis čia tebėra, o kaip išeis, tai jo nebesugaudysi. Ką čia prastas žmogus suprasi, ką spausti ir iš ko išspausti. Kiekvienai progai pasitaikius, jis spaudė tėvus, brolį ir seserį, kad būtų žmoniški ir giminiški neturtingiems giminaičiams. Per egzaminus vis labiau spaudžia. | Atitempia dvaro vežėją žvalgybon ir spaudžia: – Kas šovė? <br/>18. <span class="explanation">teikti skausmo, slėgti, sloginti, gniaužti: </span> Kai tik neišsimiegtu, galvą pradeda spáusti. Apsirgo, jam spáudžia jau ir krūtinę, ir visa ką. Ilgai Mortukė nesitaisė. Jai spaudė po krūtine, sunku buvo atgauti kvapą. Vaikuo spáus širdį: prisivalgys bulvių nekąsnotų. Sprangi obūlai spauda širdį. Ka liga spáudžia, nieko nepadarysi. Pabuvo metus, pradėjo dejuoti, ka muni dideliai spáuda, muni troškina. Tai kam mane niekina! – atsakė Andriukas, kuriam jau verksmas spaudė gerklę. O kap senatvė spáudžia, tai jau vis tiek. Oi atstok atstok, jaunas berneli, oi spaudžia spaudžia tavieji žodeliai. Kaip vilko marškinėliais, laužė mano rankeles, o kaip juosė su juostele, spáudė mano širdelę. Gailesys spáudžia. Tik Katrei graudi nerimastis spaudė širdį. Skausmas kaip replėm širdelę jam spaudžia. Jei kalbi – prabliūvi, jei nekalbi – dūšią spaudžia. <br/>19. <span class="explanation">engti, išnaudoti: </span> Jie. supras, kad vyriausybė ir jos valdininkai palaiko fabrikantų pusę, o įstatymai sudaromi taip, kad savininkui būtų lengviau spausti darbininką. Kaimo varguomenę vienodai spausdavo tiek dvaras, tiek ir buožės. Ka motina turia, tai jie tą motiną spáudžia, o pats tūkstančius krau [ja]. Kaltais yra gaspadoriai, par daug spaudantys šeimyną savo. <br/>20. <span class="explanation">taupiai gyventi, taupyti: </span> Antano apsikrovę gyvuliais, ryzuoja, spáudžia, o kam jie spáudžia – nė [ra] žinios. Kad dabar nespáusi, iš ko senatvėj gyvensi. Jie negėrę, nevalgę, neapsiavę spáudė, tai atadalijo [pasogą]. Gardesnį kąsnį nuo savęs atitraukdamas vežė į turgų ir spaudė centą prie cento. Moka kapeiką spáusti. Spáuda to piningo, dirba kaip jaučiai. Taip spáusčiau pinigus, kad tik skolą atiduočiau. Pašėlau spausti rublį prie rublio, dėti prie tų gautųjų iš brolių. Kas snaudžia, tai sau naudą spaudžia. Spáuduos, bet klumpių neperku, kentu basas. Jis vienas, ko jam čia spáustis. Jis savo pinigus tai spáudžias, ma [n] neduoda. Jis nelabai spaudžiasi su pinigais. <br/>21. <span class="explanation">siekti ko, labai norėti, stengtis, veržtis: </span> Spáudas vyrukas, nora pasirėdyti. Mokslas nepatiko, nespáudės pry mokslo krupiai. Kam čia reik tei spáustis – pasilsėk. Spáudžiaus taip, ka užsidirbčiuo duonos. Spáudės mokyties ir išejo į ponus. Benor pasitaisyti muno koja, bet dar skauda, negaliu spausties dirbti. Kulsi, spáusys klojime kaip šuo. Visaip spáudiesi geriau šnekėt, ale neišeina. O spaudės mokslop jo. Dėl to tai samdinykai spaudės į jo namus. <br/>22. <span class="explanation">greitai eiti, bėgti, važiuoti: </span> Ka spáuda, ka spáuda išsiviepę, vos paginiau. Spáudėm tai spáudėm, nepamačiau, kaip paupy atsidūrėm. Spáusk, vyreli, ko greičiau, ka nepasivėluotum! Spáudav numie tiktai, i gan, ką greičiau. Spáusk tik greičiau, kad negautum drūtgalėlio! Kur spáudi su dviračiu? Spáusk, vaikali, iš akių, o gausi į kailį! Spáusk nestovėjęs! Spáusk, kol kailis sveikas! Tiktai spáusk pats pavėjuo i nė atsisukęs neveizėk! Spaustū̃me, jei turėtume tokią mašiną. <br/>23. <span class="explanation">smarkiai reikštis (ppr. šalti ar kaitinti): </span> Šiandien šaltis gerai spáudžia. Šiąnakt dar smarkiai spáudžia. Teip sau spáudžia be vėjo. Šaltis spáudžia vienu pradėjimu. Spaudžia speigas, siaučia pūgos, dieną naktį sninga sninga. Kad ir tyki, bet kad spáudžia, net už nosies griebia. Speigas taip spaudžia, net tvoros pauška. Saulė teip spáudžia, kad net smėlys karštas. Tu negirdėjai šiąnakt kaip lijo, spaustè kaip spáudė. <br/><b> ãšaras iš akių̃ spáusti</b> <span class="explanation">graudinti, virkdyti: </span> Ir Elzė nė nejuto, kaip toji jos dabar gyvenamoji valanda jai ašaras iš akių spaudė. Nespausk ašarų iš akių motinos nepaklausymais savo. <br/><b>ãšaras spáudžia</b> <span class="explanation">graudu: </span> Ašaras spaudžia į ją žiūrint. O buvo mergina – kraujas ir pienas. <br/><b>čià spáudžia, čià nèvarva</b>. <br/><b>į kójas spáusti</b>. <span class="explanation">greitai eiti, skubėti: </span> Spausk į kojas, kad nepavėluotumi. <br/><b>į vė́ją spáusti</b> <span class="explanation">nešdintis, šalintis: </span> Duosu tau piningų, i spáusk į vė́ją. <br/><b>pupà spáudžia šìrdį</b>. <span class="explanation">neiškenčia nepasakęs. </span> <br/><b>rañką (rankàs) spáusti</b> <span class="explanation">sveikinti: </span> Kada šie žmonės man spaudė ranką kaip artimam draugui, aš iš naujo pajutau, kad mūsų šalis turi daug draugų. Spáudžia sesė baltas rankas paskutinį kartą. Rankeles spaudžiau, žiedelius mausčiau. <br/><b>rankàs spáustis</b> <span class="explanation">sveikintis: </span> Lingavo galvas, spaudėsi kitas kitam rankas. <br/><b>raudóną kir̃miną spáusti</b> <span class="explanation">labai stengtis: </span> Nors ir raudóną kir̃miną spáusi, bet visų rugių per dieną nesuveši. <br/><b>sū́rį spáusti</b>. Sū́rį spáudžiant sukrito vaikai į kurkulę. Vaikai, einam sū́rio spáust. <br/><b>šìrdį spáusti</b><br/>1. <span class="explanation">darytis liūdna, graudu, skaudu: </span> Ligi ašarų šìrdį spáudžia. O vis dėlto širdį spaudžia, kad šitoje vietelėje bus jau tuščia. Spaudžia, drasko širdis kartus sopulys. Visų namiškių širdis spaudė sunkus nujautimas – vargu ar daugiau bepasimatys? Ak man, Dieve, širdį spaudžia skirtis iš to krašto. Lenda tas verksmas, spáudžia šìrdį. Ai, man širdį spaudžia, sopa! Nuliūdimas širdį spaudžia, lyg kad replėmis ją gniaužo. Mušei žirgelį vis per galvelę, spáudė maną širdẽlę. <br/>2. <span class="explanation">kelti rūpesčių: </span> Maži vaikai kelius spaudžia, dideli – širdį. <br/><b>antspáusti</b>. <br/>1. <span class="explanation">uždėti antspaudą, ženklą, sužymėti, padaryti žymę: </span> Žibt antspaudą i ančspáudė. Aš ant tavo kamanėlių rašysiu laiškelį ir antspausiu antspaudėlį raudona raidele. <br/>2. <span class="explanation">užmauti: </span> Nupynusys iš erškėčių vainiką antspaudė jam ant galvos. <br/>3. <span class="explanation">palikti žymę: </span> Gėdą kam antspáusti. Kiekviena karta antspausdavo savo kultūrines pasiekas naujuose žodžiuose ir sakymbūdžiuose. <br/><b>apspáusti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apslėgti kuo, apmygti iš viršaus ar aplink: </span> Kiš [milą] po duonkepio pečiaus nelabai karšto ir apdės akminimis ten, apspáus aną ir ans sau, kad ištrauks, tra tra tra i spindąs būs. Pasodinti daigai iš visų pusių apspaudžiami, kad jų šaknelės susisiektų su žeme. Prideda [bulvių košės], apspáudžia su šaukštu ir valgo, kap kas nor, iš vieno bliūdo. <br/>2. <span class="explanation">spaudžiant apimti, apglėbti: </span> Apspáudęs tą kruviną pirštą ir turi. Na, nebešildyk apspáudęs [stiklinės] – išgerk. Arterijų sienelės įtemptos ir laiko kraują apspaustą. Laikau saujoj penkrublę apspaudęs. O senis viską apspaudęs laiko – ir mūrus, ir dvarą, ir auksą. O kartais apspaustas yra kryžiumi ir vargais. <br/>3. <span class="explanation">užveržti: </span> Imkit šalin gipsą, ba apspaũs gysles, i mirs. <br/>4. <span class="explanation">kiek nuspausti, spaudžiant nuvarvinti, nulašinti: </span> Iš krakmolo išėmęs drabužį apspáusk biškį ir padžiauk. Sutarkuotas bulves, sukrėtus į maišelį, reikia truputį apspausti. <br/>5. <span class="explanation">spaudžiant aprėžti: </span> Šiaučius su ruletka apspáuda rantą aplinkuo padą. <br/>6. prispausti 6: Ūkininkas apspáustas, mokesniai dideli buvo. <br/><b> šìrdį apspáusti</b> <span class="explanation">truputį nuliūdinti: </span> Apspaustà širdìs yr visų jaunųjų karės metais. <br/><b>atspáusti</b>. <br/>1. <span class="explanation">spaudžiant atstumti, atidaryti. </span> <br/>2. <span class="explanation">padaryti atkerusią, neprilipusią (plutą): </span> Nu kaip ten dėsi atbulai [duonos kepalą], plutą atspáusi. Atspaustà duona. <br/>3. <span class="explanation">slegiant įskaudinti: </span> Atspáudė man karvė ranką, ir dabar į senatvę atliepia. <br/>4. <span class="explanation">išspausdinti: </span> </span> </span> Raštą apei bitis, antrą kartą atspaudęs, pagal mūsų suokos skelbu. Laikraštyje buvo atspausta ir mažytė nuotrauka. | Menininkai geri, galia padirbti, atspáusti tokį pat piningą. Čia neaiškiai raidės atsispáudę – negali paskaityti. <br/>5. <span class="explanation">spaudžiant grąžinti į seną padėtį: </span> Nirinį reik atspáusti, patempti. Atspáusk tešlą duonmaišy, kad kyla. <br/>6. <span class="explanation">uždėti, įspausti (antspaudą, ženklą), palikti (žymę): </span> Atrašysiu gromatėlę aukso litarėlėm ir atspausiu antspaudėlį rūtų vainikėliu. Gražiose jos akutėse geiduliai dar nebuvo atspaudę savo antspaudos. Jėzus atspaudęs ant žemės šventas pėdas savo, teberegimas dar jo gadynėje. Ten, kur jis. dėjo koją, paliko jo pėda atsispaudusi akmenyje. <br/>7. <span class="explanation">skubiai ateiti, atbėgti: </span> Atspáuda atspáuda toks vaikiukas: – Priimk nakoti. <br/><b>dasispáusti</b>. <span class="explanation">įsiskverbti, prasiskverbti. </span> <br/><b>įspáusti</b>. <br/>1. <span class="explanation">spaudžiant, mygant padaryti įdubimą, įlenkti: </span> Kumščiu viršugalvyje įspaudė duobę. Visi miestai lomose – dideli numai žemę įspáuda. Viriau iš avižinių kruopų kisielio, nu tei avižiniai kruopai tie įspaustì <span class="explanation"> (sutraiškyti) </span>. Būgnelis kartais įsispaudžia lakūnams ir keleiviams lėktuvui tupiant ant žemės. <br/>2. <span class="explanation">spaudimu padaryti specialios paskirties žymę: </span> Šiaučius su ruletka įspáuda rante griovelius. Skareles išsiausdavo, paskui nunešė pas mildažį, kvietkas, gėles įspáudė. Ramūnas paima misinginę sagą su įspausta penkiakampe ir sugniaužia saujoje. Visiem bakanam aplinkui pirštu duobukes inspaudžiau, kad kepdami nesutrūktų. Ir jis ištraukė visus liežiuvius iš to smako galvų ir įspáudė ing kožną liežiuvį tos panelės vardą. Skruostuose šypsnis įspausdavo duobutes. Moteris nusišypsojo – skruostuose įsispaudė apvalios duobutės. Įsispáusti (atmintyje). <br/>3. <span class="explanation">pajėgti spausti: </span> Jis daug įspáudžia. Tavo kočiolai sunkūs, a gali valiot juos įspáust? Klavišai buvo kieti, vos įspaudžiami. <br/>4. <span class="explanation">įveržti, suveržti: </span> Lig vakarui tiek įspáudžia [guma koją], kad didžiausias rumbas. Vadžios inspáust vežimu [i]. Slimslai <span class="explanation"> (silpnai) </span> inspáustas šienas. Vežimą veržant, šienveržė įsispáuda giliai į šieną, ir vežimo šonai išsiputa. <br/>5. <span class="explanation">spaudžiant, kišant įdėti į vidų, įterpti, įsprausti: </span> Įspáusk biškį varškės, sviesto į vogoną, į puragą. Įspáusk silkę į košę ir valgyk. Į rietus [vindo] įspáuda ratą. Tu ma [n] to ratuko gerai n'įspáudei, i iškrito. Kitą kartą ponas Dievas, sutvėręs visokius gyvolius, įspaudė visims akis. Sėklas įspaudžiantis volelis. Įkamšau, įspaudžiu. Įspausti, įspūdį daryti. Ka galėtum, įspáustum tą mokslą su klėbiu. Už reikalą vaikui į užpakalį įspáudžiu <span class="explanation"> (įkertu) </span>. Įspáus rykščių. Ko čia topsai kaip subinė, į mūrą įspaustà?. Sviesto įspáuskis į tą košę. Insispáudęs tarpukojin terbą blynų ir valgo. Insispáudus diedo galvą terpu kojų, kūlokais mušė per nugarą. | Pats savo rankomis pasistatė spąstus ir įsispaudė. <span class="explanation">suspaudus, sutrėškus įdėti, įtrėkšti: </span> Įspáusk šunie [į lakalą] kelias roputes. Žmogui į kūną tą nuodą gyvatė įspáuda. <br/>6. <span class="explanation">išspausdinti: </span> </span> </span> Duomi knygas drukavoti, įspausti. Knygas iš naujo įspaudžiu. Tarnavimas smerties (užvertas) rašte o and akmenų įspaustas. <br/>7. <span class="explanation">įlįsti, įsiveržti, įsisprausti: </span> Ir kapgi jai te insispáust. Eilėse tų visų rasi kur įsispaudusius ir vakarykščius draugus. Įsispaudus tarp pulko žmonių dasilytėjo rūbą jo. <br/>8. <span class="explanation">įduoti, įbrukti, įkišti: </span> Mergaitei inspáudžiu šimtą rublių – nešk, sakau. Anam neįspáudei, ans nerašys tavie. Neįspáudęs į delną, nieko negausi. Suradau kišenėj du skatiku ir atsikėlęs įspaudžiau jai rankon. Ji įspaudė po degančią žvakę Anskiui ir Anei į rankas. Išdavei dukrelę martelėsa, inspaudei rūtelę rankelėsa. <br/>9. <span class="explanation">nuskubėti, nueiti: </span> Tik ant sumos beįspáudžiau į Šates. <br/><b> į šìrdį įspáusti; </b>. <span class="explanation">įdiegti, įskiepyti: </span> Įspausk į mano širdį tus žodžius. Savo parapijonams į širdis įspausti tiesą pasirūpino. Indemi, įspaudžiu širdin. <br/><b>išspáusti</b>. <br/>1. <span class="explanation">spaudžiant išstumti, išgrūsti, išdaužti: </span> Viena mergaitė, kaži kaip betrindama, ir išspaudė veidrodžio stiklą. Kažkas išspaudė langą, ir pabiro ant aslos stiklai. <br/>2. <span class="explanation">spaudžiant išstumti iš vidaus: </span> Būdamas už vandenį lengvesnis, strazdas [nardydamas] imasi įvairių gudrybių, kad nebūtų išspaustas viršun. Ant durių pasidės i smauks, išspáus tus spalius lauk. Vieną išspauda <span class="explanation"> (pagimdo), </span> du, o jau daugiau i nebnora vaikų. Paleistuvauti tinka, o vaiką išspáusti – ne. Jei višta kiaušinį išspáudė <span class="explanation"> (padėjo), </span> nešė Druskinykuosna. Oras iš skilties išsispaudžia, ir skiltis subliūška. <br/>3. <span class="explanation">spaudžiant išgauti, išsunkti: </span> Aš jau išspáudžiau syvus iš uogų. Ką tu išspáusi iš tiek obuolių – kilogramas, daugiau nebus. Uogas išspáuda par merlį. Toks buvo pienas iš kanapių, sugrūs, išspáus i tada valgys. Ištirpytą vašką, į maišelį įpylęs, išspaudu ir ataušti duodu. | Nebišspáudu, pienas nebišeina par jėgą, ka spaudu anai. skaudžiai. Spaudė spaudė gydytojas ir išspáudė [gyvatės nuodus]. Čystijo aną įsisenėjusią žaizdą ižspausdamas ir ižsvilindamas ikgal anuos pūlius ir aną bjaurumą. Nei erškėčiai, nei vinys kraują jam ižspáudžia. Išspaudžiu, ižtreskiu. Paskum reikėdavo įdurt kairės rankos mažajan pirštan, išspaust kraujo ir tuo krauju pasirašyt. Tam velniuo atkrapštęs akminuką, i tas vel [nia] s spauda spauda, ką ans išspáus? Iš uolos vandenį lengviau išspausti kaip iš pasaulio teisingumą. | Išspáus <span class="explanation"> (išplaus) </span> mun mergos marškinius. Kam atdūsių išspáusti. Iš šūdo vaško neišspausi. Koriams sutirpus, presą prisuki, ir visas vaškas išsispaudžia. <span class="explanation">sunaikinti: </span> Daktarė sako, ka darbas išspáudė [skrandžio] sultis. <br/>4. <span class="explanation">pagaminti sunkiant: </span> Aliejaus iš linsėmenių išspáusti. Salako Šileikis iš kanapių labai gerą aliejų išspáusdavo. <span class="explanation">pagaminti degtinės: </span> Nors gina valdžia, draudžia, ale vis da išspáudžia. Išspáudžiau in švenčių iš pūdelio. <br/>5. <span class="explanation">išspausdinti: </span> </span> </span> Ižspaudžiu raštą, knygas. Antrą kartą ižspaust. Knygas raštais išspáusti. Išspáustas raštas. Geistinas yra daiktas, idant visiškas gražesniųjų dainų žemaitiškų surinkimas ištiektas ir išspaustas būtų. Visos dainos, išspáustos šime surinkime svotbinių dainų, užrašytos buvo iš žodžių veliuoniškių lietuvių dainininkų ir dainininkių. Giesmės chriksčioniškos …, išspaustos Karaliaučiuj. Katechizmas, arba mokslas, kiekvienam krikščioni privalus …, išspaustas Vilniuje. Išspausta Karaliaučiuje Prūsų. <br/>6. <span class="explanation">spaudimu padaryti žymę: </span> Eikš, aš tau [plaukų] bangas išspáusiu. Sienos buvo išmuštos audiniais ir oda su išspaustais raštais. Kad būtų gražiau, tai pagal bakano šonus išspáudžia tokias duobeles su pirštu – katės pėdas. Žymė, ižspaudžiama ant pinigų. Išspaudžiu pavyzdus. Šitą žymę lietuvio būde turbūt išspaudė jo apgyventa žemė. Idant tąjag prisakymą parašytų ir ižspaustų ant širdų savų ištikimųjų. Tverdamas Dievas žmogų, ižspaudė ant jo vaizdą ir tolygybę savo. <br/>7. <span class="explanation">išvaryti: </span> Nuovargis pakirto pakinklius, išspausdamas ant kaktos prakaito rasą. [Garstyčia] ašaras ižg akių išspáudžia. Didis graudumas ir gailėjimas jos širdies … teip gausias versmes ašarų ir verksmo ižg jos išspáudė. Nubraukė nuo veido išsispaudusias iš akių ašaras. <br/>8. <span class="explanation">išreikalauti, išgauti, išvilioti: </span> Sumanytų jis iš žmogaus galiautinę kapeikėlę išspaustų. Nežinau, ar tu beišspáusi iš jo skolą. Ka galėtų, išspaũstų viską iš tėvų ir praūžtų. Šitie spėliojo, kokią naudą išspaus šykštuolis dėdė iš neturtingų giminaičių, pavedęs jiems tą griuvėsį. O jei valdininkai sugeba dar kai ką išspausti, tai tegu sau išsispaudžia. <br/>9. <span class="explanation">sugebėti išgauti, padirbti: </span> Pirštai išspaudžia iš akordeono dumplių graudžius akordus. | Duosu duosu liuob, išspáusu liuob <span class="explanation"> (suverpsiu) </span> kaip silkinį siūlą. <span class="explanation">sugebėti gauti, pasiekti: </span> Reikia taip gyventi, Gailiūnai, kad iš vieno lito du tris litus išspaustum! Jis iš tuščio pinigą išspáudžia. Žinai, ko reikia žemei, kad išspaustum iš jos dešimtą penkioliktą grūdą. <br/>10. <span class="explanation">išgalėti duoti: </span> Gal po tris rublius išspaũs už darbadienį. <br/>11. <span class="explanation">spiriant, verčiant padaryti, kad pasiektų: </span> Senutis išspáudė [mokydamas], i paskaitau, i parašau. | Jis mokslą varo, nori ką išspáust. <br/>12. <span class="explanation">greitai išeiti, išvykti, išbėgti: </span> Tas ant dviračio išspáudė į miestą. Ilgai nebuvo – išspáudė numie. Kai tik tėvas išvažiavo, tep jis ir išspáudė iš namų. Ponas spaudė ir išspáudė į Ameriką. <br/>13. <span class="explanation">lėtai ištarti, pasakyti: </span> Tik balsas jo nuolat mainosi – čia sunkus, pro sukąstus dantis išspaustas, čia tvirtas ir ryžtingas. Nedavė žemės, šėtonai! Čia tu, brol, atspėjai, – išspaudė kimiai. Jis nenoromis išspaudė porą žodžių. <br/><b> ãšarą (ãšaras) išspáusti [iš akių̃] </b><br/>1. <span class="explanation">pravirkdyti: </span> Ne vieną tau ãšarą vargas išspaũs, kap liksi be motkos. Taip griaudu buvo žiūrėt, ka man net ãšaras išspáudė. O ašarėlę sidabrinę ant veido meilė teišspaus. Pasakodamas savo vargus, ne vienam klausytojui ir ašaras išspaudė. Tu man, vaikel, tiek išspáudei ãšarų, kad aš tave josa galėtau išpraust. Šio pasaulio ižgaišinimas miesto Hierusalem … ižspaudė ašaras ižg akių Viešpati mūsų. <br/>2. <span class="explanation">pravirkti: </span> Úarą išspáudžiau i gavau piningų. <br/><b>žõdį išspáusti</b> <span class="explanation">prašnekinti: </span> Iš jos žõdis tai jau sunku išspáust. <br/><b>nuspáusti</b>. <br/>1. <span class="explanation">svoriu suslėgti, prislėgti: </span> Nušukuotus [linus] veš į marką, apkraus virbais ir akiminimis, nuspáus, nu i mirkys. <br/>2. <span class="explanation">spaudžiant suteikti deramą išvaizdą, supresuoti: </span> Tiktai suverpiau, išaudžiau, įdeviau į Telšius, suvėlė, nuspáudė – i gražiausis audeklas buvo. Negražiai bjaurybė melnykas nuspáudė milelį. Milą nuspáusdavo, nudažydavo. <br/>3. <span class="explanation">nuo ankštumo įveržti, nutrinti: </span> Čeverykai kojeles nuspáudė, kasnykėliai petelius nulenkė. <br/>4. <span class="explanation">nuo sunkumo spaudžiant įskaudinti: </span> Nenuspáusk man kojos. Užsivilk žiuponėlį – nešant virvė pečius nuspaũs. Subinę galėjo nuspáusti beaudant. Plikos svirno lentos nuspaudė [gulinčiųjų] šonus. Nuspaudė man rankas pančiai geležiniai. Seno našlelio maži vaikeliai, oi nuspaus mano baltas rankeles. <br/>5. <span class="explanation">sutraiškyti: </span> Nelįskiat, nenūspáuskiat munie kiaušius. Bobos kiaušius nūsispáuda į mašiną. <br/>6. <span class="explanation">žemyn nulenkti: </span> Įjungiant šviesą, mygtukas nuspáudžiamas. Klemką nuspáudžiau, pastūmiau duris – neatsidaro. Adomas nepabarbenęs nuspaudė rankeną ir įėjo į kabinetą. Neina nuspáust tų mintuvų, i gana – sunkūs linai. <br/>7. <span class="explanation">spaudžiant nusausinti, išspausti vandenį, nusunkti: </span> Vilnonio rūbo nereikia gręžt, tik nuspáust. Nuspaudus vandenį, siūlai suvyniojami į minkštą rankšluostį. Nė to maišo gali nugręžt, nė nuspáust. Pavirina tas grybas, nuspáuda sausai, nuplauna, ka nebūtų glitumų. Atsikėlusi nuspáudu tus avižinius miltus, iškošu ir einu virt kisielių. Parašė ir nuspáudė sugeriamuoju popierium. Nuspaudžiamasis popierius. Pasiderėjus dar galima koks šimtukas nuspaust <span class="explanation"> (nusiderėti) </span>. Nusispáusk panosę. <br/>8.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.